Lietuvos Respublikos Seimas

A. Paulausko, G. Kirkilo ir A. Medalinsko komandiruotės į Belgijos Karalystę 2002 10 14-16 d. ataskaita

Susitikimas-pirmoji sesija: Jame dalyvavo Lietuvos Seimo, Europos Parlamento, Lenkijos Seimo ir Senato, Rusijos Federacijos Dūmos ir Tarybos, Kaliningrado srities Dūmos pirmininkai bei juos lydinčios delegacijos, ES Plėtros komisaras G.Verheugen, Europos Parlamento Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas E.Brok, ES parlamentinių komitetų su Lietuva, Rusija bei Lenkija pirmininkai iš ES pusės.

Pirmoji susitikimo sesija buvo skirta parlamentų pirmininkų pasisakymams. Reziume:

P.Cox, EP pirmininkas, pasveikino susirinkusius ir išreiškė viltį, jog galbūt būtų įmanoma šio susitikimo metu rasti problemos sprendimą.

G.N.Selezniov, Rusijos Federacijos Dūmos pirmininkas kalbą pradėjo tuo, kad Rusijai kelia nerimą nepakankama pažanga sprendžiant Kaliningrado klausimą, ir tai, kad, jo teigimu, Lietuva “vienašališkai” nutraukė laikinąjį susitarimą dėl piliečių kelionių, o tai reiškia, jog nuo 2003m. Rusijos piliečiams bus įvestos vizos. Palengvinti tranzito dokumentai (FTD), pasak jo, prilygsta tranzitinėms vizoms, ir tai Rusijai nepriimtina. Būtina užtikrinti bevizį judėjimą tarp Rusijos pagrindinės teritorijos ir Kaliningrado srities. Jis teigė, jog ES teisynas tokį judėjimą leidžia, jei vykdama per ES teritoriją transporto priemonė nesustoja.

Lenkijos Seimo maršalka M.Borowski sakė, jog Lenkija pritaria rugsėjo 30d. ES Bendrųjų reikalų taryboje priimtai Europos Komisijos pozicijai šiuo klausimu ir teigia, jog joks sprendimas neturi trukdyti plėtros procesui bei naujų šalių prisijungimui prie Šengeno sistemos. Lenkija nėra tranzito valstybėms kelionėms tarp Rusijos ir KS. Sprendimas šiai problemai galėtų būti rastas, nustačius konkrečias Lietuvos ir Lenkijos įtraukimo į Šengeną datas.

Lietuvos Seimo pirmininkas A.Paulauskas išsakė pasiryžimą ir toliau aktyviai bendradarbiauti su Kaliningrado sritimi bei pabrėžė, jog sprendžiant tranzito klausimą Lietuva bus lanksti Šengeno rėmuose ir esant būtinoms politinėms ir teisinėms garantijoms (kalba pridedama).

S.Mironov, Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri garantuotų politinį šio klausimo monitoringą. Derybose turi dalyvauti ir Lietuva bei Lenkija.Vizų režimo įvedimas gali pastatyti tam tikrą uždangą tarp Rusijos piliečių. Rusija pasitiki ES ir yra pasiryžusi spręsti techninius šios problemos aspektus, siųsti ekspertų grupes pasų kontrolei patikrinti bei yra pasiruošusi bet kokiam “kontrolės režimui”.

Lenkijos Senato pirmininkas L.H.Pastusiak sakė, jog Lenkija yra suinteresuota bendradarbiauti su Kaliningrado sritimi. Pasak jo, tranzitas turi vykti pagal ES teisės aktus ir tie principai turi būti priimtini Vilniui. Lenkija tiki galimybe sukurti palankias sąlygas Rusijos piliečių tranzitui per būsimas ES teritorijas. Taip pat svarbu užtikrinti efektyvią kovą su kontrabanda bei ekonominiais nusikaltimais. Europos Komisijos komunikate turi būti pateiktas judėjimo per ES teritoriją apibrėžimas, įgaliojimai, susiję su palengvinti tranzito dokumentu (FTD) bei pažymėti konkretūs maršrutai. Rusijos piliečių tranzitas neturi kelti Lietuvai ir Lenkijai problemų prisijungiant prie Šengeno sutarties.

V.A.Nikitin, Kaliningrado srities Dūmos pirmininkas sakė, jog ES priartėjimas prie Rusijos sienų bus teigiamas ir suteiks nemažai privalumų, tačiau dėl planuojamo vizų įvedimo apie 80 procentų Kaliningrado srities ES plėtroje įžiūri izoliaciją.

E.Brok, Europos Parlamento Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto Pirmininkas, pabrėžė, kad kandidatės turi vykdyti Šengeno reikalavimus. Reikia išaugoti visų ES narių suverenumą ir negalima kurti naujų sienų tarp naujųjų ES narių. Reikia užtikrinti, kad Kaliningradas galėtų vystytis. Europos Komisijos dokumentas turi būti permąstytas, kad būtų galima greitai ir pigiai gauti vizas, judėjimo ir saugumo klausimais galima rasti kompromisą. 2005-2006m. Lietuva ir Lenkija taps Šengeno narėmis. Remiantis Vokietijos patirtimi, koridoriai visada susiję su problemomis. Detales išnagrinėti galėtų speciali darbo grupė.

P.Cox, teigė, kad negalima prašyti kitai pusei neįmanomų dalykų. Lietuva pasirengusi konstruktyviai dalyvauti procese. Svarbu nustatyti proceso eiliškumą.

Plėtros komisaras G.Verheugen sakė, kad šis susitikimas turi pasiųsti stiprų politinį signalą, teigiantį, kad yra politinė valia ieškoti problemos sprendimo. Reikia glaudžiai bendradarbiauti su Rusija bei kitomis valstybėmis, taip užtikrinant taikos stiprinimą Europoje. Rusija bus svarbiausia ES kaimynė, ES plėtra tik padės sustiprinti partnerystę bei bendradarbiavimą ir bus naudinga Rusijai, o ypač Kaliningrado sričiai. Europos Komisija priėmė lanksčią, atsakingą ir gerai apgalvotą poziciją, kurios pagrindiniai elementai yra pasiūlymas įvesti palengvinto tranzito dokumentus (FTD). Pasak komisaro, ES teisėje negali būti daromos išimtys, t.y. šalys narės turi pilnai dalyvauti muitų sąjungoje, regioninėje politikoje, pilnai dalyvauti Šengeno sistemoje. ES remiasi išorės sienų saugumo principu, kuriam neturi kilti pavojus. Europos Komisija tikisi ir Rusijos pastangų, ypač dėl leidimų išdavimo konsulatams atidaryti ir readmisijos sutarčių ratifikavimo.

Rusijos specialusis pasiuntinys Kaliningrado klausimu D.Rogozin teigė, jog reikalingos išsamios derybos šiuo klausimu bei paketinis susitarimas, kuriame turi dalyvauti ir Lietuva.

Susitikimas - antroji sesija buvo skirta debatams.

Susitikimą užbaigęs P.Cox pritarė Rusijos pasiūlytos darbo grupės dėjai ir sakė, jog esminis dalykas – surasti praktinį sprendimą, pasak jo, “mums rūpi ES ateitis ir jos santykiai su Rusija”.

Susitikimo pertraukos metu įvyko Seimo Pirmininko dvišalis susitikimas su G.Verheugen, ES Plėtros komisaru, kuriame aptarti likę neuždaryti derybiniai skyriai ir Kaliningrado srities klausimas.

Seimo Pirmininko kalba Europos Parlamento, Lenkijos Seimo ir Senato, Rusijos Federacijos Dūmos ir Tarybos, Kaliningrado srities Dūmos vadovų susitikime Kaliningrado srities klausimu Briuselyje spalio 15d., 2002

Ekscelencijos, kolegos, ponai ir ponios. Šiandien susirinkome aptarti klausimo, kuris yra svarbus mums visiems dėl skirtingų priežasčių. Bet viena, esu tikras, mus vienija. Tai noras padaryti taip, kad Europos Sąjungos plėtros galimybės, suteiksiančios papildomą ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi pagreitį pačiai Europos Sąjungai, dabartinėms kandidatėms, bei Europos Sąjungos kaimynėms, būtų išnaudotos ir Kaliningrado srities ateities labui.

Praeitą savaitę paskelbta Europos Komisijos reguliarioji ataskaita ir rekomendacija dėl Lietuvos galimybių tapti Europos Sąjungos nare 2004 metais yra laukta bei gera žinia. ES narystė Lietuvai tampa vis labiau apčiuopiama realybe. Esame derybų finišo tiesiojoje.

Įžengus į šį etapą ypatingą dėmesį atkreipėme į Komisijos išvadą, teigiančią jog būsimos ES narės derybose prisiimtus įsipareigojimus privalo įgyvendinti iki narystės pradžios. Galiu atsakingai pasakyti, kad šia linkme mes ir dirbame.

Siekdama kuo galima anksčiau pasiruošti įsiliejimui į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę, Lietuva uždarė Teisingumo ir vidaus reikalų skyrių Stojimo konferencijoje 2002 m. balandžio mėn., ir visų ES šalių prašymu stojimo derybose įsipareigojo dar prieš įstojimą į ES įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams.

Tačiau priešingai įvairioms spekuliacijoms ir tvirtinimams, tai nereiškia, kad mes nusigręžiame nuo savo kaimynų. Anaiptol. Tradiciškai Lietuva palaikiusi glaudžius ekonominius, kultūrinius ryšius su Kaliningrado sritimi ir dabar yra pasirengusi konstruktyviam ir atviram dialogui Kaliningrado srities ateities ir žmonių judėjimo iš ir į Kaliningrado sritį klausimais.

Puikiai suprasdami srities gyventojų nuotaikas ir lūkesčius, jau keletą metų keliame Kaliningrado srities perspektyvų Europos Sąjungos plėtros kontekste klausimą ir nuosekliai siekiame išsaugoti geriausias Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo tradicijas, bei perkelti jas į Rusijos ir besiplečiančios ES santykius.

Lietuvos santykiai su Kaliningrado sritimi vystosi įvairiais lygiais - 1999 metais birželio 29 dieną pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado Srities. 2000 metais įkurta Lietuvos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities bendradarbiavimo taryba. Regioninis bendradarbiavimas bei bendradarbiavimas vietiniu lygiu remiasi Kaliningrado srities sutartimis su Lietuvos apskritimis bei miestais, ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimu.

Man ypač malonu čia minėti Lietuvos Seimo ir Kaliningrado srities parlamentarų forumą, kurio įkūrime 2001 metais dalyvavau aš pats, o šiandien su mumis drauge yra abu šio forumo pirmininkai.

O už ekonominį bendradarbiavimą tarp mūsų šalių kalba faktai: Lietuva yra trečias investuotojas į Kaliningrado srities ekonomiką po Vokietijos ir Lenkijos. Dar daugiau - Kaliningrado srityje dirbantys Lietuvos ir Kaliningrado srities verslininkai yra įkūrę verslo klubą, kurį vienija daugiau kaip 400 įmonių.

Konstruktyvų bendradarbiavimą įrodo penki bendrai Lietuvos ir Rusijos patvirtinti prioritetiniai projektai, susiję su Kaliningrado srities vystymusi: Via Hanseatica kelio tiesimas, Kretos transporto koridoriaus atšakos IXD rekonstrukcija (kurie sujungtų Kaliningrado sritį su Vakarų Europa), Nemuno deltos atšakos Skirvytės gilinimas, jau veikianti AIDS prevencijos programa, muitinių ir pasienio apsaugos pareigūnų mokymas. Tai “Nidos iniciatyva” pristatyta ES “Šiaurės Dimensijos” politikos rėmuose.

Tai tie Lietuvos-Kaliningrado srities bendradarbiavimo projektai, kurie turėtų tapti būsimos partnerystės tarp Rusijos ir ES dalimi. Teikdami šiuos projektus ne kartą kreipėmės į ES su klausimu: kaip efektyviau koordinuoti Europos Sąjungos fondų PHARE, TACIS ir INTERREG teikiamą pagalbą.

Lietuva savo santykius su Kaliningrado sritimi mato ir “Platesnės Europos” (“Wider Europe”) kontekste, kurios idėja iš principo sutampa su vienu iš pastarąjį dešimtmetį nekintančiu Lietuvos užsienio politikos prioritetu – geri kaimyniniai santykiai. Šiame kontekste mes skatiname trišalį Lietuvos-Lenkijos-Rusijos regioninį bendradarbiavimą, bei aktyvesnę Kaliningrado srities veiklą euroregionuose “Baltija”, “Saulė”, “Nemunas.”

Manau, kad 2001 metų sausio 17 dienos Europos Komisijos komunikacija “Europos Sąjunga ir Kaliningrado sritis” pažvelgusi į santykių su Kaliningrado sritimi perspektyvas, į ekonominio bendradarbiavimo ateitį, bei bendradarbiavimo energetikos, transporto, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, švietimo srityse galimybes, buvo svarbi sprendimų paieškos pradžia.

2002 metų rugsėjo 18 dienos Komisijos komunikacijos pasiūlymai yra taip pat svarbus ir juose yra dalykų, kuriems mes pritariame ir kuriuos mes remiame – Lietuvos suvereni teisė kontroliuoti savo sienas, teisinių garantijų suteikimas Lietuvai dėl pilno dalyvavimo Šengene nežiūrint į galimus Šengeno acquis pakitimus, ir ES finansinė pagalba dengiant papildomus kaštus įgyvendinant Kaliningrado “paketo” priemones.

Ne mažiau svarbi buvo ir šių metų rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr. 1579 Rusijos Federacijai, į kurią norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Joje raginama neatidėlioti kurti sąlygas, palengvinsiančias Kaliningrado problemos sprendimą, tai yra ratifikuoti sienos sutartį su Lietuvos Respublika, sudaryti readmisijos susitarimus, paspartinti pasų išdavimą Kaliningrado srities gyventojams, spręsti sienos infrastruktūros klausimus, pritarti konsulinio tinklo plėtrai, vadovautis abipusiškumo principu, svarstant lengvatinių vizų galimybę. Juk galiausiai Kaliningrado srities galimybė pasinaudoti visomis kaimynystėje esančios Europos Sąjungos atveriamomis galimybėmis priklausys visų pirma nuo pačios Rusijos pastangų, požiūrio, toleriagiškumo bei veiksmų, bei Rusijos-ES dialogo sėkmės.

Esame jau ne kartą išsakę savo poziciją Europos Sąjungos pusei dėl galimų tolesnių lankstumų vizų režime su Kaliningrado sritimi ir neketiname šios pozicijos atsisakyti. Savo ruožtu, besiplečiančios Sąjungos interesų labui Lietuva yra pasirengusi prisidėti siekiant susitarimo su Rusijos Federacija tranzito iš ir į Kaliningrado sritį klausimu.

Šis Lietuvos indėlis galimas tik esant tam tikroms griežtoms sąlygoms: politinėms ir teisinėms garantijoms dėl kuo ankstesnio Lietuvos prisijungimo prie Šengeno sutarties, horizontalaus numatomų priemonių taikymo visoms dabartinėms ES bei stojančioms šalims, bendro siūlomų sprendimų įgyvendinimo bei abipusiškumo principo taikymo. Atitinkamai - “Supaprastintas” tranzito dokumentas”, kurį pasiūlė Europos Komisija, turėtų būti taikomas vienodai visoje Šengeno erdvėje tokie lankstumai negali tapti kliūtimi valstybėms kandidatėms ateityje prisijungti prie Šengeno sutarties.

Mano įsitikinimu, būtinos ne tik politinės bei teisinės garantijos, bet ir aiškus veiksmų eiliškumas – pirmiausiai jau prisiimtų derybinių įsipareigojimų vykdymas, po to Stojimo sutarties ratifikavimas, bei palengvinto tranzito dokumentų idėjos įgyvendinimas, ir tik po to bet kokie nauji siūlymai dėl bevizių traukinių ar bevizio režimo.

Tik po įstojimo į Šengeną Lietuva bus pasirengusi nagrinėti bevizių tranzitinių traukinių idėją – tai aiškiai pasakė LR Seimas priimtoje spalio 10 dienos rezoliucijoje dėl Kaliningrado, kurią Jūs turite.

Neturi būti eksperimentuojama nei su mūsų įstojimu į Šengeną, nei su mūsų suverenumu.

Negalime rizikuoti savo piliečių, savo verslo, ir transporto judėjimo laisve Europoje. Be šito mūsų narystė Europos Sąjungoje būtų nepilnavertė. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija patvirtina, kad Lietuva tvirtai laikosi nuostatos įgyvendinti visus acquis reikalavimus ir tapti pilnateise Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės dalyve, be jokių išlygų ir išimčių.

Baigdamas noriu padėkoti pirmiausiai Europos Parlamento Pirmininkui ponui Cox ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkui ponui Brok už jų nuolatinį dėmesį Baltijos regiono reikalams, ir už kvietimą dalyvauti šiame susitikime. Nenoriu praleisti progos padėkoti ir Europos Komisijai ir ponui Verheugenui už Jūsų didelį ir nuolatinį triūsą Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą. Ir visiems kolegoms dėkoju už dėmesį.




Naujausi pakeitimai - 2002 11 06.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas