Lietuvos Respublikos Seimas

KULTŪROS MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Kultūros ministerijos,

Kultūros vertybių apsaugos departamento

2001 metų veiklos ataskaita

 

I. Misija, strateginiai tikslai.

Misija:

Kultūros ministerija sudarys sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuos ir padės atskleisti visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes, padės plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.

Strateginiai tikslai:

1. skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę;

2. skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, integruotis į Europos Sąjungą;

3. ugdyti informacinę visuomenę;

4. sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje ir ją vartoti;

5. išsaugoti kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę;

II. Programų, numatytų kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane, aprašymas

17 programa. Meninės kūrybos ir veiklos rėmimas.

Programai vykdyti buvo skirta 40159 tūkst. Lt.

Programos tikslas - remti nekomercinį profesionalųjį meną, jo plėtrą ir sklaidą, sudarant galimybes visuomenei pažinti geriausius Lietuvos ir užsienio kolektyvus bei atlikėjus, skatinti kūrybiškumą ir meno įvairovę, įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą.

17 programos 1 uždavinys. Remti nekomercinį profesionalųjį meną.

Kultūros ministerija finansavo visą Lietuvą apimantį meno įstaigų tinklą: 11 teatrų, 4 koncertines organizacijas. Taip sudarytos galimybės visuomenei pažinti aukštos kokybės meninę kultūrą, geriausius Lietuvos ir užsienio kolektyvus bei atlikėjus.

2001 m. pirmą kartą buvo surengtas naujų teatro ir muzikos pastatymų konkursas. Paremta 17 reikšmingiausių teatrų ir koncertinių organizacijų projektų.

Reikėtų paminėti, kad reikšmingą paramą kultūros projektams teikia Kultūros ir sporto rėmimo fondas, kuriam skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Fondas finansavo Jaunų, talentingų menininkų, vykstančių į prestižinius tarptautinius konkursus, programą, Lietuvos kompozitorių kūrinių atlikimo teisių įsigijimo programą, Vertingų muzikos instrumentų įsigijimo programą, Kūrėjų atminimo įamžinimo programą.

Ministerija teikė finansinę paramą vaidybinių, animacinių ir dokumentinių filmų, “Lietuvos kronikos” kūrimui. Valstybinė kino gamybos įmonė “Lietuvos kino studija” rūpinosi kino filmų gamyba. 2001 metais paremti 9 vaidybinių, 11 dokumentinių, 11 animacinių filmų projektai. Pagaminti 7 “Lietuvos kino kronikos” numeriai.

Valstybinė kino distribucijos įmonė “Lietuvos kinas” platino filmus Lietuvoje, atliko subtitravimo paslaugas. Ši įmonė taip pat saugo ir propaguoja kino paveldą. Finansuodama nelietuviškų filmų vertimą ir subtitravimą ministerija įgyvendino valstybinės kalbos įstatymo nuostatas. Subtitruota ir įgarsinta lietuvių kalba 80 kino ir videofilmų. Filmų fonde saugoma 109644 filmų dalys ir vaizdajuostės. Restauruota 3600 filmų kopijų, o rajonų centrams ir kaimo kino tinklui pateikta 4000 filmų. Įsigyti ir išleisti į ekranus 7 kino filmai. Regionuose buvo surengti lietuviškų filmų propagavimo renginiai.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Parengtas ir pateiktas Seimui Kino įstatymo projektas.

2001 m. gegužės 14 d. LRV nutarimu Nr. 542 patvirtintos “Lietuvos kultūros politikos nuostatos”. Šios nuostatos apibrėžia kultūros politikos tikslus, principus, uždavinius ir jų įgyvendinimo būdus, jomis siekiama sudaryti sąlygas kryptingai ir suderintai valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, taip pat visuomenės kultūrinei veiklai.

17 programos 2 uždavinys. Supažindinti visuomenę su šiuolaikinio meno tendencijomis.

Siekdama supažindinti visuomenę su šiuolaikinio meno tendencijomis ministerija finansavo Šiuolaikinio meno centro veiklą. Centras surengė 18 parodų, iš jų – 6 užsienyje. Centras koordinavo Lietuvos šiuolaikinio meno pristatymą prestižinėje tarptautinėje Venecijos bienalėje.

17 programos 3 uždavinys. Skatinti meno kūrėjų kūrybiškumą.

2001 metais buvo paskirtos 387 stipendijos individualiems meno kūrėjams.

Ryškiausi meno ir kultūros laimėjimai įvertinti 9 nacionalinėms kultūros ir meno premijomis. Buvo finansuojama premijų laureatų kūrybos populiarinimo programa.

Kultūros ministerija skyrė 26 ministerijos premijas už geriausius metų laimėjimus įvairiose kultūros srityse.

Buvo teikiama socialinė parama menininkams, kurie dėl profesijos specifikos ypatumų nebegali dirbti profesinėje scenoje. 2001 m. buvo mokamos 29 rentos.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

2001 metais siekiant akcentuoti kūrybinį rezultatą 2001 m. gegužės 8 d. Vyriausybės nutarimu “Dėl valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams įsteigimo” Nr. 525 buvo pakeista stipendijų skyrimo tvarka. Naujoji tvarka akcentuoja kūrybinio rezultato siekimą.

17 programos 4 uždavinys. Remti meno kūrėjų organizacijų programas,

Vykdant Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo nuostatas parama buvo suteikta devynių meno kūrėjų organizacijų programoms įgyvendinti.

17 programos 5 uždavinys. Įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą,

2001 metais toliau buvo įgyvendinama Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategija ir jos 2000-2003 metų įgyvendinimo priemonėmis (patvirtintos LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1176).

Parengti Autorinio atlyginimo mokėjimo autoriams už jų perduotą išimtinę teisę teikti knygas ir kitus leidinius panaudai bibliotekose tvarkos ir Autorinio atlyginimo mokėjimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu tvarkos projektai. Šios tvarkos Vyriausybės patvirtintos 2002 metais.

Parengtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) ir 259 (1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl teisinių, organizacinių ir techninių sąlygų atlikti kriminalistines ekspertizes tiriant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo bylas.

Kitų programų priemonių vykdymas.

2000-2001 metais vykdytas PHARE projektas “Autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo sistemos stiprinimas”. Organizacinė, techninė, metodinė pagalba (įrangos pirkimas, mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, stažuotės užsienyje ir kt.) buvo teikiama ne tik Kultūros ministerijai, Teismų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, Mokesčių policijos departamento Intelektinės nuosavybės teisių gynimo poskyriui, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybai, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A), Gretutinių autorinėms teisių agentūrai (AGATA), Infobalt autorių teisių agentūrai. Pagal šį projektą buvo organizuoti seminarai ir konferencijos, parengti ir išleisti leidiniai, atlikti intelektinės nuosavybės teisių objektų (fonogramų, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių įvairiose laikmenose) Lietuvos rinkoje tyrimai.

Buvo parengtas atsakymas ES bendrajai derybinei pozicijai derybiniame skyriuje “Įmonių teisė” skyriui “Intelektinė ir pramoninė nuosavybė”.

17 programos 6 uždavinys. Remti nacionalinio meno laimėjimų pristatymą visuomenei.

Remdama nacionalinio meno laimėjimų pristatymą visuomenei ministerija konkurso būdu parėmė 12 tarptautinių konkursų ir festivalių.

18 programa. Tarptautinių kultūros ryšių plėtra.

Programai įgyvendinti buvo skirta 3349 tūkst. Lt.

Programos tikslas - dalyvauti tarptautinėse kultūros programose ir bendruose projektuose, formuojant patrauklų Lietuvos įvaizdį užsienyje, vykdyti įsipareigojimus kultūrinio bendradarbiavimo srityje ir siekti narystės Europos Sąjungoje.

18 programos 1 uždavinys. Vykdyti narystės Europos Sąjungoje siekimo įsipareigojimus.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Kultūros ministerija koordinavo Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą kultūros ir audiovizualinės politikos srityje klausimus. 2001 m. kovo mėn. derybų dėl narystės ES skyrius ,,Kultūra ir audiovizualinė politika” preliminariai buvo uždarytas.

2001 m. spalio 29 d. LRV nutarimu ,,Dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Asociacijos tarybos sprendimo, nustatančio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos programoje ,,Kultūra 2000” nuostatas ir sąlygas” įteisintas Lietuvos dalyvavimas ES paramos visam kultūros sektoriui programoje.

Įsteigtas Europos kultūros programų centras, koordinuojantis Lietuvos dalyvavimą programoje. Jau nuo 2001 metų Lietuvos kultūros ir meno projektų autoriai galėjo teikti paraiškas ES finansinei paramai gauti.

Kultūros ministerija koordinavo Lietuvos dalyvavimą Europos Tarybos kampanijos ,,Europa-bendras palikimas” vykdytame tarptautiniame projekte “Medinė kultūra”.

Kultūros ministerija paskirta Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už visuomenės informavimo politiką. 2001 m. vykdant įgaliojimus patvirtinta Duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus pateikimo tvarka.

18 programos 2 uždavinys. Formuoti patrauklų Lietuvos valstybės įvaizdį užsienyje.

Tobulinant kultūros sklaidos infrastruktūrą Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijų sutartimi įsteigtas Lietuvos institutas – pagrindinė institucija, koordinuojanti efektyvų valstybės kultūros ir meno, bendrosios informacijos apie šalį pristatymą užsienyje.

Pasirašytos tarptautinės kultūrinio bendradarbiavimo sutartys su šiomis užsienio šalimis: Indija (tarpvyriausybinė sutartis), Ukraina (tarpžinybinė sutartis), Rusija (tarpžinybinė sutartis), Kinija (tarpžinybinė sutartis ir bendradarbiavimo programa 3 metams), Baltarusija (tarpžinybinė sutartis), Airija (tarpžinybinė sutartis).

Lietuva dalyvavo Baltijos jūros regiono valstybių kultūrinių mainų programoje ARS BALTICA. Buvo tęsiamas bendradarbiavimas Baltijos Ministrų Tarybos Vyresniųjų pareigūnų kultūros komitete.

2001 rugsėjo – lapkričio mėn. įvyko Baltijos šalių kultūros festivalis Šiaurės šalyse. Taip pat didelio pasisekimo susilaukė Baltijos šalių folkloro ir amatų dienos Skansene, Švedijoje, 2001m. gegužės mėn.

Dalyvauta Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo tarybos kultūros, mokslo, švietimo ir bendro kultūros paveldo komisijos darbe. Minint diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmetį 2001 m. rugsėjo mėn. Varšuvoje surengtos Lietuvos kultūros dienos Lenkijoje. 2001 spalio mėn. surengtos Lietuvos dienos Kaliningrado srityje. Kultūros ministerija taip pat koordinavo kultūros programą Prezidento oficialių vizitų Prancūzijoje, Japonijoje ir Airijoje metu.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės posėdyje pritarta Lietuvos kultūros ir meno pristatymo užsienyje koncepcijai. Joje apibrėžti kultūros ir meno pristatymo užsienyje tikslai, uždaviniai, principai, prioritetai, finansavimas.

Plėtojant kultūros pristatymą užsienyje įsteigtos kultūros atašė pareigybės Rusijos Federacijoje ir Lenkijos Respublikoje.

19 programa. Visuomenės informacinis aprūpinimas.

Programai įgyvendinti buvo skirta 35609 tūkst. Lt.

Programos tikslai - kaupti ir saugoti bibliotekų fondus, integruotis į pasaulio bibliotekų tinklus, remti raštijos paveldo leidybą, kaupti, saugoti ir populiarinti muziejų rinkinius, plėtoti informacinę visuomenę, kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją.

19 programos 1 uždavinys. Kaupti ir saugoti bibliotekų fondus, integruotis į pasaulio bibliotekų tinklą.

Kultūros ministerija rėmė knygų ir kitų neperiodinių leidinių įsigijimą savivaldybių viešosioms bibliotekoms. Tam buvo skirta 2340 tūkst. Lt.

Visų Kultūros ministerijos paremtų leidinių pagal sutartis su leidėjais 150-300 egz. nemokamai skirta savivaldybių viešosioms, apskričių, Lietuvos aklųjų ir Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekoms. 2001 m. bibliotekos gavo 34 574 egzempliorių 246 pavadinimų knygų. Be to, 2001 m. Lietuvos bibliotekoms padovanota 8176 egzempliorių 45 pavadinimų leidinių.

Visose bibliotekose siekiama įdiegti vieningą integralią automatizuotą informacinę sistemą (LIBIS). Programą vykdo Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka.

19 programos 2 uždavinys. Remti Lietuvos kultūros istorijai svarbių knygų leidybą.

2001 m. organizuoti keturi knygų rėmimo iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų konkursai leidykloms. Pirmajam konkursui leidėjai pateikė 380 paraiškų, paremti 124 leidiniai už 1 519 200 Lt. Pagal konkurso sąlygas valstybės parama sudaro ne daugiau kaip 30 proc. knygos sąmatinės vertės.

Europos literatūros ir kultūros paminklų (nuo seniausių laikų iki XIX a.) ir Senosios Lietuvos raštijos paminklų (XVI—XVIII a.) leidybos konkursui pateikta 31 paraiška, paremtas 21 leidinys už 253 100 Lt.

Lietuvą pristatančių apibendrinamojo pobūdžio ir informacinių kultūrinių leidinių, kurie bus verčiami į anglų kalbą, konkursams pristatytos 49 paraiškos. Paremta 16 leidinių už 530 421 Lt. Pagal sutartis su leidėjais visos šios knygos turi išeiti iki 2002 m. rugsėjo 1 d. ir pristatytos Frankfurto knygų mugėje.

Siekiant puoselėti knygos meno tradicijas surengtas kasmetinis ministerijos, Dailininkų sąjungos ir Vilniaus dailės akademijos knygos meno konkursas.

Lietuvių literatūros vertimų programą, kultūros programą Vilniaus knygų mugėje, literatūros programas tarptautinėse knygų mugėse vykdė VĮ ,,Lietuviškos knygos”.

19 programos 3 uždavinys. Kaupti, saugoti ir populiarinti muziejų rinkinius,

Ministerija kartu su Švietimo kaitos fondu organizavo konkursą savivaldybių muziejams “Holokaustas mūsų žemėje”.

Skatinant naujai ir patraukliai pristatyti kultūros vertybes visuomenei, buvo organizuotas muziejų ekspozicijų modernizavimo konkursas. Paremti 6 muziejų projektai.

Pasirašytos Kultūros ministerijos ir Kauno arkivyskupijos bendradarbiavimo sutartys dėl Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus įkūrimo ir dėl Kauno arkivyskupijos muziejaus steigimo.

19 programos 4 uždavinys. Modernizuoti kultūros įstaigų materialinę bazę.

Valstybės kultūros įstaigoms skirtos minimalios lėšos įsigyti būtiniausią įrangą.

19 programos 5 uždavinys. Kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją.

Kultūros ministerija finansavo Kultūros darbuotojų tobulinimosi centro veiklą. 2001 metais parengtos 22 kultūros darbuotojų tęstinio mokymo programos, įvyko 51 seminaras, kuriuose kvalifikaciją kėlė 1310 klausytojų (iš jų - kartu su tarptautinių projektų partneriais suorganizuoti 5 seminarai).

19 programos 6 uždavinys. Išplėsti priėjimo prie interneto galimybes (bibliotekose).

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą – plėtoti informacinę visuomenę, Kultūros ministerija įgyvendino programą „Visuomenės informacinis aprūpinimas“, kurios tikslas - informacinės visuomenės kūrimas ir gyventojų prieigos prie interneto stiprinimas. Lėšos buvo naudojamos interneto skaityklų įrengimui. Konkurso būdu nupirkta 250 kompiuterių, 75 spausdintuvai bei 30 bibliotekų įvestas internetas. Iš konkurso metu sutaupytų lėšų paskelbtas dar vienas viešas konkursas bei papildomai nupirkta 40 kompiuterių bei 20 spausdintuvų. Taip pat paskirstytos lėšos projektuose numatytiems specifiniams bibliotekų poreikiams – lokalaus tinklo įrengimui, interneto ryšio pagerinimui.

 

20 programa. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos rėmimas.

Programos tikslas - skatinti mėgėjų meninę veiklą, palaikyti etninės kultūros vystymąsi, remti visuomeninių organizacijų vykdomus kultūros projektus.

Programai įgyvendinti buvo skirta 3045 tūkst. Lt.

20 programos 1 uždavinys. Skatinti mėgėjų meninę veiklą, palaikyti etninės kultūros vystymąsi.

Įgyvendinant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, buvo siekiama sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, tyrinėjimams ir apsaugai.

Paremti svarbūs moksliniai tyrimai, archyvinės medžiagos išsaugojimo ir publikavimo darbai, didžioji dalis lėšų skirta tradicinės kultūros sklaidai rajonuose: įvyko 169 tiriamosios ekspedicijos, stovyklos, seminarai ir mokomieji kursai, išleista 61 knyga, 15 garso publikacijų, suorganizuotos 286 tautodailės ir kitos parodos, įvyko 8 tarptautiniai folkloro festivaliai, 19 vaikų folkloro švenčių, 40 instrumentinio folkloro švenčių.

Reikšmingiausias etninės kultūros specialistų darbo rezultatas, padedantis skleisti tradicinės kultūros vertybes už Lietuvos ribų – Kryždirbystės tradicijos įrašymas į UNESCO formuojamą Pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Pradėtas ir kitas reikšmingas projektas, inicijuotas UNESCO – Tradicinės kultūros vertybių registras.

Tradicine kultūra remiasi visa mėgėjų meno veikla, kurią 2001 m. vystė 944 kultūros centrai, turintys beveik 5 tūkst. kolektyvų. Per metus įvyko apie 70000 įvairių kultūros renginių. Respublikinėse mėgėjų teatro šventėse (“Atspindžiai”, “Šimtakojis”), chorų festivaliuose, choreografijos, muzikos šventėse dalyvavo tūkstančiai žmonių.

20 programos 2 uždavinys. Remti visuomeninių organizacijų veiklą.

Nevyriausybinių organizacijų kultūros projektams remti 2001 metais buvo skirta 491 tūkst. litų. Paremti 94 nevyriausybinių organizacijų kultūros projektai.

21 programa. Istorinės atminties išsaugojimas.

Programos tikslas - formuoti reikšmingų istorinių datų, iškilių asmenybių jubiliejinių datų, valstybinių švenčių paminėjimo tradicijas, saugoti istorinę atmintį.

Programos įgyvendinimui skirta 1152 tūkst. litų.

Programos uždavinys - minėti valstybės šventes, valstybei nusipelnusių asmenybių jubiliejus, vykdyti Lietuvos kultūros vertybių paieškas užsienyje.

2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ,,Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo” Nr. VIII –2024 sudaryta komisija parengė jubiliejinių renginių programą, skirtą šiai datai.

Valstybės švenčių organizavimo komisija, vadovaujama kultūros ministrės, parengė Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido, Lietuvos valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo), Juodojo kaspino, Lietuvos žydų genocido 60-ųjų metinių ir kitų atmintinų dienų paminėjimo programas. Taip pat buvo įgyvendinta programa Lietuvos tragiškų netekčių ir pasipriešinimo 60 –mečiui atminti.

Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva, Kultūros ministerija ir Lenkijos Respublikos ambasada organizavo Gegužės 3-osios Konstitucijos 210-ųjų metinių paminėjimą.

Paminėti šių iškilių asmenybių jubiliejai: žymaus tautinio atgimimo veikėjo, inžinieriaus kultūros mecenato rašytojo Petro Vileišio 150–osios gimimo metinės, Motiejaus Valančiaus 200–osios gimimo metinės, rašytojo Juozo Grušo 100–osios gimimo metinės, 1918 m. vasario 16-osios akto signataro Jono Basanavičiaus 150-osios gimimo metinės.

2001 metų pabaigoje pradėta finansuoti Valdovų rūmų atstatymo programa, patvirtinta rūmų atkūrimo koncepcija.

Kultūros vertybių apsaugos departamento programos.

1 programa. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai.

Programai skirta 10066,8 tūkst. Lt. Programą vykdė SP UAB “Lietuvos paminklai”. Bendrovė organizavo 172 kultūros vertybių, įrašytų į programą, tvarkymo darbus. Valstybės lėšomis finansuota 68.85 proc. visų nekilnojamųjų vertybių tvarkymo programos darbų. Savininkų ir valdytojų lėšos programoje sudaro 31.15 proc. Programa įvykdyta 98.84 proc. – atlikta darbų už 14452.058 Lt.

2 programa. Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo ir informacijos kaupimo organizavimas bei administravimas.

Programai skirta 1541 tūkst. Litų. Programą vykdė Kultūros paveldo centras.

2001 metais į Nekilnojamųjų bei Kilnojamųjų kultūros vertybių registrus įrašytos 492 vertybės. Archeologinių vietų – 32 (2000 m. – 58); Laidojimo vietų – 111 (2000 m. – 136); Įvykių vietų – 45 (2000 m. – 49); Mitologinių vietų – 36 (2000 m. – 63); Statinių – 63 (2000 m. – 8); Statinių kompleksų – 44 (2000 m. – 8); Urbanizuotų vietovių -0 (2000 m. 2); Monumentų – 25 (2000 m. 20); Statinių puošybos ir įrangos – 9 (2000 m. –12); Kilnojamųjų kultūros vertybių – 127 (2000 m. 10).

2001 metais į duomenų bazę “Voruta” įrašyta 398 kultūros vertybių bei 287 jų dalių adresinė ir registrinė informacija, suvesta 194 objektų bei 137 jų kompleksinių dalių dosjė informacija.

Iš viso iki 2001 metų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą iš viso įrašyta 4310 objektų, į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą – 158, kultūros paminklais paskelbtos 994 kultūros vertybės.

Pagal Kultūros paveldo centro pateiktus sąrašus 2001 metais patikrinti duomenys apie 420 kultūros vertybių, kurias numatoma įrašyti į Registrą. Pasiūlyta į Registrą įrašyti 83 objektus. Kultūros paminklais pasiūlyta skelbti 89 kultūros vertybes, išaiškinti 78 nauji kultūrinės vertės požymių turintys objektai.

2001 metais Klaipėdos apygarda ir Departamento teritoriniai padaliniai surašė beveik tūkstantį pirminių kultūros vertybių apsaugos reglamentų, išdavė daugiau negu pusantro tūkstančio leidimų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbams, apie 200 leidimų tyrimams, , suderino apie 500 paminklotvarkos sąlygų, daugiau negu 2000 žemėtvarkos projektų, įregistravo daugiau negu 500 sandorių. KVAD Mokslinė archeologijos komisija išdavė 204 leidimus archeologijos objektų žvalgymams, žvalgomiesiems tyrimams bei archeologiniams tyrinėjimams.

Kultūros vertybių apsaugos departamento atestavimo komisija surengė 8 posėdžius, kurių metu buvo atestuoti 327 asmenys.

3. Kultūros paminklų ir vertybių saugojimo (užsakomųjų) darbų programa.

Programai skirta 1284.2 tūkst. Litų.

Parengta Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių kapų globos programa. Vadovaujantis ja, sprendžiami Lietuvos karių kapų sutvarkymo ir paminklo žuvusiems Lietuvos kariams Lenkijoje pastatymo Berznyko kapinėse (Suvalkų vaivadija, Lenkija), Laisvės kovų istorinių vietų atlaso parengimo ir išleidimo, Lietuvos karių kapų sklypo tvarkymo Aukštųjų Šančių kapinėse, Kaune, klausimai.

Teisme nagrinėta daugiau negu 40 bylų dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimų, išieškota baudų už 10 867,94 Lt.

Kultūros vertybių apsaugos departamente 2001 metais buvo sudaryta 10 komisijų žalai, padarytai kultūros vertybėms nustatyti.

2001 metais nustatyta 383 kultūros vertybių teritorijos ir parengti teritorijų ribų planai. Nustatyta 181 nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos zonos, parengti apsaugos zonų planai.

Kaip ir kasmet, rudenį rengtos “Europos paveldo dienos”, kurių tema 2001 metais “Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje” kaip kasmet susilaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Vykdant šią programą, parengtas dokumentinis filmas bei leidinys (lietuvių ir anglų kalbomis) apie gynybinių įtvirtinimų raidą Lietuvoje.

2000 metais, pasibaigus Europos Tarybos kampanijai “Europa: bendras paveldas” atsirado keturi nauji Europos Tarybos projektai, iš kurių vienas “Medžio kultūra” buvo vykdomas Lietuvoje.

2001 metų gruodžio 3-6 dienomis Kaune surengta subregioninė konferencija “Subregioninis bendradarbiavimas, vykdant 1970 metų UNESCO konvenciją”, kurioje dalyvavo muitinių, policijos, Interpolo, kultūros paveldo apsaugos specialistai iš Baltijos valstybių, Baltarusijos ir Rusijos.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 patvirtinti nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipiniai apsaugos reglamentai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. VIII-1947 “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo”, Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 305 “Dėl Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo” bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 18 d. pareiškimą “Dėl Lietuvos žydų kultūros palikimo, parengtas LR Vyriausybės nutarimo “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos ir jos įgyvendinimo I etapo priemonių patvirtinimo” projektas.

Priimtas Vyriausybės 2001-10-01 nutarimas Nr. 1186 “Dėl kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo”.

Pasirašytas Kultūros ministro ir Muitinės departamento direktoriaus 2001-10-15 įsakymas Nr. 326/633 “Dėl Kultūros vertybių įvežimo leidimo formos, kultūros vertybių išvežimo leidimo reikalavimų ir kultūros vertybių išvežimo leidimo pildymo ir įforminimo bei kultūros vertybių išvežimo kontrolės pagal leidimus tvarkos patvirtinimo”.

2001 metais parengta ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-03-19 įsakymu Nr. 81 patvirtinta meninę vertę turinčių kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarka.

 

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys

Nacionalinės kultūros plėtra paskelbta valstybės prioritetu. Siekiant įgyvendinti šį prioritetą bus rengiamos kompleksinės kultūros sričių plėtros programos.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėšiančią konkrečius darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo, kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus.

Peržiūrint atlikėjų meno plėtros principus, bus parengtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas, aiškiau apibrėšiantis šių įstaigų veiklos specifiką, jų finansavimo principus.

Prioritetiškai būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą pasaulyje. Daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.

Patvirtintos Kultūros centrų pertvarkymo gairės galės tapti gera rekomendacija savivaldybėms, kaip suderinti visuomenės poreikius ir valstybės bei savivaldybių pastangas bei galimybes, o tuo pačiu ir pradžia įgyvendinant rengiamą Regionų kultūros plėtros programą.

Užtikrinant strateginio valstybės siekio – informacinės visuomenės kūrimo – įgyvendinimą rengiama Bibliotekų modernizavimo programa.

Nuosekliai tvarkant paveldo apsaugos sistemą bus įgyvendintos Paveldosaugos pertvarkymo koncepcijos nuostatos, parengtas naujos Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo redakcijos projektas.

Neigiamos įtakos galėtų turėti finansavimo trūkumas. Didėjant įstaigų išlaikymo išlaidoms, mažėja lėšos, skirtos kūrybinėms programoms įgyvendinti. Dėl lėšų stygiaus negalima įvykdyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, tinkamai pristatyti valstybę užsienyje, užsitikrinant palankų strategiškai svarbių šalių visuomenių požiūrį.

Ypač svarbu didinti asignavimus kultūros paveldo apsaugai. Netvarkomi paminklai nyksta, tuo pačiu brangsta jų renovacija ir restauravimas.

Būtina didinti investicijas kultūros srityje – kultūros įstaigų pastatai renovuotini, technologinė įranga susidėvėjusi. Priešingu atveju kultūros įstaigos bus nepajėgios teikti kokybiškas paslaugas lankytojams.

Nekylant pragyvenimo lygiui kokybiškos kultūros paslaugos ir projektai gali tapti per brangiais, ypač regionuose.




Naujausi pakeitimai - 2002 07 15.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Ministerijų ataskaitos

LR Seimas