Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje komandiruotės į Rygą (Latvijos Respublika) 2002 m. gruodžio 12 – 14 d. ataskaita apie dalyvavimą 21 – ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje

1. Sesijos vieta ir laikas

2002 m. gruodžio 12 – 14 d. Ryga (Latvija)

Žr. Priedą Nr. 1: 21-osios Baltijos Asamblėjos sesijos programa

2. Sesijos pirmininkai ir dalyviai

Sesijos pirmininkai:

Jānis Reirs, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininko pavaduotoja, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Sesijos dalyviai:

Žr. Priedą Nr. 2: 21-osios Baltijos Asamblėjos sesijos dalyvių sąrašas

3. Sesijos darbotvarkė

 Baltijos valstybių integracija į Europos Sąjungą ir visuomenės informavimas apie ES

 Teisės aktų vaidmuo kovojant su narkotikų plitimu

 Geležinkelių transporto plėtra

4. Pranešėjai ir jų pranešimų esmė

Sesijos atidarymas

 J. E. p-ia Ingrīda Ūdre, Latvijos Respublikos Saeima pirmininkė

Šiuo metu gana natūralu užduoti klausimą: kaip turėtume apibrėžti savo bendradarbiavimą ateityje – susijungusioje Europoje. Baltijos vienybė buvo ir visada bus labai svarbi. Baltijos valstybės neturėtų prarasti bendradarbiavimo lygmens, kurį pasiekė. Europos Sąjungoje jau veikia Šiaurės šalių ir Beneliukso valstybių bendradarbiavimo modeliai. Netgi būdamos Europos Sąjungoje Baltijos valstybės turės koordinuoti savo darbą ir bendras pozicijas bei kurti bendras strategijas.

 Outi Ojala, Šiaurės Tarybos prezidentė

Šiaurės Tarybos vardu O. Ojala pasveikino sesijos dalyvius su sėkmingais NATO viršūnių susitikimo Prahoje rezultatais. Šiandien Kopenhagoje vyksta ES Vadovų susitikimas, ir ji yra įsitikinusi, kad Baltijos valstybės bus pakviestos tapti Europos Sąjungos narėmis. Europos Sąjungos ir NATO plėtra iš esmės pakeis Europos politinį žemėlapį. Plėtros procesai taip pat darys poveikį Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui, dėl to turėtume pradėti įvertinti būsimo bendradarbiavimo apimtis.

 Jean-Marie Happart, Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos viceprezidentas

Beneliukso parlamento nariai visada rėmė Baltijos valstybių pastangas siekti narystės Europos Sąjungoje. Baltijos valstybės kaip ir Beneliukso valstybės privalo spręsti visus Europos klausimus vieningai ir darniai, kad taptų pasiūlymų šaltiniu, o apskritai, būtų aktyviu Europos statybų bendrijos dvasios katalizatoriumi.

Delegacijų vadovų ataskaitos

 Jānis Reirs, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Žr. Priedą Nr. 3: Jānis Reirs kalba 21-ojoje BA sesijoje

 Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininko pavaduotoja, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Žr. Priedą Nr. 4: Giedrės Purvaneckienės kalba 21-ojoje BA sesijoje

 Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Žr. Priedą Nr. 5: Trivimi Velliste kalba 21-ojoje BA sesijoje

Svečių sveikinimai

 Vaira Paegle, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininko pavaduotoja

Tiek Baltijos Asamblėjos, tiek Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos – didžiausios ir seniausios Europos demokratinių valstybių organizacijos, stiprybė atsiskleidžia per vienybę, o vienybė per įsipareigojimą bendroms vertybėms, pvz., demokratijai, pagarbai žmogaus teisėms ir teisės viršenybei, ir jų gynimą. Abiejų asamblėjų ištakos yra nacionaliniuose parlamentuose, per kuriuos mes galime politiškai skatinti ideologines diskusijas apie individo ir visuomenės teisių dermę bei demokratijos trūkumo šalinimą tose tarptautinėse organizacijose, kurių nariai esame, ar tai būtų Europos Taryba, ar NATO, ar ES, ar ESBO.

 Česlovas Juršėnas, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjos narys

Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėja savo paskutinį posėdį yra surengusi šių metų lapkritį ir jame aptarė abiejų šalių integracijos į Europos Sąjungą ir NATO klausimus. Asamblėjos nariai mano, kad Lenkijos ir Baltijos šalių dalyvavimas NATO yra geriausias visos Vidurio ir Rytų Europos saugumo ir taikos garantas. Asamblėjos nariai taip pat aptarė būsimą Baltijos Asamblėjos ir Lenkijos bendradarbiavimą išsiplėtusioje Europoje bei galimybę surengti referendumą dėl narystės ES tuo pačiu metu Baltijos valstybėse ir Lenkijoje.

Pirmoji tema

Baltijos valstybių integracija į Europos Sąjungą ir visuomenės informavimas apie ES

 Pēteris Kārlis Elferts, parlamentinis sekretorius, Užsienio reikalų ministerija, Latvijos Respublika

Europos Sąjungos plėtra iš esmės pakeis Europos žemėlapį, kiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Europos Sąjunga yra ne tik valstybių sąjunga, bet taip pat ir regionų sąjunga. Baltijos valstybės priklauso šiaurės rytų Europos regionui, o išsiplėtusioje Europoje jų šiaurietiškas tapatumas neabejotinai sustiprės. Tai, ko Baltijos valstybės pasiekė per pastarąjį dešimtmetį visiškai pakeisdamos savo ūkio valdymo sistemą bei viską pradėdamos nuo pradžių, liudija didžiulį šių šalių augimo potencialą ir jų galimą indėlį į Baltijos jūros regiono ekonomikos plėtrą.

Laukiama Europos Sąjungos plėtra neabejotinai pakeis Rytų Europos valstybes ir jų santykius su kaimynais: Europos Sąjunga turės bendrą sieną su Baltarusija, Ukraina ir Moldova bei ilgesnę bendrą sieną su Rusija. Tiek senos, tiek naujos Europos Sąjungos valstybės narės yra suinteresuotos, kad ties jos sienomis būtų stabilumas, saugumas ir klestėjimas.

 Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, BA Saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys

Visuomenės informavimo apie Europos Sąjungą klausimas yra labai svarbus visoms ES šalims kandidatėms. Nuo 1999 m. Lietuva įgyvendina visuomenės informavimo ir švietimo Europos Sąjungos klausimais strategiją. Šioje strategijoje numatomas visapusiškas visuomenės informavimas įvairiais ES klausimais. Kad visuomenė būtų supažindinta su šiais klausimais, buvo surengti įvairūs seminarai ir konferencijos bei konkursai, leidžiami įvairūs leidiniai bei rengiamos analitinės TV laidos ir t.t. Šiuos renginius organizavo vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos, Europos judėjimai, jaunimo bei kitos organizacijos.

Galime aiškiai matyti, kad ši informacinė strategija ES klausimai Lietuvoje davė teigiamų rezultatų. Jeigu 41% piliečių parėmė Lietuvos integraciją į ES 2000 m., tai 2002 m. lapkritį jau 61,8% piliečių rėmė Lietuvos integraciją į ES. Žinoma, pagrindiniai šios informacinės strategijos apie ES klausimus rezultatai atsispindės referendumo dėl mūsų narystės ES rezultatuose.

Baltijos Asamblėjos nariai jau aptarė galimybę surengti referendumą dėl narystės ES tuo pačiu metu visose trijose Baltijos valstybėse. Tai klausimas, kurį turėtume aptarti Baltijos Asamblėjoje artimiausioje ateityje.

 Raul Mälk, generalinis direktorius, Politikos planavimo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Estijos Respublika

Prieš 12 metų Baltijos valstybės sukūrė bendradarbiavimo organizacijas. Drauge Baltijos valstybės pasiekė daug: buvo išvesta Rusijos kariuomenė, sukurtos demokratinės institucijos ir rinkos ekonomika, siekiama prisijungti prie ES ir NATO. Pagrindiniai mūsų užsienio politikos tikslai yra šie: tapti ES ir NATO narėmis, ir juos pasieksime jau 2004 m.

Yra daug bendradarbiavimo organizacijų Baltijos jūros regione. Baltijos valstybių bendradarbiavimo poreikis taip pat išliks ir Europos Sąjungoje bei NATO. Mažos valstybės kaip mes turėtų surasti efektyviausias bendradarbiavimo su Europos ir transatlantinėmis organizacijomis priemones, kad koordinuotų savo pozicijas ir plėtotų bendras strategijas. Bet taip pat aišku, kad reikia pagalvoti apie Baltijos valstybių bendradarbiavimo modelį ateityje. Reikės suformuluoti konkrečias prioritetines Baltijos valstybių bendrų interesų sritis, ir reikės, kad Baltijos valstybės bendradarbiautų vyriausybių lygmeniu. Šiandien dar per anksti peržiūrėti Baltijos valstybių bendradarbiavimo sritis.

Papildomi pranešimai:

 Vytautas Landsbergis, BA Saugumo ir užsienio komiteto pirmininko pavaduotojas

V. Landsbergis pasidalino Lietuvos patirtimi integruojantis į Europos Sąjungą. Iš kitų ES šalių kandidačių ir netgi iš Baltijos valstybių būtent Lietuva susiduria su dviem ypatingomis kliūtimis:

1. Ignalinos AE;

2. Kaliningrado sritis.

Abu klausimai Lietuvai kelia daug problemų Lietuvos ir ES derybose dėl narystės ES. Keliant bendrą Lietuvos ir ES bei Ignalinos AE sampratą, rastas sprendimas Ignalinos AE atveju. Tačiau vis dar išlieka daugybė problemų dėl Kaliningrado srities, ir jos turėtų būti sprendžiamos.

Antroji tema

Teisės aktų vaidmuo kovojant su narkotikų plitimu

 Juris Ļabis, valstybės sekretorius, Vidaus reikalų ministerija, Latvijos Respublika

Latvijos vyriausybė apibrėžė kovą su korupcija, narkotikų prekyba ir ekonominiu nusikalstamumu bei asmenų saugą kaip teisėsaugos institucijų prioritetus. Taip pat verta paminėti kovą su korupcija tiek vidaus reikalų struktūrose, tiek kitose valstybinėse tarnybose, nes susijusios sistemos ir tiekimai vargu ar išliktų be valstybės pareigūnų veiklos ar neveiklos.

Latvija visapusiškai „integravusi“ į Europos valstybių tendencijas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir vartojimu. Latvijoje narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja vis jaunesni asmenys, o organizuoto nusikalstamumo grupių vaidmuo neteisėtoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyboje nuolatos auga, ir dėl to auga nusikalstamumo lygis.

 Valerijus Simulik, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys

Augantis narkotikų suvartojimas ir plintanti narkomanija, ypač jaunimo tarpe, Lietuvoje kelia rimtų visuomenės sveikatos problemų bei teisinių ir socialinių institucijų susirūpinimą. 2001 m. šalyje buvo užregistruoti 3800 narkomanai, tačiau įvairių apklausų ir kitų šaltinių duomenimis tikrasis skaičius turėtų būti 5-7 kartus didesnis, kadangi vargu ar kiekvienas narkomanas kreipiasi į sveikatos priežiūros institucijas arba yra šių institucijų pastebėtas. 1999 m. parengta kovos su narkomanija programa 1999 – 2003 m. Į šios problemos sprendimą įtrauktos įvairios valstybinės institucijos.

Narkomaniją galima laikyti ne tik medicinine, bet ir socialine problema, nes daug nusikaltimų padaroma narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų įtakoje.

 Rain Sannik, Teisės departamento vadovas, Vidaus reikalų ministerija, Estijos Respublika

Rain Sannik sutinka, kad vienas iš Estijos vyriausybės prioritetų yra sumažinti narkomaniją ir su narkomanija susijusių nusikaltimų skaičių. Kova su narkomanija yra opi pasaulinė problema; todėl šio karo esminė sąlyga yra griežtinti sienų kontrolę. Estijos įstatymai taip pat numato griežtas bausmes su narkotikais susijusių nusikaltimų atvejais; tuo pačiu metu dedama pakankamai daug pastangų į gydymo ir reabilitacijos programas.

Narkomanija ir narkotikų plitimas tapo opia problema per palyginus trumpą laiką. Ji paveikė sritis, kurios anksčiau buvo be narkotikų – būtent mokyklas ir aukštojo mokslo įstaigas, kaimo vietoves ir mažus miestelius.

Papildomi pranešimai:

 Algis Kvainickas, Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės valdybos vyresnysis komisaras, Lietuvos Respublika

Algis Kvainickas atkreipė dalyvių dėmesį į narkomanijos problemą tarp jaunimo ir prevencinių priemonių efektyvumą siekiant pažaboti narkotikų plitimą. Konstatuota, kad pastaruoju metu žymiai išaugo su narkotikais susijusių nusikaltimų skaičius. Neteisėtoje narkotikų prekyboje pirmauja heroinas, tačiau pastoviai plinta amfetaminai ir marihuana. Reikia informuoti visuomenę apie destruktyvų narkomanijos poveikį bei kovos su ja kelius; taip pat pažymėtina, kad narkomanija dažnai yra nusikaltimų bei pavojingų ligų plitimo priežastimi.

Trečioji tema

Geležinkelių transporto plėtra

 Jānis Veidemanis, Geležinkelių departamento vedėjas, Transporto ministerija, Latvijos Respublika

Latvijos geležinkelių transportas sudaro 56%. Nors geležinkelių transportas yra saugiausia ir labiausiai aplinką tausojanti transporto priemonė, ji buvo nepelnytai ignoruojama dėl labai spartaus motorinių transporto priemonių augimo; dėl tokio aplaidumo sumažėjo pervežimų apimtys, ypač keleivių transporto. Kartu su nuolatos augančiu transporto priemonių skaičiumi, neišvengiamai augs neigiami padariniai: transporto tarša, didėjančios aplinkos, ypač atmosferos, taršos problemos, augantis nelaiminguose eismo atsitikimuose sužalotų ir keliuose gyvybės netekusių žmonių skaičius. Europos Sąjunga siūlo atgaivinti ir plėtoti geležinkelių sektorių, kuris sumažintų neigiamus padarinius.

 Arvydas Vaitkus, Susisiekimo ministerijos sekretorius, Lietuvos Respublika

ES subalansuotos regioninės plėtros politika, Šiaurės dimensija taip pat yra susijusios su transportu. Daug dėmesio skiriama transporto koridorių, ypač Šiaurės – Pietų krypties, plėtotei. Šio koridoriaus svarba buvo pastebėta dar 1994 m., kai Europos transporto ministrų susitikime Kretoje šiai krypčiai buvo suteiktas I Europos transporto koridoriaus statusas. Daug dėmesio skiriama geležinkelių transportui visoje Europoje. I Europos transporto koridoriaus plėtros kontekste iškyla du uždaviniai: pirma, stiprinti geležinkelių sektoriaus vaidmenį tolimųjų pervežimų srityje, antra, pereiti prie plataus kombinuoto transporto principų taikymo. I koridorius plėtojamas dviem kryptimis: 1) įgyvendinamos naujos technologijos esančiose pagrindinėse linijose naudojant automatinę bėgių keitimo sistemą ir 2) statomos naujos linijos įgyvendinant pažangių projektų parametrus.

 Oleg Epner, generalinis direktorius, Estijos kelių administracija

Estijos vyriausybė nori plėtoti konkurencingą ir integruotą transporto sistemą. Atsižvelgiama į šiuos veiksnius: Estijos ekonominė ir geografinė padėtis bei prioritetai, t.y. skatinti tarptautinį tranzitą per Estiją.

Tranzito koridorius per Estiją tarp NVS ir Rytų Europos šalių yra trumpiausias ir ekonomiškiausias. Geležinkelis ir terminalai sudaro pagrindinius tranzito maršrutus per Estiją.

Transporto sektorius sudaro ¼ visos Estijos ekonomikos, tačiau geležinkelių sektorius sudaro ½ transporto sektoriaus. Dėl to ūkio plėtotės prioritetu tampa transporto sistemos bei geležinkelio plėtotė.

Transporto sektoriaus plėtra remiasi „Transporto plėtros planu 1999 – 2006 m.“, kurį Estijos vyriausybė priėmė 1999 m. Dabar valstybinės institucijos pardėjo rengti naują transporto plėtros iki 2010 m. planą. Rengiant šį planą bus atsižvelgta į visas Europos Sąjungos rekomendacijas ir nurodymus šiam sektoriui.

Papildomi pranešimai:

 Gintautas Labanauskas, Tranzito ir geležinkelių transporto departamento direktorius, Susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublika

Lietuvos geležinkelių transporto reforma prasidėjo 1996 m., kai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos geležinkelių transporto kodeksą. Šis pagrindinis dokumentas buvo parengtas atsižvelgiant į pirmąjį ES direktyvų paketą ir sudarė teisines prielaidas liberalizuoti geležinkelių transportą bei pakelti veiksmingos, konkurencingos rinkos lygį. Šalyje labai nuodugniai įgyvendinama geležinkelių reforma, atsižvelgiama į užsienio konsultantų ir nepriklausomų Lietuvos teisininkų rekomendacijas, aptariamas kiekvienas naujas teisės projektas, atidžiai analizuojami teigiami ir neigiami ES šalių reformų padariniai ir ieškoma geriausių individualių sprendimų. Sukurti geležinkelių reformos modelį būtina dėl to, kad reikia išspręsti finansines ir socialines problemas.

5. Visi sesijoje priimtų sprendimų tekstai

Žr. Priedą Nr. 6: 21-ojoje BA sesijos dokumentai ir sprendimai

6. Balsų skaičiavimo komisijos nariai:

Mihails Pietkevičs, Latvijos delegacija BA

Domininkas Velička, Lietuvos delegacija BA

Arvo Sirendi, Estijos delegacija BA

7. Balsavimo rezultatai:

Visi dokumentai priimti bendru sutarimu.

8. Posėdžių protokolai

Priedas Nr. 7: Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio, įvykusio 2002 m. gruodžio 13 d. Rygoje, protokolas

Priedas Nr. 8: Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos posėdžio, įvykusio 2002 m. gruodžio 13 d. Rygoje, protokolas

Priedas Nr. 9: Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir Baltijos Asamblėjos komitetų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų posėdžio, įvykusio 2002 m. gruodžio 13 d., protokolas

Priedas Nr. 10: Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos prezidiumų posėdžio, įvykusio 2002 m. gruodžio 14 d. Rygoje, protokolas

Priedas Nr. 11: Baltijos Asamblėjos moterų grupės posėdžio, įvykusio 2002 m. gruodžio 14 d. Rygoje, protokolas

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2003 01 28.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas