Lietuvos Respublikos Seimas

A. Klišonio, K. Kuzmicko ir G. Purvaneckienės komandiruotės į Rusijos Federaciją 2002 09 28/ 10 02 d. ataskaita

2002 m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Sankt Peterburge įvyko 11-ji Baltijos jūros parlamentinė konferencija, kurioje buvo aptariamos aktyvesnio bendradarbiavimo tarp Baltijos jūros regiono valstybių galimybės, Šiaurės dimensijos projekto įgyvendinimas, ekologiniai klausimai bei Kaliningrado srities ateitis po Europos Sąjungos plėtros. Konferencijos pabaigoje buvo priimta rezoliucija.

Konferencijoje dalyvavo nacionalinių ir regioninių parlamentų atstovai, autonominių sričių parlamentų nariai ir įvairių Baltijos jūros regiono parlamentinių organizacijų atstovai bei Baltijos Asamblėjos delegacija – Romualds Ražuks, Arnis Razminovičs, Trivimi Velliste, Laine Tarvis, Giedrė Purvaneckienė, Audrius Klišonis, Jānis Bunkšs, Valve Kirsipuu, Andres Varik, Kęstutis Kuzmickas, Baiba Moļņika, Ingrīda Sticenko, Ene Rõngelep, Renata Jankauskaitė, Marika Laizāne-Jurkāne.

Pirmąją konferencijos dieną jos dalyvius pasveikino Rusijos Federacijos susirinkimo pirmininkas Sergey Mironov. Jis pažymėjo, kad abipusiai naudingas bendradarbiavimas ir gerų kaimyninių santykių plėtotė Baltijos jūros regione yra vienas iš Rusijos užsienio politikos tikslų. „Mes norime, kad regionas prisijungtų prie dinamiškai besivystančių valstybių būrio“, – kalbėjo S. Mironov. Dėl bendro supratimo ir bendrų pastangų Baltijos jūros regionas iš tikrųjų gali būti laikomas vienu iš stabiliausių regionų Europoje – jis tapo partnerystės ir nuolatinės plėtotės regionu.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Gennady Seleznev pabrėžė, kad laukia du svarbūs uždaviniai: įveikti esančias kliūtis ir užkirsti kelią naujų skiriamųjų linijų susiformavimui Šiaurės Europoje, ir juos reikia įgyvendinti Šiaurės dimensijos projekto plotmėje. Jis taip pat pabrėžė, kad konferencija gali tapti esminiu posūkio tašku įgyvendinant Šiaurės dimensijos projektą ir sprendžiant opų Kaliningrado klausimą. Demokratinių standartų paisymas tokiose srityse, kaip antai žmogaus teisės ir etninės mažumos yra išankstinė sąlyga norint plėtoti ilgalaikius ryšius ir bendradarbiauti, nes jie užtikrina stabilumą ir saugumą regione.

Sankt Peterburgo įstatymų leidybos asamblėjos pirmininkas Sergey Tarasov pažymėjo, kad asamblėja skiria ypatingą dėmesį Baltijos regionui ir stengiasi aktyviai dalyvauti daugiašaliuose bendradarbiavimo projektuose. „Šios konferencijos darbotvarkėje esantys klausimai yra labai svarbūs Sankt Peterburgo gyventojams, nes mes negalime likti nuošalyje tuo metu, kai Baltijos jūros regiono valstybės sprendžia labai svarbius ekologinius, politinius ir ekonominius klausimus“, – kalbėjo S. Tarasov.

Konferencijos pirmininkas perskaitė Rusijos Prezidento Vladimir Putin sveikinimo laišką, kuriame išreikšta viltis, kad konstruktyvi ir atvira diskusija padės Baltijos jūros regiono valstybėms rasti opiausių ir skausmingiausių problemų sprendimus.

Viena iš konferencijoje nagrinėtų klausimų grupių buvo susijusi su augančiomis Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimo galimybėmis. Parlamentinės konferencijos nuolatinio komiteto pirmininkas Nikolaj Tulaev pabrėžė, kad Baltijos jūros regiono valstybių ateities plėtotės strategijos pasirinkimą lemia naujos istorinės, geopolitinės ir ekonominės aplinkybės. Jis paminėjo, kad svarbu surasti sėkmingą sprendimą Kaliningrado klausimu, ir pabrėžė, kad atsakomybė už tai tenka ne tik Baltijos jūros regionui, bet ir visai Europai. Be to, galutinis sprendimas dėl Kaliningrado būtų politinis, o ne techninis. Jau artimiausiu metu Kaliningrado sritis gali būti apsupta Europos Sąjungos valstybių narių bei Šengeno sutarties dalyvių. „Jeigu bus bandymų atriboti sritį vizų kliūtimis, Rusijos žmonės negalės laisvai judėti savo šalies viduje“, – teigė N. Tulaev. Jis taip pat paminėjo, kad bus sunku, o gal net ir neįmanoma laikyti ES plėtrą teigiamą poveikį sukeliančia raida, jeigu nebus išspręstas bevizio tranzito, ypač geležinkeliu, klausimas.

Baltijos jūros valstybių tarybos pranešimą perskaitė Jan-Erik Enestem. Pabrėždamas Kaliningrado klausimo opumą, jis taip pat pažymėjo ES plėtros proceso privalumus. Dėl to valstybėms būtina aktyviau bendradarbiauti ir taip pakloti pamatus bendrų problemų sprendimui tokiose srityse, kaip antai aplinkos apsauga ir kova su tarptautiniu nusikalstamumu.

Kalbėdami apie Šiaurės dimensijos projekto įgyvendinimo procesą, konferencijos dalyviai pakartotinai pabrėžė, kad reikia stiprinti demokratiją ir stabilumą Šiaurės regione. Šiaurės Tarybos Prezidentės Outi Ojala teigimu, „mūsų parlamentai turi suvienyti savo jėgas, kad būtų galima užsitikrinti šias išankstines sąlygas vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis“. Pakartotinai buvo pabrėžta, kad reikia bendradarbiauti norint užkirsti kelią ekologinėms katastrofoms ir prekybai žmonėmis, plėtoti transporto infrastruktūrą bei sėkmingai spręsti Kaliningrado klausimą. Danijos tarptautinių reikalų instituto direktoriaus Per Carlsen nuomone, šis klausimas yra labai politizuojamas. „Šį klausimą galima išspręsti, jeigu Rusija ir Europos Sąjunga parodys pakankamai lankstumo ir geros valios; dėl to, bet kokie politiniai manifestai dėl Kaliningrado tiktai be reikalo aštrina situaciją,“ – pabrėžė P. Carlsen.

Konferencijos dalyviai taip pat aptarė būtinybę įgyvendinti aplinkosaugos projektus ir išklausė keletą įdomių pranešimų apie Baltijos jūros taršos problemas, Baltijos jūroje nuskandintą cheminį ginklą ir galimybes išsaugoti jūrų augmeniją ir gyvūniją.

11-osios Baltijos jūros parlamentinės konferencijos pabaigoje priėmė rezoliuciją raginančią Baltijos jūros valstybių tarybą ir valstybių narių vadovus:

- stiprinti Šiaurinę dimensiją priimant naujus veiksmų planus, kaip ją įgyvendinti;

- daugiau dėmesio skirti sėkmingam pasienio klausimų sprendimui;

- pasiekti abipusiai priimtinų sprendimų Kaliningrado klausimu, kad būtų galima užkirsti kelią naujam Europos padalijimui;

- dalyvauti daugiašaliuose aplinkosaugos projektuose, tokiu būdu padedant gerinti ekologinę padėtį Baltijos jūros regione.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2002 10 28.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   RUSIJA

LR Seimas