Lietuvos Respublikos Seimas

D. Veličkos komandiruotės į Rygą (Latvijos Respublika) 2002 m. spalio 10 - 11 d. ataskaita

2002 m. spalio 10 – 11 d. Rygoje įvyko jungtinis Baltijos Asamblėjos Ekonominių ir socialinių reikalų bei Komunikacijų ir informatikos komiteto posėdis, kurio metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų nariai, kartu su ekspertais aptarė narkotikų problemas, narkotikų judėjimą ir tranzitą per Baltijos valstybes bei diskutavo apie Lietuvos, Latvijos bei Estijos geležinkelių bendradarbiavimą, geležinkelių transporto problemas, projekto “Rail Baltica” vystymą, I Kretos koridoriaus infrastruktūros modernizavimą.

Baltijos valstybių politika narkotikų kontrolės srityje buvo parengta Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 metų Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, taip pat Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų ir Europos Sąjungos gairių šiuo klausimu pagrindu. Baltijos valstybių nacionalinė strategija narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje yra įtraukta į Lietuvos, Estijos ir Latvijos nacionalines pažangos ataskaitas pagal Europos Komisijos nuomonę dėl Baltijos valstybių paraiškos stoti į Europos Sąjungą (Darbotvarkė 2000).

Baltijos valstybių strategijos teisėtos ir neteisėtos prekybos narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis kontrolės, taip pat kovos su narkomanija srityse tikslas - pagrįstai mažinti paklausą ir pasiūlą atkreipiant ypatingą dėmesį į neteisėtą prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kovą su narkomanija, narkomanų gydymą ir reabilitaciją.

Baltijos valstybėms atgavus nepriklausomybę, narkotikų plitimo ir kovos su narkotikais problema tapo opi, kadangi narkomanija visuomenėje stiprėja ir plinta sukeldama žalą žmogaus sveikatai ir socialinei raidai, taip pat sudarydama palankias sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui ir keldama grėsmę visuomenės sveikatai bei gerovei.

Aptardami narkotikų problemas komitetų nariai akcentavo, kad Baltijos Asamblėjos sesijose jau yra priimta nemažai dokumentų, atkreipiančių dėmesį į šią problemą: rezoliucija dėl kovos su narkotikais (1997 m. lapkričio 7 – 8 d., Vilnius), rezoliucija dėl vaikų apsaugos nuo narkotikų (2000 m. gegužės 27 d., Tartu), kreipimasis į Baltijos Ministrų Tarybą dėl neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų apyvartos ir tranzito sustabdymo (2001 m. birželio 2 d., Ryga).

2002 m. rugsėjo 13 d. Rygoje Baltijos Asamblėja organizavo konferenciją „Teisės aktų vaidmuo kovojant su narkotikų plitimu“, kurios baigiamajame dokumente numatyta eilė priemonių, kaip galima būtų kovoti su šia problema, o vienas iš pagrindinių prioritetų - numatyti parengti ir įgyvendinti atitinkamus teisės aktus kovojant su narkotinių medžiagų plitimu Baltijos valstybėse, o taip pat čia atkreiptas ypatingas dėmesys į narkomanijos prevenciją bei narkotikų vartotojų gydymą ir reabilitaciją.

Šiuo metu, komitetų narių nuomone, labai svarbu “pasitikrinti” kaip yra vykdomi priimti dokumentai, todėl buvo nutarta prašyti Baltijos Ministrų Tarybos už jų įgyvendinimą atsiskaityti būsimoje Baltijos Asamblėjos sesijoje, įvyksiančioje 2002 m. gruodžio 12 – 14 d. Rygoje.

Posėdyje aptariant geležinkelių problemas komiteto nariai atkreipė dėmesį į Baltijos Asamblėjos sesijose priimtus dokumentų projektus, t. y., rezoliuciją dėl geležinkelio BALTRAIL leidimo Baltijos šalims, priimtą 1995 m. balandžio 22 d. Rygoje, ir kreipimąsi į Baltijos Ministrų Tarybą dėl geležinkelio transporto plėtros, priimtą 2000 m. gruodžio 9 d. Vilniuje.

Susitikimo metu nutarta į būsimą Baltijos Asamblėjos sesiją Rygoje š. m. gruodžio mėn. pakviesti trijų Baltijos valstybių geležinkelių transporto specialistus, kurie pateiktų ataskaitą, kaip yra vystomas geležinkelių transportas ir su kokiomis problemomis susiduriama.

Posėdyje taip pat aptarti ir šiais klausimais ruošiami dokumentų projektai: rezoliucijos projektas dėl kovos su narkotikų plitimu ir rezoliucijos projektas dėl judėjimo I Kretos koridoriumi atnaujinimo.

Pirmajame - dėl kovos su narkotikų plitimu - Baltijos Ministrų Taryba bus raginama sustiprinti narkomanijos profilaktikos ir narkomanų gydymo bei reabilitacijos darbą, nustatyti griežtas priemones visiems asmenims, iš narkotikų platinimo ir prekybos gaunantiems komercinės naudos, taip pat asmenims, kurie prisideda prie lėšų, gautų už prekybą narkotikais, legalizavimo, prisidėti prie Lietuvos, Estijos ir Latvijos valstybių regioninių ir vietos institucijų bendradarbiavimo užtikrinant keitimąsi informacija, taip pat planuojant ir įgyvendinant bendras kovos su narkotikų platinimu priemones.

Antrajame - dėl judėjimo I Kretos koridoriumi atnaujinimo - Baltijos Ministrų Taryba bus raginama priimti sprendimą dėl keleivinio geležinkelio transporto I Kretos koridoriumi atnaujinimo (Talinas–Ryga–Vilnius–Varšuva) bei Baltijos valstybių biudžetuose numatyti lėšų investicijoms į geležinkelių riedmenis, kad būtų vagonams įrengti keičiamo pločio aširačiai, kuriuos būtų galima naudoti ir europinio, ir rusiško standarto bėgiams, taip pat lėšų kasmetėms dotacijoms eksploatacijos išlaidoms padengti, kol maršrutai taps pelningi.

Priedas: jungtinio Baltijos Asamblėjos Ekonominių ir socialinių reikalų bei Komunikacijų ir informatikos komitetų posėdžio protokolas.

Tvirtino:

D. Velička, Baltijos Asamblėjos Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Jungtinio Ekonominių ir socialinių reikalų bei

Komunikacijų ir informatikos komitetų posėdžio protokolas

2002 m. spalio 10 – 11 d. Ryga, Latvija

DALYVIŲ SĄRAŠAS

BALTIJOS ASAMBLĖJA

1. Helēna Soldatjonoka, parlamento narė, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, Latvija

2. Andres Varik, parlamento narys, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas, Estija

3. Valve Kirsipuu, parlamento narė, Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narė, Estija

4. Domininkas Velička, parlamento narys, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys, Lietuva

5. Viola Lāzo, parlamento narė, Komunikacijų ir informatikos komiteto narė, Latvija

Sekretoriatas

 Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

 Marju Tuuling, vyr. padėjėja, Riigikogu Užsienio ryšių departamentas

 Ingrīda Sticenko, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

 Linda Kalniņa, Baltijos Asamblėjos sekretoriatas

EKSPERTAI

1. Vija Kursiete, Transporto ministerija, Geležinkelių departamentas, Ekonominių ir bendrųjų reikalų skyrius, Latvija

2. Heldur Vaher, Plėtros skyriaus vadovo pavaduotojas, Plėtros ir bendradarbiavimo departamentas, Estijos transporto ir ryšių ministerija.

DARBOTVARKĖ

1. Transporto plėtra.

2. Teisės aktų vaidmuo kovojant su narkotikų plitimu.

3. Kiti klausimai.

H. Soldatjonoka pasveikino posėdžio dalyvius. Supažindino su rinkimų į Latvijos Respublikos Saeima, vykusių 2002 m. spalio 5 d., rezultatais. Ji trumpai pakalbėjo apie rinkimus laimėjusius ir pralaimėjusius bei apie jų rinkimų programas.

D. Velička pasidomėjo, kuri partija yra liberaliausia?

V. Lāzo atsakė, kad sunku pasakyti, kuri yra pati liberaliausia partija, nes dauguma išrinktųjų partijų yra dešiniosios partijos. Netgi J. Jurkāns vadovaujama partija nėra vien tik kairioji.

„Latvijos kelio“ partija yra Europos liberalų partijų grupės narė, tačiau ji nėra išrinkta šiai ketverių metų kadencijai.

V. Kirsipuu pasidomėjo, ar nustebino tai, kad neišrinkta Socialdemokratinė darbo partija?

V. Lāzo atsakė, kad taip.

V. Kirsipuu paklausė, kaip „Naujojo laiko“ partijos lyderis Einars Repše ketina formuoti vyriausybę?

V. Lāzo atsakė, kad Prezidentė dar nepaskelbė, kas formuos naująją vyriausybę, ir kas bus naujasis ministras pirmininkas.

D.Velička nustebo, kad į Parlamentą išrinkta „Pirmoji partija“ (dvasiškių partija) nes Lietuvos krikščionys demokratai nėra tokie populiarūs. Jo nuomone, šią informaciją reikėtų atidžiai panagrinėti.

H. Soldatjonoka apibendrino diskusiją apie rinkimų rezultatus ir pakvietė posėdžio dalyvius pradėti nagrinėti pirmąją darbotvarkės temą – rezoliuciją dėl transporto. Suteikė žodį V. Kursiete, Transporto ministerijos geležinkelių departamento ekonominių ir bendrųjų reikalų skyriaus ekspertei.

V. Kursiete supažindino su keliomis redakcinėmis pataisomis rezoliucijos dėl eismo atnaujinimo I-uoju Kretos koridoriumi projekte. Paminėjo, kad 2002 m. rugsėjo 26-27 d. vyko Baltijos valstybių ir Lenkijos susisiekimo ministerijų posėdis, kur Lenkija pasiūlė naują sprendimą, susijusį su pervežimu geležinkeliais iš Rytų į Vidurio Europą problema – prikabinant vieną papildomą specialiai sukonstruotą vagoną prie traukinio. Jis, pavyzdžiui, leistų Estijos gyventojams keliauti į Vidurio Europą nekeičiant traukinių. Pasiūlė pasikviesti ekspertus iš Lenkijos bei Baltijos valstybių susisiekimo ministerijų į gruodį vyksiančią Baltijos Asamblėjos sesiją. Iki to laiko bus paskaičiuotos vagono išlaidos. Kabėjo, kad minėtoji darbo grupė dėl Baltijos geležinkelio vėl susirinks lapkritį ir toliau tęs diskusijas dėl Baltijos geležinkelio projekto įgyvendinimo. Patikino, kad šiam projektui reikia Europos finansinės paramos, tačiau vieno papildomo vagono projektas nėra toks brangus. Būtų galima jį sau leisti iš Baltijos valstybių ir Lenkijos turimų išteklių.

A. Varik pasidomėjo, kokios apytikslės tokio vagono išlaidos.

V. Kursiete sakė, kad surinkimo išlaidos galėtų siekti apie 700 000 LVL plius eksploatavimo išlaidos – apie 500 000 LVL per metus.

V. Lāzo sakė, kad tai nėra vien tik finansinė problema. Tai daugiau yra politinė problema. Baltijos valstybės turi nuspręsti, kiek kiekviena jų ketina skirti šiam projektui. Būtų gerai, jei Lietuva galėtų padengti 2/3 visų išlaidų, o Latvija ir Estija – visas likusias, tačiau dar nėra aiškios ministrų nuomonės.

V. Kursiete kalbėjo, kad Lietuva tiesia savo geležinkelį, dėl to nėra labai suinteresuota kitais geležinkelio projektais.

H. Soldatjonoka suteikė žodį Estijos ekspertui Heldur Vaher, Estijos transporto ir ryšių ministerijos plėtros ir bendradarbiavimo departamento plėtros skyriaus vadovo pavaduotojui.

H. Vaher paaiškino, kad galimi mažiausiai du sprendimai dėl Baltijos geležinkelio:

1.Talinas – Varšuva per Pernu

2. Talinas – Varšuva per Valką ir Valgą.

Pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl Baltijos geležinkelio projekto, svarbu apsvarstyti, kokie gi yra bėgiai. Jeigu renkamės Europos standartą, tada negalime naudotis rusiškaisiais. Bet mums reikia traukinių, kurie galėtų pervežti keleivius iš Rytų Europos į Šiaurės Europą. Kalbėjo, kad bėgių klausimas vis dar nėra aiškus. Pabrėžė, kad šio projekto paskaičiavimai bus baigti iki lapkričio 20 d., kada ir ketina susitikti darbo grupė. Tiktai po skaičiavimų bus galima matyti, ar reikės prašyti Europos finansinės paramos. Kalbėjo, kad Baltijos Asamblėjos rezoliucija galėtų padėti šiam procesui.

V. Kirsipuu pareiškė nuomonę, kad būtina kreiptis į Europos Sąjungą rezoliucijos pradžioje. Kalbėjo, kad Baltijos valstybės gali padengti tiktai Baltijos geležinkelio eksploatavimo išlaidas, tačiau pagrindinė lėšų dalis turi atkeliauti iš Europos. Pabrėžė, kad pavyzdžiui, Suomija labai domisi Baltijos geležinkelio projektu.

D. Velička pritarė, kad Baltijos geležinkelis nėra vien tik Baltijos valstybėms. Paminėjo, kad rezoliucijoje turėtų būti paminėta, kokias lėšas teiks Europa, ir kokias Baltijos valstybės. Išsakė Lietuvos ekspertų nuomonę, kad rezoliucijoje privalo būti paminėta, kad Varšuva – Talinas yra tarptautinis maršrutas.

V. Lāzo pridūrė, kad tokiu atveju turėtų būti paminėti visi maršrutai:Varšuva – Vilnius – Ryga – Talinas.

V. Kirsipuu pasidomėjo, kodėl šis traukinys negalėtų vykti iki Paryžiaus ar Berlyno?

Paklausė, kodėl rezoliucija yra dėl I-ojo Kretos koridoriaus, jeigu jame nedalyvauja Europos valstybės.

V. Kursiete paaiškino, kad iš Varšuvos jau kursuoja greitieji traukiniai, dėl to nebūtina, kad Baltijos geležinkelis siektų Berlyną ar Paryžių. Rezoliucija vadinama dėl Kretos koridoriaus, nes ji yra susijusi su viena jos dalių.

V. Kirsipuu nuomone, tokiu atveju ji privalo būti vadinama rezoliucija dėl Baltijos geležinkelio.

H. Soldatjonoka paaiškino, kad ši rezoliucija rengiama jau trejus metus, todėl nereikia vėl pradėti diskusijos dėl jos pavadinimo. Pabrėžė, kad svarbiausias dalykas yra žinoti, ar ja domisi visos valstybės.

A. Varik sakė, kad nėra įmanoma jau šiandien parengti idealią rezoliuciją, nes ministerijų darbo grupė Baltijos geležinkelio klausimais susitiks lapkričio 20 d. Ji galės pateikti nuomonę apie rezoliucijos pavadinimą.

H. Soldatjonoka apibendrino pasiūlymus, susijusius su rezoliucija.

NUSPRĘSTA:

- Rezoliucijoje paminėti traukinio maršrutą (Varšuva – Vilnius – Ryga – Talinas).

- Kreiptis į atsakingas ES institucijas rezoliucijos preambulėje.

- Išsiųsti pakeistą rezoliucijos tekstą Baltijos Asamblėjos nacionalinėms delegacijoms.

- Kviesti ekspertus į Baltijos Asamblėjos sesiją gruodį su ataskaita.

- Prašyti šalių vyriausybių atsakyti į klausimus, susijusius su Baltijos geležinkeliu, per Baltijos Asamblėjos sesiją.

Pristatė antrąją darbotvarkės temą – rezoliucijos projektą dėl teisės aktų vaidmens kovojant su narkotikų plitimu.

V. Kirsipuu pastebėjo, kad Baltijos Asamblėja jau anksčiau yra priėmusi panašias rezoliucijas. Pabrėžė, kad konferencija „Teisės aktų vaidmuo kovojant su narkotikų plitimu“, kuri įvyko 2002 m. rugsėjo 12 - 13 d. Rygoje, buvo geras renginys, ir jame buvo priimta gera rezoliucija, dėl to nėra būtinybės įrašyti tokius pačius klausimus į Baltijos Asamblėjos rezoliuciją. Pasiūlė kreiptis į Baltijos valstybių vyriausybes pateikiant informaciją, susijusią su problema, konferencija, pridedant konferencijos priimtą rezoliuciją kaip priedą.

H. Soldatjonoka kalbėjo, kad rezoliucija yra daug svaresnė nei kreipimasis. Tai privalo būti rezoliucija, jeigu siekiame kokios nors reakcijos iš vyriausybių pusės.

A. Varik kalbėjo, kad būtų gerai, jei vyriausybės pateiktų atsakymus į dvi jau esančias rezoliucijas dėl šios problemos.

H. Soldatjonoka pritarė ir pasiūlė į Baltijos Asamblėjos sesiją pasikviesti ministrus arba ministerijų atstovus, kurie pateiktų ataskaitas apie atliktus darbus įgyvendinant šias rezoliucijas. O tada sesija gali priimti baigiamąjį dokumentą narkotikų klausimu.

I. Sticenko kalbėjo, kad galima prašyti atitinkamų ministrų atsakymų dėl ankstesnių rezoliucijų įgyvendinimo, tačiau neįmanoma juos pateikti naujos nebaigtos rezoliucijos atžvilgiu. Visi ekspertai dalyvavo konferencijoje Rygoje.

H. Soldatjonoka pabrėžė, kad iki sesijos komiteto posėdis nebus surengtas, dėl to svarbu jau šiandien panagrinėti esančios rezoliucijos tekstą.

R. Jankauskaitė paminėjo, kad Lietuvos delegacijai būtų sunku atvykti gruodžio 12 d., jei komiteto posėdis vyks prieš sesiją, nes tą dieną Lietuvoje gali būti balsuojama dėl biudžeto.

V. Kirsipuu pastebėjo, kad rezoliucijos pirmoji ir trečioji pastraipos nėra būtinos, nes jose nepateikiama nauja informacija.

H. Soldatjonoka paaiškino, kad tas pastraipas inicijavo konferencijos ekspertai.

V. Kirsipuu teigė, kad Estijos teisės aktuose jau yra įtvirtintos trečioje pastraipoje minimos normos.

H. Soldatjonoka sutiko išbraukti šią pastraipą.

V. Kirsipuu pasiūlė paminėti konferenciją rezoliucijos preambulėje. Pritarė.

H. Soldatjonoka paprašė kolegų apsvarstyti, kas iš jų kalbės ta tema Baltijos Asamblėjos sesijos metu, ir paprašė apie tai pranešti pirmininkaujančios valstybės sekretoriatui. Baigė posėdį.

Tvirtino:

D. Velička, Baltijos Asamblėjos Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2002 11 27.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas