Lietuvos Respublikos Seimas

Spalio 16 d. posėdyje

Komitete buvo suorganizuotas 2003 metų valstybės biudžeto projekto IXP-1941 pasirengimas svarstymui. Posėdyje dalyvavo Kultūros, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų taip pat Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovai.

Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė trumpai pristatė 2003 metų valstybės biudžeto projektą kultūros srityje. Ministrė pasidžiaugė, kad kitais metais, palyginti su 2002-aisiais, Kultūros ministerijos biudžetas padidėja 14 mln. 131 tūkst. Kultūros ministerijos sričiai priskiriamų asignavimų valdytojų 2003 metams skiriamas lėšas irgi planuojama didinti. Papildomai lėšų numatoma skirti Nacionalinei Mažvydo bibliotekai, Nacionaliniam muziejui, Nacionaliniam Dailės muziejui, Nacionaliniam Čiurlionio muziejui, Nacionaliniam Operos ir baleto teatrui, Nacionalinei filharmonijai. Valstybės investicijų programoje Kultūros ministerijos valdomai sričiai taip pat numatoma lėšų įvairioms programoms vykdyti. Daugiau lėšų reikėtų skirti muziejų apsaugos sistemoms diegti, Kultūros vertybių apsaugos departamento programoms vykdyti bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pristatė 2003 m. valstybės biudžeto projekto dalį, skirtą švietimui, mokslui ir studijoms. Lėšos švietimui 2003 m. biudžete planuojamos šiek tiek didesnės palyginti su 2002 m. Mokslo ir studijų paprastosios išlaidos didėja 23 mln. Lt, iš jų 16 mln. Lt bus skiriama nuo 2003 m. vidurio 20 proc. didinamiems dėstytojų atlyginimams. Investicijų projekte palikti panašūs kaip 2002 m. skaičiai. Gerokai padidintos lėšos studijų paskoloms. Mokyklų renovacijos programai dalis lėšų (12.5 mln. Lt) bus skiriama iš biudžeto, o kita dalis (35 mln. Lt) bus gauta iš Pasaulio banko. Geltonųjų autobusų programai bus skirta 3 mln. Lt.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas pažymėjo, kad Departamentui investicijoms ir veiklos programoms 2003 m. realizuoti trūksta atitinkamai 3.5 ir 1.67 mln. Lt. Pačiam Departamentui turimos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui neleidžia bent kiek sutvarkyti darbuotojų gaunamą atlyginimą, keliant reikalavimus profesionalumui, kalbų mokėjimui, tarptautinės teisės žinojimui. Siekiant šį koeficientą padidinti nors iki 0,75, reikėtų darbo užmokesčio fondą padidinti 30 tūkst. litų ir 9,3 tūkst. litų įnašus socialiniam draudimui. Be to, papildomiems etatams įkurti reikėtų apie 36 tūkst. litų. Dėl lėšų darbo užmokesčiui stygiaus nei vienam karjeros valstybės tarnautojui negalima suteikti kvalifikacinės klasės.

Komitetui buvo pateikta suvestinė lentelė visų suinteresuotų institucijų, prašančių padidinti 2003 m. valstybės biudžeto ar investicijų lėšas jų veiklai finansuoti.

Finansų ministerijos atstovė Jolanta Tubaitė atsakė į Seimo narių klausimus dėl konkrečių institucijų ar programų finansavimo.

Komitetas nusprendė surinkti ir apibendrinti visus pasiūlymus 2003 m. valstybės biudžeto projektui tobulinti ir viename iš artimiausių posėdžių surengti Įstatymo projekto IXP-1941 svarstymą.

Komitetas svarstė Kultūros ministerijos teikiamą Vyriausybės nutarimo dėl Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondo nuostatų pakeitimo projektą. Šio nutarimo tikslas — išbraukti Valstybės finansinės paramos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo kultūrinės ir šviečiamosios veiklos projektams konkurso bendrųjų nuostatų 9.9 punktą, kuris apriboja sumas, kurių iš fondo gali prašyti prenumeruojami leidiniai. Komitetas šiam Valstybės finansinės paramos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo kultūrinės ir šviečiamosios veiklos projektams konkurso bendrųjų nuostatų pakeitimui pritarė vienbalsiai.

Svarstytas klausimas dėl Signatarų namų. Kultūros ministrė informavo, kad dėl Signatarų namų veiklos gauta daug nusiskundimų. Šiuo klausimų jau seniai domisi ir Prezidentas. 2002 m. birželio 26 dieną, Kultūros ministrė pasirašė įsakymą, kuriuo siekiama reorganizuoti Signatarų namus padarant juos Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu – “Signatarų namai – muziejus”. Šį įsakymą Signatarų namų direktorė Jūratė Černiauskienė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Administracinis teismas pripažino, kad įsakyme buvo padaryta klaida ir nurodė ją ištaisyti. Mat, pagal jau įsigaliojusį Civilinį kodeksą reorganizuojant įstaigą reorganizavimo sąlygos turi būti paskelbtos 30 dienų iki priimant sprendimą įstaigą reorganizuoti. Šis administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas savo sprendimą paskelbs šį ketvirtadienį. Reorganizavus Signatarų namus, neketinama iš esmės keisti jų nuostatų, todėl Vasario 16-osios signatarų klubas ir Kovo 11-osios signatarų klubai galės toliau netrukdomi plėtoti savo veiklą.

Signatarų namų direktorė Jūratė Černiauskienė trumpai supažindino su sunkumais, su kuriais susidūrė Signatarų namai nuo 1996 metų. Kaltino Kultūros ministerija netikslingai panaudojus pinigus, skirtus Signatarų namams. Savo nuomones išsakė Vasario 16-osios signatarų klubo ir Kovo 11-osios signatarų klubo nariai.

Komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri per savaitę atidžiai išnagrinėtų susidariusią padėtį bei Komitetui pareikštų savo nuomonę, ar Signatarų namų statusas turėtų keistis, ar ne. Į šią darbo grupę nutarta skirti P. Jakučionį, E. Kaniavą, E. Klumbį ir R. Gudaitį.




Naujausi pakeitimai - 2002 10 16.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas