Lietuvos Respublikos Seimas

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2002 m. vasario 22 d.

Vilnius

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos institucija, formuojanti ir įgyvendinanti bendrą Lietuvos transporto bei ryšių strategiją, visų rūšių transporto saugaus eismo bei ryšių sistemų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką, koordinuojanti visų rūšių transporto bei visų ryšių tinklų ir sistemų sąveiką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos transporto ir ryšių interesus vidaus bei tarptautinėje rinkoje. Siekdama gerinti keleivių ir krovinių vežimą, nustato Lietuvos transporto sistemos bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis. Įgyvendindama Vyriausybės strateginius tikslus ir būdama atsakinga už transporto ir ryšių sektorių veiklą, ministerija kontroliuoja, kad būtų užtikrinta :

šalies tranzito paslaugų per Lietuvą plėtra;

teikiamų vežimo paslaugų prieinamumas visiems transporto rinkos dalyviams;

lygios konkurencinės sąlygos vežėjams;

transporto ir ryšių sektoriaus inovacinių procesų diegimas;

nacionalinių ryšių paslaugų sistemos plėtra;

optimalus valstybės kontroliuojamų įmonių restruktūrizavimas;

transporto neigiamo poveikio aplinkai mažinimas;

saugus eismas visuose transporto sektoriuose.

Strateginiai tikslai.

1.Tranzitinių vežimų per Lietuvą ir su jais susijusių paslaugų plėtros skatinimas.

2.Transporto infrastruktūros formavimas ir jos integravimas į Transeuropinį tinklą.

3.Transporto ir ryšių sistemos institucinio valdymo tobulinimas; administracinių, teisinių ir kitų kliūčių šalinimas laisvam priėjimui prie transporto ir ryšių tinklų; transporto ir ryšių sektoriaus teikiamų paslaugų liberalizavimas.

4.Transporto ir ryšių nacionalinės įstatyminės bazės kūrimas ir tobulinimas; transporto ir ryšių veiklą reglamentuojančių teisės aktų derinimas su Europos Sąjungos juridine baze.

 

II. PROGRAMŲ APRAŠYMAS

1 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Transporto ir ryšių institucinio valdymo tobulinimas. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 6519 tūkst. Lt, faktiškai gauta 6349 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą, sudarant palankias sąlygas verslui plėtoti .

Programos uždavinys. Formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės transporto bei ryšių strategiją ir politiką, nustatyti bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis, koordinuoti visų rūšių transporto bei ryšių tinklų ir sistemų sąveiką

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1 priemonė. Parengti SPAB ,,Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimo programą.

Siekiant liberalizuoti geležinkelio transporto paslaugų rinką, sudaryti sąlygas sukurti konkurencingą geležinkelio transportą, kuris integruotųsi į Europos Sąjungos transporto sistemą, buvo priimtas sprendimas restruktūrizuoti bendrovę – išskaidyti centralizuotą sistemą į atskirus padalinius, atskirti geležinkelio infrastruktūrą nuo operacinės veiklos.

Restruktūrizuojant bendrovę, bus laikomasi šių kriterijų:

1. nebūdingos geležinkeliams veiklos atskyrimas nuo pagrindinės veiklos;

2. infrastruktūros atskyrimas nuo komercinių paslaugų;

3. infrastruktūros, keleivių vežimo, krovinių vežimo paslaugų apskaitų atskyrimas, sudarant savarankiškus balansus;

4. racionalus riedmenų perdavimas vežėjams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 2 d. posėdžio sprendimu pritarė Lietuvos geležinkelio reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių įgyvendinimo planui ir 2001-05-15 nutarimu Nr.559 “Dėl Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių patvirtinimo“ patvirtino reformos nuostatas ir pagrindines kryptis.

Susisiekimo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr.209 patvirtinta AB „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimo programa 2001-2004 metams.

Bendrovės restruktūrizavimas pradėtas vykdyti įgyvendinant patvirtintas nuostatas, nuosekliai pertvarkant ūkinę veiklą. Visos restruktūrizavimo metu veiksiančios įmonės projektuojamos esamų bendrovės struktūrinių padalinių pagrindu. Formuojant savarankiškas įmones, jų struktūros papildomos funkcijomis ir veiklomis, kurių reikia savarankiškam verslui.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė.

Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reforma vykdoma visam geležinkelių sektoriui integruojantis į Europos Sąjungą ir apima:

- teisinių, ekonominių sąlygų geležinkelio transporto įmonių ūkinei komercinei veiklai sudarymą;

- ūkinės veiklos pertvarkymą;

- sąlygų teikti geležinkelio transporto paslaugas sudarymą privačiam verslui.

 

2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Siekiant užtikrinti Kelių priežiūros ir plėtros, kaip specialiosios programos, finansavimą, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1992/82/ EEB, įstatyme numatyta laipsniškai didinti kuro akcizą iki šia direktyva nustatyto minimalaus, kartu didinti atskaitymų nuo akcizo pajamų dalį keliams tiesti ir prižiūrėti.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/ EB, nuo 2002 m. sausio 1 d. įstatyme numatytas mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones bei laipsniškas jo didinimas iki šia direktyva reikalaujamo minimalius dydžio. Taip pat, įstatymo pakeitimo projekte numatytas transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokestis už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra įvardintas kaip naudotojo mokestis, bei nustatyti šio mokesčio tarifai krovininiams automobiliams ir autobusams. Šį mokestį užsienio šalyse įregistruotų autobusų ir krovininių transporto priemonių savininkai mokės naudojimosi tik aukščiausios kategorijos keliais, be to šis mokestis diferencijuotas pagal naudojimosi keliais ir jų infrastruktūra laiko trukmę – dieną, savaitę, mėnesį, metus.

Lietuvos Respublikos Seimas „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą“ patvirtino 2001-12-21, Nr.IX-682.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetai. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą.

Siekiama reglamentuoti keleivių ir krovinių vežimo, geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto veiklos principus, kombinuotojo transporto veiklą.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pakeičia ir išdėsto nauja redakcija Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą, kuris buvo priimtas 1991 m. ir nuo priėmimo buvo tik nežymiai keistas. Šiuo metu kiekvieną transporto veiklos šaką reglamentuoja atskiri teisės aktai, todėl pagrindinis parengto įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti transporto veiklos bendruosius principus bei teisinius pagrindus. Į projektą perkeliamos ir Europos Sąjungos direktyvų, reglamentuojančių transporto veiklos pagrindus, nuostatos.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pateikė dėl jo pasiūlymus (LRV 2001-09-19 posėdžio protokolas Nr.43).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetai. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

4 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo projektą.

Siekiama įgyvendinti Europos Tarybos direktyvos 98/76/EB reikalavimus: licencijuoti vidaus krovinių vežimą, sudaryti vienodas verslo sąlygas privatiems ir savivaldybių vežėjams, išplėsti įgaliojimus kelių transportą kontroliuojantiems pareigūnams, užkirsti kelią nelegaliai keleivių vežimo veiklai, padidinti atsakomybę už teikiamų paslaugų kokybę. Taip pat nustatyti vežėjų patirtų nuostolių, dėl visuomenės aptarnavimo vykdymo, kompensavimo principus.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo projektui pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-11 nutarimu Nr.1495 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Kodekso pakeitimo projektas pateiktas Seimui (užregistruotas Seime Nr.IXP-1273).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

5 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipų atitikties įvertinimo projektą.

Šia priemone siekiama įdiegti atitikties įvertinimo sistemą, pagerinti eismo saugą, naudojamų transporto priemonių techninę būklę, užtikrinti kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemos funkcionavimą, sertifikatų išdavimą, jų gamybos įvertinimą ir priežiūrą.

Transporto priemonės tipo pripažinimo sistema iki šiol neegzistavo Lietuvoje, tačiau naudojama visoje Europoje. Siekiant suvienodinti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinius reikalavimus buvo būtina sukurti įstatyminę bazę ir įvesti šią sistemą. Pirmaisiais sistemos gyvavimo metais tik naujus automobilius reikės priskirti prie kurio nors nacionalinio tipo, t.y. kiekviena nauja importuojama transporto priemonė, kurios tipas nėra įregistruotas Lietuvoje, prieš patenkant į Lietuvos rinką turės gauti nacionalinio tipo patvirtinimo pažymėjimą. Kitame sistemos gyvavimo etape pilnas transporto priemonės pripažinimo pažymėjimas bus reikalingas tiek naujoms, tiek senoms į šalį importuojamoms transporto priemonėms.

2001m. sausio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“.

Susisiekimo ministro 2001-10-29 įsakymu Nr.355 buvo patvirtinti reikalavimai motorinėms transporto priemonėms bei techniniai reikalavimai dviratėms ir triratėms kelių transporto priemonėms ir jų sudėtinėms dalims bei sistemoms.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

6 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo projektą.

Šia priemone siekiama nustatyti laivų registravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre sąlygas ir tvarką.

Jūrų laivų registravimo klausimus reglamentavo Laivų registravimo taisyklės, patvirtintos 1991 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 373 (su vėlesniais pakeitimais). Tačiau pakeitus laivybą reglamentuojančius įstatymus bei tarptautinės teisės aktus, minėtų taisyklių nuostatas reikėjo peržiūrėti.

Jūrų laivų registravimo taisyklės, patvirtintos 2001-12-29 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 481, nustato laivų registravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre sąlygas ir tvarką, taip pat detalizuoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 16 straipsnio bei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo XIV skirsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-12-21 nutarimu Nr.1573 „Dėl įgaliojimų Susisiekimo ministerijai suteikimo“ įgaliojo ministeriją patvirtinti taisykles. Taisyklės patvirtintos 2001-12-29 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 481.

Kad jūrų laivų įrengimai atitiktų tarptautiniams reikalavimams, susisiekimo ministro 2001-12-29 įsakymu Nr.480 patvirtintos jūrų laivų įrengimų atitikimo tarptautiniams reikalavimams įvertinimo taisyklės.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą; siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

7 priemonė. Parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių, taikymo principų naujos redakcijos projektą.

Siekiama sukurti lanksčią ir konkurencingą uosto rinkliavų sistemą, sudaryti palankias sąlygas tranzito verslui, didinti krovinių srautus.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje pasaulio uostų rinkliavos peržiūrimos ir tobulinamos kas 3-5 metai, buvo atlikta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų analizė ir duomenys pateikti Tranzito komitetui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, Saugios laivybos įstatymu ir tarptautinių organizacijų (HELCOM, IMO) reikalavimais uosto paslaugoms, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ projektas.

Naujame nutarime pakeistas piniginis vienetas (iš JAV dol. į Lt); pakeista rinkliavų struktūra: laivo rinkliava išskaidyta į laivo ir navigacinę rinkliavas, krovinio rinkliava visiems laivams pakeista į tonažo, panaikinta švartavimo rinkliava (Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija šios paslaugos neatlieka).

Skatinant intermodalinius vežimus, sudarytos palankesnės sąlygos konteinerinių linijų veiklai. Siekiant didinti į Klaipėdos uostą įplaukiančių laivų skaičių – sumažinta kai kuriems laivams laivo rinkliava (trampiniams, linijiniams krovininiams ir linijiniams laivams, vežantiems tik konteinerius, keleiviniams laivams). Padidinta laivo rinkliava ro-ro krovininiams laivams, atitinkamai sumažinta tokio tipo laivams tonažo rinkliava, kadangi už pakrautą/iškrautą transporto priemonę nebeskaičiuojama papildoma rinkliava už krovinio toną (nekeičiant bendros rinkliavų sumos šio tipo laivams). Padidinta sanitarinė rinkliava (sugriežtėjus HELCOM reikalavimams teršalų iš laivų priėmimui, padidėjo uosto direkcijos išlaidos, reikalingai teršalų priėmimo įrangai modernizuoti).

Rinkliavų skaičiavimo sistemą pritaikyta prie esančios daugelyje pasaulio uostų – rinkliavos skaičiuojamos litais pagal laivo bendros talpos (BT) vienetą; o laivams vežantiems tik konteinerius, už konteinerius pakrautus/iškrautus kranu, už 20 pėdų konteinerių ekvivalentą (TEU).

Klaipėdos uosto rinkliavos, lyginant su kitų rytinės Baltijos jūrų uostų rinkliavomis panašios ir yra konkurencingos.

Skaičiuojant rinkliavas pagal šį projektą, pajamos iš uosto rinkliavų nedidėjo, pasikeitė tik šių pajamų struktūra.

Nutarimo projektui pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo taryba ir suderino Lietuvos laivų asociacija, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija bei Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija.

Projektas parengtas 2001 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-02-13 nutarimu Nr. 226 patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

8 priemonė. Parengti teisės aktus, kurių reikia laisvojo valstybinio jūrų uosto statusui įgyvendinti.

Siekiama sudaryti prielaidas, kad pradėtų veikti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste laisvojo uosto statusas.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai:

1. Susisiekimo ministro 2001-05-24 įsakymas Nr. 176 „Dėl tipinės laisvojo uosto žemės sklypo (sklypų) įrengimo sutarties formos patvirtinimo“.

2. Susisiekimo ministro 2001-02-01 įsakymas Nr. 29 „Dėl leidimo veiklai laisvajame uoste formos, leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“.

Parengti ir derinami teisės aktų projektai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl laisvojo uosto ribų ir veiklos sąlygų nustatymo“.

2. Susisiekimo ministro įsakymas „Dėl leidimų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laisvąjį uostą išdavimo tvarkos ir leidimo pavyzdžio patvirtinimo“.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcine paskirtimi susijusių veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“.

Taip pat yra parengtas ir derinamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo dalinio pakeitimo įstatymo projektas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

9 priemonė. Užtikrinti tarptautinių konvencijų laivybos saugumo reikalavimus.

Pagal IHO standartus bus parengti jūrlapiai teritorinei jūrai bei ekonominei zonai.

Teritorinė jūros bei ekonominės zonos gylių bei Klaipėdos uosto prieigų kranto linijos matavimai paskutinį kartą buvo atliekami kariniais tikslais 1985 metais. Šių matavimų duomenys netikslūs bei pasenę. Kiekviena valstybė pagal Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimus yra įsipareigojusi užtikrinti saugią laivybą jos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse. Vienas iš saugios laivybos užtikrinimo būdų – tikslus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos jūrlapių parengimas, leidyba ir platinimas. Tam tikslui vykdomi gylių matavimai, sudarytas Klaipėdos uosto batimetrinis tinklelis 2 m gardelės dydžio, sudarytos Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių schemos, atnaujinama HIS/GIS (hidrologijos/geologijos informacinės sistemos) duomenų bazė.

Parengtas ir atspausdintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos jūrlapis, ruošiama medžiaga Lietuvos Respublikos teritorinės jūros jūrlapiui spausdinti.

Lietuvos Respublikoje kol kas negalioja Tarptautinės darbo organizacijos 1976 m. Prekybinės laivybos (Minimalių standartų) konvencija Nr. 147, kuri nėra ratifikuota Lietuvoje. Uosto valstybės laivų kontrolę Lietuvoje vykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inspektoriai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje buvo nustatyta, kad įplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir užsienio šalių prekybinių laivų uosto valstybės kontrolė vykdoma pagal 1982 m. Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumą dėl laivų kontrolės uosto valstybėje. Kontrolė turi būti organizuojama taip, kad kasmet būtų patikrinta iki 15% bendro skaičiaus įplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą užsienio šalių prekybinių laivų.

2001-04-02 susisiekimo ministro įsakymu Nr.92 buvo patvirtinta Uosto valstybės laivų kontrolės vykdymo tvarka ir uosto valstybės laivų kontrolės inspektorių pažymėjimo forma.

Lietuvos Respublika yra numačiusi prisijungti prie 1982 m. Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo dėl laivų kontrolės uosto valstybėje bei toliau stiprinti institucijas, vykdančias šią kontrolę Lietuvos jūrų uostuose.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

10 priemonė. Įdiegti „Laivo informacinę sistemą“.

Šia priemone yra siekiama įdiegti bendrą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą.

Laivo informacinė sistema skirta efektyviam laivų aptarnavimui Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tai taikomoji programinė įranga, apimanti laivų kontrolę uoste (laivo atvykimas, švartavimas, išvykimas), atvykimo-išvykimo laivo deklaracijos įforminimas, uosto rinkliavų skaičiavimas bei PVM sąskaitų-faktūrų spausdinimas, veiklos ataskaitų bei suvestinių formavimas. Laivo informacinė sistema pagreitins dokumentų bei ataskaitų rengimą uoste, taip pat pagerins krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą.

Laivo informacinė sistema įdiegta 2001-12-01.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą

11 priemonė. Parengti Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategiją, siekiant suformuoti pagrindinius ilgalaikius Lietuvos transporto politikos tikslus laivybos sektoriaus plėtros srityje ir apibrėžti jų įgyvendinimo būdus.

Šia priemone siekiama suformuoti pagrindinius ilgalaikius Lietuvos transporto politikos tikslus laivybos sektoriaus plėtros srityje ir apibrėžti jų įgyvendinimo būdus. Reglamentuoti valstybės poziciją laivybos verslo atžvilgiu bei numatyti, kokia valstybės pagalba gali būti teikiama laivybos verslui.

Jūrų transportas – tarptautinė paslaugų industrija, ir dėl to laivybos veikla daugiausia yra reglamentuojama tarptautiniais ar visuotinai priimtinais susitarimais, tačiau ne vienašališkai nustatytomis taisyklėmis, ypač atsakomybės, tarptautinių saugios laivybos ir taršos prevencijos, darbo klausimų srityse. Laive taikoma valstybės, kurioje jis yra įregistruotas ir su kurios vėliava plaukioja, jurisdikcija, t.y. tie patys administraciniai, fiskaliniai, darbo ir socialinių garantijų įstatymai, kaip ir kitiems toje valstybėje veikiantiems subjektams. Tokių nuostatų ilgą laiką laikėsi ir tradicinės jūrų valstybės (Anglija, Danija, Olandija, Portugalija ir t.t), įskaitant ir Lietuvą. Kai kurios vadinamos „patogių vėliavų“ valstybės (Panama, Liberija, Kipras, Bahamai, Malta ir pan.) nustatė labai palankią aplinką plėstis jose įsisteigusioms laivybos bendrovėms: nėra jokių specialių reikalavimų dėl laivo savininko pilietybės, nedideli fiksuoto dydžio mokesčiai, nepriklausantys nuo bendrovės pelno, nenustatomi reikalavimai laivo įgulą komplektuoti tos valstybės piliečiais ir t.t. Be to, tokios valstybės dažnai sudaro ir kitas patrauklias sąlygas laivybos sektoriaus veiklai, pvz., jūrų draudimo, teisinės paslaugos, yra specializuoti teismai ar arbitražai, finansavimo ir kreditavimo infrastruktūra. Visa tai lėmė, kad dalis laivybos bendrovių perkėlė savo pagrindinę verslo vietą iš tradicinių jūrų valstybių į „patogių vėliavų“ valstybes. Europos Komisijos skaičiavimais, laivų savininkai ar valdytojai tokiu būdu vienam laivui gali sutaupyti apie 1 mln. JAV dolerių per metus. Dėl to nuo 1970 m. iki 1995 m. Europos Sąjungos valstybių vėliavoms priklausančio laivyno bendrojo pasaulinio tonažo dalis dėl laivų pervedimo į „patogių vėliavų“ valstybių laivų registrus sumažėjo nuo 32 iki 14 procentų, jūrininkų skaičius sumažėjo 51 procentu. Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą procesas apima ir jūrų transporto integravimą, todėl Lietuvos jūrų transportui kyla tos pačios problemos, kurias jau patyrė dauguma Europos Sąjungos valstybių: nacionalinio laivybos sektoriaus smukimas, susijęs su laivų perregistravimu „patogių vėliavų“ valstybėse.

Nė viena valstybė vien teisinėmis priemonėmis negali užtikrinti darbo savo piliečiams bei bendrovėms tarptautinės konkurencijos veikiamose rinkose. Laivo savininkas, jeigu tai gali turėti neigiamos įtakos jo finansinei padėčiai, neregistruos laivo savo valstybės laivų registre vien dėl garbės ar noro sukurti darbo vietas savo valstybės piliečiams. Vadinasi tam, kad būtų galima išlaikyti ir plėtoti laivybos sektorių, būtina sudaryti palankias sąlygas sektoriaus plėtrai, taikant tarptautiniu mastu pripažintus standartus bei gerinant laivybos sektoriaus konkurentabilumą.

Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijos projektas parengtas 2001 metais, tačiau dėl užsitęsusio derinimo proceso, tik 2002-01-15 susisiekimo ministro raštu Nr.2-22-162 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

12 priemonė. Sudaryti nepriklausomą nuo civilinės aviacijos vadovybės incidentų civilinėje aviacijoje tyrimo komisiją.

Organizuoti visų civilinių orlaivių avarijų bei incidentų, įvykusių Lietuvos teritorijoje, tyrimą, taip pat visų Lietuvos Respublikoje registruotų orlaivių avarijų, įvykusių ne Lietuvos teritorijoje, tyrimą, kai tokių tyrimų nevykdo kita valstybė. Užtikrinti nešališką aviacijos avarijų ir incidentų tyrimą.

Susisiekimo ministro 2001-04-13 įsakymu Nr.127 įsteigtas naujas orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovo etatas ir 2001-06-11 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 149 paskirtas orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

13 priemonė. Dalyvauti Europos bendros aviacinės erdvės projekte, kuris rengiamas Europos Komisijos iniciatyva.

Sudaryti sąlygas orlaiviams laisvai naudotis Europos valstybių ir Lietuvos oro erdve.

Europos Komisijos buvo parengta Daugiašalė sutartis dėl Europos bendros aviacijos zonos sukūrimo. Minėta sutartis numato sukurti bendrą Europos aviacijos erdvę. Viena iš svarbiausių sutarties sąlygų yra Europos Sąjungos reglamentų bei direktyvų įgyvendinimas. Išoriniuose Europos Sąjungos santykiuose oro transporto srityje yra priimtas ES Tarybos sprendimas, numatantis konsultacijos procedūras dėl valstybių narių santykių oro transporto srityje su trečiosiomis valstybėmis. 2001 m. vasario 27-28 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos komisijos atstovų techninės konsultacijos, susijusios su Daugiašalės sutarties dėl Europos bendros aviacijos zonos sukūrimo svarstymu. Minėtų konsultacijų metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos Respublikos galimybių įgyvendinti atitinkamus Europos Sąjungos reglamentus bei direktyvas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

14 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo įstatymo projektą.

Siekiama nustatyti pavojingų krovinių vežimo kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transportu Lietuvos Respublikoje teisinius ir organizacinius pagrindus, kryptingai parengti pavojingų krovinių vežimą reglamentuojančius teisės aktus bei derinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimus su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, siekiant užtikrinti saugų pavojingų krovinių vežimą.

Šis įstatymas padės suvienodinti pavojingų krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais ir šalies viduje reikalavimus. Tai užtikrins pavojingų krovinių vežimo saugumą, palengvins pavojingų krovinių vežimo dalyvių (siuntėjų, vežėjų, gavėjų, sandėliuotojų) ir kontroliuojančių institucijų darbą. Taip pat, vadovaujantis šiuo įstatymu, bus reglamentuotas pavojingų krovinių vežimo šalies viduje procesas, nustatytos atskirų institucijų funkcijos, vežimo dalyvių atsakomybė. Labai svarbu, kad Pavojingų krovinių vežimo įstatymas apjungs pavojingų krovinių vežimą Lietuvoje reglamentuojančius teisės aktus ir nustatys integruotą pavojingų krovinių vežimo sistemą, užpildys pavojingų krovinių vežimo šalies viduje teisines spragas ir įgalins vykdyti visus Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus vežant pavojingus krovinius.

Seimas 2001-12-11 priėmė Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

15 priemonė. Parengti LRV nutarimo „Dėl LRV 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 1032 „Dėl transporto tranzito komiteto sudarymo“ dalinio pakeitimo “ projektą.

Pasiekti, kad Tranzito komitetas taptų veiksminga, nuolatine operatyvine struktūra, greitai ir tiksliai reaguojančia į tranzito rinkos sąlygų pokyčius ir šalinančia biurokratines kliūtis plėtoti tranzito verslą.

Vykdant šią priemonę parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis suderintas nutarimo projektas 2001-12-19 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-01-15 nutarimu Nr. 45 „Dėl Tranzito komiteto sudarymo“ papildė Tranzito komiteto sudėtį bei įkūrė Tranzito komiteto sekretoriatą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

16 priemonė. Parengti ir pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos kainų įstatymo, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimų projektus.

Siekiama: patikslinti duomenų perdavimo paslaugos apibrėžimo sąvoką; įteisinti licencijų telekomunikacinei veiklai vykdyti išdavimą aukciono būdu; už licencijos išdavimą mokamą žyminį mokestį pakeisti valstybės rinkliava; papildyti nuostata, kad už suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius telekomunikacijų operatoriai privalo mokėti mokesčius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; nustatyti, kad telekomunikacijų paslaugų kainas prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba.

Susisiekimo ministerija Telekomunikacijų įstatymo 2, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą 2001-03-26 pateikė Vyriausybei. Vyriausybė 2001-05-31 nutarimu Nr.647 pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui (Seime įregistruota 2001-06-01, Nr.IXP-745). Tačiau Seimo 2001-09-25 protokolo Nr.11(135) sprendimu projektas buvo grąžintas tobulinti. Pakartotinai Vyriausybei 2001-11-07 pateikta 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-28 posėdyje nuspręsta 9 straipsnio pakeitimo projektą teikti kartu su Mokesčių už suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius įstatymo projektu. Vyriausybė 2001-12-11 nutarimu Nr. 1499 pritarė 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui (įregistruota 2001-12-12, registracijos Nr. IXP-745(2).

Ministro Pirmininko 2001-11-09 potvarkiu Nr.257 sudaryta darbo grupė ir rengiamas Telekomunikacijų įstatymo naujos redakcijos projektas, kuriame turėtų būti įtvirtintos 2001-03-26 teiktame projekte 2 ir 9 straipsnių nuostatos.

Dėl šios priemonės pirmosios dalies – Kainų įstatymo projekto –Ministerijų sekretorių 2001-05-21 pasitarimo išvadose buvo nuspręsta:

1. atsižvelgti į Konkurencijos tarybos siūlymą Kainų įstatymą pripažinti netekusiu galios, o kai kurias nuostatas perkelti į Energetikos ir Dujų įstatymus.

2. pasiūlyti Konkurencijos tarybai pateikti Kainų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.

3. Ūkio ministerijai pateikti Energetikos ir Dujų įstatymų atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo pataisas.

 

17 priemonė. Parengti nacionalinio ryšio numeracijos planą.

Siekiama reglamentuoti telekomunikacijų tinkluose naudojamų telefono ryšio numerių paskirtį ir struktūrą.

Vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymo 15 straipsniu, numerių ištekliai valdomi ir skiriami vadovaujantis Nacionaliniu telefono ryšio numeracijos planu. Vykdant šią nuostatą buvo parengtas Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano projektas ir, įsteigus Ryšių reguliavimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2001 m. kovo 13 d. perduotas Ryšių reguliavimo tarnybai, nes pagal Telekomunikacijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punktą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą rengia, kontroliuoja ir prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba.

Senoji telefono ryšio tinklo numeracija buvo visiškai išnaudota ir ribojo ne tik naujų telekomunikacijų rinkos dalyvių atsiradimą, bet ir jau veikiančių telekomunikacijų operatorių galimybes pasiūlyti naujas paslaugas. Telekomunikacijų paslaugų augimas reikalauja daug numeracijos resursų, todėl buvo būtina patvirtinti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, kuris padidintų telefono ryšio numeracijos talpumą, leistų planingai skirstyti telefono ryšio numerius, o telekomunikacijų operatoriams plėsti veiklą bei numatyti investicijas daugeliui metų. Talpi numeracija yra būtina konkurencijos telekomunikacijų rinkoje sąlyga.

Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.681 „Dėl telefono ryšio numeracijos plano“.

 

18 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Siekiama patikslinti bei praplėsti Pašto įstatyme naudojamas sąvokas, nustatyti tarifų taikymo principus. Numatyti, kad visi pašto paslaugų teikėjai pašto paslaugas gali teikti tik turėdami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotus leidimus, o Ryšių reguliavimo tarnyba vykdytų ginčų, kilusių tarp universaliųjų pašto paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą. Įstatymas papildytas nuostata, kad valstybės paštas gali pristatyti pensijas ir kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas.

Galiojusiame Lietuvos Respublikos Pašto įstatyme nebuvo atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos vystymosi bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (97/67 EC)“ ir Lietuvos priimtus įsipareigojimus stojimo į Europos Sąjungą derybinėje pozicijoje (19 skyrius, Telekomunikacijos ir informacijos technologijos) nuostatas, taip pat nebuvo numatytos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai. Kaip rodo kitų šalių patirtis, pašto paslaugų teikėjų vykdomos veiklos priežiūrą bei ginčus, kilusius tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų, sprendžia nepriklausoma institucija, t.y. Ryšių reguliavimo tarnyba.

Seimas 2001-10-18 priėmė Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-563).

Priėmus Pašto įstatymo pakeitimo įstatymą Lietuva įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus stojimo į Europos Sąjungą derybinėje pozicijoje, taip pat atsižvelgė į Pekino Pasaulinės Pašto sąjungos konvencijos nuostatas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

 

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės:

1 priemonė. Įsteigti Lietuvos saugios laivybos administraciją egzistuojančių institucijų pagrindu (3.4.5-P-A25).

Po „Erikos“ tanklaivio katastrofos prie Prancūzijos krantų Europos Sąjunga didelį dėmesį skiria jūrų saugai užtikrinti, nedarydama jokių kompromisų ekonomikai saugos sąskaita. Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimui ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti numatyta įsteigti Lietuvos saugios laivybos administraciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.1360 priėmė sprendimą nuo 2001 m. sausio 1 d. reorganizuoti valstybės įmonę Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją (toliau – Uosto direkcija) skaidymo būdu, ir jos pagrindu įsteigti biudžetinę įstaigą Lietuvos saugios laivybos administraciją (toliau – Administracija). Tačiau 2001 m. iš valstybės biudžeto lėšų šiai institucijai nebuvo skirta. Šiuo metu minėtos administracijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (2000-10-02 Susisiekimo ministro įsakymas Nr.273), kuri nuo 2001 m. gegužės 1 d. įsteigė filialą “Saugios laivybos administracija”.

Pagrindinė savarankiškos institucijos – Saugios laivybos administracijos – sukūrimo idėja buvo atskirti valstybės valdymo ir komercines funkcijas. Iki šio laiko visas su saugia laivyba susijusias funkcijas vykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas, kuris tuo pat metu buvo ir Uosto direkcijos direktoriaus pavaduotojas. Tai sudarė sąlygas kilti interesų konfliktui, kuomet Uosto direkcijos vadovas, vadovaudamasis komerciniais uosto interesais, galėjo nurodyti savo tiesioginiam pavaldiniui – Uosto kapitonui – priimti sprendimą, nesilaikant saugios laivybos reikalavimų. Be to, nors ES teisė tiesiogiai nereikalauja, kad saugios laivybos administravimui turėtų būti sukurta savarankiška institucija, daugelio kaimyninių valstybių (Suomija, Švedija, Danija, Estija ir kt.) patirtis rodo, kad būtent tokia organizacinė schema, kai Susisiekimo ministerija nustato laivybos politiką, o administracija ją įgyvendina – yra optimalus šio klausimo sprendimo būdas.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas LR saugios laivybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, kuris numato, kad iki to laiko, kol bus įsteigta biudžetinė įstaiga Lietuvos saugios laivybos administracija, jos funkcijas vykdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nors tai nėra optimalus sprendimas, tokio įstatymo priėmimas įstatyminiu lygiu įtvirtintų esamą situaciją ir užkirstų kelią galimiems ginčams dėl to, ar Uosto direkcija įgaliota vykdyti saugios laivybos valstybinę priežiūrą.

Lietuvos Respublikos biudžeto projekte Lietuvos saugios laivybos administracijos įkūrimui 2002 m. II pusmetyje yra skirtos lėšos, todėl numatoma, jog administracija taps savarankišku juridiniu asmeniu nuo 2002 m. liepos 1 d.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

2 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl vidaus vandenų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo projektą (3.4.5.1-T-B12.1).

ES teisės nuostatos iš dalies įgyvendintos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, registravimo taisyklėse. Kai kurios nuostatos perkeltos į teisės aktą dėl minimalių techninių reikalavimų laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais.

2001-11-13 susisiekimo ministro įsakymu Nr.403 buvo parengta ir patvirtinta Laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, registravimo taisyklių nauja redakcija. Šiose taisyklėse išdėstytos nuostatos dėl laivų tinkamumo plaukioti liudijimų tarpusavio pripažinimo sąlygų bei pateiktas laivo tinkamumo plaukioti liudijimo pavyzdys pagal ES reikalavimus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

3 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl ES valstybėse išduotų tinkamumo plaukioti pažymėjimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo projektą (3.4.5.1-T-B12.2).

Siekiant užtikrinti laisvą patekimą į rinką, įsigyjant krovinių vežėjo vandenų keliais nacionalinio ir tarptautinio transporto srityje profesiją, būtinas abipusis diplomų, pažymėjimų ir kitų dokumentų, patvirtinančių formalios kvalifikacijos, reikalingos šiai specialybei, įsigijimą bei vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti pažymėjimų pripažinimas. 2001-01-30 susisiekimo ministro įsakymu Nr.22 patvirtinta Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų laivų ir laivų įgulų dokumentų galiojimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose tvarka. Ši tvarka nustato, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose galioja Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų laivų dokumentai, vežėjų vidaus vandenų keliais profesinę kompetenciją ir vidaus vandenų laivų įgulų narių profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

4 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandens transporto specialistų diplomų, kvalifikacinių liudijimų, pažymėjimų išdavimo bei profesinių žinių patikrinimo taisyklių dalinio pakeitimo projektą (3.4.5.1-T-B32).

Iki šiol Lietuvoje galiojusi vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją įrodančių dokumentų sistema nevisiškai atitiko ES reikalavimus. Susisiekimo ministro 2001-05-15 įsakymu Nr.161 patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarka. Šiuo įsakymu Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai pavedama išduoti diplomus ir kvalifikacijos liudijimus vidaus vandens transporto specialistams.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

5 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos jūrinių laipsnių diplomų ir kvalifikacinių liudijimų išdavimo taisyklių patvirtinimo papildymo projektą (3.4.5.1-T-B33).

Iki šiol Lietuvoje galiojusi jūrų transporto specialistų kvalifikaciją įrodančių dokumentų sistema nevisiškai atitiko ES reikalavimus. 2001-04-09 susisiekimo ministro įsakymu Nr.110 patvirtinti mokymo įstaigų, suteikiančių asmenims teorinį ir praktinį pasirengimą, būtiną jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, akreditavimo nuostatai, mokymo įstaigos akreditavimo liudijimo ir liudijimo priedo pavyzdžiai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

6 priemonė. Parengti susisiekimo ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymo dėl pavojingų krovinių vežimo tikrinimo keliuose projektą (3.4.5.2-T-B12).

1995 m. Lietuva prisijungė prie Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR), kurią 1998 m. ratifikavo. Pagal Europos Sąjungos nuostatas būtina užtikrinti, kad vežėjai vykdytų pavojingų krovinių vežimo taisyklių reikalavimus. Reikalinga nurodyti konkrečias institucijas, vykdančias pavojingų krovinių vežimo kontrolę, nustatyti pavojingų krovinių vežimo tikrinimo procedūrą, atsakomybės ir nuobaudų už padarytus pažeidimus sistemą.

Priėmus 2001-10-26 susisiekimo, finansų ir vidaus reikalų ministrų įsakymą Nr.349/560/297 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kontrolės keliuose ir pasienio kontrolės punktuose tvarkos patvirtinimo“, užpildytos spragos teisės aktuose, galima vadovautis vieningomis taisyklėmis, kurios palengvina kontroliuojančių institucijų darbą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

7 priemonė.. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl oro paslaugų tarifų nustatymo ir taikymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo projektą (3.4.5.4-T-B1).

Pagal LR įstatymus oro vežėjui suteikiama teisė laisvai nustatyti keleivių, bagažo ir krovinių vežimo tarifus, jei kitaip nenumato tarptautinės sutartys. Tokiu būdu, oro vežėjai gali laisvai nustatyti tarifus tuose maršrutuose ir toms paslaugoms, kurioms netaikomos atitinkamų dvišalių sutarčių dėl oro susisiekimo nuostatos. Susisiekimo ministerija tarifus tvirtina tik tuo atveju, kai tai yra numatyta konkrečioje dvišalėje sutartyje. Tačiau ES teisės aktuose numatytos tarifų pateikimo sistemos Lietuvoje nėra. Todėl buvo būtina parengti teisės aktus, visiškai atitinkančius ES reikalavimus, užtikrinant laisvą ir sąžiningą konkurenciją.

Pakeitimai patvirtinti 2001-10-19 susisiekimo ministro įsakymu Nr.328.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

8 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis projektą (3.4.5.4-T-B3).

Lietuvos Respublikoje nebuvo teisės akto, reglamentuojančio kompiuterinių rezervavimo sistemų naudojimo principus bei tvarką. Taip pat galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo numatyta jokių apribojimų naudotis kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos aviakompanijos naudojasi rezervavimo sistema BABS RTB. Taip pat LAL yra pasirašiusi sutartis su pagrindinėmis didžiausiomis pasaulinėmis rezervavimo sistemomis, tokiomis kaip AMADEUS, WORLDSPAN, ABACUS, SABRE, GALILEO, GABRIEL ir pan.

Kadangi Lietuvos Respublikoje nebuvo atitinkamo teisės akto, reglamentuojančio kompiuterinių rezervavimo sistemų naudojimą, parengtos ir 2001-15-16 susisiekimo ministro įsakymu Nr.166 patvirtintos Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis taisyklės, į kurias perkeltos ES reglamento nuostatos.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

9 priemonė. Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl reikalavimų labai lengviems lėktuvams projektą (3.4.5.4-T-B16).

Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl reikalavimų dideliems lėktuvams projektą (3.4.5.4-T-B17).

Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl bendrųjų technikos standartų nurodymų projektą (3.4.5.4-T-B22).

Pripažinimas be papildomų techninių reikalavimų Europos Sąjungos valstybės narės sertifikuotų produktų, suprojektuotų, pagamintų, naudojamų ir techniškai prižiūrimų pagal bendruosius techninius reikalavimus JAR (Jungtinės aviacijos valdžios taisyklės), bei pripažinimas pažymėjimų, kuriuos pagal ES reikalavimus išdavė kita valstybė – Europos Sąjungos narė – ar jos vardu veikianti įstaiga jos jurisdikcijoje ar valdžioje esančioms organizacijoms arba asmenims, kurie užsiima produktų projektavimu, gamyba bei technine priežiūra ir orlaivių eksploatavimu, įvardintas naujojoje Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registravimo, registracijos liudijimų ir tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo nuostatų redakcijoje. Susisiekimo ministro įsakymu taip pat patvirtinti LR civilinių orlaivių registravimo ir ženklinimo nuostatai.

Bendrųjų aviacijos reikalavimų (JAR) įgyvendinimas Lietuvoje numatomas keliais etapais. Siekiant suvienodinti civilinės aviacijos techninius reikalavimus ir administracines procedūras su Jungtinės aviacijos valdžios taisyklėmis JAR-22 „Sklandytuvai ir motorizuotieji sklandytuvai“ bei JAR-VLA „Labai lengvi orlaiviai“ reikalavimų galiojimas įteisintas Civilinės aviacijos administracijos generalinio direktoriaus įsakymais: 2001-07-03 Nr.5, 2001-10-19 Nr.71 ir 2001-12-27 Nr.110 . Šių JAR-ų pirmaeilis įgyvendinimas svarbus todėl, kad Lietuvoje gaminami šių kategorijų orlaiviai.

Iki 2003 m. gruodžio 31 d. planuojama įgyvendinti visų likusiųjų JAR-ų įdiegimą. Ilgas laikotarpis būtinas todėl, kad tai susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis JAR-ų analizei, pasiruošimui ir adaptacijai Lietuvos Respublikoje.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

1 priemonė. Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui įgyvendinti (pagal LRV 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.1506 „Dėl LR civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą).

Šia priemone siekiama klasifikuoti geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui, suderinti Geležinkelio transporto kodekso bei Aviacijos įstatymo normas su Civilinio kodekso normomis.

Geležinkelio transporto kodekso nuostatos suderintos su Civilinio kodekso šeštosios knygos XL skyriumi „Vežimas“, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 2 d. posėdžio sprendimu (protokolo Nr. 21, 23 klausimas) pritarė Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių įgyvendinimo planui. 2.1 p. numatyta klasifikuoti geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui. Siekiant įgyvendinti šias priemones, būtina keisti Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą reikia keisti ir Civiliniam kodeksui įsigaliojus, ir klasifikuojant geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui ir derinti su ES direktyvomis, tikslinga rengti tik vieną Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto pateikimo LR Vyriausybei data – 2002 m. II ketvirtis (LRV 2002m. vasario 6 d. nutarimas Nr.170).

Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymo projektas pataisytas, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas. Pakartotinai pateiktas Teisingumo ir Krašto apsaugos ministerijoms derinti 2002 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2-18-478. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170 įvykdymo terminas atidėtas, galutinis variantas turi būti pateiktas Vyriausybei 2002 m. II ketvirtį.

 

2 priemonė. Paskirti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovą Rusijos Federacijoje.

Vykdydama šią priemonę, AB „Lietuvos geležinkeliai“ numatė savo atstovu Rusijos Federacijoje (Maskvoje) paskirti Rusijos pilietį. Dėl užsitęsusios užsienio piliečio įdarbinimo procedūros priemonę numatoma įvykdyti 2002 m. I ketvirtį (terminas atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170).

 

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr.1493 ,,Dėl valstybės kelių infrastruktūros tobulinimo“ ir atitinkamų susisiekimo ministro įsakymų pakeitimo projektus.

Šia priemone siekiama supaprastinti nuostatas, pagal kurias degalinės ir prekybos objektai gali būti statomi prie automobilių kelių pagal rekomenduojamas šių objektų išdėstymo schemas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-04 nutarimu Nr.1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ šios priemonės (253 priemonė) įvykdymo terminas nukeltas į 2002 m. III ketvirtį.

4 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl nuostolingų geležinkelio linijų uždarymo projektą.

Vykdant šią priemonę 2001 m. birželio mėn. buvo parengtas ir pateiktas derinti atitinkamoms institucijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nuostolingų geležinkelio linijų uždarymo“ projektas. Šiame projekte numatoma uždaryti tris geležinkelio linijas: Druskininkai – valstybės siena, Pabradė – valstybės siena, Didžiasalis – Adutiškis – valstybės siena. Užsienio reikalų ministerija pateikė pastabą, kad prieš priimant šį LR Vyriausybės nutarimą, būtina atlikti atitinkamus pakeitimus dviejuose tarptautiniuose susitarimuose: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. laikinajame susitarime dėl abiejų valstybių piliečių kelionių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 18 d. susitarime dėl valstybės sienos perėjimo punktų. Įvertinę ilgas tarptautinių susitarimų pakeitimų procedūras (apie 1,5 metų), šią priemonę galėsime įvykdyti ne anksčiau kaip 2003 m. I ketvirčio pabaigoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170 įvykdymo terminas atidėtas.

2 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt). Nacionalinė transporto plėtra. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 147 tūkst. Lt, faktiškai gauta 145 tūkst. Lt.

Programos įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšos panaudotos moksliniams-tiriamiesiems darbams finansuoti ir ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Atsižvelgiant ES rekomendacijas paspartinti transporto teisės aktų harmonizavimą su ACQUIS, buvo planuojami moksliniai-tiriamieji darbai, siekiant:

1. išanalizuoti keleivių vežimą visuomeniniu kelių transportu Lietuvoje, palyginti su ir ES šalimis ir pateikti strategijos projektą bei rekomendacijas, kaip tobulinti keleivių vežimo organizavimą bei suvienodinti privačių ir visuomeninių vežėjų konkurencijos sąlygas;

2. išanalizuoti transporto sistemos plėtrą Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, bei parengti siūlymus, dėl Lietuvos transporto sektoriaus integravimo į bendrą transporto paslaugų rinką.

Kitas svarbus klausimas, keliamas ES rekomendacijose, yra institucijų gebėjimų stiprinimas. Todėl dalis lėšų buvo skirta ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Programos tikslas. Plėtoti transporto infrastruktūros tinklą, tranzito paslaugas, tenkinti krovinių ir keleivių vežimo poreikius.

Programos uždavinys. Užtikrinti vežamų paslaugų kokybę ir integruotis į ES transporto tinklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Rekonstruoti IXB transporto koridorių – automagistralės Vilnius–Klaipėda ruožus.

Priemonė priklauso Lietuvos greitkelių projektui. Pagal jį numatyta rekonstruoti Europos tinklo kelių atskirus ruožus. Projektas finansuojamas ES ISPA programos, kuri šiam projektui skyrė 65,5 mln. Eurų, bei Europos ir Šiaurės investicijų bankų paskolų lėšomis.

Kelias Vilnius – Klaipėda yra pagrindinis Lietuvos greitkelis (296,3 km). Eismo intensyvumas šiame kelyje pastoviai auga, didėja kelio apkrovimas. Numatyta atskiruose kelio ruožuose patobulinti kelio techninius parametrus, praplatinti ir sustiprinti dangos konstrukciją, rekonstruoti kai kurias sankryžas, tiltus bei viadukus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 m. buvo planuota rekonstruoti 50 km automagistralės, rekonstruota – 73,86 km kelio bei dvi vieno lygio sankryžos ir 11 viadukų. Tai užtikrins saugų ir patogų eismą. Tam buvo panaudota 43,81 mln. Lt (iš jų: 10,8 mln. Lt paskolų, 33,01 mln. Lt ISPA lėšų).

2001 metais Via Baltica magistralėje nutiesta 11 km Marijampolės aplinkkelio. Panaudota 32,0 mln. Lt (iš jų: 14,0 mln. Lt PHARE lėšų ir 18,0 mln. Lt Kelių fondo lėšų).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė

2 priemonė. Išasfaltuoti valstybinės reikšmės kelius, jungiančius kaimus, gyvenvietes, miestelius su administracinių vienetų centrais pagal Žvyrkelių programą.

Lietuvoje yra 9500 km žvyrkelių, o tai sudaro apie 45% visų valstybinių kelių. Jų eksploatacija brangiai kainuoja, o tam tikrais metų laikotarpiais jie tampa sunkiai pravažiuojami, nesaugūs, transporto sukeliamos dulkės teršia aplinką. Pagal Lietuvos kelių (žvyrkelių) projektą planuojama iki 2004 m. padengti asfalto danga apie 630 km žvyrkelių 189 kelių ruožuose bei pavojingiausiuose eismo saugumo požiūriu vietose įdiegti eismo saugumo priemones. Projektas finansuojamas Europos ir Šiaurės investicijų bankų paskolų lėšomis.

2001 m. įvyko du tarptautiniai konkursai, pasirašytos dvejų metų trukmės sutartys. Darbai pradėti visuose ruožuose. Atlikti pagrindiniai darbai: žemės sankasos tvarkymas, pradėtas kelių pagrindo įrengimas. Kelyje Maišiagala-Nemenčinė nutiestas 4 km kelio ruožas.

Labai svarbus socialinis žvyrkelių asfaltavimo efektas, kadangi skirtingų rajonų gyventojai turi nevienodas susisiekimo sąlygas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Kaip ir buvo planuota, 2001 metais šiam projektui įgyvendinti panaudota 20,8 mln. Lt (iš jų: 14,9 mln. Lt – paskolos lėšos, 5,9 mln. Lt – Kelių fondo lėšos).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

3 priemonė. Rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantines.

Šios priemonės įgyvendinimo tikslas – pagerinti uosto konkurencingumą tarp Baltijos jūros regiono uostų. Numatyta plėsti uosto infrastruktūrą, rekonstruoti uosto krantines, gilinti uosto akvatoriją, pasiekti, kad Klaipėdos jūrų uostas galėtų aptarnauti didelio tonažo laivus, didėtų krovinių srautai per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Projektas įgyvendinamas įmonės ir Europos investicijų banko paskolos lėšomis.

Baigtos rekonstruoti krantinės Nr.3, Nr101-104, kuriose statomi specializuoti birių trąšų ir skystų krovinių terminalai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo planuota rekonstruoti 0,5 km krantinių – rekonstruota 0,676 km. Krantinių rekonstrukcijai buvo numatyta 39,38 mln. Lt, iš jų 26,0 mln. Lt Europos investicijų banko paskola. Panaudota – 17,1 mln. Lt nuosavų lėšų. Europos investicijų banko paskola. nepanaudota dėl papildomos šio projekto ekspertizės.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė.

4 priemonė. Plėsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių tinklą.

Privažiuojamieji geležinkeliai bei vidinis uosto geležinkelių tinklas turi atitikti išaugusius krovos pajėgumus. Prie naujų krantinių tiesiamos naujos geležinkelio atšakas. Geležinkelio kelius uosto teritorijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija stato ir rekonstruoja nuosavomis lėšomis.

2001 m. nutiesta bei suremontuota 4,5 km geležinkelio kelių. Nutiestas geležinkelio kelias į UAB „Klaipėdos Smeltė“, tiesiamas privažiuojamas geležinkelio kelias į konsorciumą „Klaipėdos terminalas“. Dabar geležinkeliu atvežti į uostą kroviniai kraunami tiesiai į laivus. Projekto įgyvendinimas leis pagerinti verslo sąlygas ir uosto konkurencingumą tarp Baltijos jūros regiono uostų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo planuota nutiesti bei suremontuoti 4,5 km geležinkelio kelių –nutiesta bei suremontuota 4,5 km. Planuota ir panaudota 6,1 mln. Lt nuosavų lėšų.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

5 priemonė. Modernizuoti ir rekonstruoti geležinkelių infrastruktūrą tarptautiniuose transporto koridoriuose: rekonstruoti 20 km geležinkelio Šumskas – Klaipėda ir Kaišiadorys– Kybartai ruožuose.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ projektą „Kelių kapitalinis remontas IX Kretos transporto koridoriuje (IX B, D) Šumskas – Klaipėda ir Kaišiadorys – Kybartai“ nuo 1995 metų vykdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko paskolų lėšomis ir įmonės nuosavomis lėšomis. Suremontuota 220,8 km geležinkelio kelio, liko suremontuoti 163,9 km kelio.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais planuota suremontuoti 20 km geležinkelio kelio, suremontuota 33 km. Šiuose ruožuose padidėjo traukinių važiavimo greitis, pagerėjo eismo saugumas. Tam 2001 metais planuota 19,76 mln. Lt, o panaudota – 31,56 mln. Lt (iš jų: 24,33 mln. Lt – paskolų lėšos ir 7,2 mln. Lt – nuosavos lėšos).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

6 priemonė. Rekonstruoti įvažą į Vilniaus oro uostą, pagerinti susisiekimą tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto.

Integruojantis į Europos Sąjungą išaugo Vilniaus tarptautinio oro uosto reikšmė. Didėja ir Jungtinės aviacijos reikalavimai tiek pačiam oro uostui, tiek ir jo prieigoms.

2001 m. Tarptautiniam Vilniaus oro uostui buvo skirta 1,0 mln. eurų iš Europos Sąjungos PHARE programos finansinė pagalba. Naudojant ją ir nuosavas lėšas, rekonstruotas įvažiavimas į Vilniaus oro uostą, pagerintas susisiekimas tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto: rekonstruota Vaitkaus gatvė bei viadukas per geležinkelį Vilnius-Lyda

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001-10-09 Vaitkaus gatvė ir viadukas per geležinkelį priduoti naudoti. Projekto įgyvendinimui planuota ir panaudota 7,46 mln. Lt.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė (Rekonstruoti Vilniaus oro uostą (3.4.5-P-A3).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr.1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, patvirtinus naują Vyriausybės programą, 2001 m. Strateginiame veiklos plane šiam uždaviniui įgyvendinti numatytos 4 priemonės buvo perkeltos vėlesniam laikotarpiui. Neįvykdytos priemonės:

1. Kruizinių laivų terminalo krantinės rekonstrukcija ir gilinimas iki 8,5 m gylio (733 m);

2. Krantinių Nr.5 ir 6 rekonstrukcija ir gilinimas iki 14 m gylio (410 m);

3.Kkrantinių Nr.101-104 rekonstrukcija ir gilinimas iki 12 m gylio (440 m);

4. Uosto akvatorijos gilinimas (1,5 mln. kub. m ).

 

3 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Keleivių vežimo gerinimas. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 4913 tūkst. Lt, faktiškai gauta 4891 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti keleivių saugų ir patogų vežimą naujais automobiliais.

Programos uždavinys: Užtikrinti savalaikį ir pilną atsiskaitymą už gautus kreditus, įsigyjant naujus autobusus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. pastoviai kontroliuoti gautų biudžetinių lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

Grąžinta 2001 metais planuota gražinti paskolos dalis ir palūkanos už gautus 1996 m. 37 „Hyundai“ ir 44 „Karosa“ autobusus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

4 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Geležinkelio želdinių apsauga ir priežiūra (programą vykdė AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 2300 tūkst. Lt, faktiškai gauta 2300 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Vykdyti specialias priežiūros priemones apsauginėje želdinių juostoje; kurti naujus sniego, vėjų ir išmetamų teršalų sulaikymo apsauginius želdinius geležinkelio juostoje, saugoti želdinius nuo savavališko kirtimo ir naikinimo.

Programos uždavinys. Tinkamai prižiūrėti geležinkelio juostoje apsauginius želdinius, inžinerinius įrenginius, siekiant išvengti avarijų, gaisrų ir kitų padarinių.

Šiam uždaviniui įgyvendinti buvo tinkamai prižiūrimi geležinkelio juostoje apsauginiai želdiniai. Atlikta gaisrų prevencija: mineralizuota (suarta) geležinkelio apsauginėje juostoje – 3260 km; avarijų prevencijai atlikta sanitarinių kirtimų – 2262,4 sąl.ha ir kitų priežiūros darbų – 709,72 sąl.ha.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Išvengta avarijų geležinkelyje, gaisrų, negauta pretenzijų dėl bendrovės veiklos iš geležinkelio naudotojų. Pagal planuotus asignavimus buvo numatyta atlikti eksploatacijos priežiūros darbų 3071 sąl.ha plote. Faktiškai atlikta eksploatacijos priežiūros darbų 3071 sąl.ha plote. Iš jų: krūmų kirtimas atnaujinimui ir sanitarinis valymas: planuota – 1924,99 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 1924,99 sąl.ha; sanitariniai kirtimai: planuota – 574,48 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 574,48 sąl.ha; retinimo kirtimai: planuota – 473,73 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 473,73 sąl.ha; priešgaisrinės juostos mineralizavimas (arimas): planuota – 97,8 sąl.ha (3260 km), faktiškai įvykdyta – 97,8 sąl.ha (3260 km) .

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

5 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Skrydžių saugos užtikrinimas, incidentų civilinėje aviacijoje tyrimas ir prevencija. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 60 tūkst. Lt, faktiškai gauta 39 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Skrydžių saugos užtikrinimas, incidentų civilinėje aviacijoje tyrimas ir prevencija.

Programos uždavinys. Užtikrinti pilną ir objektyvų avarijų ir incidentų tyrimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatų patvirtinimo pakeitimo projektą.

Anksčiau galioję Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatai buvo parengti pagal Čikagos Konvencijos 13-ojo priedo bei Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumento 6920-AN/855-4 standartus ir rekomendacijas.

Šie nuostatai visiškai atitiko ES teisės aktų reikalavimams, išskyrus nuostatą, jog avarijas turi tirti nepriklausoma nuo civilinės aviacijos valdžios tyrimo grupė. Pastovios avarijų tyrimo grupės nebuvo. Tyrimo komisijos funkcionaliai buvo priklausomos nuo civilinės aviacijos valdžios. Civilinių orlaivių incidentus tyrė komisijos, skiriamos aviakompanijų, aviacijos įmonių ar organizacijų, kurioms priklauso orlaiviai, vadovai. Atskirais atvejais incidentą galėjo tirti Civilinės aviacijos inspekcijos komisija. Kadangi nebuvo užtikrintas tyrimo bešališkumas, reikėjo pataisyti galiojančius nuostatus. 2002-01-15 susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-25 patvirtinti Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatai, kurie visiškai atitinka ES reikalavimus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Ištirta 1 avarija ir 5 incidentai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

6 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt). Vidaus vandens kelių priežiūra bei eksploatavimas ir mechanizmų išlaikymas (programą vykdė VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 7620 tūkst.Lt, faktiškai gauta 7620 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Upės laivybinio stovio palaikymas.

Programos uždavinys. Vidaus vandens kelių garantinių matmenų išlaikymas.

2001 metai buvo vidutinio vandeningumo. Vidaus vandens keliuose fizinė navigacija tęsiasi 290 parų, faktinė – 230 parų. Įmonė , vykdydama vidaus vandens kelių priežiūrą ir išlaikydama vidaus vandens kelių būklę pagal Europos Sąjungos reikalavimus, vykdė kelių priežiūros darbus. Per navigacijos laikotarpį, valant vagą, iškasta 1,2 mln. m 3 grunto - išvalytos 34 seklumos, darbų apimtis sąmatinėmis kainomis 1689,1 tūkst. Lt. Vykdant vagos reguliavimo ir krantų tvirtinimo darbus, pastatyta 9 gruntinės būnos, suremontuota 14 gruntinių būnų, darbų apimtis sąmatinėmis kainomis 747,1 tūkst. litų. Per navigacijos laikotarpį įsisavinta 25 km naujų vandens kelių Nevėžyje, kur prasidėjo keleivinė-turistinė laivyba. Visą navigacijos laikotarpį buvo organizuota ir veikė paieškos – gelbėjimo tarnyba, tai užtikrino plaukiojančių laivų ir įgulos narių saugumą ekstremaliose sąlygose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Vidaus vandenų keliais buvo užtikrintos laivybos sąlygos plaukti laivams su grimzle 120 cm 60% navigacijos laiko arba 138 dienas, su grimzle 140 cm - 37% navigacijos laiko arba 85 dienas per navigaciją.

2001m.navigacijai buvo nustatyta ,kad visi eksploatuojami vidaus vandens keliai, kurie sudaro 87% visų vidaus vandens kelių, atitiktų Europos ekonominės bendrijos vidaus transporto komiteto reikalavimus. 2001 metais eksploatuoti vidaus vandens keliai, sudarantys 87% visų vidaus vandens kelių, atitiko Europos ekonominės bendrijos vidaus transporto komiteto dokumento TRANS/SC.3/144 reikalavimus .

 

7 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Keleivių vežimas geležinkeliais lengvatinėmis sąlygomis (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 8200 tūkst.Lt, faktiškai gauta 8100 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Padėti socialiai remtiniems Lietuvos Respublikos gyventojams.

Programos uždavinys. Vykdant LR transporto lengvatų įstatymą, vežti keleivius geležinkelio transportu lengvatinėmis sąlygomis.

Buvo siekiama sudaryti sąlygas įstatymų numatytoms, socialiai remtinų Lietuvos gyventojų grupėms važiuoti geležinkelių transportu, naudojantis 80 proc. ir 50 proc. nuolaidomis. Geležinkelio transportu keleiviai buvo vežami lengvatiniais tarifais pagal galiojančius įstatymus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais numatyta vežti 1 650,0 tūkst. keleivių, faktiškai vežta 1769,7 tūkst. keleivių lengvatinėmis sąlygomis, tai yra 119,7 tūkst. arba 7,3 proc. daugiau.

 

8 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas (programą vykdė VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 118 tūkst.Lt, faktiškai gauta 114 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Išlaikyti svarbių asmenų salę, kurioje aptarnaujami ypatingai svarbūs asmenys.

Programos uždavinys. Svarbių asmenų aptarnavimas , tarptautinių ryšių plėtimas.

Programai skirtos lėšos buvo panaudotos VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ VIP salės išlaikymo ir svečių aptarnavimo išlaidoms apmokėti. Atvykstančių (arba išvykstančių) į Vilniaus oro uostą aukšto rango Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių pareigūnų sąrašas patvirtintas Vyriausybės nutarimu.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo numatyta aptarnauti 3000 labai svarbių asmenų, faktiškai aptarnauta – 4466 .

 

9 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Universaliųjų pašto paslaugų nuostolių dengimas (programą vykdė VĮ „Lietuvos paštas“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 2949 tūkst.Lt, faktiškai gauta 2949 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Dengti universaliųjų pašto paslaugų Vyriausybės nustatytų didžiausių tarifų ir realių kainų skirtumą.

Programos uždavinys. Universaliųjų pašto paslaugų ir paslaugų, numatytų registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas, nenutrūkstamai visiems paslaugų naudotojams, vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną, ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę visoje šalies teritorijoje, vienodais tarifais..

Rinkoje sparčiai daugėjant privačių struktūrų, kurios teikia pašto siuntų pristatymo paslaugas, kad vykdyti planines universaliųjų pašto paslaugų apimtis, buvo taikyta lanksti kainų politika įmonėms- stambiems klientams, pagal jų pageidavimą buvo centralizuota pašto siuntų apskaita Įmonės administracijoje. Daug dėmesio skirta rinkos tyrimui ir pašto paslaugų reklamai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Programos uždavinio įvykdymą nustato universaliųjų pašto siuntų skaičius. 2001 m. buvo planuota universaliųjų pašto siuntų – 35,6 mln., o faktiškai – 38,5 mln. siuntų, iš jų pašto siuntinių ne sunkesnių kaip 10 kg planuota - 152 tūkst. , faktiškai – 194 tūkst. , pašto siuntų, ne sunkesnių kaip 2 kg. planuota – 35,4 mln., faktiškai – 38,3 mln.

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Lietuvai stojant į ES ir įsiliejant į bendrą transporto rinką bei nuolatos augant visuomenės mobilumui ir krovinių vežimui artimiausiu laikotarpiu bus skiriamas dėmesys prioritetinėms veiklos kryptims:

Infrastruktūros rekonstrukcijai ir modernizavimui. Siekiant sukurti modernią tarptautinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą, kad jos techninė būklė atitiktų Europos Sąjungos standartus bei maksimaliai tenkintų transporto paslaugų vartotojų, ypač tranzitą vykdančių ūkio subjektų poreikius, numatoma: spartinti geležinkelių kapitalinį remontą, modernizuoti geležinkelio pasienio stotis bei telekomunikacijų, signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginius; rekonstruoti Klaipėdos jūrų uosto vartus ir įplauką, krantines, uosto geležinkelį, gilinti uosto akvatoriją; tęsti Greitkelių ir Žvyrkelių projektų įgyvendinimą. Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reformai. Toliau tęsiamas šiuolaikinės vadybos diegimas; geležinkelių infrastruktūros atskyrimas nuo operacinės veiklos; bendrovei nebūdingos veiklos atskyrimas ir perdavimas savivaldybėms; geležinkelių veiklai nereikalingo turto perdavimas Turto fondui.

Priemonių, didinančių eismo saugą ir mažinančių neigiamą poveikį gamtai, įgyvendinimui. Numatoma baigti tiesti Marijampolės–Kalvarijų aplinkkelį, pradėti statyti keturias dviejų lygių automobilių kelių sankryžas – dvi Marijampolės–Kalvarijų aplinkkelyje bei Panevėžio ir Kauno aplinkkeliuose.

Teisės aktų derinimui. Toliau bus derinami transporto teisės aktai su transporto acquis, ypač geležinkelio ir jūrų transporto srityje.

Valdymo tobulinimui ir institucijų stiprinimui. Siekiant užtikrinti kokybišką teisės aktų bei priemonių didinančių eismo saugą įgyvendinimą laiku, taip pat pasirengimą priimti ir efektyviai panaudoti artimoje ateityje išaugsiančią Europos Sąjungos finansinę paramą, bus tobulinamas transporto institucinis valdymas, stiprinant administracinius gebėjimus, ypač kontroliuojančių institucijų, diegiant transporto sistemos ir atskirų transporto šakų strateginio planavimo principus.

Įgyvendinant šias priemones bus išnaudoti esami privalumai - palanki tranzitui šalies geografinė padėtis, neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, gerai išvystytas automobilių kelių tinklas. Stengiamasi išvengti pavojų dėl nepakankamai efektyvaus veiksmų koordinavimo su kaimyninėmis šalimis, plėtojant TINA tinklus.

Trūkumai:

- fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra, pasenęs geležinkelio riedmenų parkas,nepakankamai išvystytas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas;

- neracionali Lietuvos geležinkelių organizacinė struktūra (infrastruktūra neatskirta nuo komercinės (operacinės) veiklos, kas trukdo rinkos santykių plėtrą geležinkelių sektoriuje);

- Klaipėdos jūrų uosto įplaukos nepakankamas gylis;

- kai kurie didieji šalies miestai neturi apvažiavimo kelių, miestų gatvės nepritaikytos transporto intensyviam judėjimui, didelis avaringumo lygis automobilių keliuose.

Galimybės:

- rengiantis narystei ES harmonizuoti Lietuvos transporto sektoriaus teisines normas su tomis, kurios galioja ES;

- sukurti Kauno, Klaipėdos bei Vilniaus logistikos centrus ir juos integruoti į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų tinklą.

 

 

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS REGULIAVIMO SRITIES ĮMONIŲ 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS

VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija. Kelių transporto plėtros politikos įgyvendinimas pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalavimus, tenkinant krovinių ir keleivių vežimų poreikius vidaus ir tarptautinėje rinkoje.

Strateginiai tikslai. Tenkinti krovinių ir keleivių vežimų poreikius vidaus ir tarptautinėje rinkoje, užtikrinant tam tikrų sąlygų laikymąsi.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS

Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra.

Programai „Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra“ iš valstybės biudžeto numatyta skirti asignavimų 13481 tūkst. Lt, iš jų subsidijų vežėjams už su lengvata vežtus keleivius (remiantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu) pervedimui – 9000 tūkst. Lt. Faktiškai gauta ir panaudota iš viso 9997,5 tūkst. Lt, iš jų subsidijų pervedimui – 5568,4 tūkst. Lt.

Inspekcijos išlaikymui patvirtinti asignavimai – 4481 tūkst. Lt, panaudota – 4429,1 tūkst. Lt. arba 99 proc. Subsidijų vežėjams už keleivių pervežimą su lengvata pervedimui sąmatoje numatyta 9000 tūkst. Lt, išmokėta vežėjams jų pateiktų ataskaitų pagrindu – 5568,4 tūkst. Lt. Biudžeto asignavimai išnaudoti tik 62 proc., nes pagal galiojančią subsidijų pervedimo vežėjams tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478, vežėjai pateikė Inspekcijai ataskaitas apie 2001 m. su lengvata vežtus keleivius už 2001 m. I – III ketvirčius (už 2001 m. IV ketvirtį vežėjai ataskaitas pateikė iki 2002 m. sausio 8 d.) ir subsidijos pervestos už I – III ketvirčius. Neišmokėtų vežėjams subsidijų pagal pateiktas ataskaitas nebuvo, t.y. paraiškos patenkintos 100 proc.

Tikslai

1. Įgyvendinti kelių transporto politiką bei vykdyti kontrolę.

2. Organizuoti ir licencijuoti keleivių ir krovinių vežimo verslą, užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas, formuoti leidimų išdavimo sistemą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

1 uždavinys. Analizuoti tarptautinių organizacijų teisės aktus ir standartus, rengti normatyvinę medžiagą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas.

Kauptos, atnaujintos, pritaikytos naujausios Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos taisyklės, Europos Sąjungos direktyvos ir kiti tarptautinės teisės aktai. Kurta kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo sistema, kurta kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimo sistema. Parengti šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 sausio 17 d. nutarimas Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“.

2. Susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“.

3. Susisiekimo ministro 2001 spalio 29 d. įsakymas Nr. 355 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 dienos įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ dalinio pakeitimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Eil. Nr.

Uždavinio vertinimo kriterijaus pavadinimas

Planas

Įvykdymas

%

1.

Išanalizuotų Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos taisyklių skaičius

33

33

100

2.

Išanalizuotų Europos Sąjungos direktyvų skaičius

208

222

107

3.

Parengtų teisės aktų projektų skaičius

30

16

53

4.

Kontroliuojamų tarpvalstybinių sutarčių skaičius

34

34

100

5.

Įvykusių mišrių tarpvalstybinių komisijų skaičius

15

17

113

6.

Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius

150

-

-

7.

Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius

-

-

-

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

  1. Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius – 150.
  2. Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys.

Priemonės “Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius” ir “Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius” neįvykdyta dėl to, kad užduotis buvo planuojama 2000 m. pabaigoje, kai dar nebuvo patvirtinta transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarka (patvirtinta susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 130), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“ nustatyta atitikties įvertinimo pradžia – nuo 2002 m. sausio 1 d. Inspekcija 2001 metais atliko paruošiamuosius darbus ir pasirengė vykdyti šią užduotį.

2 uždavinys. Kurti ir įgyvendinti vežėjų, vairuotojų, techninių apžiūrų valstybės kontrolės ir priežiūros sistemą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Atlikti techninio aptarnavimo centrų ir stočių, vairavimo mokyklų, kelių transporto priemonių kontroliniai patikrinimai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Priemonės įvykdytos. Planuota patikrinti 323 techninio aptarnavimo centrus ir stotis, patikrinta 451. Planuota patikrinti 180 vairavimo mokyklų, patikrinta 204. Planuota patikrinti įmonių (vežėjų) – 250, patikrinta 426.

3 uždavinys – užtikrinti keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų vykdymą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vesta ir tobulinta išduotų licencijų, leidimų apskaita, kontrolė.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Uždavinio vertinimo kriterijaus pavadinimas

Planas

Įvykdyta

%

1.

Išnagrinėta piliečių prašymų

23

25

108

2.

Techninio aptarnavimo centrų, techninio patarnavimo stočių patikrinimų skaičius

323

451

139

3.

Vairavimo mokyklų patikrinimų skaičius

180

204

113

4.

Atliktų užsienio šalių vežėjų patikrinimų skaičius

3000

3667

122

5.

Vairavimo mokyklų ekspertizių skaičius

120

120

100

6.

Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų

300

233

77

7.

Patikrinta įmonių (vežėjų)

250

426

170

8.

Patikrintų transporto priemonių skaičius

15000

12896

86

9.

Nagrinėjamų administracinių bylų, aktų skaičius

2200

2438

110

10.

Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius

1500

1486

99

11.

Vairavimo mokykloms išduotų pažymėjimų skaičius

60

78

130

12.

Techninio aptarnavimo centrų kontrolierių ir ekspertų egzaminavimas

60

101

168

13.

Išduotų leidimų skaičius

350000

404696

115

14.

Išduotų licencijų skaičius

1300

743

57

15.

Išduotų licencijos kortelių skaičius

5400

8441

156

16.

Atliktų finansinių operacijų kiekis

1400

1575

112

17.

Paskirta baudų (tūkst. Lt)

160

166

102

18.

Gauta raštų

2400

2272

95

19.

Surinkta valstybės rinkliavos

(mln. Lt)

6,4

8,4

131

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

    1. Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų.
    2. Patikrintų transporto priemonių skaičius.
    3. Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius.
    4. Išduotų licencijų skaičius.
    5. Gauta raštų.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Priemonės “Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų” ir “Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius” neįvykdytos dėl to, kad Inspekcijos Vairuotojų mokymo skyrius 2001 metais negavo tiek prašymų, kiek planavo, t.y. Inspekcija šių rodiklių įvykdymui įtakos daryti negalėjo. Priemonė „Patikrintų transporto priemonių skaičius“ neįvykdyta dėl to, kad Inspekcija be programoje planuotų užduočių turėjo vykdyti kitas, programoje nenumatytas, bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas Inspekcijai privalomas užduotis (tikrinami vežėjai dėl kompensacijų už su lengvata vežtus keleivius išmokėjimo – atlikti 6 patikrinimai, kurie darboimlūs ir pagal savo reikšmingumą yra svarbūs, taip pat Susisiekimo ministerijos nurodymu tikrino įmones (vežėjus), turinčias 4 ir daugiau „žalesnių ir saugių“ automobilių – patikrinta 254 įmonės (vežėjai), siekiančios gauti Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) leidimus, šie tikrinimai taip pat darboimlesni už atliekamus transporto priemonių patikrinimus keliuose ar muitinių postuose). Priemonės “Išduotų licencijų skaičius” ir ”Gauta raštų” neįvykdytos dėl to, kad Inspekcija 2001 metais negavo tiek prašymų išduoti licencijas ir negavo numatytų programoje raštų kiekio , t.y. Inspekcija šių rodiklių vykdymui įtakos daryti negalėjo.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Institucijos tikslas – efektyviai valdyti keleivių ir krovinių pervežimų sistemą bei sukurti geras sąlygas laisvam keleivių ir krovinių judėjimui, sudaryti prielaidas šalies vežėjų integracijai į Europos Sąjungą, taip pat įgyvendinti kelių eismo saugumo priemones ir gerinti kelių eismo saugumą šalyje.

Programos tikslai:

1. Įgyvendinti kelių transporto politiką, eismo saugumo priemones, vykdyti kontrolę ir

priežiūrą.

2. Užtikrinti keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu tarptautinių sutarčių, kitų teisės

aktų vykdymą.

 

VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Atlikti visų plaukiojančių priemonių techninę priežiūrą ir registraciją bei jų kontrolę, užtikrinti jų saugumą.

Strateginis tikslas: Vidaus vandenimis plaukiojančių transporto priemonių saugaus plaukiojimo užtikrinimas.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

Lietuvos Respublikos teisės aktų įgyvendinimo vidaus vandenų transporto srityje kontrolė.

Programai įvykdyti buvo skirta 734.0 tūkst. Lt. Gauta 572.0 tūkst. Lt.

Tikslas: Vidaus vandens transporto saugaus plaukiojimo užtikrinimas.

Uždavinys: Organizuoti ir vykdyti valstybinę vidaus vandenų laivų ir kitų plaukiojančių objektų ir stacionarinių įrenginių registraciją, kontrolę ir užtikrinti saugią laivybą LR ir tarptautiniuose vidaus vandenyse.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

  1. Paruošta eilė teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą LR ir tarptautiniuose vidaus vandenyse.
  2. Organizuotas teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje reikalavimų taikymas.
  3. Reguliuota laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių eksploatacija ir remontas.
  4. Atlikta vidaus vandens kelių būklės kontrolė, nagrinėti laivų avariniai atvejai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Gauti rezultatai atitinka rezultatus, numatytus strateginiame veiklos plane. Priemonių planas 2001m. įvykdytas.

  1. Planuota atlikti vidaus vandenyse plaukiojančių laivų registraciją,
  2. techninę priežiūrą, kontrolę ir faktiškai atlikta vidaus vandenyse plau-

    kiojančių laivų registracija, techninė priežiūra, kontrolė. - 215 vnt.,

  3. Planuota išduoti ir faktiškai išduoti laivų dokumentai - 275 vnt.
  4. Planuota atlikti laivavedžių atestaciją ir išduoti kvalifikacinius doku-
  5. mentus ir faktiškai atlikta laivavedžių atestacija ir išduoti kvalifikaciniai

    dokumentai - 230 vnt.,

  6. Planuota atlikti ir faktiškai atlikta vidaus vandenų kelių parametrų
  7. kontrolė - 9 mėn.,

  8. Atlikta mažųjų pramoginių ir sportinių laivų registracija, dokumentų iš-

davimas, techninė priežiūra, pramoginių laivų laivavedžių egzaminavimas

ir kvalifikacinių liudijimų išdavimas.

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

  1. Inspekcijos darbuotojai dalyvaus komisijų, susijusių su vandens transporto saugaus plaukiojimo užtikrinimu, darbe.
  2. Pagal pateiktas paraiškas, visiems laivams atliks technines apžiūras ir bandymus.
  3. Kaups, apdoros ir analizuos laivų registracijos ir techninės priežiūros duomenis, kuriais naudojasi atsakant į valstybinių institucijų užklausimus.
  4. Teiks konsultacijas laivų savininkams projektų derinimo, statybos, rekonstrukcijos ir remonto priežiūros klausimais.
  5. Vykdys registraciją, techninę priežiūrą, egzaminavimą ir išduos atitinkamus kvalifikacinius dokumentus.

 

VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Lietuvos geležinkelių eismo saugumo valstybinė priežiūra ir kontrolė.

Strateginis tikslas: Geležinkelių transporto darbo efektyvumo gerinimas, užtikrinant saugų traukinių eismą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Geležinkelių saugaus eismo užtikrinimas.

Programos vykdymui patvirtinta 293 tūkst. Lt, skirta – 291,3 tūkst. Lt.

Tikslas: Vykdyti geležinkelių saugaus eismo nuolatinę priežiūrą ir kontrolę.

Uždavinys: Kontroliuoti, kaip juridiniai, fiziniai asmenys laikosi LR galiojančių įstatymų, tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių geležinkelio transporto eismo saugumą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdyti geležinkelių infrastruktūros, riedmenų, konteinerių techninę priežiūrą bei kontroliuoti jų atitikimą Techninio geležinkelių naudojimo nuostatams.

Programos uždavinio įgyvendinimas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintomis Pagrindinėmis Lietuvos geležinkelių transporto eismo saugumo gerinimo kryptimis. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo tikrinama, kaip AB ,,Lietuvos geležinkeliai” ir kitos įmonės , kurios dalyvauja krovinių pervežimo procese geležinkelių transporte, vykdo Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus. Dalyvauta AB ,,Lietuvos geležinkeliai” struktūrinių padalinių kompleksinių techninių revizijų darbe. Atlikti kompleksiniai traukinių eismo organizavimo pramonės įmonių privažiuojamuosiuose keliuose patikrinimai. Dalyvauta komisijų darbe priimant geležinkelio objektus į eksploataciją. Dalyvauta rengiant norminę techninę dokumentaciją, reglamentuojančią traukinių eismo saugumą, bei teiktos techninės išvados rengtiems teisės aktams, reglamentuojantiems geležinkelių veiklą. Nustatyta tvarka dalyvauta eismo įvykių tyrime.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiuose veiklos planuose buvo planuota atlikti 500 geležinkelio įmonių bei struktūrinių padalinių patikrinimų - atlikta 500 patikrinimų; buvo planuota atestuoti 450 eismo darbuotojų, atestuota 350; buvo planuota atestuoti 650 krovinių krovimo vadovų – atestuota 570.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Neatestuota 100 eismo darbuotojų ir 80 krovinių krovimo vadovų.

Uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - dauguma įmonių nutraukė savo veiklą, dėl to sumažėjo eismo darbuotojų skaičius bei pakrovos darbų apimtys.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

LR geležinkelių transporto eismo saugumo programa yra tiesiogiai susijusi su strateginiu geležinkelių transporto sistemos pasiruošimo planu integruojantis į ES.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 599 ,,Dėl Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių patvirtinimo numatytas Valstybinės geležinkelio inspekcijos pertvarkymas, numatant, kad jai pavedamos esamos funkcijos ir priskiriamos šios geležinkelio transporto paslaugų rinkos priežiūros funkcijos: licencijų ūkio subjektams geležinkelio transporto paslaugų išdavimas, saugumo sertifikatų geležinkelio įmonėms išdavimas, geležinkelio infrastruktūros paslaugų teikimo priežiūra, ginčų tarp vežėjų ir infrastruktūros valdytojo nagrinėjimas, išvadų apie ginčus ir pretenzijas teikimas atitinkamoms valdžios institucijoms.

TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJA

I. MISIJA, STRATEGINIS TIKSLAS:

Misija: Pasiekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros projektai būtų įtraukti į pirmiausia plėtotinų bendro intereso projektų sąrašą ir kad skirti finansiniai resursai (ISPA, Phare, IFI, Biudžetas) būtų tinkamai panaudoti.

Strateginis tikslas: Siekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtojimo projektai, įtraukti į Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą (Nacionalinę Acquis programą) būtų efektyviai įgyvendinti.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

Transporto infrastruktūros, kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto monitoringas.

Šios programos įgyvendinimui iš valstybės biudžeto buvo patvirtinta 274 tūkst.Lt, faktiškai skirta – 273,7 tūkst.Lt.

Programos tikslas: Parengti pasiūlymus ES finansinio mechanizmo ISPA, Phare programos ir VIP finansavimui ir siekti, kad projektai būtų įgyvendinami pagal pasirašytus Finansinius memorandumus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys: Užtikrinti ISPA (vidutiniškai 25 mln. kasmet), Phare remiamų projektų parengimą, atlikti nepertraukiamą VIP transporto projektų iš visų finansavimo šaltinių įgyvendinimo monitoringą, parengti reguliarią informaciją daugiašaliam bendro intereso projektų (TINA tinklo) įgyvendinimo koordinavimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

(1) 246 priemonė “Įvertinti buvusias investicijas ir tikslinti Lietuvos nacionalinę transporto plėtros strategiją, siekiant maksimalios finansinės pagalbos iš ES paramos fondų ir numatant jų poreikį” – ISPA transporto strategija buvo parengta kartu su Susisiekimo ministerija, vadovaujantis TINA proceso išvadomis apie numatomą investicijų poreikį transeuropinių tinklų plėtrai Lietuvos teritorijoje, ir patvirtinta 2000 m. 2001 m. buvo įgyvendinamos ISPA strategijoje numatytos transporto investicinės priemonės, gaunant maksimalius ES (ISPA finansinės paramos) įsipareigojimus (vidut. 25 mln. eurų kasmet) EK pritartiems projektams, ir buvo parengtos naujos paraiškos (3) EK ISPA paramai gauti. Šios priemonės vykdymo poveikis yra labai reikšmingas, nes EK pabrėžia, jog šalių kandidačių sugebėjimai parengti projektus ir vėliau juos tinkamai įgyvendinti pagal Finansinius memorandumus taps kriterijais gauti kitų ES fondų (Regioninio, Struktūrinių, Sanglaudos) paramą. 2003 – 2004 metų ISPA programos įsipareigojimų vykdymas, t. y. įvykdytų mokėjimų dydis, bus kriterijus, kokio dydžio paramą iš minėtų fondų skirti transportui, Lietuvai tapus ES nare. Ryšys su Vyriausybės veiklos 1 – uoju prioritetu – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis yra tiesioginis. ISPA finansinis instrumentas yra Sanglaudos fondo prototipas, todėl ISPA paramos gavimas ir projektų, kofinansuojamų iš ISPA paramos, tinkamas administravimas yra tiesioginis pasirengimas siekti ES Sanglaudos paramos dideliems transporto infrastruktūros projektams Lietuvoje įgyvendinti.

(2) 278 priemonė “Rekonstruoti įvažą į Vilniaus oro uostą, pagerinti susisiekimą tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto” – TID atliko Phare LI9807.02 projekto “Saugumo priemonių pagerinimas privažiavimo kelyje į Vilniaus oro uostą” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 1 mln. eurų, ir VĮ “Vilniaus tarptautinis oro uostas” skyrė – 79,955 tūkst. eurų projektui įgyvendinti. 2001 m. spalio 1 d. buvo baigti projekto darbai. Buvo rekonstruota pagrindinio privažiavimo į Vilniaus tarptautinį oro uostą 280 m ilgio ir 15 m pločio Vaitkaus gatvė nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki pagrindinės Vilniaus oro uosto aikštės, pastatytas naujas 22,86 m pločio ir 49,10 m ilgio viadukas Vaitkaus gatvėje per geležinkelį Vilnius – Lyda. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais. (3) 524 priemonė “Suderinti šiuo metu naudojamas ISPA projektų rengimo, valdymo ir įgyvendinimo, sutarčių sudarymo, finansinės kontrolės procedūras su Europos Bendrijų Komisijos keliamais reikalavimais” 2001 m. TID intensyviai rengėsi išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS sistemos) įgyvendinimui: parengta Finansavimo sutartis su Finansų ministerijos Nacionaliniu fondu; parengtos Funkcijų pasidalijimo su naudos gavėjais, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir AB “Lietuvos geležinkeliai”, sutartys; ISPA projektų įgyvendinimo procedūrų vadovas; aprašyta ISPA transporto projektų įgyvendinančios institucijos darbo sistema. Dokumentai pateikti EK audito pirminiam vertinimui.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

(1) 3.4.5 – P - A3 priemonė – Rekonstruoti Vilniaus oro uostą: TID atliko Phare LI9807.02 projekto “Saugumo priemonių pagerinimas privažiavimo kelyje į Vilniaus oro uostą” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 1 mln. eurų, ir VĮ “Vilniaus tarptautinis oro uostas” skyrė – 79 955 eurų projektui įgyvendinti. 2001 m. spalio 1 d. buvo baigti projekto darbai. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais.

(2) 3.4.5 – P – A19 priemonė – Rekonstruoti I transporto koridorių (Via Baltica): TID atliko Phare LI9807.01 projekto “Kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožas 58.40 – 80.88 km.I dalis: 58.40 – 69.28 km (Marijampolės aplinkkelis)” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 2,5 mln. eurų. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais. Atliekant ISPA įgyvendinančios institucijos funkcijas, gauti EK ISPA įsipareigojimai (11,6 mln. eurų) finansuoti šio koridoriaus projektus ir sudaryta 1 rangos sutartis (9,6 mln. eurų), kofinansuojant dalį iš ISPA paramos.

(3) 3.4.5 – P – A32 priemonė – Rekonstruoti IXB automobilių kelių transporto koridorių: atliekant ISPA įgyvendinančios institucijos funkcijas, 2001 m. baigti darbai “Dangos sustiprinimas ir sankryžų rekonstravimas kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda atskiruose ruožuose” (13,6 mln. eurų) pagal sutartį Nr.1. Visos šios priemonės siejasi su Vyriausybės veiklos 1 – uoju prioritetu – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Transporto investicijų direkcijos vykdomos programos rezultatai už 2001 m. yra šie:

(1) 2001 m. buvo pateiktos 3 paraiškos ISPA finansavimui (27,5 mln. eurų), dviems iš jų gauti EK įsipareigojimai. EK ISPA įsipareigojimai sudaro 2000 m. – 34 mln.eurų ir 2001 m. - 14,5 mln. eurų. Tokiu būdu užtikrinamas 1.1 vertinimo kriterijaus (Savalaikis paraiškos(ų) parengimas ISPA finansavimui vidutiniškai 25 mln. eurų sumai kasmet – numatyta 100%) vykdymas 100%.

(2) 2001 m. buvo pasirengta rangos sutarčių įteisinimui ir, pravedus konkursus, įteisintos 4 rangų ir paslaugų sutartys už 29,6 mln. eurų. Kadangi iš anksto tiksliai nustatyti numatomų pasirašyti sutarčių vertes yra sunku, laikome, jog 1.2 Vertinimo kriterijus (Įteisintos darbų atlikimo sutartys (vnt./vertė mln. eurų – numatyta 4/30,2)) įvykdytas.

(3) 1.3 vertinimo kriterijus (Ataskaitų pateikimas Jungtiniam priežiūros komitetui (vnt. – numatyta 4)) įvykdytas, nes TID pateikė 8 ataskaitas apie ISPA/Phare projektų įgyvendinimą Jungtiniam vertinimo komitetui.

(4) 1.4 vertinimo kriterijus (VIP programos įgyvendinimo priežiūros ataskaitos (vnt. – 12)) įvykdytas: TID paruošė ir pateikė 12 mėnesinių ir metinę už 2001 m. VIP transporto projektų monitoringo ataskaitas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Šio uždavinio priemonės yra įvykdytos.

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

TID artimiausio laikotarpio (1 – 2 m.) prioritetai būtų šie:

(1) Parengti ISPA laikotarpio transporto plėtros strategijos patikslinimą;

(2) parengti paraiškas užsitikrinti Techninę pagalbą 2003 – 2004 m., kad parengti didelį projektų, tinkamų finansuoti iš ES paramos fondų, srautą;

(3) pasirengti vykdyti ISPA (ir kitų EK finansinių instrumentų remiamų) investicinių projektų/priemonių įgyvendinančios institucijos funkcijas pagal išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS) reikalavimus;

(4) parengti Europos standarto geležinkelio projekto privalomuosius dokumentus projektavimui.

Labai svarbus išorės veiksnys, galintis turėti įtakos įgyvendinti numatytus artimiausio laikotarpio prioritetus, yra tarpinių sprendimų priėmimo būtinumas aukštame lygyje.

Vidiniai veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamą įtaką įgyvendinant artimiausio laikotarpio prioritetus, būtų riboti žmogiškieji ir finansiniai resursai, turint omenyje labai išaugsiantį administruojamų projektų, kofinansuojamų ES, skaičių. Taip pat paminėtume TID numatomus skirti naujus uždavinius (vykdyti pasienio punktų statybos užsakovo funkcijas).

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Sukurti ir užtikrinti efektyvią civilinės aviacijos valstybinio valdymo ir skrydžių saugos bei aviacinio saugumo priežiūros sistemą.

Strateginiai tikslai: 1. Valstybinės civilinės aviacijos politikos įgyvendinimas;

2. Valstybinė civilinės aviacijos priežiūra ir kontrolė.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

14. Oro uostų, vežėjų ir orlaivių naudotojų techninės priežiūros ir aviacinio saugumo užtikrinimas.

Šiai programai įgyvendinti buvo skirta 3921 tūkst. Lt. valstybės biudžeto lėšų, faktiškai gauta 1811 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

1. Užtikrinti civilinės aviacijos saugumą, vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) ir Europos civilinės aviacijos konferencijos (toliau - ECAC) standartais ir rekomendacijomis;

2. Vykdyti civilinės aviacijos administravimą pagal Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

1 uždavinys. Vykdyti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą pagal ICAO ir ECAC rekomendacijas.

Pirmajam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Siekiant užtikrinti civilinės aviacijos saugumą Lietuvoje pagal ICAO standartus ir rekomenduojamą praktiką, vykdoma Lietuvos Respublikos nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa. Tam sudaryta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo komisija, patvirtinti jos nuostatai. Patvirtintos civilinės aviacijos įmonių (tarptautinių oro uostų ir vežėjų) aviacijos saugumo programos. Patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos saugumo mokymo reglamentas, civilinės aviacijos įmonių saugumo mokymo programos. Nuolat prižiūrima, kaip civilinės aviacijos įmonėse taikomos saugumo priemonės ir procedūros saugumui užtikrinti, kontroliuojama, ar jos atitinka Nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą ir tarptautinius standartus bei rekomenduojamą praktiką. Parengtas vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Civilinės aviacijos administracija buvo įsteigta ir pradėjo veikti nuo 2001 m. liepos 2 d. Per antrąjį 2001 m. pusmetį įstaiga įgyvendino ir įvykdė visas priemones civilinės aviacijos saugumui užtikrinti, numatytas strateginiame veiklos plane. Buvo užtikrinta civilinės aviacijos ir oro susisiekimo priežiūra bei saugumas, t.y. per 2001 m. Lietuvoje neįvyko nė vieno teroristinio išpuolio.

2 uždavinys. Vykdyti civilinės aviacijos administravimą pagal Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus.

Antrajam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendindama šią programą, Civilinės aviacijos administracija parengė 11 teisės aktų projektų. Visi jie suderinti su Europos teise, atitinka ES direktyvas ir reglamentus. Parengti ir rengiami civilinę aviaciją reglamentuojantys teisės aktai yra pagrindas siekiant užtikrinti saugų, ekonomišką ir veiksmingą oro susisiekimą. Programa buvo iki galo įvykdyta ir veiksminga - užtikrinta oro susisiekimo priežiūra, sureguliuotas civilinės aviacijos valdymas.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) rengė teisės aktų, reglamentuojančių civilinės aviacijos veiklą, projektus. Buvo nuolat tikrinamos civilinės aviacijos įmonės, techninės priežiūros įmonės ir organizacijos, mokymo organizacijos, rengiančios civilinės aviacijos specialistus, ir CAA įgaliotieji egzaminuotojai, prižiūrima bendroji aviacija. Kontroliuota, kaip teikiamos oro eismo paslaugos ir oro navigacijos informacija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Buvo parengta 20 teisės aktų, reglamentuojančių civilinės aviacijos veiklą, projektų.

Patikrintas 69 oro eismo paslaugų teikimo įrenginių atitikimas pagal specialiuosius reikalavimus ir leista juos naudoti; suderinta 189 objektų statyba ir pateiktos žymėjimo dienos ženklais ir žiburiais sąlygos; dalyvauta komisijų darbe pripažįstant tinkamais naudoti po rekonstrukcijos Kauno aerodromo kilimo ir tūpimo taką bei jo signalinius žiburius.

Patikrintos ir įvertintos pretendentų teorinės žinios bei praktiniai gebėjimai ir išduotos 147 civilinės aviacijos specialisto (toliau – CAS) licencijos, 491 CAS suteiktos naujos kvalifikacijos, pratęstos 627 CAS licencijos, įvertinta 160 užsienio piliečių CAS licencijų ir išduoti pripažinimo dokumentai; parengta ir patvirtinta metodinė literatūra skrydžio egzaminuotojams, 6 CAS rengimo programos, teorijos ir skrydžio egzaminų normatyvai, 15 egzaminų testų.

Įvertintos 1142 CAS medicinos ekspertizės ir 1126 CAS išduoti sveikatos pažymėjimai, atnaujinti 3 CAS egzaminavimo klausimynai, dalyvauta rengiant aviacijos medicinos ekspertizių taisykles.

Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įregistruoti 43 orlaiviai, 46 orlaiviai išregistruoti; nustačius, kad tinka naudoti - 360 orlaivių pratęstas Tinkamumo skraidyti pažymėjimų (toliau – TSP) galiojimo laikas, 35 orlaiviams išduoti eksporto TSP, 11 orlaivių nustatyti neatitikimai pagal tinkamumo skraidyti reikalavimus ir jiems neišduoti/nepratęsti TSP. Patikrintos 6 užsienio šalių organizacijos, joms leista atlikti LR civilinių orlaivių registre įregistruotų orlaivių techninės priežiūros darbus, inspektuota 14 patvirtintų techninės priežiūros organizacijų, patikrinta Aviacijos instituto lėktuvų techninė priežiūra. Inspektuota aviacijos gamykla, aeroklubai, patikrinti orlaiviai perone. Patikrinti ir patvirtinti Lietuvos aviakompanijų orlaivių minimalios įrangos sąrašai, orlaivių techninės priežiūros programos.

Atlikti 7 aviakompanijų sertifikaciniai patikrinimai, 24 patikrinimai perone, 35 tikrinimai skrendant maršrutu, 66 kvalifikaciniai tikrinimai skrydyje, patikrinta vežėjų 15 bazinių objektų. Patikrinti ir patvirtinti 8 Skrydžių vykdymo vadovai, išduoti 4 Vežėjų pažymėjimų veiklos nuostatų pakeitimai. Organizuotas ir atliktas pavojingų krovinių gabenimo mokymas aviakompanijose, tikrinta kaip aviakompanijos gabena pavojingus krovinius ir kaip jie saugomi oro uostuose. Patikrintas 16 aeroklubų ir 3 oreivių draugijų pasirengimas skrydžių sezonui; atlikta 7 parodomųjų renginių ir varžybų skrydžių saugos priežiūra ir kontrolė, organizuoti bendrosios paskirties aviacijos vadovų mokymo kursai, akrobatinio skraidymo instruktorių praktinis seminaras. Atliktas 1 incidento tyrimas, dalyvauta tiriant 4 avarijas.

2001 m. programa iki galo įvykdyta. Buvo prižiūrima ir tikrinama civilinės aviacijos įstaigų ir organizacijų veikla, užtikrintas jos saugumas, sureguliuotas civilinės aviacijos valdymas. Visos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti buvo visiškai įvykdytos. Tai liudija ICAO Skrydžių saugos priežiūros auditas, kuris buvo atliktas 2001 m. spalio mėnesį. Audito rezultatas: iš 1999 metais nustatytos 41 pastabos Lietuvos civilinei aviacijai buvo patvirtinta, kad 38 pastabos ištaisytos.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Civilinės aviacijos administracijos programa yra nuolatinė. Todėl ir artimiausiais metais bus siekiama užtikrinti civilinės aviacijos valstybinį valdymą, atliekant skrydžių saugos ir aviacinio saugumo priežiūrą ir kontrolę. Toliau bus kuriama teisinė bazė ir techniniai standartai, atitinkantys Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau - ICAO), Jungtinės aviacijos administracijos (toliau - JAA) ir Europos Sąjungos reikalavimus.

Lietuvos Respublika, būdama ICAO, Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) nare ir kandidate į JAA nares, prisiima įsipareigojimus šioms organizacijoms laikytis jų rekomendacijų įgyvendinant pagrindinį tarptautinės civilinės aviacijos tikslą – užtikrinti saugaus, ekonomiško ir veiksmingo oro transporto plėtrą. Siekdama narystės Europos Sąjungoje, Lietuva kartu siekia integruoti šalies civilinę aviaciją į liberalią Europos valstybių oro erdvę. Lietuva yra suderinusi Bendrąjį daugiašalį tarptautinį aviacijos susitarimą – įsijungti į liberalizuotą Europos valstybių oro erdvę - ir yra pasirašiusi pereinamojo laikotarpio protokolo projektą.

Siekiant užtikrinti šalies civilinės aviacijos efektyvų valstybinį valdymą pagal tarptautinius reikalavimus, 2001 m. liepos 2 dieną buvo įsteigta Civilinės aviacijos administracija. CAA įgyvendina civilinės aviacijos plėtros strategiją ir teikia Susisiekimo ministerijai siūlymus rengiant civilinės aviacijos plėtros programas. Personalą, atliekantį valstybinę civilinės aviacijos priežiūrą, turi sudaryti aukščiausios kvalifikacijos civilinės aviacijos specialistai, kuriems būtina nuolat palaikyti ir tobulinti savo kvalifikaciją. Jų darbo apmokėjimas turi būti ne žemesnio lygio, negu gamyboje dirbančių atitinkamų specialistų darbo apmokėjimas. CAA specialistų kvalifikacijai palaikyti ir atitinkamai darbui apmokėti šiuo metu nėra pakankamai lėšų ir teisinių sąlygų.




Naujausi pakeitimai - 2002 07 15.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Ministerijų ataskaitos

LR Seimas