Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. IX-103 "Dėl Seimo laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti išvadų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KONTROLĖS KOMISIJOS NUSIKALSTAMUMO PANEVĖŽYJE PRIEŽASTIMS NAGRINĖTI IŠVADŲ

2000 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-103

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis Seimo statuto 71 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pritarti Seimo laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti išvadai (pridedama) ir pripažinti, kad šios komisijos veikla nutraukiama.

2 straipsnis.

Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo

2000 m. gruodžio 20 d.

nutarimo Nr. IX-103

priedėlis

 

Seimo laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje

priežastims nagrinėti išvada dėl nusikalstamumo Panevėžyje priežasčių

ir teisėsaugos institucijų veiklos šiame mieste

Seimo laikinoji kontrolės komisija nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti (toliau – Komisija) sudaryta Seimo 2000 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. IX-21 „Dėl Seimo laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti sudarymo“. Komisija siekė nustatyti nusikalstamumo Panevėžyje priežastis ir įvertinti teisėsaugos institucijų veiklą šiame mieste. Vadovaudamasi minėto nutarimo 4 punktu, Komisija pateikia Seimui išvadas ir pasiūlymus iki 2000 m. gruodžio 19 d.

Komisija rėmėsi informacija, gauta iš įvairių teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų: Generalinės, Panevėžio apygardos ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrų, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Valstybės saugumo departamento ir jo Panevėžio apygardos skyriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir jos Panevėžio skyriaus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės. Komisijos nariai susitiko su išvardytų institucijų vadovais ir darbuotojais, buvusiais Panevėžio miesto teisėsaugos institucijų pareigūnais, verslininkais, žurnalistais ir kitais miesto gyventojais. Taip pat Komisija rėmėsi specialistų V. Grigaravičiaus, J. Rimkevičiaus ir S. Žentelio informacija bei konsultacijomis.

Komisijos prašymu Teisės institutas kartu su viešąja įstaiga Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centru atliko kriminogeninės situacijos Panevėžio mieste ir rajone analizę.

Nusikalstamumo būklė

· Nusikalstamumo Panevėžio mieste lygis viršija Lietuvos vidurkį, tačiau statistiškai nėra išskirtinis socialinis reiškinys ir prilygsta vidutiniam nusikalstamumui (žr. išvados priedėlį). Pagal oficialius statistinius duomenis kriminogeninė situacija Panevėžyje nėra daug blogesnė negu šalyje arba kituose didžiuosiuose miestuose. Paminėtina, kad šiame mieste yra aukščiausias Lietuvoje turto prievartavimų lygis.

·  1995–1998 m. užregistruotų nusikaltimų, tarp jų ir sunkių, Panevėžyje daugėjo, 1996–1999 m. nusikaltimų skaičius dešimčiai tūkstančių gyventojų gerokai viršijo Lietuvos vidurkį. Praėjusiais ir šiais metais užregistruotų nusikaltimų, tarp jų ir sunkių, sumažėjo.

· Panevėžio mieste 1996–1999 m. nusikaltimų išaiškinamumas buvo gerokai žemesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Per 2000 m. vienuolika mėnesių nusikaltimų išaiškinamumo rodikliai pagerėjo ir priartėjo prie šalies vidurkio.

· Pastebėta, kad nusikalstamumo rodikliai Panevėžio rajone blogėja – tiek pagal nusikaltimų skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų, tiek pagal jo didėjimo tendencijas. Šiame rajone yra vienas didžiausių bendro nusikalstamumo lygio rodiklių Lietuvoje (aukšto nusikalstamumo) ir prilygsta didžiausiems Lietuvos miestams. Taip pat rajone yra vienas didžiausių Lietuvoje nepilnamečių padarytų nusikaltimų lygis.

·  Nusikalstamumo Panevėžyje išskirtinumą lemia organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla, žemas nusikaltimų, tarp jų sunkių, išaiškinamumas ir ypač tai, kad neišaiškinami tyčiniai nužudymai sunkinančiomis aplinkybėmis, tarp jų teisėsaugos pareigūnų. Nuo 1990 m. Panevėžyje neišaiškinti 55 nužudymai ir pasikėsinimai nužudyti, iš jų 19 nužudymų panaudojant šaunamąjį ginklą, išaiškinti tik 4 iš 44 sprogdinimų, be žinios dingo 48 asmenys. Taigi nors statistiniais duomenimis 1999–2000 m. Panevėžyje padarytų nusikaltimų sumažėjo, o jų išaiškinamumas gerėjo, tačiau visuomenės saugumas šiame mieste nepadidėjo.

Nusikalstamumo Panevėžyje priežastys

Socialiniai-ekonominiai ir kiti veiksniai

Bendra socialinė-ekonominė Panevėžio miesto ir rajono būklė, kiti veiksniai, susiję su nusikalstamumu priežastiniais ryšiais, vertintini kaip labiau nepalankūs negu apskritai šalyje.

· Nedarbas.

Bedarbystei Panevėžyje ypač daug įtakos turėjo pramonės žlugimas. Panevėžio miestas ir ypač Panevėžio rajonas, palyginti su Lietuvos vidurkiu, išsiskiria aukštu nedarbo lygiu. Dalis asmenų nedirba ir nesimoko dėl subjektyvių priežasčių. Vidutinis darbo užmokestis Panevėžio rajone taip pat yra gerokai mažesnis. Panevėžio mieste 2000 m. sausio 1 d. buvo didžiausias socialiai remtinų šeimų vaikų skaičius. Panevėžiui, kaip ir kitiems miestams, trūksta valstybės investicijų.

· Blogas jaunimo užimtumas ir lavinimas, kultūrinis gyvenimas, paplitęs alkoholizmas, narkomanija. Panevėžyje daugėja mokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių mokyklų, nėra savarankiškos universitetinės aukštosios mokyklos ar kolegijos.

· Migracija.

Į Panevėžio rajoną 1999 m. atvyko gyventi dvigubai daugiau žmonių negu vidutiniškai Lietuvoje, nenustatyta, koks jų kontingentas.

· Panevėžys – tranzitinis miestas, esantis netoli valstybės sienos. Per jį eina VIA BALTIKA magistralė (prekių judėjimo srautai tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos, dideli prekių ir krovinių srautai tiek keliais, tiek geležinkeliu į Rusiją Maskvos ir Sankt Peterburgo kryptimi, todėl čia susikerta nusikalstamų organizacijų interesai).

Kitos priežastys

· Organizuotų nusikalstamų susivienijimų veikla, jų sudėties ir tarpusavio santykių ypatumai.

Panevėžio organizuotų nusikalstamų grupuočių organizuotumo lygis yra žemas, sudėtis nėra stabili, susiformavusi teritoriniu principu. Jos iki šiol nėra griežtai pasidalijusios įtakos sferomis, dėl prieštaringų interesų dažnai konfliktuoja tarpusavyje, žudo, sprogdina. Nusikalstamų susivienijimų nariai išsiskiria žemu intelektu, tarp jų dominuoja jauni asmenys. Minėtos priežastys lemia vykdomų nusikaltimų įžūlumą ir brutalumą.

Organizuotų grupuočių daromais nusikaltimais taip pat siekiama įbauginti verslininkus, nukentėjusiuosius ir liudytojus bei teisėsaugos pareigūnus pagal verslo konkurentų, kitų asmenų užsakymus.

· Nusikaltėlių nebaudžiamumas.

Teisėsaugos sistema neužtikrina, kad įvairius nusikaltimus padarę asmenys būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Ypač neaktyvi ir nekryptinga teisėsaugos veikla prieš organizuotą nusikalstamumą. 1999 m. vasario mėn. po prokuroro G. Sereikos nužudymo bendru Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Policijos departamento vadovų įsakymu iš įvairių tarnybų pareigūnų sudarytų mobiliųjų grupių darbui su konkrečiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis veikla užgeso. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas ir Operatyvinės veiklos įstatymas taikomi netinkamai.

Komisija gavo informaciją, jog šis nebaudžiamumas būna susijęs ir su korupcija, savanaudiškumu dėl asmeninių, verslo ryšių ir interesų. Dažnai pareigūnai taikstosi su nusikaltėlių daromais įvairiais teisės pažeidimais, kai kurie iš jų su nusikalstamo pasaulio atstovais palaiko netarnybinius santykius. Nusikaltimų tyrimui ir nuosprendžių priėmimui didelės neigiamos įtakos turi miesto gyventojų, taip pat pareigūnų baimė dėl galimo keršto ir fizinio susidorojimo.

· Visuomenės nuomonė.

Pastebėtina, kad dalis Panevėžio visuomenės, ypač jaunimas, toleruoja ar net teigiamai vertina organizuotų nusikalstamų grupuočių narius.

Dėl neišaiškintų nusikaltimų, neefektyvaus baudžiamojo persekiojimo ir korupcijos visuomenės nuomonė ir požiūris į teisėsaugos institucijų pareigūnus yra neigiamas, gyventojai bijo ir nenori bendradarbiauti su policija. Kartais teisėsaugos akcijos iššaukia pagrįstą nepasitenkinimą.

Silpnai ir paviršutiniškai organizuotas prevencinis darbas su nepilnamečiais, siekiant apsaugoti juos nuo nusikalstamų susivienijimų įtakos.

Nėra visuomenės skatinimo padėti policijai mechanizmo. Teisėsauga neranda tinkamų bendradarbiavimo su žiniasklaida formų.

Teisėsaugos institucijų veikla

· Netinkamas teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas ir jų bendradarbiavimas.

Nekoordinuojama policijos, prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento, mokesčių policijos, muitinės padalinių Panevėžyje veikla, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Tik 2000 m. lapkričio 16 d. po pareigūnų S. Piskunovo ir V. Kazlauskaitės nužudymo generalinio prokuroro, vidaus reikalų ministro, Policijos departamento generalinio komisaro, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus bendru įsakymu sudarytos centrinė ir regioninė koordinacinės tarpžinybinės darbo grupės derinti veiksmams prieš nusikalstamumą Panevėžio apskrityje ir mieste.

Operatyvinės veiklos subjektai, kvotėjai, tardytojai ir prokurorai silpnai bendradarbiauja. Policija, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba nesikeičia turima operatyvine informacija, buvo atvejų, kai sutrukdė viena kitos operacijoms.

Teisėsaugos mechanizmas dirba neefektyviai ir nepakankamai sparčiai tiriant padarytus nusikaltimus.

Nesutelktos institucijų pajėgos ir neskirta reikiamo dėmesio organizuotų nusikalstamų grupuočių nusikalstamai veiklai tirti, praktiškai nevykdomas darbas jų ekonominiam potencialui nustatyti (šiam tikslui nesutelktos bendros Panevėžio miesto VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos, Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, mokesčių policijos, muitinės pajėgos, o Valstybinė mokesčių inspekcija šioje veikloje išvis nedalyvauja).

Nėra ilgalaikės ir kompleksinės kovos su nusikalstamumu mieste strategijos. Bloga organizuoto nusikalstamumo analizė, neatliekamas analitinis–tiriamasis darbas.

Be to, miesto teisėsaugos ir teisėtvarkos veikla nekoordinuojama su kitų kontrolės institucijų veikla; bendra veikla turėtų būti sutelkta į kryptingą įvairiapusišką organizuotų nusikalstamų susivienijimų persekiojimą. Miesto teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos mažai bendradarbiauja su savivaldybe ir Panevėžio apskrities viršininko administracija.

· Teisėsaugos institucijų kadrų problemos.

Kadrų kaita. Neigiamos įtakos darbui turėjo dažna Panevėžio m. VPK vadovų bei Kriminalinės policijos ir Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, tardytojų ir prokurorų kaita. Nuo 1996 m. iš kriminalinės policijos išėjo 76 pareigūnai, iš tardymo skyriaus – 18 tardytojų (64 proc.).

Dažnai vadovų kaitai sudarė sąlygas ir neišaiškinti rezonansiniai nusikaltimai, ir padaromi nauji. Tokius nusikaltimus esami ir buvę policijos pareigūnai panaudoja vidinei trinčiai didinti.

Kvalifikacijos ir profesionalumo, asmeninės atsakomybės, iniciatyvos stoka. Policijos, prokuratūros institucijose ypač trūksta profesionalių, kvalifikuotų viduriniosios grandies pareigūnų. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje iš 25 prokurorų tik 6 turi penkerių metų prokuroro darbo stažą. Teisėsaugininkai akcentuoja, jog ypač nepatenkinamai rengiami operatyviniai darbuotojai.

Socialinių garantijų stoka ir apribojimas. Dėl nepakankamo darbo užmokesčio ir socialinių garantijų blogėjimo iš policijos ir prokuratūros išėjo dalis patyrusių darbuotojų, nesuburiamas darnus, stiprus, gabių ir profesionalių darbuotojų kolektyvas.

· Nepatenkinama operatyvinė veikla.

Policijos operatyvinių tarnybų darbas neaktyvus, neefektyvus, nekryptingas, nesistemingas, nėra puolamojo pobūdžio, o operatyvinės pozicijos labai silpnos. Neturima operatyvinės informacijos apie rengiamus, daromus ir padarytus nusikaltimus, juos organizuojančius ir vykdančius asmenis, neefektyviai panaudojamos operatyvinės veiklos priemonės ir metodai. Ši veikla primityvi.

Neturima realios operatyvinės informacijos apie organizuotus nusikalstamus susivienijimus, veikla apsiriboja prevencinių priemonių – Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymu.

· Kvotos ir parengtinio tardymo trūkumai pasireiškia procesinių įstatymų reikalavimų pažeidimais, nepagrįstais ir neteisėtais procesiniais sprendimais baudžiamosiose bylose, tardymo vilkinimu. Nuo nusikaltimo išaiškinimo iki bausmės skyrimo praeina daug laiko. Nusikaltimų tyrimas užsitęsia dėl ekspertizių ilgų atlikimo terminų, ekspertams reikalingos technikos trūkumo. Nepakankamai efektyvūs kai kurie baudžiamieji įstatymai.

· Korupcija, sąsajos tarp verslo, nusikalstamo pasaulio ir valstybės tarnautojų.

Pagal Komisijos turimą informaciją galima teigti, kad yra teisėsaugos ar teisėtvarkos pareigūnų korupcinių ryšių su nusikalstamų susivienijimų nariais. Panevėžio regionui būdinga, kad pareigūnai kartu su kitais gyventojais devintajame dešimtmetyje aktyviai užsiėmė bendru verslu, iki šiol likę ryšių su šešėlinio ir legalaus verslo atstovais. Yra požymių apie šešėlinio verslo, nusikaltėlių ir pareigūnų bendrus interesus kontrabandos srityje; šie ryšiai ir kontrabanda netiriama. Yra informacijos, kad teisėsaugos pareigūnai, piktnaudžiaudami padėtimi, dėl savo ar kitų asmenų interesų nukreipia savo tarnybinę veiklą prieš atskiras verslo sritis, įmones, o valstybės įstaigų tarnautojai rodo palankumą nusikalstamų grupuočių nariams.

· Blogi Panevėžio miesto teisėsaugos institucijų atskirų vadovų ir pareigūnų tarpusavio santykiai, nesibaigiantys konfliktai, informacijos nutekėjimas. Jau pakankamai ilgą laiką šios problemos pasireiškia itin ryškiai ir stipriai komplikuoja kovą su nusikalstamumu. Vyksta intrigos pačiose teisėsaugos institucijose ir tarp jų, konkurencija ir konfrontacija tarp operatyvinių darbuotojų. Užuot susitelkus tiesioginėms pareigoms vykdyti, atskiri teisėsaugos operatyviniai darbuotojai savo pastangas nukreipia veiklai vienas prieš kitą, kompromituojančios informacijos vienų apie kitus rinkimui, intrigoms, tam panaudojamos operatyvinės veiklos priemonės ir metodai.

· Nepakankamas teisėsaugos institucijų finansavimas.

Pastaraisiais metais buvo mažinamas Policijos departamento finansavimas, todėl mažėjo policijos pareigūnų atlyginimai, dėl degalų trūkumo dalis patrulių automobilių neeksploatuojami, mažėja patruliavimo maršrutų, stinga lėšų operatyvinei veiklai, darbo priemonėms, silpnas techninis lygis.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

ir Panevėžio m. VPK

Nežiūrint į tai, kad Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas vykdė organizacines ir kitas priemones sudėtingai kriminogeninei situacijai Panevėžyje gerinti, tai nedavė norimų rezultatų. Policijos departamentas nesiėmė būtinų praktinių ir sistemingų veiksmų prieš Panevėžio organizuotas nusikalstamas grupuotes.

Vykdyta ne visuomet pagrįsta didelė vadovaujančių kadrų kaita, tarp jų inicijuota ir politikų, nesudarė sąlygų stabilumui Panevėžio m. VPK. Komisija nepritaria vadovaujančių policijos pareigūnų skubotiems ir ne visada pagrįstiems nušalinimams, kaip pirmai ir vienintelei priemonei situacijai pagerinti. Pastebima, kad policijos komisariatuose neugdomi vietiniai kadrai ir netaikomas karjeros principas.

Šiuo metu policijos santykiai su kitomis institucijomis Panevėžyje stabilizuojasi. Komisija palankiai vertina dabartinės Panevėžio policijos vadovybės pastangas.

Prokuratūra

Panevėžio apygardos prokuratūroje jaučiamas sąstingis, jos darbuotojai formaliai žiūri į savo veiklą, vengia tiesiogiai dalyvauti tiriant rezonansinius nusikaltimus, netinkamai koordinuoja darbą tiriant nusikaltimus. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius neatlieka analitinio-tiriamojo darbo, o 1999 m. šis skyrius nebuvo sukomplektuotas.

Generalinė prokuratūra savo žinion priėmė ir tyrė rezonansines baudžiamąsias bylas, tačiau nesiėmė esminių organizacinių priemonių prokuratūros darbui Panevėžyje pagerinti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio skyrius dalyvauja tiriant organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklą ir rezonansinius nusikaltimus, tačiau nepakankamai savo veiklą orientuoja į korupcijos tyrimą per pareigūnų santykius su nusikalstamomis organizacijomis.

Valstybės saugumo departamentas

Valstybės saugumo departamentas ir jo Panevėžio apygardos skyrius domėjosi organizuoto nusikalstamumo Panevėžyje priežastimis, vykdė prokuratūros pavedimus konkrečiose baudžiamosiose bylose.

Komisija iš įvairių šaltinių gavo daug informacijos apie konkrečių Valstybės saugumo departamento Panevėžio apygardos pareigūnų ne vienerius metus besitęsiančią netoleruotiną veiklą, pasireiškiančią intrigomis, priešiškumu ir kompromituojančios informacijos apie kitų institucijų pareigūnus rinkimu, o Departamento vadovybė nereaguoja į tokią situaciją.

Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Mokesčių policijos departamento Panevėžio skyriaus veiklos kryptingumas neatitinka miesto aktualijų, t. y. ši veikla nėra nukreipta organizuotų nusikalstamų grupuočių neteisėtai ekonominei-finansinei veiklai išaiškinti, nerodoma iniciatyvos jų materialiniam potencialui griauti.

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

Panevėžio teritorinė muitinė užima pasyvią poziciją ir nesutelkia dėmesio organizuotų nusikalstamų grupuočių vykdomai kontrabandai užkardyti ir išaiškinti. Muitinėje naudojama neoperatyvi duomenų perdavimo sistema, vilkinamas naujos informacinės sistemos įdiegimas.

Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio apskrities viršininko administracija neišnaudoja visų savo galimybių darant įtaką nusikalstamumo būklei Panevėžyje.

Vyriausybė aktyviai ėmėsi priemonių, reaguodama į kriminogeninę situaciją Panevėžyje.

Komisija daro išvadą, kad, nepaisant visų valstybės institucijų pastangų, Panevėžio organizuotų nusikalstamų susivienijimų veikla nėra lokalizuota, rezonansiniai nusikaltimai liko neatskleisti.

 

PASIŪLYMAI

· Panevėžio miesto ir rajono, šalies teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų, jų atskirų tarnybų, kitų kontroliuojančių institucijų veiksmus pagal jų kompetenciją ir galimybes nukreipti į Panevėžio organizuotus nusikalstamus susivienijimus, jų aplinką ir ryšius, turtinę, finansinę legalaus ir šešėlinio verslo bazę. Organizuotų nusikalstamų grupuočių lyderiams ir nariams už bet kuriuos įstatymų pažeidimus taikyti adekvačias įstatymų nustatytas sankcijas. Šiuo atžvilgiu yra būtina vieninga baudžiamoji politika.

· Pripažinti, kad yra tikslinga, jog toliau veiktų 2000 m. lapkričio 16 d. generalinio prokuroro, vidaus reikalų ministro, Policijos departamento generalinio komisaro, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus bendru įsakymu sudarytos centrinė ir regioninė koordinacinės tarpžinybinės darbo grupės derinti veiksmams prieš nusikalstamumą Panevėžio apskrityje ir mieste. Šios grupės turi suformuoti kompleksinę kovos su nusikalstamumu Panevėžyje strategiją, sutelkti šalies ir Panevėžio teisėtvarkos bei teisėsaugos institucijas kryptingai ir darniai veiklai, siekiant konkrečių rezultatų kovoje su organizuotu nusikalstamumu, tiriant rezonansinius nusikaltimus, iš esmės gerinant kriminogeninę situaciją.

· Sutelkti Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato pastangas išaiškinti rezonansinius nusikaltimus ir atskleisti organizuotų nusikalstamų susivienijimų veiklą. Šiam tikslui parinkti ir suburti iniciatyvius, sąžiningus ir kvalifikuotus, drąsius pareigūnus, sudaryti jiems visas darbo sąlygas ir efektyviai bei kryptingai organizuoti darbą. Aktyviai atliekantiems savo pareigas numatyti atitinkamą materialinį skatinimą.

· Siūlyti Generalinei prokuratūrai imtis priemonių iš esmės pagerinti Panevėžio apygardos ir apylinkės prokuratūrų veiklą ir išnagrinėti klausimą, ar Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras J. Pupka atitinka užimamas pareigas. Skirti ypatingą dėmesį Panevėžio apylinkės ir apygardos prokuratūrų, ypač ONKT skyriaus kadrų parinkimui, kvalifikacijos kėlimui ir darbo kontrolei.

· Policijos departamentas turi suteikti Panevėžio miesto VPK konkrečią ir veiksmingą praktinę paramą atskleidžiant organizuotų nusikalstamų grupuočių neteisėtą veiklą ir rezonansinius nusikaltimus. Prireikus tuo tikslu Vyriausybė turėtų skirti papildomų lėšų Panevėžio miesto VPK ir Policijos departamentui.

· Panevėžio teisėtvarkos bei teisėsaugos institucijų vadovams besąlygiškai užtikrinti dalykiškus ir geranoriškus tarnybų ir jų pareigūnų tarpusavio santykius, griežtai ir laiku užkirsti kelią intrigoms, nesantaikai, nepagrįstam nepasitikėjimui ir kompromitavimui, operatyvinių priemonių ir metodų naudojimui asmeninėms sąskaitoms suvesti.

· Rekomenduoti Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui M. Laurinkui principingai įvertinti Valstybės saugumo departamento Panevėžio apygardos skyriaus darbuotojų netoleruotiną poziciją bei veiksmus kitų institucijų bei jų darbuotojų atžvilgiu.

· Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriui savo veiklą nukreipti į pareigūnų, valstybės tarnautojų korupcinių ir kitų neteisėtų ryšių su nusikalstamomis struktūromis, neteisėto dalyvavimo komercinėje veikloje, šešėliniame versle, komercinių struktūrų užsakymų vykdymo, prisidengus tarnyba, tyrimą.

· Mokesčių policijos departamentui atkreipti dėmesį į turto, kuriuo disponuoja nusikalstamų susivienijimų nariai, jų šeimos ir kita aplinka, įsigijimo teisėtumą ir lėšų šaltinių nustatymą.

· Muitinės departamentui būtina sutelkti pastangas į organizuotų nusikalstamų susivienijimų narių sukurtų ar kontroliuojamų ūkio subjektų vykdomos kontrabandos atskleidimą.

· Rekomenduoti Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui, Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui neatidėliotinai tobulinti kadrų parinkimo, paskyrimo, kontrolės, profesinio parengimo, kvalifikacijos kėlimo sistemą. Pripažinti reikalinga, kad Vyriausybė ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetais iki 2000 m. kovo 1 d. peržiūrėtų policijos pareigūnų mokymo ir studijų sistemą.

· Vidaus reikalų ministerijai parengti ir įgyvendinti kompleksą priemonių, numatančių santykių su visuomene gerinimą. Teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijoms atsisakyti bereikalingo, nepagrįsto griežtumo administracinėje praktikoje, vilkinimo tiriant ūkio subjektų komercinę veiklą. Bendravimą su piliečiais grįsti geranoriškumu, socialinių paslaugų ir pagalbos teikimu.

· Rekomenduoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu ir Vyriausybe peržiūrėti teisėsaugos institucijų ir tarnybų, operatyvinės veiklos subjektų sistemą, patikslinti ir suderinti jų statusą, funkcijas, kompetenciją bei atsakomybę, suformuoti jų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo mechanizmą, subalansuoti skirtingų operatyvinių tarnybų darbuotojų darbo užmokestį ir 2001 m. pavasario sesijoje pateikti Seimui reikalingų įstatymų projektus.

· Vyriausybei ir Panevėžio miesto savivaldybei Panevėžyje vykdyti papildomas kompleksines socialines programas (darbo vietų kūrimas, užimtumo bei kultūrinio lygio kėlimas, savižudybių prevencija), daugiau dėmesio skirti prevenciniam darbui, paauglių ir jaunimo užimtumui bei laisvalaikio organizavimui. Miesto savivaldybei ir Vidaus reikalų ministerijai įvertinti siūlymus šiuo metu įrengti viešosiose miestų vietose vaizdo stebėjimo sistemas, apsvarstyti galimybę nukreipti valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšas kitoms, realesnėms ir aktualesnėms kovos su nusikalstamumu reikmėms.

· Siūlyti Vyriausybei, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui spręsti klausimą dėl savarankiško universiteto ar kitos aukštosios mokyklos steigimo Panevėžio mieste.

· Siūlyti Vyriausybei pagreitinti sprendimo priėmimą dėl tardymo izoliatoriaus statybos Panevėžyje.

· Rekomenduoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsvarstyti Baudžiamojo kodekso 2271 straipsnio (Nusikalstamas susivienijimas) ir 280 straipsnio (Sąvokų išaiškinimas) redakcijas ir parengti įstatymo dėl jų pakeitimo projektą, siekiant ateityje efektyviau užkirsti kelią organizuoto nusikalstamumo plitimui bei sugriežtinti atsakomybę už transporto priemonių vagystes.

 

 

Seimo laikinosios kontrolės

komisijos nusikalstamumo

Panevėžyje priežastims nagrinėti

išvados priedėlis

 

NUSIKALTIMŲ SKAIČIUS IR IŠAIŠKINAMUMAS

Visi nusikaltimai

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

1925

17,8

37,0

145,7

40,0

163,6

1996

2664

38,4

31,5

201,3

41,3

183,3

1997

3141

17,9

32,6

235,6

42,8

204,5

1998

3467

10,4

23,0

259,5

40,3

210,9

1999

3146

-9,3

28,8

235,4

41,0

208,3

2000

11 mėn.

2714

-6,5 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

38,4

203

40,1

202,1

Sunkūs nusikaltimai

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

498

53,7

44,0

37,7

37,0

35,5

1996

849

70,5

25,9

64,2

32,0

53,8

1997

889

4,7

22,0

66,7

29,9

57,2

1998

1121

26,1

19,8

83,9

26,6

59,7

1999

1030

-8,1

24,5

77,1

28,9

56,7

2000

11 mėn.

622

-34 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

25,7

46,5

32,6

44,5

Nusikaltimai, padaryti viešosiose vietose

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Lyginamoji dalis %

Lyginamoji dalis %

1997

299

-12,8

9,5

18,8

1998

630

110,7

18,2

21,8

1999

859

36,3

27,3

22,5

2000

11 mėn.

788

-2,1 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

29

25,2

Kriminalinės policijos tiriami nusikaltimai

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota

nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikalti-mų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

1717

17,4

33,0

130,0

36,4

144,0

1996

2376

38,4

28,9

179,6

36,5

156,2

1997

2718

14,4

27,2

203,8

35,8

167,2

1998

2962

9,0

18,2

221,7

33,9

169,1

1999

2617

-11,6

23,6

195,8

33,7

164,3

2000

11 mėn.

2167

-10 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

32,5

162

33,9

164,6

Nusikaltimai, susiję su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis

Metai

Panevėžio m.

Lietuvoje

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

1995

12

20,0

395

18,3

1996

19

58,3

511

29,4

1997

55

189,5

630

23,3

1998

17

-69,1

620

-1,6

1999

37

117,6

696

12,3

2000

11 mėn.

24

-29,4 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

839

35,5 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

Tyčiniai nužudymai

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota

nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikalti-mų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

19

26,7

56,3

1,4

79,0

1,4

1996

12

-36,8

33,3

0,9

76,9

1,1

1997

11

-8,3

63,6

0,8

76,9

1,1

1998

6

-45,5

60,0

0,4

73,8

1,0

1999

9

50,0

62,5

0,7

77,7

0,9

2000

11 mėn.

9

12,5 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

50

0,7

79,2

1

Tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikalti-mų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

10

-37,5

46,2

0,8

67,6

0,8

1996

19

90,0

46,7

1,4

69,3

0,9

1997

18

-5,3

17,6

1,3

69,1

1,0

1998

17

-5,6

45,8

1,3

69,3

1,0

1999

18

5,9

37,5

1,3

66,1

1,1

2000

11 mėn.

18

5,9 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

17,6

1,3

68,2

1,1

Išžaginimai

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikalti-mų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

8

-42,9

83,3

0,6

84,9

0,5

1996

5

-37,5

50, 0

0,4

79,9

0,5

1997

0

-100,0

-

-

74,5

0,4

1998

6

-

25,0

0,4

81,1

0,4

1999

11

83,3

61,5

0,8

82,4

0,6

2000

11 mėn.

7

-41,7 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

75

0,5

81,6

0,5

Turto prievartavimas

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikalti-mų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

11

-42,1

83,3

0,8

74,7

0,6

1996

11

0,0

100,0

0,8

82,7

0,7

1997

21

90,9

68,8

1,6

83,6

0,6

1998

42

100,0

82,2

3,1

84,0

0,5

1999

25

-40,5

87,5

1,9

81,3

0,6

2000

11 mėn.

22

48 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

84,8

1

85

0,3

Turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikalti-mų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

47

135,0

3,0

3,6

21,9

1,6

1996

45

-4,3

6,9

3,4

37,6

1,7

1997

27

-40,0

4,3

2,0

39,7

2,2

1998

62

129,6

5,3

4,6

32,4

2,2

1999

33

-46,8

16,7

2,5

34,4

2,2

2000

11 mėn.

31

-3,1 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

25

2,3

30,8

2,3

Plėšimai

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota

nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikalti-mų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

102

-17,7

53,7

7,7

32,6

7,6

1996

113

10,8

39,6

8,5

30,1

9,4

1997

125

10,6

35,4

9,4

30,6

10,7

1998

147

17,6

28,1

11,0

30,0

9,8

1999

157

6,8

23,0

11,7

31,0

9,1

2000

11 mėn.

151

12,7 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

26

11,3

29,4

10,4

Vagystės

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregist-ruota nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta%

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

1192

24,4

19,7

90,2

29,6

111,9

1996

1681

41,0

16,9

127,0

28,7

120,2

1997

2102

25,0

17,4

157,6

27,9

127,3

1998

2391

13,7

11,7

179,0

26,4

130,1

1999

2110

-11,8

18,1

157,9

26,5

129,3

2000

11 mėn.

1708

-12,5 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

28,6

127,8

28,1

131

Transporto priemonių vagystės

Metai

Panevėžio m.

Lietuvos vidurkis

Užregistruota

nusikaltimų

Pokytis, palyginti su ankst. metais %

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

Išaiškinta %

Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyv.

1995

206

19,8

20,8

15,6

23,0

18,1

1996

199

-3,4

9,4

15,0

24,8

16,9

1997

227

14,1

21,2

17,0

24,0

18,1

1998

278

22,5

11,9

20,8

19,7

18,7

1999

293

5,4

14,7

21,9

20,0

18,0

2000

11 mėn.

485

77,7 (palyginti su 1999 m. 11 mėn.)

19,5

36,3

21,2

22,4

 




Naujausi pakeitimai - 2003 01 02.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo laikinosios komisijos  >   Laikinoji kontrolės komisija nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti ir teisėsaugos institucijų veiklai šiame mieste įvertinti  >   Išvados

LR Seimas