Lietuvos Respublikos Seimas

A. Klišonio ir G. Purvaneckienės komandiruotės į Islandijos Respubliką 2002 04 13-16 d. ataskaita

2002 m. balandžio 15 – 16 d. Reikjavike, Islandija, įvyko Šiaurės Tarybos konferencija ,,Šiaurės šalių demokratija - 2002“. Baltijos Asamblėjos delegaciją sudarė Giedrė Purvaneckienė, Romualds Ražuks, Trivimi Velliste, Audrius Klišonis, Arnis Razminovičs, Laine Tarvis, Renata Jankauskaitė, Ingrīda Sticenko, Ene Rõngelep ir Marika Laizāne.

Konferencijoje Šiaurės Tarybos parlamentarai, ekspertai iš Šiaurės šalių vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų ir užsienio svečiai svarstė šias temas:

- Šiaurės šalių gerovės valstybės ir demokratija;

- Šiaurės šalių vertybės globalizacijos paveiktame pasaulyje;

- Šiaurės šalių demokratija globalizacijos paveiktame pasaulyje.

Konferenciją atidarė Outi Ojala, Šiaurės Tarybos prezidentė, ir Ólafur Ragnar Grimsson, Islandijos Respublikos prezidentas. Outi Ojala pabrėžė, kad demokratija yra vienas iš kertinių Šiaurės šalių bendradarbiavimo akmenų; demokratija yra pagrindinė Šiaurės šalių tapatumo vertybė. Vienas iš Šiaurės Tarybos tikslų – stiprinti demokratiją. Ólafur Ragnar Grimsson pabrėžė, kad Šiaurės šalys pasiekė didelės sėkmės plėtodamos demokratiją ir žmogaus teises, ir tokia valdžios forma yra tvirtai įsišaknijusi šiaurės šalių kultūroje ir visuomenėje.

Pirmąją konferencijos temą analizavo Gudmund Hernes, Norvegijos Tarptautinio švietimo planavimo instituto direktorius, Suvi-Anne Siimes, Suomijos finansų ministrė, Mandana Zarrehparvar, Etninės lygybės valdybos sekretoriato vadovė. Gudmun Hernes pabrėžė, kad amžių bėgyje pasaulis žingsnis po žingsnį judėjo demokratijos link. Rinkų plėtra, žmonių teisių ir galių plėtimasis, įvairių laisvių išsiplėtimas reikšmingai įtakojo demokratijos plėtotę. Suvi-Anne Siimes pabrėžė, kad partijos ir įvairios organizacijos įsisteigė suburdamos pavienius asmenis veiklai. Ji taip pat išsakė įdomią mintį apie ateities perspektyvoje nacionalinę demokratiją pakeisiančią viršnacionalinę demokratiją. Mandana Zarrehparvar pabrėžė, kad Šiaurės šalių demokratijos modelis vis dar kuriamas. Ji taip pat analizavo imigrantų padėtį demokratinėse Šiaurės šalyse.

Diskusijoje į konferencijos dalyvius Baltijos Asamblėjos vardu kreipėsi Giedrė Purvaneckienė, Prezidiumo pirmininkė. Ji pabrėžė, kad Baltijos šalių demokratija lyginant su Šiaurės šalių demokratija yra gan jauna ir vis dar kūrimosi pakopoje. Demokratija nereiškia vien tik teisių ir laisvių deklaravimo, bet taip ir tų teisių ir laisvių įgyvendinimą.

Antrąją konferencijos temą analizavo Lordas Russell-Johnston, Tarptautinio demokratijos instituto pirmininkas, Mariane Jelved, parlamento narė, buvusi Danijos ekonomikos ministrė, ir Carl Bildt, JT generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys Balkanuose. Lord Russell-Johnston sutelkė dėmesį į žmogaus teisių klausimą, Mariane Jelved analizavo regioninį bendradarbiavimą ir demokratiją be sienų. Carl Bildt pabrėžė, kad Šiaurės šalių demokratijos modelis yra tarpinis rinkos ekonomikos ir socializmo modelis. Jis atmetė mintį, kad globalizacija bus demokratinės plėtotės kliūtimi. Jis baigė žodžiais, kad politika yra menas kurti ateitį.

Giedrė Purvaneckienė

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkė

Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Protokolą parengė Baltijos Asamblėjos sekretoriatas

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio protokolas

2002 m. balandžio 15 d. Reikjavikas, Islandija

Posėdyje dalyvavo:

1. Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

2. Romualds Ražuks, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkės pavaduotojas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

3. Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkės pavaduotojas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

4. Audrius Klišonis, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovės pavaduotojas

5. Arnis Razminovičs, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo pavaduotojas

6. Laine Tarvis, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo pavaduotoja

7. Marika Laizāne, Baltijos Asamblėjos sekretoriato projektų vadovė, Latvija

8. Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

9. Ingrīda Sticenko, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

10. Ene Rõngelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Posėdžio darbotvarkė:

1. Atidarymas.

2. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir komitetų darbo planas pirmininkaujant Lietuvai (2002 m. sausis – gegužė):

20-oji Baltijos Asamblėjos sesija ir 8-oji Baltijos Taryba:

- preliminari programa,

- dokumentų projektai.

3. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir komitetų darbo planas pirmininkaujant Latvijai (2002 m. birželis – gruodis):

- Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje siūlomas planas,

- Vasaros seminaras “Mažos valstybės kultūra ir kalba vykstant globalizacijai”.

4. BA biudžeto 2003 m. planuojami skaičiai.

- BA Biudžeto ir audito komiteto sprendimas.

5. Jungtinio Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumų posėdžio planavimas (2002 m. balandžio 15 d., Reikjavikas); 4-ojo jungtinio Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos posėdžio planavimas (2003 m. balandžio 27 – 29 d., Lundas).

- Šiaurės Tarybos siūlomų temų aptarimas.

6. Įvairūs klausimai.

1. Atidarymas

G. Purvaneckienė pradėjo posėdį ir informavo apie posėdžio darbotvarkę.

Prezidiumo vardu G. Purvaneckienė pasveikino naują Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narę Laine Tarvis.

2. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir komitetų darbo planas pirmininkaujant Lietuvai (2002 m. susis – gegužė)

20-oji Baltijos Asamblėjos sesija ir 8-oji Baltijos Taryba

G. Purvaneckienė informavo apie Baltijos Asamblėjos darbą iki sesijos pirmininkaujant Lietuvai. Ji pažymėjo, kad visi komitetai turi laiko aptarti Baltijos Asamblėjos struktūrą bei BA ir ŠT komitetų bendradarbiavimą.

G. Purvaneckienė pristatė preliminarią sesijos programą. Ji pažymėjo, kad pirmoji ir antroji sesijos temos buvo patvirtintos praėjusiame BA Prezidiumo posėdyje. Yra nedidelių problemų formuluojant trečiąją temą. Ji pasiūlė taip formuluoti trečiąją temą:

- Informacinių technologijų perspektyvos Baltijos valstybėse;

arba

- Informacinės visuomenės plėtra Baltijos valstybėse.

G. Purvaneckienė paprašė nacionalinių delegacijų informuoti apie sesijos pranešėjus kaip galima greičiau.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė, kad Lietuvos delegacija konkretizuos trečiąją 20-osios Baltijos Asamblėjos sesijos temą.

G. Purvaneckienė informavo, kad visos nacionalinės delegacijos turi parengti ir atsiųsti klausimus Baltijos Ministrų Tarybai iki 2002 m. balandžio 23 d.

G. Purvaneckienė informavo apie 20-osios Baltijos Asamblėjos sesijos dokumentų projektus. Ji informavo, kad yra dešimt dokumentų, kuriuos rengia komitetai.

R. Jankauskaitė informavo, kad bus dokumentų, kurie bus pateikti sesijai.

L. Tarvis pažymėjo, kad Estijos delegacija pasiūlė aptarti dokumentą dėl Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo keliamos grėsmės prevencijos drauge su Šiaurės Tarybos nariais 4-ajame posėdyje Lunde.

G. Purvaneckienė informavo, kad Rekomendacijos dėl Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo keliamos grėsmės prevencijos projektas buvo aptartas Saugumo ir užsienio reikalų komiteto posėdyje ir patvirtintas kaip pirmas projekto variantas.

R. Ražuks informavo, kad Latvijos delegacija BA aptarė šį rekomendacijos projektą ir nusprendė, jog šis klausimas turi būti svarstomas drauge su Šiaurės Taryba, kad būtų rastas efektyvesnis šios problemos sprendimas.

G. Purvaneckienė priminė, kad visi Saugumo ir užsienio reikalų komiteto nariai sutiko su pasiūlymu inicijuoti tokį dokumentą. Saugumo ir užsienio reikalų komiteto nariai surengs posėdį po poros savaičių ir turės galimybę vėl aptarti šį klausimą. Ji taip pat informavo, kad šį klausimą diskutuoja Lietuvos žiniasklaida, todėl Lietuva yra suinteresuota toliau svarstyti šį klausimą ir priimti dėl jo sprendimą 20-ojoje sesijoje.

T. Velliste pažymėjo, kad Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo keliamos grėsmės prevencijos klausimas yra labai svarbus. Politiškai taip pat svarbu priimti sprendimą šiuo klausimu. Todėl būtina pasiūlyti Saugumo ir užsienio reikalų komitetui įtraukti į šios rekomendacijos projektą ir kreipimąsi į Šiaurės Tarybą pradėti diskusijas šiuo klausimu kartu.

Estijos delegacija BA aptars šį klausimą artimiausiame posėdyje.

A. Klišonis palaikė T. Velliste pasiūlymą, kad šį rekomendacijos projektą aptartų nacionalinės delegacijos. Jis pažymėjo, kad labai svarbu priimti sprendimą šiuo klausimą BA sesijoje.

R. Ražuks taip pat palaikė pasiūlymą aptarti šį klausimą Baltijos Asamblėjoje. Bet kad šiuo klausimu būtų priimtas svarus sprendimas, būtina įtraukti Šiaurės Tarybą. Tuomet mūsų parlamentarai drauge su Šiaurės Tarybos parlamentarais galėtų drauge Latvijai pirmininkaujant parengti bendrą dokumentą ir priimti galutinį sprendimą 21-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė rekomenduoti Saugumo ir užsienio reikalų komitetui tęsti diskusijas šiuo klausimu ir pradėti derybas su Šiaurės Tarybos parlamentarais dėl bendro dokumento rengimo Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo keliamos grėsmės prevencijos klausimu.

R. Ražuks pažymėjo, kad Latvijos delegacija Baltijos Asamblėjoje taip pat aptarė Baltijos Asamblėjos partijų grupių (frakcijų) veiklos nuostatus. Būtina toliau rengti šį dokumentą.

3. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir komitetų darbo planas pirmininkaujant Latvijai (2002 m. birželis – gruodis)

3.1. Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje siūlomas planas

R. Ražuks pristatė Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir komitetų darbo planą Latvijos pirmininkavimo laikotarpiu. Dėl š.m. spalį vyksiančių Saeima rinkimų ir vasaros atostogų, Baltijos Asamblėjos veikla daugiausia planuojama birželį ir rugsėjį. Po rinkimų Latvijos delegacija tęs darbą, kad sesijai būtų parengti visi dokumentai. 21-oji BA sesija planuojama gruodžio 12 – 14 d. Latvijos delegacija BA pasiūlė šias sesijos temas: Baltijos valstybių integracija į ES ir visuomenės sąmoningumo didinimas, teisės aktų įtaka kovai su narkotikų plitimu, transportas.

Latvijos delegacija BA pasiūlė surengti konferenciją ,,Teisės aktų įtaka kovai su narkotikų plitimų“ 2002 m. rugsėjo 12 – 13 d. Rygoje. Konferencijos pagrindinės temos yra dvi:

- Dabartinė teisinė padėtis. Šią temą pristatys įstatymų leidėjai;

- Įstatymų taikymo efektyvumas. Šią temą pristatys ekspertai.

Planuojama parengti šios konferencijos baigiamąjį dokumentą ir po to taip pat komiteto dokumentą 21-ajai BA sesijai.

Jis informavo, kad ŠT ir Beniliukso parlamento atstovai bus pakviesti į šią konferenciją, kad būtų skatinami informacijos ir patirties mainai.

G. Purvaneckienė pažymėjo, kad pirmame šios konferencijos programos variante yra dvi skirtingos konferencijos pavadinimo formuluotės: ,,Kova su narkotikų plitimu“ ir ,,Kova su prekyba narkotikais“.

R. Ražuks pažymėjo, kad formuluotė ,,Kova su narkotikų plitimu“ labiau atskleidžia šios konferencijos esmę – mažinti narkotikų pasiūlą ir paklausą bei kurti reikiamą teisinę bazę.

L. Tarvis pažymėjo, kad yra dar viena labai svarbi tema, kurią reikėtų aptarti – prekyba žmonėmis.

R. Ražuks akcentavo, kad prekybos žmonėmis klausimas yra susijęs su šiuo klausimu, bet pagrindinė konferencijos mintis – aptarti narkotikų plitimo problemą. Todėl diskusijas apie prekybą žmonėmis reikėtų pradėti pirmininkaujant Estijai.

G. Purvaneckienė paklausė, kuris BA komitetas bus atsakingus už šios konferencijos organizavimą ir baigiamojo dokumento projekto rengimą?

R. Ražuks pasiūlė Ekonomikos ir socialių reikalų komitetą paskirti už šios konferencijos rengimą atsakingu komitetu.

A. Klišonis pasiūlė surengti dviejų, o ne vienos dienos konferenciją. Tad bus galima šį klausimą aptarti išsamiau.

G. Purvaneckienė pažymėjo, kad komitetas turėtų priimti galutinį sprendimą dėl šio klausimo.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai sutiko surengti konferenciją ,,Teisės aktų įtaka kovojant su narkotikų plitimu“. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas buvo paskirtas už šios konferencijos rengimą atsakingu komitetu.

L. Tarvis informavo, kad yra daug Šiaurės Tarybos iškeltų klausimų dėl jaunimo turizmo. Ji pasiūlė pavesti BA Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui peržiūrėti jaunimo turizmo klausimą.

G. Purvaneckienė pasiūlė pavesti BA Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui parengti klausimą Baltijos Ministrų Tarybai dėl BA dokumentų jaunimo turizmo klausimu įgyvendinimo.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė pavesti BA Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui parengti klausimą Baltijos Ministrų Tarybai dėl BA dokumentų jaunimo turizmo klausimu įgyvendinimo.

3.2. Vasaros seminaras ,,Mažos valstybės kultūra ir kalba vykstant globalizacijai“

T. Velliste informavo, kad parengta preliminari šio seminaro programa. Pagrindinės temos yra dvi:

- Mažų valstybių kultūra vykstant globalizacijai;

- Mažų valstybių kalba vykstant globalizacijai.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai yra atsakingi už šio seminaro rengimą.

L. Tarvis pažymėjo, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai aptars šio seminaro rengimą kitame posėdyje. Ji taip pat pridūrė, kad kitame delegacijos posėdyje balandžio 18 d. šis seminaras bus aptartas išsamiau.

G. Purvaneckienė paklausė, ką manoma daryti su šio seminaro finansiniais klausimais, jei seminaro dalyviai kartu vešis ir šeimos narius.

A. Razminovičs pasiūlė įvesti dalyvio mokestį.

T. Velliste pasiūlė išsiaiškinti, kiek seminaro dalyvių drauge vešis šeimos narius ir tuomet aptarti šį klausimą toliau.

Prezidiumo posėdis: Prezidiumo nariai sutiko su seminaro ,,Mažos valstybės kultūra ir kalba vykstant globalizacijai“ preliminaria programa ir nusprendė pavesti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui išspręsti visus organizacinius šio seminaro klausimus.

4. BA biudžeto 2003 m. planuojami skaičiai

BA Biudžeto ir audito komiteto sprendimas

G. Purvaneckienė informavo, kad iš pradžių buvo planuojamas BA biudžeto 2003 m. padidinimas 17,2 proc., bet Biudžeto ir audito komitetas rekomendavo padidinti BA biudžetą 2003 m. 5 proc. palyginti su ankstesnių metų biudžetu.

L. Tarvis kaip Biudžeto ir audito komiteto pirmininko pavaduotoja informavo, kad sunku priimti sprendimą dėl BA biudžeto 2003 m. planuojamų skaičių, nes mes neturime Prezidiumo ir komiteto darbo planų 2003 m.

Biudžeto ir audito komiteto nariai taip pat aptarė, kad vienerių metų pirmininkavimas BA turėtų labai teigiamą įtaką ir BA biudžetui. Biudžeto ir audito komitetas taip pat aptarė BA partijų grupių finansavimą. Buvo nuspręsta, kad BA partijų grupės neturi būti finansuojamos iš BA biudžeto.

G. Purvaneckienė informavo, kad Lietuvos delegacija aptars BA partijų grupių finansavimą. Būtina skirti laiko visoms nacionalinėms delegacijoms ir taip pat komitetams apmastyti būsimą BA struktūrą ir vienerių metų pirmininkavimo laikotarpį. G. Purvaneckienė pasiūlė atidžiau pamąstyti apie vienerių metų pirmininkavimo laikotarpį, nes šešių mėnesių pirmininkavimo laikas yra pernelyg trumpas rimtam darbui. Jei bus vienerių metų pirmininkavimas, ji taip pat siūlo rengti vieną sesiją ir vieną teminę konferenciją.

G. Purvaneckienė informavo, kad galutinį sprendimą dėl 2003 m. biudžeto bus įmanoma priimti po to, kai nacionalinės delegacijos parengs pasiūlymus dėl BA struktūros reformos.

T. Velliste pažymėjo, kad BA biudžeto padidinimas 5 proc. kitiems metams yra priimtinas. Jei BA nariai nuspręs realizuoti svarbias struktūros reformas, tuomet bus galima jas pradėti tik nuo 2004 m.

R. Ražuks pažymėjo, kad visi svarsto naują Baltijos Asamblėjos struktūrą. Bet tai pat būtina parengti dokumentus dėl struktūros reformų, kurie bus išeities tašku diskusijoms dėl būsimos Baltijos Asamblėjos struktūros.

T. Velliste pasiūlė pavesti Baltijos Asamblėjos sekretoriatui parengti dokumentą dėl būsimos Baltijos Asamblėjos struktūros, kuris galėtų būti baziniu dokumentu tolesnėms diskusijoms. Rengdamas šį dokumentą BA sekretoriatas turi atsižvelgti į visus politinius ir ekonominius BA veiklą įtakojančius veiksnius.

A. Razminovičs pasiūlė BA sekretoriatui apmąstyti BA ir BMT bendradarbiavimo gerinimą. Jis pasiūlė pagrindu imti ŠT ir ŠMT bendradarbiavimą.

G. Purvaneckienė informavo, kad BA sekretoriatas jau parengė ,,Pamatinį dokumentą dėl Baltijos Asamblėjos darbo gerinimo“. Ji paprašė, kad nacionalinės delegacijas susipažintų su šiuo dokumentu.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė priimti galutinį sprendimą dėl Baltijos Asamblėjos biudžeto planuojamų skaičių kitame posėdyje, kai bus žinomi konkretūs pasiūlymai dėl naujos Baltijos Asamblėjos struktūros ir veiklos. Prezidiumo nariai nusprendė pavesti Baltijos Asamblėjos sekretoriatui parengti dokumentą dėl būsimos Baltijos Asamblėjos struktūros, kuris galėtų tapti baziniu dokumentu tolesnėms diskusijoms.

5. Jungtinio Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumų posėdžio planavimas (2002 m. balandžio 15 d., Reikjavikas); 4-ojo jungtinio Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos posėdžio planavimas (2003 m. balandžio 27 – 29 d., Lundas)

Šiaurės Tarybos siūlomų temų aptarimas

G. Purvaneckienė informavo, kad Prezidiumo nariai turi ŠT ir BA Prezidiumų posėdžio darbotvarkę. Ji informavo, kad ŠT pasiūlė šias temas 4-ajam jungtiniam ŠT ir BA posėdžiui:

- Kova su organizuotu nusikalstamumu, taip pat priemonės kovai su korupcija;

- Šiaurės šalių bendradarbiavimo modelis, sutelkiant dėmesį į civilinį saugumą ir civilinių krizių valdymą;

- Regioninės politikos plėtotė ES, taip pat Šiaurės dimensijos klausimai.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė priimti galutinį sprendimą dėl 4-ojo jungtinio ŠT ir BA posėdžio kitame posėdyje.

6. Įvairūs klausimai

6.1. ,,GCI FINANCIAL GmbH“ laiškas

G. Purvaneckienė informavo, kad ,,GCI FINANCIAL GmbH“ atsiuntė laišką. Ši kompanija teikia viešųjų ryšių, finansinių konsultacijų ir pan. paslaugas. Ji pasiūlė perduoti šį laišką BA sekretoriatui, kuris galėtų surinkti daugiau informacijos šiuo klausimu.

R. Ražuks pažymėjo, kad Baltijos Asamblėja nėra tokia institucija, kuri turėtų tvarkyti informaciją apie Baltijos valstybes. Tai daugiau Baltijos Ministrų Tarybos kompetencija.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė pavesti Baltijos Asamblėjos sekretoriatui perduoti šį laišką Baltijos Ministrų Tarybai

6.2. Algirdo Endriukaičio laiškas

G. Purvaneckienė informavo, kad Algirdas Endriukaitis BA nariams atsiuntė laišką. Jis informuoja apie rinkimų teisių pripažinimą Lietuvos piliečiais nesantiems asmenims. Šiuo atžvilgiu jis klausia, ar toks Lietuvos sprendimas neturės neigiamo poveikio Baltijos valstybių bendradarbiavimui?

T. Velliste pažymėjo, kad piliečiais nesantys asmenys Estijoje turi teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose.

R. Ražuks pažymėjo, kad šis laiškas turėtų būti pateiktas nacionalinėms delegacijoms.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė atsižvelgti į šį laišką ir aptarti jį nacionalinėse delegacijose.

6.3. Vytenio Andriukaičio laiškas

G. Purvaneckienė informavo, kad V. Andriukaitis Baltijos Asamblėjai perdavė laišką, kuriame jis siūlo pažymėti Europos Parlamento dieną sausio 13 d. Ji informavo, kad stingant laiko nebuvo įmanoma išvesti šio laiško į anglų k. G. Purvaneckienė pažymėjo, kad šis laiškas bus išverstas į anglų k. ir kitą savaitę nusiųstas visoms delegacijoms.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė perduoti šį laišką Estijos delegacijai Baltijos Asamblėjoje. Estijos delegacija turėtų aptarti šį klausimą savo posėdyje.

6.4. Baltijos Asamblėjos medalis

G. Purvaneckienė pasiūlė aptarti Latvijos delegacijos apdovanojimą Baltijos Asamblėjos medaliu. Taip pat būtina aptarti, kuris iš buvusių BA narių turėtų būti apdovanotas BA medaliu.

R. Ražuks pasiūlė pradėti apdovanojimą nuo Latvijos delegacijos BA, kuri turi būti apdovanota 20-ojoje BA sesijoje.

T. Velliste pasiūlė parengti dokumentą, kuriame būtų nustatyti medalio teikimo principai.

Prezidiumo sprendimas: Baltijos Asamblėjos Prezidiumo nariai nusprendė apdovanoti Latvijos delegaciją Baltijos Asamblėjoje Baltijos Asamblėjos medaliu ir tęsti diskusiją dėl principų, pagal kuriuos BA medaliais bus apdovanojami buvę BA nariai ir kiti asmenys, stiprinę Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą.

Prezidiumo nariai priėmė pažymą, kurią parengė Baltijos Asamblėjos sekretoriatas.

Giedrė Purvaneckienė

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkė

Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė




Naujausi pakeitimai - 2002 08 21.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ISLANDIJA

LR Seimas