Lietuvos Respublikos Seimas

N. Medvedevo ir A. Ramanausko komandiruotės į Latvijos Respubliką 2002 06 06-07 d. ataskaita

Jungtinio BA Saugumo ir užsienio reikalų komiteto bei Teisės komiteto

posėdžio protokolas

2002 m. birželio 6 - 7 d., Ryga, Latvija

Posėdžio darbotvarkė

1. Baltijos Asamblėjos naujos struktūros ir strategijos įgyvendinimas.

2. NATO plėtra ir Baltijos šalių teisės aktai.

3. Kiti reikalai.

Posėdžio dalyviai:

Baltijos Asamblėjos nariai:

 Helēna Demakova, Parlamento narė, Saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkė, Latvija

 Andres Herkel, Parlamento narys, Saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Estija

 Nikolajus Medvedevas, Parlamento narys, Saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys, Lietuva

 Imants Burvis, Parlamento narys, Teisės komiteto pirmininkas, Latvija

 Janis Bunkšs, Parlamento narys, Saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys, Latvija

 Alvydas Ramanauskas, Parlamento narys, Teisės komiteto narys, Lietuva

 Jaana Padrik, Parlamento narė, Teisės komiteto narė, Estija

 Aida Prēdele, Parlamento narė, Teisės komiteto narė, Latvija

Sekretoriato atstovai:

 Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

 Ene Rongelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

 Ingrīda Sticenko, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

 Marika Laizāne, Baltijos Asamblėjos sekretoriato projektų vadovė, Latvija

Ekspertai:

 Tracey Jacobson, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados misijos vadovo pavaduotoja

H.Demakova nušvietė posėdžio darbotvarkę. Ji pranešė, kad šiuo metu Baltijos Asamblėja yra nusprendusi keisti savo struktūrą; taigi, komitetai turėtų aptarti “Diskusijos dokumentą dėl būsimos Baltijos Asamblėjos struktūros ir strategijos”. Vienas svarbiausių pokyčių yra susijęs su pirmininkavimo trukme, būtent su perėjimu prie vienerių metų pirmininkavimo. H.Demakova paprašė Teisės komiteto atstovų pakomentuoti siūlomus BA struktūros pakeitimus ir vienerių metų pirmininkavimo naudą.

I.Burvis pareiškė, kad Teisės komitetas atsakingas už pasiūlymų naujai struktūrai suderinimą su Baltijos Asamblėjos Statutu. Kalbėdamas apie perėjimą prie vienerių metų pirmininkavimo, I.Burvis sakė, kad pusės metų pirmininkavimas suskaldo Baltijos Asamblėjos darbą. Be to, norint pagerinti Baltijos Asamblėjos veiksmingumą, būtina pradėti glaudesnį Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos veiklos koordinavimą.

H.Demakova išreiškė nuomonę, kad šie pokyčiai nėra geri, nes ypač dabar, Baltijos valstybėms integruojantis į NATO, trijų parlamentų deputatams būtina susitikinėti reguliariai.

N.Medvedevas pasiūlė paremti vienerių metų pirmininkavimo principą ir numatė, kad gali prireikti sušaukti tarpines Asamblėjos sesijas. Tokiu atveju, tokius posėdžius būtina įtraukti į biudžetą.

A.Herkel sakė, kad Estijos delegacija remia vienerių metų pirmininkavimo įvedimą, pirmininkaujant nuo sausio iki sausio (pradedant nuo 2004 m. sausio). Baltijos Asamblėjos Prezidiumas gali svarstyti konkrečius klausimus ir sušaukti tarpines Asamblėjos sesijas. A.Herkel pasiūlė, kad Diskusijų dokumento 3 punkte būtų apibrėžtas terminas “teminė konferencija" ir kad 7 punkte būtų įrašyta tokia formuluotė: “Surengti įvairių komitetų konferenciją ar seminarą kartą per metus”.

J.Bunkšs pasiūlė, kad Prezidiumui būtų paskirta speciali užduotis stebėti ES ir NATO plėtros klausimus ir kad būtų sujungti Diskusijų dokumento 3 ir 7 punktai.

H.Demakova pasiūlė Diskusijų dokumento 2 punktui tokią formuluotę: “ypatingais atvejais Prezidiumas turi teisę sušaukti tarpinę sesiją”.

N.Medvedevas pranešė, kad BA Statute tokia tvarka jau numatyta.

H.Demakova pakvietė tęsti diskusiją dėl Diskusijų dokumento 8-11 punktų.

J.Bunkšs pasiūlė neformuoti naujo komiteto dėl BA ateities, nes su ateitimi susiję klausimai tenka kiekvieno komiteto kompetencijai, o BA Prezidiumas nustato bendrą kursą.

N.Medvedevas informavo, kad Komunikacijų ir informatikos komitetas pasiūlė suformuoti komitetą dėl BA ateities, nes manė, jog reikalinga aptarti Baltijos Asamblėjos vaidmenį Europoje.

A.Herkel pasiūlė, kad BA komitetai būtų suderinti su Šiaurės Tarybos komitetais.

J.Bunkšs pastebėjo, kad Šiaurės Taryboje nėra Redakcinio komiteto. Jis rekomendavo panagrinėti galimybę suformuoti politinį redakcinį komitetą.

A.Herkel sakė, kad Prezidiumas gali priimti politinius sprendimus dėl dokumentų, bet Redakcinis komitetas peržiūri dokumentų stilių. Be to, kiekvienas komitetas, kuris nagrinėja dokumentus, gali būti laikomas politiniu subjektu.

J.Bunkšs pareiškė, kad nebūtina nustatyti partinių grupių skaičių; labiau reikėtų apibrėžti principus, kuriais remiasi partinės grupės.

A.Presele pripažino, kad reikėtų remti partinių grupių darbą.

A.Herkel akcentavo, kad būtina didinti partinių grupių reikšmę.

H.Demakova pateikė komitetų nariams klausimą, kas koordinuos partinių grupių darbą.

A.Herkel pažymėjo, kad plečiantis partinių grupių veiklai, sumažės darbo komitetuose, todėl nacionalinių delegacijų sekretorės galėtų koordinuoti partinių grupių darbą.

J.Bunkšs rekomendavo, kad šį klausimą apsvarstytų BA Prezidiumas.

Saugumo ir užsienio reikalų komiteto sprendimai:

1. Įvesti Baltijos Asamblėjoje vienerių metų, nuo sausio iki sausio pirmininkavimą.

2. Apibrėžti terminą “teminė sesija” kaip “teminė konferencija” Diskusijų dokumento dėl Baltijos Asamblėjos būsimos struktūros ir strategijos 3 skyriuje ir 7 skyriuje įrašyti tokią formuluotę: “rengti tarpinę konferenciją ar seminarą kartą per metus”,

3. Rekomenduoti, kad Baltijos Asamblėjos Prezidiumas būtų įpareigotas sukurti Baltijos Asamblėjos ateities strategiją;

4. Neremti komiteto dėl BA ateities steigimo;

5. Padidinti BA partinių grupių (frakcijų) reikšmę;

6. Gilinti bendradarbiavimą tarp atitinkamų Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos struktūrų.

H.Demakova pranešė, kad Baltijos Asamblėja yra pateikusi pasiūlymą kartu su Šiaurės Taryba įkurti darbo grupę, kuri spręstų cheminių ginklų, paskandintų Baltijos jūroje, klausimą.

J.Bunkšs pranešė, kad ši darbo grupė galėtų veikti virtualiai ir kiekviena nacionalinė delegacija turėtų būti pasirengusi išdėstyti savo šalies poziciją ir parengti dokumento projektą iki BA Saugumo ir užsienio reikalų komiteto posėdžio rugsėjo 26-27 d. Rygoje. Per rugsėjo mėn. posėdį BA surinks pozicijos dokumentus ir parašys vieną dokumentą, kurį Prezidiumas pateiks per kitą posėdį Šiaurės Tarybai; Šiaurės Taryba peržiūrės dokumentą ir pateiks BA savo nuomonę tuo klausimu. Galiausiai tikimasi, kad šį dokumentą patvirtins 4-asis jungtinis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis Lunde. Komitetas šį pasiūlymą remia.

Posėdžio dalyviai aptarė NATO plėtros proceso eigą ir jos santykį su Baltijos valstybių teisės aktais.

H.Demakova, BA Saugumo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkė, pažymėjo, kad šiuo klausimu nepakanka koordinavimo tarp Baltijos valstybių. Ji taip pat pristatė tai, ką Latvija jau yra padariusi siekdama integruotis į Šiaurės Atlanto Aljansą, pvz. Saeima priėmė Alternatyvios tarnybos įstatymą, Mobilizacijos įstatymą, Karo tarnybos įstatymą ir Ginklų pardavimo ir laikymo tvarkos įstatymą. Svarbiausios normos įtrauktos į Nacionalinio saugumo finansavimo įstatymą, pagal kurį per laikotarpį iki 2008 m. krašto apsaugai bus skiriami 2 proc. BVP. H.Demakova sakė, kad “turime daryti viską, ką galime, kad šis tikslas būtų pasiektas, nes mus stebi tarptautinės institucijos; be to, didesnį dėmesį turėtumėme skirti šio tikslo būtinybės išaiškinimui visuomenei”. Ji sakė, kad valstybių kandidačių labui daug nuveikė Jungtinės Valstijos. Dabar jau atėjo laikas joms pačioms pademonstruoti pasirengimą tapti visateisėmis NATO narėmis. Savo pranešimo pabaigoje H.Demakova akcentavo bendradarbiavimo ir koordinavimo poreikį, nes Baltijos šalys dalyvauja keliuose bendruose kariniuose projektuose.

Tracy Jacobson, JAV misijos Latvijoje vadovo pavaduotoja, dalyvavo diskusijoje dėl klausimų, susijusių su NATO plėtra. Ji taip pat laikosi optimistinės nuomonės dėl NATO viršūnių susitikimo rudenį Prahoje ir mano, kad Latvija turi puikią galimybę būti pakviesta į šią organizaciją. Ji pagyrė tai, ką Saeima jau yra padariusi, bet pažymėjo, kad dėmesys sutelkiamas į du aspektus – karinis pasirengimas ir demokratija. Kalbant apie karinę sritį, T.Jacobson aptarė lėšas, skirtas gynybai ir Baltijos šalių dalyvavimui taikos palaikymo operacijose Balkanuose; atgaivinant demokratiją teigiamų žingsnių padaryta kuriant teisinę bazę, įsteigiant biurą korupcijos prevencijai ir kovai su ja ir atsisakant rinkimų įstatymo reikalavimo mokėti valstybinę kalbą. “Analizuodami demokratijos lygį”, aiškino Misijos vadovo pavaduotoja, “atsižvelgiame į tris aspektus – socialinė integracija, mažumų apsauga ir pagarba teisinei valstybei bei kova su korupcija”. Ji pridūrė, kad įstojimas į Aljansą neturi reikšti visų pastangų pabaigos; iš tiesų, tai tik didžiulio darbo pradžia, nes ateityje daug dėmesio reikės skirti tokiems klausimams, kaip karinės bazės, kariuomenės dislokavimas užsienio valstybėse ir valstybės paslapčių apsauga. Nors Baltijos šalys mažos ir jų karinė galia nedidelė, jų indėlis į NATO galėtų būti sutelktas į konkrečius aspektus, tokius kaip gydytojų įtraukimas į karines operacijas. “Juo labiau, Baltijos šalys neginčytinai sudaro tiltą tarp Vakarų ir Rytų. Jūs galėtumėte eksportuoti savo žinias į kitas valstybes, nes turite patirties ir iš okupacijos, ir iš pereinamojo laikotarpio,” teigė T.Jacobson.

Posėdžio dalyviai taip pat aptarė klausimus, susijusius su istorijos vertinimu ir NATO bendradarbiavimu su Rusija. Misijos vadovo pavaduotoja pažymėjo, kad šis bendradarbiavimas nėra siejamas su plėtra – partnerystė remiasi bendrais kovos su terorizmu interesais. T.Jacobson sakė, kad “Kuo aktyviau NATO bendradarbiaus su Rusija, tuo mažiau pagrindo Rusija turės nepasitikėti Aljansu.”

Bendro posėdžio pabaigoje dalyviai priėmė rezoliucijos projektą dėl glaudesnio bendradarbiavimo tarp Baltijos valstybių po jų įstojimo į NATO, ir nusprendė įtraukti šį klausimą į 21-osios Baltijos Asamblėjos sesijos darbotvarkę.

Alvydas Ramanauskas

Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto pirmininkės pavaduotojas

Nikolajus Medvedevas

Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys

Protokolą parengė Baltijos Asamblėjos sekretoriatas




Naujausi pakeitimai - 2002 09 17.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas