Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba užsienio ambasadoriams Vasario 16-osios proga 2003 02 16

Vasario 16 d. pranešimas VIR

Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji misijų vadovai, ponios ir ponai,

Šiemet sukanka 85 metai nuo tos dienos, kai mūsų tautos atstovai įvykdė visos Lietuvių tautos valią - paskelbė Lietuvos Valstybės atkūrimo aktą. Tai nepaprastai reikšminga diena Lietuvos Valstybei ir jos žmonėms.

Be užsienio valstybių paramos ir pripažinimo mūsų kelias į nepriklausomybę ir į pasaulio demokratinių šalių šeimą būtų gerokai sunkesnis. Todėl manau, kad prasminga ir simboliška jau tampa tradicija, kad mūsų Valstybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seime mes minime drauge su užsienio valstybių atstovais.

Su pakvietimu į Europos Sąjungą ir NATO Lietuvos istorijoje prasideda kokybiškai naujas etapas. Nuo šiol mes drauge su visa euroatlantine bendruomene dalyvausime, kurdami šių tarptautinių struktūrų bendrą strategiją, siekdami bendrų tikslų ir prisiimdami atsakomybę už bendrus sprendimus ir jų įgyvendinimą.

Mes turime ne tik tęsti pradėtas reformas, kad sklandžiai vyktų prisijungimo prie šių organizacijų procesas, bet ir rasti savo vietą kiekvienoje iš tarptautinių organizacijų.

Mūsų Seimas aktyviai ruošiasi šiai atsakingai misijai priimdamas reikalingus įstatymus ir taip įteisindamas reformų eigą Lietuvoje. Per šio Seimo kadenciją buvo priimti 98 vien eurointegraciniai įstatymai. O juk tai tik du šios kadencijos Seimo darbo metai. O kur dar šimtai kitų įstatymų… Galiu patikinti, kad pavasario sesija tikrai bus ne mažiau intensyvi.

Viso to buvo įmanoma pasiekti tik bendro visų parlamentinių frakcijų sutarimo dėka - tiek ES tiek NATO klausimais, už ką esu dėkingas visiems mūsų parlamentarams.

Dabar, kai esame pakviesti tapti euroatlantinės erdvės dalyviais, neturime laiko atsipūsti. Europos Sąjungos kontekste laukia intensyvus darbas ne vien Seime, bet ir Konvente dėl konstitucinės sutarties projekto.

Jis, turėtų tapti kitos Tarpvyriausybinės Konferencijos darbo pagrindu, kurioje mes drauge kaip pilnateisiai nariai apspręsime visų mūsų ateities Europą.

Suprasdami, kad permainos palies kiekvieną mūsų, Lietuvos parlamentarai grįžę iš Konvento, supažindina ne tik Lietuvos Respublikos Seimo narius, bet ir pilietinę visuomenę, kuri susibūrusi į Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumą bei Jaunimo konventą, su ES Konvente nagrinėjamais klausimais. Juk turime jau šiandien žinoti kaip dabar vykstančios ES vidaus reformos įtakos Lietuvos ateitį jai tapus ES nare.

Kad mes patys būtume pasirengę permainoms, buvo sukurta darbo grupė, rengianti Seimo darbo Lietuvai tapus ES nare koncepciją ir reikalingus teisės aktų pakeitimų projektus.

Artimiausias dešimtmetis bus kokybiškai nauja parlamentarizmui raida ir pasireikš tampriu bendradarbiavimu tarp nacionalinių parlamentų bei jų ir Europos Parlamento.

Tikiu, kad stiprindami tiek nacionalinių parlamentų vaidmenį, tiek Europos Parlamento vaidmenį, taikydami subsidiarumo principą, vykdydami aktyvesnę vyriausybės veiklos priežiūrą ES klausimais, mes priartinsime Europos Sąjungoje vykstančius procesus prie mūsų piliečių.

Visuomenės dalyvavimas valstybės valdyme – būtina demokratijos sąlyga. Todėl išties džiaugiuosi, kad mūsų piliečiai galės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 metais. Tai buvo mūsų siekis. Džiugu, kad jis jau tampa realybe.

Dauguma Lietuvos visuomenės remia Europos integracijos procesus. Tai žinodami mes labai atsakingai rengiamės referendumui, kuris įvyks šių metų gegužį. Referendumu bus realizuojamas Lietuvos strateginis tikslas – ES narystė.

Šio proceso sėkmei užtikrinti esu inicijavęs ES informacinės kampanijos koordinacinės tarybos sudarymą. Į Tarybą įeina visų valdžios institucijų bei visuomenės atstovai. Manau, kad ji taps tuo centru, į kurį sueina ir iš kur išplaukia visa informacija, daromos išvados ir koordinuojama informacijos sklaida.

Labai svarbu suteikti žmonėms reikalingos informacijos, kuri atvestų juos iki teisingo pasirinkimo. Naudodamasis proga norėčiau pakviesti Jus, gerbiami misijų vadovai, aktyviai prisidėti prie šio proceso. Jums sutikus, būtų galima planuoti bendras Jūsų ir Seimo narių išvykas į regionus su tikslu informuoti Lietuvos žmones apie narystę ES.

Mūsų laukia aktyvus darbas ir Europos Sąjungos ir NATO šalių narių parlamentuose, kad Europos Sąjungos ir NATO sutarčių ratifikacijos procesai vyktų sklandžiai. Todėl parlamentinė dimensija šiame etape yra ypač svarbi.

Mūsų siekis – 2004 metais tapti pilnaverčiais abiejų organizacijų nariais. Jūsų, gerbiamieji ambasadoriai, norėčiau paprašyti kryptingos informacijos apie Jūsų šalių pralamentuose vykstančius procesus, susijusius su ratifikacijos procesu.

Tikiu, jog esame pasirengę NATO narystei, tačiau kartu suprantu, kad savo darbais turime pagrįsti savo pasirengimą kaip tai darėme iki šiol. Turime deramai priimti pasikeitusio pasaulio iššūkius, suvokti savo vaidmenį kuriant teisinę bazę kovai su netolerancija, diskriminacija, žmogaus ir tautos teisių pažeidimais, žmonių ir tautų nesusikalbėjimu.

Suprasdami, jog einame į bendrų vertybių sąjungą, mes laikomės istorinio teisingumo atstatymo principo, skiriame daug dėmesio Holokausto švietimo, visuomenės ugdymo, bei teisių atkūrimo į išlikusį turtą klausimams.

Priimdami Korupcijos prevencijos įstatymą, pagal patvirtintą Korupcijos prevencijos programą vykdydami kovą prieš korupciją, bei naudodamiesi visuomenės informavimo programomis, dedame tvirtą pagrindą tam, kad išvengtume šio reiškinio kasdieniame Lietuvos gyvenime.

 

Pabrėždami Lietuvos ryžtą ir apsisprendimą būti aktyvia tarptautinės antiteroristinės koalicijos nare, realiais veiksmais prisidedame prie pasaulio taikos ir stabilumo stiprinimo.

Juk šiandienos pasaulyje neįmanoma sukurti gerovės saviizoliacijos keliu. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, siųsdami grupę Lietuvos karo medikų bei Lietuvos karių dalyvauti tarptautinėje operacijoje „Ilgalaikė taika“, bei atverdami Lietuvos oro erdvę Aljanso pajėgoms, prisidedame prie ilgalaikio taikos euroatlantinėje erdvėje užtikrinimo.

Dėsime visas pastangas, kad NATO plėtros kontekste parlamento vaidmuo dar labiau stiprėtų. Kalbu apie „Vilnius – 10 procesą“. Politinis valstybių NATO kandidačių solidarumas, pasireiškęs „Vilniaus proceso“ metu siekiant bendro tikslo - pakvietimo narystei NATO – davė puikų rezultatą. Jis solidarizavo 10 Rytų ir Centrinės Europos valstybių. Manau, kad jis turėtų tęstis, dėmesio centrą perkeliant į tarpparlamentinį lygmenį.

Kylantys uždaviniai ateičiai išryškina parlamentinės bendradarbiavimo dimensijos stiprinimo prasmingumą tarp NATO kandidačių ir narių, siekiant laisvos, vieningos ir nedalomos Europos, siejamos stipria transatlantine grandimi.

Siūlydamas tęsti „Vilniaus proceso“ dalyvių konstruktyvų ir prasmingą bendradarbiavimą, gegužės 22 – 23 dienomis senojoje Lietuvos sostinėje Trakuose kviečiu „Vilniaus – 10“ grupės šalių parlamentų pirmininkus aptarti „Vilnius-10“ grupės šalių bendradarbiavimo ateitį bei iniciatyvas, tęstinumą po Prahos viršūnių susitikimo, bei susitelkimą ratifikacijos proceso metu.

Tikiu, kad „Vilniaus-10“ grupės narės pasisakydamos už atvirų durų politikos tęstinumą, šiuo susitikimu indikuotų savo pasirengimą dalintis savo patirtimi su kitomis narystės euroatlantinėse struktūrose siekiančiomis šalimis bei siekti, jog visos „Vilniaus proceso“ šalys taptų NATO narėmis. Tai būtų geras ženklas, kad šio regiono šalys yra patikimos partnerės, siekiančios prisidėti prie demokratinio pasaulio saugumo ir stabilumo, prie Aljanso patikimumo užtikrinimo, ir jo kaip kolektyvinės gynybos organizacijos gyvybingumo.

Regioninis bendradarbiavimas didina stabilumą, skatina demokratines reformas, kelia tarpusavio pasitikėjimą. Lietuva - daugybės regioninių ir subregioninių iniciatyvų organizatorė, su savo demokratinės visuomenės ir rinkos ekonomikos kūrimo ir reformavimo patirtimi - gali suvaidinti svarbų vaidmenį skleisdama demokratines vertybes ten, kur jos dar nepakankamai tvirtos.

Gerbiami ponios ir ponai,

Lietuvos ateitis priklauso nuo mūsų pačių ir Jūsų bendrai pasiektų rezultatų tiek ES ir NATO sutarčių ratifikacijos, tiek referendumo dėl Lietuvos narystės ES, tiek regioninio bendradarbiavimo kontekste. Todėl dar kartą kviesčiau Jus aktyviai prie šių procesų prisidėti. Seimo komitetai ir komisijos, atskiri Seimo nariai ir aš asmeniškai labai vertintume Jūsų indėlį į jų teigiamą baigtį.

Tikiu, kad tapdama ES ir NATO nare, stiprindama regioninį bendradarbiavimą ir dalindamasi jo patirtimi, palaikydama gerus ir draugiškus santykius su kaimynais, Lietuva ras savo vietą ir įtvirtins savo statusą jai naujose institucijose kaip patikima šalis, aktyviai prisidedanti prie taikos ir stabilumo užtikrinimo, stiprinanti demokratiją bei žmogaus teisių apsaugą ne tik Europoje bet ir visame pasaulyje.




Naujausi pakeitimai - 2003 02 16.
Artūras Zeleniakas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas