Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba plenariniame posėdyje 2002 09 10

Rugsėjo 10 d. pranešimas VIR

 

Mieli kolegos,

Vos prieš kelias dienas baigėsi neeilinė Seimo sesija, kuri buvo tarsi preliudija daug didesnių darbų, laukiančių mūsų rudens sesijoje. Ši sesija – taip pat neeilinė. Neeilinė todėl, kad jos metu Lietuvoje vyks net dveji – Prezidento ir Savivaldybių rinkimai, o Lietuva sulauks atsakymų dėl savo strateginių Euroatlantinės integracijos tikslų įgyvendinimo.

Vienaip ar kitaip Seimas, kuriame verda intensyvus politinių partijų ir organizacijų gyvenimas, negali nepajusti artėjančių rinkimų nuotaikų.

Tačiau mums prieš akis – ne tik rinkimai, bet ir nauji įstatymai ir jų pakeitimai, nuo kurių priklausys ne tik derybų su Europos Sąjunga eiga, bet ir realus mūsų piliečių gyvenimas.

Mūsų bendras darbas lems, ar strateginiai mūsų siekiai, kuriems jau ne kartą deklaravome savo paramą, bus įgyvendinti ir praktikoje, o metų pabaigoje galėsime pasakyti, kad mūsų darbas buvo vertas įdėtų pastangų.

Šiame kontekste labai svarbu, kad nenukentėtų priimamų įstatymų ir kitų teisės aktų kokybė. Šis Seimas į istoriją gali įsirašyti kaip daugiausiai teisės aktų priimantis parlamentas, tačiau mūsų piliečiai vertina ne jų kiekį, bet kokybę.

Nesibaigiantis įstatymų priėmimo konvejeris dažnai sąlygoja ir klaidas, įvairius įstatymų tarpusavio prieštaravimus, kuriuos vėliau vėl tenka taisyti tame pačiame Seime, gaištant laiką ir dažnai nesuspėjant su planuotu darbų grafiku.

Manau, pats laikas mums visiems nuspręsti, kaip pagerinti leidžiamų įstatymų kokybę, kad vos pasirodęs naujas įstatymas nebūtų aplipdomas nesibaigiančiomis pataisomis ir papildymais.

Seimo salė, kurioje turėtų dirbti 141 mūsų piliečių deleguotas parlamentaras, tik retomis išimtimis sulaukia didesnio Seimo narių dėmesio plenarinių posėdžių metu, o įstatymus neretai balsų dauguma priiminėja vos 20 ar 30 Seimo narių.

Kaip ir prie kiekvieną sesiją, norisi linkėti, kad plenarinių posėdžių lankymas taptų norma, o ne išimtimi, tačiau aišku, kad vien gerais palinkėjimais šios problemos tikriausiai nepavyks išspręsti.

Čia reikia pagalvoti ir apie Seimo statuto, o gal net Konstitucijos keitimą, numatant, kad įstatymus galima būtų priimti tik tada, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Gal tada išsispręs iki šiol dažnai pasitaikančių klaidų problema, pagerės įstatymų priėmimo kokybė, o tuo pačiu nereikės taip dažnai sugrįžti prie ką tik priimtų įstatymų pakeitimo procedūros.

Manau, kad tokių fundamentalių įstatymų kaip mokesčių įstatymai, įvairūs kodeksai keitimas iš viso turėtų tapti retomis išimtimis, kadangi būtent šie įstatymų veikimą labiausiai patiria mūsų piliečiai, daugelis kurių jau pavargo nuo dažno įstatymų keitimo ir papildymo.

Susikaupkime svarbiausiems darbams, kurių vienas atsakingiausių – Konstitucijos 47 straipsnio keitimas. Jis pareikalaus ypatingo susitelkimo, nes tik nuo mūsų apsisprendimo priklausys, kokia bus Lietuvos žemės rinkos raida ir daugelio mūsų kaimo žmonių ateitis.

Baigdamas savo trumpą pasisakymą linkiu visiems aktyvaus ir konstruktyvaus darbo, surėmus pečius kelti mūsų šalies gerovę.

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 09 10.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas