Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas susitiko su Islandijos premjeru Davidu Oddssonu

 

 

Išreiškęs viltį, kad šį rudenį Prahoje Lietuva bus pakviesta tapti NATO nare, parlamento vadovas pabrėžė, kad galima nuolat jausti Islandijos paramą Lietuvos siekiui tapti Aljanso nare. Kaip du svarbius šalies integracijos į NATO veiksnius A.Paulauskas išskyrė Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl šalies gynybos politikos 2001-2004, numatantį 2002-2004 m. gynybos išlaidoms skirti ne mažiau kaip 2 proc. BNP, ir net 68 proc. Lietuvos gyventojų paramą krašto narystei NATO. Nepaisant kai kurių sudėtingų klausimų, kaip antai – vizų tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities, Lietuva tikisi užbaigti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje iki šių metų pabaigos. Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad būtent Lietuvos teisės derinimui su ES teise bus skirta didžioji parlamento rudens sesijos dalis. Tai turėtų būti baigiamasis šio suderinimo etapas.

Pirmosios Lietuvą 1991 m. vasario 11 d. pripažinusios valstybės Ministras Pirmininkas priminė, kad Islandijos parlamentas buvo įkurtas 930 m., tačiau Vyriausybė šalyje atsirado gerokai vėliau – ir tai lėmė, kad Islandija pateko į svetimas rankas 1262 m., iš kurių išsivaduoti iš dalies pavyko tik 1918 m., o galutinai – 1944 m. Dėl senos istorijos parlamentas Islandijoje labai gerbiamas. Nors, D.Oddssono pastebėjimu, 1949 m., parlamentarams priėmus sprendimą, kad Islandija turi būti viena iš NATO steigėjų, nepatenkinta visuomenės dalis netgi bandė užimti parlamentą. Islandijos premjeras išreiškė viltį, kad Lietuvos parlamentas nesulauks panašių protestų, kai bus priimti galutiniai sprendimai dėl šalies narystės NATO.

Paklaustas apie Islandijos nuomonę dėl jos galimos narystės ES, D.Oddssonas akcentavo, kad būdama Europos ekonominės erdvės dalimi, Islandija gali dalyvauti ES vidaus rinkoje. Tačiau vis dėlto dėl visiškos narystės ES Islandijoje yra du pagrindiniai argumentai „prieš”: žuvininkystės pramonė ir euras.

Žuvininkystės pramonė – pagrindinė Islandijos pramonės šaka, tad šaliai labai svarbu pačiai ją pilnai kontroliuoti. Euras islandams nepriimtinas dėl to, kad netekę nacionalinės valiutos jie negalėtų taikyti monetarinės politikos priemonių. Pavyzdžiui, smukus žuvų kainoms, negalėtų devalvuoti savo valiutos. Be to, įvedus eurą, Islandijai, kaip trečiajai pasaulio valstybei pagal pajamas, tenkančias vienam gyventojui, tektų sumažinti atlyginimus. Kitas dalykas, Islandija, įstojusi į ES, būtų šalis–donorė, nes jai tektų kasmet įmokėti apie 100 mln. dolerių ir mažai gauti subsidijų, nes jos žemės ūkis labai nedidelis. Tačiau, pasak D.Oddssono, būdamas Lietuvos gyventoju jis kovotų už Lietuvos narystę ES, nes Lietuvos padėtis nėra tokia išskirtinė kaip Islandijos.

Islandijos Vyriausybės vadovo nuomone, ES nėra nekritikuotina. Nepaisant to, kad ES plėtodamasi daug padarė dėl taikos ir pastovumo Europoje įtvirtinimo, vis dėlto ši organizacija „laikytina dideliu biurokratiniu monstru”. D.Oddssono manymu, reikėtų ES demokratizuoti ir sustabdyti jos tautų susiliejimą į vieną lydinį. Taip pat ES neturėtų perimti per daug galių iš nacionalinių valstybių. Svečio teigimu, jau dabar ES valstybės yra silpnesnės už kai kurias JAV valstijas.

Susitikimo metu abu pašnekovai pripažino, kad dvišaliai santykiai klostosi gerai, nebent būtų galima sustiprinti ryšius parlamentiniu lygiu.




Naujausi pakeitimai - 2002 08 20.
Vida Genovaitė Nacickaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Pranešimai žiniasklaidai  >   2002 metai

LR Seimas