Lietuvos Respublikos Seimas

G. Dalinkevičiaus, A. Kubiliaus, K. D. Prunskienės, K. Rimšelio, V. Saulio, B. Vėsaitės (2002 11 10-13)ir E. Vareikio (2002 11 10-12) komandiruotės į Belgijos Karalystę ataskaita

2002 m. lapkričio 11-12 d. Briuselyje (Belgijos Karalystė) įvyko vienuoliktasis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinio parlamentinio komiteto posėdis.

Vienuoliktajame komiteto posėdyje dalyvavo septyni Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtiniame parlamentiniame komitete nariai: delegacijos pirmininkas Egidijus Vareikis, delegacijos nariai Gediminas Dalinkevičius, Andrius Kubilius, Kazimira Danutė Prunskienė, Klemensas Rimšelis, Vytautas Saulis, Birutė Vėsaitė.

Šiame posėdyje buvo pasikeista nuomonėmis su Europos Komisijos nariu plėtrai Günther’iu Verheugen’u, Lietuvos vyriausiuoju derybininku Petru Auštrevičiumi, Danijos ambasadore Lietuvoje J. E. Eva Janson ir Europos Komisijos Plėtros generalinio direktorato Lietuvos skyriaus vadovu Anders’u Henriksson’u dėl Europos Komisijos 2002 m. pažangos ataskaitos ir 2002 m. derybų kalendoriaus vykdymo.

Komisaras G. Verheugen’as pagyrė Lietuvą už jos didelę pažangą, kuri buvo pasiekta per nepilnus trejus metus visų Lietuvos žmonių pastangomis. Lietuva jau arti tikslo, tačiau švęsti dar per anksti, nes liko 4 savaitės sunkaus darbo. Atsakydamas į jungtinio parlamentinio komiteto narių klausimus apie žemės ūkį, biudžetą, Ignalinos AE ir Kaliningradą, Komisaras patikino posėdžio dalyvius, kad Lietuvos problemos yra žinomos bei suprantamos ir kad Lietuva neturėtų baimintis, jog, spręsdama šias problemas, nesulauks pagalbos ar paramos iš Europos Sąjungos.

Jis užtikrino posėdžio dalyvius, kad nėra jokių galimybių padidinti žemės ūkio išmokas, tačiau dėl kvotų dydžių derėtis yra galimybė. Kaliningrado klausimas, anot G. Verheugen’o, yra visos Europos Sąjungos reikalas ir jokie sprendimai, kurie bus priimami šiuo klausimu neturi pažeisti Lietuvos suvereniteto. Komisaras pažymėjo, kad turime gerbti Rusijos teritorijos vientisumą, tačiau kartu ir didinti Baltijos regiono vieningumą. Kalbėdamas apie IAE uždarymo finansavimą, G. Verheugen’as garantavo, kad tinkama pagalba Lietuvai bus suteikta ir po 2006 m., tačiau apie jos dydį šiuo metu dar per anksti kalbėti. Atsakydamas į klausimus apie finansus, Komisaras sakė, kad kiekvienai šaliai kandidatei bus parengtas tikslus finansinis paketas ir nei viena nauja šalis narė tik įstojusi į Europos Sąjungą nemokės daugiau į Europos Sąjungos biudžetą nei gaus iš jo. O Lietuvos biudžeto įtampos problema Europos Komisijai yra žinoma ir ji jau rengia pasiūlymus turėdama omenyje Lietuvos specifinę ekonominę situaciją.

Danijos ambasadorė Lietuvoje J. E. E. Janson, Lietuvos vyriausiasis derybininkas P. Auštrevičius ir Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas Lietuvai A. Henriksson’as pristatė posėdžio dalyviams aktualiausius derybinius klausimus.

Pranešėjai kalbėjo apie 2002 m. Europos Komisijos pažangos pranešimą, būsimą stojimo sutarčių ratifikavimo procesą, kuriame Lietuvos vyriausiasis derybininkas P. Auštrevičius paragino Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinį parlamentinį komitetą būti aktyviu dalyviu, kalbėtis su savo valstybių piliečiais ir teigiamai įtakoti būsimų referendumų rezultatus. Į šį pasiūlymą komitetas atsižvelgė ir jis buvo užfiksuotas komiteto deklaracijos ir rekomendacijų tekste. P. Auštrevičius taip pat pažymėjo, kad Lietuvos perėjimas iš kandidatės statuso į pilnateisės narės statusą turi įvykti kuo sklandžiau.

Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas Lietuvai A. Henriksson’as pažymėjo, kad Europos Komisija buvo kritikuojama, jog yra per griežta Lietuvai, tačiau, anot jo, taip nėra, nes tokie klausimai, kaip viešųjų finansų valdymas ar pensijų reforma, iš tiesų nėra pilnai sutvarkyti Lietuvoje. Lietuvos administraciniai gebėjimai yra trapūs, anot vyriausiojo derybininko, todėl Lietuva jais turi būtinai pasirūpinti.

Komiteto nariai posėdžio metu aptarė politinę ir ekonominę padėtį Lietuvoje ir Lietuvos pasirengimo stojimui būklę bei diskutavo tokiais klausimais kaip pažanga dvišalėse derybose, pažanga energetikos ir žemės ūkio srityse, administraciniai gebėjimai įgyvendinti acquis ir užtikrinti vykdymą, pažanga įgyvendinant PHARE, SAPARD ir ISPA programas, išsiplėtusi Sąjunga ir jos artimiausi kaimynai, Kaliningrado klausimas bei tolimesnis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinio parlamentinio komiteto darbas.

Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinio parlamentinio komiteto posėdis vyko tuo pačiu metu, kaip ir ES-Rusijos viršūnių tarybos susitikimas, todėl antrą posėdžio dieną komiteto nariai, atsižvelgdami į ES-Rusijos bendrą pareiškimą, pateikė naujus siūlymus komiteto rekomendacijų tekstui.

Komitetas priėmė deklaraciją ir rekomendacijas, kuriose pateikiama komiteto pozicija ir nuomonė posėdyje aptartais klausimais. Šis dokumentas yra perduotas Asociacijos Tarybai, Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos institucijoms.

Jungtinis parlamentinis komitetas taip pat nutarė, jog dvyliktasis komiteto posėdis vyks kitų metų pavasarį Lietuvoje.

PRIDEDAMA: ES-Lietuvos jungtinio parlamentinio komiteto vienuoliktojo posėdžio, vykusio 2002 m. lapkričio 11-12 d. Briuselyje, deklaracija ir rekomendacijos, 5 lapai.

Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Egidijus Vareikis

Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

jungtiniame parlamentiniame komitete

pirmininkas




Naujausi pakeitimai - 2002 11 27.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas