Lietuvos Respublikos Seimas

A. Paulausko komandiruotės į Belgijos Karalystę 2002 11 26 ataskaita

Š. m. lapkričio 26 dieną Briuselyje įvyko keturioliktasis Europos Parlamento pirmininko Pat Cox susitikimas su šalių, dalyvaujančių plėtros procese, parlamentų pirmininkais. Susitikime Lietuvos pusę atstovavau aš, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas bei mano pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, bei mano patarėja užsienio politikos klausimais E. Vėberytė, Misijos prie EB vadovas, ambasadorius O. Jusys, įgaliotasis ministras A. Milukas bei II skretorė L. Meištaitė.

Posėdį pradėjo EP pirmininko pavaduotojas Guido Podesta bei EP Generalinis sekretorius Julian Preistley, kurie kalbėjo apie stebėtojus bei jų statusą Europos Parlamente. Iš karto po Stojimo sutarties pasirašymo, tai yra, nuo 2003 m. gegužės mėnesio, Europos Parlamentas oficialiai pakvies stebėtojus iš šalių kandidačių parlamentų, kurie dalyvaus EP darbe iki rinkimų 2004 m. birželį. Stebėtojų skaičius yra numatytas Nicos sutartyje, kai kurios korekcijos padarytos atsižvelgiant į tai, kad Rumunija ir Bulgarija į ES įstos vėliau.

Stebėtojais galės būti tik parlamentarai. Stebėtojai galės pasisakyti komitetų posėdžiuose, politinių grupių susitikimuose, bet ne plenarinėse sesijose, jie taip pat negalės balsuoti. Konvento nariais esantys šalių kandidačių parlamentarai stebėtojais būti negalės.

Stebėtojams bus skirtos laikinos patalpos, tačiau jie neturės atskirų kabinetų, kaip tikrieji EP nariai. Bus garantuotos aptarnaujančio personalo bei techninės galimybės (kompiuteris, telefonas), jie turės priėjimą prie vidinio EP tinklapio. EP sveikina bet kokį finansinį šalių kandidačių indėlį šiame procese.

Stebėtojams bus mokami standartiniai parlamentarų dienpinigiai bei kelionpinigiai, tačiau suma nesusidarys tokia pati, kaip EP narių atlyginimai. Finansinė lygybė – po rinkimų.

Nuo 2003 m. pirmo ketvirčio bus įdarbinami darbuotojai iš šalių kandidačių pagal laikinus kontraktus iki 2004 m. vyksiančio konkurso nuolatiniam darbui ES institucijose. Kiekvienas stojimo procese dalyvaujančios šalies parlamentas turės nuspręsti, ar nori į Briuselį siųsti darbuotojus - stebėtojų padėjėjus.

Dėl pakaitinių narių, nuolatiniam stebėtojui negalėjus atvykti, G. Podesta sakė, kad EP tai neegzistuoja, be to, šis klausimas iškeltas pirmą kartą, tačiau jis bus išnagrinėtas, kadangi stebėtojai turės atlikti savo pareigas ir EP, ir savo parlamentuose. G. Podesta taip pat informavo, jog per artimiausius du mėnesius bus parengtas ir išplatintas vadovas, padėsiantis stebėtojams orientuotis Europos Parlamento darbe.

J. Priestley informavo, kad 2003 m. vasario mėnesį įvyks šalių kandidačių kanceliarijų vadovų susitikimas su EP generaliniu sekretoriumi būsimiems darbams ir jų skalndžiam įgyvendinimui aptarti.

Vertimas visuose posėdžiuose bei politinėse grupėse bus pilnai užtikrintas tik po naujųjų narių įstojimo. Laikotarpyje nuo 2003 m. gegužės mėn. iki tikrosios narystės kalbų skaičius didės palengva, nes neįmanoma vertimo į visas naujas kalbas užtikrinti absoliučiai visuose posėdžiuose ir susitikimuose.

J. Priestley informavo, jog lapkričio 25 d. Varšuvoje buvo iškilmingai atidarytas pirmasis EP informacinis biuras. Tokius biurus rengiamasi atidaryti dešimties šalių kandidačių sostinėse iki 2003 m. gegužės mėnesio. Jie bus skirti informacijos intensyviam teikimui prieš referendumus šalyse kandidatėse bei padės ir parlamentarų informuotumo kėlimui.

Nuo 2003 m. pirmo ketvirčio bus įdarbinami darbuotojai iš šalių kandidačių pagal laikinus kontraktus iki 2004 m. vyksiančio konkurso nuolatiniam darbui ES institucijose. Kiekvienas stojimo procese dalyvaujančios šalies parlamentas turės nuspręsti, ar nori į Briuselį siųsti darbuotojus - stebėtojų padėjėjus.

Sveikinimo žodį taręs EP pirmininkas P. Cox teigė, jog derybose būtina iki Kopenhagos įvertinti manevro laisvę. Jei kartelė bus užkelta per aukštai arba nuleista per žemai, kažkas iš to išlos, kažkas praloš. Prodyktyvumas galės būti užtikrintas tuomet, jei nei viena pusė nepraloš.

14-jame Europos Parlamento pirmininko bei šalių, dalyvaujančių plėtros procese, parlamentų pirmininkų susitikime dalyvavo ir Plėtros komisaras Günter Verheugen. Jis sakė, kad per likusias dvi saavaites iki Kopenhagos viršūnių susitikimo reikia sėkmingai išspręsti likusius derybinius klausimus. Po to svarbiausias vaidmuo atiteks nacionalinams parlamentams. Po Kopenhagos viršūnių susitikimo EP turės atlikti esminę funkciją – priimti sprendimą dėl kiekvienos šalies kandidatės įstojimo į ES. Kadangi dvidešimt penkios valstybės dalyvaus ratifikavimo procese, reikia skirti visas įmanomas pastangas ir išteklius.

EP pirmininko P. Cox paprašytas papasakoti apie paskutines naujienas darybose, G. Verheugen sakė, kad finansiniai sprendimai, priimti dėl plėtros finansavimo, nebegali keistis. Gruodžio 9 dieną Bendrųjų reikalų taryba galės priimti likusius politinius sprendimus ir gruodžio 10 d. galutinai apibendrins derybų rezultatus ministrų lygio Stojimo konferencijoje.

Derybose su Rumunija, Bulgarija bus parengtas ne tiek tvarkaraštis, kiek veiksmų planas aiškiai apibrėžtam laikui, kad šios šalys galėtų įsatoti į ES 2007 metais, jei sėkmingai tęs pradėtas ekonomines reformas. Joms nebus keliamos naujos sąlygos ir kriterijai. Penktasis plėtros etapas bus užbaigtas tuomet, kai įstos Rumunija ir Bulgarija.

Pasak Plėtros komisaro, Europa vis geriau sutaria dėl Turkijos. Didžioji dalis mano, kad Turkija turi įstoti į ES. Tam bus parengta nauja derybų metodologija.

G. Verheugen sakė, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Europos Komisija pasipildys 10 naujų komisarų, atsižvelgiant į dabar galiojančias EK sudarymo taisykles. 2004 m. išrinktas EP turės priimti sprendimą dėl naujos EK sudėties. Nuo 2005 m. lapkričio 1 d. EK sudėtis bus peržiūrėta, komisarų galios bus apribotos, skaičius sumažės iki 25.

Tarpvyriausybinėje konferencijoje visos šalys dalyvaus lygiomis teisėmis. TVK parengtas dokumentas turės būti ratifikuotas visose valstybėse narėse.

EP Europos Parlamento Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas Elmar Brok sakė tikįs, kad numatyti laiko terminai bus įgyvendinti ir kad kovo 19 d. jo vadovaujamas komitetas balsuos dėl Stojimo sutarčių komitete, o iki balandžio 10 d. įvyks balsavimas dėl Stojimo sutarčių plenarinėje sesijoje.

Kitas parlamentų pirmininkų susitikimas įvyks 2003 m. pirmoje pusėje Maltoje.

Seimo Pirmininko kalba ir priimtas bendras pareiškimas pridėtas žemiau.

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba 14-ajame Europos Parlamento Pirmininko ir

plėtros procese dalyvaujančių šalių parlamentų Pirmininkų susitikime 2002 lapkričio 26 d. Briuselyje

Jūsų Ekscelencijos, gerbiami kolegos,

Noriu padėkoti Europos Parlamento Pirmininkui pakvietus mus į Briuselį tokių mūsų šalims svarbių įvykių išvakarėse, kad aptartume visų pirma mums likusius darbus, siekiant išlaikyti planuojamą plėtros tvarkaraštį, o taip pat pasidalinti mintimis apie tai, kaip geriau organizuoti bendrą darbą ateityje.

Plėtra, ir būsimas mūsų šalių pakvietimas – tai ilgai lauktas atsakas į Vidurio Europos valstybių nuoseklų darbą vykdant politines, ekonomines ir demokratines reformas, pagrįstas bendrai išpažįstamomis vertybėmis, konkrečiu darbu, visuomenės pritarimu ir plačiu politinių jėgų konsensusu. Būsima narystė Europos Sąjungoje - tai kelias užtikrinti geresnį, saugesnį, daugiau galimybių teikiantį gyvenimą mūsų žmonėms, ir svarbiausia – sugražinti juos į bendromis vertybėmis gyvenančią šeimą. Todėl mes sveikiname Briuselio Viršūnių tarybos sprendimus, kurie atvėrė kelią savalaikei derybų pabaigai.

Lietuvai likęs derybinis paketas, šalia visoms šalims kandidatėms horizontalių klausimų – tai žemės ūkio, Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo ir su Kaliningrado sritimi susiję klausimai. Dėl pastarųjų dviejų klausimų yra ruošiami protokolų tekstai, kurie turėtų būti pridėti prie Stojimo sutarties.

Manau gausiu visų mano kolegų pritarimą, jei pasakysiu, kad siekiant kompromisų bet kuriais derybose likusiais klausimais turi būti atsižvelgiama į šiuos principus stojančios valstybės suverenumo gerbimas, suderinamumas su acquis, vienodų konkurencinių sąlygų tarp senų ir naujų ES narių užtikrinimas, bei vienodas naujų narių traktavimą tiek žemės ūkio, tiek biudžetiniais, tiek Šengeno klausimais.

Tai jautrūs klausimai, todėl sugebėjimas surasti lankčius ir subalansuotus sprendimus, kurie būtų priimtini plačiajai visuomenei bei abiem besiderančioms pusėms bus mums tikras išbandymas, padedantis pamatus referendumui.

Visuomenės dalyvavimas valstybės valdyme – yra būtina demokratijos sąlyga. Lietuvos visuomenė žino ir remia Europos integracijos procesus šešiasdešimt dviem (62) procentais. Su tokiais skaičiais mes rengiamės referendumui, kuris turėtų įvykti kitų metų pavasarį, ir turime minčių derinti šį procesą su kitomis Baltijos valstybėmis.

Praeitą savaitę pirmą kartą buvo įvardinta konkreti plėtros data. Nesame linkę politizuoti šio klausimo, bet nemanom, kad naujų narių stojimo datos nukėlimas į 2004 metų gegužės 1 dieną būtų teigiamas politinis impulsas plėtros procesui. Tačiau suprantame ES užsienio reikalų ministrų lapkričio 18 dieną priimtą sprendimą duoti daugiau laiko sutarčių ratifikavimui. Štai čia norėčiau pabrėžti parlamentinio vaidmens svarbą ir pakviesti kolegas parlamentarus dribti drauge užtikrinant, kad ratifikacijos procesas vyktų kuo sklandžiau. “Vilnius – 10 procesas” NATO plėtros kontekste davė mums puikių rezultatų. Kodėl nepagalvojus mums apie panašų bendradarbiavimą ir po Kopenhagos.

Kalbant apie parlamento vaidmenį, negaliu nepasveikinti Europos Parlamento iniciatyvos pakviesti šalių kandidačių parlamentarus dalyvauti stebėtojais Europos parlamento veikloje ir Europos Parlamento rezoliucijos dėl šalių kandidačių padarytos pažangos. Tai Europos parlamentarų mūsų pasiektų rezultatų pripažinimas. Tikiuosi, kad ir ratifikacijos procese jausime šią kolegišką paramą, tęsdami pradėtas reformas ir stiprindami savo administracinius gebėjimus.

Artimiausią dešimtmetį pavadinčiau kokybiškai nauju parlamentarizmo prasme, kuris pasireikš tampriu bendradarbiavimu tarp nacionalinių parlamentų bei tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento. Tikiu, kad stiprindami tiek nacionalinių parlamentų vaidmenį tiek Europos Parlamento vaidmenį mes pakelsime demokratijos kokybę ir priartinsime Europos Sąjungoje vykstančius procesus prie mūsų piliečių, padarysime juos paprastesniais ir suprantamesniais. Todėl iš ties džiaugiuosi, kad mūsų piliečiai galės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 metais. Tai buvo mūsų siekis. Džiugu, kad jis tampa realybe.

Bene svarbiausias parlamentarų indėlis turėtų būti atspindėtas bendrame Konstitucinės sutarties tekste. Tai nulems Tarpvyriausybinės konferencijos darbą, kurioje mes drauge kaip pilnateisiai nariai, apspręsime visų mūsų ateities Europą. Išties, Lietuvos parlamentarai labai aktyviai dalyvauja Konvente, ir grįžę iš Briuselio supažindina ne tik Lietuvos Respublikos Seimo narius, bet ir pilietinę visuomenę, kuri susibūrusi į Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumą bei Jaunimo konventą su ES Konvente nagrinėjamais klausimais.

Seimo Europos Reikalų komitetas, kurio pirmininkas dalyvauja drauge su mumis, pasitelkęs į pagalbą ekspertus, rugsėjo mėnesį pristatė savo tarpinę poziciją europinių vertybių, ES teisinio statuso, chartijos teisinio statuso, ES Konstitucijos, nacionalinių parlamentų vaidmens ir kitais klausimais. Sutinku, kad reikia supaprastinti ES sutartis, tačiau nekeičiant esminių jų sąlygų, o tuo pačiu ir Sąjungos tesinės ir politinės prigimties.

Plėtra – tai politinis iššūkis ne tik mums kandidatėms, bet ir visai ES. Lietuva per nepilnus trejus metus nuo pakvietimo pradėti derybas dėl narystės ES pasiekė didelę pažangą visų mūsų piliečių dėka. Tam, kad laiku baigtume derybų procesą, turime abipusiškai lanksčiai ieškoti sprendimų į iškilusius klausimus. Juk liko vos dvi savaitės, todėl ant mūsų pečių gula didelė atsakomybė. Tikiu, kad savo nuosekliu darbu mes ją pateisinsim.

14th Meeting of the President of the European Parliament with the Presidents of the Parliaments of the Countries Participating in the Enlargement Process

Brussels, 26 November 2002

JOINT STATEMENT

The enlargement of the European Union is the principal political challenge currently facing the institutions of the EU, the Member States and the candidate countries. The Presidents believe that Enlargement will represent a real and symbolic contribution to world peace, security and prosperity at a time of great international tension.

Looking towards the conclusion of negotiations and the ratification of the Accession Treaty the Presidents drew attention to the need for Parliaments to work together so as to ensure that the European Integration process engages public opinion and parliaments are effectively involved.

The Presidents noted the arrangements whereby observers from the acceding countries would be welcomed into the European Parliament after the signature of the Accession Treaty. Following the enlargement conference in the European Parliament on 19 November and the resolution adopted on 20 November this next step was welcomed as confirmation of the central role of Parliaments in relation to public opinion in the final, decisive stage of the enlargement process.

Since 1989 the peoples of Central and Eastern Europe have achieved irreversible democratic progress. They have also had to deal with the enormous economic, social and environmental burdens of the past. In spite of this, the Czech Republic, Estonia, Hungary, Latvia, Lithuania, Poland, Slovenia and the Slovak Republic are now ready for the responsibilities of full membership of the EU. The time has also come for Cyprus and Malta to accede to the Union. Bulgaria and Romania have achieved remarkable progress and deserve support and a commitment to their objective of EU membership on 1 January 2007.

The Presidents welcomed the outcome of the referendum in Ireland on the Nice Treaty and the decisive progress achieved at the European Council meeting in Brussels on 24-25 October.

The Presidents consider that the European Council meeting beginning in Copenhagen on 12 December must mark the closure of the accession negotiations with the 10 countries named by the European Council in Laeken last December. A successful conclusion of the accession negotiations must reflect a fair distribution of the rights and obligations incumbent on both current and future Member States. The Presidents call upon the member states of the European Union and the candidate countries to respect the principles of equality and solidarity during the final stages of the accession negotiations. Those principles should be applied equally to present and future EU member states. The Presidents also reiterated their view that the outcome of the negotiations on the distribution of seats in the European Parliament should genuinely reflect the principles of equity and proportionality.

Turkey has now begun the difficult process of political reform. The continuation of these efforts will make it possible for accession negotiations to begin once the conditions applied to the 12 other candidate countries have been fulfilled by Turkey.

The strategy paper and reports presented by the Commission on 9 October were welcomed by the 12 countries participating in accession negotiations. The efficiency and commitment shown by the European Commission throughout its term of office was deeply appreciated.

The Presidents welcome the European Parliament's readiness to express its opinion on the outcome of the negotiations so that the Treaty can be signed in Athens in April 2003. They called on the national parliaments of the 15 EU Member States to ratify the Treaty so that the new Member States can achieve full membership at the beginning of 2004.

The Presidents agreed to hold their next meeting in Malta in order to review the momentum of the ratification of the Accession Treaty and to exchange views on the work of the Convention on the Future of Europe.




Naujausi pakeitimai - 2002 12 05.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas