Lietuvos Respublikos Seimas

V. P. Andriukaičio komandiruotės į Belgijos Karalystę 2002 09 16-17 d. ataskaita

LR Seimo valdybos 2002-09-04 sprendimu Nr. 1031 š.m. rugsėjo 16-17 dienomis dalyvavau Briuselyje įvykusiame Konvento dėl Europos ateities Chartijos darbo grupės posėdyje.

Pagrindinė šio Chartijos darbo grupės posėdžio tema - Europos Bendrijų/Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK). Posėdžiui pirmininkavo Chartijos darbo grupės pirmininkas Antonio Vitorino.

Pirmininkas diskusiją pradėjo klausimu, kas visgi turėtų prisijungti prie EŽTK- Europos Bendrijos (toliau - EB), ar Europos Sąjunga (toliau - ES). ES, kaip žinia, iki šiol nėra pripažinta tarptautinės teisės subjektu, o 1996 m. kovo 28 d. Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) nuomone, EB sutartyse nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis EB galėtų prisijungti prie EŽTK. Antonio Vitorino informavo, kad Konvento darbo grupė, sprendžianti ES teisinio statuso klausimą, netrukus turėtų pateikti Konventui savo apibendrintą poziciją, kurioje numatoma rekomenduoti suteikti ES teisinį subjektiškumą.

Suomijos atstovas Esko Helle pateikė vieną iš galimų šios problemos sprendimo būdų – papildyti naująją Europos Konstitucinę sutartį atitinkamu straipsniu, numatančiu teisinį pagrindą ES prisijungti prie EŽTK. Šį pasiūlymą palaikė Lietuvos atstovas Vytenis Andriukaitis ir Europos Parlamento narys iš Jungtinės Karalystės Neil MacCormick.

Vokietijos Bundestago atstovas Konvente ir aktyvus ankstesniojo Chartijos Konvento narys prof. Jürgen Meyer informavo, jog VFR Bundestago nuomone ES turi būti pripažinta tarptautinės teisės subjektu ir turėtų prisijungti prie EŽTK. Bundestago nuomone neturėtų kilti jokių prieštaravimų tarp Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir ETT žmogaus teisių aiškinimo praktikos, nes tai nėra alternatyvūs teismai, o jų jurisprudencija tik papildys viena kitą. Prof. Jürgen Meyer nuomone vienas iš svarbiausių klausimų, sprendžiant Europos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių apsaugos užtikrinimą yra suteikti asmenims platesnę galimybę tiesiogiai kreiptis į ETT, tuo pačiu metu “apsaugant” šį teismą nuo bylų lavinos. Prof. Jürgen Meyer pasiūlė EB sutarties 230 straipsnio 4 dalies pataisą, numatančią išplėsti fizinių ir juridinių asmenų teisę apskųsti Liuksemburgo teismui ES institucijų sprendimus, pažeidusius Pagrindinių teisių chartijos nuostatas.

Europos Parlamento narys Reinhard Rack informavo, jog Austrija taip pat remia ES prisijungimą prie EŽTK, visų pirma, kaip politinį žingsnį, siekiant išsaugoti Europos Tarybos įtaką Europoje, nes ne visos Europos Tarybos šalys narės artimiausiu metu norės ar galės tapti ES narėmis. Tačiau Reinhard Rack pabrėžė, kad jis perduoda tik Austrijos gyventojų nuomonę, o apie tai, ar ES prisijungs prie EŽTK, galutinai spręs tik 2004 m. tarpvyriausybinė konferencija.

Italijos atstovės Elenos Paciotti nuomone, galimi prieštaravimai tarp EŽTT ir ETT praktikos, ES prisijungus prie EŽTK, turėtų sumažėti iki minimumo, nes pagal kompetenciją 1/3 Chartijoje įtvirtintų teisių nagrinės EŽTT, o 2/3 - ETT. Nors toks teisių “padalijimas” ir nėra politiškai pageidautinas, iš esmės jis priimtinas, nes ES siekia aukštesnių žmogaus teisių standartų, nei 1950 m. Europos Tarybos konvencija. Todėl Elenos Paciotti nuomone, darbo grupės užduotis yra surasti techninius tokio teisių “padalijimo” būdus.

Liuksemburgo atstovas Ben Fayot pritarė darbo grupės nariams ir priminė, kad ETT nuosekliai atsižvelgia į EŽTT jurisprudenciją ir jau nebe pirmi metai ją vysto. Todėl ES prisijungimas prie EŽTK turėtų būti vertinamas kaip mažosios Europos ir didžiosios Europos “suvienijimas”.

Chartijos darbo grupės posėdyje pasisakė ir į Konvento narių klausimus atsakė EŽTT teisėjas Marc Fischbach, buvęs Liuksemburgo teisingumo ministras ir Chartijos Konvento narys.

Paklaustas apie santykius tarp EŽTT ir ETT, įsigaliojus naujajai Europos konstitucinei sutarčiai, kurios viena iš sudėtinių dalių tikėtina bus Chartija, teisėjas atsakė, jog Konventas savo baigiamajame dokumente turėtų pabrėžti, jog ETT yra vienintelis ir aukščiausias EB/ES teismas, o EŽTT, kaip kad iki šiol yra nacionalinių valstybių atžvilgiu, išliks tik išoriniu EŽTK standartų garantu, nesikėsinančiu į ES teisės autonomiškumą. Teisėjas Fischbach atkreipė darbo grupės narių dėmesį į tai, kad valstybių, prisijungusių prie EŽTK, nacionalinėse konstitucijose iki šiol nėra nuorodų į EŽTK, nors jos ir paklūsta EŽTT jurisdikcijai. Be to, EŽTK standartų pritaikymas ES institucijoms suteiks papildomą galimybę ES piliečiams ginti savo teises ES lygyje, o Strasbūro teismas galės semtis įkvėpimo iš Liuksemburgo teismo jurisprudencijos, aiškinančios “modernesnes” Chartijos nuostatas.

Paklaustas apie “funkcinio” EB/ES prisijungimo prie EŽTK galimybę, teisėjas Marc Fischbach paneigė manomus tokio prisijungimo privalumus, nes, jo nuomone, EB/ES prisijungdama prie EŽTK turi ne tik paklusti EŽTT jurisdikcijai, bet ir gauti su tuo susijusias teises ir privilegijas, tokias kaip turėti savo teisėją Strasbūro teisme arba balso teisę Europos Tarybos Ministrų Taryboje. Teisėjas atkreipė dėmesį į Europos Tarybos Žmogaus teisių komiteto darbo grupės pasiūlymus dėl techninių EŽTK pataisų, susijusių su EB/ES prisijungimu prie šios konvencijos.

Kiti Konvento Chartijos darbo grupės posėdžiai numatyti š.m. spalio 4, 7 ir 21 dienomis. Pirmininkas Antonio Vitorino informavo, jog Europos Ombudsmenas p. Jacob Söderman išreiškė pageidavimą dalyvauti viename iš artimiausių darbo grupės posėdžių ir aptarti klausimus, susijusius su asmenų teise tiesiogiai kreiptis į Liuksemburgo teismą, ginant Chartijoje įtvirtintas teises.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis




Naujausi pakeitimai - 2002 09 23.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas