Lietuvos Respublikos Seimas

2002-11-06

Užsienio reikalų komiteto posėdis

Vilnius, lapkričio 6 d. Šiandien Seimo Užsienio reikalų komitetas surengė posėdį, kurio darbotvarkėje buvo svarstomi šie klausimai:

Įstatymo “Dėl 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2000 metų fakultatyvinio protokolo dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ratifikavimo” projektas Nr. IXP – 2016, su kuriuo Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis, Krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas ir Krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas Dainius Žalimas. Įstatymo “Dėl 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2000 metų fakultatyvinio protokolo dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ratifikavimo” projekto pagrindinis uždavinys yra ratifikuoti 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2000 metų fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, iki 18 metų padidinantį minimalų leistiną vaikų dalyvavimo karo veiksmuose ir jų priverstinio ėmimo į ginkluotąsias pajėgas amžių. Įgyvendinant šį uždavinį, siekiama tikslo Lietuvos Respublikai prisidėti prie pažangios tarptautinės humanitarinės teisės ir vaikų teisių apsaugos plėtros. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam įstatymo projektui.

Antrąjį darbotvarkės klausimą - Įstatymo ,,Dėl 1980 m. Europos Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo ratifikavimo” projektą Nr. IXP – 1977 ES pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis ir Teisingumo viceministras Gintaras Švedas. Teikiama ratifikuoti Konvencija skirta tarptautiniu mastu spręsti atvejus, kai vaikai yra neteisėtai išvežami į kitą valstybę ir būtina spręsti savavališkai nutrauktos vaiko globos klausimus, įskaitant ir tėvų teisės matytis su vaiku klausimus. Šią konvenciją ratifikavus bei jai įsigaliojus Lietuvos Respublikos atžvilgiu, atsirastų teisinis pagrindas bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas, susijęs su vaiko globa, yra priimtas Lietuvoje, norinčiam, kad šis sprendimas būtų pripažintas arba vykdomas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, prašymą šiuo tikslu paduoti bet kurios Susitariančiosios Valstybės centrinei įstaigai. Šios konvencijos pagrindu kitų Susitariančiųjų Valstybių teismų ar administracinių įstaigų priimti sprendimai, susiję su globa bei sprendimai dėl teisės matytis su vaiku taip pat būtų pripažįstami ir vykdomi Lietuvoje. Įstatymo projektui, po svarstymo, komiteto nariai pritarė.

Trečiąjį darbotvarkės klausimą - Įstatymo „Dėl Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos ratifikavimo" projektą Nr. IXP – 1976 ES pristatė Komiteto išvadų rengėjas Kęstutis Kriščiūnas ir Teisingumo viceministras Gintaras Švedas. 1999 m. lapkričio 4 d. sudaryta ir 2002 metų balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos pasirašyta Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos, reglamentuoja klausimus, susijusius su žalos, padarytos korupciniais veiksmais, atlyginimu, sutarčių, numatančių korupciją, negaliojimu, darbuotojų, turinčių pagrįstą pagrindą įtarti korupciją ir kurie atskleidžia šią informaciją atsakingiems asmenims ar valdžios institucijoms, apsauga ir tarptautiniu valstybių bendradarbiavimu korupcijos kontrolės, civilinės teisės srityje. Konvencija įpareigoja valstybes-dalyves savo nacionalinėje teisėje numatyti veiksmingas priemones, leidžiančias asmenims, patyrusiems žalą dėl korupcinių veikų, apginti savo teises ir interesus, įskaitant galimybę gauti žalos atlyginimą. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Ketvirtąjį klausimą - Įstatymo „Dėl Muitinės konvencijos dėl asmeninių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo ratifikavimo“ projektą Nr. IXP – 2001 ES pristatė Komiteto išvadų rengėjas Valerijus Simulik ir Muitinės departamento Muitų teisės derinimo skyriaus viršininkas Šarūnas Avižienis. Siekdama palengvinti tarptautinio turizmo plėtrą ir supaprastinti muitinės formalumus, Jungtinių Tautų organizacija 1954 metais parengė Muitinės konvenciją dėl asmeninių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo. Taikant konvencijos nuostatas leidžiama laikinai įvežti neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais bei netaikant importo draudimų ir apribojimų, asmeninę kelių transporto priemonę, kurios savininkas paprastai gyvena užsienyje, kai ją įsiveža savininkas arba kitas asmuo, paprastai gyvenantis užsienyje, naudotis ja jo laikino buvimo metu. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Penktąjį klausimą – Įstatymo “Dėl Muitinės konvencijos dėl komercinių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo ratifikavimo” projektą Nr. IXP-2002 ES taip pat pristatė Komiteto išvadų rengėjas Valerijus Simulik bei Muitinės departamento Muitų teisės derinimo skyriaus viršininkas Šarūnas Avižienis. Taikant konvencijos nuostatas leidžiama laikinai įvežti, neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais bei netaikant importo draudimų ir apribojimų, transporto priemones, registruotas kokios nors kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kurios įvežtos ir naudojamos įmonių, valdomų iš šios teritorijos, komerciniais tikslais tarptautiniame kelių transporte. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 11 06.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas