Lietuvos Respublikos Seimas

FINANSŲ MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

 

Misija: kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.

Strateginiai tikslai:

    1. Sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokesčių sistemą.
    2. Užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį.
    3. Efektyviai valdyti valstybės skolą.
    4. Pertvarkyti šalies finansų sistemą rengiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje 2004 metais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Finansų politikos planavimas ir įgyvendinimas (1 388 054 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės finansų valdymas.

Programos uždavinys – Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetas ir kiti valstybės fondai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių – reguliariai vertinti Lietuvos Respublikos ūkio ekonominę būklę ir teikti pasiūlymus dėl ekonominės politikos tikslinimo. Lietuvos Respublikos ūkio ekonominė būklė vertinama reguliariai (kas ketvirtį). Finansų ministerija kas ketvirtį teikia Ūkio ministerijai savo reguliavimo srities ekonominės būklės apžvalgą. Informacija Ūkio ministerijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 334 „Dėl reguliaraus Lietuvos Respublikos ūkio būklės įvertinimo ir ekonominės politikos tikslinimo tvarkos“ nustatytais terminais: kovo 1 d. (metų), birželio 1 d. (I ketvirčio), rugsėjo 1 d. (I pusmečio) ir gruodžio 1 d. (9 mėnesių).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse nustatyta, planuojant biudžetą, užtikrinti, kad būtų laikomasi biudžeto deficito limito. Bendrojo šalies biudžeto fiskalinis deficitas 2001 metais buvo 723,2 mln. litų (1,5 proc. BVP). Sudarant biudžetą, buvo įvertinti visi finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas. Valstybės biudžeto deficitas buvo 654,6 mln. litų (1,36 proc. BVP), kaip ir buvo numatyta peržiūrint fiskalinių rodiklių įvykdymą. Buvo įvertinta mokesčių įstatymų pakeitimų ir papildymų, muitų tarifų keitimo, kvotų nustatymo įtaka nacionaliniam biudžetui ir kitiems valstybės fondams bei parengti alternatyvūs pasiūlymai ir pateiktos pastabos.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta perimti iš Ūkio ministerijos makroekonominių rodiklių prognozės koordinavimo funkciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 269 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ buvo iš dalies pakeisti Finansų ministerijos nuostatai, numatant, kad Finansų ministerija organizuoja kartu su Lietuvos banku, ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozių rengimą. Lietuvos ūkio plėtros prognozę Finansų ministerija paskelbė 2001 metų balandžio 2 d. bei patikslino ją 2001 metų lapkričio 26 dieną. Ši priemonė atitinka ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano priemones, pagal kurias numatyta kasmet rengti vidutinės trukmės laikotarpio (trimetes) Lietuvos Respublikos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozes (priemonės kodas 2.2.2-P-A7) bei įgyvendinti makroekonominių rodiklių prognozių koordinavimo funkcijas Finansų ministerijoje (priemonės kodas 4.1-P-B13). Tačiau ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane nurodyti administraciniai-instituciniai bei finansavimo poreikiai nebuvo patenkinti.

Atsižvelgiant į priemonę, pagal kurią numatyta siekti didesnio fiskalinės politikos ir duomenų skaidrumo, internete skelbiami fiskaliniai rodikliai. Vykdant EPM įsipareigojimus, užpildytas TVF fiskalinio skaidrumo klausimynas ir paprašyta įvertinti, kaip šalis atitinka tarptautinius reikalavimus dėl fiskalinio skaidrumo. Pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus Finansų ministerijos interneto svetainėje skelbiami duomenys: nacionalinio biudžeto vykdymo (kas mėnesį), savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymo (kas mėnesį), valstybės biudžeto vykdymo (kas ketvirtį), konsoliduoto centrinio šalies biudžeto (kas ketvirtį), kreditorinio įsiskolinimo (kas ketvirtį), konsoliduoto bendro šalies biudžeto (metiniai duomenys). Taip pat skelbiama Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, kurioje išdėstyta fiskalinio deficito politika, bendrojo šalies biudžeto projekcijos 2001 - 2004 metams. Programa parengta vadovaujantis Europos Komisijos ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato nustatytais reikalavimais. Programą parengė darbo grupė, Vyriausybei pavedus, sudaryta Lietuvos finansų ministro įsakymu. Programą patvirtino Lietuvos Vyriausybė. 2001 m. spalio 1 d. ji pateikta Europos Komisijai. Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą sudaro keturios pagrindinės dalys, kuriose apžvelgiami pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos pokyčiai, planuojama pinigų politika, fiskalinė politika bei numatomos struktūrinės reformos. Ši programa yra ne tik ekonominis, bet ir politinis dokumentas, kuriame išdėstyti politiniai Vyriausybės įsipareigojimai sėkmingai įvykdyti ekonomikos ir struktūrines reformas. Programos parengimas reiškia kokybiškai naują Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių etapą – ekonominės politikos derinimą ir koordinavimą. Tai yra neatsiejama tolygaus Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungos bendrosios rinkos funkcionavimą sąlyga.

Siekiant, kad, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, būtų teikiami pagrįsti pasiūlymai dėl valstybės vykdomų funkcijų ir savivaldybėms pavestų funkcijų finansavimo, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurių reikia savivaldybėms pavestoms funkcijoms vykdyti, apskaičiavimo metodiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. pasitarimo sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo metodikos“ (protokolo Nr. 17, 6 klausimas), finansų ministras 2001 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 101 patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo laikinąsias rekomendacijas. Pagal šią metodiką 2002 metams valstybės biudžeto pervedamos lėšos (speciali tikslinė dotacija) atitinkamai valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai vykdyti apskaičiuotos taikant bendrą visoms savivaldybėms šių lėšų poreikio nustatymo metodiką. Numatoma, kad valstybės institucijos ir Vyriausybės įstaigos, atsižvelgdamos į įgyvendinimo praktiką, prireikus pateiks pasiūlymus dėl šių rekomendacijų patikslinimo.

Siekiant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą suderinti su jau priimtų ir numatomų priimti įstatymų nuostatomis, 2001 m. spalio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio nuostatos įgalins savivaldybes pagerinti savo biudžetų finansinę būklę, subalansuoti savivaldybių funkcijas su finansiniais ištekliais, stiprinti finansinę drausmę, efektyviau vykdyti kreditorinio įsiskolinimo stebėseną.

Siekiant labiau sukonkretinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis išlaikomų įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo, finansavimo ir kitus jų veiklos pagrindus, parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo projektas. Projektas apsvarstytas Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje ir grąžintas tikslinti. Šiuo metu rengiamas patikslintas įstatymo projektas.

Siekiant pagerinti lėšų investicijų projektams finansuoti planavimą bei projektų finansavimą, numatyta vykdyti investicijų projektų, finansuojamų naudojant valstybės paramą, įgyvendinimo ir po to vykdomos veiklos stebėseną. Priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 478 „Dėl valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“, sunorminta investicijų įgyvendinimo ir vykdomos veiklos stebėsenos tvarka. Stebėsena atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Biudžeto departamento investicijų skyrius yra surinkęs stebėsenos 2001 metų informaciją. Rengiant Valstybės investicijų programos projektą, tęsiamų investicijų projektų stebėsena atliekama papildomai pagal poreikį.

Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarka, parengta atsižvelgiant į strateginio planavimo ir programinio biudžeto rengimo principus.

Siekiant suderinti valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą su strateginio planavimo nuostatomis, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos projektą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo“. Joje reglamentuojama valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių projektų rengimas, valstybės biudžeto išlaidų sąmatų sudarymas, specialiųjų programų sudarymas ir vykdymas, savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas, biudžetų vykdymas ir atskaitomybė, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų skoliniai santykiai, valstybės vardu gaunamos negrąžintinos paramos naudojimas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir nacionalinio biudžeto lėšų, naudojamų projektams arba programoms bendrai finansuoti, valdymas, asignavimų valdytojų pareigų ir teisių, įgyvendinimas bei kiti klausimai.

Viena iš priemonių – planuoti biudžeto projekte lėšas konkretiems tikslams pasiekti. Ją vykdant, 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus strateginius tikslus (prioritetus). Ši nuostata įtvirtinta Strateginio planavimo metodikoje. Jos bus laikomasi rengiant ir kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Siekiant likviduoti valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir ūkio subjektų tarpusavio įsiskolinimus, buvo parengti konkretūs pasiūlymai dėl ūkio subjektų ir valstybės bei savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. posėdžio protokolo Nr. 22 nuostatas, buvo nuolat nagrinėjama, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnis, pagal kurį asignavimų valdytojai, savivaldybės ir biudžetinių įstaigų vadovai įpareigojami numatyti reikiamas lėšas sumokėti už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes. Vyriausybei kas ketvirtį buvo teikiami asignavimų valdytojų, kurie nesumažino kreditorinio įsiskolinimo, sąrašai su išvadomis bei pasiūlymais. Siekiant sumažinti įsiskolinimus, Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad speciali tikslinė dotacija 1997–2000 metų savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms, priimtoms skaičiuojant 1997–2000 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, iš dalies dengti skiriama savivaldybių biudžetinių įstaigų įsiskolinimui kreditoriams, susidariusiam iki 2002 m. sausio 1 d., dengti pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šio įsiskolinimo dengimo grafikus ir kitoms savivaldybių biudžetų skoloms dengti. Nustatyta, kad savivaldybės kiekvienam ketvirčiui pasibaigus turės pateikti Finansų ministerijai informaciją apie specialios tikslinės dotacijos, skirtos įsiskolinimui kreditoriams dengti, panaudojimą. Minėto įstatymo 14 straipsnyje valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, savivaldybėms ir biudžetinių įstaigų vadovams pavesta, sudarant 2002 metų išlaidų sąmatas, numatyti reikiamus asignavimus 2002 m. sausio 1 d. esamiems įsiskolinimams už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes padengti. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijoms pavesta tikrinti, ar laikomasi šios nuostatos ir ar teisingai sudaromos bei vykdomos išlaidų sąmatos.

Siekiant Strateginio planavimo metodiką suderinti su kitų teisės aktų nuostatomis, buvo numatyta ją patikslinti. Strateginio planavimo metodikos patikslinimo projektas buvo parengtas darbo grupėje. Siekiant sukurti strateginio planavimo dokumentą, atspindintį valstybės ilgalaikės raidos viziją, darbo grupė parengė valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepciją. Ši koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.1463. Šiuo metu darbo grupė tikslina metodiką. Numatoma, kad artimiausiu metu minėti darbai bus pabaigti.

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių – rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, siekti, kad žemės ūkio gamybai, žaliavos perdirbimo pramonės ir kaimo plėtrai būtų numatyta 10 procentų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (ši nuostata yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). Priemonė nustatyta siekiant sudaryti sąlygas žemės ūkio produkcijos gamintojams ir perdirbamajai pramonei didinti produkcijos konkurencingumą bei pasirengti dalyvauti Europos Sąjungos rinkose. Žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei ir veterinarijai 2001 metais skirta 8,4 proc. valstybės biudžeto lėšų. Šiai valstybės funkcijai finansuoti iš įvairių šaltinių skirta 14,6 proc. valstybės biudžeto lėšų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui ir 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta užtikrinti SAPARD programos bendrą finansavimą, remiantis Europos Sąjungos kasmet skiriamais finansinės paramos asignavimais, kurie tvirtinami metinėse finansavimo sutartyse (ši nuostata yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). 2001 metais SAPARD paramos programai bendrai finansuoti skirtos lėšos (45 mln. litų) liko nepanaudotos. SAPARD parama pradėta naudoti 2002 metais. Specialiosios nacionalinės kaimo plėtros programos SAPARD programai įgyvendinti 2000-2006 metais numatytos lėšos, nepanaudotos 2001 metais, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 14 straipsnio nuostatas, perkeltos į 2002 metus. Be to, 2002 metų valstybės biudžete šiam tikslui dar skirta 45 mln. litų ir tai visiškai užtikrina SAPARD programos bendrą finansavimą. Priemonė yra svarbi pasirengimui narystei Europos Sąjungoje.

Atsižvelgiant į Vyriausybės strateginį tikslą - rengtis narystei Europos Sąjungoje - bei įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas 77/1231 EB, 95/2988 EB, 97/2064 EB, 99/1260 EB, 99/1266 EB, 99/1267 EB, Finansų ministerijoje buvo įsteigtas savarankiškas padalinys - Vidaus audito metodologijos skyrius, atsakingas už vidaus audito metodikos kūrimą ir plėtrą valstybiniame sektoriuje, taip pat už vidaus audito funkcionavimo analizę ir išorinį vertinimą. 2001 metų viduryje, siekiant integruoti ir sustiprinti atsakomybę už vidaus audito ir vidaus finansų kontrolės plėtrą, įkurtas Finansų kontrolės metodologijos departamentas, kurio pagrindiniai uždaviniai yra dalyvauti formuojant vidaus audito sistemų ir vidaus finansų kontrolės (toliau vadinama - finansų kontrolė) plėtros politiką valstybės institucijose, įstaigose ir įmonėse, dalyvauti formuojant valstybinio sektoriaus vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijų tobulinimo politiką, rengti teisės aktus ir metodines medžiagas valstybinio sektoriaus vidaus audito ir finansų kontrolės klausimais ir koordinuoti jų taikymą, derinti kitų valstybės institucijų paruoštų norminių teisės aktų vidaus audito ir finansų kontrolės klausimais projektus, analizuoti ir vertinti valstybinio sektoriaus vidaus audito sistemos būklę bei Vidaus audito reikalavimų ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių vidaus auditą, taikymą valstybiniame sektoriuje.

Vykdydama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Finansų ministerija 2001 metų spalio 29 d. pateikė Vyriausybei kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu parengtus ir Vidaus audito komiteto prie Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto patvirtintus Vidaus kontrolės vertinimo metodinius nurodymus (ši priemonė numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). Šiems nurodymams pritarė Nuolatinė tarpžinybinė komisija vidaus audito sistemos kūrimui valstybiniame sektoriuje koordinuoti. Nurodymuose yra nustatyta institucijų (įstaigų) vadovų atsakomybė už vidaus kontrolės organizavimą, taip pat vidaus kontrolės sistemos principai ir vidaus kontrolės sistemų vertinimo nuorodos. Pažymėtina, kad ši priemonė svarbi rengiantis narystei Europos Sąjungoje.

Taip pat buvo parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarka. Ji patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarkos patvirtinimo“. Pagal šią tvarką atliekama asignavimų valdytojų programų vykdymo kontrolė ir vertinimas, kurių rezultatai naudojami rengiant valstybės biudžeto projektą. Programų vykdymo vertinimas yra vidaus audito sudedamoji dalis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta apskaičiuoti ir prognozuoti fiskalinio deficito dydį ir kitus Tarptautinio valiutos fondo memorandume nustatytus rodiklius. Fiskaliniai rodikliai prognozuojami trejiems metams. Juos prognozuojant, laikomasi TVF įsipareigojimų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių, pagal kurias numatyta, rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, siekti, kad žemės ūkiui būtų skiriama ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto lėšų (iš nacionalinio biudžeto ir kitų finansinių šaltinių), užtikrinti bendrą SAPARD programos finansavimą bei parengti valstybės įmonių ir įstaigų vidaus kontrolės sistemų vertinimo metodinius nurodymus, vykdymas aptartas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 .

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Viena iš Teisės derinimo priemonių 2001 metų plane numatytų finansų kontrolės priemonių yra parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, patvirtinimo projektą. Įgyvendindama šią priemonę bei Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1247 „Dėl Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“) priemonę, pagal kurią Finansų ministerijai pavesta kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, patvirtinimo“ projektą, Finansų ministerija kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu 2001 m. liepos mėnesį parengė ir pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito reikalavimų patvirtinimo“ projektą. Jį priėmus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1116), valstybės įmonės (įstaigos) vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) nustatytos pagrindinės vidaus audito atlikimo sąlygos, taisyklės, principai ir kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų atliekama ir skatinama kokybiška vidaus audito veikla, bei vidaus auditoriaus privalomos elgesio normos. Taip pat yra įgyvendintos atitinkamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“, šiuo nutarimu patvirtintų Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos nuostatų, Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos „Finansų kontrolė“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“) nuostatos ir Europos Komisijos atstovų rekomendacijos. Pažymėtina, kad Vidaus audito reikalavimai buvo parengti atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito standartus.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Finansų ministerija 2001 metais įgyvendino priemones, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintą Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarką iš Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytų lėšų savivaldybėms kompensuota jų išmokėtos sumos žalai atlyginti – 19884,3 tūkst. litų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą savivaldybėms pervestos visos joms priklausančios dotacijos: valstybės biudžeto specialios dotacijos – 14527 tūkst. litų (iš jų nepanaudotų 316,4 tūkst. litų grąžinta valstybės biudžetui); valstybės biudžeto bendroji dotacija – 89426 tūkst. litų; valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija – 147095 tūkst. litų.

Buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams prarastas turtas buvo grąžinamas arba jo vertė atlyginama pagal Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo“. Šis nutarimas, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymu, nuo 1999 m. gruodžio 31 d. neteko galios. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1238 „Dėl kompensacijų už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams perskaičiavimo“ buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams perskaičiuotos santykiu 1 litas už 1 rublį nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2000 m. spalio 21 d. jau išmokėtos konfiskuoto turto vertės atlyginimo sumos bei konfiskuoto turto vertės atlyginimo sumos, dėl kurių buvo priimti sprendimai pagal Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 368, tačiau jos nebuvo išmokėtos iki 2000 m. spalio 21 dienos. 2001 metais valstybės biudžete pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1238 perskaičiuotoms kompensacijoms už prarastą turtą buvo numatyta 2667 tūkst. litų, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 170 „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžete numatytų asignavimų perskaičiuotoms kompensacijoms už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams išmokėti paskirstymo savivaldybėms“ buvo paskirstyti savivaldybėms. Visa ši 2001 metų valstybės biudžete numatyta asignavimų suma 2001 metais savivaldybėms pervesta.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Nustatant vertinimo kriterijus, buvo pasitelktas ekspertinis procesų vertinimas, pagal tuo metu buvusią situaciją. Rezultatai, pasiekti įgyvendinant programos priemones, atitinka planuotus vertinimo kriterijus ir rodiklius.

Tobulinant finansinio valdymo priemones, sukurtas ir įdiegtas (80 proc.) ketvirtinio prognozavimo, analizės ir stebėsenos makromodelis. Laiku įvertinti finansiniai pasiūlymai ir teikti nauji alternatyvūs fiskalinės politikos pasiūlymai (100 proc.).

Biudžeto sandaros reformą buvo planuota įgyvendinti 60 procentų. I pusmetį buvo atlikti dideli darbai tęsiant reformą, tačiau šiuo laikotarpiu reforma vyko ne taip sparčiai dėl Nacionalinio plėtros plano koncepcijos praktinio įgyvendinimo (reikėjo suformuoti atitinkamus administracinius gebėjimus, pertvarkyti Finansų ministerijos struktūrą ir įkurti naujus padalinius), taip pat dėl Vyriausybių kaitos (pakeisti trejų metų biudžeto prioritetai ir į tai reikėjo atsižvelgti sudarant biudžetą). Vertinant priemonės įgyvendinimą per metus, reikėtų pažymėti, kad iš esmės reforma vyko sparčiai ir pasiekti teigiami poslinkiai biudžeto sudarymo procesuose.

Kriterijus, pagal kurį numatyta iš Ūkio ministerijos perimti investicijų planavimo funkcijas, įgyvendintas (100 proc.). Dokumentai, kurių reikia minėtoms funkcijoms perimti, parengti dar 2001 m. I pusmetį. Tai leido II pusmetyje laiku parengti bei pateikti Vyriausybei ir Seimui Valstybės investicijų programos projektą.

Planuotas valstybės nebiudžetinių fondų perėmimas į biudžetą įvykdytas (75 proc.). Nuo 2001 metų, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, per valstybės biudžetą pradėta perskirstyti dauguma nebiudžetinių fondų. Nuo 2002 metų jau ir Kelių fondas perskirstomas per biudžetą.

Vertinimo kriterijuose nustatyta, kad kvalifikacijai kelti vienam darbuotojui bus skiriama po 4 valandas. Šio kriterijaus vykdymą sunku įvertinti, nes nebuvo užtikrinta formali kvalifikacijai kelti skirto laiko apskaita. Tačiau galima būtų teigti, kad kriterijus iš esmės įvykdytas. Reikėtų pažymėti, kad Biudžeto departamento darbuotojai ne tik patys dalyvavo kursuose ar mokymuose kaip klausytojai, tačiau dalyvavo pagal USAID projektą „The Capacity Building Program under the transit – Europe project“ atnaujinant bei dėstant parengtą mokymo medžiagą Finansų ministerijos mokymo centre. Finansų ministerijos darbuotojai dalyvavo mokymuose, surengtuose pagal SPP-1 programą (mokymai vyko 6 mėnesius, kas mėnesį vyko keleto darbo dienų kursai, buvo rašomi ir vertinami kursiniai darbai), taip pat kituose mokymuose (pvz., dėl Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos ir kt.).

Programos uždavinys – mokesčių politika.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Šio uždavinio įgyvendinimo priemonės nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos strateginius prioritetus – rengtis narystei Europos Sąjungoje ir užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas padidinti nedeklaruojamą minimumą ir nustatyti, kad gyventojai, kurie jau deklaruoja pajamas, papildomai jų nedeklaruos. Jam Vyriausybė pritarė 2001 m. kovo 30 dieną.

Viena iš priemonių – rengiamame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatyme numatyti sąlygas savarankiškai dirbti išsipirkus vienkartinį patentą. Šios priemonės nuostatos numatytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte, kuris šiuo metu pateiktas Vyriausybei. Vyriausybė sprendimo dėl jo dar nepriėmė.

Siekiant suderinti prekių apmokestinimą akcizais su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis, reglamentuojančiomis apmokestinimą akcizais, buvo parengtas naujos redakcijos Akcizų įstatymo projektas, kuris priimtas 2001 m. spalio 30 d. (įstatymas Nr. IX-569).

Siekiant suderinti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su Europos Sąjungos acquis nuostatomis pridėtinės vertės mokesčio srityje, buvo parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas. Šiam projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1375 ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui.

Įgyvendinant nuostatą keisti visus mokesčių įstatymus, kuriuose numatytos lengvatos, 2001 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Pelno mokesčio įstatymas, pagal kurį buvo atsisakyta lengvatos investicijoms, kaip žalingos konkurencijos mokesčių srityje, ir nustatytas mažesnis 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Be to, Vyriausybė 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1375 pritarė naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektui, kurio tikslas – suderinti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su Europos Sąjungos acquis nuostatomis pridėtinės vertės mokesčio srityje.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 21 dieną. Jame nustatyta, kad ataskaitos apie gaunamą ir (arba) teikiamą labdarą ir (arba) paramą Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos kartą per metus.

Siekiant suderinti Muitinės kodekso nuostatas su Europos Sąjungos nuostatomis, 2001 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas Muitinės kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57, 63, 66, 68, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97, 106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 132, 137, 139, 141, 157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 187, 188, 189, 193, 197, 198, 2002, 203, 205, 206, 208, 213, 214, 215, 216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 228, 229 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5-1, 54-1, 54-2, 56-1, 85-1, 150-1, 165-1, 195-1, 198-1, 216-1, 216-2, 216-3, 216-4, 216-5, 216-6 straipsniais įstatymas.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitų (ir mokesčių) grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti, kai muitai (ir mokesčiai) įregistruoti nepagrįstai ir muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia, tvarkos projektą, 2002 m. sausio 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 36 „Dėl muitų ir mokesčių grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarkos patvirtinimo“. Jo tikslas – detaliai reglamentuoti muitų ir mokesčių grąžinimą, atsisakymą juos išieškoti bei suderinti su Europos Sąjungos nuostatomis.

Siekiant užtikrinti sėkmingą socialinio draudimo įmokų ir mokesčių administravimo sujungimą bei vientisos įmokų ir mokesčių sistemos sukūrimą, buvo numatyta parengti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir nacionalinio biudžeto mokesčius administruojančių institucijų struktūrų sujungimo planą. Šiuo metu minėtas planas suderintas ir artimiausiu metu bus patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko.

Siekiant detaliai reglamentuoti mokesčių mokėjimo muitinėje tvarką, parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 43 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 748 „Dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos“ dalinio pakeitimo“.

Siekiant naujai reglamentuoti mokestinių ginčų nagrinėjimo, patikrinimų, mokestinių nepriemokų išieškojimo procesą bei sureguliuoti mokesčio administratorių ir mokesčių mokėtojų teises ir pareigas, buvo parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. birželio 26 dieną.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta parengti teisės aktus, leidžiančius atsisakyti specialių blankų naudojimo, 2001 m. birželio 8 d. buvo išleistas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 168 „Dėl Finansų ministro 1997 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 164 „Dėl važtaraščių blankų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ ir finansų ministro įsakymas Nr. 169 „Dėl važtaraščių rekvizitų nustatymo“, reglamentuojantis specialių važtaraščių naudojimą tik pervežant akcizines prekes, kitų prekių pervežimui paliekant laisvos formos dokumentą.

Siekiant su Europos Sąjungos direktyvomis suderinti prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarką, muitinės sandėlių įsteigimo tvarką ir muitinės sandėlio taisykles, muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarką bei negrąžinamojo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarką, atitinkamai buvo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1557 „Dėl Prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 744 „Dėl Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 705 „Dėl Muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 766 „Dėl negrąžinamojo eksporto procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“.

Viena iš priemonių – prisijungti prie 1972 metų muitinės konvencijos dėl konteinerių, siekiant užtikrinti šios konvencijos nuostatų taikymą Lietuvoje. 2001 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta nustatyti cukraus sektoriaus mokesčius: cukraus mokestį, pakeičiantį cukraus akcizą, ir virškvotinio cukraus mokestį. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymą (2002 m. sausio 24 d. Nr. IX-728) ir Lietuvos Respublikos baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymą (2002 m. sausio 24 d. Nr. IX-729). Cukraus mokesčio įstatymo tikslas – apsaugoti Lietuvos cukraus rinką, Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos cukraus rinkos reguliavimo priemones, kurių pagrindinė - virškvotinės baltojo cukraus produkcijos administravimo sistema.

Siekiant užtikrinti sėkmingą socialinio draudimo įmokų ir mokesčių administravimo sujungimą, numatyta papildomai apsvarstyti ir atnaujinti valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai parengimo darbų vykdymo planą, jį vykdyti. Planas atnaujintas 2001 metų IV ketvirtyje (jį įgyvendinti numatyta 2003 m. I ketvirtį).

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengta ir pateikta Vyriausybei mokesčių koncepcija, kurios tikslas nubrėžti būsimos Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos gaires, jos reformavimo kryptis siekiant sukurti darnią, šiuolaikinę Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą, skatinančią sparčią Lietuvos ekonomikos raidą, stabilias biudžetų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, teisingą konkurenciją, taip pat užtikrinančią, kad mokesčių teisės aktai būtų suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.

Siekiant nauju, tarptautine praktika besiremiančiu įstatymu reglamentuoti gyventojų pajamų apmokestinimą, kurį šiuo metu reglamentuoja nuo 1990 metų galiojantis ir ne kartą tikslintas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, buvo parengtas ir pateiktas Vyriausybei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas.

Siekiant sukurti ir įtvirtinti aiškią, suprantamą, į žinių visuomenės ir laisvo kapitalo judėjimo užtikrinimą orientuotą Lietuvos ir užsienio įmonių pelno apmokestinimo tvarką, buvo parengtas Pelno mokesčio įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 dieną.

Siekiant sumažinti paskirstytajam pelnui (dividendams) taikomus pelno ir pajamų mokesčių tarifus, buvo parengtas Pelno mokesčio įstatymo projektas (įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 d.) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas (projektas pateiktas Vyriausybei).

Siekiant reformuoti ir priskirti savivaldybėms pastovius vietinius mokesčius bei rinkliavas, buvo parengtas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Vyriausybė 2002 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Šiame įstatymo projekte išplečiamas vietinių rinkliavų objektų sąrašas.

Siekiant nustatyti, kad vertinant sandorius apmokestinimo tikslais turi būti teikiama pirmenybė sandorio ekonominei prasmei ir tikriesiems šalių ketinimams, o ne pačiam formaliai įformintam sandoriui (t.y. turi būti įgyvendinta turinio pirmenybės prieš formą koncepcija), buvo parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jis suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir šiuo metu pateiktas Teisingumo ministerijai vizuoti.

Įgyvendindama nuostatą sujungti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir nacionalinio biudžeto mokesčių administravimą, Vyriausybė 2001 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 2, 34, 36, 37(1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Finansų ministerijos parengtiems įstatymų projektams ir pateikė juos Seimui. Šiuo metu projektai svarstomi komitetuose. Jų tikslas – efektyviau administruoti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, siekiant minimizuoti administravimo išlaidas bei užtikrinti jų surinkimą.

Siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui dirbtinai sumažinant prekių vertę bei suderinti muitinės prekių vertės nustatymą su Europos Sąjungos reikalavimais, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1224 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 748 „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriame reglamentuoti muitinės prekių vertės nustatymo būdai.

Siekiant suvienodinti muitinės pareigūnų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, socialines garantijas su kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų socialinėmis garantijomis, buvo parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (jį priėmus, būtų nustatyta operatyvinę veiklą vykdančių muitinės padalinių pareigūnų valstybinė pensija ir reglamentuotas jos skyrimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ papildymo“ projektas (jį priėmus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas būtų draudžiami Lietuvos muitinės pareigūnai). Projektai buvo parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymo projekto svarstymas Vyriausybėje atidėtas – tikslinant Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta atsižvelgti į nuostatą suvienodinti muitinės pareigūnų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, socialines garantijas su kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų socialinėmis garantijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas grąžintas tikslinti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarime Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ yra daug pasenusių nuostatų, neatitinkančių šiuo metu galiojančių teisės aktų (numatoma nutarimą išdėstyti nauja redakcija).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant priimti Muitinių bendradarbiavimo tarybos 1982 m. birželio 16 d. rekomendaciją „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ ir Europos Ekonomikos komisijos vidaus transporto komiteto 1983 m. vasario 2 d. rezoliuciją „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“, 2001 m. birželio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1538 „Dėl muitinių bendradarbiavimo tarybos 1982 m. birželio 16 d. rekomendacijos „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ ir Europos Ekonomikos komisijos vidaus transporto komiteto 1983 m. vasario 2 d. rezoliucijos „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ (priemonės kodas 3.8.3-T-B14).

Siekiant reglamentuoti muitų ir (arba) mokesčių už prekes, kurių importuotojas atsisakė, grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarką ir suderinti jos nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 565 „Dėl muitų ir (arba) mokesčių už importuotojo atsisakytas prekes grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarkos patvirtinimo“ (priemonės kodas 3.8.3-T-B42).

Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano skyriuje „Mokesčiai“ numatytos priemonės, pagal kurias Finansų ministerija 2001 metais turėjo parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą (priemonės kodas 3.3.2-T-B1) ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projektą (priemonės kodas 3.3.2-T-B2), buvo aptartos kalbant apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Taip pat aptartos skyriuje „Muitai“ numatytos priemonės, pagal kurias Finansų ministerija turėjo parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B2), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl negrąžinamojo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B3), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinės sandėlių įsteigimo tvarkos ir muitinės sandėlio taisyklių patvirtinimo naujos redakcijos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B1), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B6), Lietuvos Respublikos muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B40.1), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B5) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitų (ir mokesčių) grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti, kai muitai (ir mokesčiai) įregistruoti nepagrįstai ir kai muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia, tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B43).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijus, pagal kurį numatyta nustatytu laiku parengti teisės aktus, numatytus Vyriausybės veiklos programoje, įvykdytas ne 100 proc., kaip buvo planuota, bet 90 procentų. Dėl objektyvių priežasčių (jos aptariamos, kalbant apie neįvykdytas priemones) kai kurių teisės aktų parengimo terminai nukelti vėlesniam laikotarpiui.

Kriterijus, pagal kurį numatyta rengti atsakymus į gyventojų, žiniasklaidos arba organizacijų paklausimus, įvykdytas 100 procentų.

Kaip ir buvo planuota, 50 proc. teisės aktų suderinta su Europos Sąjungos reikalavimais, jie parengti atsižvelgiant į tarptautinę ir Europos Sąjungos apmokestinimo praktiką.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo koncepciją, o kai koncepcijai bus pritarta, parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, neįvykdyta dėl pavėluotai patvirtintos Mokesčių koncepcijos (turėjo būti patvirtinta vasario mėnesį, o patvirtinta buvo tik gegužės mėnesį) ir įvykusios Vyriausybių kaitos.

Taip pat neįvykdyta priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Kontrabandos ir vengimo mokėti mokesčius kontrolės ir prevencijos programos projektą. Kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su siūlymu atidėti priemonės įvykdymo terminą 2002 metų II ketvirčiui.

Priemonė, pagal kurią numatyta suderinti Klaipėdos ir Kauno laisvųjų ekonominių zonų pirmųjų etapų – atskyrimo nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos infrastruktūros ir atvykimo bei išvykimo punktų projektus, neįvykdyta, nes teritorijų atribojimas priklauso nuo zonos valdymo bendrovių, kurios, pasikeitus Laisvųjų ekonominių zonų įstatymui, turi pateikti reikalingus dokumentus Muitinės departamentui. Apie šios priemonės vykdymo eigą Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo informuota raštu.

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti teisės aktus, supaprastinančius tranzito procedūras, skatinančius mišriųjų vežimų ir logistikos centrų plėtrą, neįvykdyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu naujos redakcijos nutarimo dėl muitinės tranzito procedūros atlikimo tvarkos projekto parengimo terminas atidėtas (priemonė bus vykdoma 2002 m. I ketv.).

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projektą, neįvykdyta. Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projekto pateikimo terminas atidėtas (įvykdymo terminas – 2002 metų I ketvirtis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, vykdoma. Atsižvelgdami į tai, kad sistemiškai reformuojant mokesčių sistemą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas tiesiogiai priklauso nuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto (įvedus nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą fiziniai asmenys galėtų mažinti savo pajamas leidžiamais atskaitymais, t.y. dalimi palūkanų, sumokėtų už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti), bei į tai, kad Vyriausybė dar nėra pritarusi šiam Finansų ministerijos pateiktam projektui, manome, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo koncepcijos projektas turi būti teikiamas tik pritarus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui.

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ naujos redakcijos projektą, vykdoma. Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projekto pateikimo terminas atidėtas (numatytas terminas - 2002 m. I ketvirtis).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 2092, 2093, 210, 211, 224, 225, 237, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2095, 2096 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 ir 3212 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai patikslinti pagal institucijų pateiktas pastabas ir artimiausiu metu bus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagrindinis šių projektų tikslas – numatyti atsakomybę už muitinės apgaulę – veiką, kai asmuo apgaulės būdu (klastojant dokumentus, pateikiant muitinei neteisingus duomenis ir kt.) suklaidina muitinę ir taip visai ar iš dalies nesumoka importo ar eksporto muitų ir mokesčių arba išvengia įstatymuose numatytų draudimų ar apribojimų taikymo.

Programos uždavinys – finansinių įsipareigojimų vykdymas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta vykdyti visų tiesioginių ir netiesioginių valstybės skolinių įsipareigojimų stebėseną. Visų tiesioginių ir netiesioginių valstybės skolinių įsipareigojimų stebėsena (administravimas, apskaita, statistika) atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Valstybės skolinių įsipareigojimų apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 134 nustatyta tvarka. Visi skoliniai įsipareigojimai vykdomi laiku sutartyse numatytomis sąlygomis bei apskaitomi cento tikslumu pagal bankinius dokumentus.

Siekiant geriau administruoti paskolas, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų paskolų teikimo tvarkos projektą. Valstybės skolos įstatymo pataisos priimtos 2001 m. balandžio 17 dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 667 „Dėl paskolų iš vidaus ir užsienio paskolų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ priimtas 2001 m. birželio 4 dieną. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas – patikslinti nuostatas, susijusias su paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, teikimo tvarką, numatyti paskolų administravimą gerinančias priemones, sugriežtinti reikalavimus skolininkams ir skolininkams, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.

Šio įstatymo poveikis:

1) Vyriausybė nustatė užsienio ir vidaus paskolų, gaunamų valstybės vardu ir su valstybės garantija, teikimo ir grąžinimo tvarką, kuria buvo sugriežtintos ir supaprastintos valstybės garantijų ir paskolų suteikimo sąlygos, įvardintos institucijos, dalyvaujančios šiame procese, bei patvirtintos suteiktų paskolų administravimo priemonės;

2) Vyriausybė nustatė paskolų pripažinimo beviltiškomis tvarką bei šių paskolų nurašymo ir revizavimo galimybę;

3) įteisinta galimybė kapitalizuoti arba parduoti įmonių skolas;

4) praplėstos Finansų ministerijos ir AB Turto banko teisės, administruojant paskolas, t.y. Finansų ministerija ir Turto bankas be atskiro Vyriausybės sprendimo gali peržiūrėti paskolos suteikimo sąlygas, pasirašyti paskolų sutarčių pakeitimus;

5) sugriežtinta skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, atsakomybė, t.y. be Finansų ministerijos leidimo skolininkai neturi teisės prisiimti naujų turtinių įsipareigojimų, privalo pateikti informaciją apie esamas ir atidaromas naujas sąskaitas bankuose bei rekvizitų pasikeitimus; privalo pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta palaipsniui atsisakyti valstybės garantijų suteikimo ūkio subjektams, Vyriausybė sugriežtino valstybės garantijų suteikimo tvarką, t.y.:

1) atsisakyta teikti valstybės garantijas dėl paskolų, skiriamų įmonių apyvartinių lėšų trūkumui dengti;

2) valstybės garantijos teikiamos tik į Valstybės investicijų programą įtrauktiems investicijų projektams, leidžiantiems sukaupti pakankamai lėšų paskolai grąžinti, finansuoti;

3) valstybės garantija teikiama ne daugiau kaip 80 proc. gaunamos paskolos sumos;

4) biudžeto asignavimų valdytojams uždrausta prisiimti skolinius įsipareigojimus (tarp jų – imti paskolas su valstybės garantija).

Taip pat sumažintas pasirašomų garantijų limitas: 2002 m. – 100 mln. litų (2001 m. – 390 mln. litų).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta parengti paskolų Savivaldybių infrastruktūros plėtros 2000–2004 metų programai finansuoti teikimo tvarką. Kadangi Vyriausybės nustatyta paskolų ir valstybės garantijų suteikimo tvarka sudarė galimybę sutrumpinti projektų tvirtinimo ir paskolų suteikimo trukmę, ši tvarka taikoma ir teikiant paskolas Savivaldybių infrastruktūros plėtros 2000-2004 m. programai finansuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones buvo parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių“ projektas, kuris 2001 m. lapkričio 30 d. pateiktas Vyriausybei. Nutarimas priimtas 2002 m. sausio 7 dieną. Minėtame nutarime nustatomos svarbiausios Lietuvos valstybės vidutinės trukmės skolinimosi vidaus ir užsienio rinkose politikos kryptys, kuriomis bus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybei skolinantis ir valdant valstybės skolą ir į kurias bus atsižvelgiama rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybės investicijų programas iki 2004 metų gruodžio 31 dienos. Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos kryptys parengtos atsižvelgiant į Vyriausybės strateginį prioritetą rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valstybės vardu gautų paskolų grąžinimo terminų atidėjimo ir atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo projektą. Vykdant šią priemonę, paskolų grąžinimas numatytas 2002 m. valstybės biudžete. Atleidimas nuo delspinigių 2002 m. vasario 15 d. buvo svarstomas Valstybinėje paskolų komisijoje, kuri nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atleisti akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas bus pateiktas Vyriausybei.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane numatyta įdiegti automatizuotą skolos valdymo sistemą (priemonės kodas 3.3.1-P-A6). Automatizuota skolos valdymo sistema yra įdiegta, tačiau dėl poreikių pokyčių ji turi būti nuolat tobulinama.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta toliau įgyvendinti energijos taupymo būste projektą, pasirašyti su Pasaulio banku ar kita tarptautine finansų institucija naujos paskolos sutartį dėl gyvenamųjų namų ir socialinės paskirties pastatų atnaujinimo. Naudojant Japonijos Vyriausybės suteiktą 502 tūkst. JAV dolerių negrąžintiną finansinę paramą, yra ruošiama nauja Būsto plėtros koncepcija (strategija). Šios strategijos darbams koordinuoti aplinkos ministro įsakymu ministerijoje sudarytas Koordinacinis komitetas. Minėtos strategijos pagrindu (ją numatoma paruošti per 2002 m. I pusmetį) Pasaulio bankas numato suteikti Lietuvai apie 20 mln. JAV dolerių paskolą gyvenamųjų namų renovacijai. Paskolos sutartį numatoma pasirašyti 2002 m. II pusmetyje.

Programos uždavinys – valstybės piniginių išteklių valdymas bei jų naudojimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Įgyvendinant uždavinį, valstybės iždo sąskaitoje buvo kaupiami valstybės biudžeto ir kitų nustatytų valstybės fondų piniginiai ištekliai, išduodamos lėšos asignavimų valdytojams, tvarkoma šių procesų apskaita, rengiama nacionalinio biudžeto įvykdymo apyskaita bei atliekami kiti darbai. Viena iš pagrindinių priemonių valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijoms atlikti – kompiuterizuota Valstybės iždo apskaitos ir mokėjimų sistema (ją plačiau aptarsime, nagrinėdami Kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau - VBAMS) plėtros ir modernizavimo programos vykdymą).

Programos tikslas – verslo sąlygų gerinimas, įgyvendinant pažangias priemones mokesčių, muitinės formalumų kapitalo rinkos ir apskaitos srityse.

Programos uždavinys – finansų institucijų valdymas ir kontrolė.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Daugelis pateiktų priemonių svarbios įgyvendinant Vyriausybės strateginius tikslus, pagal kuriuos siekiama pasirengti narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Įgyvendinant Vyriausybės programą, parengtas Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektas. 2001 m. balandžio 5 d priėmus šį įstatymą, sudarytos sąlygos nuosekliam Lietuvos banko pinigų politikos strategijos vykdymui bei galimybei bazine valiuta parinkti eurą ir nustatyti oficialų lito kursą euro atžvilgiu nesant nepaprastųjų aplinkybių.

Siekiant įvesti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, buvo parengti teisės aktai Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui įgyvendinti (ši priemonė numatyta ir Teisės derinimo priemonių 2001 metų plane):

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr.992 „Dėl atskaitymų į Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą“;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr.1100 „Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo“;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr.1594 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro iždo lėšų investavimo tvarkos ir dydžių patvirtinimo“;

4) finansų ministro 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 203 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narės stojamojo mokesčio dydžio, mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo“;

5) finansų ministro 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 204 „Dėl leidimų vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą išdavimo tvarkos patvirtinimo“;

6) finansų ministro 2001 m. spalio 25 d. įsakymas Nr.295 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro įstatų“;

7) finansų ministro 2001 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr.329 „Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro finansinių ataskaitų paskelbimo tvarkos“.

Šie teisės aktai buvo parengti siekiant įsteigti Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo priėmimas ir civilinės atsakomybės draudimo biuro įsteigimas – tai būtinos sąlygos Lietuvai siekiant tapti Europos „Žalios kortos“ sistemos nare ir įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Žemės ūkio banką, 2001 m. rugpjūčio mėn. buvo patvirtinta akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo programa. Paraišką dalyvauti akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo konkurse pateikė vienas bankas – Vokietijos bankas „Norddetsche Landesbank Girozentrale“, kuris ir buvo paskelbtas nugalėtoju. 2002 m. vasario 18 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas su šiuo banku pasirašė valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartį.

Priemones, pagal kurias numatyta, parengti Lietuvos Respublikos draudimo išmokų investuotojams įstatymo projektą bei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo projektą, plačiau aptarsime, kalbėdami apie Nacionalinės aquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 54, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris Seime buvo priimtas 2001 m. gegužės 22 d. kartu su kitais minėto įstatymo straipsnių pakeitimais. Šios pataisos buvo priimtos įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir panaikino laisvo kapitalo judėjimo apribojimus investuojant draudimo įmonių įstatinį kapitalą bei techninius atidėjimus.

Plėtojant turizmo ir pramogų verslą, parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, reikalingi minėtam įstatymui įgyvendinti.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Funkcionuojanti rinkos ekonomika, įskaitant struktūrines reformas“ buvo numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Lietuvos taupomąjį banką. 2001 m. gegužės mėn. buvo pasirašyta valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos taupomojo banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartis ir šis bankas parduotas strateginiam investuotojui Estijos bankui AS „Hansapank“.

Minėtame plane taip pat buvo numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Lietuvos žemės ūkio banką. Šią priemonę aptarėme, kabėdami apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymą.

Siekiant suderinti Draudimo įstatymą su Europos Bendrijos 1957 m. kovo 25 d. steigimo sutarties 56 straipsnio reikalavimais, 2001 m. gegužės 22 d. buvo priimtas Draudimo įstatymo 54, 55 straipsnių pakeitimo įstatymas (ši priemonė numatyta Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Laisvas kapitalo judėjimas“).

Vykdydama Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Draudimas“ numatytas priemones, Valstybinė draudimo priežiūros tarnybos valdyba priėmė nutarimus dėl pagalbos turistams draudimo bei dėl teismo išlaidų draudimo. Šie nutarimai buvo priimti, siekiant įgyvendinti Europos Tarybos 1984 m. gruodžio 10 d. direktyvą 94/641/EEB, pataisančią pagalbos turistams srityje Pirmąją direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų, norminių teisės aktų bei administracinių nuostatų, susijusių su tiesioginio draudimo (išskyrus gyvybės draudimą) veiklos pradėjimu ir plėtojimu, derinimo, taip pat Europos Tarybos 1987 m. birželio 22 d. direktyvą 87/344/EEB dėl teismo išlaidų draudimą reglamentuojančių įstatymų, įstatymų lydimųjų aktų ir administracinių nuostatų derinimo.

Vykdant Europos Sąjungos direktyvas dėl autotransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų derinimo (72/166/EEB; 84/5/EEB, 90/232/EEB), 2001 m. birželio 14 d. buvo priimtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Vykdant Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Vertybiniai popieriai ir investicinės paslaugos“ numatytas priemones, priimtas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas, kurio paskirtis sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai funkcionuoti vertybinių popierių rinkai, kad būtų maksimaliai apsaugoti investuotojų interesai bei sisteminė rizika. Minėtas įstatymas priimtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas: 1993 m. gegužės 10 d. 93/22/EEB investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje, 1989 m. lapkričio 13 d. 89/592/EEB dėl pasinaudojimo viešai neatskleista informacija uždraudimo reglamentavimo koordinavimo, 1989 m. balandžio 17 d. 89/298/EEB dėl reikalavimų prospekto, skelbtino viešai siūlant vertybinius popierius, sudarymui, patikrinimui ir platinimui koordinavimo ir kitas.

Taip pat priimtas Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, pagal kurį numatoma mokėti draudimo išmokas investuotojams investicines paslaugas teikiančių įmonių bankroto atveju. Minėtas įstatymas priimtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą - 97/9/EB dėl kompensavimo investuotojams sistemų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai, pagal kuriuos numatyta atstovauti valstybei įmonėse bei vykdyti Vyriausybės įsipareigojimus kreditoriams, įvykdyti (100 proc.).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių - parengti Lietuvos Respublikos finansų institucijų įstatymo projektą. Minėtas projektas rengiamas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas: 2000 m. kovo 20 d. 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, 2000 m. rugsėjo 18 d. 2000/28/EB, iš dalies pakeičiančią 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, bei kitas direktyvas. Finansinių institucijų įstatymo projektas buvo parengtas ir 2000 m. gruodžio 20 d. pateiktas Vyriausybei, o 2001 m. kovo 21 d. – Seimui. 2001 m. birželio 12 d. jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Artimiausiu metu patikslintą įstatymo projektą numatoma pateikti Vyriausybei.

Priemonė, pagal kurią 2001 metais numatyta parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo koncepciją, o kai koncepcijai bus pritarta, parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo projektą, neįvykdyta. Ji numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse (įvykdymo terminas 2002 m. I ketvirtis). Numatyta, kad jeigu Loterijų įstatymo koncepcijai bus pritarta, turės būti pateiktas Loterijų įstatymo projektas kartu su Investicijų įstatymo pataisomis, numatant apribojimų panaikinimą užsienio investicijoms į loterijų veiklą.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta parengti Būsto hipotekinio (užstatinio) finansavimo sistemos sukūrimo projektą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Hipotekinio kreditavimo programos – koncepcijos patvirtinimo ir darbo grupės Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų projektams parengti sudarymo“ projektas, kuris 2002 m. vasario 20 d. pateiktas Vyriausybei.

Priemonė, pagal kurią Finansų ministerija turėjo parengti Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pataisas, susijusias su privalomojo kaupiamojo pensijų draudimo įvedimu, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse (jos įvykdymo terminas 2002 m. II ketvirtis).

Programos uždavinys – apskaitos metodologijos kūrimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Siekiant nustatyti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarką, taip pat buhalterinės apskaitos sąskaitų planą ir jo taikymo tvarką, parengtos Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų), buhalterinės apskaitos taisykles.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, pagal kurias numatyta parengti Lietuvos Respublikos apskaitos projektą ir Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo projektą, aptarsime, kalbėdami apie Nacionalinės acquis priėmimo programos priemones.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Finansinė atskaitomybė ir auditas“ numatytas priemones, parengti ir priimti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės ir Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymai. Šie įstatymai pakeitė galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą. Pagrindinis naujų įstatymų rengimo tikslas - suderinti apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus su Europos Sąjungos teise. Ketvirtoji Europos Bendrijos Tarybos direktyva (78/660 EEC) reglamentuoja metinę finansinę atskaitomybę ir taikoma tik ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems ūkio subjektams, turintiems juridinio asmens teises. Buhalterinės apskaitos įstatymas bus taikomas ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, ūkininkams ir notarams bei advokatams. Todėl atsižvelgiant į Pasaulio banko ekspertų rekomendacijas vietoje galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo parengti Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai. Buhalterinės apskaitos įstatymo projekte pateiktos pagrindinės apskaitos sąvokos ir, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybėse įprastą praktiką turėti nacionalinius apskaitos standartus ir Pasaulio banko rekomendacijas, numatyta rengti ir taikyti nacionalinius apskaitos standartus. Projekte numatyta, kad Apskaitos standartus sudaro Verslo apskaitos standartai, skirti ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, siekiantiems pelno, ir Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai, skirti biudžetinėms įstaigoms.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Praktikoje gyventojams, įmonėms ir žiniasklaidai iškyla klausimų dėl naujų teisės aktų taikymo. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatytas vertinimo kriterijus – atsakymų į paklausimus rengimas. 2001 metais atsakyta į visus paklausimus, gautus iš verslo, valstybinio sektoriaus įmonių, įstaigų bei organizacijų. Naujai priimti įstatymai buvo pristatyti visuomenei žiniasklaidos priemonėse, organizuojant susitikimus su profesinėmis asociacijomis, konferencijų ir susitikimų metu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta parengti nacionalinius apskaitos standartus. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programą, priemonės įvykdymo terminas numatytas 2004 m. IV ketvirtyje. Standartų rengimo procesas yra ilgalaikis ir nuolatinis procesas. Nors jau yra parengta dalis apskaitos standartų projektų, nėra įsteigtas Apskaitos institutas, kuris turės pateikti Verslo apskaitos standartų projektus visuomenei ir juos patvirtinti. Apskaitos institutą numatoma įsteigti 2002 metais.

Programos tikslas – tarptautiniai santykiai.

Programos uždavinys – tarptautinių įsipareigojimų vykdymas finansų srityje.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Daugelis čia pateiktų priemonių svarbios, įgyvendinant Vyriausybės strateginį tikslą – rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vadovaujantis Europos Komisijos ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato nustatytais reikalavimais buvo parengta Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą. Jai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1175 „Dėl Lietuvos ekonominės programos laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą“. 2001 m. spalio 1 d. programa pateikta Europos Komisijai. Programa yra sudėtinė fiskalinės priežiūros procedūros dalis. Programoje pateiktos vidutinės trukmės (iki 2004 m.) ekonominės politikos gairės, nurodyti valstybės finansų uždaviniai, biudžeto politikos gairės ir struktūrinių reformų prioritetai. Ši priemonė atitinka ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano priemonę, pagal kurią numatyta parengti Parengiamojo laikotarpio ekonominę programą (priemonės kodas – 2.2.2-P-B14).

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonę, kurioje numatyta parengti tvarką, reglamentuojančią Europos Sąjungos stojimo paramos priemonių (PHARE, ISPA ir SAPARD), Europos Sąjungos struktūrinių bei Sanglaudos fondų valdymą ir kontrolę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 953 „Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų administravimo, valdymo ir kontrolės tvarkos“ buvo patvirtinta Finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų valdymo ir kontrolės tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1479 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų komisijos finansinių memorandumų rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos bendrijų Komisijos Finansinių memorandumų rengimo ir sudarymo tvarka.

2001 m. kovo 5 d. pasirašyta Daugiametė finansavimo sutartis (Multiannual financial agreement) tarp Europos bendrijų Komisijos, atstovaujančios Europos bendrijai, ir Lietuvos Respublikos. Minėta sutartis ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime 2001 m. birželio 21 d., įsigaliojo nuo 2001 m. rugpjūčio 29 dienos. Sutartyje numatytos šalių teisės, pareigos, atsakomybė, pagrindiniai SAPARD programos administravimo ir finansinės atskaitomybės principai bei reikalavimai.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nacionaliniu lygiu akredituota 2001 m. liepos 5 d., o Europos sąjungos lygiu – 2001 m. lapkričio 26 d. Perduotas administravimas pagal 5 priemones iš 8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonę, pagal kurią turėjo būti pasirašyta sutartis dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sertifikavimo tarp Finansų ministerijos ir audito įmonės, vykdė viešąjį pirkimą „Audito (sertifikavimo) atlikimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos už 2001-2002 metus“ atvirojo konkurso būdu ir 2001 m. lapkričio 21 d. su šio viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju UAB „PriceWaterhouseCoopers“ sudarė sutartį dėl 2001-2002 metų audito (sertifikavimo) atlikimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos.

Priemonė, pagal kurią numatyta siekti, kad būtų gautas Europos Bendrijų Komisijos sprendimas dėl SAPARD paramos valdymo funkcijų perdavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (kad ji administruotų visas 8 priemones, numatytas Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metų programoje – daugiametėje finansavimo sutartyje dėl Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos), įvykdyta iš dalies – perduotas administravimas pagal 5 priemones.

Vykdydama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Ministro Pirmininko 2001 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. 103 sudaryta Nacionalinio plėtros plano rengimo darbo grupė parengė Nacionalinį 2002-2004 m. plėtros planą. Jam iš esmės pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 17 d. pasitarimo protokolu Nr. 54. Nacionalinio plėtros plano tikslas – išgryninti valstybės investicijų politiką pagrindinėse ūkio šakose, užtikrinti strateginę analizę ir tarpusavio koordinavimą, kartu siekti užtikrinti Europos Sąjungos stojimo paramos priemonių – PHARE (ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento), SAPARD ir ISPA – skiriamos paramos tinkamą tarpusavio derinimą. Tai pagrindas gauti PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento lėšų, taip pat pasiruošti rengti Nacionalinio 2004-2006 m. plėtros plano (įstojus į Europos Sąjungą jis bus vadinamas Bendruoju programavimo dokumentu ir jo pagrindu Lietuvai bus skiriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos) projektą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Viena iš ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane numatytų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą institucinio koordinavimo priemonių yra stiprinti Tarptautinio departamento administracinius gebėjimus, palaipsniui iš kitų institucijų perimant dvišalės ir daugiašalės finansinės paramos koordinavimą, bei stiprinti Nacionalinio fondo administracinius gebėjimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. 440 „Dėl techninės ir finansinės daugiašalės pagalbos koordinavimo funkcijos perdavimo Finansų ministerijai“ Finansų ministerijai pavesta nuo 2001 m. birželio 1 d. perimti ISPA koordinavimą, o nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. - perimti Nacionalinės PHARE, Daugiašalės PHARE ir Europos Bendrijų programų koordinavimą. Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. finansų ministras paskirtas nacionaliniu pagalbos koordinatoriumi. Siekiant tinkamai atlikti darbus, numatytus vykdant techninės ir finansinės daugiašalės pagalbos koordinavimo funkcijas, ministerijoje perskirstyti darbo ištekliai. Europos Komisija teikia ypatingą dėmesį Lietuvos pasirengimui valdyti ir administruoti struktūrinių fondų paramą. Šalies administraciniai gebėjimai šioje srityje gali tapti vienu iš pagrindinių pasirengimo narystei Europos Sąjungoje rodiklių, lemiančių derybų dėl narystės spartą. Atsižvelgiant į tai, 2001 metais Finansų ministerijos Tarptautinis departamentas pertvarkytas į Finansinės paramos ir Nacionalinio fondo departamentus, kuriuos numatoma stiprinti.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

2001 m. I ketvirtį buvo numatyta pasirašyti sutartį tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sertifikavimo. Ši priemonė nebuvo įvykdyta, kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministerija pasirašė minėtą sutartį su privačia audito kompanija “PriceWaterhouseCoopers” dėl 2001-2002 metų audito (sertifikavimo) atlikimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos.

Kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos plėtra ir modernizavimas (2200 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės piniginių išteklių valdymo ir naudojimo gerinimas.

Programos uždavinys – informacijos pateikimas laiku, duomenų išsamumo bei operatyvumo užtikrinimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Siekdama efektyviai valdyti valstybės piniginius išteklius, Finansų ministerija 2001 metais vykdė kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau - VBAMS) plėtros ir modernizavimo programą. VBAM sistema – priemonė pagrindinėms Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijoms atlikti, vykdomos finansų reformos sudedamoji dalis. Siekiant operatyviai valdyti didėjančius finansinės informacijos srautus, būtina diegti šiuolaikines informacines technologijas. Atsižvelgiant į tai, 2001 metais buvo vykdomi VBAM sistemos modernizavimo darbai, naudojant naujausias informacines technologijas ir aprūpinant biudžetines įstaigas pažangia kompiuterine technika.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Dėl tiesioginių mokėjimų, kurie vykdomi iš Valstybės iždo sąskaitos tiesiogiai paslaugų tiekėjams už biudžetinėms įstaigoms suteikiamas paslaugas (naudojant kompiuterizuotą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą), pagerėjo valstybės piniginių išteklių valdymas ir naudojimas: paspartėjo atsiskaitymai tarp biudžetinių įstaigų ir paslaugų tiekėjų, tapo efektyvesnė ir racionalesnė valstybės biudžeto asignavimų naudojimo kontrolė, sumažėjo lėšų likučiai biudžetinių įstaigų sąskaitose ir atitinkamai padidėjo – Valstybės iždo sąskaitoje. Per 2001 metus tiesioginio apmokėjimo iš Valstybės iždo sąskaitos paslaugų tiekėjams už biudžetines įstaigas tvarka įdiegta 378 biudžetinėse įstaigose (2000 metais – 70). Šiuo metu šią pažangią valstybės piniginių išteklių valdymo ir mokėjimo sistemą naudoja 448 iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos. Šiose įstaigose įdiegta VBAM sistema ir darbui su VBAMS jos aprūpintos kompiuterine technika (Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai: 2001 m. kovo 14 d. Nr.64, 2001 m. balandžio 30 d. Nr.121, 2001 m. birželio 4 d. Nr.160).

2001 metais pasirengta VBAM sistemos modernizavimui: Finansų ministerijos Valstybės iždo departamente atliktos programavimo paslaugos sistemos konvertavimui iš DOS aplinkos į Navision Financials versiją „Windows“ aplinkoje; pirmieji 17 asignavimų valdytojų, kurie turi daugiausia pavaldžių biudžetinių įstaigų, aprūpinti modernia kompiuterine technika.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

2001 metais modernizuota VBAM sistema (Navision Financials versija) turėjo būti įdiegta 17-oje biudžetinių įstaigų, tačiau ji nebuvo įdiegta, nes siekiant kompleksiškai plėtoti VBAM sistemą, ir planuojant, ir vykdant biudžetą, 2001 metais VBAMS konvertavimo iš DOS aplinkos į Navision Financials versiją „Windows“ aplinkoje asignavimų valdytojo ir biudžetinės įstaigos lygiu programavimo paslaugų vykdymas buvo sujungtas su Biudžeto sistemos automatizavimo programos įgyvendinimu. Biudžeto sistemos automatizavimo programa vykdoma pagal „Dvynių“ projektą. Jos įvykdymo terminas – 2002 m. balandžio mėnuo. Šios priemonės vykdymas bus tęsiamas 2002 metais.

Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa (118400 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės finansinės paramos teikimas piliečiams apsirūpinant būstu.

Įgyvendinant programą siekiama padėti šalies piliečiams realizuoti jų teisę į tinkamą būstą, suteikti finansinę paramą įsigyti būstą tiems piliečiams, kurie pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą turi teisę į valstybės paramą, tačiau savo jėgomis negali apsirūpinti būstu, t. y. sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau šalies gyventojų, neturinčių pakankamo gyvenamojo ploto, patys galėtų įsigyti būstą rinkoje, taip pat tobulinti būsto sritį reglamentuojančius teisės aktus.

Programos uždavinys – būsto rinkos plėtros skatinimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant supaprastinti ir pagreitinti biurokratines procedūras teikiant lengvatines (subsidijuojamas) paskolas piliečiams ir padidinti galimybes gauti ilgalaikes būsto paskolas, buvo patikslinta lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą Nr.278 „Dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti“, kuriuo iš dalies pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1162 „Dėl lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą“.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Programa įgyvendinama:

1) suteikiant piliečiams kreditus lengvatinėmis sąlygomis iš bankų kredito išteklių,

2) nuomojant savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus.

Kreditų lengvatinėmis sąlygomis suteikimas iš bankų kredito išteklių

Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1162, atrinko 4 bankus, kurie sutiko 2001 metais teikti kreditus lengvatinėmis sąlygomis iš savo kredito išteklių piliečiams, pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą turintiems teisę į valstybės paramą – tai AB bankas „Hansa-LTB”, AB Lietuvos žemės ūkio bankas, AB Vilniaus bankas ir UAB „Sampo“ bankas. Kiekvienas šių bankų sutiko paskolinti po 100 mln. litų arba ekvivalentu užsienio valiuta (JAV doleriais arba eurais) kredito išteklių minėtiems kreditams teikti.

Už piliečius, 2001 metais gavusius lengvatinius kreditus, iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto asignavimų bankams mokama 6 procentai (maždaug 50 procentų rinkos palūkanų) metinių palūkanų pirmąją paskolos sutartyje nustatytą termino pusę, bet ne ilgiau kaip 10 metų, skaičiuojant nuo paskolos (ar pirmosios jos dalies – statybos atveju) išdavimo dienos.

Siekiant sumažinti paskolų gavėjų pradinio įnašo dydį, bankų rinkos palūkanas, minėti kreditai apdraudžiami UAB „Būsto paskolų draudimas”.

2001 metais apdrausta daugiau kaip 1500 lengvatinių paskolų, arba 79,4 mln. litų paskolų. Pagrindinė kliūtis gauti lengvatinį kreditą yra piliečių mažos pajamos, t. y. jų finansinė galimybė grąžinti kreditą.

Už piliečius iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų bankams buvo sumokėta 26,45 tūkst. litų 6 procentų metinėms palūkanoms padengti ir 3,85 mln. litų – visai arba daliai draudimo įmokos apmokėti.

2001 metais Finansavimo programai įgyvendinti skirtos lėšos buvo naudojamos ir anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti – lengvatinių palūkanų ir rinkos palūkanų skirtumui padengti, socialiai remtiniems asmenims papildomoms lengvatoms teikti (palūkanoms ir/ar daliai gautų kreditų padengti). Tai sudarė 5,56 mln. litų.

Savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamųjų patalpų nuoma, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.571 patvirtino Savivaldybių pagrindinio butų fondo formavimo 2001 metų programą, kurioje numatyta 2001 metais savivaldybėms skirti 20 mln. litų. Iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų šiam tikslui savivaldybėms 2001 metais pervesta 19,502 mln. litų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Panaudojus Specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai įgyvendinti skirtas lėšas, 2001 metais valstybės parama pasinaudojo 2 proc. šeimų, turinčių teisę į valstybės paramą, kaip ir buvo numatyta Finansų ministerijos strateginiame veiklos plane.

 

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Finansų ministerijos misija – kurti ir vykdyti efektyvią finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Vyriausybei 2002 – 2004 metų laikotarpiui patvirtinus strateginius prioritetus, Finansų ministerijai paskirta koordinuoti priemones, susijusias su tolesniu ir esminiu verslo plėtros sąlygų gerinimu. Tačiau Finansų ministerija pagal kompetenciją prisidės ir prie kitų Vyriausybės strateginių tikslų įgyvendinimo. Mums ypač aktualūs Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje ir informacinės visuomenės plėtros tikslai. Atsižvelgiant į tai, 2002 metais patikslinti ilgalaikiai Finansų ministerijos strateginiai tikslai, atspindintys ir artimiausio laikotarpio prioritetus bei numatomas vykdyti reformas. Šie tikslai yra:

1) užtikrinti integracijos į Europos Sąjungą darbų finansų srityje koordinavimą ir vykdymą;

2) tęsti mokesčių reformą ir efektyvinti mokesčių administravimą;

3) užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį;

4) efektyviai valdyti valstybės skolą.

Vykdydama savo misiją ir siekdama Vyriausybės strateginių tikslų, Finansų ministerija 2002 metais vykdys 5 programas:

1) Finansų politikos planavimo ir įgyvendinimo;

2) Valstybės skolos valdymo;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo;

4) Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimo savivaldybėse;

5) Specialiąją valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programą.

I. Užtikrinti integracijos į Europos Sąjungą darbų finansų srityje koordinavimą ir vykdymą

Siekiant pasirengti Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimui ir koordinuoti bei vykdyti integracijos darbus finansų srityje, pagrindiniai uždaviniai yra užtikrinti sklandų derybų dėl narystės Europos Sąjungoje procesą, planuoti ir prižiūrėti Europos Sąjungos finansinę paramą bei pasirengti struktūrinių fondų lėšų valdymui.

2002 metais numatoma atnaujinti Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą (PEP) ir iki 2002 metų rugpjūčio 15 d. pateikti Europos Komisijai.

2002 metais vyks derybos dėl pačių sudėtingiausių finansų srityje derybinių skyrių: „Mokesčiai“, „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“, „Regioninė politika ir struktūrinės priemonės“.

„Mokesčių“ derybiniame skyriuje pagrindinis klausimas - pereinamasis laikotarpis dėl cigarečių akcizo suderinimo pagal minimalius Europos Sąjungos reikalavimus. Lietuva sieks pereinamojo laikotarpio iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Derybas tikimasi baigti 2002 metų I pusmetį.

Derybas „Finansinių ir biudžetinių nuostatų“ srityje dėl teisinės ir institucinės bazės numatoma baigti 2002 metų I pusmetį, o 2002 metų II pusmetį planuojama galutinai baigti derybas (baigti derėtis ir dėl finansinių šio skyriaus klausimų).

„Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių“ srityje pagrindinis vaidmuo tenka Finansų ministerijai. Svarbiausias klausimas – pasirengimas valdyti Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Derybas dėl teisinės ir institucinės bazės numatoma baigti 2002 metų I pusmetį, o 2002 metų II pusmetį planuojama galutinai baigti derybas (baigti derėtis ir dėl finansinių šio skyriaus klausimų).

Finansų ministerijai nuo 2001 metų vidurio pavesta koordinuoti Europos Sąjungos pasirengimo stojimui paramą (PHARE, ISPA, SAPARD programos), skirtą stiprinti institucijų administraciniams gebėjimams, įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS ir administruoti struktūriniams fondams, taip pat aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrai gerinti bei žemės ūkiui remti. Viena iš numatomų vykdyti priemonių – PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos bei ISPA projektų rengimo ir jų įgyvendinimo koordinavimas.

2002 m. vasario 1 d. PHARE valdymo komitetui buvo pateikti ir patvirtinti 4 skubaus poreikio projektai, kurių bendra suma yra 12,68 mln. eurų. 2002 metų II ketvirtyje yra planuojama pasirašyti Finansinį memorandumą, patvirtinantį Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų skyrimą minėtiems skubaus poreikio projektams. Institucijų stiprinimo projektų, finansuojamų iš Nacionalinės PHARE 2002 programos, aprašymai turi būti galutinai užbaigti ir pateikti PHARE valdymo komitetui š.m. birželio mėnesį. Finansinį memorandumą planuojama pasirašyti š.m. III ketvirtyje. 2002 m. pradžioje pradėti rengti PHARE 2002 ekonominės ir socialinės sanglaudos projektai. Finansinį memorandumą dėl šių projektų planuojama pasirašyti 2002 m. pabaigoje. Projektų, finansuojamų iš Nacionalinės PHARE 2003 programos, aprašymai turės būti galutinai užbaigti ir skubos tvarka pateikti PHARE valdymo komitetui 2003 m. I ketvirtyje. Finansinis memorandumas bus pasirašomas 2003 m. pradžioje.

Siekdamas geriau panaudoti 2003 metų Nacionalinės PHARE programos lėšas, Finansinės paramos departamento Europos Sąjungos pagalbos koordinavimo skyrius 2002 m. kovo mėnesį planuoja pradėti Lietuvos institucinių gebėjimų trūkumų analizę.

2001 metų PHARE programoje pirmą kartą buvo pristatyti trumpalaikiai “Dvynių” projektai (Twinning Light), kurie gali būti skirti derybų eigoje bei kitoms neplanuotai atsiradusioms problemoms spręsti. Šiuo metu yra parengtos 6 projektų, numatomų įgyvendinti per 2002 metus, techninės užduotys (bendra suma 900 tūkst. eurų). Atsižvelgiant į didelį šių projektų poreikį, jie taip pat yra numatyti 2002 metų PHARE programos biudžete. Projektai bus įgyvendinti 2003 metais.

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, gaus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą kaip vienas regionas. Pagrindas šiai paramai gauti - Bendrojo programavimo dokumentas, numatantis bendros ūkio plėtros prioritetus ir priemones. Nacionalinio plėtros plano 2004-2006 metams/Bendrojo programavimo dokumento projektą planuojama parengti iki 2002 metų pabaigos.

Siekiant efektyviai panaudoti Europos Sąjungos struktūrines lėšas, iki 2004 metų būtina sukurti stiprias administracines struktūras, kurios sugebėtų užtikrinti tinkamą skiriamų lėšų planavimą, panaudojimą ir kontrolę. Finansų ministerija - būsima vadovaujančioji institucija administruojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą yra atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir administravimo institucinės sistemos sukūrimą, teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo tvarką ir atsakomybę, rengimą. Iki 2002 metų pabaigos planuojama nustatyti preliminarią struktūrinių fondų valdymo ir administravimo institucinę sistemą.

Kuriant apskaitos metodologiją, artimiausiu metu bus įgyvendinamos Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės bei Įmonių konsoliduotos atskaitomybės įstatymų nuostatos: rengiami Apskaitos standartai, galiojantys teisės aktai apskaitos srityje derinami su Tarptautinių apskaitos standartų ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais.

Siekiant skatinti finansų sektorių plėtrą ir jų pertvarkymą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, svarbiausias uždavinys - užtikrinti pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų efektyvų funkcionavimą bei lošimų verslo funkcionavimą ir kontrolę. Minėtam uždaviniui įgyvendinti numatomi šie darbai.

2002 m. vasario 18 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas pasirašė valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su strateginiu investuotoju Vokietijos banku „Norddeutsche Landesbank Girozentrale“. 2002 m. kovo mėn. viduryje planuojama užbaigti šį sandorį.

Numatoma tobulinti būsto kreditavimo sistemą. Būsto finansavimo reformos turėtų padėti pereiti nuo valstybės finansiškai remiamos ir socialiai orientuotos būsto plėtros prie komerciškai gyvybingos finansų sistemos, kuri būsto sektoriui leistų veikti rinkos principais. Finansų ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei Hipotekinio kreditavimo programos koncepciją. Jos tikslas – nubrėžti būsimos hipotekinio kreditavimo sistemos Lietuvoje gaires, siekiant sukurti tokią hipotekinio kreditavimo sistemą, kuri skatintų ilgalaikių finansinių išteklių, kurie būtų naudojami ilgalaikėms būsto paskoloms finansuoti, kaupimą, hipotekinių paskolų palūkanų normos mažėjimą, bei būtų patraukli norintiesiems skolintis.

2002 metais numatoma baigti tobulinti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įstaigų steigėjams, dalyviams bei vadovams, jų teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pasibaigimo ir pertvarkymo, finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos licencijų suteikimo ir veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus.

2002 metais numatoma parengti Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pataisas, susijusias su privalomojo pensijų draudimo įvedimu.

Taip pat numatoma toliau derinti Draudimo įstatymą su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais bei su naujojo Civilinio kodekso nuostatomis. Be to, siekiant atskirti sutartinės teisės ir viešosios teisės nuostatas, numatoma parengti du atskirus Draudimo veiklos ir Draudimo sutarties įstatymų projektus.

2002 metais numatyta parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo koncepciją. Jeigu koncepcijai bus pritarta, parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo projektą kartu su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pataisomis, numatant apribojimų užsienio investicijoms į loterijų veiklą panaikinimą.

II. Tęsti mokesčių reformą ir efektyvinti mokesčių administravimą

Finansų ministerija yra pagrindinė institucija, įgyvendinant Vyriausybės uždavinius mokesčių politikos srityje. 2001 metais Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė mokesčių sistemos reformos koncepcijai, o jos vykdymas pradėtas jau 2001 metais, kai buvo parengti ir pateikti Vyriausybei pirmieji nauji įstatymų projektai, iš jų keletas (Akcizų įstatymas, Pelno mokesčio įstatymas) jau priimti Seimo. Kiti įstatymų projektai dar svarstomi ar rengiami. Mokesčių sistemos reformą numatyta baigti iki 2004 metų, t.y. iki numatomos narystės Europos Sąjungoje datos. Mokesčių sistemos reformos koncepcija atspindi tarptautines tendencijas mažinti bendrą mokesčių naštą, išlyginti apmokestinimo netolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą, o tose srityse, kurios reglamentuojamos Europos Sąjungos teisės aktų, – užtikrina visišką nacionalinės teisės suderinamumą nuo narystės datos. Mokesčių sistemos reforma orientuota ne tik į naujų, tarptautinę ir Europos Sąjungos praktiką atitinkančių teisės aktų projektų parengimą, bet ir į mokesčių administravimo efektyvumo didinimą – įstatymiškai suteikiant mokesčio administratoriui svertus, leisiančius efektyviau kovoti su mokesčių įstatymų pažeidimais, mokesčių vengimu. Efektyvinti mokesčių administravimą padės ir pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos strateginiai tikslai. Veiklos rezultatai – sukurtos būtinos informacinės technologijos, efektyviai organizuotas mokesčio mokėtojų švietimas, taip pat efektyvesnė patikrinimų atranka. Sprendimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijų integravimo papildomai prisidės prie įmokų į biudžetą ir fondus administravimo pagerinimo.

Siekiant sukurti efektyvią ir modernią mokesčių sistemą bei gerinti verslo sąlygas, įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje, 2002 metais bus tęsiama mokesčių reforma.

2002 metais numatoma parengti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Minėtame įstatymo projekte numatoma sumažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą ir įdiegti visuotinį pajamų deklaravimą.

Taip pat numatoma parengti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, kuriame bus numatyta pereiti prie turto vertinimo rinkos kaina masinio vertinimo būdu, suteiktos didesnės teisės savivaldybėms finansinių išteklių formavimo srityje – numatyta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus (nuo 0,5 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės), priimti sprendimą dėl fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių apmokestinimo šiuo mokesčiu. Numatoma parengti poįstatyminius teisės aktus dėl Pelno mokesčio įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Akcizų įstatymo įgyvendinimo.

Sėkmingas minėtų įstatymų įgyvendinimas turėtų sudaryti prielaidas deryboms su Europos Sąjunga dėl derybinio skyriaus Nr. 10 „Mokesčiai“ užbaigti.

Tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo srityje ruošiamos ratifikuoti sutartys su Rumunija ir Uzbekistano Respublika. Planuojama baigti derybas ir pasirašyti sutartis su Pietų Afrikos Respublika, Šveicarijos konfederacija, ir Graikijos Respublika. Vyks derybos su Azerbaidžano Respublika ir Liuksemburgo Kunigaikštyste. Taip pat numatoma atlikti parafuotų sutarčių vertimo į lietuvių kalbą ekspertizę.

Siekiant didinti mokesčių administravimo efektyvumą, numatoma tobulinti mokesčių administravimo sistemą - parengti naują Mokesčių administravimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – atsižvelgiant į esminių pakitimų, įvykusių nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. mokesčių administravimo srityje, praktinį įgyvendinimą, toliau tobulinti mokesčių administravimo sistemą įvairiose srityse (mokestinės nepriemokos išieškojimo, sankcijų taikymo, mokestinių ginčų nagrinėjimo, santykių tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių sureguliavimo srityje).

Numatoma kontroliuoti ir koordinuoti ministerijai pavaldžių institucijų - Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės - įgyvendinamų programų vykdymą. Bus atliekama Muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų diegimo planų kontrolė, įgyvendinamos pažeidimų prevencijos ir tyrimo priemonės, koordinuojamas bendrų patikrinimų vykdymas, nustatant ir išaiškinant įstatymų pažeidimus bei pažeidimus, susijusius su neteisėtu muitinės vertės mažinimu, pridėtinės vertės mokesčio neteisėtu grobstymu.

III. Užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir

naudojami racionaliai ir pagal paskirtį

Įgyvendinant šį Finansų ministerijos strateginį tikslą, svarbiausi uždaviniai yra stiprinti fiskalinės politikos planavimą, užtikrinti efektyvų valstybės piniginių išteklių paskirstymą, racionalų ir taupų jų naudojimą bei geresnį valdymą. Numatomos šios artimiausio laikotarpio veiklos kryptys.

Fiskalinės politikos srityje numatoma toliau rengti makroekonominių rodiklių prognozes, tobulinti metodiką, vertinti ir analizuoti ūkio ekonominę būklę bei teikti Ūkio ministerijai ketvirtines ir metines savo reguliavimo srities apžvalgas.

Bus tęsiamas tarptautinis ekonomikos suderinamumas bei fiskalinis konsolidavimas, pagrįsiantis biudžeto deficito mažinimą. Fiskalinėje politikoje taip pat bus atsižvelgta į Vyriausybės planus racionalizuoti mokesčių struktūrą bei pasirengti ateityje vykdyti naujus įsipareigojimus finansuojant pensijų reformą, stabilizuojant savivaldybių finansus, pertvarkant išlaidas sveikatos apsaugai bei švietimui ir pan.

Siekiant iki stojimo į Europos Sąjungą subalansuoti biudžetą, pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutinės trukmės laikotarpiui yra mažinti fiskalinį deficitą. Užsibrėžtas deficito dydis bus išlaikomas atitinkamai koreguojant bendrojo šalies biudžeto pajamas ir išlaidas.

Tęsiant biudžeto reformą, 2002 metais numatoma parenti daugiamečio (iki 6-7 metų) biudžeto pagrindinių rodiklių planavimo taikymo metmenis (koncepciją). Dabartiniu metu biudžeto planavimas (pagrindiniai rodikliai, programos bei makroekonominės prognozės) apima 3 metų laikotarpį. Įvertinus Europos Sąjungos patirtį, siūloma šį laikotarpį pratęsti iki 6 metų, apsibrėžus, kokius rodiklius yra tikslinga planuoti ilgiau nei trejiems metams perspektyvoje, koks tokių prognozių patikimumas, galimybė integruoti (taikyti) tokio planavimo rezultatus Bendrajai plėtros strategijai, Nacionaliniam plėtros planui.

Numatoma suderinti viešųjų investicijų planavimo ir Nacionalinio plėtros plano turinį ir rengimo ciklus. Nacionalinis plėtros planas (Bendrasis programavimo dokumentas) yra rengiamas 6 metų laikotarpiui. Tuo tarpu investicijų programa kiekvienais metais yra peržiūrima ir patikslinama. Priemonės tikslas – harmonizuoti procesus, siekiant efektyvaus ir tęstinio investicijų planavimo, įgyvendinant Nacionalinį plėtros planą, užtikrinant kofinansavimą atitinkamoms sritims ir projektams.

Siekiant optimizuoti Europos Sąjungos finansinės paramos ir įmokų į Europos Sąjungos biudžetą planavimą, numatoma suderinti biudžeto rengimo ciklą ir procedūras su Europos Sąjungos paramos planavimo ciklu.

Esant dideliam asignavimų valdytojų skaičiui valstybės biudžete, didelės informacijos apimtys neleidžia efektyviai organizuoti biudžeto valdymo ir planavimo procesų, ypač siekiant užtikrinti vykdomų programų tęstinumą, operatyvų jų valdymą. Siekiant pakeisti šią padėtį, numatoma peržiūrėti asignavimų valdytojų struktūrą, užtikrinant Europos Sąjungos paramos kofinansavimui numatomų lėšų racionalesnį planavimą ir siekiant toliau integruoti valstybės biudžetą, Valstybės investicijų programą ir Nacionalinį plėtros planą (racionalizuoti specialiųjų programų, kaip Europos Sąjungos paramą įgyvendinančių programų, turinį pagal Vyriausybės priimtus nutarimus dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimą).

Finansų kontrolės srityje numatoma dalyvauti rengiant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektą, kuriuo būtų susistemintos atskiros vidaus audito ir vidaus (finansų) kontrolės teisinės normos. Taip pat numatoma parengti Vidaus audito metodiką, viešojo sektoriaus vidaus finansų kontrolės vadovą, stiprinti vidaus audito tarnybų veiklos analizę, vertinimą ir Finansų kontrolės metodologijos departamento administracinius gebėjimus.

Bus toliau įgyvendinama efektyvi valstybės iždo sistema, paremta kompiuterizuota Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema (VBAMS). Numatoma biudžetines įstaigas, kurios neturi būtinos darbui su VBAMS kompiuterinės technikos, aprūpinti šia technika bei atnaujinti pasenusią kompiuterinę techniką. Taip pat bus atnaujinama VBAMS ir tai leis sumažinti sistemos eksploatavimo išlaidas bei užtikrinti jos integraciją su kitomis informacinėmis sistemomis.

Siekiant pagreitinti atsiskaitymus tarp biudžetinių įstaigų ir tiekėjų, pagerinti lėšų naudojimo kontrolę ir sumažinti lėšų likučius biudžetinių įstaigų sąskaitose, numatoma taikyti tiesioginio lėšų pervedimo biudžetinių įstaigų tiekėjams tvarką. Iki 2002 metų pradžios beveik pusei iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų pradėta taikyti tiesioginio lėšų pervedimo tiekėjams tvarka, užtikrinanti greitesnį atsiskaitymą su biudžetinių įstaigų tiekėjais. Numatoma, kad 2003 metais ši tvarka bus taikoma visoms biudžetinėms įstaigoms.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, bus siekiama, kad iki 2003 m. I ketvirčio Europos bendrijų Komisijos sprendimu dėl SAPARD paramos valdymo funkcijų perdavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos būtų perduotos administruoti visos 8 priemonės, numatytos Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programoje (šiuo metu yra perduotos 5 iš 8 priemonių).

IV. Efektyviai valdyti valstybės skolą

Įgyvendinant šį Finansų ministerijos strateginį tikslą, 2002 metais bus vykdoma Valstybės skolos valdymo programa, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti valstybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti valstybės skolos valdymą. Šiam tikslui pasiekti keliami du uždaviniai. Pirmasis – siekti valstybės skolinimosi poreikį finansuoti laiku, kuo mažesniais kaštais ir priimtina rizika. Antrasis – užtikrinti efektyvų skolinių įsipareigojimų valdymą bei administravimą.

Vykdant programą, bus planuojamas ir finansuojamas valstybės skolinimosi poreikis, skolos valdymo išlaidos bei nustatomi skolinimosi ir skolos limitai.

2002 metais planuojama pirmą kartą vidaus ir užsienio rinkose išplatinti 10 metų trukmės obligacijų. Platinant vertybinius popierius, numatoma naudoti šiuolaikines informacines technologijas (platinti VVP internetu).

Ypatingas dėmesys bus skiriamas užsienio skolos valiutų rizikos valdymui. Numatoma didinti valstybės skolos, denominuotos eurais, dalį bei naudoti finansines apdraudimo priemones.

Taip pat bus siekiama aktyvinti bendradarbiavimą su reitingų agentūromis, gerinti informacijos pateikimą finansų rinkų dalyviams bei didinti investuotojų skaičių, naudojant naujas investavimo priemones, didinant jų likvidumą, tobulinti informacinę valstybės skolos valdymo ir apskaitos sistemą (DMFAS) bei baigti įdiegti lėšų apskaitos sistemą NAVISION.

Didelis dėmesys bus skiriamas valstybės suteiktų paskolų ūkio subjektams administravimo gerinimui. Numatoma aktyviai taikyti skolos išieškojimo bei skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones, perduoti Turto bankui administruoti padidėjusios rizikos valstybės garantijas, skatinti įmonių, turinčių finansinių sunkumų, restruktūrizavimą, siekiant išlaikyti jas kaip verslo objektus bei maksimaliai susigrąžinti valstybės suteiktas paskolas.

Valstybės skolos valdymo programos priemonės bus vykdomos atsižvelgiant į Vyriausybės strateginius prioritetus rengtis narystei Europos Sąjungoje, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą bei plėtoti informacinę visuomenę.

 

 

 

 

 

VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBA

PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

  1. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:
  2. Misija:

    Sukurti dokumentų apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus

    Strateginiai tikslai:

    Valstybės dokumentų technologinės apsaugos organizavimas

  3. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Valstybės dokumentų technologinė apsauga (508,4 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Vykdyti valstybės dokumentų technologinę apsaugą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos užtikrinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

  1. Rengiantis narystei Europos Sąjungoje projektuojami dokumentų blankai, atitinkantys Europos Sąjungos, ISO, ICAO standartus, kuriami technologinės apsaugos elementai;
  2. Gaminant dokumentų blankus, atitinkančius Europos Sąjungos, ISO, ICAO reikalavimus, Lietuvos gamintojai siekia, kad jų gamybos valdymo sistema atitiktų ISO reikalavimus ir teikiant paslaugas lygiaverčiai dalyvautų rinkoje su užsienio šalimis;
  3. Išleidžiant į apyvartą apsaugotus dokumentų blankus vykdoma nusikalstamumo prevencija.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- suprojektuota 70 dokumentų blankų, atitinkančių Europos Sąjungos, ISO, ICAO reikalavimus;

- įvertinta 10 rūšių loterijos bilietų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – nėra

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Duomenų apie dokumentus bei dokumentų blankus kaupimo, apdorojimo ir dokumentų blankų gamybos sąlygų bei apyvartos kontrolė (929,0 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

  1. Dokumentų, dokumentų blankų gamybos sąlygų laikymosi ir apyvartos kontrolė;
  2. Užtikrinti duomenų apie dokumentus ir dokumentų blankus kaupimą ir informacijos pateikimą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

  1. Užtikrinti dokumentų, dokumentų blankų gamybos sąlygų laikymąsi bei teisėtą apyvartą;
  2. Kaupti, sisteminti, analizuoti duomenis apie dokumentus ir dokumentų blankus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

  1. Dokumentų blankų vertybinių popierių spausdinimas įmonėse, turinčiose licencijas, sudaro prielaidas išleisti į apyvartą produkciją, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus;
  2. Dokumentų blankų apyvartos kontrolė sąlygoja nusikaltimų, padaromų neteisėtai naudojant apskaitos dokumentus, prevenciją;
  3. Duomenų apie valstybės dokumentus, teisės aktus, reglamentuojančius jų apyvartą, grafinį-meninį sprendimą, apsaugos priemonių aprašymų (vartotojų lygyje) pateikimas plėtoja informacinę visuomenę.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

  • išduotos licencijos visoms įmonėms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus (kreipėsi 16 įmonių, išduota 9 įmonėms);
  • atlikti 74 licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimai (per metus ūkio subjektų, turinčių licencijas, sumažėjo nuo 14 iki 9, todėl sumažėjo patikrinimų skaičius);
  • atlikti 824 patikrinimai, vykdant dokumentų blankų apyvartos kontrolę;
  • parengtas 1990-2001 metais Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų priimtų teisės aktų nustatytų privalomai naudoti dokumentų blankų klasifikatoriaus projektas (619 dokumentų blankų su technologine apsauga ir 2660 dokumentų blankų ir formų, neturinčių technologinės apsaugos);
  • parengtos valstybės dokumentų blankų klastojimo analizės, naudojant VRM pateiktus duomenis (kas ketvirtį), paruošta informacija apie dokumentų blankų klastojimą ir specialių apskaitos dokumentų blankų apyvartą bei dingimą (teikta Lietuvos Respublikos Seimui, Finansų ministerijai).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – nėra

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Valstybės paslapčių apsauga ir centrinių institucijų išlaikymas (823,8 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Užtikrinti Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo organizavimą, valstybės paslapčių apsaugą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo paskirstymas tarp skyrių

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Parengti su Tarnybos funkcijų vykdymu susiję teisės aktų projektai

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

  • apsaugoti nuo praradimo, neteisėto atskleidimo moksliniai projektavimo darbai, tyrimai, bandymai, technologiniai procesai ir su tuo susijusi informacija;
  • atliktas Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo organizavimas;
  • mokymo kursuose dalyvavo 7 Tarnybos darbuotojai, 10 darbuotojų dalyvavo mokymo seminaruose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Nebuvo tinkamo Tarnybos materialinio-techninio aprūpinimo

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Tarnybai patvirtinti asignavimai neužtikrino Tarnybos materialinio-techninio aprūpinimo pagal biudžeto išlaidų planavimo projekte teiktą poreikį

  1. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Įgyvendinant Tarnybos misiją – sukurti dokumentų apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, bei vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones bus dirbama šiomis kryptimis:

  • dokumentų blankų projektavimas ir technologinės apsaugos elementų kūrimas,
  • dokumentų blankų leidyba ir spaustuvių techninių galimybių įvertinimas,
  • gamybos sąlygų laikymosi ir dokumentų blankų apyvartos kontrolės vykdymas,
  • licencijų išdavimas ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra,
  • dokumentų blankų, dokumentų neteisėtos apyvartos išaiškinimas,
  • informacinės sistemos sukūrimas, duomenų kaupimas ir analizė, pateikimas visuomenei, valstybės vertybinių popierių dokumentų blankų, banderolių ir žymenų technologinės apsaugos priemonių klasifikatoriaus ir dokumentų blankų registro rengimas.

 

 

  

 

 

Valstybinės mokesčių inspekcijos metinė veiklos ataskaita

 

I. Misija, strateginiai tikslai

 

Misija:

Valstybinė mokesčių inspekcija siekia, kad mokesčių mokėtojai sumokėtų mokesčių tiek, kiek priklauso pagal įstatymus - nei daugiau, nei mažiau ir yra atsakinga už išteklius, darbus bei rezultatus:

garantuojančius vienodų sąlygų mokesčių mokėtojams sudarymą;

skatinančius Lietuvos ekonomikos raidą;

užtikrinti stabilias biudžetų ir fondų pajamas.

 

Strateginiai tikslai:

Mokesčių mokėtojų aptarnavimas

Sukurti efektyvią, į mokesčių mokėtojų poreikius orientuotą mokesčių mokėtojų aptarnavimo sistemą.

Mokesčių įstatymų laikymosi kontrolė

Patobulinti rizikos vertinimu pagrįstas mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės sistemas, siekiant efektyvią kontrolę.

Teisės aktų rengimas ir tobulinimas

Tobulinti mokesčių teisės normų aktųrengimą užtikrinant, kad mokesčių teisėsnormų aktai neprieštarautų konstituciniams principams, būtų aiškūs ir vienodai aiškinami, tai pat nuolat analizuoti mokesčių teisės normų aktų taikymo patirtį ir teikti mokesčių politikos tobulinimo pasiūlymus.

Informacinės sistemos diegimas

Sukurti ir įdiegti informacinę sistemą, kuri informacinių technologijų dėka greitai ir tinkamai aprūpintų visas mokesčių administravimo sritis reikiama informacija ir užtikrintų savalaikį jos apdorojimą.

 

 

II. Programų, numatytų Valstybinės mokesčių inspekcijos strateginiame veiklos plane aprašymas

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Mokesčių administravimas

Įvykdyta 2001 m.: išlaidos iš viso sudarė 102 185,6 tūkst. Lt

Programos tikslai:

Mokesčių politikos įgyvendinimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: Administruoti mokesčius

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonių ,,Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir nacionalinio biudžeto mokesčių administravimui sujungti“ ir ,,Parengti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir nacionalinio biudžeto mokesčius administruojančių institucijų struktūrų sujungimo planą; įdiegti vientisą įmokų ir mokesčių administravimo sistemą baigus jungti minėtųjų biudžetų mokesčių administravimą“ vykdymas.

Vykdant šias priemones buvo parengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinis socialinio draudimo fondo sujungimo planas patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo fondo valdybos viršininkų 2001 05 07 įsakymu Nr. 95/419.

Vykdant šį planą buvo parengti 32 teisės aktų pakeitimai, kurių tarpe buvo parenti šie teisės aktų projektai:

  • Mokesčių mokėtojų registro nuostatai;
  • Prašymo įregistruoti MM registre formos užpildymo taisyklės;
  • Supaprastinto išregistravimo taisyklės;
  • Priverstinio išregistravimo taisyklės;
  • Laikinojo identifikacinio numerio suteikimo tvarka;
  • Mokesčių ir įmokų mokėtojų registrinių duomenų derinimo tvarka;
  • Perduodamų duomenų sąrašai;
  • Asmens duomenų sutartys;
  • Pagrindinių duomenų klasifikatoriai;
  • ir kt.

be to buvo nustatyti perimamų - perduodamų duomenų struktūra ir keitimosi periodiškumas, bei atlikti kiti darbai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

kodas

2001 m.

patvirtinta

2001 m.

įvykdyta

01

Mokesčių mokėtojų nusiskundimų dėl jų aptarnavimo skaičius

01

*

11

01

Bylų, išnagrinėtų per įstatyme nustatytą terminą, procentas nuo visų nagrinėtų apeliacinių bylų

02

*

71.7

01

Patikrintų mokesčių mokėtojų (ūkio subjektų) procentas nuo visų įregistruotų

03

17.6

13

01

Darbuotojų, kėlusių kvalifikaciją, procentas nuo visų darbuotojų

06

25

25.3

01

Santykis tarp VMI finansavimo ir surinktų mokesčių bei įmokų - procentais

07

1.51

1.47

*

- naujas rodiklis, pradėtas skaičiuoti 2001 m.

 

Programos uždavinys 2: Rengtis narystei į Europos Sąjungą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės “Dalyvauti FISCALIS programoje” vykdymas.

Stiprindama administracinius gebėjimus būtinus efektyviam mokesčių srities Europos Sąjungos (ES) acquis įgyvendinimui, 2001 m. Valstybinė mokesčių inspekcija ir toliau daug dėmesio skyrė Lietuvos mokesčių administratorių profesiniam ugdymui.

Per 2001 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos darbuotojai dalyvavo dvylikoje Europos Komisijos XXI Muitų ir mokesčių generalinio direktorato pagal Fiscalis programą organizuotų seminarų.

    1. „Tarpusavio administracinė pagalba kovoje su mokesčių sukčiavimu alkoholio ir tabako sektoriuose“, Dublinas (Airija), 2001 m. gegužės 9-11 d.;
    2. „Tarptautinių patikrinimų valdymas ir vykdymas“, Helsinkis (Suomija), 2001 m. gegužės 21-23 d.;
    3. „Kova su mokestiniais nusikaltimais: mokesčių inspekcijų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas“, Berlynas (Vokietija), 2001 m. birželio 6-8 d.;
    4. „Centrinių ryšių skyrių (Central Liaison Office) valdymas“, Antverpenas (Belgija), 2001 m. birželio 20-22 d.;
    5. „Rizikos analizės taikymas kontroliuojant akcizais apmokestinamas prekes“, Malmė (Švedija), 2001 m. birželio 27-29 d.;
    6. „Rizikos analizė ir valdymas PVM srityje“, Liuksemburgas (Liuksemburgas), 2001 m. rugsėjo 26 – 28 d.;
    7. „Mokesčių naštos palengvinimas mokesčių mokėtojams – pagalba mokesčių mokėtojams vykdyti PVM prievoles“, Česteris (Jungtinė karalystė), 2001 m. spalio 3-5 d.;
    8. „Kova su nusikaltimais PVM srityje – stebėjimo ir nusikaltimų tyrimo skyrių steigimas bei jų vaidmuo“, Espinho-Porto (Portugalija), 2001 m. spalio 11-12 d.;
    9. „valstybinės institucijos, valstybinių interesų procesai ir subsidijos“, Atėnai (Graikija), 2001 m. spalio 22-23 d.;
    10. „PVM mokėtojais neregistruotų asmenų apmokestinimas ir kontrolė“, Caserta (Italija), 2001 m. spalio 22-24 d.;
    11. „Keitimosi PVM informacija informacinės sistemos duomenų svarba kovojant su nusikaltimais mokesčių srityje“, Snekkerstenas (Danija), 2001 m. spalio 29-31 d.;
    12. „Administracinis bendradarbiavimas - tarptautiniai sporto renginiai“,Amsterdamas (Nyderlandai), 2001 m. lapkričio 22-23 d.

Dalyvaudami FISCALIS programoje, 12 VMI pareigūnų patobulino žinias ir įgūdžius vieningo ES teisės aktų taikymo netiesioginių mokesčių srityje, netiesioginių mokesčių procedūrų supaprastinimo, netiesioginių mokesčių sistemų modernizavimo, administracinio bendradarbiavimo, kovojant su sukčiavimu netiesioginių mokesčių srityje, klausimais bei ES kompiuterinių informacijos mainų sistemų (VIES, SEED, MVS, EWSE, EMCS) naudojimo klausimais.

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

kodas

2001 m.

patvirtinta

2001 m.

įvykdyta

02

Programoje FISCALIS surengtų seminarų bei stažuočių skaičius

04

35

12

Programos uždavinys 3: Sukurti ir įdiegti integruotą MIS

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės ,,Plėtoti bendrą mokesčių informacinę sistemą, pritaikyti ją prie Europos Sąjungos standartų, taip pat įdiegti Europos Sąjungos informacines sistemas ir įsteigti Centrinį bendradarbiavimo biurą“ vykdymas:

Šios priemonės dalis: ,,Plėtoti bendrą mokesčių informacinę sistemą” – atitinka nacionalinės aquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonę: “Plėtoti integruotą mokesčių informacinę sistemą” todėl jos vykdymo eiga išdėstyta nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymo dalyje.

Siekiant bendra MIS pritaikyti prie ES standartų surinkta informacija apie ES reikalavimus informacinėms sistemoms, įvertintos esamos VMI informacinės sistemos – parengtas preliminarus neatitikimo / atitikimo įvertinimas. 2002 metais vykdant šią priemonę ir Phare projektą – užsienio ekspertai papildomai įvertins VMI informacines sistemas, kartu su ekspertais bus parengti tokių neatitikimų pašalinimo planai.

Siekiant įdiegti ES informacines sistemas ir įsteigti Centrinį bendradarbiavimo biurą buvo

Su Danijos finansų ministerija derinami reikalavimai centrinio bendradarbiavimo biuro įsteigimo projektui, rengiami kiti reikalingi dokumentai.

Sukaupta informacija apie ES reikalavimus VIES ir SEED sistemų įgyvendinimą ir funkcionavimą, ES valstybių patirtį, keitimosi informacija mechanizmus.

ES institucijoms pateiktas projekto pagrindimas ir kiti inicijavimo dokumentai (projekto matrica ir fiche summary) PHARE pagalbai gauti. Tikimasi nuo 2002 m. pradėti gauti ES paramą informacinių sistemų pertvarkymui.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Priemonės “Plėtoti integruotą mokesčių informacinę sistemą” vykdymas.

SMAP'o programinė įranga demontuota ir pakeista IMIS apskaitos programomis visose teritorinėse VMI, anksčiau sukaupti mokesčių mokėtojų registravimo ir deklaravimų duomenys sukelti į IMIS duomenų bazes; veikia centralizuotas mokesčių mokėtojų registras; pagal teisinės bazės pasikeitimus modifikuojama apskaita, išieškojimų posistemė.

Atlikta akcizinių prekių sandėlių kūrimo ir jų informacinio aprūpinimo pradinė analizė; parengti informacinės sistemos techniniai reikalavimai; parengtas ir paskelbtas viešojo pirkimo konkursas "Akcizinių prekių sandėlių informacinė sistema".

Danijai suteikus finansinę pagalbą, parengta duomenų saugyklos kūrimo strategija ir pirmaeilių darbų planas; sukurtos priemonės nacionalinio biudžeto įplaukų mėnesinės apyskaitos analizei ir prognozavimui. Į duomenų saugyklą sukelti mokesčių mokėtojų registro, PVM deklaracijų, iš dalies - pelno apyskaitų ir pajamų deklaracijų bei mokėjimų duomenys, pradėti duomenų saugyklos bandymai. Vartotojams įrengta 18 darbo vietų, parengtas VMI darbuotojų mokymo naudotis Business Objects programine įranga planas.

Įvykdytos viešojo pirkimo procedūros, įsigyta IS plėtrai būtina licenzijuota sisteminė programinė įranga ir kompiuterinė technika - 60 serverių, 650 personalinių kompiuterių, 3 skeneriai, 27 tinklo komutatoriai, 250 spausdintuvų, 16 ypač galingų spausdintuvų.

Įdiegtas VMI žinybinis balso perdavimo tinklas, jungiantis CMA, visas AVMI ir du teritorinius skyrius

Dirbti su IMIS taikomosiomis programomis apmokyta 860 VMI darbuotojų, specializuotuose IT kursuose tobulinosi 43 informacinių technologijų specialistai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

kodas

2001 m.

patvirtinta

2001 m.

įvykdyta

03

Priimtų gyventojų turto ir pajamų deklaracijų skaičius

08

*

161700

03

Priimtų gyventojų turto ir pajamų deklaracijų ir suvestų į kompiuterines laikmenas skaičius

09

*

161700

03

Elektroniniu pavidalu priimtų deklaracijų skaičius

10

**

**

03

Įrengtų kompiuterizuotų darbo vietų su programinės įrangos licencijomis (Windows2000 ir Office2000) skaičius

11

550

550

03

Įrengtų kompiuterių tinklo stočių (serverių) skaičius

12

30

60

03

Padidinti vietinių kompiuterinių tinklų greitą veiką nuo 10Mbps iki 100Mbps

13

60%

60%

03

Apdorotų ir sukauptų kompiuterinėse laikmenose duomenų kiekis (GB)

14

55

55

03

Sukurtų naujų taikomosios programinės įrangos modulių bei funkcijų skaičius

15

600

600

*

- naujas rodiklis, pradėtas skaičiuoti 2001 m.

**

- rodiklis planuojamas pradėti skaičiuoti 2004 m., įsigaliojus elektroninio parašo įstatymui

 

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

(tūkst. Lt)

Spec. blankai ir banderolės

Įvykdyta 2001 m.: išlaidos iš viso sudarė 25 872 tūkst. Lt

Programos tikslai: Užkirsti kelią nelegaliai veiklai.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys : Platinti spec. apskaitos blankus ir banderoles

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės ,,Parengti teisės aktus, leidžiančius atsisakyti specialių blankų naudojimo“

(pirmajame etape atsisakyti specialių krovinio gabenimo važtaraščių blankų naudojimo, nustatyti tik šio dokumento rekvizitus) vykdymas.

Vykdant šią priemonę buvo parengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2001 06 29 įsakymas Nr. 164 ,,Dėl naudojamų laisvos formos važtaraščių apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

kodas

2001 m.

patvirtinta

2002 m.

įvykdyta

01

Parduotų spec. apskaitos blankų komplektų skaičius - vienetais

01

70 mln.

77,5 mln.

01

Parduotų banderolių skaičius - vienetais

02

370 mln.

384 mln.

 

 

 

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos prioritetinės veiklos kryptys

  1. Pasirengti įgyvendinti pakeistą Akcizo įstatymą.
  2. Pasirengti įgyvendinti pakeistą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą.
  3. Pasirengti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo administravimo darbui.
  4. Pasirengti nuo 2003-01-01 administruoti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
  5. Pasirengti Pelno mokesčio įstatymo administravimo darbui.
  6. Pasirengti sveikatos draudimo įmokų administravimo darbams.
  7. Pasirengti su turto ir pajamų visuotinu deklaravimu susijusiems darbams.
  8. Sukurti, įdiegti ir/ar modifikuoti integruotos mokesčių informacinę sistemos (IMIS) komponentus ir IMIS pritaikyti prie Europos Sąjungos standartų;
  9. Remiantis Europos Sąjungos direktyvose nustatytais keitimosi informacija reikalavimais, įdiegti Europos Sąjungos informacines sistemas ir pasirengti įsteigti centrinį bendradarbiavimo biurą.

 

 

ministerijos, vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijos,

apskrities viršininko metinės veikos ataskaitos forma

finansų ministerijos mokymo centras

  1. misija, strateginiai tikslai:
  2. Misija:

    Vykdyti finansinius ekonominius santykius reguliuojančių institucijų valstybės tarnautojų

    įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos kėlimą (kiekybinis kriterijus ), tirti mokymo poreikius bei siekti, kad valstybės tarnautojų gebėjimai atitiktų valstybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (kokybinis kriterijus).

    Strateginiai tikslai:

    Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, įgyvendinant valstybės tarnybos politikos nuostatas.

  3. programų, numatytų ministerijos, vyriausybės įstaigos, apskrities viršininko strateginiame veiklos plane aprašymas:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Programos pavadinimas

Jos įgyvendinimui skirti asignavimai

LR finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų darbuotojų tęstinis kvalifikacijos kėlimas ir ugdymas

1316,2

Programos tikslai:

  1. Formuoti darbo įgūdžius ir gebėjimus, kurie atitiktų valstybės keliamus reikalavimus kvalifikacijai.
  2. Parengti valstybės tarnautojus inovacinėms programoms įgyvendinti ir naujiems uždaviniams spręsti.
  3. Dalyvauti rengiant metodines rekomendacijas valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui vystyti, įvertinus Valstybės tarnybos reikalavimų nuostatas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Parengti kuo didesnį skaičių specialistų pagal valstybės keliamus reikalavimus, lyginant su mokymo poreikių tyrimo rezultatais

Lyginant su mokymo poreikių analize FMMC ir jo regioniniuose skyriuose klausytojų skaičiaus išaugo - kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavo 7636 klausytojai

Naujos metodinės medžiagos ir naujų mokymo programų, atitinkančių valstybės keliamus reikalavimus, parengimas, lyginant su visa paruošta metodine medžiaga bei mokymo programomis

Parengtos ir atnaujintos programos bei metodinė medžiaga: pareiginio kompleksinio kvalifikacijos tobulinimo – 38 programos, tikslinio kvalifikacijos tobulinimo – 64 programos, kompiuterinio raštingumo – 31 programa, valdymo organizavimo ir planavimo tobulinimo – 10 programų, specialiojo mokymo – 9 programos. Atitinkamai parengta metodinė medžiaga

Klausytojų skaičius, įvertinant valstybės keliamus reikalavimus, padidėjimas, lyginant su mokymo poreikio tyrimų rezultatais

Organizuoti: 126 kursai, kuriuose dalyvavo 2031 klausytojas ir 134 seminarai, kuriuose dalyvavo 5606 klausytojai.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vadovaujantis Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (nacionaline acquis priėmimo programa) kvalifikacijos tobulinimo programos, planai, metodinė medžiaga, kvalifikacijos tobulinimo kursai ir seminarai. rengiami siekiant užtikrinti sėkmingą acquis communautaire įgyvendinimą. Parengtos ir atnaujintos programos bei metodinė medžiaga: pareiginio kompleksinio kvalifikacijos tobulinimo – 38 programos, tikslinio kvalifikacijos tobulinimo – 64 programos, kompiuterinio raštingumo – 31 programa, valdymo organizavimo ir planavimo tobulinimo – 10 programų, specialiojo mokymo – 9 programos, užsienio kalbų mokymo – 13 programų rodo FMMC pažangą rengiantis narystei ES, svarų indėlį stiprinant valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vadovaujantis Vyriausybės veiklos prioritetais parengtos naujos, valstybės tarnautojui aktualios kvalifikacijos tobulinimo programos:

  1. Institucijos strateginio planavimo mokymas.
  2. Finansų valdymas.
  3. Valstybės sektoriaus vidaus auditas.
  4. Mokesčių administravimas.
  5. Efektyvus vadovavimas.
  6. Tarnybinis protokolas.
  7. Konfliktų valdymas ir tarpininkavimas.
  8. Žmogiškųjų išteklių valdymas.
  9. Kompiuterinių žinių testavimas pagal ECDL (European Computer Drive Licence) programą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Uždavinio vertinimo kriterijus

Planas

Įvykdyta

Parengti kuo didesnį skaičių specialistų pagal valstybės keliamus reikalavimus, lyginant su mokymo poreikių tyrimo rezultatais, (%)

48,5

49,7

Naujos metodinės medžiagos ir naujų mokymo programų, atitinkančių valstybės keliamus reikalavimus, parengimas, lyginant su visa paruošta metodine medžiaga bei mokymo programomis, (%)

27

28,5

Klausytojų skaičius, įvertinant valstybės keliamus reikalavimus, padidėjimas, lyginant su mokymo poreikio tyrimų rezultatais, (%)

46,6

49,2

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio neįvykdymo priežastys: - nėra

 

  1. artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys:

Prioritetai

Kliūtys

Tęstinis valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

Nepakankamas finansavimas

Kvalifikacijos programų rengimas ir atnaujinimas

Nepakankamas finansavimas

Tinkamų sąlygų mokymui bei kvalifikacijos tobulinimui sudarymas (kompiuterių klasių modernizavimas, pastato avarinio stogo rekonstrukcija)

Neskirtas finansavimas

 

 

 

 

 

MUITINĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: užtikrinti importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais, užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui.

 

Strateginiai tikslai

  1. Sukurti šiuolaikinę importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimo sistemą.
  2. Pertvarkyti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal Europos Sąjungos teisės normas.
  3. Įdiegti pažangias kontrolės technologijas, pagrįstas pakankamais teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimais, rizikos analize, žvalgybine informacija, moderniomis techninėmis priemonėmis.
  4. Išplėsti supaprastintų muitinės procedūrų taikymo sritį, siekiant užtikrinti tolesnį verslo aplinkos sąlygų gerinimą.
  5. Įdiegti modernią muitinės informacinę sistemą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MUITINĖS DEPARTAMENTO STRATEGINAIME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės veiklos organizavimas rengiantis narystei Europos sąjungoje

Skirta 83431,3 tūkst. Lt

Programos tikslas

Mokesčių surinkimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Išlaikyti muitinės sistemą, vykdyti Muitinės informacinės sistemos techninę priežiūrą bei vystyti Lietuvos muitinės infrastruktūrą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Organizuoti Muitinės departamento darbą muitinės įstaigų darbo organizavimui:

    • rengti ir derinti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal ES teisės aktų normas;
    • parengti integruotos muitinės informacinės sistemos, pagrįstos naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis, projektą;
    • įdiegti muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (ASYCUDA) Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinėse muitinėse, užtikrinančią ne mažiau kaip 50 proc. visų importo ir eksporto deklaracijų apdorojimą;
    • parengti Nacionalinio tranzito kontrolės sistemos projektą;
    • parengti kompiuterizuotos mokesčių apskaitos sistemos, integruotos į muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą, projektą;
    • parengti elektroniniu būdu pateikiamų muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos projektą;
    • kurti kompiuterizuotą integruoto tarifo sistemą, sudarančią galimybes automatizuotai apskaičiuoti mokesčius, mokėtinus už importuojamas ir eksportuojamas prekes;
    • kurti automatizuotą biuro sistemą;
    • užtikrinti, kad Muitinės departamente ir kiekvienoje teritorinėje muitinėje būtų pakankamai kvalifikuotų prekių klasifikavimo, kilmės, muitinio įvertinimo specialistų;
    • organizuoti reguliarų muitinių padalinių, atsakingų už mokesčių administravimą, vidaus auditą;
    • stiprinti administracinius gebėjimus;
    • diegti modernius darbo organizavimo, planavimo, išteklių naudojimo metodus;
    • pertvarkyti Lietuvos muitinės centrinės administracijos ir teritorinių padalinių struktūrą vadovaujantis Europos Komisijos direktyvomis.

2. Aprūpinti Muitinės departamentą organizacinės technikos priemonėmis ir planuoti ūkio išlaidas veiklai užtikrinti.

3. Aprūpinti muitinės įstaigas uniforma.

4. Organizuoti muitinės įstaigų darbą pajamų planui įvykdyti:

    • organizuoti Lietuvos muitinės darbą taip, kad surinktų mokesčių grąža už vieną iš biudžeto gautą litą būtų ne mažesnė kaip 25,6 Lt;
    • plėtoti išorinį auditą (įmonių ūkinės ir komercinės veiklos tikrinimus);
    • atlikti papildomus deklaruotų prekių kilmės, muitinės vertės, KPN kodų, deklaracijų muitinio įforminimo teisingumo, muitinės procedūrų vykdymo, muitinės postų tikrinimus;
    • taikyti kitus muitinio įvertinimo metodus importuojamoms prekėms;
    • imti prekių mėginius prekių klasifikavimui tikslinti;
    • atlikti tyrimus dėl neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų;
    • atlikti ūkio subjektų nesumokėtų mokesčių tyrimus;
    • analizuoti papildomai apskaičiuotų mokesčių neišieškojimo priežastis.

5. Aprūpinti muitinės įstaigas organizacinės technikos priemonėmis ir planuoti ūkio išlaidas veiklai užtikrinti.

6. Muitinės postų projektavimas, statyba, rekonstrukcija, techninės įrangos ir pagrindinių priemonių įsigijimas, MIS kūrimas:

    • stiprinti muitinės postus prie būsimos išorinės ES sienos (suprojektuoti Panemunės kelio postą, rekonstruoti Šalčininkų kelio postą);
    • parengti muitinės vidinių postų stambinimo koncepciją;
    • koncentruoti muitinės veiklą vidiniuose postuose, aprūpintais šiuolaikine kompiuterine ir ryšių technika;
    • gerinti muitinės įstaigų infrastruktūrą – sudaryti tinkamas sąlygas muitiniam tikrinimui atlikti, aprūpinti moderniomis muitinio tikrinimo ir ryšio priemonėmis;
    • kurti visą LR muitų teritoriją apimantį integruotą muitinės kompiuterinių ryšių tinklą, pagrįstą naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis ir sudarantį galimybes sujungti atitinkamas kontrolės sistemas.

 

Atlikti darbai:

  1. Parengtos 5 informacinių sistemų specifikacijos.
  2. Parengti 4 informacinių sistemų projektai.
  3. Sukurta/pritaikyta ir įdiegta 1 informacinė sistema.
  4. Surinktų mokesčių grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto pasiekė 28,35 Lt. Biudžeto lėšų grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto – 38,4 Lt.
  5. Atlikti 83 vidaus audito (įskaitant specialias užduotis) patikrinimai.
  6. Apmokyti 2632 muitinės pareigūnai.
  7. Kompiuterizuotu būdu apdorojamų importo ir eksporto deklaracijų skaičius pasiekė per 50 proc.
  8. Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių technika pasiekė 50 proc.
  9. Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių tinklo paslaugomis pasiekė 50 proc.

Įgyvendinant NAPP buvo vykdomos šios priemonės:

  1. Steigiama Centrinė tranzito kontrolės įstaiga.
  2. Dalyvauta ES-ELPA konvencijos rengimo darbo grupėse.
  3. Rengti teisės aktai.

Atlikti darbai:

  1. Įsteigti 5 etatai, užimti 3 etatai tranzito procedūrų kontrolei.
  2. Komandiruoti darbuotojai dalyvauti stebėtojų teisėmis ES-ELPA konvencijų „Dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo ir dėl bendrosios tranzito procedūros“ darbo grupėse.
  3. Parengta 17 teisės aktų.

Parengtų teisės aktų tikslas – derinti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal ES muitinės įstatymų normas.

Gautų rezultatų palyginimas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001 m.

Planas

Įvykdyta

Parengtų Lietuvos pasirengimo narystei Teisės derinimo priemonių plane ir Teisės derinimo komisijos „Muitų sąjunga“ teisės aktų derinimo plane nurodytų teisės aktų projektų skaičius

13

17

teisės aktų projektų

Kompiuterizuotu būdu muitinės deklaracijų sistemoje apdorojamų importo ir eksporto deklaracijų skaičius (procentais nuo visų importo ir eksporto deklaracijų skaičiaus)

50 proc.

Apdorojama per 50 proc.

Parengtų informacinių sistemų specifikacijų skaičius

5

5 specifikacijos

  1. Parengtų informacinių sistemų projektų skaičius

4

4 projektai

Sukurtų/pritaikytų ir įdiegtų informacinių sistemų skaičius

1

1 sistema

Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių technika (muitinės įstaigų skaičius procentais nuo bendro importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų skaičiaus)

50 proc.

50 proc.

Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių tinklo paslaugomis (muitinės įstaigų skaičius procentais nuo bendro importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų skaičiaus)

50 proc.

50 proc.

Muitinės veiklos efektyvumas:

surinktų mokesčių grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto;

biudžeto lėšų grąža už vieną gautą litą nuo visų muitinės apskaičiuotų muitų ir mokesčių (per muitinių sąskaitas pervestų į biudžetą ir PVM, perduoto kontroliuoti VMI

25,6 Lt

–

28,35 Lt

38,4 Lt

Atliktų muitinės padalinių vidaus audito skaičius (įskaitant specialias užduotis)

56

83

Muitinės pareigūnų, kėlusių savo kvalifikaciją vadovaujantis Mokymo strategijos įgyvendinimo planu, skaičius

2300

2632

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Pažeidimų prevencija, kontrolė ir tyrimai

Skirta 5587,2 tūkst. Lt

Programos tikslas

Ekonominė valstybės sienų apsauga

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Išplėsti Muitinės kriminalinę tarnybą (iki 2002 m. sausio 1 d. – Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba)

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Organizuoti Muitinės kriminalinės tarnybos darbą ir aprūpinti techninėmis priemonėmis:

    • parengti teisės aktus, suteikiančius muitinei pakankamus teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimus;
    • parengti muitinės žvalgybos koncepciją, remiantis ES valstybių patirtimi, sukurti žvalgybos metodiką;
    • suformuoti žvalgybos, kovos su kontrabanda ir kitus Muitinės kriminalinės tarnybos padalinius, apmokyti šių padalinių pareigūnus;
    • organizuoti tranzito kontrolę pagal rizikos analizės principus;
    • plėtoti bendradarbiavimą su kitomis LR teisėsaugos institucijomis, užsienio valstybių muitinių administracijomis, tarptautinėmis organizacijomis (dalyvauti „PHARE 2000“, „Dvynių“ ir kt. projektuose);
    • pasirašyti Supratimo memorandumus su verslo asociacijomis;
    • įsigyti ir įdiegti kontrolės sistemas, tikrinimo ir paieškos technines priemones;
    • dalyvauti tarptautiniuose operacijose išaiškinant kontrabandos organizatorius, siuntėjus, gavėjus;
    • dalyvauti Baltijos jūros regiono šalių Kovos su organizuotų nusikalstamumu operatyvinio komiteto veikloje.

Atlikti darbai:

  1. Išaiškinti 2729 kontrabandos atvejai.
  2. Iškeltos 92 baudžiamosios bylos.
  3. Surašyti 2637 administracinės teisės pažeidimų protokolai.
  4. Sukurta rizikos profiliavimo sistema.
  5. Surengti 56 seminarai (mokymai), kuriuose dalyvavo MKT pareigūnai.
  6. LR Vyriausybei pateikta 17 teisės aktų projektų.

Parengtų teisės aktų tikslas – suteikti muitinei pakankamus teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimus, t.y. įgaliojimus vykdyti operatyvinę veiklą, teisės pažeidimų tyrimą, kvotą, apieškoti, sulaikyti ir suimti asmenis, sustabdyti ir apieškoti transporto priemones, atlikti patalpų kratą, turėti ir naudoti tarnybinius ginklus bei specialiąsias priemones.

Įgyvendinant NAPP buvo vykdomos priemonės:

Teritorinėse muitinėse steigiami Kovos su kontrabanda skyriai

Atlikti darbai

Išplėsta MKT tarnyba

Gautų rezultatų palyginimas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001 m.

Planas

Įvykdyta

Išaiškinta kontrabandos atvejų

Iškelta baudžiamųjų bylų

Surašyta administracinės teisės pažeidimų protokolų

200

50

150

2729 atvejai

92 bylos

2637 protokolai

Sukurta rizikos profiliavimo sistema (muitinio tikrinimo efektyvumo bei bendro neteisėto prekių gabenimo atvejų išaiškinimas procentais)

15 proc.

35 proc. daugiau nei išaiškinta 2000 m.

Teisės aktų projektų, pateiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybei skaičius

10

17 teisės aktų projektų

Seminarai, mokymai, kuriuose dalyvavo MKT tarnybos pareigūnai, skaičius

10

56 seminarai, mokymai

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės priežiūros priemonių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste stipinimas

Skirta 3104,3 tūkst. Lt

Programos tikslas

Gerinti muitinės renkamų importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Sustiprinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kontrolę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Įsteigti etatus ir aprūpinti techninėmis priemonėmis:

    • nustatyti automobilių ir geležinkelio vartų, pro kuriuos leidžiama gabenti prekes (krovinius) skaičių, organizuoti muitinės priežiūrą prie šių vartų;
    • koncentruoti muitinės veiklą gerai įrengtose ir šiuolaikine technika aprūpintuose muitinės postuose, efektyviau organizuoti muitinės pareigūnų darbą, reorganizuojant jūrų uosto muitinės postus;
    • perskirstyti etatus, siekiant sustiprinti muitinės priežiūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto muitinės postuose;
    • įsigyti ir įdiegti tikrinimo ir paieškos technines priemones;
    • bendradarbiauti su LR teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijomis užkertant kelią kontrabandai ir kitiems muitų teisės aktų pažeidimams Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Atlikti darbai:

  1. Surašyta 212 administracinės teisės pažeidimų protokolų.
  2. Iškelta 11 baudžiamųjų bylų.
  3. Parengta 13 teisės aktų.
  4. Reorganizuoti 4 KVJ uosto muitinės postai.

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001m.

Planas

Įvykdyta

Surašyta administracinių teisės pažeidimų protokolų

 

 

Iškelta baudžiamųjų bylų

175

 

 

9

212

(26,9 proc. daugiau nei 2000 m.)

11

(37,5 proc. daugiau nei 2000 m.)

Parengtų teisės aktų, reglamentuojančių muitinės priežiūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto muitinės postuose, skaičius

2

13 teisės aktų

Nustatytas optimalus muitinės jūrų uosto postų skaičius

3

3

Reorganizuotų (jungtinių) KVJ uosto muitinės postų skaičius

3

4

Nustatytas detalaus bendro muitinio, fitosanitarinio ir veterinarinio tikrinimo vietų KVJ uoste skaičius

1

1

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės blankai ir apsaugos priemonės

Skirta 5958,1 tūkst. Lt

Programos tikslas

Muitinės blankų ir dokumentų apsaugos priemonių gamyba

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Aprūpinti ūkio subjektus muitinės blankais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Įsigyti ir išplatinti specialiuosius apskaitos blankus:

    • centralizuotai gaminti ir aprūpinti ūkio subjektus muitinės blankais;
    • įdiegti naujo pavyzdžio apsauginius lipdukus skirtus klijuoti ant muitinio tranzito procedūros atveju naudojamų muitinės dokumentų.

Atlikti darbai:

Išplatinti 3 429 818 blankai

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001 m.

Planas

Įvykdyta

Parduotų muitinės blankų skaičius

4 500 000

3 429 818

 

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Prioritetai

Muitinės informacinės sistemos diegimas

Muitinės informacinės sistemos diegimas – vienas iš pagrindinių prioritetų muitinei integruojantis į ES. Pagrindiniai Muitinės informacinės sistemos kūrimo ir priežiūros darbai atliekami pagal LR Vyriausybės 2001 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.167 „Dėl priemonių integruotai muitinės informacinei sistemai įdiegti plano patvirtinimo“ patvirtintą Priemonių planą integruotai muitinės informacinei sistemai projektuoti, kurti ir diegti. 2002 metais visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje turi būti įdiegta muitinės deklaracijų apdorojimo, nacionalinio tranzito kontrolės, kompiuterizuota mokesčių apskaitos, kompiuterizuota integruoto tarifo, automatizuota biuro sistemos. Tuo pat metu turi būti sukurtas visą Lietuvos Respublikos muitų teritoriją apimantis integruotas muitinės kompiuterių ir ryšių tinklas, pagrįstas naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis ir sudarantis galimybes sujungti atitinkamas kontrolės sistemas. Integruotoje muitinės informacinėje sistemoje turi būti numatytos arba sukurtos informacinės sąsajos su Europos Komisijoje veikiančiomis muitinės informacinėmis sistemomis. Įdiegus informacinę sistemą, turėtų pagerėti ir Lietuvos muitinės įvaizdis.

Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis naudojasi Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Valstybės saugumo departamentas, teisėsaugos organizacijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, užsienio šalių ambasados, ministerijos, departamentai, kitos valstybinės institucijos bei atskirai įvardinti fiziniai ar juridiniai asmenys. Eksporto ir importo duomenų, kas mėnesį teikiamų Statistikos departamentui, pagrindu formuojamos oficialios užsienio prekybos ataskaitos. Teikiami ir gaunami duomenys pagal 15 duomenų teikimo sutarčių.

Verslo aplinkos sąlygų gerinimas

Lietuvos muitinė nuolat skiria dėmesį verslo aplinkos sąlygų gerinimui. 2001 m. priimtas Muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Muitinės kodekso nuostatos suderintos su ES muitinės kodekso pakeitimais bei liberalizuoti muitinės ir ūkio subjektų santykiai. Sudarytos teisinės prielaidos laisviesiems sandėliams steigti.

Pradėtas supaprastintų muitinės procedūrų taikymas skatins užsienio prekybą, sudarys geresnes verslo aplinkos sąlygas. Vienas didžiausių supaprastintų muitinės procedūrų pranašumų – nereikia atlikti sudėtingų muitinės procedūrų pasienio postuose (pareigūnai atlieka tik pažeidimų prevencijos kontrolę) ir vidiniuose krovinių postuose. Muitinis tikrinimas atliekamas periodiškai atliekant ūkio subjekto buhalterinės apskaitos patikrinimus. Daugiausia dėmesio skiriama prekių muitinei vertei, kilmei ir klasifikacijai nustatyti. Deklaracijų duomenys muitinei galės būti pateikiami elektroniniu būdu, taigi verslininkai muitinės procedūras atliks greičiau, sumažės dokumentų ir išlaidų. Pagerės ne tik verslo aplinkos sąlygos, bet ir sumažės priekaištų dėl sudėtingų muitinės formalumų.

Taikydama tarifines ir netarifines užsienio prekybos reguliavimo priemones, muitinė gina vietos gamintojus nuo importuojamų prekių srautų, o gyventojus – nuo pavojingų arba nesaugių produktų įvežimo. Ypač svarbus muitinės vaidmuo taikant antidempingo, kompensacinius ir protekcinius muitus, kurie saugo vietos gamintojus nuo žlugdančio importo.

2000 m. liepos 25 d. Muitinės departamente įsteigtas Muitinės konsultacinis komitetas, sudarytas iš valstybės institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovų. Komitetas kolegialiai svarsto su muitinės veikla susijusius teisės aktus, kuriuos taikant kyla problemų, ir ieško priimtinų būdų jiems tobulinti. Kartu aptariamos muitinės veiklos aktualijos, strategijoje numatytų uždavinių įgyvendinimas, koordinuojama muitinės įstaigų ir asocijuotų verslo struktūrų sąveika abiem pusėms svarbioje užsienio prekybos reguliavimo srityje.

Lietuvos muitinė vaidina ypač svarbų vaidmenį užsienio prekyboje, vykdant laisvosios prekybos sutartis. Muitinės išduoda laisvosios prekybos sutartyse nustatytus prekių kilmės dokumentus (prekių judėjimo sertifikatus EUR.1) ir lietuviškos kilmės prekės įgyja galimybę būti importuotomis į 28 valstybes, taikant joms preferencinius muitų tarifus. Siekiant supaprastinti prekių kilmės patvirtinimą parengta Patikimo eksportuotojo, turinčio teisę įrašyti preferencinės prekių kilmės deklaraciją sąskaitoje-faktūroje, statuso suteikimo ir priežiūros tvarka. Tokiu būdu supaprastintas muitinės formalumų atlikimas Lietuvos prekes gaminančioms ir/arba lietuviškas prekes eksportuojančioms įmonėms.

Kasmet rengiama Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) versija. Lietuvoje naudojamą prekių klasifikavimo sistema visiškai suderinta su atitinkama ES sistema. Tai palengvina prekių klasifikavimą ir informacijos gavimą apie nustatytuosius muitus ir kitus mokesčius. Lietuvos ūkio subjektai gali naudotis integruotu tarifu.

Vadovaujantis Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros, bendroji tranzito procedūra pradėta taikyti 2001 m. sausio 1 d. Pagal šią Sutartį transporto operatoriai gali vežti prekes per visų trijų valstybių teritorijas užpildę tik vieną tranzito deklaraciją ir pateikę tik vieną tranzito garantiją visai šiai operacijai. Tai supaprastina muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką prekes gabenant tranzitu per tris Baltijos valstybes.

Patobulinta Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarka, kuri sudaro prielaidas ūkio subjektams lanksčiau atsiskaityti su muitine, verslininkai gali laisviau disponuoti savo lėšomis, nereikia pateikti garantijos, už kurios išdavimą bankai ir draudimo organizacijos ima nustatytą mokestį. Mokesčių muitinėje įskaitymo tvarka sudaro galimybes mokesčių mokėtojams skolą muitinei (importo mokesčius) padengti turima mokesčių permoka, nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos. Efektyviai taikoma garantijų sistema leidžia verslininkams nesumokėjus mokesčių atsiimti prekes.

Kelio postuose taikant dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemą sudarytos sąlygos sienos kirtimo procedūras atlikti kur kas greičiau nei keleiviams, gabenantiems deklaruojamus ir reikalaujančius muitinės formalumų atlikimo daiktus. Šia galimybe gali pasinaudoti ir verslininkai, vykstantys verslo reikalais į kaimynines valstybes.

Nuodugniai tikrinamų prekių siuntų atrankos kriterijai bei tikrinimo lygių nustatymo sistema padeda priimti sprendimus fiziškai tikrinti tik „rizikingus“ krovinius. Sukurta viena iš pagrindinių muitinės formalumų supaprastinimo prielaidų – rizikos įvertinimo ir rizikos veiksnių atrankos bei jos taikymo atliekant muitinį tikrinimą sistema. Patvirtintos Rizikos muitinėje valdymo ir jos profiliavimo metodika bei Rizikos muitinėje veiksnių atrankos ir jos taikymo atliekant muitinį tikrinimą tvarka. Rizikos įvertinimas ir tuo pagrindu atliekama prekių tikrinimas sumažina fizinio prekių tikrinimo atvejų skaičių. Tuo sudaromos palankesnės sąlygos sąžiningam verslui.

    1. Administracinių gebėjimų stiprinimas

Žmogiškųjų resursų mokymo ir valdymo sistema modernizuota 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto naujai redakcijai ir Muitinės mokyklą reorganizavus į Muitinės mokymo centrą. Pagrindinis dėmesys skiriamas statuto nuostatoms įgyvendinti. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo reikalavimų naujovė sudarė galimybes veiksmingiau kovoti su eilėmis pasienio muitinės postuose ir muitinės taisyklių pažeidėjų ir nesąžiningų pareigūnų korupcinių ryšių užmezgimu, leido spręsti sudėtingus žmogiškųjų resursų paskirstymo klausimus susidarius sudėtingoms aplinkybėms teritorinėse muitinėse ar muitinės postuose. Rezultatas – pagerėjo mokesčių surinkimas, pagausėjo kontrabandos išaiškinimo atvejų, sustiprėjo pareigūnų darbo drausmė. Naujai paskirti muitinės pareigūnai stažuoja Muitinės mokymo centre pagal bendrąsias ir specialiąsias programas. Įgyvendinant 2000 m. patvirtintą Lietuvos muitinės pareigūnų mokymo strategiją, Muitinės mokymo centre diegiama pažangi dėstymo sistema. Nustatyti muitinės pareigūnų mokymo poreikiai 2001–2003 metams, parengti 53 dėstomųjų dalykų mokymo moduliai, pakoreguotos programos orientuojantis į muitinės veiklos pokyčius ir atsižvelgiant į ES reikalavimus muitų teisės ir muitų administravimo srityse.

Kitas žingsnis, padarytas remiantis 2000 m. patvirtinta mokymo strategija, – mokymų programų atnaujinimas bei specialios studijų programos Teisės universitete pradžia. Pagal 2000 m. lapkričio 16 d. pasirašytą Muitinės departamento ir Lietuvos teisės universiteto bendradarbiavimo sutartį nuo 2001/2002 m.m. universitete įsteigta Muitų katedra bei naujos bakalauro Teisės ir muitinių veiklos ir magistro Muitų administravimo studijų programos. 2004 metais visi muitinės pareigūnai privalės turėti aukštąjį išsilavinimą, todėl 2001/2002 m.m. Teisės universitete pradėjo studijuoti 125 aukštojo mokslo neturintys pareigūnai. Muitinės departamentas kartu su teritorinių muitinių administracijomis į šias studijas orientavo postų ir Informatikos skyrių pareigūnus. Šios specialybės stacionare mokosi 76 studentai. Apie 200 muitinės pareigūnų tęsia studijas kitose šalies aukštosiose mokyklose. Plečiamas bendradarbiavimas su kitomis mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigomis. Pareigūnai, dalyvavę seminaruose ir kursuose užsienyje, įgytą patirtį taiko praktikoje.

Siekiant tobulinti muitinės veiklos valdymą ir darbo organizavimą bei efektyviau spręsti problemas, susijusias su korupcija ir kitais nusižengimais, nuo 2001 m. liepos l d. kovai su korupcija ir muitinės pareigūnų nesąžiningumu Muitinės departamente įsteigtas tiesiogiai Muitinės departamento direktoriui pavaldus Tarnybinių tyrimų skyrius, kurio pagrindinės funkcijos – išaiškinti ir užkardyti muitinės pareigūnų korupcijos, piktnaudžiavimo tarnyba ir aplaidaus pareigų vykdymo faktus, jų priežastis bei nustatyti viešųjų ir privačių interesų susikirtimo atvejus. Bendradarbiaujama su LR specialiųjų tyrimų tarnyba, atsakinga už antikorupcinių priemonių taikymą ir muitinės pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba atvejų tyrimą.

Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba nuo 2002 m. sausio 1 d. reorganizuota į atskirą muitinės įstaigą – Muitinės kriminalinę tarnybą. Šios tarnybos darbas daro teigiamą įtaką muitinės postuose atliekamų patikrinimų efektyvumui bei rizikos analizės ir profilių taikymui. Šiai tarnybai suteikta teisė vykdyti operatyvinę veiklą. Pagrindinės Muitinės kriminalinės tarnybos funkcijos: kova su kontrabanda ir kitais muitinės teisės aktų pažeidimais, žvalgybos ir analizės, baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos ir su ja susijusių nusikaltimų kėlimas ir kvotos vykdymas jose, tyrimų atlikimas, kovos su nelegaliu narkotinių medžiagų gabenimu, strateginių prekių gabenimo kontrolė, fizinio muitinio tikrinimo ir mobiliosios rentgeno bei vaizdo kontrolės vykdymas, kinologinės veiklos organizavimas ir vykdymas, tarptautinė tarpusavio pagalba, tarpžinybinis bendradarbiavimas su kitomis teisėsaugos institucijomis.

Reforma

Teritorinių muitinių reorganizavimas

Lietuvos muitinė, atsižvelgdama į LR Vyriausybės 2002–2004 metų programos įgyvendinimo priemones, Lietuvos muitinės veiklos strategiją, Europos Komisijos 2001 metų kovo 28 d. poziciją dėl Lietuvos pasirengimo narystei ES, skatinančią skubinti vidines reformas ir gerinti muitinės teikiamų paslaugų kokybę, narystės ES siekius, Europos Bendrijos Komisijos 2001 m. vasario 16 d. pranešimą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui dėl Muitų sąjungos strategijos, ir siekdama stiprinti pažeidimų prevenciją, rizikos analizę, draudžiamų, ribojamų ir dideliais mokesčiais apmokestinamų gabenamų prekių kontrolę, stiprinti už mokesčių administravimą atsakingus padalinius, sudaryti prielaidas efektyviau naudoti žmogiškuosius (perskirstant etatus) ir finansinius resursus, stiprinti priežiūrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, pasienio su Rusija ir Baltarusija postus, jų pareigūnų gebėjimus, tobulinti viešąjį administravimą (pertvarkius struktūrą suteikti didesnius įgaliojimus teritorinių muitinių viršininkų pavaduotojams, postų viršininkams ir jų pavaduotojams, pamainų viršininkams), išsaugoti, panaudoti ir stiprinti administracinius gebėjimus, mažinti valdymo išlaidas, gerinti darbo efektyvumą, parengė teritorinių muitinių reorganizavimo projektus.

Prieš rengiant teritorinių muitinių reorganizavimo projektus, buvo parengti Teritorinių muitinių skaičiaus optimizavimo metmenys, sudaryta Teritorinių muitinių reorganizavimo komisija, parengta Teritorinių muitinių reorganizavimo koncepcija. Galutinis sprendimas bus priimtas po to, kai nepriklausomi ekspertai įvertins teritorinių muitinių reorganizavimo ekonominį pagrįstumą ir kai tam pritars Finansų ministerija.

Išorės ir vidaus veiksnių analizė

Išorės veiksniai

Būtinumas peržiūrėti Lietuvos muitinės veiklos strategiją ryšium su muitinės veikla Muitų Sąjungoje, atsižvelgiant į pagrindinius pokyčius, kurie vyksta arba vyks ateityje.

1. Siekimas narystės Europos Sąjungoje

Keičiasi muitinės vaidmuo ir funkcijos. Europos Komisijos pranešime Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui dėl Muitų sąjungos strategijos, patvirtintame 2001 m. gegužės 31 d., į kurį dabar turės orientuotis ne tik dabartinių, bet ir būsimų Europos Sąjungos valstybių muitinės, akcentuojama visų ES valstybių muitinių efektyvaus darbo svarba visos Sąjungos rinkai, nes per kurios nors valstybės muitinės nepakankamai saugomą išorinės sienos dalį į bendrąją rinką patekusios prekės toliau cirkuliuoja visiškai laisvai. Tai ypač aktualu, kadangi į ES rengiasi stoti valstybės, neturinčios ES teisės aktų taikymo patirties.

Būtina prisiderinti prie Bendrijos Acquis. Muitų Sąjungos kontekste turime pademonstruoti savo gebėjimus tinkamai įgyvendinti Acquis.

Būtina stiprinti bendradarbiavimą su esamų ir būsimų ES valstybių narių muitinėmis ir Europos Sąjungos institucijomis, dalyvauti programose ir projektuose, kuriuose sudarytos galimybės dalyvauti šalių-kandidačių muitinių atstovams, įsteigti muitinės atašė pareigybę Lietuvos misijoje prie Europos Bendrijų.

2. Muitinės kaip mokesčių rinkėjo vaidmens pasikeitimas

Muitinės fiskalinis vaidmuo Europos Sąjungoje tolydžio mažėja, tačiau vis dar išlieka pakankamai svarbus (1999 m. 17,3 proc. ES biudžeto sudarė įplaukos iš importo muitų), įskaitant vis didesnę muitinės svarbą užtikrinant įplaukas iš PVM (importo PVM ir kova su fiktyviu eksportu). Įplaukos iš importo muitų mažėja dėl daugelio prekybos lengvatų.

Suderinti muitinės ir mokesčių tarnybų veiksmai yra svarbus kovos su pažeidimais elementas, ypač siekiant užkirsti kelią mokesčių įstatymų pažeidimams.

3. Didėjanti netiesioginių mokesčių reikšmė

Muitinės vaidmuo netiesioginių mokesčių (akcizų, PVM) srityje vis augs.

Muitinės taisyklių ir fiskalinių taisyklių, susijusių su netiesioginiais mokesčiais, atitikimas taps vis reikšmingesnis, kadangi muitinės taisyklės dažnai lems fiskalinės kontrolės importuojamoms, eksportuojamoms ir Bendrijos viduje gabenamoms prekėms intensyvumo lygį.

4. Stiprėjantis išorinės prekybos reguliavimas

Muitinė turės vis daugiau darbo tiek dėl besiplečiančios tarptautinės prekybos, tiek dėl specializuotų patikrinimų skaičiaus didėjimo. Lietuvai įsijungus į bendrąją rinką, padidės atsakomybė, nes netinkamai įforminus prekes vienoje valstybėje narėje žala gali būti padaryta visai Bendrijai, todėl trūkumai atliekant muitinį tikrinimą, bus labai pavojingi, ypač ten, kur kontrolė susijusi su žmonių sveikata ar aplinkosaugos klausimais.

Vis svarbesnis muitinės vaidmuo įvairiose visuomenės apsaugos srityse (intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, aplinkosaugos, produktų saugos, nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos ir kitose srityse). Jis tampa labai svarbus keičiantis prekių judėjimo tempams, kai formalumai turi būti atliekami vis greičiau. Tai turi nemaža įtakos ES gamintojų sugebėjimams konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

5. Besiformuojantys ir besikeičiantys tarptautinės prekybos modeliai

Didėjanti prekybos globalizacija turi didelę įtaką valstybių mokesčių administravimui. Pasikeitus Europos politiniam žemėlapiui, vyksta nauji prekybos pokyčiai. Tai liudija labai dideli transporto srautai Bendrijos rytiniame pasienyje.

Plečiantis prekybai labai pasikeitė prekių judėjimo būdai. Augant elektroninei prekybai, daugėja siuntų, todėl kur kas sunkiau nustatyti importuotojus/eksportuotojus, padidėja neteisėtos prekybos (ypač narkotikais ir suklastotais gaminiais, taip pat ginklais) rizika.

Svarbūs strateginiai muitinės plėtros tikslai keliami teisės aktų ir reikalavimų supaprastinimui, kuris tiesiogiai susijęs su efektyvesniu jų įgyvendinimu ir paprastesniu pažeidimų išaiškinimu.

Greito muitinio įforminimo dabar siekiama visose muitinės srityse, net ten, kur įforminamos didelės siuntos. Tinkamą ir greitą muitinį tikrinimą galima atlikti tik naudojantis moderniomis sistemomis ir visiškai kompiuterizuota rizikos analize.

6. Muitinė kaip ES verslo konkurencingumo faktorius

Muitinė turi dalyvauti prekybos reguliavimo ir kontrolės veikloje. Sudėtingos arba nelanksčios muitinės procedūros daro neigiamą poveikį verslo konkurencingumui. Muitinė turi pagerinti verslininkų aptarnavimą, ypač mažindama išlaidas, atsirandančias dėl procedūrų skirtumų.

Labai svarbus yra šiuolaikinės rizikos analize ir kontrole pagrįstas auditas.

7. Kova su pažeidimais ir kita nusikalstama veikla

Muitinei teks svarbus vaidmuo stiprinant kovą ne tik su kontrabanda, bet ir su kitais pažeidimais: pinigų plovimu, pornografijos platinimu, neteisėtu ginklų gabenimu, tarptautinių sankcijų vykdymo pažeidimais.

Lemiamas vaidmuo muitinei teks kovojant su prekyba narkotikais. Bus plečiamas bendradarbiavimas Europos lygiu ir su trečiosiomis šalimis naudojant rizikos analizės metodus ir keičiantis informacija. Muitinė privalės gerinti savo veiklą kovojant su šia problema ir kitomis kontrabandos formomis.

 

8. Europos Sąjungos vidinių sienų panaikinimo įtaka muitinėms

Lietuvai įstojus į ES ir panaikinus vidines sienas su kitomis ES valstybėmis, muitinės pareigūnų skaičius neturėtų mažėti arba gali sumažėti labai nežymiai (galbūt apie 5 proc.). Atsiras naujų funkcijų, todėl reikės papildomų etatų ir išteklių, kurių faktinius poreikius iš anksto sunku įvertinti. Šį administracinį persitvarkymą reikia labai atidžiai planuoti, nes ne visi pareigūnai, dirbantys pasienio muitinės įstaigose, galės vykdyti naujas funkcijas. Antra vertus, labai svarbu jau dabar supažindinti politikus ir kitus sprendimų priėmimo teisę turinčius valstybės tarnautojus su funkcijomis, kurias muitinė turės vykdyti Lietuvai įstojus į ES.

9. Muitų sąjungos strateginių tikslų įgyvendinimas

Muitų sąjungos srityje iškelti 3 pagrindiniai strateginiai tikslai:

  1. sudaryti sąlygas tarptautinės prekybos plėtrai vadovaujantis skaidriomis, stabiliomis ir visuotinai taikomomis taisyklėmis;
  2. aprūpinti ES ir valstybės-nares biudžetiniais ištekliais;
  3. apsaugoti visuomenę nuo nesąžiningos užsienio prekybos ir žalos, daromos finansiniams, prekybos, visuomenės sveikatos, kultūros ir aplinkosaugos interesams.

Siekdama šių tikslų, muitinė turi veikti nevaržoma biurokratizmo, vadovautis aiškiais, tarpusavyje suderintais teisės aktais, kurie sudarytų galimybę ne tik užtikrinti visų asmenų lygybę, bet ir leistų adaptuoti taisykles pagal specifinius atskirų asmenų poreikius.

Ypač daug dėmesio reikia skirti kompiuterizavimui (kurti elektroninę muitinę), užtikrinti Europos Komisijos, nacionalinių muitinės administracijų ir ūkio subjektų naudojamų sistemų sąsajas.

Būtina atsižvelgti į pasaulines muitinės ir prekybos plėtros tendencijas (G-7 iniciatyva, atnaujinta Kioto konvencija, „vieno langelio“ principo taikymas).

Vidaus veiksnių analizė

Politinės ir ekonominės būklės įtaka

Pastaraisiais metais Lietuvos muitinės veikla tapo labai priklausoma nuo politinės sistemos pokyčių. Per dažna Muitinės departamento vadovybės kaita daro neigiamą įtaką muitinės veiklai, jos tarptautiniam įvaizdžiui, stabdo strateginių uždavinių vykdymą.

Šalies ekonominė būklė turi įtakos importui ir eksportui, taip pat valstybės biudžeto pajamų surinkimui. Lietuvai įsijungus į bendrą ES muitų sąjungą muitinės veikla labiausiai bus susijusi su laisvu prekių judėjimu – tai ir muitų bei netarifinių barjerų prekyboje su kitomis ES valstybėmis, taip pat prie vidinių sienų veikiančių muitinės įstaigų panaikinimas, bendra užsienio prekybos bei muitų politika. Lietuvos ekonomika galės naudotis bendros ES rinkos teikiamais privalumais. Išaugusi prekyba su ES valstybėmis skatins eksporto didėjimą, darbo vietų skaičiaus augimą bei makroekonominių rodiklių kilimą.

Nepakankamas finansavimas

Lietuvos muitinės finansavimas neatitinka jos poreikių.

1998 m. poreikis – 212773, skirta – 126144 tūkst.Lt (59,3 proc. poreikio).

1999 m. poreikis – 215324, skirta – 122699 tūkst.Lt (57,0 proc. poreikio).

2000 m. poreikis – 225989, skirta – 98720 tūkst.Lt (43,7 proc. poreikio).

2001 m. poreikis – 171336, skirta – 111453 tūkst.Lt (65,0 proc. poreikio).

2002 m. poreikis – 224513, skirta – 114036 tūkst.Lt (50,8 proc. poreikio).

Siekiant kuo efektyviau naudoti skirtus išteklius, finansai paskirstomi prioritetinėms veiklos sritims.

Lietuvos muitinės veiklos strateginis planavimas

Muitinė, siekdama įgyvendinti savo uždavinius, parengė veiklos strategiją, kuri patvirtinta finansų ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 191. Joje numatyti ilgalaikiai muitinės bendrieji tikslai ir strateginiai uždaviniai.

Lietuvos muitinės veiklos strategija buvo rengiama atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomenduojamas gaires visoms Rytų ir Vidurio Europos šalių muitinių ir mokesčių administracijoms. Šių šalių pasirengimo Europos Sąjungos narystei strategija muitinės ir mokesčių srityje buvo patvirtinta 1997 m. Reikjavike. Pagal šią strategiją Europos Komisija, bendradarbiaudama su ES valstybių narių ir šalių kandidačių muitinių specialistais, parengė Muitinės strateginių direktyvų (vadinamąjį Customs Blueprints) dokumentą, kuriame nurodytos visos pagrindinės muitinės veiklos sritys ir ilgalaikiai tikslai, šių tikslų įgyvendinimo kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar muitinės administracija yra pasirengusi vykdyti visus ES keliamus reikalavimus. Taigi ir Lietuvos muitinė, orientuodama visą savo veiklą į būsimąją narystę Europos Sąjungoje, savo strategiją parengė pagal visoms šalims kandidatėms numatytas gaires. 2001 m. lapkričio 28 d. Lietuva Briuselyje baigė derėtis su ES dėl derybinio skyriaus „Muitų sąjunga“. ES pripažino ryškią Lietuvos pažangą šioje srityje.

Vadovaujantis Lietuvos muitinės veiklos ilgalaike strategija, sudaromi strategijos įgyvendinimo kasmetiniai planai remiantis prielaida, kad 2004 m. Lietuva bus pasirengusi narystei ES be pereinamojo laikotarpio, bei atsižvelgiant į LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatyta:

  • optimizuoti teritorinių muitinių skaičių ir muitinės postų išdėstymą;
  • supaprastinti muitinės procedūras;
  • sudaryti sąlygas pagrįstam muitų apskaičiavimui ir sumokėjimui;
  • palengvinti verslo aplinkos sąlygas, sukuriant tranzitui palankią infrastruktūrą.

Vadovaujantis Lietuvos muitinės strategija, strateginiai uždaviniai išdėstyti Muitinės departamento Strateginio veiklos plano 2001 ir 2002 m. 4 programose.

Sudarant Lietuvos muitinės veiklos strategijos įgyvendinimo 2002 metams ir darbo planą bei gaires 2003 ir 2004 metams, numatyta 12 strateginių uždavinių bei 72 prioritetinės užduotys šiems uždaviniams įgyvendinti.

Siekiant narystės Europos Sąjungoje, be teisės aktų derinimo, šiuolaikinės mokesčių administravimo sistemos kūrimo, būtinos muitinės informacinės sistemos, pažangių kontrolės technologijų diegimo, pažymėtinos ir kitos strategijos įgyvendinimo plano priemonės: teritorinių muitinių administracijos reformavimo būtinumas, atitinkamos infrastruktūros kūrimas bei administracinių gebėjimų stiprinimas. Didelis dėmesys skiriamas muitinės pareigūnų sąžiningumo ir kovos su korupcija klausimams spręsti.

Esminės strategijos įgyvendinimo plano prielaidos

  • būtina laipsniškai formuoti visuomenėje teigiamą muitinės įvaizdį;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos turėtų pripažinti muitinę svarbia institucija ir suprasti jos ilgalaikės strategijos reikšmę;
  • muitinės darbuotojai privalo suvokti strateginių uždavinių reikšmę ir stengtis juos vykdyti;
  • muitinės modernizavimas turi būti pakankamai finansuojamas.

 

 

 

  

REVIZIJŲ DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

Misija, veiklos programa.

Departamento misija ir veiklos programa sutampa, tai yra: revizijų atlikimas pagal teismų, teisėjų ir teisėsaugos institucijų (prokuratūrų, specialiųjų tyrimo tarnybos, tardymo ir kvotos įstaigų) pareigūnų pavedimus.

Departamento tikslas: operatyviai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti ūkio subjektų finansinius – ūkinius ir kitus reiškinius, bei tiksliai, aiškiai ir kokybiškai įforminti revizijos aktus.

Departamentas, vykdydamas programą, 2001 metais atliko 711 revizijų ir 793 priešpriešinius patikrinimus. Šį darbą atliko 134 revizoriai. Iš teismų ir teisėsaugos įstaigų 2001 metais buvo gauti 783 nutarimai dėl revizijų atlikimo arba 25 procentais daugiau nei 2000 metais.

Tačiau nepradėtų daryti revizijų skaičius 2002 m. sausio 1 dienai, palyginus su 2001 m. sausio 1 dienai, padidėjo nežymiai, tik 4,6 procento.

Departamentas, gavęs nutarimus dėl revizijų atlikimo, paprastai nedelsiant pradeda daryti tas revizijas, kurios susietos su pridėtinės vertės mokesčiais, kontrabanda, paskolų negrąžinimu, kur daug nukenčia fizinių asmenų ir kt.

Daugiausia revizijų atlikta akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse - 445 ir individualiose įmonėse -123. iš jų :

    • Biržų akcinėje bendrovėje;
    • AB “Mažeikių nafta” (pagal atskirus epizodus);
    • AB ‘Vilspa” ir su ja susijusiose 6 uždarosiose akcinėse bendrovėse;
    • AB “Kauno elektra”;
    • AB ‘Alytaus grūdai”;
    • UAB “Lietverslas” ir su minėta bendrove bei buvusiu “Tauro” banku 26 tarpusavyje susijusiose bendrovėse ir kt.

Be to, 2001 m. pradžioje baigta AB “Litimpeks bankas” ir jo filialuose kompleksinė revizija už 1996 – 1999 m. veiklą.

Pagrindinė problema 2001 metais darant revizijas išliko ta pati kaip ir ankstesniais metais. Daugelyje atvejų revizoriai, gavę pavedimą daryti reviziją, jos negali nedelsiant pradėti, nes gaišta laiką buhalterinės apskaitos dokumentų bei revizuojamo ūkio subjekto atsakingų darbuotojų, ypač vadovų ir finansininkų, paieškai.

Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto 2001 metams buvo skirta 7 501 tūkst. Lt, panaudota 7 417 tūkst. Lt arba 200 tūkstančių mažiau nei 2000 metais.

 

 

 

 

 

Direktorius Algirdas Breivė

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 07 15.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Ministerijų ataskaitos

LR Seimas