Lietuvos Respublikos Seimas

A. Klišonio, K. Kuzmicko, G. Purvaneckienės ir D. Veličkos komandiruotės į Latvijos Respubliką 2002 09 12-13 d. ataskaita

2002 m. rugsėjo 12 - 13 d. Rygoje įvyko Baltijos Asamblėjos surengta konferencija „Teisės aktų vaidmuo kovojant su narkotikų plitimu“. Konferencijoje darbas vyko dviejose teminėse sesijose – dabartinė teisėkūros padėtis ir teisėsaugos efektyvumas.

Atidarydamas pirmąją sesiją Latvijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas teisėkūros klausimais Gunārs Kūtris pabrėžė, kad kiekvienoje šalyje narkotikų paplitimą lemia keturi veiksniai: visuomenės požiūris į šią problemą, atitinkamų įstatymų išsamumas ir kokybė, už stebėseną ir bausmes atsakingų institucijų veikla, bei turimas finansavimas. Be abejonės, šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, o šalies sėkmė kovoje su narkotikus lemiančiais veiksniais yra kokybiška įstatyminė bazė, kuri leidžia stebėti, atskleisti, ištirti ir nubausti pažeidėjus. G. Kūtris pareiškė, kad „mano nuomone, Latvijos politikų, praktinių darbuotojų ir visuomenės nuostata yra nekompromisinė – dėl mūsų ateities ir dėl mūsų jaunimo ateities, turime dėti maksimalias pastangas kovodami su narkotikų paplitimu“.

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas ir Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas Romualds Ražuks pranešė, kad Baltijos valstybėms atgavus nepriklausomybę, šio regiono politinė ir ekonominė padėtis radikaliai pasikeitė; tas pats įvyko Rusijoje. Dėl to narkomanija ir narkotikų paplitimas tapo opia problema per sąlyginai trumpą laiką. Ji paveikė sritis, kurios anksčiau nesusidūrė su narkomanija: mokyklas, aukštojo mokslo įstaigas, kaimo vietoves ir mažus miestelius. Latvijos narkomanijos prevencijos ir gydymo centro 2001 m. duomenimis buvo užregistruoti 4090 pacientai, kurie turėjo potraukį narkotinėms ar psichotropinėms, toksinėms medžiagoms, arba jomis labai piktnaudžiavo. Nuo 1998 m. registruotų pacientų skaičius padvigubėjo. R. Ražuks teigė, kad Latvijos baudžiamoji teisė leidžia teisėjams skirti pakankamai griežtas bausmes, bet praktiškai jos nėra skiriamos. Kaip pabrėžė R. Ražuks, „šioje Saeima kadencijoje būta daug karštų diskusijų dėl pasiūlymų, kurie draudžia skirti lengvesnes nei įstatymu numatytas bausmes, jeigu teismai nustatė, kad kaltinamasis yra kaltas dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo. Deja, Latvijos teisėkūrininkų pastangos negali būti laikomos itin sėkmingomis, nes labai priešinasi advokatai ir teisėjai“. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl reglamento, kuris suteiktų galimybę sumažinti neteisėtą narkotikų ir psichotropinių medžiagų pardavimą nustatant narkotikų prekeivius narkotikų vartotojams padedant ir skiriant atskiras bausmes už kiekvieną nusikaltimą.

Estijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės departamento vadovas Rain Sannik sutiko, kad vienas iš Estijos vyriausybės prioritetų yra sumažinti narkomaniją ir su narkomanija susijusius nusikaltimus. Karas su narkotikais yra opi problema visame pasaulyje; taigi, šio karo esminė sąlyga – sugriežtinti sienų kontrolę. Be to, Estijos teisės aktai numato griežtas bausmes už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; tuo pačiu metu dedamos atitinkamai didelės pastangos investuojant į gydymo ir reabilitacijos programas.

Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos komiteto narys Kęstutis Kuzmickas pranešė, kad pernai Lietuvoje buvo registruota 3800 narkomanų, nors tikrasis skaičius gali būti penkis ar septynis kartus didesnis. Susirūpinimą kelia tai, kad narkomanais tampa jaunimas ir vaikai. Narkomanija gali būti laikoma ne tik medicinine, bet ir socialine problema, nes vis daugiau nusikaltimų yra padaroma dėl narkotikų ar kitų intoksikacinių medžiagų poveikio.

Apibūdindamas Šiaurės šalių pastangas kovojant su narkotikais, Šiaurės Tarybos piliečių ir vartotojų teisių komiteto pirmininkas Arne Lyngstad pabrėžė, kad buvo taikyta vadinamoji apribojimo politika. Jis pateikė išsamią situacijos Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Suomijoje analizę, parodydamas, kad visos Šiaurės šalys susiduria su ta pačia problema, bet šiek tiek skiriasi jų teisinės nuostatos. A. Lyngstad pabrėžė, kad reikia profilaktinių priemonių, nes jos yra pagrindinis ginklas kare su narkotikų paplitimu.

Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos kultūros, švietimo ir sveikatos komiteto narys Albert Gehlen kalbėjo apie Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo patirtį bendradarbiaujant, kad narkotikų paplitimas būtų sumažintas. Priešingai nei Belgijoje ir Liuksemburge, Nyderlanduose leidžiama prekiauti konkrečiais silpnais narkotikais, bet šių narkotikų pardavimą reglamentuoja griežtos taisyklės. Neseniai Nyderlanduose buvo išrinkta nauja vyriausybė, kurios politika šiuo klausimu galėtų būti griežtesnė nei ankstesnių vyriausybių.

Savo pranešime apie teisėsaugos efektyvumą prokuratūros, užsiimančios organizuoto nusikalstamumo ir kitais klausimais vyr. vadovė Dagmāra Ušča konstatavo, kad pastaraisiais metais žymiai išaugo su narkotikais susijusių nusikaltimų skaičius. Neteisėtos narkotikų prekybos sąrašo priekyje atsiduria heroinas, bet vis labiau plinta amfetaminai ir marihuana. Latvijos baudžiamoje teisėje yra 13 galiojančių straipsnių, kurie yra susiję su neteisėta narkotikų ir psichotropinių medžiagų prekyba. Vis dėlto, Aukščiausiasis teismas pripažino, kad kai kuriais atvejais teismams ir prokurorams trūksta bendro supratimo apie pavojus, kuriuos sukelia psichotropinių medžiagų paplitimas bei socialiniai ir medicininiai narkomanijos poveikiai.

Estijos kovos su narkotiku fondo vadovas Tarmo Karis ir Lietuvos vidaus reikalų ministerijos narkotikų valdybos vyr. komisaras Algis Kvainickas atkreipė dalyvių dėmesį į jaunimo narkomanijos problemą ir prevencinių priemonių, kuriomis siekiama užgniaužti narkotikų platinimą, efektyvumą. Jie pabrėžė, kad būtina informuoti visuomenę apie narkomanijos griaunamąjį poveikį bei kelius, kaip su ja kovoti; jie taip pat pabrėžė, kad narkomanija dažnai yra nusikalstamumo bei pavojingų ligų paplitimo priežastis.

Švedijos socialinių reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Ralf Lövstedt pabrėžė, kad sėkminga kova su narkotikų paplitimu reikalauja įstatymų leidėjų ir vyriausybės aiškiai apibrėžti kovos su narkomanija politiką, suderinti įstatymus bei įgyvendinimo priemones, bei užsitikrinti visuomenės paramą įgyvendinat šią politiką.

Konferencijos pabaigoje dalyviai pasirašė baigiamąjį dokumentą, kuriame buvo rekomenduoti šie veiksmai:

 Kaip vieną iš svarbiausių prioritetų kovojant su narkotikų paplitimu Baltijos valstybėse išskirti atitinkamų įstatymų parengimą ir įgyvendinimą;

 Prašyti teisėsaugos institucijų parengti įstatymų nuostatų pasiūlymus dėl baudžiamojo proceso pakeitimų, kurie leistų kaip įrodymus teisme panaudoti iš slaptų tyrimų gautą informaciją;

 Įvesti daug griežtesnes bausmes asmenims, kurie pelnosi iš narkotikų prekybos, bei asmenims, kurie plauna iš narkotikų prekybos gautus pinigus;

 Skirti ypatingą dėmesį narkomanijos prevencijai bei narkomanų gydymui ir reabilitacijai;

 Sukurti nacionalinių narkomanijos kontrolės ir prevencijos strategijų įgyvendinimo finansavimo sistemą;

 Remti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybinių, regioninių ir vietos institucijų bendradarbiavimą, užtikrinant keitimąsi informacija ir planuojant bendras priemones, kaip kovoti su narkotikų paplitimu.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Baltijos Asamblėjos konferencijos "Teisės aktų vaidmuo kovojant su narkotikų plitimu" BAIGIAMASIS DOKUMENTAS

KĘSTUČIO KUZMICKO Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje nario kalba, pasakyta Baltijos Asamblėjos konferencijoje “Teisės aktų vaidmuo kovojant su narkotikų plitimu” 2002 m. rugsėjo 13 d., Ryga, Latvijos Respublika

D. Veličkos komandiruotės į Rygą (Latvijos Respublika)

2002 m. rugsėjo 13 d. ataskaita apie

Baltijos Asamblėjos Biudžeto ir kontrolės komiteto posėdį

G. Purvaneckienės komandiruotės į Rygą (Latvijos Respublika)

2002 m. rugsėjo 13 d. ataskaita apie Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos darbo grupės posėdį




Naujausi pakeitimai - 2002 11 06.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas