Lietuvos Respublikos Seimas

G. Kniukštos komandiruotės į Italijos Respubliką 2002 06 09-13 d. ataskaita

2002 m. birželio 9 – 13 dienomis dalyvavau Italijos sostinėje Romoje vykusioje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencijoje “Pasaulio maisto ir žemės ūkio viršūnių susitikimas po penkerių metų” ir Tarpparlamentinės sąjungos rengiamame parlamentarų susitikime. (Seimo valdybos 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr.906)

Lietuvos Respublikai šiame forume taip pat atstovavo Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Alfonsas Tamošiūnas ir vyriausiasis šalies veterinarijos inspektorius Kazimieras Lukauskas.

Šiandien FAO, kuri vienija 184 pasaulio valstybes, yra viena iš didžiausių specializuotų institucijų Jungtinių Tautų sistemoje ir pagrindinė vadovaujanti institucija žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės bei kaimo plėtros srityse. Prieš penkiasdešimt septynerius metus ši organizacija buvo įkurta tam, kad būtų pagerintas mitybos lygis, gyvenimo standartai, žemės ūkio gamyba ir kaimo regionų gyvenimo bei darbo sąlygos.

Valstybių vadovai, žemės ūkio ministrai, parlamentarai į šį susitikimą susirinko po penkerių metų. 1996 m lapkričio mėnesį vykusiame Pasaulio maisto viršūnių susitikime buvo priimta Romos deklaracija dėl saugių maisto produktų bei veiklos planas, taip pat įsipareigota savo politine valia ir bendraisiais bei nacionaliniais įsipareigojimais siekti ir nuolat stengtis, kad visose šalyse išnyktų badas. Kartu įsipareigota siekti, kad ne vėliau kaip iki 2015 metų perpus sumažėtų nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičius.

Susitikime kalbėję pasaulio valstybių vadovai ne kartą kartojo, jog maistas neturi būti naudojamas kaip politinio bei ekonominio spaudimo įrankis. Ši konferencija dar kartą patvirtino tarptautinio bendradarbiavimo ir solidarumo svarbą, tačiau statistika yra negailestinga: pasaulyje kasdien nuo bado miršta 24 tūkstančiai žmonių, o apskritai badauja daugiau kaip milijardas pasaulio gyventojų.

Patys konferencijos dalyviai pripažino, kad daugelyje šalių buvo dėta daug pastangų badui ir skurdui mažinti, tačiau reikia pažymėti, kad nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičius kasmet sumažėja vidutiniškai tik 8 milijonais, ir jei taip bus ir toliau, pasaulio viršūnių susitikimo iškeltas tikslas iki 2015 metų dvigubai sumažinti tokių žmonių skaičių, nebus pasiektas.

Afrikos valstybių vadovai ypač akcentavo geriamo vandens stoką, aštrią ŽIV bei AIDS epidemijos grėsmę, maliarijos bei tuberkuliozės plitimą besivystančiose šalyse.

Konferencijoje kalbėjo daug žymių pasaulio žmonių - pradedant Italijos prezidentu Karlu Čiampiu ( C. Ciampi) ir baigiant Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Kofi Annanu (Kofi A. Annan). Italijos prezidentas pažymėjo, kad prieš keletą metų Italijos Vyriausybė pateikė naują metodiką Tarptautiniam valiutos fondui dėl skurdo mažinimo.

Kofi A. Annanas akcentavo, kad visiems pasaulio gyventojams reikia garantijos dėl rytdienos. Anot jo, žemdirbiai užaugina pakankamai grūdų, bet šalys negali jų nusipirkti. Paradoksas, bet 70 procentų badaujančių žmonių gyvena kaime.

Kardinolas Angelo Sodano perdavė nuoširdžiausius linkėjimus nuo Romos popiežiaus Pauliaus II. Romos popiežius apgailestavo, kad negali dalyvauti šiame susitikime, tačiau jo perduota sveikinimo kalba iš tikrųjų buvo įspūdinga. Jis pažymėjo, kad šalių solidarumas turi tapti pagrindu vienijantis prieš skurdą ir badą.

Vienam iš posėdžių pirmininkavęs Italijos premjeras S. Berlusconi informavo, kad Italija neseniai skyrė 100 mln. dolerių FAO besivystančių šalių skurdui mažinti.

Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis ypač daug dėmesio skyrė žemės ūkio produktų kokybės problemoms. Teigė, kad ES tiesia pagalbos ranką visoms besivystančioms šalims, tačiau tuo pačiu teigė, kad reikia mažinti subsidijas žemės ūkiui.

Šiame forume buvo priimta Maisto viršūnių deklaracija, kurioje dar kartą akcentuojamos pasaulio valstybių pastangos kovoti su badu ir skurdu.

Pasaulio maisto viršūnių susitikime Romoje kalbėjo ir Lietuvos atstovai. Žemės ūkio ministras J. Kraujelis pristatė pranešimą, kuriame daugiausiai vietos skirta Lietuvos Vyriausybės pastangoms skurdui mažinti mūsų šalyje.

Valstybių parlamentarų susitikime Italijos Senate kalbą pasakiau ir aš.

Savo kalboje akcentavau, kad paskutiniai 20-ojo amžiaus metai buvo nepalankūs pasaulio maisto ir žemės ūkio politikai. Mūsų laikų stebėtojai įvairiai vadina šį amžių: informacijos, globalizacijos ir panašiai. Jį taip pat galima charakterizuoti kaip nelygybės amžių. 20-čiai procentų skurdžiausiai gyvenančių žmonių tenka 1 procentas viso pasaulio pajamų, tuo tarpu 20-iai procentų turtingiausių - 86 procentai pajamų.

Be to, pastaruoju metu pajamų skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių sluoksnių padidėjo ir dabar ši tendencija toliau pastebima. Visam pasaulyje pastebimi ryškūs skirtumai bei nelygybė tarp kaimo ir miesto regionų.

Deja, ir Lietuva nėra išimtis.

Savo kalboje ne kartą minėjau Lietuvos vardą, nes šioje konferencijoje dar kartą įsitikinau, kad daugelio valstybių atstovai labai mažai arba visiškai nieko nežino apie mūsų šalį.

Lietuvą ir Italiją sieja ilgalaikiai kultūriniai - religiniai ryšiai.Ką daryti, kad labiau suaktyvėtų ekonominiai ryšiai tarp abiejų valstybių? Praėjusiais metais buvo įsteigta nauja Italijos Deputatų rūmų parlamentinės draugystės asociacija su Baltijos šalimis. Neseniai Italijoje su oficialiu vizitu lankėsi Seimo pirmininkas A. Paulauskas.

Iš tikrųjų, reikia pripažinti, kad šių dviejų šalių santykiai suintensyvėjo, kai Lietuva priartėjo prie NATO ir ES slenksčio.

Praėjusiais metais Italijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė šiek tiek daugiau kaip 32 mln. litų. Tai sudarė 0.31 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Praėjusiai metais Italijos eksportas į mūsų šalį padidėjo 35 proc.

Prekybos disbalansas, deja, yra Italijos naudai, todėl žiūrint į ilgalaikę dvišalių santykių perspektyvą, tai nėra gera tendencija. Lietuva turėtų būti labiau matoma Italijoje, būtina pristatyti galimybes Italijos įmonėms investuoti Lietuvoje.

Šiuo metu Romoje dirba tik 4 mūsų šalies diplomatai, o atsižvelgiant į tai, jog ambasada akredituota ir prie Italijos sostinėje esančios FAO, taip pat ir Maltai, Jugoslavijai bei Šveicarijai, aktualus lieka ambasados personalo skaičiaus didinimas.

Viena iš dvišalių santykių problema kol kas išlieka buvusios LR pasiuntinybės Romoje pastato grąžinimo klausimas. 1937 metais Lietuva išsimokėtinai įsigijo pastatą su žemės sklypu, buvo įmokėta apie 47 proc. turto vertės. Minėtame pastate šiuo metu yra įsikūręs Rusijos ambasados konsulinis skyrius.

Įdomu pažymėti, kad 1918 metais, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Italija tapo viena pirmųjų valstybių, atidariusių savo diplomatinę atstovybę Lietuvoje. Okupacijos laikotarpyje Italija išliko Lietuvos kultūros ir politikos atstovų prieglobsčiu.

Skatintinas taip pat ir specialiųjų atašė, garbės konsulų skyrimas įvairiuose Italijos regionuose. Beje, artimiausiu metu Lietuva ir Italija turėtų pasirašyti susitarimą – protokolą dėl oficialaus įdarbinimo kelių šimtų mūsų šalies piliečių Italijoje.

Konferencijos medžiaga bus panaudota rengiant konkrečias žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos iki 2006 metų įgyvendinimo priemones, taip pat ilgalaikę kaimo plėtros strategiją iki 2015 metų.

Seimo narys Gintautas Kniukšta




Naujausi pakeitimai - 2002 08 22.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ITALIJA

LR Seimas