Lietuvos Respublikos Seimas

M. Pronckaus komandiruotės į Vokietijos Federacinę Respubliką 2002 09 04-12 d. ataskaita

I. Tikslas. Susipažinti su Vokietijoje veikiančios “Žemės naudojimo ir administravimo” įmonės (BVVG) darbo patirtimi, taip pat su žemės ūkio valdymo ir kaimo plėtros klausimais. Išvyka organizuota BVVG įmonės iniciatyva ir jos lėšomis, išskyrus kelionę į Vokietiją ir atgal. Darbas Vokietijoje vyko pagal iš anksto sudarytą ir su kvietėjais suderintą programą. Išvykoje kartu su manimi dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai Pranas Aleknavičius, Kazys Maksvytis, Vilma Daugalienė, Dainora Remeikytė.

II. Kai kurie Vokietijos agrarinės politikos ypatumai.

Žemės reforma.

1. Vokietijoje, susijungus abiem jos pusėm, buvo apsispręsta Rytų Vokietijoje nekeisti 1945-1949 metais vykdytos žemės reformos rezultatų. Vykdant 1945-1949 metais žemės reformą žemė buvo eksproprijuota iš nacių ir iš turėjusių 100 ir daugiau hektarų.

Nepakitus 1945-1949 metų žemės reformos rezultatams, valstybės priklausomybėje atsirado daug valstybinės žemės (virš 4 milijonų ha), kurią buvo būtina privatizuoti.

2. Siekiant nors iš dalies kompensuoti savininkams jų patirtus nuostolius, išleistas gana sudėtingas Kompensacijų įstatymas. Jis, tarp kitko, numato, kad :

 prarasta nuosavybė būtų iš naujo įvertinta 1990 metų kainomis. Įvertinimas vyksta gana lėtai, todėl kompensavimą numatoma pradėti tik 2004 ir užbaigti apie 2010 metus priskaičiuojant 6 proc. palūkanų;

 naujai įgyjamos nuosavybės savininkai privalo atlyginti melioracijos ir hidrotechninių įrenginių vertę tiems žmonėms, kurių lėšomis jie buvo įrengti (kadangi melioraciją daugiausia vykdė tuometiniai kooperatyvai, tai savininkai turi atsilyginti šių kooperatyvų nariams);

 pinigais numatoma pilnai kompensuoti nuostolius tiems, kurių nuosavybės vertė siekė iki 30 tūkstančių markių. Virš 30 tūkstančių markių vertės už kiekvienus 10 tūkstančių kompensavimo suma mažinama 10 procentų;

 vietoje prarastos žemės buvusiems savininkams leidžiama įsigyti valstybinės žemės mažesnėmis nei rinkoje veikiančiomis kainomis (kaina sumažinama iki 40 proc.).

3. Vykdomos Vokietijoje agrarinės politikos dėka stengiamasi, kad visa žemės ūkio paskirties žemė būtų dirbama, kad ją apsimokėtų dirbti ir kad kaimo žmonės nebėgtų iš kaimo. Dėl to žemės (nuomos ar pirkimo) paklausa Vokietijoje yra didelė.

Veikiant šioms sąlygoms, t.y. siekiant, kad būtų tinkamai administruojamas valstybinės žemės valdymas (nuomojimas ar pardavimas), ir buvo įsteigta “Žemės naudojimo ir administravimo įmonė” – BVVG.

III. Žemės naudojimo ir administravimo įmonės (BVVG) funkcijos.

Žemės naudojimo ir administravimo įmonė, įsteigta prieš 10 metų, yra privataus tipo įmonė, kurios darbą prižiūri ir kontroliuoja Federalinė finansų ministerija. Priežiūra gana griežta. Įmonei neleidžiama turėti didelio pelno, jai nustatomas lėšų, pervedamų į valstybės biudžetą, kiekis. Metų eigoje šis kiekis gali būti didinamas. Pavyzdžiui, 2002 metų pradžioje buvo nustatyta, kad įmonė į valstybės biudžetą turi pervesti 195 milijonus eurų, dabar ši suma tikslinama iki 210 milijonų, manoma, kad metų gale ji gali didėti iki 250 milijonų eurų. Pagrindinė BVVG įmonės funkcija - nuomoti ir pardavinėti valstybinę žemę, kurios savo priklausomybėje, kaip buvo minėta, ji turi virš 4 milijonų hektarų.

Įmonė savo veiklą vykdo remdamasi Vokietijos įstatymais, iš kurių du pagrindiniai – Žemės reformos ir Kompensavimo įstatymai. Šių įstatymų rėmuose įmonė veikia dviem kryptimis :

1) nuomoja žemę (dažniausiai ilgam laikui, iki 12 metų);

2) pardavinėja žemę.

Žemė pardavinėjama ne visiems vienodomis sąlygomis. Žmonėms, kurie turi teisę į kompensaciją, žemė parduodama lengvatinėmis sąlygomis, t.y. mažesne kaina. Kitiems žemė parduodama rinkos kainomis. Jei sklypo vertė viršija 200 tūkstančių eurų sumą, skelbiami vieši aukcionai. Jei žemę perka užsienietis, jis privalo pats dirbti žemę ir gyventi toje vietoje, kur yra nupirkta žemė. Į žemės kainą įskaitoma melioracijos įrenginių, taip pat ten esančių statinių vertė. Imant kreditus žemei pirkti valstybė kompensuoja pirkėjui dalį palūkanų (apie 3 proc.).

IV. Įmonės darbo specifika.

Kad įmonė sėkmingai funkcionuotų, ji yra:

1. Sukūrusi kompiuterinę duomenų bazę, kurioje įrašyti visų jai priklausančių žemės sklypų duomenys. Registruojami bet kokie su šiais sklypais susiję pasikeitimai. Kitaip tariant, sistema seka visą žemės nuomojimo ir pardavimo procesą. Kiekvienais metais į kompiuterines programas įmonė investuoja 8-10 milijonų eurų.

2. Vietose turi įsteigusi padalinius, kurie vykdo praktinius žemės nuomojimo ar pardavimo darbus. Paruoštos išsamios žemės nuomojimo ar pardavimo sutartys (13 ir 22 lapai, vokiški egzemplioriai perduoti Kaimo reikalų komitetui).

3. Turi reikiamą kvalifikuotų darbuotojų kiekį. Sistemoje vien teisininkų dirba apie tūkstantį.

4. Leidžia informacinius leidinius (katalogus), kuriuose pateikia duomenis apie kiekvieną parduodamą sklypą, nurodydami ir jo orientacines kainas (vienas katalogo egzempliorius perduotas Kaimo reikalų komitetui).

Per metus sistema daro apie 0,5 milijardo eurų apyvartą. Savo patirtį įmonė stengiasi įdiegti Rytų šalyse.

V. Kuo BVVG įmonės patirtis naudinga Lietuvai

1. Lietuvoje kol kas beveik nėra valstybinės žemės, nes praeityje šiuo klausimu priimti politiniai sprendimai reikalavo visą žemę sugrąžinti buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams, arba ją išpirkti. Kadangi žemės sugrąžinimo ir išpirkimo procesas dar nesibaigęs, todėl neaišku, kiek ir kur liks vadinamosios laisvos žemės ir ar šią laisvą žemę (jei ji dar neišpirkta) bus galima laikyti valstybine. Todėl tik pasibaigus šiam procesui ir prieš tai priėmus atitinkamus politinius sprendimus būtų galima pradėti rimtai tvarkytis su valstybine žeme.

2. Tvarkant valstybinę žemę BVVG įmonės patirtis būtų naudinga ir mums, jei Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, žemė įgautų tikrąją vertę, tai yra kad ją žemdirbiui apsimokėtų dirbti. Kol kas šios sąlygos pas mus nėra, tuo tarpu Vokietijoje, esant palankioms ekonominėms sąlygoms, nors žemės nuomos kaina (už kokybės balą hektare moka apie 3 eurus), taipogi pačios žemės kaina gana didelė, norinčių nuomoti ar pirkti žemę yra daug.

VI. Kai kurie žemės ūkio valdymo ir gamybos organizavimo ypatumai

Saksonija-Anhelt (Magdeburgas)

Žemės ūkis valdomas Federalinės ir Žemių (Kraštų) ministerijų jėgomis. Valdymas – valstybės funkcija, savivaldybės tam turi minimalią įtaką.

Saksonijos - Anhelt žemės ūkio ir aplinkos apsaugos ministerija.

Ministerijoje dirba apie 400 žmonių. Turi dar 4 regioninius padalinius, kurių kiekviename dirba dar apie 120 žmonių. Regioninis padalinys vadinasi “Valstybinė žemės ūkio ir kaimo plėtros įstaiga”. Ši valdymo sistema administruoja apie 1,5 milijono hektarų naudojamos žemės, kurioje dirba apie 5500 ūkinių subjektų, iš kurių apie 4500 – ūkininkai ir apie 1000 – juridiniai asmenys.

Vidutinis ūkininko ūkio dydis – apie 180 ha, o tų, kurie gauna pagrindines pajamas iš ūkininkavimo, - apie 240-260 hektarų. Juridinių asmenų valdomą ūkį sudaro apie 1000 ha, kooperatyvų – apie 450 ha. Ūkiniai subjektai savo reikalus sprendžia tik per regioninius padalinius. Palyginti su Lietuva Vokietijoje valdymu užimta žymiai daugiau žmonių, valdymas centralizuotas ir kompiuterizuotas.

Regioninių padalinių funkcijos

1. Subsidijų išmokėjimas ir kontrolė (subsidijos – Europos Sąjungos ir savo šalies). Pavyzdžiui, pasėlių, už kuriuos mokamos subsidijos, kontrolę vykdo palydovinė sistema, susieta su kompiuterių tinklu, kuris nuskaito ir analizuoja informaciją. Jei nustatoma, kad faktinis pasėlių plotas 3 proc. viršija deklaruojamąjį, ūkininkas privalo subsidijas grąžinti. Jei pasėlių plotas viršija deklaruojamąjį 5 procentais, ūkininkas ne tik grąžina subsidijas, bet ir moka baudą.

2. Kaimo plėtra

2.1. Žemės sklypų konsolidavimas, pertvarkymas, kelių tvarkymas. Konsoliduojant žemės sklypus siekiama sutapatinti žemės naudojimą su nuosavybe.

2.2. Kaimų atnaujinimas (vykdomas pagal tam tikrus projektus).

2.3. Kaimo teritorijos planavimas.

Kaimo plėtros klausimais užsiima ir privačios struktūros. Su viena iš tokių struktūrų, kuri vadinasi “Kaimo plėtros agentūra”, teko susipažinti Magdeburge.

Kaimo plėtros agentūroje dirba 106 darbuotojai. Ji turi savo regioninius padalinius. Įstatinis kapitalas – 18 milijonų markių. Funkcijos: žemėtvarka; žemės sklypų perskirstymas; ūkininkų konsultavimas dėl subsidijų; kaimo statinių ir komunikacijų projektavmas; agrostruktūros planavimas.

Schneidlingen’o kooperatyvas (Magdeburgas). Valdo 16 šeimų. Nuomoja žemę iš 650 šeimų, mokėdami nuomos mokestį apie 300 eurų už hektarą. Nuomoja apie 1700 hektarų. Apie 100 hektarų turi nusipirkę nuosavos žemės. Augina apie 900 ha kviečių, 100 ha miežių, 100 ha kukurūzų, 200 ha rapsų. Laiko 300 karvių, apie1500 kiaulių.

K.-H.-Klermoth (ūkininkas, Magdeburgas) nuosavos žemės turi 17 ha, apie 450 ha nuomoja, mokėdamas už nuomą apie 250 eurų už hektarą. Gauna iš hektaro apie 7 t javų, 4 t žirnių, 4 t rapsų, 45 t cukrinių runkelių. Iš karvės per metus primelžia apie 7200 litrų pieno. Ūkyje dirba pats ūkininkas, žmona pusę darbo dienos, 3 vaikai. Samdo 2 nuolatinius darbininkus ir vieną sezoninį. Per pastaruosius metus pastatė 60 vietų karvidę su pagalbiniais pastatais, grūdų sandėlį. Mano, kad investicijos į ūkį per pastaruosius metus sudarė apie 3 milijonus markių. Kitaip tariant, į nuomojamos ir nuosavos žemės hektarą įdėta apie 15000 litų investicijų.

Kai kurios išvados

Gretinant ūkininkavimą Lietuvoje ir Vokietijoje, galima daryti dvi esmines išvadas:

1. Vokietijoje valstybės mastu rūpinamasi, kad žemė būtų produktyviai naudojama, kad ūkininkavimas apsimokėtų, kad žmonės nebėgtų iš kaimo.

Lietuvoje to nėra.

2. Vokietijos pavyzdys dar kartą įrodo, kad perspektyvus ūkininkas – stambus ūkininkas, kurio ūkyje apsimoka naudoti šiuolaikinę techniką ir technologijas.

Lietuvoje gi dabar yra apie 900 tūkstančių žemės savininkų, neaišku, kiek yra ūkininkaujančių (pieną parduoda apie 200 tūkstančių), apie 30 tūkstančių yra registruotų ūkininkų. Žvelgiant į perspektyvą ir matant kitų šalių vystymosi tendencijas, aišku, kad artimiausioje ateityje liks 30-50 tūkstančių ūkininkų, kurie pagamins visą kvotuojamą produkciją.

Kaip šioje situacijoje reikia elgtis mums, t.y. ar palikti viską savieigai (dauguma tegu “numiršta”), ar valstybei reikia rimtai užsiimti šio proceso reguliavimu (t.y. ugdyti konkurencingą ūkininką ir rimtai rūpintis smulkiaisiais)? Tam būtų reikalingi politiniai sprendimai, susitarimai tarp partijų ir atitinkamos lėšos. Tam reikėtų keisti šalyje vykdomą agrarinę politiką.

PRIDEDAMA. Žemės nuomos ir Žemės pardavimo sutarčių pavyzdžiai, informacinis bukletas apie parduodamos žemės sklypus.

LR Seimo narys Mykolas Pronckus




Naujausi pakeitimai - 2002 09 18.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VOKIETIJA

LR Seimas