Lietuvos Respublikos Seimas

A.Medalinsko komandiruotes į Belgijos Karalystę 2002 11 7–9d. ataskaita

2002 m. spalio 7–9 dienomis dalyvavau Konvento dėl Europos ateities darbo grupės posėdyje Briuselyje (Belgijos Karalystė).

Darbo grupės posėdžio metu pirmininkas pradėjo diskusiją “ES užsienio veiklos suderinamumas” pabrėždamas, kad jei Europos Sąjunga norėtų daryti įtaką tarptautinėje arenoje, tai turėtų ryšio ir koordinacijos budais naudotis visomis savo žinioje esančiomis priemonėmis. Jis pasakė, kad ES yra daug būdų, kuriais galėtų veikti tarptautinėje arenoje t.y. bendri diplomatiniai veiksmai, finansinės paramos programos, galimybė nuspręsti dėl prekybos sutarčių, plėtros parama ir humanitarinės paramos fondai, krizių valdymo sugebėjimai. Koordinuojant visus šiuos veiksnius ir siekiant bendro tikslo, numanomas suderinamumo poreikis skirtinguose lygmenyse pvz.: institucijų viduje, tarp institucijų ir atsakingų pareigūnų taip pat ir priemonių lygmenyje.

Europos Komisijos narys Chris Patten pabrėžė ES narių ir institucijų efektyvaus tarpusavio funkcionavimo svarbą. Jis pasiūlė dar labiau patobulinti dabartinę sistemą:

- pakviesti įgaliotąjį atstovą (HR, High-Representative) dalyvauti diskusijose, susijusiose su užsienio veikla, netgi jei įgaliotasis atstovas nėra Komisijos narys;

- kad įgaliotasis atstovas ir Komisija imtųsi daugiau bendros veiklos, pradedant strateginiu planavimu ir baigiant bendrais pareiškimais (joint policy papers) pvz., pareiškimas dėl tolimesnės Europos plėtros);

- įtraukti įgaliotąjį atstovą bei RELEX Komisarą į bendrus debatus;

- išanalizuoti ES delegacijų bei ES valstybių ambasadų vaidmenį . Informacijos pasidalijimas turi būti kur kas efektyvesnis, taip pat kiekvienas turėtų pasidalinti ir tinkamai atlikti prisiimtas užduotis;

- papildomai finansuoti įgaliotąjį atstovą bei paremti ES diplomatijos sprendimus.

Kad nebūtų sukurtos papildomos institucijos, finansavimą galėtų koordinuoti atitinkamas Komisijos padalinys (the services of the Commission).

Politinio dialogo su trečiosiomis šalimis sistema taip pat turi būti reformuota. Šiuo metu yra rengiama per daug susitikimų, kuriuose pasigendama prioritetinių punktų. Susitikimų perkrova užgožia konkretų tikslą.

CFSP sprendimų priėmimų mechanizmas turėtų būti kur kas paprastesnis ir lankstesnis, kad ES galėtų laiku sureaguoti į tarptautinius pokyčius.

Iškilo klausimas, ar ES institucinė architektūra kliudo tiksliai ir efektyviai reaguoti į konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Komisaras atsakė, jog įgaliotasis atstovas puikiai padirbėjo šioje srityje, o geresnio rezultato pasiekti nepavyko todėl, jog šiuo klausimu Europos Sąjungos nuomonė yra itin nevieninga.

Į klausimą “kas yra konkrečiai atsakingas už ES interesų gynimą daugeliu užsienio politikos klausimų atžvilgiu, Komisaras atsakė, jog tokio vieno asmens ar valstybės nėra. Šis klausimas kilo pavyzdžiui branduolinio saugumo , G7, kontekste.

Komisaras dar kartą pabrėžė, koks svarbus yra bendras susitarimas tarp šalių ir šalių – narių politinė valia.

Kalbėdamas apie 6 mėn. trunkantį ES pirmininkavimų poveikį ES užsienio veiksmų efektyvumui p. Patten pabrėžė, kad kooperacija tarp Komisijos ir kiekvieno pirmininkavimo visuomet buvo labai konstruktyvi. Tačiau nepaisant to buvo ir negatyvūs poveikiai kylantys dėl pirmininkavimo rotacinės sistemos į kuriuos būtina kreipti dėmesį.

Kalbėdamas apie galimą įgaliotojo atstovo ir RELEX komisaro pareigų sujungimą p. Patten pasisakė už didesnį praktinį sąryšį tarp šių dviejų pareigybių.

Tačiau jo nuomone, būtų sunku vienam asmeniui pajėgti eiti įgaliotojo atstovo ir užsienio ryšių Komisaro pareigas. Buvo kitų nuomonių suteikti Komisijos vicepirmininkui visą atsakomybę užsienio ryšių srityje. Jeigu įgaliotasis atstovas pirmininkautų ateityje Užsienio ryšių (reikalų) Tarybai, tuomet tai padėtų išsiaiškinti įgaliotojo atstovo ir Komisijos bendradarbiavimo santykius ir darbo pobūdį. Galima daryti nemažai kitų praktinių žingsnių stiprinant koordinavimą. Ir tam tikslui nebūtina, kad vienas asmuo būtų atsakingas už dvejas pareigybes.

Kalbėdamas apie įgaliotojo atstovo ir Komisijos bendrus padalinius P. Patten paminėjo, kad vienas galėtų numatyti jungtinį spaudos ir jungtinį strategijos ir politikos skyrius. Jis toliau pažymėjo, kad turėtų būti apsvarstytas Komisijos delegacijos ir Tarybos (liaison) ofisuose New York’e ir Ženevoje, taip pat kaip ir galimybė dalintis politinių reportažų funkcijomis/postais užjūrinėse delegacijose.

Atsakydamas į mano klausimą apie ES jau parengtą strategiją Rusijos atžvilgiu, ir jos santykį su rengiama dabar strategija “Plačioji Europa”, Komisaras pažymėjo, jog iki šiol dėmesys buvo pernelyg platus ir bendras į daugelį dalykų, todėl ateityje Komisija savo dėmesį turėtų koncentruoti kur kas siauresnėmis temomis.

Buvo bendras pastebėjimas aiškiau apibrėžti ateities Sutartį pabrėžiant ES užsienio veiksmų tikslus. Buvo pasiūlymas, kad darbo grupė analizuotų kokiose srityse šalys narės norėtų ar būtų pasiruošusios veikti kartu. Narės pasiūlė tokius dalykus, kurie turėtų figūruoti ES užsienio veiksmų siekių apibrėžime: globaliniai tikslai tokie kaip taika, solidarumas, klestėjimas, ES kaip globalinės veikėjos reikšmė, santykiai tarp ES ir kitų Pasaulio regionų (esančių krizėje ir kt.), dvišaliai santykiai ir daugiašaliai veiksmai.

Kai kurie grupės nariai prisiminė ankstesnį pasiūlymą, galbūt kasmet, pritarti ES užsienio politikos prioritetų deklaracijai. Kitas narys pasiūlė, kad grupė turėtų atidžiau nagrinėti bendras strategijas ir jų įtaką ilgalaikiam ES tikslų ir naudos apibrėžimui.

Dar kiti grupės nariai laikėsi tos nuomonės, kad turėtų būti tiksliai apibrėžtas kompetentingumas ir sugebėjimai užsienio veiksmų srityje. Vienas narys pasiūlė, kad turėtų būti sudarytas kompetencijų paskirstymo sąrašas skirtingose užsienio veiksmų srityse. Buvo taip pat pasiūlyta, kad grupė turėtų nagrinėti tokius klausimus, kaip vystymosi parama, tarptautinės derybos (ekonomikos, komercijos, socialinėje, aplinkosaugos ar technikos srityse), svarbiausi ilgalaikiai klausimai, kurie svarbūs saugumui ar ES interesams, tarptautinės krizės.

Grupės nariai pareiškė, kad tam, kad ES užsienio veiksmai taptų produktyvesni, reikia tobulinti sprendimų-priėmimo procedūras. Jie taip pat pritarė tam, kad svarbu išlaikyti ir skirtingus požiūrius. Vieni pasisakė už kvalifikuotos balsų daugumos praplėtimą bendra užsienio ir saugumo politikos dalimi, tačiau kiti pabrėžė, kad nerealu tai įsivaizduoti balsuojant tokiais klausimais, kaip užsienio ir saugumo politika.

Kai kurie grupės nariai pareiškė, kad ES yra būtina greitai ir produktyviai reaguoti sprendžiant krizių klausimus.

Bendrai buvo patvirtinta, kad reikia didinti suderinamumą tarp egzistuojančių institucinių struktūrų ir ypatingai tarp įgaliotojo atstovo ir Komisaro, atsakingo už užsienio ryšius.

Seimo narys

Alvydas Medalinskas




Naujausi pakeitimai - 2002 11 20.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas