Lietuvos Respublikos Seimas

LR Seimo nario Gintauto Kniukštos komandiruotės į Vokietijos Federacinę Respubliką (2003 02 12 - 15) ATASKAITA

Vizito laikas: 2003 vasario 12 – 15 d.

Vieta: Niurnbergas, BioFach parodų centras, Vokietija.

Tema: “Ekologinis žemės ūkis ES šalyse kandidatėse”

Tikslas: susipažinti su šali kandidači ekologinės žemdirbystės dabartine situacija ir perspektyvomis.

Ekologinio ūkininkavimo plėtra – viena iš svarbiausių Lietuvos žemės ūkio strateginių krypčių. Tai įtvirtinta Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje iki 2006 metų, o taip pat ir ilgalaikėje strategijoje iki 2015 metų.

Gaminant įprastinę žemės ūkio produkciją, Lietuvai konkuruoti užsienio šalių rinkose sunku, nes Vakarų šalyse yra įprastinės žemės ūkio produkcijos perteklius. Tuo tarpu ekologiškai užaugintos produkcijos daugelyje šalių trūksta.

Strateginių tikslų įgyvendinimui sukurta ir atitinkama teisinė bazė. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Europos Sąjungos normas atitinkantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. Jame specialus straipsnis skirtas ekologinio žemės ūkio skatinimo ir kitoms ekonominio reguliavimo priemonėms.

Vienas iš Maisto įstatymo tikslų – ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos skatinimo užtikrinimas.

Biokuro įstatymas reglamentuoja biologinio kuro gamybą ir naudojimą. Dalis žemės ūkio produkcijos (rapsai) jau naudojama biokuro gamybai. Biodyzelino naudojimas žemės ūkyje tiesiogiai prisideda ir prie švaresnių maisto produktų gamybos.

Lietuvai integruojantis į ES, iškyla būtinybė daugiau gaminti konkurencingų bei paklausių rinkoje žemės ūkio produktų, nes ekologinė žemdirbystė turi dideles perspektyvas. Tai akivaizdžiai įrodė ir Niurnberge vykusi ekologinių produktų paroda, kurioje dalyvavo 65 pasaulio šalių atstovai.

Ekologinės gamybos tikslai:

Pirma. Ekonominiai - įvairinti ūkinę veiklą ir kurti naujas darbo vietas kaime bei aprūpinti šalies gyventojus kokybiškais maisto produktais;

Antra. Ekologiniai – išlaikyti ir gerinti dirvožemio produktyvumą, mažinti vandens taršą bei emisijas į atmosferą, išsaugoti ekosistemos stabilumą;

Trečia. Kultūriniai - puoselėti agrarinės kultūros tradicijas, išlaikyti kaimo socialinę struktūrą bei autentišką agrarinį kraštovaizdį.

1991 m. birželio 24 d. Europos Taryba priėmė bendruosius normatyvus dėl ekologinės produktų gamybos ir prekybos jais (reglamentas Nr.2092/91/EC). Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto dalis, skirta ES šalių agrarinės aplinkosaugos programoms nuo 123 mln. ECU, kurie 1993 m. buvo skirti tik 5 šalims, padidėjo iki 1556 mln. ECU 1997 m. skirtų visoms 15 šalių. Plotai, kuriuose ekologiškai ūkininkaujama Europos Sąjungos šalyse nuo 1985 m. iki 1995 m. padidėjo apie 10 kartų.

Didėja ir susidomėjimas ekologiškais maisto produktais. Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ekologiški maisto produktai sudaro nuo 1 iki 2 proc., Austrijoje – 5 proc. visų šalyje suvartojamų maisto produktų.

Šiuo metu Austrijoje ekologiškai ūkininkauja 20,1 tūkst. arba beveik 9 proc. visų šalies ūkių, užimančių 345 tūkst. ha. Šiai šaliai būdingi stambūs ūkiai: 37 proc. ekologinių ūkių yra nuo 10 iki 20 ha dydžio, o 44 proc. – per 20 ha.

Daugiausia Europoje ekologiškų ūkių turi Italija - per 30 tūkst. Tačiau šioje šalyje vyrauja smulkus ūkis, todėl ekologiniai ūkiai tesudaro 1,24 proc. visų šalies ūkių bei užima 4 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

Ypač sparčiai auga ekologinių ūkių skaičius pastaruoju metu Danijoje. 1997 m. šioje šalyje buvo 1617 ekologinių ūkių, šiuo metu – daugiau kaip 4 tūkst. ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių, o sertifikuoti plotai siekia 147 tūkst. ha. Šioje šalyje sparčiai plėtojama ekologinė gyvulininkystė.

Nuo 2000 metų vokiečiai iš esmės pakeitė savo poziciją ekologinio ūkio atžvilgiu. Nutarta priimti ekologinio žemės ūkio koncepciją, kurioje ekologinis žemės ūkis per 10 metų pasieks 20 proc. visų žemės ūkio naudmenų; sudarant federalinį biudžetą, pirmenybę teikti ekologiniam žemės ūkiui.

Kai kurių šalių kandidačių ekologinės žemdirbystės situacija ir perspektyvos

Vengrija

Vengrai ūkininkai pabrėžia, kad turi būti akcentuojamos aplinkos ir žemės apsaugos funkcijos, paslaugų galimybės, nes tai pasitarnautų sąmoningam visos visuomenės interesų suformavimui. Sąlygos plėtotis ekologiniam žemės ūkiui Vengrijoje yra labai geros, stiprios ūkininkavimo ir žemės ūkio tradicijos, be to, kai kurie šalies rajonai kovoja su ženklia bedarbyste, todėl reikia iš naujo įvertinti ūkininkavimo žemės ūkyje idėjas ir lūkesčius.

Neseniai Vengrijoje buvo suderintos žemės naudojimo zonos, vyriausybė priėmė Nacionalinę žemės ūkio – aplinkos apsaugos programą. Be to, ruošiamas Nacionalinis planas, kuriuo bus vadovaujamasi imantis veiksmų regionų plėtros ir aplinkos valdymo srityse.

Taip pat gali būti parengtos atskiros programos mažesniems regionams. Šios savo ruožtu, gali būti suskaidytos į specifinius projektus, kurie palengvintų finansavimą tiek iš nacionalinių, tiek ir iš ES fondų.

2002 m. Vengrijoje ekologine žemdirbyste užsiėmė 1117 ūkių Jų dirbamas žemės plotas užėmė daugiau nei 100 tūkst. hektarų (8 kartus daugiau nei 1996m.) Beveik 100 ūkių augina gyvulius.

80-90 proc. ekologiškų produktų bus parduota užsienio rinkose. Paprastai produkcija eksportui yra parduodama neperdirbta. Vengrai pripažįsta, kad reikėtų pagerinti perdirbimo lygį. Tai teigiamai paveiktų žemą dabartinį ekologinių produktų suvartojimą vidaus rinkoje.

Po įstojimo į ES Nacionalinės žemės ūkio – aplinkos apsaugos programos plėtimas sudarys galimybę suderinti žmonių, dirbančių žemės ūkio srityje, o ypatingai – gyvenančių regionuose, kuriuose nėra gamtinių išteklių, gyvenimo sąlygas su sveikų ir paklausą turinčių produktų gamyba bei aplinkos apsauga.

Lenkija

Lenkija glaudžiai bendradarbiauja su užsienio valstybėmis dėl ekologinio ūkio plėtros. Bendradarbiaudama su Tarptautine ekologinio ūkininkavimo judėjimo federacija, į nacionalines direktyvas Lenkija įtraukė ir tarptautinius kriterijus. Kaimynų vokiečių dėka buvo suorganizuoti mokymo kursai ūkininkams ir publikuoti įvairūs darbai apie ekologinį ūkininkavimą.

Šiuo metu ekologiniai ūkiai Lenkijoje sudaro 0,1 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. 1998 m. Lenkijoje buvo 410 sertifikuotų ekologinių ūkių; 1999 m.jų skaičius pasiekė 555, dirbama 11 tūkst. hektarų; 2002 m. sertifikuotų ekologinių ūkių buvo 2000, o dirbamas žemės plotas išsiplėtė iki 40 tūkst. hektarų.

Lenkijos žemdirbiai teigia, kad jų šalyje cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje buvo žemesnio lygio nei Vakarų Europos šalyse, todėl Lenkijos ekologinių produktų kokybė ir įvairovė yra viena geriausių Europoje. Ekologinis žemės ūkis yra labai svarbus faktorius, kuriant naujas darbo vietas šalies regionuose, o taip pat tai yra geras pajamų šaltinis ūkininkams.

2001 m. kovo 16 d. Lenkijos parlamentas patvirtino Ekologinio ūkininkavimo įstatymą, kuris suderina nacionalinį įstatymą su ES įstatymais. Lenkijos įstatymas reglamentuoja žemės ūkio produktų ekologinį perdirbimą, kontrolės sistemą, produkcijos sertifikavimą, ekologinių produktų prekybą bei žymėjimą.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija turi tikslą iki 2009 metų Lenkijoje pasiekti 3 proc. ekologinių ūkių lygį. Toks yra dabartinis ekologinių ūkių lygis ES šalyse.

Čekijos Respublika

Čekijos Respublikoje jau pasiektas tam tikras žemės ūkio restruktūrizavimo lygis, kuriant konkurencingą žemės ūkį, tobulinant kaimo infrastruktūrą pagal europietišką multifunkcinį modelį.

Čekijos žemės ūkio politikos prioritetinės sritys šiuo metu yra naujų darbo vietų sukūrimas įvairinant ekonomines veiklas, aplinkos apsauga, besivystančių ekologinių ūkių parama ir kaimo turizmas.

Žemės ūkio ministerija padėjo pagrindus ekologinio ūkininkavimo plėtrai ir stabilizavimui, sukurdama teisines ir ekonomines priemones, įgalinančias sėkmingai palaikyti ekologinį ūkininkavimą žemės ūkio sektoriuje.

Vienas iš pagrindinių šios programos tikslų yra pasiekti 8 proc. ekologinių ūkių lygį iki 2006 m.

2002 m. ekologinio žemės ūkio žemės dalis sudarė 5,5 proc.

Finansinės išmokos ekologiniams ūkiams 2004 – 2006 m. turėtų pasiekti 33 mln. eurų.

Slovėnija

Slovėnijoje sąlygos žemės ūkio gamybai nėra palankios. Ūkininkavimui apie 50 proc. užima miškai, 70 proc. dirbamos žemės priskiriama nepalankiems plotams, didesnę dalį žemės užima ganyklos, o ariamos žemės yra labai nedaug. Kita vertus, Slovėnija pasižymi biologine įvairove, gerai išsaugota gamta.

1998 m. Slovėnijoje buvo 41 ekologinis ūkis. 2002 m. ekologinių ūkių skaičius pasiekė 1150.

Slovėnijoje yra dvi ekologinio žemės ūkio organizacijos, kurios vienija ekologiškai ūkininkaujančiuosius:

  1. Slovėnijos ekologiškai ūkininkaujančių sąjungų asociacija (USOFA). Organizacija įsikūrė 1999 metais. Šiuo metu ji vienija 700 ūkių. USOFA nariai vadovaujasi tais pačiais produkcijos standartais ir turi vieningą ekologinės produkcijos pavadinimą: “BIODAR”
  2. Biodinaminės žemdirbystės sąjunga “AJDA”

Daugelis ūkininkų nepriklauso jokiai ūkininkų asociacijai.

1999 m. ekologiniams ūkimas pradėtos mokėti išmokos. Nuo 2001 m. šios išmokos tapo Slovėnijos žemės ūkio – aplinkos programos dalimi (SAEP).

Žemdirbiai, pageidaujantys gauti paramą, turi įsipareigoti ūkininkauti ekologiškai mažiausiai 5 metus, tačiau manoma, kad išmokos už ekologinę produkciją ūkininkams nebus labai patraukli perspektyva, kadangi jos nebus didesnė už kitas, o reikalavimai bus aukštesni.

Kol kas ekologinė žemės ūkio produkcija yra parduodama tik vidaus rinkoje. Ji pasižymi gana didele įvairove. 2002 m. ekologiniai produktai buvo pradėti pardavinėti ir didesniuose prekybos tinkluose.

Didėja ekologinių produktų importas į Slovėniją, daugiausia iš ES (pieno produktai, ypač iš Austrijos, grūdai, kai kurie vaisiai, kai kurie perdirbti produktai).

Slovėnijos ekologinės žemdirbystės perspektyvos būtų geresnės įstojus į ES, nes auga vidaus prekyba, galima tikėtis paramos agro-aplinkos srityje. Narystė ES gali kelti ir pavojų ekologiniam sektoriui: gamintojų kainų kritimas, pigesnių ekologinių produktų importas.

Šiuo metu pastebimas neatitikimas tarp didėjančio ekologinių ūkių skaičiaus ir valstybės paramos.

Slovakijos Respublika

Šiuo metu Slovakijoje ekologiniai ūkiai užima apie 2,4 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto, t.y. 49 998.99 ha. Slovakijos ekologinio ūkininkavimo sistema apima tiek augalininkystę, tiek gyvulininkystę.

Ūkininkų ūkiai, palyginus su ES, yra labai dideli: vienas ūkis valdo iki 600 ha.

Žemės ūkio produkcija yra orientuota eksportui : daugiau nei 95 proc. neperdirbtos ekologinės produkcijos yra eksportuojama.

Lietuva

Tiesioginiam rūpinimuisi ekologiniu ūkininkavimu sukurta vieninga valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų sistema. Tuo pirmiausia užsiima Žemės ūkio ministerijos Ekologinio ūkininkavimo skyrius. Nuo 1990 m. veikia Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrija „Gaja”, 1993 m. įkurtas „Tatulos fondas”, kuris nuo 1997 m. tapo viešaja įstaiga „Tatulos programa”.

1997 m. Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigė specializuotą ūkius, perdirbimo ir prekybos įmones sertifikuojančią instituciją – viešąją įstaigą “Ekoagros”, kuriai 2000 m. suteikta Tarptautinės ekologinio žemės ūkio organizacijų asociacijos ( IFOAM) akreditacija.

Prie ekologinio ūkininkavimo plėtros aktyviai prisideda Žemės ūkio universitetas, Žemdirbystės institutas, taip pat Žemės ūkio rūmai.

Ekologiški ūkiai vystosi dinamiškai. Jei 1993 m. ekologinės gamybos ūkių buvo tik 9, tai 2002 m. Lietuvoje sertifikuota 393 ekologinės gamybos ūkiai, 10 perdirbimo įmonių ir 6 įmonės, teikiančios pagalbines medžiagas ekologiniams ūkiams.

Ūkių plotas padidėjo nuo 148 ha iki 8780 ha. Ekologinės gamybos ūkių plotas sudarė 0,3 proc. bendro Lietuvos žemės ūkio naudmenų ploto.

Didžiausią dalį sertifikuotų plotų struktūroje 2002 m. sudarė žalienos – 46,5 proc., varpiniai javai užėmė 24,5 proc

Didžiausią Lietuvoje auginamų ekologiškų produktų dalį sudaro: grūdai – 40 proc., bulvės – 25 proc., daržovės - 12 proc. visos produkcijos.

Kuriasi ekologinės gamybos susivienijimai ar centrai.

Vienas iš impulsų plėtojant ekologinę žemės ūkio gamybą buvo 2001-ųjų metų princo Čarlzo apsilankymas Lietuvoje. Jo atvykimo proga Lietuvos Respublikos Seime buvo surengta ekologiškų žemės ūkio produktų paroda, vyko seminaras.

Valstybė didina paramą ekologinei žemdirbystei. Siekiant spręsti minėtas problemas, valstybė ekologinės gamybos ūkiams teikia paramą iš Kaimo rėmimo fondo. 1997 m. ekologinės gamybos plėtrai remti išmokėta 172 tūkst. Lt, o 2003 m. numatoma tam skirti 3 mln. Lt.

Siekiant padidinti ekologinės gamybos ūkių skaičių, 2002 m. prailgintas tiesioginių išmokų mokėjimo laikas iki 6 metų. Pirmuosius 3 metus už sertifikuotą žemės plotą mokamos tiesioginės išmokos. Tolesnius 3 metus mokama 50 proc. nustatyto dydžio tiesioginė išmoka.

Siekiant ekologinę gamybą orientuoti į prekinį, 2002 m. panaikintas maksimalus 10 000 Lt išmokos vienam ūkiui dydis. Finansuojamas ekoproduktų sertifikavimas - ūkiams kompensuojama 75 proc. sertifikavimo darbų išlaidų, supirkimas, perdirbimas ir rinkos infrastruktūros plėtojimas, o karstiniame regione iki 1999 metų buvo finansuojamos priemonės taškinei taršai nutraukti.

Prie ekologinių ūkių plėtros prisideda ir Europos šalių patirtis bei gilėjantis tarptautinis bendradarbiavimas. Europa taip pat didina paramą ekologiniams ūkiams. Tai pasakytina pirmiausia apie Austriją, Vokietiją, Angliją, Olandiją.

Lietuva gyvai domisi Europos šalių patirtimi, palaiko su jomis vis tampresnius ryšius. Vienas iš pavyzdžių - bendras Lietuvos ir Švedijos žemės ūkio universitetų projektas “Žemės ūkio ekologizavimas ir jo efektyvumo didinimas”.

Projekte sprendžiami aplinkos apsaugos, kaimo ekonomikos vystymo, vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, sveikatos apsaugos bei gyventojų užimtumo klausimai. “Gajos” bendrija plečia ryšius su Šveicarijos ekologinio judėjimo bendradarbiavimo tarp Rytų ir Vakarų organizacija SWVO.

Didėjant ekologinės gamybos apimtims, ekologinės gamybos ūkiuose ir su juo susijusioje perdirbimo srityje bus sukurta apie 8 tūkst. naujų darbo vietų, ekologinės gamybos ūkių dirbančiųjų pajamos padidės 12 - 18 proc.

Vis tik Lietuva atsilieka plėtojant ekologinę gamybą ne tik nuo ES , bet ir šalių kandidačių.

Pernai Lietuva užėmė 39 vietą pasaulyje, kai tuo tarpu Čekija, pavyzdžiui, yra pirmajame dešimtuke.

Išvados ir pasiūlymai

2001 m. gruodžio 5 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą „Dėl ekologinio žemės ūkio plėtros”, kuriame pritarė nuostatai, kad sertifikuoti ekologinės gamybos plotai 2010 m. turi sudaryti iki 15 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų. Buvo pasiūlyta didinti ir finansinę paramą. Šiems metams bus skirta 3 mln. lt, svarbu juos veiksmingai panaudoti.

Ekologiški ūkiai vystosi dinamiškai, bet per dešimtmetį tepasiekta 0,3 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Deja, mes atsiliekame ne tik nuo ES šalių, bet ir nuo savo kolegų kandidačių.

Pagrindinė Lietuvos ekologiškų produktų rinkų plėtotės problema yra nepakankamas ekologiškos produkcijos kiekis, būtinas perdirbimo ir eksporto plėtrai, siauras žemės ūkio produkcijos asortimentas, nesukurta ekologiškų produktų realizavimo sistema. Akivaizdu, kad ūkių turi daugėti, ūkiai turi stambėti. Didesnį kiekį auginant, pasiekiama masto ekonomija, be to, tik dideliais kiekiais galima suvilioti stambius pirkėjus ir prekybininkus.

Ką reikia daryti?

1. Reikia labai konkretaus, kompleksinio ekologinio ūkininkavimo plėtros veiksmų plano ir visų mūsų bendrų pastangų jį įgyvendinant.

Pernai Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta Ekologinio žemės ūkio plėtros programa ir veiksmų planas iki 2006 metų.

Jeigu norime pasiekti užsibrėžtą tikslą, turi būti aiškiai suformuluotos užduotys kokį procentą naudmenų reikia pasiekti kiekvienais metais ir kiek bus skirta lėšų kiekvienais metais šių užduočių įgyvendinimui. Be finansavimo užtikrinimo žlugs pačios geriausios programos.

2. Visos anksčiau mano minėtos valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti ekologinės gamybos plėtros organizatoriai turi labai kruopščiai išsiaiškinti ir apsibrėžti savo kompetencijos ribas, kad nebūtų dubliavimo ir “neuždengtų” problemų, kad vyktų labai koordinuotas darbas viena kryptimi.

3. Visi gamintojai ir kiti rinkos dalyviai turi orientuotis į rinką, kuo skubiau spręsti marketingo klausimus, kuo skubiau kooperuotis horizontaliai ir vertikaliai ar kitaip bendradarbiauti.

4. Konsultavimas, švietimas ir informacija. Turiu galvoje ir gamintojus, ir vartotojus. Tam turi būti panaudota masinio ir nemasinio informavimo priemonės.

5. Patirties skleidimas - tiek pavienių ūkininkų, tiek kooperuotų.

6. Mokslo potencialo panaudojimas, glaudūs ryšiai su gamybininkais.

7. Užsienio šalių patirties ir paramos panaudojimas.

8. Elementarių pagrindų ekologinių ūkių plėtrai kūrimas, pirmiausia apsirūpinimas ekologiškomis sėklomis, atskirų produktų auginimo subalansavimas, pvz., kad užtektų ekologiškų grūdų ekologiškoms žuvims, kad užtektų ekologiško cukraus ekologiškam medui ir t. t..

Ekologinio žemės ūkio plėtros perspektyvas Seimo Kaimo reikalų komitetas numato dar kartą aptarti savo posėdyje pavasario sesijoje.

 

 

LR Seimo narys Gintautas Kniukšta




Naujausi pakeitimai - 2003 02 27.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Komiteto bei komiteto narių ataskaitos  >   2003 metai

LR Seimas