Lietuvos Respublikos Seimas

Kelionės (2002-07-18 - 2002-07-20) į Austriją ATASKAITA. Konferencijos tema "Kaimo plėtra Europos Sąjungos plėtros kontekste"

Seimo narių G.Kniukštos, G.Mikolaičio, V.Rinkevičiaus, D.Veličkos ir V. Žalnerausko kelionės į Alpbache (Austrija) 2002 m. liepos 18 - 20 dienomis

ATASKAITA

konferencijos Tema: “KAIMO PLĖTRA EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTROS

KONTEKSTE”

ORGANIZATORIAI: TAIEX – Europos Komisijos organizacija;

Austrijos Žemės ūkio, miškininkystės, aplinkosaugos ir vandens apsaugos ministerija

FINANSAVIMAS: Kelionės išlaidas apmokėjo TAIEX

DALYVIAI: po 5 atstovus iš kiekvienos šalies-kandidatės parlamento žemės ūkio komiteto; Europos Parlamento žemės ūkio komiteto atstovai;

Austrijos nacionalinės tarybos žemės ūkio komiteto atstovai

Iš viso dalyvavo apie 120 žmonių.

TIKSLAS: Visuotinės konkurencijos visuomenėje darosi vis svarbiau vystyti bendradarbiavimo tinklus ir telkti jėgas. Dinamiški regionai plečiasi visose srityse, tame tarpe ir žemės ūkio srityje. Silpni regionai prarandami, o ypatingai žemės ūkyje.

Kaimo plėtra kaip Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrasis ramstis bus labiau pastebima ir ties juo bus susikoncentruota kaip ties esminiu strateginiu įrankiu naujų narių integracijos į Bendrąją žemės ūkio politiką procese. Tam tikslui ir buvo skirta ši konferencija bei vienos dienos darbinis vizitas kaimo plėtros tikslų praktikoje išryškinimui.

TAIEX panaudojo konferencijoje audio-vizualines priemones tam, kad kaimo plėtros klausimas paliestų ir platesnę auditoriją: vyko bendradarbiavimas su televizijos komanda.

Konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo buvęs Europos Tarybos Žemės ūkio komiteto pirmininkas Sixtus Lanner, Austrijos žemės ūkio, miškininkystės, aplinkosaugos ir vandens apsaugos ministras Wilhelm Molterer, Slovėnijos Žemės ūkio, miškininkystės ir maisto ministras Franc But, Lenkijos žemės ūkio ministras Jaroslaw Kalinowski, Europos Komisijos nario Franz Fischler kabineto pirmininkas Corrado Pircio-Biroli, buvęs Austrijos Respublikos vicekancleris ir OKOSOZIALES Austrijos forumo prezidentas Josef Riegler, Austrijos mokėjimo agentūros Agramarkt generalinis direktorius Georg Schoppl, Vokietijos Bundestago Vartotojų apsaugos, maisto ir žemės ūkio komiteto pirmininkas Harry – Peter Carstensen, TAIEX vadovė Bridget Czarnota, kiti aukšti pareigūnai.

Buvo organizuotas darbinis vizitas į Wildschonau slėnį Rattenberge, vadovaujamas Sixtus Lanner. Ten nagrinėti kaimo plėtros aspektai:

    • Kaimo infrastruktūra;
    • Bendradarbiavimas su ūkininkais;
    • Kooperacija tarp žemės ūkio, amatų, turizmo ir gastronomijos;
    • Žemės ūkis – aplinka (aukštikalnių ganyklų išlaikymas)
    • Ūkininkavimas nepalankiuose regionuose;
    • Žemės ūkio produkcijos apdirbimo ir prekybos kooperacija ;
    • Žemės ūkio produkcijos apdirbimo ir prekybos modernizacija;
    • Tradicinių kaimo papročių išlaikymas ir gamybos metodai;
    • Tiesioginis marketingas;
    • Jauni ūkininkai;
    • Telekomunikacijų ir kaimo plėtros aspektai;
    • Kaimo ir kultūrinis paveldas;
    • Kolektyvinė kooperacija ir paslaugos;

    • Kaimo turizmas

Konferencijoje kalbėjo ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta. Savo pasisakyme akcentavau būtinybę greičiau reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką, siekiant kuo greičiau sudaryti vienodas konkurencines sąlygas ES senųjų ir naujųjų narių ūkininkams. Kartu pabrėžiau, kad Europos Komisijos pasiūlymas naujoms narėms skirti tik 25 proc. tiesioginių išmokų ir mažas atskirų produktų gamybos kvotas, taip pat nesudaro vienodų konkurencinių sąlygų.

Pritariau siūlymui didinti kaimo plėtros priemonių finansavimą, kaip vieną iš galimybių stiprinti kaimo gyvybingumą ir kurti naujas darbo vietas. Pasiūliau, kad BŽŪP peržiūroje tiesiogiai turėtų dalyvauti ir būsimos ES narės.

BŽŪP išlaidos žemės ūkiui 2001 m.

BŽŪP išlaidų dalis skirta tiesioginėms išmokoms 2001 m. išaugo iki 67.1 proc. (2000 m. sudarė 60.2 proc., 1999 m. - 50.6 proc.), kai tuo tarpu išlaidos eksporto subsidijoms sumažėjo nuo 13.9 proc. 2000 m. iki 8.2 proc. 2001 m. teigiama praeitą savaitę paskelbtoje 2001 m. ES biudžeto ataskaitoje (žr. priedą).

Visas BŽŪP biudžetas 2001 m. sudarė 41 532.9 mln. eurų. Kaimo plėtrai išlaidos iš 2001 m. biudžeto buvo mažesnės 200 mln. eurų lyginant su 2000 m., bei sudarė 10.5 proc. bendrų BŽŪP išlaidų.

Žiūrint pagal atskiras šalis nares – Prancūzija išlieka pagrindine naudos gavėja iš BŽŪP, kuriai teko 22.2 proc. finansavimo (nepakito lyginant su 2000 m.). Ženkliausi biudžeto pasikeitimai žiūrint iš nacionalinių išlaidų paskirstymo pusės pastebimi Ispanijoje (padidėjo nuo 13.6 proc. 2000 m. iki 14.9 proc. 2001 m.) ir Portugalijoje (padidėjo nuo 1.6 proc. iki 2.1 proc), kai tuo tarpu Airijojoje (nuo 4.2 proc. iki 3.8 proc.) ir Olandijoje (nuo 3.6 proc iki 2.7 proc) pastebimas sumažėjimas (abiem atvejais sumažėjimui įtakos turėjo eksporto subsidijų negavimas dėl BSE ir Snukio ir nagų ligos (FMD).

Pristatydama rezultatus Biudžeto komisarė Michaele Schreyer (tautybė - vokietė) „su džiaugsmu pabrėžė“, kad nors Prancūzija ir yra didžiausia paramos gavėja iš ES BŽŪP, tačiau ji išlieka net mokėtoja į ES biudžetą (siekdama priminti Prancūzijos politikams, kad ir jie turėtų būti suinteresuoti jog žemės ūkio biudžetas nebūtų didinamas po Plėtros).(Vieta parašui)

BŽŪP išlaidos 2001 m. pagal šalis nares ir pagal išlaidų kategorijas lyginant su bendru ES biudžetu

 

Belgija

Danija

Vokiet.

Graikija

Ispanija

Pranc.

Airija

Italija

EAGGF Garantijų. d. mln.eurų

Viso BŽŪP išl. %

937.9

1112.0

5861.7

2613.5

6184.5

9230.1

1584.5

5343.8

2.3

2.7

14.1

6.3

14.9

22.2

3.8

12.9

Tiesiog. išmokos %

1.1

2.7

14.6

6.6

15.6

24.2

3.1

12.7

Eksporto subsidijos %

12.2

7.7

16.7

1.1

4.8

19.3

5.2

7.0

Saugojimas %

2.4

1.2

24.8

0.9

21.2

28.3

1.7

12.8

Kaimo plėtra %

0.7

0.8

16.2

1.7

12.4

14.0

7.5

15.1

Kiti %

3.4

1.0

4.9

13.9

19.0

18.6

4.4

15.9

Viso ES išlaidų %

5.1

1.7

12.9

7.2

17.1

14.7

2.9

10.9

Įnašas į ES biudžetą* %

4.4

2.2

24.4

1.7

8.2

17.9

1.5

14.4

Net biudžetas (mln. eurų)

Balansas ** (% nuo BNP)

-629.5

-22.90

-6953.3

+4513.2

+7738.3

-2035.4

+1203.1

-1977.9

-0.24

-0.13

-0.34

+3.50

+1.24

-0.14

+1.13

-0.17

 

Liuks.

Oland.

Austrija

Portug.

Suomija

Švedija

JK

ES-15

(mln. eurų)

EAGGF Garantijų d. mln. eurų

Viso BŽŪP išl. %

30.8

1111.8

1052.6

875.0

815.8

780.1

3998.8

0.1

2.7

2.5

2.1

2.0

1.9

9.6

41532.9

Tiesiog. išmokos %

0.1

1.1

1.9

1.9

1.4

1.9

11.2

28087.3

Eksporto subsidijos %

0.0

13.1

1.4

0.8

2.3

2.0

6.3

3400.6

Saugojimas %

0.0

2.3

2.2

-0.8

0.2

0.6

2.1

1059.9

Kaimo plėtra %

0.2

1.3

10.4

4.5

7.5

3.5

4.2

4363.2

Kiti %

0.0

6.1

0.1

2.8

0.2

0.5

9.3

4621.8

Viso ES išlaidų %

1.1

2.1

1.8

3.7

1.3

1.4

7.4

(72886.5)+

Įnašas į ES biudžetą* %

0.3

6.8

2.6

1.6

1.5

2.9

9.6

(80718.1)

Net biudžetas (mln. eurų)

Balansas ** (% nuo BNP)

-144.1

-2256.8

-536.4

+1794.2

-150.4

-973.3

+707.5

-

-0.66

-0.54

-0.26

+1.53

-0.12

-0.44

+0.05

-

* - Bendras įnašas į ES biudžetą įskaitant privačius resursus (žemės ūkio mokesčius ir cukraus levius), PVM, BNP ir Jungtinės Karalystės biudžeto permokos gražinimą (rebate);

** - Skirtumas tarp bendrų išlaidų iš ES biudžeto ir bendrų įnašų į ES biudžetą.

 

Siūlomi BŽŪP pakeitimai tarpinės peržiūros metu

Š.m. birželio 14 d. Europos Komisijos Žemės ūkio generalinis direktoratas (DG AGRI) pateikė Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tarpinės peržiūros koncepciją Europos Komisijos vidaus konsultacijoms. Informacijos šaltiniai patvirtino, kad Franz Fischler siūloma koncepcija žymiai radikalesnė negu buvo tikėtasi.

Horizontaliose priemonėse siūloma įvesti pakeitimus, susijusius su tiesioginėmis išmokomis: nukreipiant dalį lėšų kaimo plėtros schemoms bei radikaliai pravedant atskyrimą.

F.Fischler, remdamasis ,,Darbotvarkėje 2000” numatyta moduliacijos galimybe, kuri iki šiol buvo mažai naudota, siūlys tiesiogines išmokas kasmet privalomai sumažinti 3 proc. bei sutaupytas lėšas skirti kaimo plėtrai. Po 6 - 7 metų tiesioginės išmokos sumažėtų 20 proc. (leidinio ,,Agra Facts” duomenimis laikotarpio pabaigoje susitaupytų 6 mlrd. EUR. Palyginimui: tiek lėšų reikėtų skirti, jei naujoms ES narėms būtų mokamos 100 proc. tiesioginės išmokos).

Siekiant mažesnius ūkius apsaugoti nuo galimo pajamų sumažėjimo, bus siūloma nuskaičiuoti tik nuo didesnės negu 5 000 EUR tiesioginių išmokų sumos (neoficialiai minima net 10 000 EUR suma), todėl tiesioginių išmokų sumažinimo išvengs daugiausiai ūkių Portugalijoje, Graikijoje ir Austrijoje.

Dar vienas svarstymui pateiktas kontroversiškas žingsnis: nustatoma riba, kad individualiam ūkiui tiesioginių išmokų nebūtų skiriama daugiau negu 300 000 EUR. (Sumažinti tiesiogines išmokas dideliems ūkiams jau buvo iškelta kaip pasiūlymas 1992 m. ir 1999 m. reformoms, tačiau siūlymus blokavo ES Taryba. JAV Žemės ūkio finansavimo įstatymas vienam ūkiui taikomą ribą JAV sumažino iki 360 000 USD).

Skirtingai nuo dabar taikomų taisyklių, pagal kurias moduliacijos būdu sutapytos lėšos panaudojamos toje pačioje valstybėje narėje, kuri yra gavusi tiesiogines išmokas, F. Fischler ketina Europos Komisijai priskirti šių sutaupytų lėšų kontrolę bei teisę nuspręsti, kaip šias lėšas perskirstyti. Argumentuojama, kad tokiose šalyse, kaip Portugalija, Austrija ir Graikija, taip pat būtina didinti kaimo plėtros išlaidas, nors jose moduliacija bus taikoma mažiausiai. (Akivaizdu, kad F. Fischler imasi senos kritikos, jog 80 proc. BŽŪP lėšų atitenka tik 20 proc. visų ūkininkų. Berlyne šiuo metu ėmė skambinti pavojaus varpais, jog žymiai išaugs Vokietijos į ES biudžetą įnešama dalis).

Kaip ir buvo manyta, Europos Komisija numato lankstesnį kaimo plėtros priemonių bendrafinansavimą: valstybės narės turės galimybę pasirinkti ar skirti mažesnį nacionalinį finansavimą jau esančioms schemoms, ar finansavimo nemažinti, bet turėti didesnį pasirinkimą (kai kurios siūlomos pasirinkimo galimybės net nebūtų iš žemės ūkio srities). (Iki šiol neaišku, ar F. Fischler galės šiuos pakeitimus įvesti iki 2007 m., nes galbūt ES skiriamos lėšos kaimo plėtrai viršytų 4,4 mlrd. EUR ribą (1999 m. kainomis), nustatytą Berlyne, ir reikėtų keisti Finansines perspektyvas, o tam turėtų pritarti visos ES narės).

Svarstomoje koncepcijoje akivaizdžios tiesioginių išmokų atskyrimo tendencijos. Detalės kol kas neaiškios, bet siūloma, kad ūkiams skiriamų tiesioginių išmokų dydis būtų lygus tiesioginių išmokų, gautų per pastaruosius trejus metus, vidurkiui. Panašiai numatyta Smulkių ūkių schemoje, patvirtintoje 2001 m. birželio mėn. ir įsigaliosiančioje šiais metais, ūkiams, kuriems parama neviršija 1 250 EUR. Gaudami tiek paramos, ūkininkai nebus įpareigoti specializuoti gamybą, o lygiagretus pasiūlymas sugriežtinti kryžminio atitikimo reikalavimus*, užtikrins gero ūkininkavimo praktiką ir laikymąsi gyvūnų gerovės bei maisto saugos reikalavimų.

Radikaliausias rinkos atžvilgiu yra Europos Komisijos siūlymas 5 proc. sumažinti grūdų intervencinę kainą ir, atrodo, neskiriant didesnių tiesioginių išmokų. (Svarstant ,,Darbotvarkć 2000”, buvo siūloma, kad mažinant kainų rėmimą 6 EUR/t, atitinkamai didinti tiesioginę ūkininkų pajamų paramą 3 EUR/t.). Tačiau visa tai bus patvirtinta Europos Komisijai šiomis dienomis sudarius tarpinės rinkos prognozes, t.y. po rinkimų Prancūzijoje. Taip pat gali būti, kad Europos Komisija siūlys sumažinti rugių intervencinę kainą (bei sugriežtinti kokybės reikalavimus), sumažinti kai kurias priemokas už durum kviečius ir teigs, kad nereikia keisti dabartinės aliejinių augalų tvarkos.

Jautienos sektoriuje šiuo metu aktualiausios problemos bus sprendžiamos, atskiriant tiesiogines išmokas bei panaikinant ,,įprastinę” intervenciją nuo š.m. liepos 1 d., kaip numatyta ,,Darbotvarkėje 2000”.

Pieno sektoriui Europos Komisija, atsižvelgdama, kad ,,Darbotvarkėje 2000” numatyti pakeitimai bus įgyvendinami tik nuo 2005 m. liepos mėn., nesiūlo jokių pertvarkymų, bet skatindama diskusijas, parengė dokumentą apie pasirinkimo galimybes po 2008 m.

Europos Komisijos atstovai taip pat patvirtino, kad atskiri, tačiau lygiagretūs pasiūlymai, kaip reformuoti ES ryžių sektoriaus reguliavimą ir grūdų importavimo tvarką (pereinant prie kvotų sistemos), bus paskelbti kiek vėliau.

*ES taisykles dėl aplinkos sąlygų ūkininkams. Jų vykdymas privalomas, norint gauti BŽŪP tiesiogines išmokas.

BŽŪP vidutinės trukmės peržiūros pasiūlymai

 

Dabar galiojanti BŽŪP nuostata

Siūlomi pakeitimai Vidutinės trukmės peržiūros metu

Javai

Intervencinė kaina - 101,31 EUR/t;

63 EUR/t tiesioginės išmokos padauginta iš bazinio derlingumo;

Mėnesiniai intervencinės kainos didinimai: po 0,93 EUR/t kiekvieną iš 7 mėnesių.

Intervencinę kainą sumažinti 5 proc. (nuo 20 proc. pasiūlytų ,,Darbotvarkėje 2000”) iki 95,35 EUR/t;

Sumažinimas bus kompensuojamas, kaip numatyta ,,Darbotvarkėje 2000”;

Panaikinti mėnesinius intervencinės kainos didinimus.

Rugiai

Intervenciniai pirkimai tokie, kaip visiems javams.

Panaikinti rugių intervencinius pirkimus.

Kietieji kviečiai

Specialios papildomos išmokos:

  • 344,5 EUR/ha nuolatiniuose plotuose;
  • 138,9 EUR/ha naujuose plotuose.

Papildomas išmokas nuolatiniuose plotuose sumažinti iki 250 EUR/ha. Šie pakeitimai bus laipsniškai įgyvendinami per trejus metus;

Panaikinti papildomas išmokas naujuose plotuose;

Priemoka už aukštą kokybę – 15 EUR/t.

Aliejiniai augalai

Vienodos tiesioginės išmokos javams ir aliejiniams augalams.

Specialiosios rinkos priemonės nėra numatytos;

Išmokas padidinti tiek pat, kiek ir javams;

Baltyminiai augalai

Specialioji papildoma išmoka, apskaičiuojama bazinį derlingumą dauginant iš 9,5 EUR/t.

Nauja specialioji papildoma 55,57 EUR/ha parama baltyminiams augalams (9,5 EUR/t padauginta iš vidutinio bazinio derlingumo regionuose, kuriose auginami baltyminiai augalai).

Ryžiai

Intervencinė kaina 298,35

EUR/t (žaliaviniams ryžiams);

52,65 EUR/t tiesioginė išmoka, mokama už hektarą maksimaliame garantuotame plote (MGP).

Intervencinė kaina sumažinama 50 proc. iki bazinės 150EUR/t kainos, skatinant privatų saugojimą;

Saugos intervencija 120 EUR/t;

177 EUR/t kompensacija kurios mažesnioji dalis (75EUR/t) bus teikiama kaip specialioji išmoka už grūdus;

Maksimalaus garantuoto ploto (MGP) sumažinimas iki 1999-2001 m. vidurkio arba dabartinio MGP, priklausomai nuo to, kuris mažesnis.

Energetiniai pasėliai (CO2 kreditai)

Nemaistiniai pasėliai atidėtoje žemėje (būtinas kontraktas su perdirbėju).

45 EUR/ha išmoka už energetinius pasėlius (būtinas kontraktas su perdirbėju);

MGP - 1,5 mln.ha.

Sausi pašarai

Tiesioginės išmokos:

  • 63,83 EUR/t už dehidratuotus pašarus;

  • 38,64 EUR/t už saulėje išdžiovintus pašarus.

160 mln. EUR pajamų krepšeliai ūkininkams;

Supaprastinta parama dehidratuotam ir saulėje džiovintam pašarui su sumažinta iki 33 EUR/t išmoka.

Jautiena

Bazinė kaina 2 224 EUR/t su privataus saugojimo galimybe esant 103 proc. šios kainos.

Supirkimo konkursai, saugos intervencijai esant

1 560 EUR/t;

Išmokos už galvijus, neviršijant 150 EUR už jautukus (dvi išmokos per gyvenimą), 210 EUR už jaučius ir 210 EUR už karves žindenes (kasmetinės). Iš pastarųjų 15 proc. telyčioms;

Papildoma 80 EUR skerdimo išmoka už jaučius, jautukus, karves ir 50 EUR išmoka už veršiukus;

Skatinančios ekstensyvinimą priemokos: 100 EUR priemoka prie išmokų už karves žindenes, jaučius ir bulius, kai galvijų tankumas ūkyje neviršija 1,4 GV/ha;

Kita alternatyva: 80 EUR priemoka, kai galvijų tankumas ūkyje neviršija 1,4 GV/ha ir 40 EUR priemoka, kai galvijų tankumas svyruoja nuo 1,4 iki 1,8 GV/ha (šios ribos galioja nuo 2002 m.);

Nacionalinis pajamų krepšelis.

 

Specialiosios rinkos priemonės nėra numatytos, daugiausia paramos atsiejimas nuo gamybos;

Gamybos ekstensyvinimas, atsiejant nuo jos išmokas už galvijus;

Sustiprintos kryžminės atitikties sąlygos, įskaitant žemėtvarkos sąlygas;

Didinti kokybę ir paramą aplinkai nežalingai jautienos gamybai per antrąjį ramstį.

 

 

Pienas

Kvotų režimas galioja iki 2008 m.;

Palaipsninis intervencinės kainos mažinimas 15 proc. nuo 2005-2006 m.;

2005-2006 m. pradedamas išmokų už karves didinimas nuo 5,75 EUR/t iki 17,24 EUR/t nuo kvotos bei priemokos už galvijus;

Kvotos didinimas 2,39 proc.

 

Alternatyvos:

  • iki 2015 m. tęsti ,,Darbotvarkėje 2000” numatytas priemones;

  • tolesnis kvotų didinimas (+3 proc.) ir intervencinių kainų mažinimas (-15 proc. sviestui ir 5 proc. lieso pieno miltams) kaip numatyta ,,Darbotvarkėje 2000”;

  • dvipakopės kvotų sistemos įvedimas;

  • kvotų sistemos panaikinamas nuo 2008 m. Intervencinės paramos sumažinamas 25 proc.

Paramos atsiejimas nuo gamybos

Įvairios išmokos už pasėlius, susietos su gamyba;

Dalinis atsiejimas, sąlygotas tiesioginių išmokų javams ir aliejiniams augalams suvienodinimo;

Išmokos už gyvulius, susietas su jautienos ir pieno produktų gamybos reikalavimais.

Tiesioginės paramos atsiejimas nuo gamybos, įvedant vienkartinę išmoką ūkiui, remiantis nustatytu istoriniu referenciniu laikotarpiu;

Vienkartinė išmoka ūkiui apima išmokas už:

  • javus, aliejinius augalus, baltyminius augalus,

  • ankštines kultūras,

  • ryžius,

  • linai, kanapės

  • bulvių krakmolą,

  • priemokas už kietuosius kviečius,

  • sausus pašarus (po reformos),

  • jautieną,

  • avieną,

  • pieną nuo 2005/2006.

Po to gali būti įtraukiami kiti augalai. Nėra įtraukta:

  • priemoka už kietųjų kviečių kokybę,

  • priemoka už baltyminius augalus,

  • specialiosios išmokos už ryžius, linus, kanapes

  • bulvių krakmolas (perdirbimas),
  • sausi pašarai (perdirbimas);

Valstybės narės gali pasirinktinai keisti išmokų lygius tam tikrose ribose.

Kryžminė atitiktis

Pasirinktinis tiesioginių išmokų mažinimas, siekiant sustiprinti aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir taip vadinamus specifinius aplinkosaugos reikalavimus.

Privaloma kryžminė atitiktis: tiesioginės išmokos priklauso nuo įstatymais apibrėžtų aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų laikymosi.

Atidėta žemė

10 proc. pūdymas, netaikomas ūkininkams, pagaminantiems mažiau nei 92 t javų per metus (paskaičiuojama pagal bazinį derlingumą).

Sėjomaininis pūdymas keičiamas ilgalaikiu 10 metų pūdymu;

Žemėtvarkos reikalavimų laikymasis (kryžminės atitikties dalis);

Nemaistinių pasėlių auginimo nutraukimas atidėtoje žemėje.

Ūkių auditas

Pagal kaimo plėtros paketą alternatyva yra sertifikavimo sistemų įkūrimas (ne veikimas).

Ūkių auditas privalomas visiems ūkiams, gaunantiems daugiau negu 5000 EUR;

Audito metu bus atsiskaitoma už visas tiesiogiai susijusias finansines operacijas ir su ūkine veikla susijusius procesus;

Pagal kaimo plėtrą taikoma Finansinė parama ūkininkams, padengianti veikimo išlaidas.

Dinaminė moduliacija (Paramos lėšų perkėlimas)

Alternatyvus tiesioginių išmokų sumažinimas iki 20 proc.;

Nepanaudotos lėšos pasilieka ES šalyje narėje ir skiriamos lydinčiosioms priemonėms.

Vykdoma 3 proc. per metus dydžio dinaminė moduliacija, iš viso sumažinant 20 proc.;

Sutaupytos lėšos perkeliamos kaimo plėtrai (bet kuriai jos priemonei) per ES biudžetą (pridedant 500-600 mln. EUR per metus). Skirstoma remiantis žemės ūkio naudmenų plotu, dirbančiųjų ūkyje skaičiumi ir gerove;

Kiekviename ūkyje pirmiems 5 000 EUR sumažinimas netaikomas. ES šalys narės taip pat gali papildomai sumažinimo netaikyti kiekvieno darbo vieneto (pradedant nuo trečiojo) 3 000 EUR;

Biudžeto išlaidų limitas ūkiui nustatomas 300 000 EUR, sutaupytas lėšas paliekant ES šalyje narėje.

Maisto sauga

Investavimo parama, remiant maisto kokybę, įskaitant sertifikavimo sistemų, numatytų kaimo plėtros planuose, įkūrimą;

Tam tikrų prekių vartojimo skatinimas, naudojant du režimus: vieną skatinimui vidaus rinkoje, kitą – kitų šalių rinkose.

Maisto kokybės skyriaus kaip naujos ,,lydinčiosios priemonės” įkūrimas, įskaitant:

  • skatinti ūkininkus dalyvauti kokybės užtikrinime ir sertifikavimo schemose;
  • remti gamintojų grupių inicijuojamą suvartojimo skatinimą kokybės užtikrinimo, geografinių nuorodų ir ekologinio ūkininkavimo atžvilgiu;

Pirmojo ramsčio priemonės nukreipiamos tik suvartojimo skatinimui kitų šalių rinkose.

Gyvulių gerovė

Tik priežiūros priemonės (DG SANCO)

Nauja gyvulių gerovės priemonė: tokiu pat principu kaip agro-aplinkosaugos priemonės;

(padengiant patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl įsipareigojimų ne pagal galiojančius standartus);

Skiriant gyvų gyvulių eksporto subsidijas tik pagal pagrįstus prašymus, suderinant su gyvulių gerovės reikalavimais.

Aplinkosauga

Esama parama:

  • 75 proc. Tikslas 1 regionuose;
  • 50 proc. kituose.

Didinamas agro-aplinkosauginių priemonių rėmimas:

  • 85 proc. . Tikslas 1 regionuose;
  • 60 proc. kituose.

Standartų laikymasis

Skatinamosios priemonės nėra.

Siekiant padengti audito vykdymo išlaidas, ūkininkams skiriama ūkio audito vienodo dydžio išmokos;

Skiriama laikina ir proporcingai mažėjanti (daugiausia 200 EUR/ha) parama ūkininkams standartų įgyvendinimui;

Netaikoma standartų netaikymui, jau nustatytam nacionaliniais įstatymais.

Valstybės pagalba

Išankstinis (ex-ante) registravimas ir autorizavimas.

Lengvatų svarstymas, siekiant pagreitinti įgyvendinimą;

Galutinis (ex-post) pranešimas ir monitoringas.

 

Parama kaimo plėtrai naujoms narėms

Europos Komisija pateikė Europos Tarybai pasiūlymus dėl paramos skirtos kaimo plėtrai naujoms šalims narėms procentinio paskirstymo. Pagal šį paskirstymą Lietuvai siūlomas paramos dydis sudaro 9.1 proc., iš 100. Daugiausia numatyta skirti Lenkijai (53.3 proc.), Vengrijai (11.1 proc). Lietuva pagal skirtą dalį yra trečioje vietoje po anksčiau minėtų dviejų (žr. lentelę).

 

Pirma paramos dalis *

Antra paramos dalis **

Galutinis proc.

Kipras

0.22 %

0.5 %

1.4 %

Čekija

7.10 %

1.0 %

8.0 %

Estija

1.82 %

1.0 %

2.8 %

Vengrija

10.16 %

1.0 %

11.1 %

Latvija

5.14 %

1.0 %

6.1 %

Lietuva

8.22 %

1.0 %

9.1 %

Malta

0.04 %

0.5 %

0.5 %

Lenkija

51.68 %

2.0 %

53.3 %

Slovakija

4.49 %

1.0 %

5.5 %

Slovėnija

1.14 %

1.0 %

2.1 %

Viso:

90.00 %

10.0 %

100.0 %

* Pirma paramos dalis suskaičiuota remianti tais pačiais kriterijai kaip ir paskirstant SAPARD lėšas, t.y. užimtųjų žemės ūkyje skaičius, žemės ūkio naudmenų plotas, BVP dalis tenkanti vienam gyventojui pritaikius koeficientą 0.9. Sienos elementas, naudotas SAPARD paskirstymui, čia nėra įtraukiamas (SAPARD atveju 10 proc. SAPARD sumos buvo paskirstyta atsižvelgiant į kiekvienos šalies kandidatės turimos išorinės sienos ilgį su kitomis šalimis kandidatėmis ir su trečiosiomis šalimis (ne ES šalimis) bei 20 proc. atsižvelgiant į turimą pakrantės ilgį). Skaičiuodama procentus Komisija rėmėsi dažniausiai 2000 m. EUROSTAT duomenimis. Pirmoji paramos dalis sudaro 90 proc. bendros sumos skirtos naujoms šalims narėms paramai kaimo plėtrai atėmus rezervą.

** Antra paramos dalis sudaro 10 proc. bendros sumos ir atskiroms šalims paskirstytas atsižvelgiant į programavimo dydį: po 0.5 proc. skirta mažiausioms salų ekonomikoms (Kipras ir Malta), po 1 proc. vidutinio dydžio šalims ir 2 proc. Lenkijai. Šis procentas išskirtas galimiems programos parengimo ir įgyvendinimo kaštams padengti.

Komisija numato 5 proc. rezervą nenumatytiems atvejams derybų eigoje nuo skirtos bendros paramos kaimo plėtrai sumos.

Europos Komisija paskelbė, kad paramai kaimo plėtrai 2004 m. yra numatyta skirti 1.532 mlj. eurų, 2005 – 1.674 mlj. eurų ir 1.781 mlj. eurų – 2006m. Tokiu atveju Lietuvai atitinkamai tektų apie 139 mln eurų – 2004 m., 152 mln. eurų – 2005 m. ir 162 mln. Eurų – 2006 m. paramos kaimo plėtrai iš Europos Žemės ūkio garantijų ir vadovavimo fondo (EŽŪGVF) Garantijų dalies. Į šią sumą nėra įtraukta parama kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos priemonėms, finansuojamoms iš Struktūrinių fondų (EŽŪGVF Vadovavimo dalies [pvz. investicijoms į ūkius, investicijos perdirbimui, investicijos veiklos diversifikavimui ir t.t.]). Primename, kad iš EŽŪGVF Garantijų dalies finansuojamos Agroaplinkosauginės programos, ankstyvo išėjimo į pensiją, paramos ūkininkaujantiems mažo našumo žemėse bei teritorijose su aplinkosauginiais apribojimais schemos, taip pat apželdinimo mišku schema.

 

Seimo nariai: Gintautas Kniukšta

Gintautas Mikolaitis

Viktoras Rinkevičius

Domininkas Velička

Vladas Žalnerauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 10 15.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Komiteto bei komiteto narių ataskaitos  >   2002 metai

LR Seimas