Lietuvos Respublikos Seimas

J. Budrevičiaus, V. Simuliko ir D. Veličkos komandiruotės į Latvijos Respubliką 2002 06 20-21 d. ataskaita

Dalyviai:

Latvija

- Helēna Soldatjonoka, parlamento narė, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

- Igors Solovjovs, parlamento narys, BA Komunikacijų ir informatikos komiteto pirmininkas

- Māris Sprindžuks, parlamento narys, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys

- Mārtiņš Emsiņš, parlamento narys, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys

Estija

- Arvo Sirendi, parlamento narys, BA Aplinkosaugos ir energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas

- Valve Kirsipuu, parlamento narė, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narė

- Andres Varik, parlamento narys, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas

Lietuva

- Jonas Budrevičius, parlamento narys, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas

- Domininkas Velička, parlamento narys, BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys

- Valerijus Simulik, parlamento narys, BA Komunikacijų ir informatikos komiteto pirmininko pavaduotojas

Ekspertai:

- Juris Tauriņš, Transporto ministerija, projektų vadovas, Kelių direktoratas, Latvija

- Vija Kursite, Transporto ministerija, Geležinkelių departamentas, Ekonomikos ir bendrųjų reikalų sektorius, Latvija

- Gintautas Petkelis, Transporto investicijų direkcijos prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas

Sekretoriatas

- Ingrīda Sticenko, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

- Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

- Ene Rõngelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

- Protokolas: Linda Kalnina, Baltijos Asamblėjoje sekretoriatas

DARBOTVARKĖ

1. Baltijos Asamblėjos struktūros įgyvendinimas ir veiklos strategija.

2. Transporto plėtotė.

3. Kiti klausimai.

H. Soldatjonoka atidarė posėdį ir pasveikino visus jo dalyvius su artėjančia Joninių švente.

Ji pranešė apie Latvijos parlamento pavasario sesijos pabaigą bei neeilinius posėdžius birželio 27 d. ir liepos 3 d.

Ji pradėjo nuo posėdžio darbotvarkės ir pranešė, kad nagrinėjant transporto plėtotės temą pirmininkaus I. Solovjovs.

Ji toliau kalbėjo apie diskusijų dokumentą dėl Baltijos Asamblėjos struktūros ateityje ir veiklos strategijos.

Ji paprašė pakomentuoti kiekvieną iš pasiūlymų.

A. Sirendi pasidomėjo, kas yra diskusijų dokumento autorius.

H. Soldatjonoka atsakė, kad nėra vieno autoriaus. Šis dokumentas yra apibendrinti pasiūlymai, kurie buvo gauti iš delegacijų ir komitetų pirmininkaujant Lietuvai.

A. Sirendi paklausė apie galutinį terminą pasiūlymams pateikti.

H. Soldatjonoka pranešė, kad galutinis terminas pasiūlymams yra liepos 29 d., bet galutiniai sprendimai bus priimti per apskritojo stalo diskusiją 2002 m. rugpjūčio 23 d.

V. Kirsipu dėl pirmosios pastraipos pasiteiravo, ar visi pirmininkai ir pirmininkų pavaduotojai bus tarp minėtojo posėdžio dalyvių.

H. Soldatjonoka pasakė, kad galima pateikti komiteto pasiūlymą, kad į šį metinį posėdį būtų kviečiami ir pirmininkų pavaduotojai.

D. Velička pabrėžė, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių rengiamas metinis posėdis kartu su BMT atstovais, yra išklausyti ataskaitą apie nuolatinį darbą įgyvendinant Baltijos Asamblėjos priimtas rezoliucijas.

H. Soldatjonoka tam pritarė ir pateikė pasiūlymą kaip komiteto pasiūlymą.

V. Kirsipu norėjo gauti išsamesnės informacijos apie terminą teminė sesija.

L. Kalnina paaiškino terminą teminė sesija ir visą renginių, kuriuos ateityje organizuos Baltijos Asamblėja, struktūrą.

Teminė sesija – reiškia konferenciją, kuri rengiama kasmet viena svarbia konkrečia tema pagal BA ir BMT nustatytus prioritetus. Šioje konferencijoje dalyvauja visi BA nariai.

I. Solovjovs paklausė apie BA apdovanojimų teikimo ceremoniją, kodėl ji turėtų būti rengiama teminės konferencijos metu.

I. Sticenko paaiškino, kad BA sesijos metu jau dabar vyksta labai daug renginių – priimami dokumentai, vyksta Baltijos Taryba, t.t. įtraukus teikimą, būtų per daug vienam renginiui.

V. Kirsipu pasiūlė pakeisti terminą sesija terminu konferencija 3-je pastraipoje.

Po ilgų diskusijų likusieji dalyviai su tuo sutiko.

V. Solovjovs pasiūlė praleisti žodį konferencija 7-je pastraipoje.

V. Kirsipu nesutiko, pabrėždama, kad seminare mes mokomės, o konferencijoje – pateikiame išvadas ir nusprendžiame.

I. Solovjovs pasiūlė pridurti žodį, jeigu jis būtinas 7-oje pastraipoje.

H. Soldatjonoka pritarė.

Paklausė, ar yra kokių nors pastabų 5 ir 6 pastraipoms?

Jokių pataisų.

Priėjo prie 8-ios pastraipos.

V. Kirsipu pareiškė nesuprantanti, kodėl būtina perduoti Komunikacijų komiteto pareigas Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui, jeigu jis bus išskaidyti?

R. Jankauskaitė paaiškino, kad Komunikacijų komiteto pareigos bus perduotos Ekonominių reikalų komitetui, o ne Socialinių reikalų komitetui.

H. Soldatjonoka paklausė, ar posėdžio dalyviai sutinka naikinti Komunikacijų ir informatikos komitetą?

I. Solovjovs pasakė, kad pats Komunikacijų ir informatikos komitetas nesutinka būti likviduojamas, bet neprieštarauja Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto suskaidymui į du atskirus komitetus.

Pabrėžė, kad Komunikacijų ir informatikos komitetas per pastaruosius dešimt metų nuveikė daug, pavyzdžiui, įgyvendinant „Via Baltica“ projektą.

H. Soldatjonoka sutiko skaidyti Ekonominių ir socialinių reikalų komitetą ir likviduoti Komunikacijų ir informatikos komitetą.

Paklausė nuomonės dėl 9-ios pastraipos.

V. Kirsipu pasiūlė netęsti diskusijos dėl Ateities komiteto, nes tai daryti nėra racionalu.

A. Varik sutiko.

D. Velička pasakė, kad galima kalbėti apie ateitį per kiekvieną komiteto posėdį ir sesijos metu. Nereikia specialaus komiteto.

J. Budrevičius sutiko.

I. Solovjovs pasiūlė tokią pataisą: nelikviduoti komunikacijų ir informatikos komiteto ir pridurti žodį ateities prie komiteto pavadinimo.

H. Soldatjonoka paklausė, ar nėra pastabų dėl 9-ios pastraipos.

V. Kirsipu pasiūlė keisti žodį tęsti žodžiu stiprinti, kai kalbama apie partijų grupes.

H. Soldatjonoka pasiūlė rengti partijų grupių posėdį du kartus per metus.

Baigė diskusiją pirmąja darbotvarkės tema ir apibendrino pasiūlymus.

Pataisos diskusijų dokumentui dėl Baltijos Asamblėjos ateities struktūros ir veiklos strategijos:

1 pastraipoje:

- į šį metinį posėdį taip pat pakviesti pirmininkų pavaduotojus.

- prašyti BMT pateikti ataskaitą apie kiekvieną BA priimtą rezoliuciją.

3 pastraipoje:

- pakeisti žodžius teminė sesija į žodžius teminė konferencija

7 pastraipoje:

pridurti žodį prireikus

8 pastraipoje:

- sutiko išskaidyti Ekonominių ir socialinių reikalų komitetą ir likviduoti Komunikacijų ir informatikos komitetą (Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto siūlymu)

- sutiko išskaidyti Ekonominių ir socialinių reikalų komitetą ir nesutiko likviduoti Komunikacijų ir informatikos komiteto. Pridurti žodį ateities prie Komunikacijų ir informatikos komiteto pavadinimo. (Komunikacijų ir informatikos komiteto siūlymu)

9 pastraipoje:

- iš viso netęsti diskusijos dėl Ateities komiteto. (Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto siūlymu)

10-jai pastraipai:

- pakeisti žodį tęsti žodžiu stiprinti

- rengti partijų grupių posėdžius du kartus per metus.

Diskusijai transporto plėtotės tema pirmininkavo I. Solovjovs.

I. Solovjovs supažindino su ekspertais ir suteikė žodį Gintautui Petkeliui, Transporto investicijų direkcijos prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojui, kuris papasakojo apie padėtį Lietuvos transporto srityje ir apie investicijas šioje srityje (pranešimas pridedamas).

Po G. Petkelio žodis buvo suteiktas Juris Tauriņš, Transporto ministerijos Kelių direktorato projektų vadovui, kuris perskaitė pranešimą apie antrosios ,,Via Baltica“ investicijų programos įgyvendinimą.

Vija Kursīte, Transporto ministerijos Geležinkelių departamento Ekonomikos ir bendrųjų reikalų sektoriaus atstovės, pranešimas buvo skirtas pirmajai projekto Baltijos geležinkelis (,,Rail Baltica“) planavimo pakopai.

Po pranešimų sekė diskusijos ir klausimai.

I. Solovjovs paklausė ekspertų apie Šiaurės šalių požiūrį į projektus ,,Via Baltica“ ir ,,Rail Baltica“?

J. Tauriņš atsakė, kad atsižvelgiant į geografinį aspektą, domėtis gali nebent Suomija.

V. Kirsipu paklausė ekspertų apie kelių saugą Lenkijoje.

G. Petkelis atsakė, kad pagal statistiką, Lenkija nepasižymi kelių saugos srityje. Bet situacija daug sudėtingesnė Latvijoje.

V. Kirsipu paklausė apie saugumo padėtį Rusijoje.

J. Tauriņš atsakė, kad nėra statistinių duomenų apie Rusiją.

I. Solovjovs paklausė apie maksimalų įmanomą greitį naudojant automatinį geležinkelio vagonų riedmenų keitimą.

G. Petkelis išreiškė viltį, kad tai būtų ne mažiau kaip 160 km/h.

I. Solovjovs paklausė, ar galima suformuluoti politinį sprendimą, kurio reikia, kad būtų pradėtas „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas?

V. Kursīte: išsakė nuomonę, kad Baltijos Asamblėja galėtų priimti rezoliuciją dėl „Rail Baltica“ svarbos. Tai padės pritraukti lėšų iš Europos struktūrinių fondų.

H. Soldatjonoka pasiūlė parengti rezoliucijos projektą tuo klausimu po to, kai ekspertai atsiūs savo pasiūlymus rezoliucijai.

I. Solovjovs padėkojo ekspertams ir pasakė, kad šis transporto klausimas Baltijos valstybėse bus nagrinėjamas kitoje Baltijos Asamblėjos sesijoje gruodį, tad rezoliucija dėl ,,Rail Baltica“ projekto būtų sveikintina.

J. Budrevičius BA Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas

V. Simulik BA Komunikacijų ir informatikos komiteto pirmininko pavaduotojas

Protokolą parengė Baltijos Asamblėjos sekretoriatas




Naujausi pakeitimai - 2002 09 06.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas