Lietuvos Respublikos Seimas

INFORMACIJA apie Komiteto 2002-09-04 d. posėdį

Kaimo reikalų komitetas 2002 m. rugsėjo 04 d. posėdyje išklausė Finansų ministerijos sekretoriaus Edmundo Žilevičiaus informaciją apie 2003 metų valstybės biudžeto žemės ūkiui formavimą. Komiteto narius neramina tas faktas, kad patikslinus 2002 metais biudžetą buvo numatyta Specialiajai kaimo rėmimo programai 262 745 tūkst. litų, kai 2003 metams numatoma tik 253 845 tūkst. litų. litų. Neatsižvelgiama į tai, kad šių metų sausra turės didelės įtakos ir kitų metų gamybiniams rezultatams, todėl didėjant biudžeto įplaukoms atitinkamai turėtų būti didinamos šios programos lėšos. Atkreiptas Finansų ministerijos atstovų dėmesys į nepakankamą melioracijos ir dirvų kalkinimo darbų finansavimą bei žemės reformai užbaigti lėšų trūkumą.

Sekretorius E. Žilevičius informavo kaip pasirengta vykdyti Akcizo įstatymo nuostatą nuo 2003 m. sausio1 d. akcizu neapmokestinti dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkyje ir žuvininkystėje. Komiteto nariai išreiškė nuostata, kad šis Įstatymas turi būti tiksliai vykdomas ir laiku parengti visi reikalingi dokumentai ir normatyviniai aktai.

Apsvarstyta padėtis grūdų rinkoje. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinis direktorius Aristydas Kulvinskas informavo, kad grūdų supirkimo įmonės š. m. rugsėjo 2 d. duomenimis supirko 60633 tonas maistinių ir 34158 tonas pašarinių grūdų. Agentūra supirko 54113 tonas maistinių grūdų, už juos žemdirbiams apmokėta tik 8 mln. litų.

Grūdų rinkoje kylančias problemas komentavo žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas, Muitinės departamento skyriaus viršininkas Algimantas Belzus.

Komiteto nariai nutarė periodiškai išklausyti informaciją apie grūdų supirkimo eigą.

Komiteto posėdyje dalyvavo Šiaulių apskrities žemdirbių atstovai Leonas Garška, Albertas Meškauskas, Lilija Šermukšnienė, Sigita Janušauskienė. Dalyvaujant Žemės ūkio ir Finansų ministerijos atstovams buvo nagrinėjamos žemdirbių atstovų keliamos aktualios problemos dėl tikslinių išmokų mokėjimo ir kvotų nustatymo tvarkos, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, žemės ūkio kreditavimo sistemos, pieno sektoriaus, kiaulininkystės bei kitų problemų sprendimo.

Komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta konstatavo, kad šiais metais dėl nepalankių gamtinių sąlygų bei ženkliai sumažėjusių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų, šalies žemės ūkyje susidarė ypač sudėtinga ekonominė bei finansinė situacija. Ypatingai tai liečia smulkiuosius ūkininkus ir kaimo gyventojus, kurių realiosios pajamos sparčiai mažėja. Visiškai nėra teigiamų pokyčių sprendžiant šalies pieno sektoriaus problemas.

Komiteto pirmininkas pasiūlė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sušauktas

neeilinis Vyriausybės posėdis, kuriame būtų apsvarstyta padėtis žemės ūkyje bei sausros padarytos žalos pasekmės ir numatytos priemones žemės ūkio funkcionavimui palaikyti ekstremalios situacijos atveju. Taip pat siūloma Vyriausybei papildomai kompensuoti pieno gamintojų patiriamus nuostolius, iš valstybės biudžeto lėšų.

Nuspręsta pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išnagrinėti galimybes suteikti efektyvesnę socialinę pagalbą kaimo žmonėms bei kaime gyvenančioms ir mažas pajamas turinčioms šeimoms, nustatant jiems būtinų socialinių paslaugų poreikius atsižvelgiant į jų realias pajamas ir pateikti pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui.

Vykdant LR Seimo Rezoliuciją “Dėl diskusijos dėl Europos ateities”

pritarta Komiteto sprendimui “Dėl Europos ateities” .

Kaimo reikalų komitetas savo poziciją dėl Europos ateities išreiškė sekančiai principais:

1. ES Bendrąją žemės ūkio politiką turėtų pakeisti Bendroji žemės ūkio ir kaimo plėtros politika (BŽŪKP).

2. Europos sutartis turėtų būti pakeista taip, kad įvertintų besikeičiantį Europos daugiafunkcinio žemės ūkio vaidmenį ir aprėptų subalansuotos kaimiškųjų vietovių plėtros tikslŕ.

3. Bendroji kaimo politika turėtų būti svarbia sudėtine regioninės politikos dalimi.

4. ES plėtros procese būtina atsižvelgti į kultūrų įvairovę ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jos išsaugojimui ir puoselėjimui.

5. Europos institucijos pirmiausia turi atitiktų piliečių poreikius ir lūkesčius, jos įvairiuose lygiuose turi veikti pagal paprastas, lanksčias ir panađias taisykles.

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2004 03 05.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Apie posėdžius  >   2002 metai

LR Seimas