Lietuvos Respublikos Seimas

Spalio 30 d, POSĖDYJE

 

Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė trumpai pristatė Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2, 9, 23, 24, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Priėmus Įstatymo projektą, atsirastų teisinės sąlygos įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 1993 m. kovo 15 d. direktyvą Nr. 93/7/EEB ,,Dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo”, būtų reglamentuoti bei nustatyti kultūros vertybių paieškos ir grąžinimo senaties terminai, paskirstytos funkcijos tarp Kultūros ministerijos ir Kultūros vertybių apsaugos departamento, įvesta į įstatymą nuostata dėl prekiaujančių antikvariniais daiktais įmonių licencijavimo. Priėmus siūlomas pataisas, Kultūros ministerijai bus pavestos kultūros vertybių paieškų ir grąžinimo politikos formavimo bei kontrolės funkcijos, o Kultūros vertybių apsaugos departamentui – kilnojamųjų kultūros vertybių paieškos organizavimas. Atkreipiame dėmesį, jog Kultūros vertybių apsaugos departamento struktūroje veikia Kultūros paveldo centras, kurio nuostatuose yra numatyta lituanistinių kilnojamųjų kultūros vertybių paieška. Siekiant užkirsti kelią nelegaliai prekybai neteisėtu būdu įsigytais antikvariniais daiktais ir kilnojamosiomis kultūros vertybėmis bei nelegaliam jų išvežimui, taip pat stiprinti legalios prekybos ir tarpvalstybinių kultūrinių mainų sutarčių vaidmenį, tikslinga licencijuoti Lietuvoje antikvariniais daiktais prekiaujančių įmonių veiklą. Įstatymo projekte numatyti pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros vertybių grąžinimo senaties terminai bei terminai, per kuriuos užsienio valstybės įgaliota institucija turi teisę kreiptis dėl minėtų vertybių grąžinimo. Terminai nustatyti remiantis Europos Sąjungos Tarybos 1993 m. kovo 15 d. direktyvos Nr. 93/7/EEB 7 straipsniu, UNIDROIT konvencija ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Įstatymo projekte Kultūros ministerija įvardinta kaip Lietuvos Respublikos institucija, priimanti užsienio valstybių įgaliotų institucijų ieškinius nuosavybės teisei atkurti arba reikalavimus grąžinti kultūros objektus ir pateikianti juos Lietuvos Respublikos teismams. Siekdama suderinti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme ir minėtame nutarimo projekte vartojamas sąvokas, Kultūros ministerija keičia Įstatymo projekte 2 straipsnio 12 dalį ir 24 straipsnio 8 dalį, ir vietoj sąvokos ,,draudimo valstybės garantijos” numato sąvoką ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimas”. Priėmus šį įstatymą atitinkamai bus pakeista parengtame nutarimo projekte vartojama sąvoka ,,garantija” į sąvoką ,,įsipareigojimas”. Priėmus šias pataisas, Lietuvoje bus galima rengti itin aukštos meninės vertės parodas, tai skatintų stambius tarptautinius kultūrinių mainų projektus bei formuotų nuoseklią įvežamų parodų politiką.

Komitetas nusprendė atsižvelgti į Seimo teisės departamento išvadas, išskyrus ketvirtąją, kurioje Teisės departamentas siūlo suvienodinti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies (projekto 5 straipsnis) nuostatą, kad “visais atvejais ieškiniai ir reikalavimai gali būti pateikiami praėjus ne daugiau kaip 50 metų…”, su 24 straipsnio 10 dalyje nuostata, kad “visais atvejais tokia byla gali būti keliama praėjus ne daugiau kaip 30 metų…”. Komitetas nusprendė nepritarti šiai išvadai, nes valstybėms, esančioms UNIDROIT konvencijos narėmis ir valstybėms, neesančioms šioms konvencijos narėmis, bet esančioms ES narėmis, atitinkamai pagal UNIDROIT konvenciją ir Europos Sąjungos Tarybos 1993 m. kovo 15 d. direktyvos Nr. 93/7/EEB 7 straipsnį turėtų būti taikomos skirtingos nuostatos. Komitetas nusprendė siūlyti Seimui svarstyti patobulintą svarstomo įstatymo projekto 2 variantą.

Toliau svarstytas Švietimo įstatymo projektas.

 




Naujausi pakeitimai - 2002 10 31.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas