Lietuvos Respublikos Seimas

J. Juozaitienės komandiruotės į Šveicarijos Konfederaciją 2002 09 23-28 d. ataskaita

Seimo valdybos 2002 metų rugsėjo 18 dienos sprendimu Nr.1054 dalyvavau Tarpparlamentinės Sąjungos Tarybos 171-ojoje sesijoje, specialiojoje sesijoje ir geopolitinės grupės “12+” posėdžiuose Ženevoje.

Tarpparlamentinės Sąjungos Taryboje, valdančiajame organizacijos organe, kiekvienai iš 143 valstybių turi teisę atstovauti ir balsuoti po du delegatus. Lietuvai minėtoje sesijoje atstovavo tik viena parlamentarė. Sesijos Ženevoje darbe išviso dalyvavo 405 delegatai iš 123 parlamentų.

171 - oji Tarpparlamentinės Sąjungos Tarybos sesija sprendė narystės organizacijoje, organizacijos reformos, jos bendradarbiavimo su JT, 2003 metų biudžeto ir kitus klausimus. Buvo priimti sprendimai atstatyti Centrinės Afrikos Respublikos ir Fidžio narystę Tarpparlamentinėje Sąjungoje, o Amerikos parlamentų konfederacijai suteiktas stebėtojo statusas.

Dėl Gruzijos, Maršalo salų, Malavio, Paragvajaus ir JAV parlamentų narystės organizacijoje suspendavimo delegatų nuomonės išsiskyrė į dvi pozicijas tiek Taryboje, tiek ir geopolitinėje grupėje “12+ “. Vieni siūlė taikyti Tarpparlamentinės Sąjungos statuto 4.2 straipsnį, t.y. už įnašų nemokėjimą ilgiau nei trejus metus suspenduoti visų penkių šalių parlamentų narystę, ir planuoti realų organizacijos biudžetą (dabar nemokamų įnašų sumos vis dar įtraukiamos į planuojamas pajamas), kiti siūlė atidėti klausimo sprendimą iki Tarpparlamentinės Sąjungos Tarybos sesijos Čilėje 2003 metų balandžio 6 – 12 dienomis. Pastaroji pozicija susilaukė platesnio pritarimo, nes manyta, kad Tarpparlamentinės Sąjungos Tarybos sprendimas dabar suspenduoti JAV narystę aktualios tarptautinės politikos kontekste gali būti klaidingai interpretuotas kaip organizacijos priešiškumo JAV išraiška. Dėl panašių motyvų į Specialiosios sesijos darbotvarkę balsavimu buvo neįtrauktas Šveicarijos Konfederacijos pasiūlytas rezoliucijos projektas, išreiškiantis parlamentarų paramą įsteigimui veiksmingo Tarptautinio baudžiamojo teismo, kurio sprendimai būtų universaliai ir visapusiškai įgyvedinami

Taryba, išklausiusi prezidentės Najma Heptulla (Indija) veiklos ataskaitą ir išreikštą susirūpinimą dėl nepakankamo visuomenės informavimo apie Tarpparlamentinės Sąjungos veiklą, paragino visų šalių parlamentus pasirūpinti, kad Tarpparlamentinės Sąjungos publikuojami leidiniai būtų išversti į nacionalines kalbas. Organizacijos veiklos “matomumo” klausimas ypač aktualus Ženevoje, kur vyksta daug tarptautinių renginių ir spaudos susidomėjimas parlamentinės organizacijos veikla nedidelis.

Populiarinti organizaciją ir imtis veiksmų siekiant patraukti žiniasklaidos dėmesį žadėjo ir abu kandidatai į Tarybos prezidento postą 2002 – 2005 metų kadencijai. Naujuoju Tarpparlamentinės Sąjungos Tarybos prezidentu buvo išrinktas Čilės senatorius Sergio Paez, kuris surinko 106 balsus ir laimėjo prieš Namibijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininką Mose Tjindero, surinkusį 99 balsus. Tarpparlamentinės Sąjungos Vykdomojo komiteto nariais nuo “12+” grupės išrinkti S.Fazakas (Vengrija) ir R. Salles (Prancūzija), o į Artimųjų Rytų komitetą – M.Berge (Prancūzija) ir P.Torsney (Kanada).

Gerinti organizacijos įvaizdį turėtų padėti pradėta Tarpparlamentinės Sąjungos reforma, kurios pagrindinėms kryptims buvo pritarta Ženevos sesijoje ir kuriai vykdyti reikiami statuto ir reglamento pakeitimai bus pateikti tvirtinti kitos sesijos Čilėje metu. Taip pat pritarta Lyčių partnerystės grupės pasiūlytiems statuto pakeitimams, kuriais siekiama užtikrinti subalansuotą vyrų ir moterų atstovavimą tarpparlamentinėse konferencijose. Jei numatytas priemones ratifikuos 108 - oji Tarpparlamentinės Sąjungos konferencija Čilėje, tai iš vienos lyties parlamentarų sudarytos delegacijos neturės teisės kelti savo kandidatų į Vykdomąjį komitetą, jos turės mažinti savo narių skaičių ir praras balsų.

Tarpparlamentinė Sąjunga jau eilę metų siekia glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis. JT ekspertai skaito pranešimus Tarpparlamentinės Sąjungos konferencijose, JT konferencijų metu rengiami specializuoti parlamentarų susitikimai. JT Generalinei Asamblėjai buvo pateiktas Tarpparlamentinės Sąjungos parengtas rezoliucijos projektas dėl oficialaus stebėtojos statuso suteikimo Tarpparlamentinei Sąjungai Jungtinėse Tautose. Tačiau vykdomoji valdžia, atstovaujanti valstybėms Jungtinėse Tautose, neskuba suteikti pasaulinei parlamentarų organizacijai stebėtojo statusą ir prilygina ją nevyriausybinėms organizacijoms. Toks statusas netenkina Tarpparlamentinės Sąjungos, todėl Taryba dar kartą ragina nacionalinius parlamentus paprašyti savo šalių vyriausybes ir ambasadorius Jungtinėse Tautose, kad Tarpparlamentinei Sąjungai būtų suteiktas oficialus stebėtojo statusas.

Tarpparlamentinės Sąjungos Taryba po diskusijų pritarė organizacijos 2003 metų biudžeto projektui (bendras metinis biudžetas sudaro 9.8 mln. Šveicarijos frankų, Lietuvos įnašas 2003 metais - 33.030 Šveicarijos frankų.

Specialioji Tarpparlamentinės Sąjungos Tarybos sesija rugsėjo 26 – 27 d. buvo skirta politinėms diskusijoms plėtros finansavimo tema.

Plėtros finansavimo pranešimą perskaitė ir į parlamentarų klausimus atsakė buvęs Meksikos prezidentas Ernesto Zedillo, dabar Yelo Globalizacijos studijų centro direktorius bei JT konferencijos plėtros finansavimo klausimais pranešimo rengėjas.

Rugsėjo 26 – 27 dienomis buvo svarstomas trijų parlamentarų G.Asvinvichit (Tailandas), E.Gudfinnsson (Islandija) ir G.Mahlangu (Pietų Afrika) parengtas bendras pranešimas “Plėtros finansavimas”. Jame pateikta plėtros finansavimo įsipareigojimų ir jų vykdymo apžvalga, išvardinti Monterėjaus konsensuso rezultatai, pateikta Tarpparlamentinės Sąjungos pozicija plėtros finansavimo klausimu. Pranešimo pagrindu priimta Tarpparlamentinės Sąjungos Tarybos rezoliucija, raginanti įstatymų leidėjus skatinti laisvą ir teisingą prekybą, palengvinti besivystančių šalių įėjimą į rinkas, skatinti subsidijų ir finansinės pagalbos mažinimo politiką. Parlamentarai raginami padėti didinti plėtros finansavimo proceso efektyvumą tam panaudojant monitoringo mechanizmą, kuris leistų parlamentarams stebėti daugiašalių finansinių institucijų darbą. Parlamentarai turi skatinti savo vyriausybes įgyvendinti Monterėjaus konsensusą ypač atkreipiant dėmesį į daugiašalių prekybos ir finansinių sistemų plėtrą. Tam būtina užtikrinti Tarpparlamentinės Sąjungos, Jungtinių Tautų, Breton Woods institucijų ir Pasaulio prekybos organizacijos bendradarbiavimą.

Sesijos metu įvyko neformalūs dvišaliai susitikimai su Latvijos, Japonijos ir Vokietijos delegatais. Latvijos Saeimos pirmininko pavaduotojas R.Piks, kuris yra Latvijos grupės Tarpparlamentinėje Sąjungoje vicepirmininkas papasakojo, kad jų parlamente suformuota nuolatinė delegacija į Tarpparlamentinę Sąjungą, kurioje yra po 6 skirtingų frakcijų atstovus. Savo darbo Tarpparlamentinėje Sąjungoje organizavimo patirtimi pasidalino ir Vokietijos parlamentarų delegacijos vadovė R.Sussmuth, kuri Tarpparlamentinės Tarybos sesijoje kritikavo organizacijos polinkį nagrinėti administracinius klausimus, o politines temas abstrahuoti iki tokio lygio, kad jos netenka politinio aktualumo.

Išvados

1. Seimo valdyba, siųsdama į Tarpparlamentinės Sąjungos konferenciją tik vieną parlamentarą, apribojo savo delegacijos balsavimo teises ir atsisakė galimybės daryti didesnę įtaką priimamiems sprendimams.

2. Tarpparlamentinė Sąjunga siekia reformuoti savo veiklą, norėdama tapti pigesnė, efektyvesnė, skaidresnė ir gebanti svarstyti aktualiausius tarptautinės reikšmės klausimus. Reformų sėkmę ir organizacijos vaidmenį stipriai įtakoje jos bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų Organizacija rezultatai. Nepavykus bandymams gauti stebėtojo statusą JT jaučiamas nusivylimas.

3. Plėtros finansavimo požiūriu Lietuva įsipareigojo įgyvendinti Monterėjaus konsensusą. Šalyje dar tik kuriama pagalbos ir plėtros politikos strategija. Įstojusi į ES Lietuva turės plėtoti šią užsienio politikos, kuria siekiama skatinti socialinį ir ekonominį stabilumą pasaulyje, dalį ir užtikrinti reikiamą finansavimą. Lietuva iš šalies gavėjos taps šalimi donore, todėl ypač svarbu pradėti atitinkamas visuomenės informavimo ir švietimo programas.

Rekomendacijos

1. Tarpparlamentinės Sąjungos veikloje Lietuva vėl dalyvauja nuo 1991 metų, tačiau nei karto nekėlė savo kandidatų į renkamus postus organizacijoje. Siūlau nedelsiant sudaryti nuolatinę Lietuvos grupės Tarpparlamentinėje Sąjungoje delegaciją ( iki 20 Seimo narių), kuri nuolat sektų Tarpparlamentinės Sąjungos darbą, susipažintų su jos dokumentais ir gerai pasirengę dalyvautų šiuose Tarpparlamentinės Sąjungos renginiuose.

2002 m. lapkričio 20 d. Parlamentarų, dalyvaujančių JT Generalinės Asamblėjos 57 – ojoje sesijoje susitikimas Niujorke

2003 m.-vasario 17 – 18 d. Antrojoje parlamentarų konferencijoje tarptautinės prekybos klausimais

2003m. balandžio 6 – 12 d. 108 – ojoje Tarpparlamentinės Sąjungos konferencijoje Santjago, Čilėje

2003 m. gruodžio 10-12 d. Informacinės visuomenės pasaulio viršūnių susitikimo parlamentarų posėdyje

2. Pasiūlyti Užsienio reikalų komiteto raštu paraginti URM ir ambasadorių prie JT paremti Vengrijos ir kitų šalių ambasadorių veiksmus Jungtinėse Tautose, siekiant gauti oficialaus stebėtojos statusą Tarpparlamentinei Sąjungai.

Seimo narė Jūratė Juozaitienė

2002-10-01




Naujausi pakeitimai - 2002 10 17.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEICARIJA

LR Seimas