Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko kalba Europos Parlamento, Lenkijos Seimo ir Senato, Rusijos Federacijos Dūmos ir Tarybos, Kaliningrado srities Dūmos vadovų susitikime Kaliningrado srities klausimu Briuselyje spalio 15d., 2002

Spalio 15 d. pranešimas VIR

 

Ekscelencijos, kolegos, ponai ir ponios. Šiandien susirinkome aptarti klausimo, kuris yra svarbus mums visiems dėl skirtingų priežasčių. Bet viena, esu tikras, mus vienija. Tai noras padaryti taip, kad Europos Sąjungos plėtros galimybės, suteiksiančios papildomą ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi pagreitį pačiai Europos Sąjungai, dabartinėms kandidatėms, bei Europos Sąjungos kaimynėms, būtų išnaudotos ir Kaliningrado srities ateities labui.

Praeitą savaitę paskelbta Europos Komisijos rekomendacija dėl Lietuvos galimybių tapti Europos Sąjungos nare 2004 metais yra laukta bei gera žinia. ES narystė Lietuvai tampa vis labiau apčiuopiama realybe. Esame derybų finišo tiesiojoje.

Įžengus į šį etapą ypatingą dėmesį atkreipėme į Komisijos išvadą, teigiančią jog būsimos ES narės derybose prisiimtus įsipareigojimus privalo įgyvendinti iki narystės pradžios. Galiu atsakingai pasakyti, kad šia linkme mes ir dirbame.

Siekdama kuo galima anksčiau pasiruošti įsiliejimui į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę, Lietuva sąlyginai uždarė Teisingumo ir vidaus reikalų skyrių Stojimo konferencijoje 2002 m. balandžio mėn., ir visų ES šalių prašymu stojimo derybose įsipareigojo dar prieš įstojimą į ES įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams.

Tačiau priešingai įvairioms spekuliacijoms ir tvirtinimams, tai nereiškia, kad mes nusigręžiame nuo savo kaimynų. Anaiptol. Tradiciškai Lietuva palaikiusi glaudžius ekonominius, kultūrinius ryšius su Kaliningrado sritimi ir dabar yra pasirengusi konstruktyviam ir atviram dialogui Kaliningrado srities ateities ir žmonių judėjimo iš ir į Kaliningrado sritį klausimais.

Puikiai suprasdami srities gyventojų nuotaikas ir lūkesčius, jau keletą metų keliame Kaliningrado srities perspektyvų Europos Sąjungos plėtros kontekste klausimą ir nuosekliai siekiame išsaugoti geriausias Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo tradicijas, bei perkelti jas į Rusijos ir besiplečiančios ES santykius.

Lietuvos santykiai su Kaliningrado sritimi vystosi įvairiais lygiais - 1999 metais birželio 29 dieną pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado Srities. 2000 metais įkurta Lietuvos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities bendradarbiavimo taryba. Regioninis bendradarbiavimas bei bendradarbiavimas vietiniu lygiu remiasi Kaliningrado srities sutartimis su Lietuvos apskritimis bei miestais, ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimu.

Man ypač malonu čia minėti Lietuvos Seimo ir Kaliningrado srities parlamentarų forumą, kurio įkūrime 2001 metais dalyvavau aš pats, o šiandien su mumis drauge yra abu šio forumo pirmininkai.

O už ekonominį bendradarbiavimą tarp mūsų šalių kalba faktai: Lietuva yra trečias investuotojas į Kaliningrado srities ekonomiką po Vokietijos ir Lenkijos. Dar daugiau - Kaliningrado srityje dirbantys Lietuvos ir Kaliningrado srities verslininkai yra įkūrę verslo klubą.

Konstruktyvų bendradarbiavimą įrodo penki bendrai Lietuvos ir Rusijos patvirtinti prioritetiniai projektai, susiję su Kaliningrado srities vystymusi: Via Hanseatica kelio tiesimas, Kretos transporto koridoriaus atšakos IXD rekonstrukcija (kurie sujungtų Kaliningrado sritį su Vakarų Europa), Nemuno deltos atšakos Skirvytės gilinimas, jau veikianti AIDS prevencijos programa, muitinių ir pasienio apsaugos pareigūnų mokymas. Tai “Nidos iniciatyva” pristatyta ES “Šiaurės Dimensijos” politikos rėmuose.

Tai tie Lietuvos-Kaliningrado srities bendradarbiavimo projektai, kurie turėtų tapti būsimos partnerystės tarp Rusijos ir ES dalimi. Teikdami šiuos projektus ne kartą kreipėmės į ES su klausimu: kaip efektyviau koordinuoti Europos Sąjungos fondų PHARE, TACIS ir INTERREG teikiamą pagalbą.

Lietuva savo santykius su Kaliningrado sritimi mato ir “Platesnės Europos” (“Wider Europe”) kontekste, kurios idėja iš principo sutampa su vienu iš pastarąjį dešimtmetį nekintančiu Lietuvos užsienio politikos prioritetu – geri kaimyniniai santykiai. Šiame kontekste mes skatiname trišalį Lietuvos-Lenkijos-Rusijos regioninį bendradarbiavimą, bei aktyvesnę Kaliningrado srities veiklą euroregionuose “Baltika”, “Saulė”, “Nemunas.”

Manau, kad 2001 metų sausio 17 dienos Europos Komisijos komunikacija “Europos Sąjunga ir Kaliningrado sritis” pažvelgusi į santykių su Kaliningrado sritimi perspektyvas, į ekonominio bendradarbiavimo ateitį, bei bendradarbiavimo energetikos, transporto, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, švietimo srityse galimybes, buvo svarbi sprendimų paieškos pradžia. Mes tam pritarėme, kaip sveikinome ir ES Bendrųjų reikalų tarybos 2002 metų išvadas dėl Kaliningrado.

Jose atsispindėjo didesnė dalis 2002 metų rugsėjo 18 dienos Komisijos komunikacijos pasiūlymų – Lietuvos suvereni teisė kontroliuoti savo sienas, teisinių garantijų suteikimas Lietuvai dėl pilno dalyvavimo Šengene nežiūrint į galimus Šengeno acquis pakitimus, ir ES finansinė pagalba dengiant papildomus kaštus įgyvendinant Kaliningrado “paketo” priemones.

Ne mažiau svarbi buvo ir šių metų rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr. 1579 Rusijos Federacijai, į kurią norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Joje raginama neatidėlioti kurti sąlygas, palengvinsiančias Kaliningrado problemos sprendimą, tai yra ratifikuoti sienos sutartį su Lietuvos Respublika, sudaryti readmisijos susitarimus, paspartinti pasų išdavimą Kaliningrado srities gyventojams, spręsti sienos infrastruktūros klausimus, pritarti konsulinio tinklo plėtrai, vadovautis abipusiškumo principu, svarstant lengvatinių vizų galimybę. Juk galiausiai Kaliningrado srities galimybė pasinaudoti visomis kaimynystėje esančios Europos Sąjungos atveriamomis galimybėmis priklausys visų pirma nuo pačios Rusijos pastangų, požiūrio, toliaregiškumo bei veiksmų, bei Rusijos-ES dialogo sėkmės.

Esame jau ne kartą išsakę savo poziciją Europos Sąjungos pusei dėl galimų tolesnių lankstumų vizų režime su Kaliningrado sritimi ir neketiname šios pozicijos atsisakyti. Savo ruožtu, besiplečiančios Sąjungos interesų labui Lietuva yra pasirengusi prisidėti siekiant susitarimo su Rusijos Federacija tranzito iš ir į Kaliningrado sritį klausimu.

Šis Lietuvos indėlis galimas tik esant tam tikroms griežtoms sąlygoms: politinėms ir teisinėms garantijoms dėl kuo ankstesnio Lietuvos prisijungimo prie Šengeno sutarties, horizontalaus numatomų priemonių taikymo visoms dabartinėms ES bei stojančioms šalims, bendro siūlomų sprendimų įgyvendinimo bei abipusiškumo principo taikymo. Atitinkamai - “Supaprastintas” tranzito dokumentas”, kurį pasiūlė Europos Komisija, turėtų būti taikomas vienodai visoje Šengeno erdvėje tokie lankstumai negali tapti kliūtimi valstybėms kandidatėms ateityje prisijungti prie Šengeno sutarties.

Mano įsitikinimu, būtinos ne tik politinės bei teisinės garantijos, bet ir aiškus veiksmų eiliškumas – pirmiausiai jau prisiimtų derybinių įsipareigojimų vykdymas, po to Stojimo sutarties ratifikavimas, bei palengvinto tranzito dokumentų idėjos įgyvendinimas, ir tik po to bet kokie nauji siūlymai dėl bevizių traukinių ar bevizio režimo.

Tik po įstojimo į Šengeną Lietuva bus pasirengusi nagrinėti bevizių tranzitinių traukinių idėją – tai aiškiai pasakė LR Seimas priimtoje spalio 10 dienos rezoliucijoje dėl Kaliningrado, kurią Jūs turite.

Neturi būti eksperimentuojama nei su mūsų įstojimu į Šengeną, nei su mūsų suverenumu.

Negalime rizikuoti savo piliečių, savo verslo, ir transporto judėjimo laisve Europoje. Be šito mūsų narystė Europos Sąjungoje būtų nepilnavertė. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija patvirtina, kad Lietuva tvirtai laikosi nuostatos įgyvendinti visus acquis reikalavimus ir tapti pilnateise Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės dalyve, be jokių išlygų ir išimčių.

Baigdamas noriu padėkoti pirmiausiai Europos Parlamento Pirmininkui ponui Cox ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkui ponui Brok už jų nuolatinį dėmesį Baltijos regiono reikalams, ir už kvietimą dalyvauti šiame susitikime. Nenoriu praleisti progos padėkoti ir Europos Komisijai ir ponui Verheugenui asmeniškai už Jūsų didelį ir nuolatinį triūsą Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą. Ir visiems kolegoms dėkoju už dėmesį.

 




Naujausi pakeitimai - 2002 10 15.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas