Lietuvos Respublikos Seimas

2003-01-20

Užsienio reikalų komiteto posėdis

Vilnius, sausio 20 d. Šiandien Seimo Užsienio reikalų komitetas surengė posėdį, kurio darbotvarkėje buvo svarstomi šie klausimai:

Tarnybinio paso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. IXP–2084, su kuriuo Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas ir Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Anatolijus Rimkevičius bei Vidaus reikalų ministerijos Teisinės ekspertizės skyriaus vedėjo pavaduotoja Indrė Baranauskienė. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos tarnybinio paso paskirtį, jo išdavimą, keitimą, grąžinimą, galiojimą, jame įrašomus duomenis, taip pat nustatyti tarnybinių pasų išdavimo datą. Apsvarstę ir išsakę savo pasiūlymus Komiteto nariai pritarė šiam įstatymo projektui.

Antrąjį darbotvarkės klausimą - Įstatymo ,,Dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 5, 7, 9, 10, 18, 25, 31, 42, 48, 59, 60, 61, 68, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo” projektą Nr. IXP–2176 pristatė Komiteto išvadų rengėjas Kęstutis Kriščiūnas ir Krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas, Krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas Dainius Žalimas bei Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorės pavaduotojas Algminas Gutauskas. Teikiamu įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siekiama sukurti teisinį pagrindą Lietuvos karinių atstovų teisiniam statusui nustatyti ir pašalinti Lietuvos teisinės bazės kūrimo procese atsiradusias įstatymų ir kitų teisės aktų kolizijas. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui su pasiūlymu paaiškinti 42 straipsnio 3 dalyje, jog kariniu atstovu ir jo pavaduotoju arba specialiuoju atašė ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas tik karininkas.

Trečiąjį darbotvarkės klausimą – Įstatymo “Dėl Konvencijos dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą ratifikavimo” projektą Nr. IXP-2184 ES pristatė Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas. Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 patvirtintą Teisės derinimo priemonių derinimo 2002 m. planą (skyrius “Vartotojų ir sveikatos apsauga”, priemonės kodas 3.23-T4). Konvencija buvo sudaryta 1962 m. gruodžio 17 d. Paryžiuje siekiant didesnės Europos Tarybos valstybių narių vienybės priimant bendras teisės normas bei siekiant suderinti tam tikras taisykles dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą. Konvencija nustato viešbučio valdytojo materialinę atsakomybę už jam perduoto bet kurio viešbučio svečio, kuris apsistoja viešbutyje ir ten gauna nakvynę, atgabento turto sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą. Šiuo metu prie Konvencijos dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą, yra prisijungę penkiolika Europos valstybių, tarp kurių – turistų plačiai lankomos Italija, Vokietija, Kipras, Didžioji Britanija, Airija, Slovėnija ir kitos. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Ketvirtąjį darbotvarkės klausimą – Įstatymo “Dėl Europos susitarimo dėl asmenų, dalyvaujančių Europos žmogaus teisių teismo procese, ratifikavimo” projektą Nr. IXP-2145 pristatė Komiteto išvadų rengėjas Egidijus Vareikis ir Užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis. Europos susitarimas dėl asmenų, dalyvaujančių Europos žmogaus teisių teismo procese, buvo sudarytas Strasbūre 1996 m. kovo 5 d. Pagal šį 1996 m. Susitarimą asmenims, dalyvaujantiems Teismo procese, suteikiamas imunitetas nuo teisminio proceso už jų padarytus žodinius ir rašytinius pareiškimus, pateiktus Teismui dokumentus ar kitus parodymus. Susitarimo Šalys įsipareigoja gerbti asmenų, kuriems taikomos šio Susitarimo nuostatos, teisę laisvai susisiekti su Teismu, netrukdyti laisvai judėti ir keliauti, vykstant į Teismo posėdžius ar sugrįžtant iš jų. Vadovaujantis Susitarimo 1 straipsniu, sąvoka “asmenys” apima visus asmenis, kurie Teismo procese dalyvauja kaip šalys, jų atstovai bei patarėjai (vyriausybių atstovus Teisme, teisės patarėjai, advokatai), liudytojai, ekspertai arba yra pakviesti Teismo Pirmininko dalyvauti procese. Dalyvavimas procese suprantamas kaip darymas bet kokių pareiškimų, susijusių su skundu prieš valstybę-Konvencijos dalyvę. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui.




Naujausi pakeitimai - 2003 01 22.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas