Lietuvos Respublikos Seimas

G. Kniukštos, J. Čiulevičiaus, Z. Mačerniaus, G. Mikolaičio, M. Pronckaus, V. Rinkevičiaus, V. Velikonio ir A. Vidžiūno komandiruotės į Airijos Respubliką 2002 10 07-11 d. ataskaita

Išvykai vadovavo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta. Be jo išvykoje dalyvavo dar 7 Kaimo reikalų komiteto nariai.

Išvyką seminarą, su Airijos žemės ūkio ministerijos pritarimu ir pagalba, organizavo ir finansavo Europos Sąjunga.

Seminaro tikslas – susipažinti su Airijos patirtimi organizuojant šalyje maisto ir pieno sektorių praktiška veikla priimtų Europos Sąjungoje reikalavimų ir taisyklių rėmuose. Apibendrindamas seminaro rezultatus, trumpai aš juos įvardinčiau taip :

Trys airių pamokos lietuviams.

Pirmoji. Gamindama daug žemės ūkio produkcijos, Airija nemažina jos gamybos, o stengiasi ją dididnti, gerinti kokybę, suprasdama, kad žemės ūkio produktų gamybos vystymas leidžia jai išnaudoti turimas gamtines sąlygas, sudaro sąlygas kaimo vystymuisi, duoda darbą ir pajamas tiems, kurie žemės ūkio produkciją perdirba ir parduoda. Valstybės biudžetui savo ruožtu Agrarinis sektorius duoda daug papildomų pajamų.

Pas mus yra kitaip (žr. lentelę). Žemės ūkio produkcijos gamyba nuolat mažėja, o į Agrarinį sektorių valstybė žvelgia kaip į išlaikytinį. Beje, gerokai apnaikinę žemės ūkį, nieko geresnio kitose ekonomikos srityse taip ir nesukūrėme.

Antroji. Didesnę dalį pagamintos žemės ūkio ir maisto produkcijos Airija eksportuoja. Iš lentelės matyti, kad šis eksportas atneša airiams apie 12 milijardų litų papildomų pajamų (teigiamas eksporto ir importo balansas). Mes gi daugiau pinigų išleidžiame pirkdami maisto produktus iš kitur negu parduodami kitiems. Beje, prekyba nepripažįsta savieigos. Tik naivūs liberalai ir laisvosios rinkos “laisvūnai” gali postringauti, kad rinka viską sureguliuoja. Laimi tik aktyvūs rinkos dalyviai. Airiai aktyviai skverbiasi į tarptautines rinkas, turėdami ir išlaikydami tam skirtas struktūras. Apie kai kurias iš jų.

Maisto valdyba. Valstybinė institucija. Jos uždavinys – rinkų paieška ir plėtra Airijos maistui ir gėrimams. Stengiamasi būti prekybos lydere. Valdyba renka informaciją, žvalgo rinkas, suveda gamintoją su pirkėju, užsiima reklama. Centre dirba 90 darbuotojų, turi savo atstovybes didžiuosiuose miestuose (Čikaga, Maskva ir kt.). Parodų organizavimui išleidžia kasmet apie 2,5 milijono dolerių. Kasmet disponuoja maždaug 25-26 milijonais eurų. 44 procentus šios sumos gauna tiesiog iš vyriausybės, 24-26 proc. – iš Nacionalinio plėtros plano, taip pat yra gamintojų mokestis, kurį jie moka už dalyvavimą įmonės rengiamuose renginiuose.

Pieno valdyba. Įsteigta 1961 metais kaip valstybinė institucija, dabar turi kooperatyvo statusą. Jungia 36 kooperatines pieno perdirbimo įmones, o taip pat atstovauja ir pieno gamintojų interesams. Kooperatyvo valdyboje:

9 nariai atstovauja stambiesiems pieno tiekėjams;

3 nariai atstovauja smulkiesiems tiekėjams;

3 nariai – ūkininkų organizacijoms.

Valdyba renkama ketveriems metams. Kooperatyvas turi savo prekinį ženklą “Kerygold”. Su šiuo ženklu eksportuoja produkciją į 65 šalis. Šiaip valdybos produkcija eksportuojama į 90 pasaulio šalių. Metinė apyvarta apie 2 milijardai eurų. Turi filialus svarbiausiose ES valstybėse, taip pat JAV ir kitur. Centre dirba 150 darbuotojų. Iš viso valdyboje dirba apie 2,5 tūkstančio darbuotojų. Iš jų apie 1,5 tūkstančio JAV.

Beje, su panašiu pieno produktų kooperatyvo darbu teko 1996 metais susipažinti Naujojoje Zelandijoje (apie tai rašiau ir ataskaitoje Seimui, ir spaudoje). Šiame kooperatyve, kuris užsiima tik tarptautine prekyba, dirbo tada apie 5000 darbuotojų.

Grįžtant prie lietuviškų realijų atrodo, kad tarptautinės prekybos organizavimu, mūsų perdirbėjų ir gamintojų telkimu nėra kam užsiimti. Toks darbas lyg ir nelabai kam reikalingas. Ką gi, ganėtinai ilgai "murkdomės" primityviose svajonėse, gal jau reikėtų greičiau iš jų išsivaduoti.

Trečioji. Kol kas sau ir kitiems bandome įrodinėti, kad Europos Sąjunga turi mums duoti daugiau pinigų. Labai mažai kalbame apie tai, kaip mes tuos pinigus paimsime. Tuo tarpu jei padėtis iš esmės nesikeis, tai ir skirti mums pinigai gali likti nepaimti. Todėl reikėtų žinoti, kad:

 Europos Sąjungos pinigai skiriami ir skirstomi pagal griežtas taisykles, kurių laikymasis taip pat griežtai kontroliuojamas;

 Žemės ūkio administravimą, taip pat išmokų skirstymą, išmokėjimą ir kontrolę vykdo gausus valdininkų būrys. Airijos žemės ūkio departamente, įskaitant visus jo padalinius, dirba apie 4,5 tūkstančio darbuotojų, iš jų su išmokomis dirba apie 1,5 tūkstančio žmonių. Dar apie 2000 valdininkų dirba maisto kokybės kontrolės sistemoje. Visi šie darbuotojai susiję kompiuterinėmis sistemomis. Stebint tokią Airijos situaciją (beje, ji būdinga ne tik Airijai), juokingai atrodo kai kurių mūsų politikų gražbyliavimai apie biurokratijos mažinimą. Einant į ES biurokratų skaičių reikės žymiai didinti, kitaip iš ten negausime pinigų.

 Numatytas išmokas žemdirbys gaus tik tada, jei jo ūkis, pasėliai, gyvuliai bus registruoti, jei jis laikysis gausių reikalavimų ir taisyklių, jei mokės teisingai pildyti reikalingus dokumentus ir jei kontrolieriai, tikrindami jo ūkį natūroje, ras viską tvarkoje. Dabar, ko gero, gal koks vienas iš dešimties mūsų ūkininkų atitiktų šias nuostatas. Vadinasi, kiti devyni, jei jie iš esmės nesikeis, pinigų iš Europos nesulauks.

PRIDEDAMA. Kai kurių statistikos rodiklių lentelė.

Mykolas Pronckus




Naujausi pakeitimai - 2002 10 15.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   AIRIJA

LR Seimas