Lietuvos Respublikos Seimas

INFORMACIJA apie Kiamo reikalų komiteto 2002-10-23 d. posėdį

Kaimo reikalų komitetas 2002 m. spalio 23 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį Mažeikių rajone. Posėdyje aptartos rajono ekonominės ir socialinės problemos.

Mažeikių rajono meras Vidmantas Macevičius pažymėjo, kad rajono ūkininkai dar nesugeba reikiamai pasinaudoti valstybės teikiama parama. Šiais metais rajone deklaruota tik 44 proc. visų žemės ūkio naudmenų, įregistruota 560 ūkininkų ūkių. Jeigu Plungės rajone jau įregistruota 1016 ūkininkų ūkių ir jie pasinaudojo 3 mln. litų valstybės teikiama parama, tai Mažeikių rajone šios paramos dydis sudarė tik 1.2 mln. litų.

Rajono ūkių plėtimui ir modernizavimui, žemės pirkimui reikalinga suteikti ūkininkams ilgalaikius, lengvatinius kreditus. Be to, neturėdami nuosavų lėšų bei tinkamo užstato nei vienas rajono ūkininkas šiemet negalėjo pasinaudoti SAPARD paramos lėšomis.

Ypatingas dėmesys atkreiptas į melioracijos būklę. Skiriamų lėšų pakanka atlikti drenažo rekonstrukcijos darbus tik 67 ha plote, kai tuo tarpu rajone yra apie 36 tūkst. ha nusausintų žemių, 3 avarinės būklės tvenkiniai. Galima patenkinti tik 20 proc. teikiamų prašymų drenažo remontui ir rekonstrukcijai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta pažymėjo, kad Komitetas surengė eilę išvažiuojamųjų posėdžių rajonuose. Tokiuose susitikimuose su savivaldybių Tarybų nariais, žemės ūkio skyrių specialistais, seniūnijų seniūnais, kaimo bendruomenių pirmininkais, žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovais, žemės ūkio bendrovių vadovais ir ūkininkais galima geriausiai išsiaiškinti kylančias problemas, aptarti jų sprendimo būdus, išklausyti žemdirbių nuomonę apie priimtų įstatymų ir normatyvinių aktų teigiamas puses ir trūkumus.

Komiteto pirmininkas paragino rajono ūkininkus registruoti ūkius, tvarkyti buhalterinę apskaitą, deklaruoti pasėlių plotus ir registruoti gyvulius. Buvo pažymėta, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus teikiama ženklesnė parama, o įsisavinti šią paramą ir prisitaikyti prie ES reikalavimų reikalingas kelerių metų kruopštus parengiamasis darbas.

Buvo aptarti sudėtingi uždaviniai, kuriuos tenka spręsti Seimui ir Vyriausybei, derinant stojimo į Europos Sąjungą pozicijas. Siekiama pereinamojo laikotarpio žemės ūkio paskirties žemės pardavimui užsieniečiams. Šis periodas būtinas dėl to, kad nebaigta žemės reforma, dar per silpni mūsų ūkiai, nesudarytos palankios sąlygos įsigyti žemės mūsų šalies ūkininkams.

Derantis dėl stojimo sąlygų siūlomos tiesioginės išmokos 25 proc. nuo ES šalių lygio mūsų žemdirbių taip pat netenkina, nes jie negalės sukaupti reikiamą kapitalą spartesnei ūkių modernizacijai vykdyti ir neturės vienodų konkurencinių sąlygų.

Pažymėta, kad labai sunkiai vyksta derybos dėl gamybos kvotų nustatymo, bazinio pasėlių derlingumo. Siūlomos kvotos mažesnės net už pastarųjų metų faktą, neįvertinama tai, kad dėl sumažėjusios perkamosios galios, suvartojame mažiau įvairių maisto produktų.

Atkreiptas dėmesys, kad turime daug neišnaudotų galimybių plėsti eksportą, ypač į Rytų šalis. Pernai žemės ūkio produktų ir maisto prekių eksportas į Latviją buvo 263 mln. lt, o į Rusiją tik 148 mln. lt.

Aptartos, pradėto svarstyti Seime, Valstybės biudžeto projekto 2003 metams galimybės pagerinti žemdirbių ekonomines socialines problemas. Ypatingai G. Kniukšta akcentavo kooperacijos naudą, nurodė, kad sukooperavę savo pastangas, lėšas ir resursus gamybai smulkūs gamintojai bei ūkininkai galės padidinti konkurencingumą, įsitvirtinti rinkoje, pasinaudoti teikiama ES ir Valstybės parama, siūlė žemdirbiams aktyviau spręsti savo problemas remiantis įkurtomis asociacijomis, kaimo bendruomenėmis.

Kartu pažymėta žemdirbių mokymo, švietimo ir konsultavimo svarba, atkreiptas dėmesys, kad reikia stiprinti ir plėsti konsultavimo tarnybas kaime.

Žemės ūkio ministerijos sekretorius Jonas Panamariovas atsakė į aktualiausius žemdirbių klausimus ir keliamas problemas.

Kaimo reikalų komiteto nariai apsilankė Ukrinų kaime pastatytoje rapsų perdirbimo gamykloje.

UAB “Rapsoila” direktorius Gintautas Šmaižys pažymėjo, kad gamykloje baigiami derinti įrengimai ir kitais metais vasario mėn. gamykla pradės biodyzelino gamybą. Gamyklos statyba kainavo 18 mln. litų, per metus numatoma perdirbti 30 tūkst. tonų rapsų ir pagaminti 10 tūkst. tonų biodyzelino. Gamyklos žaliavų poreikiams patenkinti reikia 10-12 tūkst. hektarų rapsų pasėlių.

G. Šmaižys paragino vietos ūkininkus labiau kooperuotis rapsų auginimui, imtis didesnės iniciatyvos, nes tam sudarytos gana palankios ekonominės sąlygos.

Direktorius pasiūlė Žemės ūkio ministerijai anksčiau skelbti tiesiogines išmokas sekantiems metams, tiesiogines išmokas už rapsų pasėlių plotus labiau diferencijuoti pagal jų naudojimo paskirtį – aliejaus, biodyzelino gamybai.

Meras V. Macevičius atkreipė dėmesį į tai, kad rajono ūkininkams susidaro galimybė padidinti žemės ūkio produkcijos gamybą, išplečiant rapsų pasėlių plotus bei apsirūpinti baltymingais pašarais, panaudojant rapsų išspaudas. Tačiau rajono žemdirbiai negali tinkamai planuoti pasėlių struktūros dėl to, kad pavėluotai priimami sprendimai dėl tiesioginių išmokų mokėjimo ir žemdirbiai pageidauja, kad ši tvarka būtų patvirtinta iki ateinančių metų pradžios.

SPAB “Stumbras” generalinis direktorius Vidimantas Švabas informavo, kad Šilutės gamykloje baigiami derinti technologiniai įrengimai ir kitų metų pradžioje bus pradėta etanolio gamyba. Ši gamyba bus naudinga ūkininkams, kurie galės tiekti gamybos procesui kvietrugius, rugius, net ir subrandintus kukurūzus.

Kaimo reikalų komitetas posėdyje aptarė Biokuro įstatymo įgyvendinimo problemas, konstatavo, kad per du metus nuo šio įstatymo priėmimo Vyriausybė dar nepatvirtino Biokuro gamybos ir naudojimo programos. Šiuo metu dirba Vyriausybės sudaryta komisija, kuri iki 2002 m. gruodžio mėn. turi parengti galutines išvadas dėl minėtos programos sudarymo. Atkreiptas dėmesys, kad ruošiant šią programą turi būti numatytos ir konkrečios biokuro gamybos apimtys, nes įstojus į ES, Lietuvoje jau 2005 metais turėtų būti gaminama 25 tūkst. tonų biodyzelino.

Kaimo reikalų komiteto nariai nurodė, kad Biokuro įgyvendinimo institucijos turi daugiau dirbti su potencialiais biokuro gamintojais ir naudotojais, labiau palaikyti ryšius su vietos savivaldos institucijomis skatinant naudoti vietinius energijos išteklius.

Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę ir toliau numato svarsti Biokuro įstatymo įgyvendinimo eigą, teiks pasiūlymus Vyriausybei siekiant spartinti biodegalų ir reikalingų žaliavų gamybą.

 




Naujausi pakeitimai - 2004 03 05.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Apie posėdžius  >   2002 metai

LR Seimas