Lietuvos Respublikos Seimas

Vyriausiosios rinkimų komisijos 2001 m. veiklos ataskaita

ir atsakymai į Seimo narių klausimus

 

Gerbiamieji Seimo nariai,

Dėkoju, kad Jūs randate laiko išklausyti ataskaitą. Kadangi klausimų iš anksto nesu gavęs, tai pasistengsiu kiek galima daugiau laiko palikti atsakymams.

Įvadas. 2001 metų veikla

Praėjusiais 2001 metais Lietuvoje rinkimai nebuvo rengiami. Nebuvo skirta ir lėšų biudžete rinkimams rengti ar kokioms tai programoms vykdyti pasirengiant rinkimams ar referendumui. Todėl Vyriausioji rinkimų komisija posėdžius rengė labai retai, vieną kartą į mėnesį, ir buvo daugiausiai svarstomi klausimai dėl savivaldybių tarybų narių pasikeitimo, jiems atsistatydinus ir klausimai dėl įstatymų pakeitimų.

Taip pat komisijos nariai dalyvavo palaikant tarptautinius ryšius su kitų valstybių rinkimų organizatoriais, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, besidominčiomis rinkimų klausimais.

Vienas iš svarbiausių Vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinių buvo apibendrinti ankstesnių rinkimų patirtį ir numatyti priemones rinkimų organizavimui tobulinti. Tuo tikslu buvo pradėtas rengti rinkimų kodeksas, kuriame būtų sujungtos teisinės normos, kurios dabar, esant atskiriems rinkimų įstatymams – Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų, referendumo, - yra kartais neženkliai skirtingos. Šiuo metu įstatymų terminai ir procedūros yra suvienodinti Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose.

Buvo parengtas ir jau šiais 2002 metais priimtas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos ir jos sekretoriato sudėtis

Šiuo metu Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, įskaitant jos pirmininką, yra 11 asmenų. Šeši komisijos nariai yra teisininkai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, pasiūlyti Teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos. Keturi komisijos nariai atstovauja politines partijas: Lietuvos socialdemokratų, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Naujosios sąjungos (socialliberalų) ir Lietuvos liberalų sąjungos.

Komisija turi sekretoriatą, kuriame nuolat dirba šeši darbuotojai. Komisijos ir jos sekretoriato darbo krūvis labai kinta. Laikotarpiu likus iki rinkimų 5 ir mažiau mėnesių darbo apimtis keleriopai padidėja. Taip pat yra daug darbo tuo atveju, jeigu yra registruojama iniciatyvinė grupė įstatymui ar referendumui inicijuoti. Parengiamoji rinkimams veikla, - konkursų skelbimas ir vykdymas - pasirengiant rinkimams (biuleteniai, plakatai, vokai, plombos ir pan.) - viena iš svarbiausių sekretoriato funkcijų.

Šiais 2002 metais Vyriausioji rinkimų komisija dalyvavo rengiant Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas. Taip pat dalyvavo rengiant naują Referendumo įstatymą ir naują Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymo projektą.

Respublikos Prezidento ir Savivaldybių tarybų rinkimai

Abu šie rinkimai rengiami vienu metu ir tai leidžia sutaupyti apie 10 mln. litų biudžeto lėšų. Vyriausiajai rinkimų komisijai bendri rinkimai iškėlė nemažai papildomų problemų ir pareikalavo rasti būdų visus rinkimų organizavimo ir rengimo darbus atlikti kokybiškai ir laiku.

Dabar galime tvirtinti, kad visus bendrų rinkimų rengimo ir vykdymo uždavinius, bent iki šiol pajėgiame spręsti.

Turiu pastebėti, kad reiklumas mūsų komisijai yra tikrai padidėjęs. Ir tai vertinčiau tik teigiamai. Šie rinkimai yra labai svarbūs visoms Lietuvos politinėms jėgoms ir Vyriausiajai rinkimų komisijai neturėtų būti nuolaidų dėl padidėjusios darbo apimties.

Rinkimų komisijos

Laiku ir sėkmingai buvo sudarytos 60 apygardų rinkimų komisijos, paskirti jų pirmininkai. Tam tikra problema buvo tai, kad savo kandidatūras į komisijas pirmąkart pradėjo siūlyti dvi partijos: Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Lietuvos liberalų sąjunga. Dalis jų siūlomų kandidatūrų dalyvavimo rinkimuose patirties turėjo įgyti rengiantis šiems rinkimams.

Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė sudaryti apygardų rinkimų komisijas pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Todėl apygardų komisijose papildomai galėjo dalyvauti 75 asmenys nuo tų politinių partijų, kurios savivaldybių tarybų rinkimuose gavo po 3 ir daugiau tarybos narių mandatų, bet Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje vietų negavo. Rinkimų apylinkių sudėtis yra vienoda ar jos būtų sudarytos pagal Respublikos Prezidento, ar savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą.

Vyriausioji rinkimų komisija dėkinga visoms politinėms partijoms, pasiūliusioms savo kandidatūras į apygardų rinkimų komisijas, jos buvo pasiūlytos laiku ir atitiko reikalavimus.

Apygardų komisijų pirmininkais buvo patvirtinta:

A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos – 21,

Naujosios sąjungos (socialliberalų) – 14,

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) – 12,

Lietuvos liberalų sąjungos – 5,

Merų – 4,

Teisingumo ministro – 2,

Lietuvos teisininkų draugijos – 2,

Lietuvos centro sąjungos – 1.

Iš viso apygardų rinkimų komisijose yra apie 750 narių, įskaitant jų pirmininkus.

Apylinkių rinkimų komisijose yra per 18,5 tūkstančių narių, įskaitant jų pirmininkus.

Komisijų pirmininkais yra paskirti įvairių partijų atstovai, taip pat merų į komisijas pasiūlyti asmenys.

Daugiausiai į 2015 rinkimų apylinkių yra pasiūliusi Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) 2694 asmenys, iš kurių 331 paskirti apylinkių komisijų pirmininkais. Naujoji sąjunga (socialliberalai) pasiūlė 2610 narių, iš kurių 302 paskirti pirmininkais. A. Brazausko socialdemokratinę koaliciją sudariusios partijos yra pasiūliusios 2596 narius, iš kurių 536 paskirti rinkimų apylinkių pirmininkais. Lietuvos liberalų sąjunga yra pasiūliusi 2344 asmenis, iš jų 186 paskirti pirmininkais, Lietuvos centro sąjunga pasiūlė 2101 komisijos narį, iš kurių 221 paskirti pirmininkais. Kitos partijos yra pasiūliusios mažiau kaip po 2000 komisijos narių.

Rinkėjų sąrašai

Rinkėjų sąrašai sudaromi iš Gyventojų registro duomenų. Šiuo metu rinkėjų sąrašuose yra 2,7 mln. rinkėjų. Gruodžio 2 d. turėjo būti baigtas rinkėjo pažymėjimo įteikimas. Šiuo metu yra gaunama ir apibendrinama informacija: kiek įteikta rinkėjų pažymėjimų; kiek rasta piliečių, kurių gyvenamosios vietos adresas nebuvo tiksliai žinomas; kiek rinkėjų pageidauja balsuoti paštu namuose (iš tų, kurie tam turi teisę). Šiuo metu turima informacija leidžia tvirtinti, kad rinkėjų sąrašų tikslumas yra pagerėjęs. Bet ne visi piliečiai deklaruoja savo gyvenamąją vietą ten, kur gyvena. Be to tikrasis gyvenamosios vietos deklaravimas bus pradėtas tik nuo 2003 metų. Dabar, dar prieš deklaruodamas naują gyvenamąją vietą, pilietis privalo atitinkamai įstaigai pranešti apie numatomą išvykimą.

Vyriausioji rinkimų komisija daug vilčių deda į naują paslaugą, kuri bus teikiama trumpuoju telefonu 1855. Ja kviečiami pasinaudoti rinkėjo pažymėjimo negavę piliečiai. Pasakę vardą, pavardę, asmens kodą, jie bus surasti rinkėjų sąraše ir jiems bus pranešta, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše jie įrašyti. O jeigu nėra įrašyti, tai į kurį piliečių sąrašą, kurių adresas nėra tiksliai žinomas jie pateko. Bus teikiama informacija, kaip įsirašyti į norimos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Taip pat bus atsakoma į klausimus, kaip surasti reikalingą rinkimų apylinkę, komisijos pirmininką, jo telefonas, darbo laikas ir kita kontaktinė informacija.

Išvykę ar dėl kitų priežasčių esantys už savo rinkimų apygardos rinkimų apygardos ribų, rinkėjai galės gauti savo buvimo vietos miesto, rajono rinkimų apygardos komisijoje rinkėjo pažymėjimą, kad galėtų balsuoti paštu namuose. Tam, žinoma, bus būtinas piliečio pasas.

Informacija telefonu apie rinkėjų sąrašus bus teikiama pirmą kartą.

Kandidatai

Respublikos Prezidento rinkimuose yra įregistruota 17 kandidatų iš 20 asmenų, kurie rinko piliečių parašus. Trys kandidatai buvo nurodę, kad turėjo kitų valstybių pilietybes. Iš visų tų valstybių pilietybės klausimais įgaliotųjų institucijų yra gauti oficialūs raštiški patvirtinimai, kad šie asmenys nėra tų valstybių piliečiai.

Savivaldybių tarybų rinkimuose iškelta apie 10,3 tūkstančių kandidatų, įrašytų į 534 kandidatų sąrašus. Daugiausiai kandidatų sąrašų Vilniaus mieste - 19, mažiausiai Neringoje – 3.

Manau, kad reikėtų patikslinti įstatymo nuostatą dėl nuolatinių savivaldybių gyventojų. Dabar esanti įstatymo formuluotė yra sudaryta pagal Civilinio Kodekso ir įstatymų, kurie reguliuoja gyvenamosios vietos deklaravimą, nuostatas. Padaryta išimtis Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus miestų gyventojams būti pripažintiems atitinkamų rajonų gyventojais. Tačiau nėra jokių išimčių kitų gretimų rajonų gyventojams, reikėtų įstatyme nustatyti vėliausią datą, kada turi būti deklaruota gyvenamoji vieta.

Kaip ir per ankstesnius rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija gauna informaciją apie asmenis, kurie vengia pranešti rinkėjams apie po 1990 m. kovo 11 dienos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tokie asmenys turi būti išbraukti iš kandidatų sąrašų.

Rinkimų agitacija

Kandidatų sąrašai, politinės partijos, kandidatai į Respublikos Prezidentus pagal Politinių kampanijų finansavimo įstatymus privalo likus 10 dienų iki rinkimų pranešti apie savo aukotojus ir apie rinkimų agitacijos išlaidas.

Šiemet tiems tikslams yra sukurta speciali interneto programa. Ją parengti padėjo Tarptautinis rinkimų fondas (JAV). Kandidatų sąrašų atstovai galės internete įvesti reikalingus duomenis į duomenų bazę, partijų centrinės būstinės atstovai galės stebėti partijų skyrių finansinę veiklą, visa informacija bus viešinama likus 10 dienų iki rinkimų pagal partijų pateiktas raštiškas lėšų panaudojimo ir aukų ataskaitas.

Rinkimų stebėtojai

Tikimės, kad politinės partijos, kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų komisijas nukreips gausų būrį stebėtojų – apie 20 tūkstančių. Įstatymuose yra numatyta sudaryti rinkimų stebėtojams tinkamas sąlygas, jie po rinkimų komisijų narių pasirašo balsų skaičiavimo protokolus. Praktikoje irgi yra nusistovėję tinkami ryšiai tarp rinkimų komisijų narių ir stebėtojų.

Tarptautiniai stebėtojai

Kiek yra žinoma, rinkimų stebėtojus iš tarptautinių organizacijų, kurios užsiima rinkimų stebėjimu, rinkimų stebėtojų misijų nebus. Tai rodo didelį pasitikėjimą demokratinių rinkimų organizavimo praktika Lietuvoje.

Vyriausioji rinkimų komisija yra numačiusi pasikviesti rinkimų komisijų atstovus iš Lietuvai kaimyninių valstybių, kad jie galėtų susipažinti su rinkimų organizavimo praktika.

Rinkimų agitacija

Kandidatams į Respublikos Prezidentus, partijoms, iškėlusioms kandidatų sąrašus, yra sudarytos įstatymo reikalaujamos sąlygos pasinaudoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiku. Vyriausioji rinkimų komisija kiekvieno kandidatų sąrašo rinkimų programai skelbti skyrė po 900 litų, o kandidato į Respublikos Prezidentus – po 5000 litų.

Pasirengimas rinkimų dienai

Galutiniai rinkėjų sąrašai bus pradėti spausdinti likus 10 dienų iki rinkimų, po to, kai bus baigtas rinkėjų sąrašų tikslinimas. Tai yra, bus patenkinti rinkėjų prašymai būti įrašytiems į norimos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus (kai tam yra teisinis pagrindas) ir jie automatiškai bus išbraukti iš rinkėjų sąrašo, kuriame buvo prieš tai įrašyti.

Balsavimo rezultatai bus perduodami naudojant kompiuterizuotas ryšio priemones. Rengiantis rinkimams buvo svarstomas klausimas dėl rinkimų apylinkių kompiuterizavimo. Buvo nuspręsta sustiprinti rinkimų apygardų kompiuterizavimą ir numatytos lėšos papildomoms kompiuterizuotoms darbo vietoms įrengti.

Tai yra, apygardų rinkimų komisijoms pavesta pasirūpinti, kad penkioms rinkimų apylinkėms būtų numatyta viena kompiuterizuota darbo vieta balsavimo duomenims surinkti. Ją turėtų sudaryti kompiuteris ir telefonas.

Rinkimų rezultatų surinkimas iš rinkimų apylinkių turėtų būti pakankamai spartus, kiek galima pasiekti naudojant popierinius biuletenius ir skaičiuojant juos nenaudojant specialios įrangos.

JAV, kitose valstybėse vis plačiau pradedamos naudoti technologijos, kuriose naudojamos šiuolaikinės priemonės. Labiausiai paplitęs yra biuletenio žymų optinis nuskaitymas, kada jis daromas įmetant biuletenį į balsadėžę. Taip pat balsavimui naudojami kompiuteriai su specialiais ekranais ir balsuojama ranka liečiant ekraną. Būtina pastebėti, kad Amerikoje vienu metu balsuojama dėl 5 ar net 20 skirtingų rinkimų ar referendumų. Dėl to biuletenių žymų nustatymas nenaudojant specialios įrangos JAV būtų sunkus, o kai kuriais atvejais užtruktų keletą dienų.

Taip pat yra svarstoma galimybė panaudoti balsuojant Internetą (elektroninį paštą), telefonų žinutes ir panašiai. Tačiau šių priemonių panaudojimas kelia daug teisinių problemų.

Rinkimų finansavimo klausimai

Rinkimai vyks gruodžio 22 d. Po keletos dienų baigsis finansiniai metai. Tai sukelia daugybę papildomų problemų organizuojant rinkimų komisijų finansinę veiklą. Ypač ji tampa sudėtinga nežinant, ar teks rengti antrąjį Respublikos Prezidento balsavimo ratą.

Pagal dabar turimą informaciją Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimai turėtų vykti pakankamai sklandžiai.

Europos Parlamento rinkimai

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje ir kitose Europos sąjungos valstybėse turėtų vykti 2004 m. birželio pradžioje. Vyriausioji rinkimų komisija pradėjo darbus rengiantis šiems rinkimams. Jos atstovas dalyvavo kompetentingos Europos Sąjungos institucijos surengtame pasitarime dėl pasikeitimo informacija tarp rinkimų organizatorių sudarant rinkėjų sąrašus, vengiant dvigubo balsavimo. Buvo taip pat aiškintasi apie rinkimų įstatymų nuostatų derinimą ir atitikimą bendriems reikalavimams.

Dėkoju gerbiamiems Seimo nariams už dėmesį ir išklausymą, kaip Vyriausioji rinkimų komisija rengiasi 2002 m. gruodžio 22 d. vyksiantiems rinkimams.

 

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas

2002 12 01




Naujausi pakeitimai - 2003 03 03.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2001 metų ataskaitos

LR Seimas