Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba, pasakyta 14-ajame Europos Parlamento Pirmininko ir narystės ES siekiančių valstybių parlamentų pirmininkų susitikime (2002 lapkričio 26 d. Briuselis)

Lapkričio 26 d. pranešimas VIR

 

Jūsų Ekscelencijos, gerbiami kolegos,

Noriu padėkoti Europos Parlamento Pirmininkui pakvietus mus į Briuselį tokių mūsų šalims svarbių įvykių išvakarėse, kad aptartume visų pirma mums likusius darbus, siekiant išlaikyti planuojamą plėtros tvarkaraštį, o taip pat pasidalinti mintimis apie tai, kaip geriau organizuoti bendrą darbą ateityje.

Plėtra, ir būsimas mūsų šalių pakvietimas – tai ilgai lauktas atsakas į Vidurio Europos valstybių nuoseklų darbą vykdant politines, ekonomines ir demokratines reformas, pagrįstas bendrai išpažįstamomis vertybėmis, konkrečiu darbu, visuomenės pritarimu ir plačiu politinių jėgų konsensusu. Būsima narystė Europos Sąjungoje - tai kelias užtikrinti geresnį, saugesnį, daugiau galimybių teikiantį gyvenimą mūsų žmonėms, ir svarbiausia – sugražinti juos į bendromis vertybėmis gyvenančią šeimą. Todėl mes sveikiname Briuselio Viršūnių tarybos sprendimus, kurie atvėrė kelią savalaikei derybų pabaigai.

Lietuvai likęs derybinis paketas, šalia visoms šalims kandidatėms horizontalių klausimų – tai žemės ūkio, Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo ir su Kaliningrado sritimi susiję klausimai. Dėl pastarųjų dviejų klausimų yra ruošiami protokolų tekstai, kurie turėtų būti pridėti prie Stojimo sutarties.

Tai jautrūs klausimai, todėl sugebėjimas surasti lankčius ir subalansuotus sprendimus, kurie būtų priimtini plačiajai visuomenei bei abiem besiderančioms pusėms bus mums tikras išbandymas, padedantis pamatus referendumui. Manau man pritars visi mano kolegos, jei pasakysiu, kad siekiant kompromisų bet kuriais derybose likusiais klausimais turi būti atsižvelgiama į šiuos principus: stojančios valstybės suverenumo gerbimas, suderinamumas su acquis, vienodų konkurencinių sąlygų tarp senų ir naujų ES narių užtikrinimas, bei vienodas naujų narių traktavimas tiek žemės ūkio, tiek biudžetiniais, tiek Šengeno klausimais.

Visuomenės dalyvavimas valstybės valdyme – yra būtina demokratijos sąlyga. 62 procentai Lietuvos visuomenės žino ir remia Europos integracijos procesus. Su tokiais skaičiais mes rengiamės referendumui, kuris turėtų įvykti kitų metų pavasarį, ir turime minčių derinti šį procesą su kitomis Baltijos valstybėmis.

Praeitą savaitę pirmą kartą buvo įvardinta konkreti plėtros data. Nesame linkę politizuoti šio klausimo, bet nemanom, kad naujų narių stojimo datos nukėlimas į 2004 metų gegužės 1 dieną būtų teigiamas politinis impulsas plėtros procesui. Tačiau suprantame ES užsienio reikalų ministrų lapkričio 18 dieną priimtą sprendimą duoti daugiau laiko sutarčių ratifikavimui. Štai čia norėčiau pabrėžti parlamentinio vaidmens svarbą ir pakviesti kolegas parlamentarus dirbti drauge užtikrinant, kad ratifikacijos procesas vyktų kuo sklandžiau. “Vilnius – 10 procesas” NATO plėtros kontekste davė mums puikių rezultatų. Kodėl nepagalvojus mums apie panašų bendradarbiavimą ir po Kopenhagos.

Kalbant apie parlamento vaidmenį, negaliu nepasveikinti Europos Parlamento iniciatyvos pakviesti šalių kandidačių parlamentarus dalyvauti stebėtojais Europos parlamento veikloje ir Europos Parlamento rezoliucijos dėl šalių kandidačių padarytos pažangos. Tai Europos parlamentarų mūsų pasiektų rezultatų pripažinimas. Tikiuosi, kad ir ratifikacijos procese jausime šią kolegišką paramą, tęsdami pradėtas reformas ir stiprindami savo administracinius gebėjimus.

Artimiausią dešimtmetį pavadinčiau kokybiškai nauju parlamentarizmo prasme, kuris pasireikš glaudžiu bendradarbiavimu tarp nacionalinių parlamentų bei tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento. Tikiu, kad stiprindami tiek nacionalinių parlamentų vaidmenį, tiek Europos Parlamento vaidmenį, mes pakelsime demokratijos kokybę ir priartinsime Europos Sąjungoje vykstančius procesus prie mūsų piliečių, padarysime juos paprastesniais ir suprantamesniais. Todėl iš ties džiaugiuosi, kad mūsų piliečiai galės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 metais. Tai buvo mūsų siekis. Džiugu, kad jis tampa realybe.

Bene svarbiausias parlamentarų indėlis turėtų būti atspindėtas bendrame Konstitucinės sutarties tekste. Tai nulems Tarpvyriausybinės konferencijos darbą, kurioje mes drauge kaip pilnateisiai nariai, apspręsime visų mūsų ateities Europą. Išties, Lietuvos parlamentarai labai aktyviai dalyvauja Konvente, ir grįžę iš Briuselio supažindina ne tik Lietuvos Respublikos Seimo narius, bet ir pilietinę visuomenę, kuri susibūrusi į Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumą bei Jaunimo konventą su ES Konvente nagrinėjamais klausimais.

Seimo Europos Reikalų komitetas, kurio pirmininkas dalyvauja drauge su mumis, pasitelkęs į pagalbą ekspertus, rugsėjo mėnesį pristatė savo tarpinę poziciją europinių vertybių, ES teisinio statuso, chartijos teisinio statuso, ES Konstitucijos, nacionalinių parlamentų vaidmens ir kitais klausimais. Sutinku, kad reikia supaprastinti ES sutartis, tačiau nekeičiant esminių jų sąlygų, o tuo pačiu ir Sąjungos tesinės ir politinės prigimties.

Plėtra – tai politinis iššūkis ne tik mums kandidatėms, bet ir visai ES. Lietuva per nepilnus trejus metus nuo pakvietimo pradėti derybas dėl narystės ES pasiekė didelę pažangą visų mūsų piliečių dėka. Tam, kad laiku baigtume derybų procesą, turime abipusiškai lanksčiai ieškoti sprendimų į iškilusius klausimus. Juk liko vos dvi savaitės, todėl ant mūsų pečių gula didelė atsakomybė. Tikiu, kad savo nuosekliu darbu mes ją pateisinsim.




Naujausi pakeitimai - 2002 11 26.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas