Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų veiklos ataskaita

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilnius

2002 m. kovas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gerbiami Seimo nariai,

Teikiu Jūsų dėmesiui 2001 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.

Vyriausybė, siekdama geriau planuoti savo veiklą ir efektyviau panaudoti finansinius bei darbo išteklius, jau nuo 2000 metų diegia strateginį planavimą ministerijose ir kitose iš valstybės biudžeto finansuojamose institucijose.

2001 metais ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, pirmą kartą vadovavosi Vyriausybės aprobuotais strateginiais veiklos planais. Diegiant strateginį planavimą valstybės institucijų veikloje, kartu kuriama ir atskaitomybės sistema. Vyriausybės metinė veiklos ataskaita – sudėtinė jos dalis.

2001 metais dirbo dvi Vyriausybės. Vienuoliktoji Vyriausybė dirbo iki birželio 20 dienos, mūsų vadovaujama Vyriausybė - nuo liepos 12 dienos. Nežiūrint į Vyriausybių kaitą, veikla išliko stabili, buvo išlaikytas svarbiausių įsipareigojimų tęstinumas, 2001 metais prioritetinėmis sritimis išliko integracija į Europos Sąjungą ir NATO, ūkio bei informacinės visuomenės plėtra.

Taip pat Vyriausybė didelį dėmesį skyrė švietimui bei visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, buvo patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, kurių pagrindu ministerijos pakoregavo strateginius veiklos planus.

Nežiūrint į tai, kad dabartinė Vyriausybė dirba tik antrą pusmetį, laikantis Seimo statuto reikalavimo, Vyriausybės veiklos ataskaita apima visą 2001 metų laikotarpį.

Ataskaitoje apžvelgiama ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų veikla : strateginiai tikslai, vykdytos programos ir 2001 metais pasiekti rezultatai.

Atskirai išskiriamas Vyriausybės programos įgyvendinimas, Nacionalinės Acquis priėmimo programos bei kitų svarbesnių programų realizavimas.

Vertinant Vyriausybės 2001 metų veiklą reikia paminėti, kad dėl daugybės tarpusavyje nesuderintų planavimo dokumentų, ministerijoms buvo gana sunku kryptingai planuoti savo veiklą. Dar ir šiandien neturime tvirtos valstybės ateities vizijos, todėl sudėtinga subalansuoti atskirų sričių raidą. Siekdama užpildyti šią spragą, Vyriausybė 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu pritarė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepcijai. Ūkio ministerija koordinuoja šios strategijos rengimą. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektas turi būti parengtas ir pateiktas Vyriausybei iki 2002 m. gegužės 30 d.

Išanalizavus 2001 metais nuveiktus darbus, galima daryti išvadą, kad artimiausių metų Vyriausybės prioritetai išlieka tokie, kokius Vyriausybė patvirtino savo nutarimu 2001 metų liepos mėnesį :

  1. rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS;
  2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO;
  3. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą;
  4. mažinti nedarbą ir skurdą;
  5. užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą;
  6. plėtoti informacinę visuomenę;
  7. užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Nors Vyriausybė savo strateginius tikslus (prioritetus) suformulavo gana plačiai, ministerijos ir Vyriausybės įstaigos savo ataskaitose išskiria konkrečius prioritetinius darbus, kuriems artimiausiais metais skirsime ypatingą dėmesį.

 

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

APLINKOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Aplinkos ministerija, kaip viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinių yra pagrindinė institucija formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorinio planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų, valstybės ir savivaldybės turto efektyvaus naudojimo valstybės politiką ir koordinuojanti jos įgyvendinimą.

Aplinkos ministerija (ir jai pavaldžios institucijos), įgyvendindama jai keliamus uždavinius, pasinaudodama aplinkos stebėjimų duomenimis, mokslo institucijų išvadomis bei visuomenės nuomone, bendradarbiaudama su apskričių administracijų ir savivaldos institucijomis ir vadovaudamasi turimais strateginiais dokumentais bei rengdama teisinę bazę yra atsakinga už procesus ir rezultatus, kurie :

užtikrina aplinkos formavimą subalansuotos plėtros principais;

sudaro prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui;

užtikrina visuomenės informavimą apie aplinkos būklę bei jos prognozes;

skatina statybų ir statybų verslo vystymąsi bei gyventojų aprūpinimą būstu;

sudaro prielaidas švarios ir saugios aplinkos kokybės, atsižvelgiant į Europos Sąjungos normas ir standartus, palaikymui.

Strateginiai tikslai:

Nuosekliai įgyvendinant Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją, Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su Europos Sąjungos reikalavimais strategiją, Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategiją ir veiksmų programą, Valstybinio aplinkos monitoringo programą, valstybės remiamą programą “Būstas” bei kitas programas, Aplinkos ministerija vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Teritorijų planavimo, Statybos, Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, Jūrinės aplinkos apsaugos, Cheminių medžiagų ir preparatų, Vandens, Aplinkos monitoringo, Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais strateginiais tikslais (prioritetais) 2001-2003 metams.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintuose strateginiuose dokumentuose suformuluotas nuostatas nustatyti tokie aplinkos apsaugos, statybos, miškininkystės, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, statybos bei aprūpinimo būstu pagrindiniai tikslai:

 

Sudaryti Lietuvos gyventojams tinkamą aplinkos kokybę ir ją išsaugoti.

 

Sukurti subalansuotas ūkio plėtros prielaidas.

 

Sukurti narystės Europos Sąjungoje teisines ir institucines prielaidas aplinkos sektoriuje.

 

Užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį gausinimą, išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą bei biologinę įvairovę.

 

Pagerinti statybų ir gyventojų aprūpinimo būstu sąlygas.

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Pirma programa - Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir įgyvendinimas.

Šiai programai buvo numatyta 23706,8 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 23376,3 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Užtikrinti aplinkos kokybę bei gamtos išteklių racionalų naudojimą bei išsaugoti kraštovaizdžio savitumą ir biologinę įvairovę, suaktyvinti statybų plėtrą, gyventojų apsirūpinimą būstu.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Įgyvendinti valstybinę aplinkos apsaugos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, statybos techninio normavimo, teritorijų planavimo ir būsto strategiją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Aplinkos apsaugos srityje:

 

Tobulinant ekonominio aplinkosaugos reguliavimo sistemą, buvo įvykdytos dvi priemonės: parengti ir priimti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo numatant gaminių atliekų apmokestinimą bei atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai. Šie įstatymai atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) ir 4 prioritetą (mažinti nedarbą ir skurdą).

 

Parengtas ir Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministrų 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 600/172/454 patvirtintas teisės aktas nustatantis lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimus esamiems benzino laikymo, perpylimo ir transportavimo įrenginiams.

 

Parengta mobiliųjų konteinerių (automobilių ir geležinkelio) parko atnaujinimo programa. Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministrų bendru 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 600/172/452 patvirtintas teisės aktas nustatantis techninius reikalavimus, taršos normatyvus bei kontrolės aspektus įrenginiams naudojamiems benzino paskirstyme ir prekyboje. Apie 10 benziną skirstančių terminalų ir virš 300 degalinių privalės įdiegti technines priemones lakiųjų organinių junginių išmetimui į aplinkos orą sumažinti. Pilnai įgyvendinus numatytus reikalavimus planuojama šiuos išmetimus sumažinti apie 70% . Šis teisės aktas ir programa parengti įgyvendinant Vyriausybės 1(rengtis narystei ES - iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

 

Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 570 patvirtintos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatos.Šio dokumento tikslas – užtikrinti subalansuotą kranto juostos plėtrą, išsaugant natūralius kranto zonos gamtos kompleksus ir sukuriant racionalaus gamtinių išteklių naudojimo sąlygas.

 

Parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas (LR Seimas priėmė šį įstatymą 2001 m. rugsėjo 25 d.). Tikslas - tinkamai tvarkyti pakuotes ir pakuočių atliekas, kad jos nekenktų aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymu siekiama nustatyti bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką importuojamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų , gaminių naudotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes bei pakuočių atliekas. Šis įstatymas atitinka 1 Vyriausybės prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

 

Parengtas LR Vyriausybės nutarimo dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projektas. Šiuo dokumentu siekiama sukurti ir plėtoti racionalią vieningą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, atitinkančius aplinkosauginius reikalavimus ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis). Ši priemonė buvo numatyta ir Nacionalinėje acquis priėmimo programoje.

 

Pertvarkyta duomenų apie atliekas rinkimo ir apdorojimo sistema. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 07 14 įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis buvo įvesta nauja atliekų apskaitos sistema, pakeitusi senąją, veikusią nuo 1991 m. Atliekų tvarkymo taisyklėmis įvestas naujas požiūris į pirminę ir valstybinę atliekų apskaitą, t.y. naujas atliekų klasifikavimas pagal Europos atliekų katalogą, atliekas tvarkančių įmonių registracija, pramonės įmonėse ir atliekas tvarkančiose įmonėse susidarančių ir sutvarkomų įmonių pirminė apskaita, atliekas naudojančių, šalinančių ir eksportuojančių įmonių valstybinė atliekų apskaita. Pertvarkyta duomenų sistema, padės tinkamai planuoti atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą ir tam efektyviai naudoti lėšas.

Duomenų apie atliekas rinkimo ir apdorojimo sistemos pertvarkymo metu vykdyti etapai:

 

2000 m. Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) sukūrė atliekas tvarkančių įmonių registracijos programą: įmonių registravimas, registracijos pažymėjimų spausdinimas, informacijos kaupimas duomenų bazėje, duomenų įvairiais pjūviais išrinkimas, duomenų apie atliekas tvarkančias įmones periodinis pateikimas Internete;

 

2000 m. IV – 2001 m. II ketv. – JTC sukurta valstybinės atliekų apskaitos duomenų surinkimo ir apdorojimo programa, kaupianti ataskaitos formų informaciją duomenų bazėje bei leidžianti įvairiais pjūviais formuoti atliekų apskaitos duomenis;

 

2001 m. III – IV ketv. – atliekų apskaitos programos išbandymas, trūkumų bei netikslumų pašalinimas, duomenų kontrolės priemonių įdiegimas.

Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

 

Parengtas LR Vyriausybės nutarimo dėl Pesticidų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje programos projektas. Programos tikslas - sutvarkyti ir pašalinti pesticidų atliekas ir taip sumažinti aplinkos teršimo riziką ir gaisrų pavojų bei užtikrinti gyventojų saugumą.

 

2001 m. sausio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 59 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 41-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką ir medicinos, pramonės, žemės ūkio objektų bei atliekant mokslinius tyrimus normos ir radioaktyviųjų teršalų išmetimo leidimo išdavimo tvarka“. Šis norminis dokumentas skirtas apsaugoti žmones, gyvuosius organizmus, gamtos išteklius (žemę, miškus, vandenis) ir kitus aplinkos objektus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei taršos radionuklidais, naudojant radioaktyviąsias medžiagas medicinos srityje, pramonėje, žemės ūkyje ir atliekant mokslinius tyrimus.

 

2001 m. sausio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 60 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 42-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką ir branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“. Šis normatyvinis dokumentas skirtas apsaugoti žmones, gyvuosius organizmus, gamtos išteklius (žemę, miškus, vandenis) ir kitus aplinkos komponentus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei branduolinės energetikos objektų taršos radionuklidais.

 

Parengtas LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šis įstatymas nustato reikalavimus, padėsiančius savivaldybėms diegti efektyvesnes atliekų tvarkymo sistemas ir kontroliuoti šią veiklą, įgyvendinti principą ,,teršėjas moka” ir suderinti įstatymo sąvokas ir apibrėžimus su atitinkamomis ES teisės aktų nuostatomis. Esminiai pakeitimai: atsisakoma pavojingų atliekų tvarkymo veiklos licencijavimo, numatoma, kad atliekų tvarkymo tikslams įgyvendinti turi būti parengti trijų pakopų atliekų tvarkymo planai – valstybinis strateginis, regioniniai ir savivaldybių, įteisinama Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programa. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

 

Parengtas bei priimtas LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1617 „Dėl naujų cheminių medžiagų, esančių Lietuvos rinkoje, nustatymo”. Šis dokumentas nustato naujų cheminių medžiagų (taip pat įeinančių į preparatus), esančių Lietuvos rinkoje, nustatymą ir šių medžiagų sąrašo sudarymą. Įgyvendinus šios tvarkos reikalavimus, ūkio subjektai galės išvengti sunkumų, galinčių kilti dėl prekybos apribojimo. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingą žemės ūkio plėtrą).

 

Parengtas ir priimtas LR Vyriausybės 2002 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 28 „Dėl Europos parlamento ir Tarybos Reglamento dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (EB) Nr. 761/2001 taikymo“. Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos tikslas – skatinti organizacijas nuolat rūpintis savo aplinkosaugos veiksmingumu, parengiant ir įdiegiant vadybos sistemas, objektyviai ir reguliariai vertinant šių sistemų funkcionavimą bei teikiant informaciją visuomenei. Šių sistemų taikymas tampriai susijęs su subalansuotos ūkio plėtros užtikrinimu, pramonės konkurencingumo didėjimu bei prekybos barjerų mažinimu. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) ir 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) prioritetus.

Statybos srityje:

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. lapkričio 8 d. priėmė naują Statybos įstatymą, kurio pagrindiniai tikslai yra: projektavimo ir statybos biurokratinių procedūrų supaprastinimas bei jų trukmės sumažinimas ir “vieno langelio” statytojo (užsakovo) atžvilgiu įgyvendinimas, atliekant šias procedūras; visų statybos dalyvių, taip pat viešojo administravimo subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų, dalyvaujančių projektavimo ir statybos srityje, atsakomybės didinimas; statybos valstybinės priežiūros stiprinimas, numatant konkrečias priemones savavališkos statybos ir kitų pažeidimų pasekmėms pašalinti. Išplėstos savivaldybių teisės statybos srityje, perduodant joms statybos leidimų išdavimą (daugumai statinių) ir statinių priežiūrą.

Atitinkamai pakeisti Vietos savivaldos ir Apskrities valdymo įstatymai, Kultūros ministerija rengia Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo naują redakciją, kurio nuostatos turi būti suderintos su naujuoju Statybos įstatymu.

Gyventojų apsirūpinimo būstu bei esamo būsto valdymo bei priežiūros tobulinimo srityje:

 

Siekiant padidinti valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti socialinį efektyvumą bei sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms, ypač jaunoms, gauti kreditus būstui ir supaprastinti paramos teikimo procedūras, parengtas naujos redakcijos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas ir pateiktas Vyriausybei (2001 12 21 Nr.03-01-6087).

 

Derinant teisės aktus su Civiliniu kodeksu bei siekiant tinkamai valdyti ir prižiūrėti esamą būsto fondą parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (2001 10 09 Nr.IX-532) bei parengti: Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo forma ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdiniai įstatai (patvirtinti aplinkos ministro 2001 11 15 įsakymu Nr.554); minimalus sąrašas privalomų duomenų, kurie pateikiami suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašyme bei sutartyje (patvirtintas aplinkos ministro 2001 03 06 įsakymu Nr.141); Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, kuriuose taip pat nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarka (patvirtinti Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr.603); sudaryta Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimo komisija (aplinkos ministro 2001 06 01 įsakymu Nr.296) bei parengta Daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo įmonių atestavimo ir šių įmonių vadovų mokymo programa (patvirtinta aplinkos ministro 2001 08 20 įsakymu Nr.426) ); parengta Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarka (patvirtinta Vyriausybės 2001 07 11 nutarimu Nr.878). Šie teisės aktai sunormino daugiabučių gyvenamųjų namų valdymą ir priežiūrą tiek esant bendrijai, tiek ir tuo atveju, kai ji nėra įkurta.

 

Siekiant gerinti socialiai remtinų asmenų ir šeimų aprūpinimą būstu bei didinti savivaldybių būsto fondą parengta pagrindinio savivaldybių butų fondo 2001 metais formavimo ir paramos socialiai remtiniems asmenims ir jaunoms šeimoms programa (patvirtinta Vyriausybės 2001 05 17 nutarimu Nr.571). Savivaldybių butų fondas papildytas apie 300 butų.

 

Įgyvendinant Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pataisas (2000 10 12 Nr.VIII-2033) parengta Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarka (patvirtinta Vyriausybės 2001 08 23 nutarimu Nr.1013) bei Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų, privatizuojamų (parduodamų) pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies sąlygas, kainos apskaičiavimo metodika (patvirtinta aplinkos ministro 2001 09 03 įsakymu Nr.443). Šie teisės aktai sudarė sąlygas asmenims (šeimoms), turintiems teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, ją realizuoti.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

 

Įgyvendinant Europos Tarybos 1990 m. birželio 7 d. direktyvą 90/313/EEC dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką parengtas ir priimtas Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22 (1) straipsniu įstatymas.

 

Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintos buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios buityje susidarančių (namų ūkyje, smulkiose įmonėse, organizacijose bei ūkininkų ūkyje) pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Siekiama tinkamai organizuoti buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą, jų paruošimą tolimesniam tvarkymui bei apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo pavojingų atliekų poveikio.

 

Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 patvirtintos išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės, nustatančios išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, laikino saugojimo, vežimo, naudojimo, kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką. Įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus, siekiama užtikrinti, kad išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai būtų surenkami atskirai paženklintuose bei nustatytose vietose pastatytuose konteineriuose, šiuose konteineriuose vežami tolimesniam jų tvarkymui į naudojančias įmones, nemaišomi su kitomis atliekomis, nepatektų į nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynus. Tai padės apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo žalingo baterijose ir akumuliatoriuose esančių sunkiųjų metalų poveikio.

 

Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 526 patvirtintos atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir tranzito per Lietuvos Respubliką taisyklės, siekiant reglamentuoti atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos bei tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką. Taisyklėse nustatyti atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir tranzito per Lietuvos Respubliką principai atitinka Europos Sąjungos valstybėse taikomus reikalavimus, suvienodina tarpvalstybinių atliekų pervežimų procedūras.

 

Įgyvendinant vandens išteklių apsaugą reglamentuojančias ES direktyvas, Aplinkos ministro įsakymais patvirtinta 10 normatyvinių dokumentų reglamentuojančių nuotekų išleidimą į paviršinius vandens telkinius, pavojingų medžiagų patekimą į vandens aplinką ir kanalizacijos tinklus, paviršinių vandens telkinių kokybę, vandenų taršą iš žemės ūkio šaltinių, požeminių vandenų apsaugą nuo taršos pavojingomis medžiagomis.

 

Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo ministrų bendru 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 438/268/266 patvirtintas bendras teisės aktas reglamentuojantis kuro ir degalų aplinkosauginius rodiklius.

 

Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 patvirtintos didelių kuro deginančių įrenginių išmetamų teršalų normos. Parengtas ir patvirtintas teisės aktas nustato aplinkos oro užterštumo normas bei jo kokybės parametrų vertinimo taisykles.

 

Parengtas ir priimtas aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr.351 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos leidimų išdavimo tvarkos“, kuris numato ozoną ardančių medžiagų importo/eksporto licencijavimo tvarką, nustato ozoną ardančių medžiagų ir jų mišinių kodus. Tvarka atitinka Monrealio Protokolą dėl ozoną ardančių medžiagų reikalavimus. Pagal šią tvarką išduodami leidimai importui/eksportui, kas yra pagrindas muitinei kontroliuoti. A ir B priedo medžiagoms importuoti įvestos kvotos.

 

Įgyvendinti 4 investiciniai projektai, skirti ozoną ardančių medžiagų naudojimui, kurie buvo finansuojami iš Pasaulio aplinkos fondo, šiose įmonėse:

 

A/B „Snaigė“(įdiegta nauja technologija izoliacinių plokščių gamyboje, pakeičiant Monrealio protokolu kontroliuojamas medžiagas alternatyviomis),

 

A/B „Vilniaus buitinė chemija“ (įdiegta nauja technologija aerozolių gamyboje, nenaudojant freono),

 

Ozoną ardančių medžiagų perdirbimas (gauta ir paskirstyta įmonėms įranga panaudotiems freonams išsiurbti ir regeneruoti).

Aukščiau minėtų investicinių projektų užbaigimas įteisintas Aplinkos ministerijos, įmonių, UNDP 2001 m. gegužės mėn.protokolu.

 

A/B „Oruva“ (įdiegta nauja befreoninių kompresorių gamybos technologija).

 

Bendru Aplinkos ministerijos, UNEP ir UNDP 2001 m. gruodžio mėn. memorandumu įsteigtas Ozono biuras. (Biuro veiklai numatytas Pasaulio aplinkos fondo finansavimas 3 metams). Ši institucija atliks ozoną ardančių medžiagų (OAM) naudojimo monitoringą, koordinuos jų naudojimo mažinančių priemonių įgyvendinimą bei vykdys kitas funkcijas, susijusias su OAM priežiūra.

 

Stiprinat cheminių medžiagų valdymo ir priežiūros institucijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos buvo įsteigtas Cheminių medžiagų ir preparatų skyrius.

 

Pagal Monrealio Protokolo dėl ozoną ardančių medžiagų 7 straipsnio reikalavimus 2001 m. ištirtas ozoną ardančių medžiagų naudojimas už 2000 m. įvairiuose sektoriuose. Atlikta gautų rezultatų analizė ir ataskaita pateikta UNEP ozono sekretoriatui.

 

Parengta ir Lietuvos Respublikos aplinkos, sveikatos apsaugos, žemės ūkio ministrų ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 52/77/44/30 patvirtinta informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai pateikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarka. Ši tvarka nustato informacijos rinkimo procedūras, kad informacijos teikėjams būtų aišku, kokią informaciją jie turi kam ir kokiais periodais pateikti, kad ta pati informacija nebūtų teikiama dubliuojant kelioms institucijoms. Nustatyta pagrindinė duomenų apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas bei gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes bei galimą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai renkanti ir kaupianti institucija. Kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją renka ir kaupia specialiąją informaciją, reikalingą jų funkcijoms vykdyti.

 

2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-677 priimtas Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22(1) straipsnio įstatymas, perkeliant Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“, Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“, Tarybos 1990 m. balandžio 23 d. direktyvos 90/220/EEC „Dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką“, 2001 m. balandžio 17 d. direktyvos 2001/18/EEC „Dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką“ reikalavimus. Įstatyme nustatyta valstybinė Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo institucija, įteisinta Europinės svarbos saugomos teritorijos pagal gamtinių direktyvų reikalavimus.

 

2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Į įstatymą perkelti Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“, Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ reikalavimai. Perkelti naujai ratifikuotų konvencijų (Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) reikalavimai. Šiame įstatyme įteisinta Europos saugomų teritorijų tinklas Natura 2000 Lietuvoje.

 

2001 m. gegužės 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-337 „Dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencijos ratifikavimo)“ suteikia Lietuvai galimybę plačiau bendradarbiauti tarptautinės prekybos retomis ir nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis klausimais, prisidėti prie jų išsaugojimo, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas.

 

2001 m. gegužės 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-228 „Dėl Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos ratifikavimo“suteikia Lietuvai galimybę plačiau bendradarbiauti laukinių gyvūnų išsaugojimo klausimais, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas.

 

2001 m. birželio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Į įstatymą perkeltos Europos Tarybos direktyvų 90/219/EEC ir 98/81/EC dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo, taip pat Tarybos direktyvos 90/220/EEC dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką nuostato. Įstatymu paskirta Aplinkos ministerija, kaip valstybinė genetiškai modifikuotų organizmų valdymo institucija. Numatyta atskirų valstybinių institucijų funkcijos GMO srityje (leidimų išdavimo naudoti GMO, pranešimų pateikimo, monitoringo, visuomenės informavimo ir kitose srityse). Numatyta naudotojų atsakomybė ir rizikos aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai vertinimo subjektai.

 

2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Į įstatymą perkelti Europos Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ ir Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ reikalavimai. Atsižvelgiant į šių direktyvų reikalavimus keičiamos kai kurios laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir jų buveinių apsaugos nuostatos. Taip pat į įstatymą perkelti naujai ratifikuotų konvencijų (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) reikalavimai.

 

Įgyvendinant Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ reikalavimus ir perkeliant naujai ratifikuotų Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos bei Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos reikalavimus, 2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas, skirtas racionaliam gyvūnijos išteklių naudojimui ir geresnei apsaugai.

 

Patvirtinti 4 ministro įsakymai, reglamentuojantys laukinės augmenijos ir gyvūnijos eksporto ir importo tvarką, kai kurių rūšių įvežimą, duomenų kaupimą.

 

Aplinkos ministerija atsakinga už Europos sąjungos Tarybos direktyvos 89/106/ EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ įdiegimą ir ši direktyva patenka į acquis teisės skyriaus „Laisvas prekių judėjimas“ sektoriaus „Statybos produktai“ ir teisės skyriaus „Pramonės politika” sektoriaus „Statybos gaminiai“ derybinę poziciją. Parengti ir patvirtinti visi teisės aktai dėl šios direktyvos įgyvendinimo, sukurta atitinkanti ES teisę ir praktiką statybos produktų atitikties įvertinimo sistema. Veikia 21 statybos gaminių, dirbinių ir įrenginių bandymo laboratorija, iš kurių 16 yra akredituotos.

Visos Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

 

Panaudojus užsienio paramos ir valstybės lėšas, 2001 metais pradėjo veikti Varėnos, Ignalinos bei Šilutės nuotėkų valymo įrenginiai, rekonstruoti Birštono vandens valymo įrenginiai, į kuriuos pajungtos ir Prienų miesto nuotėkos, pastatytas Plungės atliekų sąvartynas, kuris atitinka visus aplinkosauginius bei higieninius reikalavimus. Šios priemonės atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

 

Priimta 12 aplinkos ministro įsakymų, reglamentuojančių racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą.

 

Įgyvendinant valstybės Būsto programą ir siekiant daugiau kreditinių išteklių jai paremti bei palankesnių sąlygų įsigyjantiems pirmąjį būstą, parengtas naujos redakcijos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas (pateiktas Vyriausybei 2001 12 21 Nr.03-01-6087). Įstatymo projekte suformuluotos nuostatos, įgyvendinančios būsto įsigijimo (nuomos) koncepcijos (strategijos) metmenyse (pritarta Vyriausybės 2000 09 06 protokoliniu sprendimu Nr 41(2)) įvardintus uždavinius, kuriais siekiama socialiai efektyvesnės valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, įteisinamas būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų ar jų dalies apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis bei atsisakoma būsto kreditų palūkanų dalies padengimo valstybės biudžeto lėšomis, pritaikomos valstybės mokesčių lengvatos būsto kredito gavėjams bei keičiamos savivaldybių socialinio būsto suteikimo sąlygos įvedant turto ir pajamų kriterijų, tuo apribojant pretendentų nuomoti socialinį būstą kontingentą. Rengiamasi deryboms su Pasaulio banku dėl paskolos būsto srities vystymui. Tuo tikslu pradėtas Lietuvos būsto projekto (būsto strategijos) rengimas, sudarytas koordinacinis komitetas šiems darbams koordinuoti ir prižiūrėti. Parengta ir patvirtinta techninė užduotis komiteto patarėjui, parinktas patarėjas bei pasirašyta Subsidijos sutartis su Japonijos PHRD fondu šiam projektui finansuoti. Lietuvos būsto projekto sudėtyje bus parengta Lietuvos būsto strategija, kurios pagrindu bus pasirašoma sutartis su Pasaulio banku dėl paskolos prioritetiniams uždaviniams įgyvendinti.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

 

Parengti bei priimti įstatymai ir teisės aktai sudaro prielaidas subalansuotai šalies ūkio plėtrai bei aplinkos kokybei užtikrinti.

 

Išplėstos savivaldybių teisės statybų reguliavimo srityje. Priklausomai nuo statinio kategorijos nuo 43 iki 55 dienų palyginus su dabartine trukme sumažėjo laikas projektavimo sąlygų sąvadui parengti, statinio projektui suderinti ir statybos leidimui gauti.

 

Apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis pagerino žymiai padidėjęs suteikiamų būstui įsigyti paskolų kiekis. 2001 metais paskolos būstui įsigyti suteiktos ~1,4 tūkst. šeimų, viso 79,4 mln. litų, o tai beveik 6,6 karto daugiau negu 2000 metais (200 šeimų, 11,96 mln. litų).

 

Teršalų emisija į aplinką (atmosferą, vandenį) sumažėjo apie 5 %.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

 

Nepakankamai sparčiai rengiami nauji nacionaliniai, atitinkantys ES praktiką projektavimą ir statybą reglamentuojantys techniniai reglamentai.

 

Įgyvendinant Būsto programą išlieka didelis paramos socialiai remtiniems asmenims ir šeimos trūkumas, nes savivaldybių socialiniam būstui plėtoti skiriama nepakankamai lėšų.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

 

Nuo 1989 metų šiems darbams biudžeto lėšos neskiriamos.

 

Nepriimtas politinis sprendimas dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai.

Antra programa - Aplinkos kokybės ir gamtos išteklių stebėjimas ir vertinimas.

Šiai programai buvo numatyta 6397 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 6353,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Stebėti, sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius, aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Organizuoti ir koordinuoti valstybinį aplinkos monitoringą, vykdyti aplinkos oro, vandens, dirvožemio kokybės ir biotos stebėjimus. Kompleksiškai vertinti aplinkos kokybės duomenis, gamtinės aplinkos būklę ir prognozuoti galimus pasikeitimus, teikti informaciją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

 

Įvykdyta monitoringo 2001 metų programa, stebėjimo rezultatai patalpinti į aplinkos monitoringo duomenų fondą. Monitoringo duomenų pagrindu paruošta ataskaita Europos aplinkos apsaugos agentūrai. Parengti ir išleisti leidiniai “Aplinkos būklė”, “Lietuvos upių ir ežerų vandens kokybės metraštis”, “Oro kokybės metraštis”. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.

 

Įvertinti esami bei būtini analitinės kontrolės prietaisai, atsižvelgiant į ES reikalavimus, parengtos techninės prietaisų specifikacijos. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.

 

Atlikta analitinių matavimo metodų, naudojamų aplinkos ir jos taršos šaltinių tyrimams bei kontrolei, analizė ir jų atitikimo pamatiniams metodams, nustatytiems ES direktyvose, įvertinimas. Šios priemonės atlikimas parodo, kiek Lietuvos aplinkosaugos sistemoje aplinkos kokybės kontrolei naudojamų metodų neatitinka ES direktyvų reikalavimų, ir tai leidžia realiai planuoti jų pakeitimo laiką bei kaštus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.

 

Įvertintas esamų analitinės kontrolės prietaisų atitikimas ES reikalavimams ir parengtas Aplinkos apsaugos sistemos laboratorijų prietaisinės bazės atnaujinimo projektas. Šios priemonės įgyvendinimas leido pradėti planingą Jungtinio tyrimų centro ir regionų laboratorijų techninės bazės atnaujinimą pagal ES direktyvų reikalavimus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetą.

 

Įgyvendinant tarptautinį “Dvynių” projektą bei ES reikalavimus atliktas pirmas aplinkos monitoringo programos projekto etapas. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

 

Paruoštas ir aplinkos ministro2001 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 531 patvirtintas normatyvinis dokumentas “Paviršinio vandens telkinių, naudojamų geriamojo vandens gavybai, kokybės kontrolės tvarka” (Žin. 2001 Nr. 104 – 3296). Šis normatyvinis dokumentas padės ūkio subjektams, planuojantiems tiesiogiai imti vandenį iš paviršinio vandens telkinių geriamajam vandeniui ruošti, tikrinti ar vandens kokybė tinkama šiam tikslui. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

 

Parengtas ir aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 586 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 44.2001 „Asbesto, išmetamo į aplinkos orą ir išleidžiamo su nuotėkomis į paviršinio vandens telkinius tyrimo tvarka ir matavimo metodai“ (Žin. 2001 Nr. 106 – 3826). Šis normatyvinis dokumentas įteisino Lietuvos Respublikoje asbesto aplinkoje kontrolės metodą atitinkantį ES direktyvų reikalavimus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

 

Vykdytas bei tęsiamas radiologinis monitoringas (20 stočių visoje Lietuvos teritorijoje). Gauta informacija valstybės valdymo institucijoms teikiama lokaliniu kompiuteriniu tinklu, savivaldybėms ir gyventojams – specialiame internetiniame puslapyje (http://radis.gamta.lt).

 

AM ministro 2001 11 15 d. įsakymu Nr. 556 patvirtinti reikalavimai dėl aplinkai nepavojingo ženklo suteikimo buitiniams elektriniams šaldytuvams. Patvirtinti aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo kriterijai skatins gamintojus ir importuotojus teikti į Lietuvos Respublikos rinką buitinius elektrinius šaldymo įrenginius galimai mažiausiai veikiančius aplinką ir žmogaus sveikatą.

 

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2000 m. liepos 17 d. reglamentu Nr. 1980/ 2000 “Dėl pakeistos Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo tvarkos”, parengta ir aplinkos ministro 2001 metų gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 584 patvirtinta aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo tvarka. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Paruošta ir įgyvendinta tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų programa “Paviršinis vanduo” paviršinio vandens kokybės parametrus matuojančioms laboratorijoms. Šios programos įgyvendinimas leido įvertinti laboratorijų darbo kokybę bei laboratorijų atitikimą standarto LST EN 45001:1993 reikalavimams. Šios programos įgyvendinimas parodo aplinkos kokybės parametrų kontrolės metodų ir jų atlikimo realų atitikimą ES direktyvų reikalavimams.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

 

Lietuvos Respublikos informacijos teikimas Europos aplinkos apsaugos agentūrai apie aplinkos būklę pagerėjo 25%.

 

Visuomenės informavimo ir perspėjimo apie gyvenamosios aplinkos oro, vandens, dirvožemio, radiacinio fono kokybę bei prielaidų sveikai gyvenamajai aplinkai sudarymo patikimumo gerinimas padidėjo 20%.

Trečia programa - Aplinkos apsaugos rėmimas.

Šiai programai buvo numatyta 4500 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 2621,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Pagerinti aplinkosaugos būklę Lietuvoje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Kompensuoti aplinkai padarytą žalą, šalinti aplinkos teršimo šaltinius, atkurti ir gausinti gamtos išteklius, rengti ir skleisti aplinkosauginę informaciją, įgyvendinti kitas aplinkosaugines priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

 

Įvykdytos 24 priemonės siekiant kompensuoti aplinkai padarytą žalą, atkuriant kraštovaizdžio kompleksus ar elementus (Dubingių piliavietės, Rambyno kalno, Šauklių riedulyno - kadugyno, Škėvonių gubrio ir Birštono atragio išsaugojimo, Neries regioninio parko Neries priešeroziniai darbai), nykstančias populiacijas bei gamtos išteklius (balinio vėžlio buveinių, stumbrų būklei palaikyti, Dūkštų ąžuolyno bei kt.), projektuojant, statant, rekonstruojant ir remontuojant aplinkosauginius objektus, pašalinant aplinkos teršimo šaltinius. Atkuriant žuvų išteklius įvykdytos 7 priemonės - surinkta ir išinkubuota 1 mln. sykų jauniklių.

 

Parengtos 4 aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo programos, schemos, planai:

 

Nemuno žemupio ir Kuršių marių apsaugos bei racionalaus naudojimo programa.

 

Vandens sektoriaus valdymo tobulinimo įgyvendinant ES reikalavimus aplinkosaugos srityje studija.

 

Eksperimentinis pesticidų deginimo projektas.

 

Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų kopijų parengimas.

 

Rengiant mokslinius taikomuosius darbus, aplinkos monitoringo, poveikio aplinkai vertinimo srityse įvykdytos 5 priemonės.

 

Įgyvendintos 36 priemonės, susijusios su aplinkosauginę veiklą vykdančių institucijų materialinės bei techninės bazės stiprinimu.

 

Įgyvendinant aplinkosauginį švietimą, mokymą, specialistų kvalifikacijos kėlimą, leidybą, aplinkosaugos informacijos skleidimą bei aplinkosaugos srityje tarptautinius projektus ir sutartis, organizuojant aplinkos apsaugos renginius bei konkursus įgyvendintos 32 priemonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

 

Įgyvendinant šias priemones padaryta žala aplinkai buvo kompensuota apie 50% atvejų.

 

Apie 5 % pagerintos visuomenės informavimo bei ekologinio švietimo sąlygos.

Ketvirta programa - Teritorijų subalansuotos plėtros užtikrinimas.

Šiai programai buvo numatyta 298 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 237 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės teritorijų plėtros politiką subalansuotos plėtros principu, formuoti šalies tvarkymo regioninės politikos nuostatas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Suformuoti šalies tvarios ir pusiausvyros plėtros strategiją, nustatyti svarbiausius veiklos ir teritorijos tvarkymo prioritetus, pagrindinius regioninės politikos tikslus ir principus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. parengtas „Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas“. Šis projektas buvo rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 metų kovo 12 d. nutarimu Nr. 161. Parengtą projektą numatoma teikti 2002 m. Vyriausybei aprobuoti ir Seimui tvirtinti. Lietuvos Respublikos bendrasis planas:

taps pagrindiniu privalomu dokumentu, reguliuojančiu riboto šalies turto,– jos teritorijos naudojimą ir tvarkymą ilgalaikėje perspektyvoje (iki 2020 metų).

bus naudojamas šalies valdymo institucijų, priimančių sprendimus, susijusius su teritorijų naudojimu ir apsauga. Juo sukuriamos teritoriškai orientuotos regioninės politikos pagrindinės nuostatos. Jis taip pat suformuos sąlygas Lietuvos Respublikos lygmens specialiųjų planų rengimui bei žemesnio lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų rengimui. Juo remiantis turės būti rezervuojamos teritorijos valstybės svarbos objektams.

Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 (užtikrinti tolesnį esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) strateginį tikslą (prioritetą), taip pat ji prisidės prie 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) strateginio tikslo įgyvendinimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

 

Teritorijų planavimo duomenų banko informacijos pateikimo šalies ir užsienio investuotojams bei visuomenei galimybių padidėjimas vertinamas 20%.

 

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, laukiamas ES ir kitos užsienio paramos panaudojimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos bei kitos infrastruktūros projektus, efektyvumo pagerėjimas.

Penkta programa - Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (NAPP) aplinkos dalies įgyvendinimas.

Šiai programai buvo numatyta 2025 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 1928,2 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Pasirengti narystei ES aplinkos srityje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Parengti ir įgyvendinti ES aplinkos teisės reikalavimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

 

Parengtas LR Vyriausybės nutarimo dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projektas. Šiuo dokumentu siekiama sukurti ir plėtoti racionalią vieningą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, atitinkančius aplinkosauginius reikalavimus ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis). Ši priemonė buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse.

 

Siekiant gauti ES ISPA paramą ir panaudojant ISPA techninės paramos lėšas pradėti rengti 3 upių baseinų vandentvarkos planai ir Kėdainių, Radviliškio, Mažeikių ir Plungės vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo investiciniai projektai.

 

Parengti ir EK pateikti Alytaus, Tauragės ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo investiciniai projektai bei paraiškos ES ISPA paramai gauti. EK pritarė šiems investiciniams projektams ir pasirašė Finansinį memorandumą dėl negražinamos paramos (13,8 mln. eurų) jų įgyvendinimui suteikimo.

 

Parengti ir EK pateikti Kauno nuotėkų surinkimo tinklų plėtros ir biologinio valymo įrenginių, Neringos vandentvarkos, Jonavos nuotėkų tinklų bei valymo įrenginių rekonstrukcijos investiciniai projektai bei paraiškos ES ISPA paramai gauti. EK pritarė šiems investiciniams projektams ir pasirašė Finansinius memorandumus dėl negražinamos paramos (24,4 mln. eurų) jų įgyvendinimui suteikimo.

 

Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 579 įsteigta biudžetinė įstaiga ISPA įgyvendinimo agentūra. Šios institucijos pagrindinis uždavinys yra ES ISPA lėšomis finansuojamų projektų savalaikio parengimo bei jų efektyvaus įgyvendinimo koordinavimas.

 

Parengti ES aplinkos apsaugos pagrindinių direktyvų 25 įgyvendinimo planai.

Visos minėtos priemonės buvo numatytos ir Nacionalinėje acquis priėmimo programoje ir atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) strateginį prioritetą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

 

Įgyvendinant pasirengimo narystei ES priemones iki 2002 metų yra parengti 29 įstatymai ir 150 teisės aktų, iš kurių 24 patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei 126 Aplinkos ministro įsakymais. Tai sudaro 70 % visų reikalingų parengti įstatymų bei teisės aktų.

 

2001 metais buvo uždarytas aplinkos apsaugos derybinis skyrius.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

 

Baigti ES teisės reikalavimų perkėlimą į Lietuvos įstatymus bei teisės aktus. Šiuo tikslu iki 2004 metų būtina parengti 3 įstatymus bei 64 teisės aktus.

 

Vykdyti vandens gerinimo, tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo sistemų rekonstrukciją ir statybą miestams ir gyvenvietėms, didesniems kaip 2 tūkst. sąlyginių gyventojų, tikslu išvalyti nuotekas iki ES reikalaujamų normų tam panaudojant ES ISPA paramą bei kofinansuojant valstybės bei paskolų lėšomis. Reformuoti vandens tiekimo bei nuotėkų valdymą siekiant sustambinti įmones pagal šalies upių baseinus.

 

Įgyvendinti priemones pasklidiems požeminio ir paviršinio vandens taršos židiniams sumažinti, laipsniškam nuotekų valymo sektoriaus finansinio mechanizmo restruktūrizavimui, įgyvendinant “teršėjas/vartotojas moka” principą, bei parengti būtinus teisės aktus, reglamentuojančius vandens apsaugą.

 

Siekti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos būtų organizuotos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir perdirbimą, o miestai ir gyvenvietės būtų aprūpinti atliekų susidarymo vietose surinkimo, rūšiavimo bei išvežimo priemonėmis. Tuo tikslu į kuriamas regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas planuojama įtraukti ir kai kurių gamybinių (įskaitant pavojingas) atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi tik atliekų šalinimo įrenginiai, aptarnaujantys keletą savivaldybių, laikomi efektyviais aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriais. Regioniniai sąvartynai artimiausiu metu išliks pagrindiniu atliekų šalinimo įrenginiu, bet visi jie turi būti įsteigti laikantis Lietuvos bei ES aplinkos apsaugos bei higieninių reikalavimų. Planuojama prie vienos iš šiuo metu esamų laikinųjų pavojingų atliekų aikštelių pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginius.

 

Lietuva įsipareigojo nuo 2004 m. nutraukti naftos produktų netenkinančių ES normų gamybą ir naudojimą, t.y. vartoti sunkųjį kurą (mazutą) su ne didesniu nei 1% sieros kiekiu. Nors yra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti mazutą, kuriame sieros kiekis sudaro nuo 1% iki 3% masės, tačiau tik tuo atveju, jeigu dėl to sieros dioksido koncentracija aplinkos ore neviršys užterštumo normų ir nebus viršijamos kritinės apkrovos. Uždarius Ignalinos AE, elektros energija bus gaminama šiluminėse elektrinėse (kurą deginančiuose įrenginiuose) ir emisijos į aplinko orą padidės. Be to, nuo 2008 m. visi esami dideli kurą deginantys įrenginiai turės atitikti naujų didelių įrenginių reikalavimus.Todėl reikės didelių investicijų esamų įrenginių renovacijai ir nusierinimo įrenginiams.

 

Siekiant sumažinti oro taršą iš mobilių šaltinių būtina toliau spręsti kokybės gerinimo klausimą ir laipsniškai pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įgyvendinti optimalų eismo valdymą ir įdiegti kitas priemones atmosferos taršai sumažinti. Siekiant laikytis ES aplinkos apsaugos reikalavimų energetikos ir pramonės sektoriuose, būtina pagreitinti ir užbaigti integruotos taršos prevencijos kontrolės sistemos įdiegimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti švaresnio kuro panaudojimą ir pažangių gamybos ir taršos kontrolės technologijų įdiegimą.Viena iš prioritetinių priemonių transporto skleidžiamai taršai mažinti yra visuomeninio transporto parko atnaujinimas, visų pirma įsigyjant naujas transporto priemones.

 

Lietuva pasirašiusi Jungtinių Tautų Klimato kaitos Konvencijos Kyoto protokolą, įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurių didžiausias šaltinis yra energetika, transportas ir pramonė. Anglies dioksido emisijas galima mažinti tik mažiau deginant organinio kuro, efektyviau naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir energiją, didinant energijos vartojimo efektyvumą. Trečiąja veiklos kryptimi siekiama diegti modernias technologijas, kad padėtų pramonės sektoriuje sutaupyti apie trečdalį visos suvartojamos energijos, siekiant skatinti medienos, miško ir žemės ūkio bei buitinių atliekų ir kitų vietinių kuro rūšių vartojimą bei skatinant žemės ir miškų ūkį auginti žaliavas energijos ištekliams gaminti. Taip pat siekiama sukurti ir plėtoti biokuro pramonę.

 

Siekti, kad vykdant žemės reformą ir gražinant nekilnojamąjį turtą nebūtų žalojama gamta bei pažeidžiami tiek privatūs, tiek visuomeniniai interesai.

 

Parengti bei patvirtinti teisės aktus susijusius su Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu, tame tarpe teisės aktus, kurie padės išvengti savavališkų statybų. Pagal šio įstatymo reikalavimus patikslinti Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros nuostatus. Parengti Statinių priežiūros įstatymo projektą.

 

Parengti Lietuvos būsto strategiją ir sutartį su Pasaulio banku dėl paskolos strategijoje numatytiems prioritetams įgyvendinti.

 

Gamtos išteklių valstybinio reguliavimo bei priežiūros stiprinimas.

 

Biologinės įvairovės išsaugojimas, pažeistų ir degraduotų ekosistemų atstatymas.

 

Iki 2004 metų sausio 1 d. parengti Lietuvos valstybinę aplinkos monitoringo programą, atitinkančią ES ir tarptautinių konvencijų reikalavimus, siekiant, kad informacijos surinkimas ir teikimas apie aplinkos kokybę atitiktų minėtus reikalavimams.

 

Harmonizuoti ir įteisinti Aplinkos kokybės stebėjimo metodus, šiuo metu neatitinkančius ES direktyvų reikalavimų iki Lietuvos įstojimo į ES.

 

Iki 2004 sausio 1 d. parengti ir vykdyti aplinkos kokybės kompleksinį vertinimą, vadovaujantis aprašomaisiais tikslų pasiekimo ir efektyvumo indikatoriais, atspindinčiais aktualiausias Lietuvos aplinkosaugines problemas.

 

Iki Lietuvos įstojimo į ES sukurti aplinkos kokybės informacinę sistemą, atitinkančią ES bei Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijos poreikius ir užtikrinančią operatyvų informacijos pateikimą aplinkos kokybei valdyti ir prognozuoti.

 

Sukurti ir įdiegti LR teritorijos bendrojo plano operatyviojo planavimo sistemą. Vykdant operatyvųjį planavimą bus siekiama koordinuotai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius bei juos konkretizuoti ir aktualizuoti pagal vykstančius pasikeitimus. Tuo tikslu atliktina:

 

sukurti būtinas organizacines-koordinavimo prielaidas,

 

parengti programas bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti,

 

konkretizuoti LR teritorijos bendrojo plano sprendinius, atsižvelgiant į socialines, ekonomines sąlygas, poveikį aplinkai, taip pat į realius pokyčius, vykstančius įgyvendinant LR teritorijos bendrąjį planą, vykdant plano alternatyvių sprendinių detalizavimą,

 

parengti operatyviojo planavimo indikatorių sistemos specifikaciją, tuo sudarant sąlygas vykdyti LR teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo monitoringą.

 

Vystyti pasienio regionų teritorijų plėtrą, su kaimyninėmis šalimis drauge rengiant pasienio regionų teritorijų plėtros projektus (pasienių su Lenkija ir Latvija, kaip būsimų vidinių ES sienų ir su Baltarusija bei Rusijos/Kaliningrado sritimi, kaip būsimų ES išorinių sienų). Po Lietuvos teritorijos bendrojo plano šiais projektais bus baigta formuoti Lietuvos teritorijų plėtros politika.

 

Tobulinant Teritorijų planavimo teisinę bazę 2002 m. numatoma parengti Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, atsižvelgiant į verslo sąlygų gerinimo poreikius ir būtinumą sudaryti geresnes sąlygas investuotojams bei padedant racionaliau priimti sprendimus, susijusius su teritorijų planavimu ir panaudojimu.

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas

NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Siekti, kad atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatai būtų pripažįstami tarptautiniu mastu ir sudaryta viena iš sąlygų laisvam prekių judėjimui.

Strateginis tikslas: Įgyvendinti Vyriausybės politiką atitikties įvertinimo srityje.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Pirma programa. Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas (621 tūkst.Lt.)

Šiai programai įgyvendinti buvo skirta 657 tūkst. litų, o gauta ir panaudota 621 tūkst .litų.

Programos tikslai:

1. Atitikties įvertinimo sistemos įgyvendinimas pagal tarptautinius ir Europos dokumentus.

2. Atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų pripažinimo siekimas tarptautiniu mastu.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Rengti dokumentus pagal naujai išleistus tarptautinius ir Europos dokumentus ir biuro kokybės sistemos dokumentus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Pagal biuro veiklos metinę programą patobulinta akreditacijos sistema siekiant, kad ji atitiktų Europos Sąjungoje galiojančius dokumentus, išanalizuota, atliekant vidaus auditus, ir patobulinta biuro vidaus kokybės sistema, reglamentuojanti biuro darbuotojų ir techninių ekspertų veiklos etapus, tenkinant pageidaujančių akredituotis atitikties įvertinimo įstaigų paraiškas. Įvertinus vidaus auditų ataskaitas bei Europos akreditacijos organizacijos (EA) atlikto išorės audito rezultatus, parengti ir patvirtinti nauji akreditacijos dokumentai (AD) ir kokybės sistemos dokumentai bei galiojančių dokumentų keitimai.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Pagal šio uždavinio priemonę parengti 36 dokumentai (numatyta 35).

Programos uždavinys: Kvalifikacijos kėlimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant 3.1.2.10-P-B5 priemonę “Prisijungti prie Europos akreditacijos organizacijos tarpusavio pripažinimo susitarimų” Nacionalinio akreditacijos biuro darbuotojai dalyvavo Europos akreditacijos organizacijos (EA) veikloje, t.y. jie dalyvavo šios organizacijos Daugiašalių pripažinimo susitarimų ir Laboratorijų komitetų veikloje, šių komitetų darbo posėdžiuose. Šio komiteto posėdžiams buvo pateikti pasiūlymai dėl dokumentų projektų bei naujų dokumentų rengimo. Taip pat buvo dalyvauta EA Generalinėse asamblėjose. Iš viso buvo dalyvauta šešiuose renginiuose. Dalyvavimas EA veikloje yra būtina sąlyga siekiant prisijungti prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų, t.y, dėl biuro veiklos pripažinimo tarptautinių mastu.

Kitų programų priemonių vykdymas.

Pagal biuro metinę veiklos programą organizuoti trys seminarai/mokymai biuro ir atitikties įvertinimo įstaigų specialistams bei techniniams ekspertams. Biuro darbuotojos dalyvavo seminaruose bei stažuotėse užsienio valstybių akreditacijos įstaigose. Siekiant pasidalinti patirtimi bei aptarti naujus akreditacijos sistemos reikalavimus ir su tuo susijusius veiklos pasikeitimus, 2001 09 26 organizuotas akredituotų laboratorijų vadovų susitikimas, o 2001 11 29 – biuro samdomų techninių ekspertų mokymas.

Be to, siekdamas palaikyti akredituotų įstaigų specialistų kvalifikaciją ir pasiekti, kad akredituotos ar besirengiančios akredituotis bandymų ir kalibravimo laboratorijos užtikrintų jų atliekamų bandymų ar kalibravimų kokybę, biuras koordinavo jų dalyvavimą užsienio valstybių organizuojamose palyginamųjų bandymų programose (dalyvavo 15 laboratorijų) bei koordinavo organizavimą tokių programų Lietuvoje (organizuoti 6 objektų bandymai ir kalibravimai, kuriuose dalyvavo 97 laboratorijos).

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Įgyvendinant šį uždavinį apmokyti 86 (numatyta 75) biuro ir atitikties įvertinimo įstaigų specialistai bei techniniai ekspertai.

 

Programos uždavinys. Įvertinti bei akredituoti paraišką pateikusias atitikties įvertinimo įstaigas bei vykdyti jų priežiūrą.

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Siekdamas palaikyti akredituotų įstaigų statusą ir patenkinti pageidaujančių akredituotis atitikties įvertinimo įstaigų paraiškas, pagal biuro metinę veiklos programą biuras įvertino ir akreditavo 25 atitikties įvertinimo įstaigas: 14 akreditavo pirmą kartą ir 11 akreditavo iš naujo.

Priežiūros vizitus biuras atliko 61 akredituotoje atitikties įvertinimo įstaigoje.

Iki 2002 01 01 Nacionalinis akreditacijos biuras akreditavo:

40 bandymų laboratorijų;

22 kalibravimo laboratorijas;

6 gaminių sertifikavimo įstaigas;

1 kontrolės įstaigą;

1 kokybės sistemų sertifikavimo įstaigą.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2001 metais biuras įvertino ir akreditavo 86 atitikties įvertinimo įstaigas (numatyta – 50).

Programos uždavinys. Rengti bei pasirašyti atitinkamus susitarimus.

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

 

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant 3.1.2.10 –P-B5 priemonę “Prisijungti prie Europos akreditacijos organizacijos tarpusavio pripažinimo susitarimų” dėl akredituotų įstaigų veiklos pripažinimo, Nacionalinį akreditacijos biurą įvertino ekspertų grupė iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Suomijos ir Norvegijos. Vertinimo tikslas - nustatyti kaip biuras tenkina Europos standartus, reglamentuojančius reikalavimus akreditacijos įstaigoms, kaip veikia biuro vidinė kokybės sistema, kaip biuro ekspertų grupės atlieka atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimus vietoje. Išanalizavusi biuro veiklą, ekspertų grupė rekomendavo biurui prisijungti prie Daugiašalių pripažinimo susitarimų bandymų, kalibravimo laboratorijų ir gaminių sertifikavimo įstaigų akreditavimo srityse. 2001 11 21-22 d. d. Nacionalinis akreditacijos biuras tapo šių susitarimų signataru.

Pasirengiant biuro įvertinimui pagal 3.1.2.10 –P-B6 “Stiprinti Nacionalinio akreditacijos biuro materialinę bazę, plėsti veiklos sritis” priemonę buvo sustiprinta biuro materialinė bazė, t. y. buvo įrengta mokymo salė bei įsigyta mokymui reikalinga įranga.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Vykdydamas šį uždavinį biuras įgyvendino 4 (numatyta 3), t.y. pasirengė įvertinimui (atliko vidaus kokybės sistemos dokumentų analizę, papildomai apmokė techninius ekspertus, atliko koregavimo veiksmus pagal ekspertų pastabas bei pasiūlymus ir prisijungė prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų trijose srityse: bandymų ir kalibravimo laboratorijų bei gaminių sertifikacijos įstaigų akreditavimo srityse.

Antra programa (specialioji). Atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimas ir priežiūra (160 tūkst.Lt.).

Šiai programai skirta 160 tūkst. litų , panaudota (gauta) – 160 tūkst. litų.

Programos tikslas: Sąlygų sudarymas pagal biuro kompetenciją atlikti atitikties įvertinimo procedūras pagal tarptautinių ir Europos dokumentų reikalavimus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Įvertinti atitikties įvertinimo įstaigas ir atlikti jų priežiūrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Siekiant, kad akredituotos atitikties įvertinimo įstaigos atitiktų vieningus jų kompetencijai keliamus reikalavimus ir jų veikla būtų pripažįstama užsienio valstybėse bei jos galėtų atlikti atitikties įvertinimo procedūras pagal taip vadinamas Naujojo požiūrio direktyvas, t.y. galėtų būti paskelbtosiomis (notifikuotomis) įstaigomis, jų kompetencijos įvertinimą atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras, pasitelkęs samdomus techninius ekspertus. Biuras turi 80 apmokytų techninių ekspertų, kurie yra samdomi atsižvelgiant į pageidaujančių akredituotis įstaigų akreditavimo sritį. Šioje programoje numatytos lėšos yra panaudotos techninių ekspertų darbo apmokėjimui.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Techniniai ekspertai dirba įvertinimo grupėse, kuriose vadovaujančiu ekspertu dirba biuro darbuotojai, todėl šio uždavinio įgyvendinimo priemonės bei jų rezultatai t. y. įvertintų ir akredituotų įstaigų skaičius yra analogiški aprašytoms pirmos programos trečiajam uždaviniui.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS.

 

Artimiausiu laikotarpiu numatoma plėtoti ir tobulinti akreditacijos sistemą bei prisijungti prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų naujose srityse.

Šio prioriteto įgyvendinimui biuras turės pasirengti akreditavimui naujose srityse: aplinkos apsaugos vadybos sistemų (AVS) sertifikacijos įstaigų bei aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemų (AAVAS) tikrintojų įvertinimui sistemų, o taip pat Geros laboratorinės praktikos principais (GLP) dirbančių laboratorijų kontrolei. Taip pat numatoma pateikti paraišką prisijungimui prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų Kokybės sistemų sertifikavimo įstaigų akreditavimo srityje. Tam turės būti apmokyti teorinių žinių ir praktinės veiklos srityse biuro specialistai ir samdomi techniniai ekspertai bei auditoriai. Šio prioriteto įgyvendinimui numatoma didinti darbuotojų skaičių (ACQUIS 3.1-S9 priemonė).

Numatyto prioriteto įgyvendinimui neigiamai atsilieptų, jeigu nebūtų sustiprinti biuro administraciniai gebėjimai, plečiant specializuoto personalo skaičių.

 

Nacionalinio akreditacijos biuro

direktorės pavaduotoja D. Janulionienė

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2001 METŲ METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Įgyvendinti valstybės politiką subalansuoto žemės gelmių naudojimo srityje, pagrindžiant geologinės aplinkos kokybės išsaugojimą ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą.

Strateginiai tikslai:

 

Užtikrinti subalansuotą žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

 

Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, diegiant geologine informacija pagrįstas priemones;

 

Užtikrinti nacionalinės geologinės informacijos sistemos vystymą, prisidedant prie informacinės sistemos plėtros.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STRATEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

 

Valstybinių geologinių tyrimų programa “Geologija visuomenei”.

Šiai programai buvo numatyta 2576 tūkst.Lt, gauta 2575,4 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

 

Vykdyti valstybinius geologinius tyrimus ir gauti naują praktinę geologinę informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Vykdyti valstybinį geologinį kartografavimą, analizuoti gautą medžiagą ir rengti valstybinius kartografinius dokumentus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

II lygio geologinis kartografavimas vykdytas Ylakių, Mažeikių ir Tetirvinų plotuose, viso 2779 km2 teritorijoje. Užbaigtas geologinis kartografavimas 560 km2 teritorijoje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

 

Vykdyti giliųjų sluoksnių sudėties, sandaros tyrimus;

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atliekama kristalinio pamato, nuosėdinės geologinių žemėlapių storymės revizija bei paleobaseinų analizė. Susisteminta giliųjų sluoksnių informacija Šiaurės vakarinei Lietuvos teritorijai

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti duomenys atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

2. Prognozuoti naujus žemės gelmių išteklius;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Vykdyti valstybinį hidrogeologinį kartografavimą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Hidrogeologinis kartografavimas buvo atliekamas Jonavos ir Tetirvinų plotuose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti nauji duomenys atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

 

Įvertinti požeminio vandens išteklius, prognozuoti jų kitimą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Respublikos požeminio vandens eksploatacinių išteklių įvertinimas. Parengtas skaitmeninis kartografinis pagrindas požeminio vandens ištekliams įvertinti Šiaurės Vakarų Lietuvoje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Projekto rezultatai skirti pagrįsti subalansuotų požeminio vandens išteklių naudojimą ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

 

Vykdyti naftos telkinių prognozę;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Dinaminių ir geologinių modelių sudarymas naftos telkiniams, parengtas Girkalių naftos telkinio dinaminis modelis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

 

Vykdyti kietųjų naudingųjų iškasenų prognozę ir paieškas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Gėlavandenės klinties naudojimo žemės ūkyje galimybių analizė, išnagrinėtos klinties naudojimo galimybes Vilniaus ir Utenos apskrityse.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

 

Vykdyti valstybinį naudingųjų iškasenų kartografavimą:

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Užbaigtas naudingųjų iškasenų kartografavimas M1:50 000 Tetirvinų plote, užbaigti rengti naudingųjų iškasenų sąvadai visoms Lietuvos apskritims.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Atskleistos naujos galimybės naudoti žemės gelmių išteklius.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

 

Stebėti geologinius procesus, numatyti pokyčius;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Geodinaminis monitoringas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Gravitacinio lauko variacijų monitoringas. Užbaigti gravitacinio lauko, seismologinio, karstinio proceso monitoringo projektų etapai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Projekto rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

 

Požeminio vandens sudėties ir dinamikos monitoringas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Požeminio vandens monitoringas vykdytas 205 stebėjimo taškuose. Užbaigtas monitoringo 5 metų etapas Lietuvos – Lenkijos pasienio regione.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veikos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pilnai atlikta monitoringo darbų valstybiniame tinkle metinė užduotis.

Projektų rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

 

Įdiegti geologinius duomenis į ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos priemones;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Vykdyti integruotus ekogeologinius tyrimus;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Sistemingas posistemės “Taršos židiniai” pildymas, užbaigtas ekogeologinis kartografavimas Šilutės plote. Taršos židinių inventorizacija atlikta Biržų, Pakruojo ir Zarasų rajonuose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veikos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

 

Vykdyti aplinkos geocheminius tyrimus;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geocheminis dirvožemių kartografavimas, užbaigtas geocheminis kartografavimas Biržų plote (2011 km2 ).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STARTEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

 

Valstybinės geologijos informacinės sistemos kūrimas.

Šiai programai buvo numatyta 863 tūkst.Lt., gauti biudžetiniai asignavimai – 861,9 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

 

Valstybinio žemės gelmių registro vedimas;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Įvesti į kompiuterinę duomenų bazę duomenis apie žemės gelmių registro objektus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Registro dalis atitinkančių posistemių pildymas. Žemės gelmių registre 2001 metų pabaigoje buvo įregistruotas 31831 objektas. Gręžinių registre 2001 12 31 yra įregistruoti 19509 gręžiniai, iš jų 16836 skirti požeminio vandens eksploatacijai. Žemės gelmių tyrimų ir ištirtumo registre įregistruotos 9070 žemės gelmių tyrimo darbų ataskaitos ir 1298 žemės gelmių tyrimo darbai. Geologinės informacijos sistemoje 2001 metų pabaigoje buvo patalpinta informacija apie 1789 naudingųjų išteklių telkinius, 163 vandenvietes, 19 naftos telkinių.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Darbo rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos tikslas:

 

Sisteminti informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Sukurti ir įdiegti naujas kompiuterines posistemes;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Kuriama skaitmeninė kartografijos posistemė, įdiegtos modernios informacijos valdymo (GIS) technologijos. Atnaujintas topografinis informacinis pagrindas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė sistemos vystymo ir tobulinimo užduotis atlikta.

Padidėjo informacijos valdymo ir teikimo naudotojams efektyvumas.

Darbo rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos uždavinys:

 

Duomenų bazės pildymas ir naudojimas;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geologinės informacijos sistemos palaikymas ir pildymas. Valstybinės geologinės informacijos sistemoje 2001 metų pabaigoje buvo patalpinta informacija apie 18722 aplinkos geocheminių tyrimų, 30227 požeminio vandens hidrocheminių analizių, 1752169 požeminio vandens lygių matavimų, 1000 skaitmeninių žemėlapių, 353 geotopus, 5706 bibliografinių vienetų, visos šalies skaitmeninius geofizinių tyrimų duomenis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Valstybinė geologinės informacijos sistema tarnauja siekiant visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų.

Programos tikslas:

3. Teikti visuomenei informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Operatyviai išleisti ir išplatinti geologinių tyrimų rezultatus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Leidyba pagal konkretų planą. Išleista 10 leidinių (6 iš jų bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis), sistemingai palaikomas namų puslapis internete (www.lgt.lt).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinis planas įgyvendintas ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos uždavinys:

 

Informacijos kaupimas ir teikimas;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geologinių ataskaitų ir žemėlapių suteikimas naudoti geologijos fonde, duomenų pagal atskiras užklausas teikimas, informacijos internetiniu būdu teikimas. Patenkinta virš 5000 prašymų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Patenkintos visos geologinės informacijos užklausos.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STRATEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt.):

 

Žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas.

Šiai programai buvo numatyta 1040 tūkst.Lt, gauta 1034 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

 

Plėtoti racionalią žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimo teisinę sistemą;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Kurti, derinti ir tobulinti teisės aktus pagal ES reikalavimus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

 

Parengtas požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2001 – 2010 metų strategijos projektas pagal LR Vyriausybės tikslą: skatinti gamtos išteklių, ypač neatsikuriančiųjų, racionalų naudojimą: pasiekti, kad atsikuriantieji gamtos ištekliai būtų naudojami tik taikant jų atkūrimo priemones.

 

Parengtas Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos projektas;

 

Parengtas Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos projektas. Šie projektai parengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) punktus 3, 4 ir 6.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Lietuvos geologijos tarnyba papildomai parengė šiuos žemės gelmių naudojimą reguliuojančius teisės aktus ir norminius dokumentus:

Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymas;

Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos dalinio pakeitimo projektą;

Naują Požeminio vandens gavybos ketvirtinio periodiškumo ataskaitos 1 – PV formą;

Lietuvos geologijos tarnyba pagal savo kompetenciją išnagrinėjo 18 kitų institucijų ir įstaigų parengtus teisės aktus arba norminius dokumentus ir pateikė pastabas bei pasiūlymus.

Programos tikslas:

 

Užtikrinti racionalų žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Nagrinėti projektus žemės gelmių apsaugos požiūriu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Naudingųjų iškasenų kasybos projektų ekspertavimas ir tvirtinimas. Išnagrinėta 20

kasybos ir rekultivacijos projektų. Valstybinėje išteklių komisijoje išnagrinėta 15 klausimų, susijusių su žemės gelmių ištekliais (naujų telkinių detalios žvalgybos bei naudojamų telkinių revizinių darbų įvertinimas ir išteklių aprobavimas). Geologijos taryba išnagrinėjo ir įvertino 14 valstybinių geologinių tyrimų ataskaitų ir 2 projektus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atliktas darbas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

 

Reguliuoti žemės grąžinimą naudingųjų iškasenų plotuose;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

 

Išnagrinėtų atvejų skaičius. Buvo suderinti 9 kadastrinių vietovių žemės reformos

žemėtvarkos projektai, išnagrinėti 63 prašymai dėl žemės sklypų, patenkančių į naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas, grąžinimo jų savininkams ir privatizavimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Nuolatos teikiamos konsultacijos Žemėtvarkos instituto, Agrarinės reformos tarnybų ir savivaldybių specialistams dėl telkinių ribų patikslinimo ir kt. klausimais.

Atliktas darbas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

 

Žemės gelmių naudojimo licenzijavimas ir kontrolė;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Licenzijuoti naudingųjų iškasenų gavybą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

 

Išteklių naudojimo sutarčių sudarymas. Vadovaujantis leidimų naudoti naudingųjų

Iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarka išduota 30 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, sudarytos 43 išteklių naudojimo sutartys. 2001 metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 192 įmonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Visi prašymai patenkinti.

Atlikto darbo dėka užtikrintas išteklių subalansuotas naudojimas.

Programos uždavinys:

2. Reguliuoti geologinių muziejinių vertybių išvežimą į užsienį;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

 

Leidimų išvežti uolienų pavyzdžius išdavimas. 2001 metais Lietuvos geologijos

tarnyba išdavė 19 leidimų kerno mėginių, uolienų pavyzdžių ir kt. išvežimui iš Lietuvos į kitų šalių laboratorijas tyrimams.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikto darbo dėka buvo siekiama užtikrinti, kad nacionalinės geologinės vertybės nebūtų nelegaliai išvežtos iš Lietuvos.

Programos uždavinys:

3. Išduoti leidimus užsiimti žemės gelmių tyrimu;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

 

Leidimų užsiimti žemės gelmių tyrimu išdavimas. Vadovaujantis Leidimų užsiimti

žemės gelmių (geologiniu) tyrimu išdavimo tvarka buvo išduota 15 leidimų užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu.

Pagal leidimų tirti žemės gelmes tvarką išduoti 4 leidimai tirti žemės gelmes. Metų pabaigoje leidimus atlikti žemės gelmių tyrimą turėjo 54 įmonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikto darbo dėka buvo siekiama, kad būtų išvengta klaidų tiriant žemės gelmes ir tyrimai neturėtų negatyvių pasekmių.

Programos uždavinys:

 

Vykdyti geotechninių tyrimų priežiūrą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

 

Inžinerinių geologinių tyrimų kontrolė;

Vadovaujantis Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrinėjimų valstybinės priežiūros nuostatais buvo:

- patikrinti 18 – os statybos sklypų inžinerinių geologinių tyrimų darbai;

 

patikrintos ir perduotos Lietuvos geologijos fondui inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų 173 statinių ataskaitos;

 

atlikta 6 – ių techninių projektų reikmėms atliktų inžinerinių geologinių tyrimų ekspertizė;

 

dalyvauta rengiant gruntų kasimo akvatorijoje LAND projektą ir Klaipėdos uosto inžinerinių geologinių tyrimų statybos taisykles.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Inžinerinių geologinių tyrimų priežiūros dėka siekiama užtikrinti tyrimų kokybės ir išvengta negatyvių pasekmių.

Metinė užduotis įvykdyta.

Programos tikslas:

4. Žemės gelmių apsaugos priemonių įgyvendinimas;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Vykdyti žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

 

Lietuvos geologijos tarnybos funkcionavimo infrastruktūros užtikrinimas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikti visi būtini darbai, kurių dėka Lietuvos geologijos tarnybos infrastruktūra pilnai atliko savo funkcijas.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Žemės gelmės, požeminis vanduo – jautri ekosistemos dalis, kurios apsauga ir subalansuotas naudojimas reikalauja patikimo informacinio pagrindimo, sistemingo pokyčių stebėjimo. Be objektyvios geologinės informacijos, sistemingai kaupiamos ir palaikomos valstybės įstaigoje - Lietuvos geologijos tarnyboje - nėra įmanomas pagrįstas teritorijų planavimas, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, ekonominė plėtra, racionalus aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas.

Valstybinių geologinių tyrimų svarbiausias rezultatas – nauja informacija, kuri yra didžiulis nacionalinis turtas.

Artimiausio laikotarpio prioritetai:

LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, valstybinis geologinis kartografavimas,požeminio vandens išteklių įvertinimas ir monitoringas, ekogeologiniai ir geocheminiai tyrimai, valstybinės geologinės informacijos plėtra.

Iki 2005 metų bus kartografuota apie 74% Lietuvos teritorijos M1:50 000, įskaitmeninti šalies kartografiniai dokumentai (žemėlapiai M1:200 000), sukaupta informacija apie gėlo ir mineralinio vandens išteklius bei kitas naudingąsias iškasenas. Sukurta valstybinė geologinės informacijos sistema suteikia galimybę operatyviai teikti duomenis, juos apdoroti ir tuo būdu plėsti informacijos naudojimą, pagrįsti valstybės institucijų sprendimus. Toliau bus įgyvendinama valstybės politika žemės gelmių tausojančio naudojimo, išteklių gavybos verslo plėtros srityje, bus kuriama žemės gelmių tyrimo, naudojimo ir apsaugos teisinė sistema.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J.Mockevičius

 

 

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

METINĖ 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: Aprūpinti valstybę ir pasaulinius meteorologijos bei aviacijos centrus patikima hidrometeorologine informacija ir prognozėmis.

Strateginiai tikslai: Vykdyti nepertraukiamus hidrometeorologinius stebėjimus, stebėjimo duomenų pagrindu sudaryti hidrometeorologines prognozes. Aprūpinti tarptautinę ir nacionalinę aviaciją patikima meteorologine informacija.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS, STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

1 programa - ,,Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės”.

Šios programos įgyvendinimui buvo numatyta - 3971 tūkst.Lt, tačiau gauta – 3666 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

Vykdyti nepertraukiamus hidrometeorologinius stebėjimus. Laiku ir kokybišką informaciją teikti šalies ir pasaulinės meteorologinės organizacijos (PMO) centrams tarpvalstybiniam pasikeitimui.

Vykdyti hidrometeorologinių reiškinių prognozavimą ir visuomenės informavimą.

Aprūpinti valstybines institucijas patikima hidrometeorologine informacija.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1. Vykdyti hidrometeorologinius stebėjimus, remiantis stebėjimų duomenimis, sudaryti hidrometeorologines prognozes.

2. Nenutrūkstami hidrometeorologiniai stebėjimai.

Uždavinių įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas:

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba vykdo Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus įstojant į Pasaulinės meteorologijos organizaciją, teikiant meteorologinę informaciją globalinei telekomunikacijų sistemai, dalyvauja valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.

1. Įdiegus naują telekomunikacinę sistemą, užtikrintas hidrometeorologinės informacijos perdavimas, prognozių sudarymas ir jų perdavimas suinteresuotoms organizacijoms.

2. Mažinamo biudžetinio finansavimo sąlygomis optimizuota stebėjimų sistema, užtikrinanti būtinų stebėjimų apimtį.

Reguliarūs hidrometeorologiniai stebėjimai (8 kartus per parą) vykdomi 18 meteorologijos stočių ir (2 kartus per parą) 67 vandens matavimo stotyse.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

1. Hidrometeorologinių stebėjimų plano įvykdymas:

planas 100 %, faktas 100 %.

2. Meteorologinių prognozių pasitvirtinimas:

1 parai planas 90-93 %, faktas 93 %

2 parai planas 86-90 %, faktas 91 %

3 parai planas 83-88 %, faktas 90 %.

3. Stichinių reiškinių įvyko 10, iš kurių 9 buvo numatyti. Jų pasitvirtinimas 90 %.

4. Perspėjimai apie stichinius hidrometeorologinius reiškinius perduoti vartotojams.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS, STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

2 programa - ,,Aviaciniai meteorologiniai stebėjimai ir prognozės”.

Šios programos įgyvendinimui buvo numatyta - 628 tūkst.Lt, gauta – 628 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

Sudaryti ir pateikti meteorologinių sąlygų prognozes oro uostams Lietuvos teritorijai bei perspėjimus apie pavojingus aviacijai reiškinius Lietuvos Respublikos oro erdvėje.

Organizuoti ir pateikti meteorologinių elementų bei reiškinių matavimus oro uostuose.

Paruošti ir pateikti meteorologinę informaciją orlaivių įguloms.

Aprūpinti aeronautikos gelbėjimo koordinacinį centrą meteorologine informacija pagal atskirą tvarką.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1 Organizuoti meteorologinių elementų bei reiškinių matavimus, meteorologinių sąlygų prognozę oro uostuose.

2. Meteorologinių elementų ir reiškinių matavimai oro uostuose.

Uždavinių įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas

Kitų programos įgyvendinimų priemonių vykdymas:

Tarnyba dalyvauja Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reglamentuotame specialios meteorologinės informacijos teikime, užtikrinant saugią oro laivų navigaciją.

1. Įdiegta nauja meteorologinių elementų matavimo įranga Palangos oro uoste. Baigiami įrangos derinimo darbai Vilniaus oro uoste. Užtikrintas meteorologinių prognozių teikimas šalies ir tarptautiniams naudotojams.

2. Nepaisant meteorologinės įrangos išeikvotų techninių resursų, užtikrintas stabilus prietaisų darbas visuose šalies oro uostuose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

1. Meteorologiniai stebėjimai planas 100 %, faktas 100 %.

2. Prognozių pasitvirtinimo tikslumas planas 77 %, faktas 78 %.

3. Meteorologinės informacijos perdavimas aviacijos poreikiams nustatytu laiku 100 %.

Šių uždavinių įgyvendinimui neįvykdytų priemonių nėra.

Šių uždavinių priemonių neįvykdymo priežastys —.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Artimiausio laikotarpio prioritetai:

- užtikrinti, kad Lietuvos ūkio subjektams ir piliečiams būtų teikiama reguliari patikima informacija apie hidrometeorologines sąlygas. Ryšium su tuo, diegti automatizuotas stebėjimų sistemas;

- užtikrini šalies įsipareigojimų Pasaulinei meteorologijos organizacijai ir Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai vykdymą;

- gerinti prognozių patikimumą;

- vystyti teikiamų paslaugų komercializaciją (plečiant apmokestinamų paslaugų kiekį).

Galimi prioritetinės veiklos trikdžiai – adekvataus finansavimo stoka.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius Petras Korkutis

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Matavimo rezultatų pripažinimo užsienio valstybėse užtikrinimas.

Strateginis tikslas: Įgyvendinti metrologijos politiką Lietuvoje, koordinuoti matavimų vienovę, organizuoti ir vykdyti mokslinę, teisinę ir administracinę veiklą metrologijos klausimais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ TARNYBOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Pirma programa - Metrologinės infrastruktūros koordinavimas.

Programai skirta 546,0 tūkst. Lt, gauta – 510,6 tūkst. Lt, panaudota 510,4 tūkst. Lt.

Programos tikslas:

Valstybinės metrologijos tarnybos nuostatuose numatytų funkcijų vykdymas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1:

Siekti, kad Lietuvoje matavimo priemonių patikra bei kalibravimas būtų atliekami tarptautinėje praktikoje priimtais metodais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

2001 metais Valstybinės metrologijos tarnybos ekspertai įvertino dvidešimt penkių akredituotų ir neakredituotų kalibravimo laboratorijų galimybes vykdyti matavimo priemonių patikrą. Laboratorijoms ištaisius nustatytas neatitiktis, buvo išduoti įgaliojimai atlikti matavimo priemonių patikrą 2001 metams.

VMT direktoriaus įsakymu nustatyta patikros ženklų 2002 metams forma.

Gautos ir specialistų įvertintos šios tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (OIML) išleistos rekomendacijos:

R 49-1 “Šalto vandens skaitikliai”

R 60 “Metrologiniai reikalavimai apkrovos keitikliams”

R 129 “Kelių koordinačių matavimo priemonės”

R 130 “Vienos oktavos juostos ir vienos trečiosios oktavos juostos filtrai”

R 131 “Polimetilmetakrilato dozimetrinės sistemos medžiagoms ir produktams apdoroti jonizuojančia spinduliuote”

R 132 “Alanino EPR dozimetrijos sistemos medžiagoms ir produktams apdoroti jonizuojančia spinduliuote”.

Valstybinės metrologijos tarnybos interneto svetainėje www.lvmt.lt pradėjo veikti Lietuvos matavimo priemonių registras.

Dalyvauta metrologijos specialistų rengime pagal VMT 2000 11 08 įsakymu Nr. 176 patvirtintą kompleksinę programą: 2001 metais metrologų – tikrintojų kvalifikacija suteikta 65 specialistams neelektrinių dydžių srityje ir 16 specialistų elektrinių dydžių srityje, metrologų-inžinierių kvalifikacija suteikta 19 specialistų.

Šios priemonės vykdymas atitinka LR Vyriausybės strateginį prioritetą Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir numatyta įgaliojimai atlikti matavimo priemonių patikrą suteikti 25 laboratorijoms.

Metrologų tikrintojų kvalifikacija suteikta 81 specialistui (planuota suteikti 60).

Kaip ir planuota, metrologų inžinierių kvalifikacija suteikta 19 specialistų.

Programos uždavinys 2:

Sukurti matavimo vienetų valstybės etalonų sistemą ir užtikrinti jų susietumą su užsienio valstybių etalonais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

vadovaujantis LRV 1997 05 27 nutarimu Nr. 518, toliau koordinuojami valstybės etalonų kūrimo darbai.

Atliktas sukurtų etalonų atitikimo techninei užduočiai įvertinimas.

Pasirašyta su Tarptautiniu svorių ir matų biuru (BIPM) Daugiašalio pripažinimo sutartis dėl nacionalinių matavimo vienetų etalonų ir kalibravimų ir matavimų liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo.

Pateiktos EUROMET kalibravimo ir matavimo galimybės šiose srityse:

 

Akustika, ultragarsas ir vibracija,

 

Masė ir susiję dydžiai,

 

Ilgis ir susiję dydžiai,

 

Temperatūra ir susiję dydžiai,

 

Laikas ir dažnis,

 

Elektra ir magnetizmas bei susiję dydžiai,

 

Radiometrija ir fotometrija,

 

Jonizuojanti spinduliuotė,

 

Debitas.

Parengta ir pradėta įgyvendinti dvišalė Danijos-Lietuvos programa FEU-LIT 0127 “Dėl kokybės sistemos nacionaliniame metrologijos institute kūrimo ir prekių kiekio kontrolės teisinio pagrindo sukūrimo”. Nacionalinį metrologijos institutą Lietuvoje sudaro Valstybinė metrologijos tarnyba kartu su valstybės etalonų laboratorijomis.

Priemonė atitinka LRV prioritetą 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis) ir 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, pasiektos matavimo vienetų valstybės etalonų kūrimo darbų apimtys – 13% nuo visų valstybės etalonų skaičiaus.

EUROMET organizacijai pateiktos geriausios matavimų ir kalibravimų galimybės 9 srityse.

Pradėta kurti Valstybinės metrologijos tarnybos ir valstybės etalonų laboratorijų kokybės sistema standartų ISO 9001:2000 ir ISO/IEC 17025 pagrindu.

Programos uždavinys 3:

Tvirtinti MP tipus pagal tarptautinių ir ES dokumentų reikalavimus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Sudaryta 120 terminuotų darbo sutarčių su ekspertais matavimo priemonių valstybiniams priimamiesiems bandymams pagal Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintas bandymų programas ir dokumentų metrologinei ekspertizei atlikti.

Pradėti taikyti naujų (gautų 2001 metais) tarptautinių dokumentų – OIML rekomendacijų, WELMEC gairių ir kt. – nuostatos, vykdant matavimo priemonių bandymus.

Parengti 147 Tarnybos įsakymai dėl matavimo priemonių tipo patvirtinimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Samdomų ekspertų darbo laiko sąnaudos – 8150 val. (planuota - 8000 val.)

Programos uždavinys 4: Tarptautinis bendradarbiavimas teisinės metrologijos srityje bei ES direktyvų reikalavimų perkėlimas į Lietuvos teisės aktus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atstovauta Lietuva šiose tarptautinėse ir regioninėse metrologinėse organizacijose: OIML (Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija), WELMEC (Europos bendradarbiavimas teisinėje metrologijoje), EUROMET (Europos bendradarbiavimas matavimų etalonuose), COOMET (Europos ir Azijos bendradarbiavimas metrologijoje).

Atliktas 9 ES Senojo požiūrio direktyvų vertimų techninis, metrologinis ir lituanistinis įvertinimas bei pateiktas Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centrui autentikuoti. Parengtas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymas dėl ES Senojo požiūrio direktyvų reikalavimų įsigaliojimo Lietuvoje.

Dalyvauta WELMEC 9 darbo grupės, rengiančios Europos Parlamente svarstomos naujos matavimo priemonių direktyvos techninį priedą dėl skysčių, kitų nei vanduo matavimo sistemų, veikloje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, perkelti 9 ES direktyvų reikalavimai į nacionalinę teisę.

Dalyvauta 1 WELMEC darbo grupės veikloje, 1 EUROMET darbo grupės veikloje, bei 1 COOMET darbo grupės veikloje.

Antra programa - Matavimo priemonių metrologinis įteisinimas.

Šiai priemonei skirta 240,0 tūkst. Lt, gauta 162,5 tūkst. Lt, panaudota 162,0 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Matavimo priemonių tipo tvirtinimas ir įrašymas į Lietuvos matavimo priemonių registrą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: užtikrinti matavimų vienovę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Buvo atliekami Lietuvoje gaminamų ir įvežamų iš užsienio matavimo priemonių valstybiniai bandymai bei dokumentų metrologinė ekspertizė. Buvo išduodami matavimo priemonių tipo tvirtinimo pažymėjimai įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pateikusioms prašymus dėl matavimo priemonių metrologinio įteisinimo Lietuvoje.

Tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje įteisintos matavimo priemonės atitiktų tarptautinių ir ES dokumentų reikalavimus.

Priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Patvirtinta matavimo priemonių tipų 202 (planuota 180).

Trečia programa - Metrologinis aprūpinimas.

Skirta 1140,0 tūkst. Lt, gauta 1034,7 tūkst. Lt, panaudota 1033,7 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Organizuoti ir koordinuoti matavimo vienetų valstybės etalonų bazės kūrimą bei išlaikymą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: sukurti matavimo vienetų valstybės etalonus, susieti juos su užsienio valstybių etalonais, dalyvaujant dvišaliuose ir EUROMET palyginimuose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Kuriant ir išlaikant matavimo vienetų valstybės etalonus 2001 m. atlikta:

Baigtģ kurti temperatūros, laiko ir dažnio bei oro (dujų) greičio vienetų etalonai.

Buvo vykdomi baigiamieji temperatūros etalono kūrimo ir tyrimo ruože nuo 83,8 K (-189,30C) iki 1235 K (9620C) darbai. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas etalono įteisinimo darbams ir duomenų bazės tikslinimui. Nacionalinis temperatūros etalonas buvo pristatytas Lietuvos fizikų nacionalinėje konferencijoje Vilniuje, aštuntajame tarptautiniame temperatūros ir šiluminių matavimų simpoziume Berlyne; IX tarptautiniame metrologų seminare Lenkijoje ir konferencijoje “Metrologija ir matavimai – 2001” Kaune. Parengtas valstybinio temperatūros vieneto pasas, nustatytas ir patvirtintas etalono metrologinis lygmuo. Vienas laboratorijos darbuotojas apmokytas Vokietijos nacionaliniame metrologijos institute (PTB). Pradėta ruoštis dalyvauti tarptautiniame tarplaboratoriniame sulyginime EUROMET Nr. 552, kuris tęsis iki 2004 metų. Laboratorijos kokybės sistema bei matavimo galimybės įvertintos Prancūzijos nacionalinio metrologijos instituto ir Danijos nacionalinio metrologijos instituto ekspertų. Laboratorijoje sukalibruota 20 etaloninių termometrų. Atliktas Ignalinos AE temperatūrinių matavimų specialistų mokymas.

Nustatytos laiko ir dažnio etalono GPS (Global positioning system) trijų antenų lizdų koordinatės ETRS89 sistemoje (ši sistema yra Pasaulinės sistemos WGS84 realizacija Europos žemyne). Parengtas etalono pasas, sieties schema bei kalibravimo metodika. 2001 m. gegužės 4d. Lietuvos laiko ir dažnio laboratorijai suteiktas Pasaulinio koordinuotojo laiko kodas UTC (LT). Etalono metrologinės charakteristikos patvirtintos Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) specialistų. Pagal Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) 2001m. birželio 15 d. cirkuliare T 161 pateiktus duomenis, Lietuvos atominis laikrodis įtrauktas į pasaulinio koordinuotojo laiko UTC ir tarptautinės atominio laiko skalės TAI formavimą.

Parengtas oro greičio vieneto valstybės etalono (0,2-30 m/s) pasas. Parengta ir patvirtinta šio etalono sieties schema, etalono naudojimo, saugojimo ir priežiūros instrukcija. Parengta, ištirta ir patvirtinta etalono kalibravimo metodika. Laboratorijos kokybės sistema įvertinta Danijos ekspertų.

Parengtas LR Vyriausybės nutarimo projektas dėl šių etalonų patvirtinimo valstybės etalonais.

Parengta ir patvirtinta techninė užduotis elektrinės varžos valstybinio etalono kompleksui sukurti. Organizuotas konkursas matavimo vieneto varžos etalono matavimo įrangai pirkti. Pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju. Atlikti parengiamieji darbai valstybiniam varžos vieneto etalonui kurti: patalpų įrengimas, klimatinių sąlygų užtikrinimas, varžos etalono įrangos stendo montavimas bei matavimai.

Ilgio srityje 2001 m. atliktas galinių ilgio matų rinkinių kalibravimas absoliučiuoju interferenciniu metodu bei vykdomi tarplaboratoriniai palygnimai.

Parengtas nuolatinės įtampos vieneto valstybinio etalono projektas.

Ši priemonė siejasi su LRV strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS ) ir Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, sukurti 3 etalonai.

Patvirtinti 3 etalonų pasai, kalibravimo metodikos ir sieties schemos, patvirtintos metrologinės etalonų charakteristikos.

Pradėta dalyvauti dvišaliuose ir daugiašaliuose tarplaboratoriniuose palyginimuose.

Užsienio šalių (Danijos, Prancūzijos) bei Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) specialistai atliko trijų etalonų matavimo galimybių įvertinimą bei dviejų etalonų laboratorijų kokybės sistemų įvertinimą.

Nustatytos laiko ir dažnio etalono GPS (Global positioning system) trijų antenų lizdų koordinatės ETRS89 sistemoje.

Atliktas galinių ilgio matų rinkinių kalibravimas interferenciniu metodu.

Programos uždavinys 2:

sukurti cheminių matavimų sistemą, parengti vieningą dokumentinę bazę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vykdant etalonų kūrimo darbus atliktas Lietuvos metrologijos sistemos chemijos srityje teisinio pagrindo įvertinimas. Surinkti duomenys apie Lietuvos cheminės analizės laboratorijas, jų turimus tyrimų metodus ir įrangą, naudojamas paliudytas pamatines medžiagas. Paruošta (anglų ir lietuvių kalbomis) studija “Metrologija chemijoje Lietuvoje”, kuri patvirtinta Tarptautinio pamatinių medžiagų ir matavimų instituto prie Europos Komisijos. Dalyvauta tarplaboratoriniuose palyginimuose chemijos srityje.

Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, atliktas tyrimas ir parengta studija “Metrologija chemijoje Lietuvoje” bei dalyvauta 3 tarptautiniuose tarplaboratoriniuose palyginimuose.

Programos uždavinys 3: įgyvendinti konkrečias priemones, garantuojančias pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vykdant Radiacinės saugos programą, siekta įkurti radiacinės saugos dozimetrijos ir radiometrijos centrą VĮ Vilniaus metrologijos centras. Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nepradėtas kurti radiacinės saugos centras

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Kadangi pradiniam etapui – projektui parengti reikalingos nepaprastosios išlaidos, VMT kreipėsi į Finansų ministeriją 2001 04 23 raštu Nr. 01-09-68 dėl 90 tūkst. Lt. paprastųjų išlaidų pakeitimo nepaprastosiomis. Tai nebuvo padaryta, todėl radiacinės saugos centras liko nepradėtas kurti.

Ketvirta programa - Matavimo priemonių patikros metodikų rengimas,

Skirta ir panaudota 80,0 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Lietuvos Respublikos teisės aktų parengimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: atnaujinti buvusios Sovietų Sąjungos matavimo priemonių patikros metodikas, patvirtinti jas Lietuvos Respublikos dokumentais, taip pat parengti naujų matavimo priemonių patikros metodikas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Vykdant AIPP priemonę “Atnaujinti matavimo priemonių patikros metodikas”, buvo parengtos reikalingiausios ūkiui metodikos (žr. sąrašą pagal sritis). Jas rengiant atsižvelgta į tarptautinių ir regioninių teisinės metrologijos organizacijų dokumentų nuostatas.

Svarstyklių patikros metodikos

Ilgio ir susijusių dydžių matavimo priemonių patikros metodikos

Kuro įpylimo kolonėlių patikros metodikos

Termometrai

Dozatoriai, saikikliai, menzūros ir kt. tūrio matavimo priemonės

Dujų skaitikliai

Lošimo automatai

Transformatoriai

Infraraudonų spindulių spektrokolorimetrai

Elektroniniai daugiatarifiai elektros energijos skaitikliai

Kabelių ilgio matuokliai

Skysčių skaitikliai

Dozimetrai

Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengtos 53 patikros metodikos (planuota – 50).

Penkta programa - Pasirengimas narystei Europos Sąjungoje

Skirta 445,0 tūkst. Lt, gauta 399,8 tūkst. Lt, panaudota 400,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai: Pasirengti narystei Europos Sąjungoje, sudaryti lygias konkurencines sąlygas verslui, didinti Lietuvos prekių konkurencingumą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: Perkelti į nacionalinę teisę direktyvų reikalavimus, organizuoti jų įgyvendinimą,

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės pavadinimas: įgyvendinti prekių pakavimo direktyvas (75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB ir 80/232/EEB su jas papildančiomis direktyvomis): parengti dokumentus pagal prekių rūšis ir įrengti 10 laboratorijų, aprūpinti patalpomis, įrengimais.

Kartu su Danijos Jėgos instituto (Force institute) akredituotos prekių kiekio kontrolės laboratorijos specialistais organizuotas 2 d. seminaras prekių kiekio kontrolės klausimais, kuriame dalyvavo darbo grupės, rengiančios techninį reglamentą, perkeliantį ES direktyvų reikalavimus į Lietuvos teisę, nariai bei rinkos priežiūros institucijos šioje srityje (Lietuvos metrologijos inspekcijos) darbuotojai.

Parengtas techninio reglamento projektas ir pateiktas svarstyti suinteresuotoms institucijoms.

Gauti ir įvertinti WELMEC dokumentai šioje srityje (WELMEC gairės 8.0, 8.1, 8.2, 8.3, 8.4, 8.5).

Vyriausybės strateginis prioritetas Nr. 1 (rengtis narystei ES- iki 2004m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, parengtas techninio reglamento, perkeliančio ES prekių pakavimo direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę, projektas.

Sudarytas Lietuvos metrologijos specialistų apmokymo Danijos įgaliotoje ir akredituotoje prekių kiekio kontrolės laboratorijoje tvarkaraštis.

Programos uždavinys 2: įgyvendinti kokybės sistemas matavimo priemonių kalibravimo laboratorijose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdant NAPP priemonę parengti ir įgyvendinti matavimo priemonių kalibravimo paslaugų kūrimo ir plėtojimo programą, atliktas matavimo priemonių patikros ir kalibravimo poreikių įvertinimas.

Parengtas ir patvirtintas kalibravimo paslaugų kūrimo ir plėtojimo 2001 m. planas. Paskelbtas ir įvykdytas atvirasis konkursas matavimo priemonių kalibravimo įrangai tiekti. Įsigyta matavimo priemonių kalibravimo įranga masės, temperatūros ir ilgio srityse.

Vyriausybės strateginis prioritetas Nr. 1 (rengtis narystei ES- iki 2004m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, atlikta kalibravimo laboratorijų poreikių plėsti kalibravimo sritis analizė. Parengtas kalibravimo paslaugų plėtojimo 2001 metų planas. Įvykdytas konkursas reikalingai matavimo priemonių kalibravimo įrangai tiekti.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

 

Toliau kurti ir tobulinti valstybės etalonų bazę bei dalyvauti EUROMET (Europos bendradarbiavimas nacionalinių matavimo vienetų etalonų srityje) sulyginimuose, siekiant, kad Lietuvoje atlikti matavimų rezultatai būtų pripažinti užsienio valstybėse bei šalinamos techninės kliūtys vykdant prekių mainus. Didžiausia problema – nepaprastųjų išlaidų stygius etaloninės įrangos įsigijimui. Tai stabdo naujų valstybės etalonų kūrimą.

 

ES direktyvų teisinėje metrologijoje ir pakavime įgyvendinimas, techninių reglamentų bei kitų teisės aktų rengimas bei harmonizavimas su ES teisės aktais.

 

Įgyvendinti kokybės sistemą nacionaliniame metrologijos institute (sudarytą iš Valstybinės metrologijos tarnybos ir valstybės etalonų laboratorijų). Kokybės sistemos įgyvendinimas yra privaloma sąlyga siekiant tarptautinio matavimų pripažinimo.

 

Radiacinės saugos dozimetrijos ir radiometrijos metrologijos laboratorijos sukūrimu Valstybės įmonėje Vilniaus metrologijos centras siekiama užtikrinti matavimų sietį jonizuojančiosios spinduliuotės srityje.

Direktorius O.Staugaitis

Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos

METINĖS (2001 m.) VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Miškų ir saugomų teritorijų departamentas - institucija, įgyvendinanti miškų ir saugomų teritorijų politiką ir strategiją, vykdanti miškų ūkio ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas, turinti savarankiško asignavimų valdytojo statusą, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius ir funkcijas - didinti Lietuvos teritorijos miškingumą, užtikrinti miškų apsaugą ir racionalų jų naudojimą, bioįvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę.

Strateginiai tikslai: Lietuvos teritorijos miškingumo didinimas, miškų apsauga ir racionalus jų naudojimas, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės išsaugojimas.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Saugomų teritorijų tvarkymas (kodas 3.2)

Šiai programai buvo skirta 15012 tūkst. Lt, tačiau panaudota (gauta) 12950 tūkst. Lt

Programos tikslai:

1. Gamtinių ekosistemų išsaugojimas

2. Regioninių parkų planavimo schemų rengimas ir korektūra

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1 tikslui pasiekti. Išsaugoti gamtinių ekosistemų stabilumą ir kraštovaizdžio struktūrą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Teritorijų tvarkymo darbų organizavimas ir jų vykdymas. Ši priemonė apima 4 valstybinių rezervatų, 4 nacionalinių parkų bei 28 regioninių parkų direkcijų pagal jų nuostatus vykdomas funkcijas. Ji turi būti vykdoma nuolat. Per 2001 metus, vykdant šią priemonę, valstybiniuose parkuose ir rezervatuose buvo sutvarkyta 200 gamtos ir kultūros paveldo vertybių (objektų), 20 pažintinių-mokomųjų takų, įrengti arba baigiami įrengti 6 informacijos centrai, sutvarkytos arba naujai atstatytos 225 stovyklavietės prie ežerų ir kitų vandens telkinių, pastatyti arba naujai atstatyti 500 saugomų teritorijų informacijos stendų, ženklų, rodyklių, kitos pagrindinė vizualinės informacijos, sutvarkyta apie 110 pažeistų teritorijų (karjerai, sąvartynai, užšlamštintos pakrantės ir kt.). Ši priemonė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ketvirtąjį prioritetą (mažinti nedarbą ir skurdą) bei penktąjį prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vykdant šį uždavinį, buvo numatyta išsaugoti, sutvarkyti ar naujai įrengti 350 gamtinių, kultūros paveldo, rekreacinių objektų. Per 2001 metus buvo sutvarkyta ar naujai įrengta apie 360 tokių objektų.

Programos uždavinys

2 tikslui pasiekti. Nustatyti saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo reglamentus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-07 nutarimais Nr. 1308, 1309, 1310, 1311, 1312, 1313 ir 1314 buvo patvirtinti 7 regioninių parkų (Asvejos, Dieveniškių, Metelių, Panemunių, Nemuno deltos, Gražutės, Varnių) ribų ir funkcinių zonų ribų planai. Tai padės pagrindus racionaliam šių parkų teritorijų tvarkymui, užtikrins gamtinių ekosistemų apsaugą. Ši priemonė atitinka penktąjį Lietuvos Respublikos Vyriausyės prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vykdant šį uždavinį buvo numatyta parengti ir patvirtinti 7 regioninių parkų planavimo schemas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo patvirtinti 7 regioninių parkų ribų ir funkcinių zonų ribų planai.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Miškų atkūrimas, apsauga ir naudojimas (kodas 3.3)

Šiai programai buvo skirta 2591 tūkst. Lt, tačiau panaudota (gauta) 2548 tūkst. Lt

Programos tikslai:

1. Miškų ūkio ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijų vykdymas

2. Miškų sektoriaus rengimasis narystei Europos Sąjungoje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1 tikslui pasiekti. Dalyvauti formuojant miškų ūkio ir saugomų teritorijų tvarkymo politiką ir strategiją, organizuoti ir koordinuoti jų įgyvendinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

2001-12-04 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Miškų ir saugomų teritorijų departamento parengtą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Šis naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymas griežčiau reglamentuoja statybas saugomose teritorijose, ūkinės veiklos, žemės nuosavybės santykius. Šiame įstatyme yra suderintos kitų įstatymų, susijusių su saugomomis teritorijomis, nuostatos, atsižvelgta į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Aplinkos ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 448 buvo patvirtinta Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose gabenimo tvarka. Ši tvarka užtikrins efektyvią medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo kontrolę, sudarys prielaidas užkirsti kelią medienos grobstymui privačiuose miškuose.

Aplinkos ministro 2001-09-31 įsakymu Nr. 441 buvo patvirtinta Apvaliosios medienos apskaitos tvarka. Ši tvarka sugriežtino valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos apskaitą, padės efektyviau kontroliuoti valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos gamybą ir judėjimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintos Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės. Šios naujos Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės atitinka naujos redakcijos Miškų įstatymo, priimto 2001-04-10, nuostatas.

Visos įgyvendintos Vyriausybės programos priemonės iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvą 68/89/EEC, reglamentuojančią žaliavinės medienos klasifikavimą ir matavimą, dalyvaujant departamento specialistams, buvo parengti ir 2001-07-01 patvirtinti Apvaliosios medienos Europos Sąjungos standartai (nacionalinis (atitinkantis Lietuvos specifines sąlygas) Europos Sąjungos standartų priedas). Ši priemonė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą prioritetą (rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos Aquis)

Miškų ir saugomų teritorijų departamentas parengė ir patvirtino 84 darbo planus ir programas pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms, buvo kontroliuojama, kaip šių planų ir programų laikomasi. Buvo vykdoma miško atkūrimo apimčių įvykdymo bei darbų kokybės kontrolė - iš viso valstybiniuose miškuose želdinimo darbų apimtys 2001 metais sudarė 9418 tūkst. ha. Buvo vykdoma miško kirtimo apimčių laikymosi kontrolė - pagrindinių kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose siekė 2296 tūkst. m3. Šios priemonės iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vykdant šį uždavinį buvo numatyta parengti ir patvirtinti 84 darbo planus ir programas Miškų ir saugomų teritorijų departamento pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms. Patvirtinta 84 darbo planai ir programos. Buvo vykdoma efektyvi miško želdinimo darbų, miško kirtimo apimčių laikymosi kontrolė - želdinimo darbų apimtys sudarė 9418 tūkst ha, pagrindinių kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose neviršijo planuotų - siekė 2296 tūkst. m3.

Programos uždavinys:

2 tikslui pasiekti. Miškų sektoriaus teisės normų atitikimas Europos Sąjungos reikalavimams ir jų įgyvendinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Pradėti, tačiau neužbaigti derinti su Europos Sąjungos reikalavimais miškų sektoriaus teisės aktai. Ši priemonė atitinka pirmą Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos Aquis).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Šis uždavinys buvo įvykdytas tik iš dalies (valstybės biudžeto asignavimai uždaviniui įvykdyti 2001 metais nebuvo panaudoti).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Neužbaigtas derinti su Europos Sąjunga reikiamas miškų sektoriaus teisės aktų kiekis.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Priemonės įgyvendinimui yra būtina TAIEX (Techninės pagalbos keitimosi informacinis biuras) paskirto eksperto konsultacija. Tačiau TAIEX paskirtas ekspertas 2001 metais neatvyko. Jo atvykimą perkėlus į 2002 m. pirmą pusmetį, uždavinio įgyvendinimą numatyta užbaigti 2002 metais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Specialioji Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa (kodas 3.4)

Šiai programai buvo skirta 12000 tūkst. Lt., tačiau panaudota (gauta) 11519 tūkst. Lt.

Programos tikslas

Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Užtikrinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

2001 metais buvo atlikti miškotvarkos darbai 4 miškų urėdijose, 1 nacionaliniame parke ir 1 valstybiniame rezervate, iš viso 217 tūkst. ha valstybinių miškų plote. Be to, inventorizuota 41 tūkst. ha privačių miškų. Ši priemonė iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

2001 metais specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos pajamas administravo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas. Šios programos pajamas sudaro privalomieji miškų urėdijų atskaitymai į valstybės biudžetą. Jų dydis buvo nustatytas kiekvienai miškų urėdijai atskirai pagal jos 2001 metais ketamos biržės sortimentinę struktūrą. Nuo 2001 metų antrojo pusmečio įsigaliojus naujos redakcijos Miškų įstatymui, pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas specialiajai Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programai finansuoti miškų urėdijoms nustatomi fiksuoti privalomieji 5 proc. atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 2001 metais šios specialiosios programos pajamos sudarė 17297,5 tūkst. Lt. Ši priemonė iš dalies atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) bei penktąjį prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 metais specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis buvo paruošti 27 miško mokslo-projektavimo darbai (planuota 30), išleista 10 leidinių miško tematika (planuota 8), finansuojamos 7 miškų ūkį aptarnaujančios organizacijos.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Miškų ūkio srityje: užtikrinti tvarų ir subalansuotą miškų tvarkymą, atkūrimą, apsaugą, daugiatikslį ir racionalų miško išteklių naudojimą, išsaugoti biologinę įvairovę.

Saugomų teritorijų srityje: išsaugoti (atkurti) ir racionaliai naudoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui ir pažintiniam turizmui, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

Aplinkos ministro 2001-06-25 įsakymu Nr. 342 Miškų ir saugomų teritorijų departamentas buvo reorganizuotas, įsteigiant Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei perduodant dalį Miškų ir saugomų teritorijų departamento funkcijų Aplinkos ministerijai nuo 2002-01-01. Todėl tolesnį šių veiklos krypčių koordinavimą atliks minėtos institucijos.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento

direktoriaus pavaduotojas Vygantas Mierkis

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos

ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bezaras

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS METINĖS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Lietuvos standartizacijos departamentas ( toliau LST ) yra Lietuvos Respublikos biudžetinė įstaiga , vykdanti viešojo administravimo funkciją. LST dalyvauja formuojant ir įgyvendinant LRV politiką standartizacijos srityje ir atlieka kitas funkcijas, numatytas Standartizacijos įstatymu ir LRV nutarimuose. LST yra nacionalinė standartizacijos institucija, palaikanti tarptautinius ryšius ir atstovaujanti LR tarptautinėse, regioninėse ( Europos ) ir užsienio valstybių standartizacijos organizacijose. LST koordinuoja visų ekonomikos sričių standartizacijos darbus ir oeganizuoja standartų priėmimą Lietuvai svarbiose srityse. LST nustato tarptautinių, Europos ir užsienio valstybių standartų taikymo Lietuvoje tvarką , dalyvauja įgyvendinant ES Acquis savo veiklos srityje ir darninant nacionalinius teisės aktus su ES Acquis. Departamentas sudaro LST technikos komitetus standartams rengti, koordinuoja jų veiklą ir prižiūri jų darbą. LST rengia standartų programas, kontroliuoja jų vykdymą, sertifikuoja kokybės vadybos sistemas, tvarko standartų ir standartizuotų terminų bei apibrėžimų duomenų bazes, LRV nustatyta tvarka teikia informaciją apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras PPO ir ES ir teikia informaciją apie standartus ir kitas paslaugas firmoms, įstaigoms ir organizacijoms.

Strateginiai tikslai: Vykdyti LRV politiką standartizacijos srityje, plėtoti Lietuvos standartizacijos sistemą

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas

Skirta ir panaudota 2342.5 tūks.Lt

Programos tikslai: Įgyvendinti valstybės politiką standartizacijos srityje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Rengti Lietuvos standartus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Diegiant kokybės sistemą Departamente sudaryta koordinacinė darbo grupė, kuri organizuoja kokybės sistemos dokumentų rengimą. Parengta kokybės sistemos laikinoji sandara, bendroji procedūra, keletas procedūrų aprašymų bei atskirų veiklos sričių instrukcijų.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Lietuvos standartų projektus rengia 62 technikos komitetai ( LST TK ), kurių veiklą koordinavo ir prižiūrėjo Departamento specialistai. Parengtus Lietuvos standartų projektus įvertino, priėmė ir išleido Departamentas.

Pradėta ruoštis Lietuvos standartizacijos asociacijos steigimui : sudarytas parengiamasis komitetas, suformuotos darbo grupės asociacijos įstatams ir kitiems teisės aktams parengti

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Suderintų Lietuvos standartų projektų skaičius 3181

Programos uždavinys**Siekiant pilnos narystės CEN, CENELEC organizatuoti standartizacijos mokymo bazę, rengti metodinę dokumentaciją ir mokymus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

2001 m. Departamentas organizavo seminarų ciklą Lietuvos pramoninkų ir verslininkų atstovams šiomis temomis :

“ Lietuvos verslo integracija į ES rinką : naujos galimybės užsienio prekybai ir investicijoms “

“ Lietuvos standartizacijos įstatymo taikymas ir įgyvendinimas

“ Europos Sąjungos reikalavimai verslui : standartai ir normatyvai “

Rengė metodinius dokumentus, skirtus Lietuvos standartų rengimui ir jų taikymui.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Parengti 2 metodiniai dokumentai ir organizuoti 8 seminarai

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Standartizacijos programa.

Skirta ir panaudota 548.7 tūks.Lt

Programos tikslai: Didinti Europos ir tarptautinių standartų perėmimą Lietuvos standartais bei dalyvauti Europos ir tarptautinių standartizacijos organizacijų veikloje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Didinti Lietuvos standartų fonde perimtų Europos ir tarptautinių standartų santykinį skaičių ir atstovauti Lietuvos interesus Europos ir tarptautinėse organizacijose

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Tam, kad tapti tikruoju CEN, CENELEC nariu būtina perimti mažiausiai 80 % parengtų Europos standartų. 2001 m. perimta 3135 Europos standartai Lietuvos standartais, tai sudaro 60 % CEN, CENELEC standartų. Šių standartų projektus parengė 60 įvairių sričių Departamento technikos komitetai ( LST TK ).

Steigiant naujus technikos komitetus 2001 m. sudaryti du nauji technikos komitetai :

 

LST TK 61 “ Plastikiniai vamzdynai “

 

LST TK 62 “ Klijai “

Dalyvaujant atitinkamų Europos ir taptautinių standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje Departamento technikos komiteto TK 25 “ Rišamosios medžiagos ir silikatiniai dirbiniai “ atstovai dalyvavo CEN TK 51 “ Cementas “ darbiniame posėdyje, svarstant perengtus Europos standartų projektus. LST TK 28 “ Dujos “ atstovai dalyvavo CEN TK 234 “ Dujos “ darbiniame posėdyje, o LST TK 51 “ Maisto analizė “ atstovai dalyvavo CEN TK 275 “ Maisto analizė “ posėdyje.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Europos standartų perėmimo kaip Lietuvos standartų programą ( priemonė 3.1.2.10-P-A2 ) 2001 m. perimta 117 darniųjų ( harmonizuotų )Europos standartų, atitinkančių “ Naujojo požiūrio “ direktyvų reikalavimus.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Rengiant bei leidžiant Lietuvos standartų projektus nuo 2001 m. balandžio mėn. informacija apie Lietuvos standartų projektus viešajai apklausaibuvo skelbiama periodiniame LST biuletenyje ir LST interneto svetainėje.

Dalyvaujant Europos ir tarptautinių standartų projektų rengime ( TK posėdžiai, seminarai, konferencijos ) Departamentas gautus Europos ir tarptautinių standartų projektus teikė pastaboms ir pasiūlymams atitinkamiems Departamento technikos komitetams.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Priimta ir išleista Lietuvos 3181 standartų

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Informacijos centro organizavimas

Skirta ir panaudota 25.0 tūks.Lt

Programos tikslai: Sukurti organizacines ir technines prielaidas, leidžiančias nustatyta tvarka keistis informacija

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Nustatyta tvarka keistis informacija apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras pagal ES direktyvas ir PPO nuostatas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Plečiant informacijos teikimo paslaugas 2001 m atsakyta į 18 užklausų, gautų iš Lietuvos ūkio subjektų ir į 31 užklausą, gautą iš PPO narių. Atsakymų į šias užklausas rengimas buvo susijęs su informacijos paieška Lietuvoje ir kitose šalyse. Tuo tikslu parengta 20 mūsų užklausų PPO narių užklausų tarnyboms.

Vykdant PPO narystės įsipareigojimus :

 

pradėta notifikuoti techninių reglamentų projektai PPO sekretoriatui, pateikti notifikuotų techninių reglamentų tekstai 7 PPO narėms jų prašymu.

 

paskelbti Departamento interneto svetainėje ir išsiųsti atitinkamoms valstybės valdymo institucijoms 353 pranešimai apie techninių reglamentų projektus, rengiamus PPO narių.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Kuriant ir užtikrinant informacijos centro duomenų bazės funkcionavimą, papildyta Lietuvos standartų duomenų bazė 3500 standatų. Dalinai sutvarkyta ir pritaikyta duomenų įvedimui standartizuotų terminų bazės programinė įranga ir įvesta 11000 terminų. Kaupiami ir skelbiami duomenys apie sertifikuotas kokybės vadybos sistemas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Pateikta informacijos pagal 69 užklausas

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Vadybos sistemų sertifikavimas

Skirta ir panaudota 106.0 tūks.Lt

Programos tikslai: Teikti sertifiikacijos paslaugas mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Išvystyti ir sustiprinti nacionalinę kokybės sistemų sertifikacijos įstaigą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdant vadybos sistemų sertifikavimą, atitinkantį tarptautinius standartus ISO 9000 ( kokybės vadybos sistema ) ir ISO 14000 ( aplinkos vadybos sistema ), LST Sert dirba 15 tarptautinį pripažinimą turinčių kokybės vadybos sistemų auditorių. LST Sert sertifikavo 5 įmonių kokybės vadybos sistemas ir atliko 12 sertifikacinių bei 4 parengiamuosius auditus.

LST Sert – pirmoji Lietuvoje akredituota vadybos sistemų sertifikacijos įstaiga, kurią akreditavo Nacionalinis akreditacijos biuras ( NAB ) dviejose akreditavimo srityse ( 2001-10-10 pažymėjimas Nr. LA.04001 ).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Atlikta 12 sertifikacinių auditų

III. LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

1.Siekti, kad visi technikos komitetai įsijungtų į analogiškų CEN, CENELEC technikos komitetų veiklą

2.Aktyviai dalyvauti Lietuvos standartizacijos asociacijos steigimo darbuose

3.Vystyti mokymo bazę bei organizuoti mokymus ir seminarus pramonininkų ir verslininkų atstovams

4.2003 m. pabaigoje pasiekti, kad būtų perimta 80 % Europos standartų Lietuvos standartais

5.Tęsti vykdyti užklausų tarnybos funkcijas, pranešant Pasaulinei prekybos organizacijai apie standartų metines programas, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo projektus. Skleisti informaciją apie PPO narių pranešimus ir koordinuoti tolomesnį keitimąsi informacija tais klausimais. Pradėti keistis informacija su Europos komisija dėl standartų ir techninių reglamentų projektų .

6.Vykdyti įmonių kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų sertifikavimą

Direktorius Brunonas Šičkus

Finansų skyriaus vedėja Dalia Veličkienė

 

 

VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2001 m. VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Statybos įstatymu bei Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 numatytose srityse teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Kontroliuoti ir koordinuoti apskričių viršininkų administracijų valstybinių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijų tarnybų veiklą; organizuoti mokymus ir kelti kvalifikaciją

Strateginiai tikslai: Vykdyti teisės aktais ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytų teritorijų planavimo, projektavimo, statinių statybos ir jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo valstybinę priežiūrą bei tokią priežiūrą vykdančių tarnybų veiklos koordinavimą ir tobulinimą

II. PROGRAMOS, NUMATYTOS INSPEKCIJOS STRATEGINIAME VEIKOS PLANE APRAŠYMAS:

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra ir kooordinavimas,

statybos įmonių verslo veiklos atestavimas ir poatestacinė kontrolė

2001 m. valstybės biudžete numatyta 564 tūkst.Lt, gauta 559 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

1. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymas, koordinavimas ir kontrolė.

2. Statybos valstybinės priežiūros koordinavimas ir vykdymas.

3. Projektavimo ir statybos įmonių atestavimas, poatestacinė kontrolė, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistų tobulinimo programų rengimas ir jų vykdymas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Sudaryti prielaidas harmoningam infrastruktūros vystymuisi ir darbo aplinkos formavimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrinti 8-ni Lietuvos Respublikos lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektai. Nurodžius juose pastebėtus trūkumus, jie buvo pašalinti. Pateikus teigiamas tikrinimo išvadas, visus projektus pasiūlyta patvirtinti. Patikrinti 6-i Valstybės sienos objektų detaliųjų planų projektai. Nesant juose esminių trūkumų, buvo pateiktos teigiamos tikrinimo išvados, visus projektus pasiūlyta patvirtinti.. Išnagrinėjus per 40 juridinių ir fizinių asmenų pareiškimų bei skundų dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir rengimo procedūrų, nustatyti planavimo trūkumai ir pareikalauta juos pašalinti.Reikalavimai įvykdyti 100 procentų.

Programos uždavinys:

1.2.Pašalinti dar pasitaikančius apskričių viršininkų administracijų tarnybų šiurkščius pažeidimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrintas apskričių viršininkų atliekamos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymas 3 – jose apskrityse. Nustatyti ir nurodyti tos veiklos vykdymo trūkumai, pateikti pasiūlymai dėl darbo kokybės.Pastoviai metų eigoje teiktos konsultacijos teritorijų planavimu ir teritorijų planavimo priežiūros klausimais suinteresuotiems teritorijų planavimo dalyviams bei fiziniams ir juridiniams asmenims.

Programos uždavinys:

2.1.Siekiant užtikrinti norminių reikalavimų statiniams įgyvendinimą, kontroliuoti apskričių viršininkų

administracijų VTPSI tarnybų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą veiklą, surengti seminarus patikrinimo metu iškilusių problemų aptarimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrinta 5-ių apskričių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Utenos) viršininkų administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybų veikla, išnagrinėti 74 ypatingos svarbos statinių projektai, patikrinti 44 sudėtingi statomi objektai ir 32 naudojami statiniai. Tarnyboms surengti 4 seminarai, iš jų vienas pagal trijų dienų mokymo programą. Atskleisti normatyvinių statybos dokumentų pažeidimai apsvarstyti 3-juose aptarimuose ir 4-iuose minėtuose seminaruose, išvados panaudotos norminių dokumentų ( STR.07.01:1999 ir STR.11.01.2000) tobulinimui. Apskričių tarnybos išdavė 8748 statybos leidimus, pripažino tinkamais naudoti 12038 statinius, surašė 557 savavališkos statybos aktus, paskyrė 525 administracines baudas 221775 Lt sumai; 80 savavališkų statinių nugriauta, 160 savavališkų statybų sustabdyta.

Programos uždavinys:

2.2. Leidimų statyti statinius, susijusius su valstybės paslaptimis, išdavimas, statybos ir naudojimo priežiūros organizavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Naujų statinių, susijusių su valstybės paslaptimis, statyba 2001m. nepradėta. Atlikti 3 statomų specialios paskirties statinių patikrinimai, pareikalauta pašalinti nuokrypas nuo projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.Dėl patikrinimų metu nustatytų esminių projekto ir normatyvinių dokumentų pažeidimų Šaudmenų gamykla nebuvo pripažinta tinkama naudoti; nurodytieji defektai jau baigiami šalinti.

Programos uždavinys:

2.3. Įvertinti pasirinktų ekspertizės įmonių ekspertizės išvadų ir projektavimo įmonių parengtų statinių projektų kokybę.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Patikrinta UAB„ Statybos projektų ekspertizės centras ” 15-kos ypatingos svarbos statinių projektų ekspertizės išvados, iš jų 7-ios pripažintos neatitinkančios reikalavimų. Trūkumus pareikalauta pašalinti, be to patikrinimo išvados pateiktos Ekspertavimo įmonių atestavimo komisijai su pasiūlymais atitinkamai įvertinti šios įmonės veiklą.

Programos uždavinys:

3.1. Statybos ir projektavimo įmonių atestavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Naujai atestuotų įmonių ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 228, iš jų užsienio valstybių firmų – 12, naujai atestuota įmonių ne ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 27.

Peratestuota įmonių (pasibaigus atestatų galiojimo terminui) ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 101. Peratestuota įmonių (pasibaigus atestatų galiojimo terminui) ne ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 7. Atestuota įmonių naujai veiklai (papildyti įmonių galiojantys atestatai) ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 81. Atestavimo komisijos sprendimu vėlesniam laikui atidėtas 38 įmonių atestavimas.

Inspekcija teikė Atestavimo komisijai Bondario individualią firmą „Boresta” ir UAB „Avona” dėl jų atestatų galiojimo panaikinimo už statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimus. Įmonėms įvykdžius reikalavimus, apsiribota įspėjimais.

Programos uždavinys:

3.2. Statybos ir projektavimo įmonių poatestacinė kontrolė.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Inspekcijos darbuotojai patikrino 10 įmonių atliekamų darbų kokybę statybos aikštelėse bei kaip šiose įmonėse laikomasi normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Kartu su apskričių VTPSI tarnybomis patikrintas 37 įmonių pasirengimas atlikti ypatingos ir ne ypatingos svarbos statinių projektavimo ir statybos darbus. Kartu su specialiąją valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis patikrintas 55 įmonių pasirengimas atlikti specialiuosius statybos darbus. Kartu su Informacinės sistemos duomenų tvarkymo centru patikrintas 359 įmonių dirbančiųjų skaičius (atitikimas duomenims, įmonių nurodytiems pateiktuose atestavimui dokumentuose).Tvarkomi atestuotų įmonių registrai (du). Informacija apie atestuotas įmones ir atestatų panaikinimą pateikta visuomenei.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Strateginiame veiklos plane numatytų tikslų ir uždavinių vykdymas;

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo problemų sprendimas (parengti poįstatyminius aktus, organizuoti jų vykdymą apskrityse ir savivaldybėse);

Dalyvavimas rengiant statinių naudojimo priežiūros įstatymo koncepciją;

Dalyvavimas sprendžiant potencialiai pavojingų statinių privalomosios ir valstybinės priežiūros sutvarkymo problemas;

Nelegalių statybų prie vandens telkinių prevencija ir padarinių šalinimas;

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnų kvalifikacijos ir jų atestavimo programos rengimas ir vykdymas.

Viršininko pavaduotojas V. Leonavičius

FINANSŲ MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.

Strateginiai tikslai:

 

Sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokesčių sistemą.

 

Užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį.

 

Efektyviai valdyti valstybės skolą.

 

Pertvarkyti šalies finansų sistemą rengiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje 2004 metais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Finansų politikos planavimas ir įgyvendinimas (1 388 054 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės finansų valdymas.

Programos uždavinys – Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetas ir kiti valstybės fondai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių – reguliariai vertinti Lietuvos Respublikos ūkio ekonominę būklę ir teikti pasiūlymus dėl ekonominės politikos tikslinimo. Lietuvos Respublikos ūkio ekonominė būklė vertinama reguliariai (kas ketvirtį). Finansų ministerija kas ketvirtį teikia Ūkio ministerijai savo reguliavimo srities ekonominės būklės apžvalgą. Informacija Ūkio ministerijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 334 „Dėl reguliaraus Lietuvos Respublikos ūkio būklės įvertinimo ir ekonominės politikos tikslinimo tvarkos“ nustatytais terminais: kovo 1 d. (metų), birželio 1 d. (I ketvirčio), rugsėjo 1 d. (I pusmečio) ir gruodžio 1 d. (9 mėnesių).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse nustatyta, planuojant biudžetą, užtikrinti, kad būtų laikomasi biudžeto deficito limito. Bendrojo šalies biudžeto fiskalinis deficitas 2001 metais buvo 723,2 mln. litų (1,5 proc. BVP). Sudarant biudžetą, buvo įvertinti visi finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas. Valstybės biudžeto deficitas buvo 654,6 mln. litų (1,36 proc. BVP), kaip ir buvo numatyta peržiūrint fiskalinių rodiklių įvykdymą. Buvo įvertinta mokesčių įstatymų pakeitimų ir papildymų, muitų tarifų keitimo, kvotų nustatymo įtaka nacionaliniam biudžetui ir kitiems valstybės fondams bei parengti alternatyvūs pasiūlymai ir pateiktos pastabos.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta perimti iš Ūkio ministerijos makroekonominių rodiklių prognozės koordinavimo funkciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 269 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ buvo iš dalies pakeisti Finansų ministerijos nuostatai, numatant, kad Finansų ministerija organizuoja kartu su Lietuvos banku, ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozių rengimą. Lietuvos ūkio plėtros prognozę Finansų ministerija paskelbė 2001 metų balandžio 2 d. bei patikslino ją 2001 metų lapkričio 26 dieną. Ši priemonė atitinka ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano priemones, pagal kurias numatyta kasmet rengti vidutinės trukmės laikotarpio (trimetes) Lietuvos Respublikos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozes (priemonės kodas 2.2.2-P-A7) bei įgyvendinti makroekonominių rodiklių prognozių koordinavimo funkcijas Finansų ministerijoje (priemonės kodas 4.1-P-B13). Tačiau ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane nurodyti administraciniai-instituciniai bei finansavimo poreikiai nebuvo patenkinti.

Atsižvelgiant į priemonę, pagal kurią numatyta siekti didesnio fiskalinės politikos ir duomenų skaidrumo, internete skelbiami fiskaliniai rodikliai. Vykdant EPM įsipareigojimus, užpildytas TVF fiskalinio skaidrumo klausimynas ir paprašyta įvertinti, kaip šalis atitinka tarptautinius reikalavimus dėl fiskalinio skaidrumo. Pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus Finansų ministerijos interneto svetainėje skelbiami duomenys: nacionalinio biudžeto vykdymo (kas mėnesį), savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymo (kas mėnesį), valstybės biudžeto vykdymo (kas ketvirtį), konsoliduoto centrinio šalies biudžeto (kas ketvirtį), kreditorinio įsiskolinimo (kas ketvirtį), konsoliduoto bendro šalies biudžeto (metiniai duomenys). Taip pat skelbiama Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, kurioje išdėstyta fiskalinio deficito politika, bendrojo šalies biudžeto projekcijos 2001 - 2004 metams. Programa parengta vadovaujantis Europos Komisijos ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato nustatytais reikalavimais. Programą parengė darbo grupė, Vyriausybei pavedus, sudaryta Lietuvos finansų ministro įsakymu. Programą patvirtino Lietuvos Vyriausybė. 2001 m. spalio 1 d. ji pateikta Europos Komisijai. Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą sudaro keturios pagrindinės dalys, kuriose apžvelgiami pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos pokyčiai, planuojama pinigų politika, fiskalinė politika bei numatomos struktūrinės reformos. Ši programa yra ne tik ekonominis, bet ir politinis dokumentas, kuriame išdėstyti politiniai Vyriausybės įsipareigojimai sėkmingai įvykdyti ekonomikos ir struktūrines reformas. Programos parengimas reiškia kokybiškai naują Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių etapą – ekonominės politikos derinimą ir koordinavimą. Tai yra neatsiejama tolygaus Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungos bendrosios rinkos funkcionavimą sąlyga.

Siekiant, kad, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, būtų teikiami pagrįsti pasiūlymai dėl valstybės vykdomų funkcijų ir savivaldybėms pavestų funkcijų finansavimo, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurių reikia savivaldybėms pavestoms funkcijoms vykdyti, apskaičiavimo metodiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. pasitarimo sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo metodikos“ (protokolo Nr. 17, 6 klausimas), finansų ministras 2001 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 101 patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo laikinąsias rekomendacijas. Pagal šią metodiką 2002 metams valstybės biudžeto pervedamos lėšos (speciali tikslinė dotacija) atitinkamai valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai vykdyti apskaičiuotos taikant bendrą visoms savivaldybėms šių lėšų poreikio nustatymo metodiką. Numatoma, kad valstybės institucijos ir Vyriausybės įstaigos, atsižvelgdamos į įgyvendinimo praktiką, prireikus pateiks pasiūlymus dėl šių rekomendacijų patikslinimo.

Siekiant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą suderinti su jau priimtų ir numatomų priimti įstatymų nuostatomis, 2001 m. spalio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio nuostatos įgalins savivaldybes pagerinti savo biudžetų finansinę būklę, subalansuoti savivaldybių funkcijas su finansiniais ištekliais, stiprinti finansinę drausmę, efektyviau vykdyti kreditorinio įsiskolinimo stebėseną.

Siekiant labiau sukonkretinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis išlaikomų įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo, finansavimo ir kitus jų veiklos pagrindus, parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo projektas. Projektas apsvarstytas Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje ir grąžintas tikslinti. Šiuo metu rengiamas patikslintas įstatymo projektas.

Siekiant pagerinti lėšų investicijų projektams finansuoti planavimą bei projektų finansavimą, numatyta vykdyti investicijų projektų, finansuojamų naudojant valstybės paramą, įgyvendinimo ir po to vykdomos veiklos stebėseną. Priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 478 „Dėl valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“, sunorminta investicijų įgyvendinimo ir vykdomos veiklos stebėsenos tvarka. Stebėsena atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Biudžeto departamento investicijų skyrius yra surinkęs stebėsenos 2001 metų informaciją. Rengiant Valstybės investicijų programos projektą, tęsiamų investicijų projektų stebėsena atliekama papildomai pagal poreikį.

Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarka, parengta atsižvelgiant į strateginio planavimo ir programinio biudžeto rengimo principus.

Siekiant suderinti valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą su strateginio planavimo nuostatomis, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos projektą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo“. Joje reglamentuojama valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių projektų rengimas, valstybės biudžeto išlaidų sąmatų sudarymas, specialiųjų programų sudarymas ir vykdymas, savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas, biudžetų vykdymas ir atskaitomybė, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų skoliniai santykiai, valstybės vardu gaunamos negrąžintinos paramos naudojimas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir nacionalinio biudžeto lėšų, naudojamų projektams arba programoms bendrai finansuoti, valdymas, asignavimų valdytojų pareigų ir teisių, įgyvendinimas bei kiti klausimai.

Viena iš priemonių – planuoti biudžeto projekte lėšas konkretiems tikslams pasiekti. Ją vykdant, 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus strateginius tikslus (prioritetus). Ši nuostata įtvirtinta Strateginio planavimo metodikoje. Jos bus laikomasi rengiant ir kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Siekiant likviduoti valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir ūkio subjektų tarpusavio įsiskolinimus, buvo parengti konkretūs pasiūlymai dėl ūkio subjektų ir valstybės bei savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. posėdžio protokolo Nr. 22 nuostatas, buvo nuolat nagrinėjama, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnis, pagal kurį asignavimų valdytojai, savivaldybės ir biudžetinių įstaigų vadovai įpareigojami numatyti reikiamas lėšas sumokėti už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes. Vyriausybei kas ketvirtį buvo teikiami asignavimų valdytojų, kurie nesumažino kreditorinio įsiskolinimo, sąrašai su išvadomis bei pasiūlymais. Siekiant sumažinti įsiskolinimus, Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad speciali tikslinė dotacija 1997–2000 metų savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms, priimtoms skaičiuojant 1997–2000 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, iš dalies dengti skiriama savivaldybių biudžetinių įstaigų įsiskolinimui kreditoriams, susidariusiam iki 2002 m. sausio 1 d., dengti pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šio įsiskolinimo dengimo grafikus ir kitoms savivaldybių biudžetų skoloms dengti. Nustatyta, kad savivaldybės kiekvienam ketvirčiui pasibaigus turės pateikti Finansų ministerijai informaciją apie specialios tikslinės dotacijos, skirtos įsiskolinimui kreditoriams dengti, panaudojimą. Minėto įstatymo 14 straipsnyje valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, savivaldybėms ir biudžetinių įstaigų vadovams pavesta, sudarant 2002 metų išlaidų sąmatas, numatyti reikiamus asignavimus 2002 m. sausio 1 d. esamiems įsiskolinimams už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes padengti. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijoms pavesta tikrinti, ar laikomasi šios nuostatos ir ar teisingai sudaromos bei vykdomos išlaidų sąmatos.

Siekiant Strateginio planavimo metodiką suderinti su kitų teisės aktų nuostatomis, buvo numatyta ją patikslinti. Strateginio planavimo metodikos patikslinimo projektas buvo parengtas darbo grupėje. Siekiant sukurti strateginio planavimo dokumentą, atspindintį valstybės ilgalaikės raidos viziją, darbo grupė parengė valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepciją. Ši koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.1463. Šiuo metu darbo grupė tikslina metodiką. Numatoma, kad artimiausiu metu minėti darbai bus pabaigti.

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių – rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, siekti, kad žemės ūkio gamybai, žaliavos perdirbimo pramonės ir kaimo plėtrai būtų numatyta 10 procentų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (ši nuostata yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). Priemonė nustatyta siekiant sudaryti sąlygas žemės ūkio produkcijos gamintojams ir perdirbamajai pramonei didinti produkcijos konkurencingumą bei pasirengti dalyvauti Europos Sąjungos rinkose. Žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei ir veterinarijai 2001 metais skirta 8,4 proc. valstybės biudžeto lėšų. Šiai valstybės funkcijai finansuoti iš įvairių šaltinių skirta 14,6 proc. valstybės biudžeto lėšų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui ir 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta užtikrinti SAPARD programos bendrą finansavimą, remiantis Europos Sąjungos kasmet skiriamais finansinės paramos asignavimais, kurie tvirtinami metinėse finansavimo sutartyse (ši nuostata yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). 2001 metais SAPARD paramos programai bendrai finansuoti skirtos lėšos (45 mln. litų) liko nepanaudotos. SAPARD parama pradėta naudoti 2002 metais. Specialiosios nacionalinės kaimo plėtros programos SAPARD programai įgyvendinti 2000-2006 metais numatytos lėšos, nepanaudotos 2001 metais, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 14 straipsnio nuostatas, perkeltos į 2002 metus. Be to, 2002 metų valstybės biudžete šiam tikslui dar skirta 45 mln. litų ir tai visiškai užtikrina SAPARD programos bendrą finansavimą. Priemonė yra svarbi pasirengimui narystei Europos Sąjungoje.

Atsižvelgiant į Vyriausybės strateginį tikslą - rengtis narystei Europos Sąjungoje - bei įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas 77/1231 EB, 95/2988 EB, 97/2064 EB, 99/1260 EB, 99/1266 EB, 99/1267 EB, Finansų ministerijoje buvo įsteigtas savarankiškas padalinys - Vidaus audito metodologijos skyrius, atsakingas už vidaus audito metodikos kūrimą ir plėtrą valstybiniame sektoriuje, taip pat už vidaus audito funkcionavimo analizę ir išorinį vertinimą. 2001 metų viduryje, siekiant integruoti ir sustiprinti atsakomybę už vidaus audito ir vidaus finansų kontrolės plėtrą, įkurtas Finansų kontrolės metodologijos departamentas, kurio pagrindiniai uždaviniai yra dalyvauti formuojant vidaus audito sistemų ir vidaus finansų kontrolės (toliau vadinama - finansų kontrolė) plėtros politiką valstybės institucijose, įstaigose ir įmonėse, dalyvauti formuojant valstybinio sektoriaus vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijų tobulinimo politiką, rengti teisės aktus ir metodines medžiagas valstybinio sektoriaus vidaus audito ir finansų kontrolės klausimais ir koordinuoti jų taikymą, derinti kitų valstybės institucijų paruoštų norminių teisės aktų vidaus audito ir finansų kontrolės klausimais projektus, analizuoti ir vertinti valstybinio sektoriaus vidaus audito sistemos būklę bei Vidaus audito reikalavimų ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių vidaus auditą, taikymą valstybiniame sektoriuje.

Vykdydama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Finansų ministerija 2001 metų spalio 29 d. pateikė Vyriausybei kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu parengtus ir Vidaus audito komiteto prie Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto patvirtintus Vidaus kontrolės vertinimo metodinius nurodymus (ši priemonė numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). Šiems nurodymams pritarė Nuolatinė tarpžinybinė komisija vidaus audito sistemos kūrimui valstybiniame sektoriuje koordinuoti. Nurodymuose yra nustatyta institucijų (įstaigų) vadovų atsakomybė už vidaus kontrolės organizavimą, taip pat vidaus kontrolės sistemos principai ir vidaus kontrolės sistemų vertinimo nuorodos. Pažymėtina, kad ši priemonė svarbi rengiantis narystei Europos Sąjungoje.

Taip pat buvo parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarka. Ji patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarkos patvirtinimo“. Pagal šią tvarką atliekama asignavimų valdytojų programų vykdymo kontrolė ir vertinimas, kurių rezultatai naudojami rengiant valstybės biudžeto projektą. Programų vykdymo vertinimas yra vidaus audito sudedamoji dalis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta apskaičiuoti ir prognozuoti fiskalinio deficito dydį ir kitus Tarptautinio valiutos fondo memorandume nustatytus rodiklius. Fiskaliniai rodikliai prognozuojami trejiems metams. Juos prognozuojant, laikomasi TVF įsipareigojimų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių, pagal kurias numatyta, rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, siekti, kad žemės ūkiui būtų skiriama ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto lėšų (iš nacionalinio biudžeto ir kitų finansinių šaltinių), užtikrinti bendrą SAPARD programos finansavimą bei parengti valstybės įmonių ir įstaigų vidaus kontrolės sistemų vertinimo metodinius nurodymus, vykdymas aptartas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 .

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Viena iš Teisės derinimo priemonių 2001 metų plane numatytų finansų kontrolės priemonių yra parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, patvirtinimo projektą. Įgyvendindama šią priemonę bei Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1247 „Dėl Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“) priemonę, pagal kurią Finansų ministerijai pavesta kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, patvirtinimo“ projektą, Finansų ministerija kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu 2001 m. liepos mėnesį parengė ir pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito reikalavimų patvirtinimo“ projektą. Jį priėmus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1116), valstybės įmonės (įstaigos) vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) nustatytos pagrindinės vidaus audito atlikimo sąlygos, taisyklės, principai ir kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų atliekama ir skatinama kokybiška vidaus audito veikla, bei vidaus auditoriaus privalomos elgesio normos. Taip pat yra įgyvendintos atitinkamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“, šiuo nutarimu patvirtintų Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos nuostatų, Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos „Finansų kontrolė“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“) nuostatos ir Europos Komisijos atstovų rekomendacijos. Pažymėtina, kad Vidaus audito reikalavimai buvo parengti atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito standartus.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Finansų ministerija 2001 metais įgyvendino priemones, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintą Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarką iš Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytų lėšų savivaldybėms kompensuota jų išmokėtos sumos žalai atlyginti – 19884,3 tūkst. litų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą savivaldybėms pervestos visos joms priklausančios dotacijos: valstybės biudžeto specialios dotacijos – 14527 tūkst. litų (iš jų nepanaudotų 316,4 tūkst. litų grąžinta valstybės biudžetui); valstybės biudžeto bendroji dotacija – 89426 tūkst. litų; valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija – 147095 tūkst. litų.

Buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams prarastas turtas buvo grąžinamas arba jo vertė atlyginama pagal Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo“. Šis nutarimas, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymu, nuo 1999 m. gruodžio 31 d. neteko galios. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1238 „Dėl kompensacijų už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams perskaičiavimo“ buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams perskaičiuotos santykiu 1 litas už 1 rublį nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2000 m. spalio 21 d. jau išmokėtos konfiskuoto turto vertės atlyginimo sumos bei konfiskuoto turto vertės atlyginimo sumos, dėl kurių buvo priimti sprendimai pagal Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 368, tačiau jos nebuvo išmokėtos iki 2000 m. spalio 21 dienos. 2001 metais valstybės biudžete pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1238 perskaičiuotoms kompensacijoms už prarastą turtą buvo numatyta 2667 tūkst. litų, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 170 „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžete numatytų asignavimų perskaičiuotoms kompensacijoms už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams išmokėti paskirstymo savivaldybėms“ buvo paskirstyti savivaldybėms. Visa ši 2001 metų valstybės biudžete numatyta asignavimų suma 2001 metais savivaldybėms pervesta.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Nustatant vertinimo kriterijus, buvo pasitelktas ekspertinis procesų vertinimas, pagal tuo metu buvusią situaciją. Rezultatai, pasiekti įgyvendinant programos priemones, atitinka planuotus vertinimo kriterijus ir rodiklius.

Tobulinant finansinio valdymo priemones, sukurtas ir įdiegtas (80 proc.) ketvirtinio prognozavimo, analizės ir stebėsenos makromodelis. Laiku įvertinti finansiniai pasiūlymai ir teikti nauji alternatyvūs fiskalinės politikos pasiūlymai (100 proc.).

Biudžeto sandaros reformą buvo planuota įgyvendinti 60 procentų. I pusmetį buvo atlikti dideli darbai tęsiant reformą, tačiau šiuo laikotarpiu reforma vyko ne taip sparčiai dėl Nacionalinio plėtros plano koncepcijos praktinio įgyvendinimo (reikėjo suformuoti atitinkamus administracinius gebėjimus, pertvarkyti Finansų ministerijos struktūrą ir įkurti naujus padalinius), taip pat dėl Vyriausybių kaitos (pakeisti trejų metų biudžeto prioritetai ir į tai reikėjo atsižvelgti sudarant biudžetą). Vertinant priemonės įgyvendinimą per metus, reikėtų pažymėti, kad iš esmės reforma vyko sparčiai ir pasiekti teigiami poslinkiai biudžeto sudarymo procesuose.

Kriterijus, pagal kurį numatyta iš Ūkio ministerijos perimti investicijų planavimo funkcijas, įgyvendintas (100 proc.). Dokumentai, kurių reikia minėtoms funkcijoms perimti, parengti dar 2001 m. I pusmetį. Tai leido II pusmetyje laiku parengti bei pateikti Vyriausybei ir Seimui Valstybės investicijų programos projektą.

Planuotas valstybės nebiudžetinių fondų perėmimas į biudžetą įvykdytas (75 proc.). Nuo 2001 metų, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, per valstybės biudžetą pradėta perskirstyti dauguma nebiudžetinių fondų. Nuo 2002 metų jau ir Kelių fondas perskirstomas per biudžetą.

Vertinimo kriterijuose nustatyta, kad kvalifikacijai kelti vienam darbuotojui bus skiriama po 4 valandas. Šio kriterijaus vykdymą sunku įvertinti, nes nebuvo užtikrinta formali kvalifikacijai kelti skirto laiko apskaita. Tačiau galima būtų teigti, kad kriterijus iš esmės įvykdytas. Reikėtų pažymėti, kad Biudžeto departamento darbuotojai ne tik patys dalyvavo kursuose ar mokymuose kaip klausytojai, tačiau dalyvavo pagal USAID projektą „The Capacity Building Program under the transit – Europe project“ atnaujinant bei dėstant parengtą mokymo medžiagą Finansų ministerijos mokymo centre. Finansų ministerijos darbuotojai dalyvavo mokymuose, surengtuose pagal SPP-1 programą (mokymai vyko 6 mėnesius, kas mėnesį vyko keleto darbo dienų kursai, buvo rašomi ir vertinami kursiniai darbai), taip pat kituose mokymuose (pvz., dėl Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos ir kt.).

Programos uždavinys – mokesčių politika.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Šio uždavinio įgyvendinimo priemonės nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos strateginius prioritetus – rengtis narystei Europos Sąjungoje ir užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas padidinti nedeklaruojamą minimumą ir nustatyti, kad gyventojai, kurie jau deklaruoja pajamas, papildomai jų nedeklaruos. Jam Vyriausybė pritarė 2001 m. kovo 30 dieną.

Viena iš priemonių – rengiamame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatyme numatyti sąlygas savarankiškai dirbti išsipirkus vienkartinį patentą. Šios priemonės nuostatos numatytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte, kuris šiuo metu pateiktas Vyriausybei. Vyriausybė sprendimo dėl jo dar nepriėmė.

Siekiant suderinti prekių apmokestinimą akcizais su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis, reglamentuojančiomis apmokestinimą akcizais, buvo parengtas naujos redakcijos Akcizų įstatymo projektas, kuris priimtas 2001 m. spalio 30 d. (įstatymas Nr. IX-569).

Siekiant suderinti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su Europos Sąjungos acquis nuostatomis pridėtinės vertės mokesčio srityje, buvo parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas. Šiam projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1375 ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui.

Įgyvendinant nuostatą keisti visus mokesčių įstatymus, kuriuose numatytos lengvatos, 2001 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Pelno mokesčio įstatymas, pagal kurį buvo atsisakyta lengvatos investicijoms, kaip žalingos konkurencijos mokesčių srityje, ir nustatytas mažesnis 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Be to, Vyriausybė 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1375 pritarė naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektui, kurio tikslas – suderinti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su Europos Sąjungos acquis nuostatomis pridėtinės vertės mokesčio srityje.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 21 dieną. Jame nustatyta, kad ataskaitos apie gaunamą ir (arba) teikiamą labdarą ir (arba) paramą Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos kartą per metus.

Siekiant suderinti Muitinės kodekso nuostatas su Europos Sąjungos nuostatomis, 2001 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas Muitinės kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57, 63, 66, 68, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97, 106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 132, 137, 139, 141, 157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 187, 188, 189, 193, 197, 198, 2002, 203, 205, 206, 208, 213, 214, 215, 216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 228, 229 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5-1, 54-1, 54-2, 56-1, 85-1, 150-1, 165-1, 195-1, 198-1, 216-1, 216-2, 216-3, 216-4, 216-5, 216-6 straipsniais įstatymas.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitų (ir mokesčių) grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti, kai muitai (ir mokesčiai) įregistruoti nepagrįstai ir muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia, tvarkos projektą, 2002 m. sausio 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 36 „Dėl muitų ir mokesčių grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarkos patvirtinimo“. Jo tikslas – detaliai reglamentuoti muitų ir mokesčių grąžinimą, atsisakymą juos išieškoti bei suderinti su Europos Sąjungos nuostatomis.

Siekiant užtikrinti sėkmingą socialinio draudimo įmokų ir mokesčių administravimo sujungimą bei vientisos įmokų ir mokesčių sistemos sukūrimą, buvo numatyta parengti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir nacionalinio biudžeto mokesčius administruojančių institucijų struktūrų sujungimo planą. Šiuo metu minėtas planas suderintas ir artimiausiu metu bus patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko.

Siekiant detaliai reglamentuoti mokesčių mokėjimo muitinėje tvarką, parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 43 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 748 „Dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos“ dalinio pakeitimo“.

Siekiant naujai reglamentuoti mokestinių ginčų nagrinėjimo, patikrinimų, mokestinių nepriemokų išieškojimo procesą bei sureguliuoti mokesčio administratorių ir mokesčių mokėtojų teises ir pareigas, buvo parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. birželio 26 dieną.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta parengti teisės aktus, leidžiančius atsisakyti specialių blankų naudojimo, 2001 m. birželio 8 d. buvo išleistas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 168 „Dėl Finansų ministro 1997 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 164 „Dėl važtaraščių blankų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ ir finansų ministro įsakymas Nr. 169 „Dėl važtaraščių rekvizitų nustatymo“, reglamentuojantis specialių važtaraščių naudojimą tik pervežant akcizines prekes, kitų prekių pervežimui paliekant laisvos formos dokumentą.

Siekiant su Europos Sąjungos direktyvomis suderinti prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarką, muitinės sandėlių įsteigimo tvarką ir muitinės sandėlio taisykles, muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarką bei negrąžinamojo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarką, atitinkamai buvo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1557 „Dėl Prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 744 „Dėl Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 705 „Dėl Muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 766 „Dėl negrąžinamojo eksporto procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“.

Viena iš priemonių – prisijungti prie 1972 metų muitinės konvencijos dėl konteinerių, siekiant užtikrinti šios konvencijos nuostatų taikymą Lietuvoje. 2001 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta nustatyti cukraus sektoriaus mokesčius: cukraus mokestį, pakeičiantį cukraus akcizą, ir virškvotinio cukraus mokestį. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymą (2002 m. sausio 24 d. Nr. IX-728) ir Lietuvos Respublikos baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymą (2002 m. sausio 24 d. Nr. IX-729). Cukraus mokesčio įstatymo tikslas – apsaugoti Lietuvos cukraus rinką, Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos cukraus rinkos reguliavimo priemones, kurių pagrindinė - virškvotinės baltojo cukraus produkcijos administravimo sistema.

Siekiant užtikrinti sėkmingą socialinio draudimo įmokų ir mokesčių administravimo sujungimą, numatyta papildomai apsvarstyti ir atnaujinti valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai parengimo darbų vykdymo planą, jį vykdyti. Planas atnaujintas 2001 metų IV ketvirtyje (jį įgyvendinti numatyta 2003 m. I ketvirtį).

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengta ir pateikta Vyriausybei mokesčių koncepcija, kurios tikslas nubrėžti būsimos Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos gaires, jos reformavimo kryptis siekiant sukurti darnią, šiuolaikinę Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą, skatinančią sparčią Lietuvos ekonomikos raidą, stabilias biudžetų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, teisingą konkurenciją, taip pat užtikrinančią, kad mokesčių teisės aktai būtų suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.

Siekiant nauju, tarptautine praktika besiremiančiu įstatymu reglamentuoti gyventojų pajamų apmokestinimą, kurį šiuo metu reglamentuoja nuo 1990 metų galiojantis ir ne kartą tikslintas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, buvo parengtas ir pateiktas Vyriausybei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas.

Siekiant sukurti ir įtvirtinti aiškią, suprantamą, į žinių visuomenės ir laisvo kapitalo judėjimo užtikrinimą orientuotą Lietuvos ir užsienio įmonių pelno apmokestinimo tvarką, buvo parengtas Pelno mokesčio įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 dieną.

Siekiant sumažinti paskirstytajam pelnui (dividendams) taikomus pelno ir pajamų mokesčių tarifus, buvo parengtas Pelno mokesčio įstatymo projektas (įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 d.) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas (projektas pateiktas Vyriausybei).

Siekiant reformuoti ir priskirti savivaldybėms pastovius vietinius mokesčius bei rinkliavas, buvo parengtas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Vyriausybė 2002 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Šiame įstatymo projekte išplečiamas vietinių rinkliavų objektų sąrašas.

Siekiant nustatyti, kad vertinant sandorius apmokestinimo tikslais turi būti teikiama pirmenybė sandorio ekonominei prasmei ir tikriesiems šalių ketinimams, o ne pačiam formaliai įformintam sandoriui (t.y. turi būti įgyvendinta turinio pirmenybės prieš formą koncepcija), buvo parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jis suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir šiuo metu pateiktas Teisingumo ministerijai vizuoti.

Įgyvendindama nuostatą sujungti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir nacionalinio biudžeto mokesčių administravimą, Vyriausybė 2001 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 2, 34, 36, 37(1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Finansų ministerijos parengtiems įstatymų projektams ir pateikė juos Seimui. Šiuo metu projektai svarstomi komitetuose. Jų tikslas – efektyviau administruoti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, siekiant minimizuoti administravimo išlaidas bei užtikrinti jų surinkimą.

Siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui dirbtinai sumažinant prekių vertę bei suderinti muitinės prekių vertės nustatymą su Europos Sąjungos reikalavimais, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1224 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 748 „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriame reglamentuoti muitinės prekių vertės nustatymo būdai.

Siekiant suvienodinti muitinės pareigūnų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, socialines garantijas su kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų socialinėmis garantijomis, buvo parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (jį priėmus, būtų nustatyta operatyvinę veiklą vykdančių muitinės padalinių pareigūnų valstybinė pensija ir reglamentuotas jos skyrimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ papildymo“ projektas (jį priėmus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas būtų draudžiami Lietuvos muitinės pareigūnai). Projektai buvo parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymo projekto svarstymas Vyriausybėje atidėtas – tikslinant Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta atsižvelgti į nuostatą suvienodinti muitinės pareigūnų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, socialines garantijas su kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų socialinėmis garantijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas grąžintas tikslinti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarime Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ yra daug pasenusių nuostatų, neatitinkančių šiuo metu galiojančių teisės aktų (numatoma nutarimą išdėstyti nauja redakcija).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant priimti Muitinių bendradarbiavimo tarybos 1982 m. birželio 16 d. rekomendaciją „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ ir Europos Ekonomikos komisijos vidaus transporto komiteto 1983 m. vasario 2 d. rezoliuciją „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“, 2001 m. birželio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1538 „Dėl muitinių bendradarbiavimo tarybos 1982 m. birželio 16 d. rekomendacijos „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ ir Europos Ekonomikos komisijos vidaus transporto komiteto 1983 m. vasario 2 d. rezoliucijos „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ (priemonės kodas 3.8.3-T-B14).

Siekiant reglamentuoti muitų ir (arba) mokesčių už prekes, kurių importuotojas atsisakė, grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarką ir suderinti jos nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 565 „Dėl muitų ir (arba) mokesčių už importuotojo atsisakytas prekes grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarkos patvirtinimo“ (priemonės kodas 3.8.3-T-B42).

Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano skyriuje „Mokesčiai“ numatytos priemonės, pagal kurias Finansų ministerija 2001 metais turėjo parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą (priemonės kodas 3.3.2-T-B1) ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projektą (priemonės kodas 3.3.2-T-B2), buvo aptartos kalbant apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Taip pat aptartos skyriuje „Muitai“ numatytos priemonės, pagal kurias Finansų ministerija turėjo parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B2), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl negrąžinamojo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B3), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinės sandėlių įsteigimo tvarkos ir muitinės sandėlio taisyklių patvirtinimo naujos redakcijos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B1), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B6), Lietuvos Respublikos muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B40.1), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B5) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitų (ir mokesčių) grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti, kai muitai (ir mokesčiai) įregistruoti nepagrįstai ir kai muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia, tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B43).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijus, pagal kurį numatyta nustatytu laiku parengti teisės aktus, numatytus Vyriausybės veiklos programoje, įvykdytas ne 100 proc., kaip buvo planuota, bet 90 procentų. Dėl objektyvių priežasčių (jos aptariamos, kalbant apie neįvykdytas priemones) kai kurių teisės aktų parengimo terminai nukelti vėlesniam laikotarpiui.

Kriterijus, pagal kurį numatyta rengti atsakymus į gyventojų, žiniasklaidos arba organizacijų paklausimus, įvykdytas 100 procentų.

Kaip ir buvo planuota, 50 proc. teisės aktų suderinta su Europos Sąjungos reikalavimais, jie parengti atsižvelgiant į tarptautinę ir Europos Sąjungos apmokestinimo praktiką.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo koncepciją, o kai koncepcijai bus pritarta, parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, neįvykdyta dėl pavėluotai patvirtintos Mokesčių koncepcijos (turėjo būti patvirtinta vasario mėnesį, o patvirtinta buvo tik gegužės mėnesį) ir įvykusios Vyriausybių kaitos.

Taip pat neįvykdyta priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Kontrabandos ir vengimo mokėti mokesčius kontrolės ir prevencijos programos projektą. Kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su siūlymu atidėti priemonės įvykdymo terminą 2002 metų II ketvirčiui.

Priemonė, pagal kurią numatyta suderinti Klaipėdos ir Kauno laisvųjų ekonominių zonų pirmųjų etapų – atskyrimo nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos infrastruktūros ir atvykimo bei išvykimo punktų projektus, neįvykdyta, nes teritorijų atribojimas priklauso nuo zonos valdymo bendrovių, kurios, pasikeitus Laisvųjų ekonominių zonų įstatymui, turi pateikti reikalingus dokumentus Muitinės departamentui. Apie šios priemonės vykdymo eigą Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo informuota raštu.

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti teisės aktus, supaprastinančius tranzito procedūras, skatinančius mišriųjų vežimų ir logistikos centrų plėtrą, neįvykdyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu naujos redakcijos nutarimo dėl muitinės tranzito procedūros atlikimo tvarkos projekto parengimo terminas atidėtas (priemonė bus vykdoma 2002 m. I ketv.).

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projektą, neįvykdyta. Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projekto pateikimo terminas atidėtas (įvykdymo terminas – 2002 metų I ketvirtis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, vykdoma. Atsižvelgdami į tai, kad sistemiškai reformuojant mokesčių sistemą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas tiesiogiai priklauso nuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto (įvedus nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą fiziniai asmenys galėtų mažinti savo pajamas leidžiamais atskaitymais, t.y. dalimi palūkanų, sumokėtų už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti), bei į tai, kad Vyriausybė dar nėra pritarusi šiam Finansų ministerijos pateiktam projektui, manome, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo koncepcijos projektas turi būti teikiamas tik pritarus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui.

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ naujos redakcijos projektą, vykdoma. Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projekto pateikimo terminas atidėtas (numatytas terminas - 2002 m. I ketvirtis).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 2092, 2093, 210, 211, 224, 225, 237, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2095, 2096 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 ir 3212 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai patikslinti pagal institucijų pateiktas pastabas ir artimiausiu metu bus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagrindinis šių projektų tikslas – numatyti atsakomybę už muitinės apgaulę – veiką, kai asmuo apgaulės būdu (klastojant dokumentus, pateikiant muitinei neteisingus duomenis ir kt.) suklaidina muitinę ir taip visai ar iš dalies nesumoka importo ar eksporto muitų ir mokesčių arba išvengia įstatymuose numatytų draudimų ar apribojimų taikymo.

Programos uždavinys – finansinių įsipareigojimų vykdymas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta vykdyti visų tiesioginių ir netiesioginių valstybės skolinių įsipareigojimų stebėseną. Visų tiesioginių ir netiesioginių valstybės skolinių įsipareigojimų stebėsena (administravimas, apskaita, statistika) atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Valstybės skolinių įsipareigojimų apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 134 nustatyta tvarka. Visi skoliniai įsipareigojimai vykdomi laiku sutartyse numatytomis sąlygomis bei apskaitomi cento tikslumu pagal bankinius dokumentus.

Siekiant geriau administruoti paskolas, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų paskolų teikimo tvarkos projektą. Valstybės skolos įstatymo pataisos priimtos 2001 m. balandžio 17 dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 667 „Dėl paskolų iš vidaus ir užsienio paskolų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ priimtas 2001 m. birželio 4 dieną. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas – patikslinti nuostatas, susijusias su paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, teikimo tvarką, numatyti paskolų administravimą gerinančias priemones, sugriežtinti reikalavimus skolininkams ir skolininkams, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.

Šio įstatymo poveikis:

1) Vyriausybė nustatė užsienio ir vidaus paskolų, gaunamų valstybės vardu ir su valstybės garantija, teikimo ir grąžinimo tvarką, kuria buvo sugriežtintos ir supaprastintos valstybės garantijų ir paskolų suteikimo sąlygos, įvardintos institucijos, dalyvaujančios šiame procese, bei patvirtintos suteiktų paskolų administravimo priemonės;

2) Vyriausybė nustatė paskolų pripažinimo beviltiškomis tvarką bei šių paskolų nurašymo ir revizavimo galimybę;

3) įteisinta galimybė kapitalizuoti arba parduoti įmonių skolas;

4) praplėstos Finansų ministerijos ir AB Turto banko teisės, administruojant paskolas, t.y. Finansų ministerija ir Turto bankas be atskiro Vyriausybės sprendimo gali peržiūrėti paskolos suteikimo sąlygas, pasirašyti paskolų sutarčių pakeitimus;

5) sugriežtinta skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, atsakomybė, t.y. be Finansų ministerijos leidimo skolininkai neturi teisės prisiimti naujų turtinių įsipareigojimų, privalo pateikti informaciją apie esamas ir atidaromas naujas sąskaitas bankuose bei rekvizitų pasikeitimus; privalo pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta palaipsniui atsisakyti valstybės garantijų suteikimo ūkio subjektams, Vyriausybė sugriežtino valstybės garantijų suteikimo tvarką, t.y.:

1) atsisakyta teikti valstybės garantijas dėl paskolų, skiriamų įmonių apyvartinių lėšų trūkumui dengti;

2) valstybės garantijos teikiamos tik į Valstybės investicijų programą įtrauktiems investicijų projektams, leidžiantiems sukaupti pakankamai lėšų paskolai grąžinti, finansuoti;

3) valstybės garantija teikiama ne daugiau kaip 80 proc. gaunamos paskolos sumos;

4) biudžeto asignavimų valdytojams uždrausta prisiimti skolinius įsipareigojimus (tarp jų – imti paskolas su valstybės garantija).

Taip pat sumažintas pasirašomų garantijų limitas: 2002 m. – 100 mln. litų (2001 m. – 390 mln. litų).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta parengti paskolų Savivaldybių infrastruktūros plėtros 2000–2004 metų programai finansuoti teikimo tvarką. Kadangi Vyriausybės nustatyta paskolų ir valstybės garantijų suteikimo tvarka sudarė galimybę sutrumpinti projektų tvirtinimo ir paskolų suteikimo trukmę, ši tvarka taikoma ir teikiant paskolas Savivaldybių infrastruktūros plėtros 2000-2004 m. programai finansuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones buvo parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių“ projektas, kuris 2001 m. lapkričio 30 d. pateiktas Vyriausybei. Nutarimas priimtas 2002 m. sausio 7 dieną. Minėtame nutarime nustatomos svarbiausios Lietuvos valstybės vidutinės trukmės skolinimosi vidaus ir užsienio rinkose politikos kryptys, kuriomis bus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybei skolinantis ir valdant valstybės skolą ir į kurias bus atsižvelgiama rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybės investicijų programas iki 2004 metų gruodžio 31 dienos. Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos kryptys parengtos atsižvelgiant į Vyriausybės strateginį prioritetą rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valstybės vardu gautų paskolų grąžinimo terminų atidėjimo ir atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo projektą. Vykdant šią priemonę, paskolų grąžinimas numatytas 2002 m. valstybės biudžete. Atleidimas nuo delspinigių 2002 m. vasario 15 d. buvo svarstomas Valstybinėje paskolų komisijoje, kuri nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atleisti akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas bus pateiktas Vyriausybei.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane numatyta įdiegti automatizuotą skolos valdymo sistemą (priemonės kodas 3.3.1-P-A6). Automatizuota skolos valdymo sistema yra įdiegta, tačiau dėl poreikių pokyčių ji turi būti nuolat tobulinama.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta toliau įgyvendinti energijos taupymo būste projektą, pasirašyti su Pasaulio banku ar kita tarptautine finansų institucija naujos paskolos sutartį dėl gyvenamųjų namų ir socialinės paskirties pastatų atnaujinimo. Naudojant Japonijos Vyriausybės suteiktą 502 tūkst. JAV dolerių negrąžintiną finansinę paramą, yra ruošiama nauja Būsto plėtros koncepcija (strategija). Šios strategijos darbams koordinuoti aplinkos ministro įsakymu ministerijoje sudarytas Koordinacinis komitetas. Minėtos strategijos pagrindu (ją numatoma paruošti per 2002 m. I pusmetį) Pasaulio bankas numato suteikti Lietuvai apie 20 mln. JAV dolerių paskolą gyvenamųjų namų renovacijai. Paskolos sutartį numatoma pasirašyti 2002 m. II pusmetyje.

Programos uždavinys – valstybės piniginių išteklių valdymas bei jų naudojimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Įgyvendinant uždavinį, valstybės iždo sąskaitoje buvo kaupiami valstybės biudžeto ir kitų nustatytų valstybės fondų piniginiai ištekliai, išduodamos lėšos asignavimų valdytojams, tvarkoma šių procesų apskaita, rengiama nacionalinio biudžeto įvykdymo apyskaita bei atliekami kiti darbai. Viena iš pagrindinių priemonių valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijoms atlikti – kompiuterizuota Valstybės iždo apskaitos ir mokėjimų sistema (ją plačiau aptarsime, nagrinėdami Kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau - VBAMS) plėtros ir modernizavimo programos vykdymą).

Programos tikslas – verslo sąlygų gerinimas, įgyvendinant pažangias priemones mokesčių, muitinės formalumų kapitalo rinkos ir apskaitos srityse.

Programos uždavinys – finansų institucijų valdymas ir kontrolė.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Daugelis pateiktų priemonių svarbios įgyvendinant Vyriausybės strateginius tikslus, pagal kuriuos siekiama pasirengti narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Įgyvendinant Vyriausybės programą, parengtas Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektas. 2001 m. balandžio 5 d priėmus šį įstatymą, sudarytos sąlygos nuosekliam Lietuvos banko pinigų politikos strategijos vykdymui bei galimybei bazine valiuta parinkti eurą ir nustatyti oficialų lito kursą euro atžvilgiu nesant nepaprastųjų aplinkybių.

Siekiant įvesti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, buvo parengti teisės aktai Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui įgyvendinti (ši priemonė numatyta ir Teisės derinimo priemonių 2001 metų plane):

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr.992 „Dėl atskaitymų į Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą“;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr.1100 „Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo“;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr.1594 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro iždo lėšų investavimo tvarkos ir dydžių patvirtinimo“;

4) finansų ministro 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 203 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narės stojamojo mokesčio dydžio, mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo“;

5) finansų ministro 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 204 „Dėl leidimų vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą išdavimo tvarkos patvirtinimo“;

6) finansų ministro 2001 m. spalio 25 d. įsakymas Nr.295 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro įstatų“;

7) finansų ministro 2001 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr.329 „Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro finansinių ataskaitų paskelbimo tvarkos“.

Šie teisės aktai buvo parengti siekiant įsteigti Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo priėmimas ir civilinės atsakomybės draudimo biuro įsteigimas – tai būtinos sąlygos Lietuvai siekiant tapti Europos „Žalios kortos“ sistemos nare ir įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Žemės ūkio banką, 2001 m. rugpjūčio mėn. buvo patvirtinta akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo programa. Paraišką dalyvauti akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo konkurse pateikė vienas bankas – Vokietijos bankas „Norddetsche Landesbank Girozentrale“, kuris ir buvo paskelbtas nugalėtoju. 2002 m. vasario 18 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas su šiuo banku pasirašė valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartį.

Priemones, pagal kurias numatyta, parengti Lietuvos Respublikos draudimo išmokų investuotojams įstatymo projektą bei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo projektą, plačiau aptarsime, kalbėdami apie Nacionalinės aquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 54, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris Seime buvo priimtas 2001 m. gegužės 22 d. kartu su kitais minėto įstatymo straipsnių pakeitimais. Šios pataisos buvo priimtos įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir panaikino laisvo kapitalo judėjimo apribojimus investuojant draudimo įmonių įstatinį kapitalą bei techninius atidėjimus.

Plėtojant turizmo ir pramogų verslą, parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, reikalingi minėtam įstatymui įgyvendinti.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Funkcionuojanti rinkos ekonomika, įskaitant struktūrines reformas“ buvo numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Lietuvos taupomąjį banką. 2001 m. gegužės mėn. buvo pasirašyta valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos taupomojo banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartis ir šis bankas parduotas strateginiam investuotojui Estijos bankui AS „Hansapank“.

Minėtame plane taip pat buvo numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Lietuvos žemės ūkio banką. Šią priemonę aptarėme, kabėdami apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymą.

Siekiant suderinti Draudimo įstatymą su Europos Bendrijos 1957 m. kovo 25 d. steigimo sutarties 56 straipsnio reikalavimais, 2001 m. gegužės 22 d. buvo priimtas Draudimo įstatymo 54, 55 straipsnių pakeitimo įstatymas (ši priemonė numatyta Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Laisvas kapitalo judėjimas“).

Vykdydama Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Draudimas“ numatytas priemones, Valstybinė draudimo priežiūros tarnybos valdyba priėmė nutarimus dėl pagalbos turistams draudimo bei dėl teismo išlaidų draudimo. Šie nutarimai buvo priimti, siekiant įgyvendinti Europos Tarybos 1984 m. gruodžio 10 d. direktyvą 94/641/EEB, pataisančią pagalbos turistams srityje Pirmąją direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų, norminių teisės aktų bei administracinių nuostatų, susijusių su tiesioginio draudimo (išskyrus gyvybės draudimą) veiklos pradėjimu ir plėtojimu, derinimo, taip pat Europos Tarybos 1987 m. birželio 22 d. direktyvą 87/344/EEB dėl teismo išlaidų draudimą reglamentuojančių įstatymų, įstatymų lydimųjų aktų ir administracinių nuostatų derinimo.

Vykdant Europos Sąjungos direktyvas dėl autotransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų derinimo (72/166/EEB; 84/5/EEB, 90/232/EEB), 2001 m. birželio 14 d. buvo priimtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Vykdant Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Vertybiniai popieriai ir investicinės paslaugos“ numatytas priemones, priimtas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas, kurio paskirtis sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai funkcionuoti vertybinių popierių rinkai, kad būtų maksimaliai apsaugoti investuotojų interesai bei sisteminė rizika. Minėtas įstatymas priimtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas: 1993 m. gegužės 10 d. 93/22/EEB investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje, 1989 m. lapkričio 13 d. 89/592/EEB dėl pasinaudojimo viešai neatskleista informacija uždraudimo reglamentavimo koordinavimo, 1989 m. balandžio 17 d. 89/298/EEB dėl reikalavimų prospekto, skelbtino viešai siūlant vertybinius popierius, sudarymui, patikrinimui ir platinimui koordinavimo ir kitas.

Taip pat priimtas Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, pagal kurį numatoma mokėti draudimo išmokas investuotojams investicines paslaugas teikiančių įmonių bankroto atveju. Minėtas įstatymas priimtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą - 97/9/EB dėl kompensavimo investuotojams sistemų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai, pagal kuriuos numatyta atstovauti valstybei įmonėse bei vykdyti Vyriausybės įsipareigojimus kreditoriams, įvykdyti (100 proc.).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių - parengti Lietuvos Respublikos finansų institucijų įstatymo projektą. Minėtas projektas rengiamas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas: 2000 m. kovo 20 d. 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, 2000 m. rugsėjo 18 d. 2000/28/EB, iš dalies pakeičiančią 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, bei kitas direktyvas. Finansinių institucijų įstatymo projektas buvo parengtas ir 2000 m. gruodžio 20 d. pateiktas Vyriausybei, o 2001 m. kovo 21 d. – Seimui. 2001 m. birželio 12 d. jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Artimiausiu metu patikslintą įstatymo projektą numatoma pateikti Vyriausybei.

Priemonė, pagal kurią 2001 metais numatyta parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo koncepciją, o kai koncepcijai bus pritarta, parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo projektą, neįvykdyta. Ji numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse (įvykdymo terminas 2002 m. I ketvirtis). Numatyta, kad jeigu Loterijų įstatymo koncepcijai bus pritarta, turės būti pateiktas Loterijų įstatymo projektas kartu su Investicijų įstatymo pataisomis, numatant apribojimų panaikinimą užsienio investicijoms į loterijų veiklą.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta parengti Būsto hipotekinio (užstatinio) finansavimo sistemos sukūrimo projektą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Hipotekinio kreditavimo programos – koncepcijos patvirtinimo ir darbo grupės Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų projektams parengti sudarymo“ projektas, kuris 2002 m. vasario 20 d. pateiktas Vyriausybei.

Priemonė, pagal kurią Finansų ministerija turėjo parengti Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pataisas, susijusias su privalomojo kaupiamojo pensijų draudimo įvedimu, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse (jos įvykdymo terminas 2002 m. II ketvirtis).

Programos uždavinys – apskaitos metodologijos kūrimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Siekiant nustatyti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarką, taip pat buhalterinės apskaitos sąskaitų planą ir jo taikymo tvarką, parengtos Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų), buhalterinės apskaitos taisykles.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, pagal kurias numatyta parengti Lietuvos Respublikos apskaitos projektą ir Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo projektą, aptarsime, kalbėdami apie Nacionalinės acquis priėmimo programos priemones.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Finansinė atskaitomybė ir auditas“ numatytas priemones, parengti ir priimti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės ir Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymai. Šie įstatymai pakeitė galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą. Pagrindinis naujų įstatymų rengimo tikslas - suderinti apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus su Europos Sąjungos teise. Ketvirtoji Europos Bendrijos Tarybos direktyva (78/660 EEC) reglamentuoja metinę finansinę atskaitomybę ir taikoma tik ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems ūkio subjektams, turintiems juridinio asmens teises. Buhalterinės apskaitos įstatymas bus taikomas ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, ūkininkams ir notarams bei advokatams. Todėl atsižvelgiant į Pasaulio banko ekspertų rekomendacijas vietoje galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo parengti Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai. Buhalterinės apskaitos įstatymo projekte pateiktos pagrindinės apskaitos sąvokos ir, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybėse įprastą praktiką turėti nacionalinius apskaitos standartus ir Pasaulio banko rekomendacijas, numatyta rengti ir taikyti nacionalinius apskaitos standartus. Projekte numatyta, kad Apskaitos standartus sudaro Verslo apskaitos standartai, skirti ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, siekiantiems pelno, ir Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai, skirti biudžetinėms įstaigoms.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Praktikoje gyventojams, įmonėms ir žiniasklaidai iškyla klausimų dėl naujų teisės aktų taikymo. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatytas vertinimo kriterijus – atsakymų į paklausimus rengimas. 2001 metais atsakyta į visus paklausimus, gautus iš verslo, valstybinio sektoriaus įmonių, įstaigų bei organizacijų. Naujai priimti įstatymai buvo pristatyti visuomenei žiniasklaidos priemonėse, organizuojant susitikimus su profesinėmis asociacijomis, konferencijų ir susitikimų metu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta parengti nacionalinius apskaitos standartus. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programą, priemonės įvykdymo terminas numatytas 2004 m. IV ketvirtyje. Standartų rengimo procesas yra ilgalaikis ir nuolatinis procesas. Nors jau yra parengta dalis apskaitos standartų projektų, nėra įsteigtas Apskaitos institutas, kuris turės pateikti Verslo apskaitos standartų projektus visuomenei ir juos patvirtinti. Apskaitos institutą numatoma įsteigti 2002 metais.

Programos tikslas – tarptautiniai santykiai.

Programos uždavinys – tarptautinių įsipareigojimų vykdymas finansų srityje.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Daugelis čia pateiktų priemonių svarbios, įgyvendinant Vyriausybės strateginį tikslą – rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vadovaujantis Europos Komisijos ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato nustatytais reikalavimais buvo parengta Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą. Jai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1175 „Dėl Lietuvos ekonominės programos laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą“. 2001 m. spalio 1 d. programa pateikta Europos Komisijai. Programa yra sudėtinė fiskalinės priežiūros procedūros dalis. Programoje pateiktos vidutinės trukmės (iki 2004 m.) ekonominės politikos gairės, nurodyti valstybės finansų uždaviniai, biudžeto politikos gairės ir struktūrinių reformų prioritetai. Ši priemonė atitinka ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano priemonę, pagal kurią numatyta parengti Parengiamojo laikotarpio ekonominę programą (priemonės kodas – 2.2.2-P-B14).

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonę, kurioje numatyta parengti tvarką, reglamentuojančią Europos Sąjungos stojimo paramos priemonių (PHARE, ISPA ir SAPARD), Europos Sąjungos struktūrinių bei Sanglaudos fondų valdymą ir kontrolę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 953 „Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų administravimo, valdymo ir kontrolės tvarkos“ buvo patvirtinta Finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų valdymo ir kontrolės tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1479 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų komisijos finansinių memorandumų rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos bendrijų Komisijos Finansinių memorandumų rengimo ir sudarymo tvarka.

2001 m. kovo 5 d. pasirašyta Daugiametė finansavimo sutartis (Multiannual financial agreement) tarp Europos bendrijų Komisijos, atstovaujančios Europos bendrijai, ir Lietuvos Respublikos. Minėta sutartis ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime 2001 m. birželio 21 d., įsigaliojo nuo 2001 m. rugpjūčio 29 dienos. Sutartyje numatytos šalių teisės, pareigos, atsakomybė, pagrindiniai SAPARD programos administravimo ir finansinės atskaitomybės principai bei reikalavimai.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nacionaliniu lygiu akredituota 2001 m. liepos 5 d., o Europos sąjungos lygiu – 2001 m. lapkričio 26 d. Perduotas administravimas pagal 5 priemones iš 8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonę, pagal kurią turėjo būti pasirašyta sutartis dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sertifikavimo tarp Finansų ministerijos ir audito įmonės, vykdė viešąjį pirkimą „Audito (sertifikavimo) atlikimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos už 2001-2002 metus“ atvirojo konkurso būdu ir 2001 m. lapkričio 21 d. su šio viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju UAB „PriceWaterhouseCoopers“ sudarė sutartį dėl 2001-2002 metų audito (sertifikavimo) atlikimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos.

Priemonė, pagal kurią numatyta siekti, kad būtų gautas Europos Bendrijų Komisijos sprendimas dėl SAPARD paramos valdymo funkcijų perdavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (kad ji administruotų visas 8 priemones, numatytas Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metų programoje – daugiametėje finansavimo sutartyje dėl Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos), įvykdyta iš dalies – perduotas administravimas pagal 5 priemones.

Vykdydama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Ministro Pirmininko 2001 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. 103 sudaryta Nacionalinio plėtros plano rengimo darbo grupė parengė Nacionalinį 2002-2004 m. plėtros planą. Jam iš esmės pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 17 d. pasitarimo protokolu Nr. 54. Nacionalinio plėtros plano tikslas – išgryninti valstybės investicijų politiką pagrindinėse ūkio šakose, užtikrinti strateginę analizę ir tarpusavio koordinavimą, kartu siekti užtikrinti Europos Sąjungos stojimo paramos priemonių – PHARE (ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento), SAPARD ir ISPA – skiriamos paramos tinkamą tarpusavio derinimą. Tai pagrindas gauti PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento lėšų, taip pat pasiruošti rengti Nacionalinio 2004-2006 m. plėtros plano (įstojus į Europos Sąjungą jis bus vadinamas Bendruoju programavimo dokumentu ir jo pagrindu Lietuvai bus skiriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos) projektą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Viena iš ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane numatytų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą institucinio koordinavimo priemonių yra stiprinti Tarptautinio departamento administracinius gebėjimus, palaipsniui iš kitų institucijų perimant dvišalės ir daugiašalės finansinės paramos koordinavimą, bei stiprinti Nacionalinio fondo administracinius gebėjimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. 440 „Dėl techninės ir finansinės daugiašalės pagalbos koordinavimo funkcijos perdavimo Finansų ministerijai“ Finansų ministerijai pavesta nuo 2001 m. birželio 1 d. perimti ISPA koordinavimą, o nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. - perimti Nacionalinės PHARE, Daugiašalės PHARE ir Europos Bendrijų programų koordinavimą. Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. finansų ministras paskirtas nacionaliniu pagalbos koordinatoriumi. Siekiant tinkamai atlikti darbus, numatytus vykdant techninės ir finansinės daugiašalės pagalbos koordinavimo funkcijas, ministerijoje perskirstyti darbo ištekliai. Europos Komisija teikia ypatingą dėmesį Lietuvos pasirengimui valdyti ir administruoti struktūrinių fondų paramą. Šalies administraciniai gebėjimai šioje srityje gali tapti vienu iš pagrindinių pasirengimo narystei Europos Sąjungoje rodiklių, lemiančių derybų dėl narystės spartą. Atsižvelgiant į tai, 2001 metais Finansų ministerijos Tarptautinis departamentas pertvarkytas į Finansinės paramos ir Nacionalinio fondo departamentus, kuriuos numatoma stiprinti.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

2001 m. I ketvirtį buvo numatyta pasirašyti sutartį tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sertifikavimo. Ši priemonė nebuvo įvykdyta, kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministerija pasirašė minėtą sutartį su privačia audito kompanija “PriceWaterhouseCoopers” dėl 2001-2002 metų audito (sertifikavimo) atlikimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos.

Kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos plėtra ir modernizavimas (2200 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės piniginių išteklių valdymo ir naudojimo gerinimas.

Programos uždavinys – informacijos pateikimas laiku, duomenų išsamumo bei operatyvumo užtikrinimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Siekdama efektyviai valdyti valstybės piniginius išteklius, Finansų ministerija 2001 metais vykdė kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau - VBAMS) plėtros ir modernizavimo programą. VBAM sistema – priemonė pagrindinėms Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijoms atlikti, vykdomos finansų reformos sudedamoji dalis. Siekiant operatyviai valdyti didėjančius finansinės informacijos srautus, būtina diegti šiuolaikines informacines technologijas. Atsižvelgiant į tai, 2001 metais buvo vykdomi VBAM sistemos modernizavimo darbai, naudojant naujausias informacines technologijas ir aprūpinant biudžetines įstaigas pažangia kompiuterine technika.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Dėl tiesioginių mokėjimų, kurie vykdomi iš Valstybės iždo sąskaitos tiesiogiai paslaugų tiekėjams už biudžetinėms įstaigoms suteikiamas paslaugas (naudojant kompiuterizuotą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą), pagerėjo valstybės piniginių išteklių valdymas ir naudojimas: paspartėjo atsiskaitymai tarp biudžetinių įstaigų ir paslaugų tiekėjų, tapo efektyvesnė ir racionalesnė valstybės biudžeto asignavimų naudojimo kontrolė, sumažėjo lėšų likučiai biudžetinių įstaigų sąskaitose ir atitinkamai padidėjo – Valstybės iždo sąskaitoje. Per 2001 metus tiesioginio apmokėjimo iš Valstybės iždo sąskaitos paslaugų tiekėjams už biudžetines įstaigas tvarka įdiegta 378 biudžetinėse įstaigose (2000 metais – 70). Šiuo metu šią pažangią valstybės piniginių išteklių valdymo ir mokėjimo sistemą naudoja 448 iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos. Šiose įstaigose įdiegta VBAM sistema ir darbui su VBAMS jos aprūpintos kompiuterine technika (Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai: 2001 m. kovo 14 d. Nr.64, 2001 m. balandžio 30 d. Nr.121, 2001 m. birželio 4 d. Nr.160).

2001 metais pasirengta VBAM sistemos modernizavimui: Finansų ministerijos Valstybės iždo departamente atliktos programavimo paslaugos sistemos konvertavimui iš DOS aplinkos į Navision Financials versiją „Windows“ aplinkoje; pirmieji 17 asignavimų valdytojų, kurie turi daugiausia pavaldžių biudžetinių įstaigų, aprūpinti modernia kompiuterine technika.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

2001 metais modernizuota VBAM sistema (Navision Financials versija) turėjo būti įdiegta 17-oje biudžetinių įstaigų, tačiau ji nebuvo įdiegta, nes siekiant kompleksiškai plėtoti VBAM sistemą, ir planuojant, ir vykdant biudžetą, 2001 metais VBAMS konvertavimo iš DOS aplinkos į Navision Financials versiją „Windows“ aplinkoje asignavimų valdytojo ir biudžetinės įstaigos lygiu programavimo paslaugų vykdymas buvo sujungtas su Biudžeto sistemos automatizavimo programos įgyvendinimu. Biudžeto sistemos automatizavimo programa vykdoma pagal „Dvynių“ projektą. Jos įvykdymo terminas – 2002 m. balandžio mėnuo. Šios priemonės vykdymas bus tęsiamas 2002 metais.

Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa (118400 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės finansinės paramos teikimas piliečiams apsirūpinant būstu.

Įgyvendinant programą siekiama padėti šalies piliečiams realizuoti jų teisę į tinkamą būstą, suteikti finansinę paramą įsigyti būstą tiems piliečiams, kurie pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą turi teisę į valstybės paramą, tačiau savo jėgomis negali apsirūpinti būstu, t. y. sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau šalies gyventojų, neturinčių pakankamo gyvenamojo ploto, patys galėtų įsigyti būstą rinkoje, taip pat tobulinti būsto sritį reglamentuojančius teisės aktus.

Programos uždavinys – būsto rinkos plėtros skatinimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant supaprastinti ir pagreitinti biurokratines procedūras teikiant lengvatines (subsidijuojamas) paskolas piliečiams ir padidinti galimybes gauti ilgalaikes būsto paskolas, buvo patikslinta lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą Nr.278 „Dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti“, kuriuo iš dalies pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1162 „Dėl lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą“.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Programa įgyvendinama:

1) suteikiant piliečiams kreditus lengvatinėmis sąlygomis iš bankų kredito išteklių,

2) nuomojant savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus.

Kreditų lengvatinėmis sąlygomis suteikimas iš bankų kredito išteklių

Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1162, atrinko 4 bankus, kurie sutiko 2001 metais teikti kreditus lengvatinėmis sąlygomis iš savo kredito išteklių piliečiams, pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą turintiems teisę į valstybės paramą – tai AB bankas „Hansa-LTB”, AB Lietuvos žemės ūkio bankas, AB Vilniaus bankas ir UAB „Sampo“ bankas. Kiekvienas šių bankų sutiko paskolinti po 100 mln. litų arba ekvivalentu užsienio valiuta (JAV doleriais arba eurais) kredito išteklių minėtiems kreditams teikti.

Už piliečius, 2001 metais gavusius lengvatinius kreditus, iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto asignavimų bankams mokama 6 procentai (maždaug 50 procentų rinkos palūkanų) metinių palūkanų pirmąją paskolos sutartyje nustatytą termino pusę, bet ne ilgiau kaip 10 metų, skaičiuojant nuo paskolos (ar pirmosios jos dalies – statybos atveju) išdavimo dienos.

Siekiant sumažinti paskolų gavėjų pradinio įnašo dydį, bankų rinkos palūkanas, minėti kreditai apdraudžiami UAB „Būsto paskolų draudimas”.

2001 metais apdrausta daugiau kaip 1500 lengvatinių paskolų, arba 79,4 mln. litų paskolų. Pagrindinė kliūtis gauti lengvatinį kreditą yra piliečių mažos pajamos, t. y. jų finansinė galimybė grąžinti kreditą.

Už piliečius iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų bankams buvo sumokėta 26,45 tūkst. litų 6 procentų metinėms palūkanoms padengti ir 3,85 mln. litų – visai arba daliai draudimo įmokos apmokėti.

2001 metais Finansavimo programai įgyvendinti skirtos lėšos buvo naudojamos ir anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti – lengvatinių palūkanų ir rinkos palūkanų skirtumui padengti, socialiai remtiniems asmenims papildomoms lengvatoms teikti (palūkanoms ir/ar daliai gautų kreditų padengti). Tai sudarė 5,56 mln. litų.

Savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamųjų patalpų nuoma, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.571 patvirtino Savivaldybių pagrindinio butų fondo formavimo 2001 metų programą, kurioje numatyta 2001 metais savivaldybėms skirti 20 mln. litų. Iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų šiam tikslui savivaldybėms 2001 metais pervesta 19,502 mln. litų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Panaudojus Specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai įgyvendinti skirtas lėšas, 2001 metais valstybės parama pasinaudojo 2 proc. šeimų, turinčių teisę į valstybės paramą, kaip ir buvo numatyta Finansų ministerijos strateginiame veiklos plane.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Finansų ministerijos misija – kurti ir vykdyti efektyvią finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Vyriausybei 2002 – 2004 metų laikotarpiui patvirtinus strateginius prioritetus, Finansų ministerijai paskirta koordinuoti priemones, susijusias su tolesniu ir esminiu verslo plėtros sąlygų gerinimu. Tačiau Finansų ministerija pagal kompetenciją prisidės ir prie kitų Vyriausybės strateginių tikslų įgyvendinimo. Mums ypač aktualūs Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje ir informacinės visuomenės plėtros tikslai. Atsižvelgiant į tai, 2002 metais patikslinti ilgalaikiai Finansų ministerijos strateginiai tikslai, atspindintys ir artimiausio laikotarpio prioritetus bei numatomas vykdyti reformas. Šie tikslai yra:

1) užtikrinti integracijos į Europos Sąjungą darbų finansų srityje koordinavimą ir vykdymą;

2) tęsti mokesčių reformą ir efektyvinti mokesčių administravimą;

3) užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį;

4) efektyviai valdyti valstybės skolą.

Vykdydama savo misiją ir siekdama Vyriausybės strateginių tikslų, Finansų ministerija 2002 metais vykdys 5 programas:

1) Finansų politikos planavimo ir įgyvendinimo;

2) Valstybės skolos valdymo;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo;

4) Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimo savivaldybėse;

5) Specialiąją valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programą.

I. Užtikrinti integracijos į Europos Sąjungą darbų finansų srityje koordinavimą ir vykdymą

Siekiant pasirengti Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimui ir koordinuoti bei vykdyti integracijos darbus finansų srityje, pagrindiniai uždaviniai yra užtikrinti sklandų derybų dėl narystės Europos Sąjungoje procesą, planuoti ir prižiūrėti Europos Sąjungos finansinę paramą bei pasirengti struktūrinių fondų lėšų valdymui.

2002 metais numatoma atnaujinti Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą (PEP) ir iki 2002 metų rugpjūčio 15 d. pateikti Europos Komisijai.

2002 metais vyks derybos dėl pačių sudėtingiausių finansų srityje derybinių skyrių: „Mokesčiai“, „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“, „Regioninė politika ir struktūrinės priemonės“.

„Mokesčių“ derybiniame skyriuje pagrindinis klausimas - pereinamasis laikotarpis dėl cigarečių akcizo suderinimo pagal minimalius Europos Sąjungos reikalavimus. Lietuva sieks pereinamojo laikotarpio iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Derybas tikimasi baigti 2002 metų I pusmetį.

Derybas „Finansinių ir biudžetinių nuostatų“ srityje dėl teisinės ir institucinės bazės numatoma baigti 2002 metų I pusmetį, o 2002 metų II pusmetį planuojama galutinai baigti derybas (baigti derėtis ir dėl finansinių šio skyriaus klausimų).

„Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių“ srityje pagrindinis vaidmuo tenka Finansų ministerijai. Svarbiausias klausimas – pasirengimas valdyti Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Derybas dėl teisinės ir institucinės bazės numatoma baigti 2002 metų I pusmetį, o 2002 metų II pusmetį planuojama galutinai baigti derybas (baigti derėtis ir dėl finansinių šio skyriaus klausimų).

Finansų ministerijai nuo 2001 metų vidurio pavesta koordinuoti Europos Sąjungos pasirengimo stojimui paramą (PHARE, ISPA, SAPARD programos), skirtą stiprinti institucijų administraciniams gebėjimams, įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS ir administruoti struktūriniams fondams, taip pat aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrai gerinti bei žemės ūkiui remti. Viena iš numatomų vykdyti priemonių – PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos bei ISPA projektų rengimo ir jų įgyvendinimo koordinavimas.

2002 m. vasario 1 d. PHARE valdymo komitetui buvo pateikti ir patvirtinti 4 skubaus poreikio projektai, kurių bendra suma yra 12,68 mln. eurų. 2002 metų II ketvirtyje yra planuojama pasirašyti Finansinį memorandumą, patvirtinantį Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų skyrimą minėtiems skubaus poreikio projektams. Institucijų stiprinimo projektų, finansuojamų iš Nacionalinės PHARE 2002 programos, aprašymai turi būti galutinai užbaigti ir pateikti PHARE valdymo komitetui š.m. birželio mėnesį. Finansinį memorandumą planuojama pasirašyti š.m. III ketvirtyje. 2002 m. pradžioje pradėti rengti PHARE 2002 ekonominės ir socialinės sanglaudos projektai. Finansinį memorandumą dėl šių projektų planuojama pasirašyti 2002 m. pabaigoje. Projektų, finansuojamų iš Nacionalinės PHARE 2003 programos, aprašymai turės būti galutinai užbaigti ir skubos tvarka pateikti PHARE valdymo komitetui 2003 m. I ketvirtyje. Finansinis memorandumas bus pasirašomas 2003 m. pradžioje.

Siekdamas geriau panaudoti 2003 metų Nacionalinės PHARE programos lėšas, Finansinės paramos departamento Europos Sąjungos pagalbos koordinavimo skyrius 2002 m. kovo mėnesį planuoja pradėti Lietuvos institucinių gebėjimų trūkumų analizę.

2001 metų PHARE programoje pirmą kartą buvo pristatyti trumpalaikiai “Dvynių” projektai (Twinning Light), kurie gali būti skirti derybų eigoje bei kitoms neplanuotai atsiradusioms problemoms spręsti. Šiuo metu yra parengtos 6 projektų, numatomų įgyvendinti per 2002 metus, techninės užduotys (bendra suma 900 tūkst. eurų). Atsižvelgiant į didelį šių projektų poreikį, jie taip pat yra numatyti 2002 metų PHARE programos biudžete. Projektai bus įgyvendinti 2003 metais.

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, gaus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą kaip vienas regionas. Pagrindas šiai paramai gauti - Bendrojo programavimo dokumentas, numatantis bendros ūkio plėtros prioritetus ir priemones. Nacionalinio plėtros plano 2004-2006 metams/Bendrojo programavimo dokumento projektą planuojama parengti iki 2002 metų pabaigos.

Siekiant efektyviai panaudoti Europos Sąjungos struktūrines lėšas, iki 2004 metų būtina sukurti stiprias administracines struktūras, kurios sugebėtų užtikrinti tinkamą skiriamų lėšų planavimą, panaudojimą ir kontrolę. Finansų ministerija - būsima vadovaujančioji institucija administruojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą yra atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir administravimo institucinės sistemos sukūrimą, teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo tvarką ir atsakomybę, rengimą. Iki 2002 metų pabaigos planuojama nustatyti preliminarią struktūrinių fondų valdymo ir administravimo institucinę sistemą.

Kuriant apskaitos metodologiją, artimiausiu metu bus įgyvendinamos Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės bei Įmonių konsoliduotos atskaitomybės įstatymų nuostatos: rengiami Apskaitos standartai, galiojantys teisės aktai apskaitos srityje derinami su Tarptautinių apskaitos standartų ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais.

Siekiant skatinti finansų sektorių plėtrą ir jų pertvarkymą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, svarbiausias uždavinys - užtikrinti pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų efektyvų funkcionavimą bei lošimų verslo funkcionavimą ir kontrolę. Minėtam uždaviniui įgyvendinti numatomi šie darbai.

2002 m. vasario 18 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas pasirašė valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su strateginiu investuotoju Vokietijos banku „Norddeutsche Landesbank Girozentrale“. 2002 m. kovo mėn. viduryje planuojama užbaigti šį sandorį.

Numatoma tobulinti būsto kreditavimo sistemą. Būsto finansavimo reformos turėtų padėti pereiti nuo valstybės finansiškai remiamos ir socialiai orientuotos būsto plėtros prie komerciškai gyvybingos finansų sistemos, kuri būsto sektoriui leistų veikti rinkos principais. Finansų ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei Hipotekinio kreditavimo programos koncepciją. Jos tikslas – nubrėžti būsimos hipotekinio kreditavimo sistemos Lietuvoje gaires, siekiant sukurti tokią hipotekinio kreditavimo sistemą, kuri skatintų ilgalaikių finansinių išteklių, kurie būtų naudojami ilgalaikėms būsto paskoloms finansuoti, kaupimą, hipotekinių paskolų palūkanų normos mažėjimą, bei būtų patraukli norintiesiems skolintis.

2002 metais numatoma baigti tobulinti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įstaigų steigėjams, dalyviams bei vadovams, jų teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pasibaigimo ir pertvarkymo, finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos licencijų suteikimo ir veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus.

2002 metais numatoma parengti Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pataisas, susijusias su privalomojo pensijų draudimo įvedimu.

Taip pat numatoma toliau derinti Draudimo įstatymą su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais bei su naujojo Civilinio kodekso nuostatomis. Be to, siekiant atskirti sutartinės teisės ir viešosios teisės nuostatas, numatoma parengti du atskirus Draudimo veiklos ir Draudimo sutarties įstatymų projektus.

2002 metais numatyta parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo koncepciją. Jeigu koncepcijai bus pritarta, parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo projektą kartu su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pataisomis, numatant apribojimų užsienio investicijoms į loterijų veiklą panaikinimą.

II. Tęsti mokesčių reformą ir efektyvinti mokesčių administravimą

Finansų ministerija yra pagrindinė institucija, įgyvendinant Vyriausybės uždavinius mokesčių politikos srityje. 2001 metais Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė mokesčių sistemos reformos koncepcijai, o jos vykdymas pradėtas jau 2001 metais, kai buvo parengti ir pateikti Vyriausybei pirmieji nauji įstatymų projektai, iš jų keletas (Akcizų įstatymas, Pelno mokesčio įstatymas) jau priimti Seimo. Kiti įstatymų projektai dar svarstomi ar rengiami. Mokesčių sistemos reformą numatyta baigti iki 2004 metų, t.y. iki numatomos narystės Europos Sąjungoje datos. Mokesčių sistemos reformos koncepcija atspindi tarptautines tendencijas mažinti bendrą mokesčių naštą, išlyginti apmokestinimo netolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą, o tose srityse, kurios reglamentuojamos Europos Sąjungos teisės aktų, – užtikrina visišką nacionalinės teisės suderinamumą nuo narystės datos. Mokesčių sistemos reforma orientuota ne tik į naujų, tarptautinę ir Europos Sąjungos praktiką atitinkančių teisės aktų projektų parengimą, bet ir į mokesčių administravimo efektyvumo didinimą – įstatymiškai suteikiant mokesčio administratoriui svertus, leisiančius efektyviau kovoti su mokesčių įstatymų pažeidimais, mokesčių vengimu. Efektyvinti mokesčių administravimą padės ir pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos strateginiai tikslai. Veiklos rezultatai – sukurtos būtinos informacinės technologijos, efektyviai organizuotas mokesčio mokėtojų švietimas, taip pat efektyvesnė patikrinimų atranka. Sprendimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijų integravimo papildomai prisidės prie įmokų į biudžetą ir fondus administravimo pagerinimo.

Siekiant sukurti efektyvią ir modernią mokesčių sistemą bei gerinti verslo sąlygas, įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje, 2002 metais bus tęsiama mokesčių reforma.

2002 metais numatoma parengti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Minėtame įstatymo projekte numatoma sumažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą ir įdiegti visuotinį pajamų deklaravimą.

Taip pat numatoma parengti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, kuriame bus numatyta pereiti prie turto vertinimo rinkos kaina masinio vertinimo būdu, suteiktos didesnės teisės savivaldybėms finansinių išteklių formavimo srityje – numatyta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus (nuo 0,5 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės), priimti sprendimą dėl fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių apmokestinimo šiuo mokesčiu. Numatoma parengti poįstatyminius teisės aktus dėl Pelno mokesčio įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Akcizų įstatymo įgyvendinimo.

Sėkmingas minėtų įstatymų įgyvendinimas turėtų sudaryti prielaidas deryboms su Europos Sąjunga dėl derybinio skyriaus Nr. 10 „Mokesčiai“ užbaigti.

Tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo srityje ruošiamos ratifikuoti sutartys su Rumunija ir Uzbekistano Respublika. Planuojama baigti derybas ir pasirašyti sutartis su Pietų Afrikos Respublika, Šveicarijos konfederacija, ir Graikijos Respublika. Vyks derybos su Azerbaidžano Respublika ir Liuksemburgo Kunigaikštyste. Taip pat numatoma atlikti parafuotų sutarčių vertimo į lietuvių kalbą ekspertizę.

Siekiant didinti mokesčių administravimo efektyvumą, numatoma tobulinti mokesčių administravimo sistemą - parengti naują Mokesčių administravimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – atsižvelgiant į esminių pakitimų, įvykusių nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. mokesčių administravimo srityje, praktinį įgyvendinimą, toliau tobulinti mokesčių administravimo sistemą įvairiose srityse (mokestinės nepriemokos išieškojimo, sankcijų taikymo, mokestinių ginčų nagrinėjimo, santykių tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių sureguliavimo srityje).

Numatoma kontroliuoti ir koordinuoti ministerijai pavaldžių institucijų - Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės - įgyvendinamų programų vykdymą. Bus atliekama Muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų diegimo planų kontrolė, įgyvendinamos pažeidimų prevencijos ir tyrimo priemonės, koordinuojamas bendrų patikrinimų vykdymas, nustatant ir išaiškinant įstatymų pažeidimus bei pažeidimus, susijusius su neteisėtu muitinės vertės mažinimu, pridėtinės vertės mokesčio neteisėtu grobstymu.

III. Užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir

naudojami racionaliai ir pagal paskirtį

Įgyvendinant šį Finansų ministerijos strateginį tikslą, svarbiausi uždaviniai yra stiprinti fiskalinės politikos planavimą, užtikrinti efektyvų valstybės piniginių išteklių paskirstymą, racionalų ir taupų jų naudojimą bei geresnį valdymą. Numatomos šios artimiausio laikotarpio veiklos kryptys.

Fiskalinės politikos srityje numatoma toliau rengti makroekonominių rodiklių prognozes, tobulinti metodiką, vertinti ir analizuoti ūkio ekonominę būklę bei teikti Ūkio ministerijai ketvirtines ir metines savo reguliavimo srities apžvalgas.

Bus tęsiamas tarptautinis ekonomikos suderinamumas bei fiskalinis konsolidavimas, pagrįsiantis biudžeto deficito mažinimą. Fiskalinėje politikoje taip pat bus atsižvelgta į Vyriausybės planus racionalizuoti mokesčių struktūrą bei pasirengti ateityje vykdyti naujus įsipareigojimus finansuojant pensijų reformą, stabilizuojant savivaldybių finansus, pertvarkant išlaidas sveikatos apsaugai bei švietimui ir pan.

Siekiant iki stojimo į Europos Sąjungą subalansuoti biudžetą, pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutinės trukmės laikotarpiui yra mažinti fiskalinį deficitą. Užsibrėžtas deficito dydis bus išlaikomas atitinkamai koreguojant bendrojo šalies biudžeto pajamas ir išlaidas.

Tęsiant biudžeto reformą, 2002 metais numatoma parenti daugiamečio (iki 6-7 metų) biudžeto pagrindinių rodiklių planavimo taikymo metmenis (koncepciją). Dabartiniu metu biudžeto planavimas (pagrindiniai rodikliai, programos bei makroekonominės prognozės) apima 3 metų laikotarpį. Įvertinus Europos Sąjungos patirtį, siūloma šį laikotarpį pratęsti iki 6 metų, apsibrėžus, kokius rodiklius yra tikslinga planuoti ilgiau nei trejiems metams perspektyvoje, koks tokių prognozių patikimumas, galimybė integruoti (taikyti) tokio planavimo rezultatus Bendrajai plėtros strategijai, Nacionaliniam plėtros planui.

Numatoma suderinti viešųjų investicijų planavimo ir Nacionalinio plėtros plano turinį ir rengimo ciklus. Nacionalinis plėtros planas (Bendrasis programavimo dokumentas) yra rengiamas 6 metų laikotarpiui. Tuo tarpu investicijų programa kiekvienais metais yra peržiūrima ir patikslinama. Priemonės tikslas – harmonizuoti procesus, siekiant efektyvaus ir tęstinio investicijų planavimo, įgyvendinant Nacionalinį plėtros planą, užtikrinant kofinansavimą atitinkamoms sritims ir projektams.

Siekiant optimizuoti Europos Sąjungos finansinės paramos ir įmokų į Europos Sąjungos biudžetą planavimą, numatoma suderinti biudžeto rengimo ciklą ir procedūras su Europos Sąjungos paramos planavimo ciklu.

Esant dideliam asignavimų valdytojų skaičiui valstybės biudžete, didelės informacijos apimtys neleidžia efektyviai organizuoti biudžeto valdymo ir planavimo procesų, ypač siekiant užtikrinti vykdomų programų tęstinumą, operatyvų jų valdymą. Siekiant pakeisti šią padėtį, numatoma peržiūrėti asignavimų valdytojų struktūrą, užtikrinant Europos Sąjungos paramos kofinansavimui numatomų lėšų racionalesnį planavimą ir siekiant toliau integruoti valstybės biudžetą, Valstybės investicijų programą ir Nacionalinį plėtros planą (racionalizuoti specialiųjų programų, kaip Europos Sąjungos paramą įgyvendinančių programų, turinį pagal Vyriausybės priimtus nutarimus dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimą).

Finansų kontrolės srityje numatoma dalyvauti rengiant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektą, kuriuo būtų susistemintos atskiros vidaus audito ir vidaus (finansų) kontrolės teisinės normos. Taip pat numatoma parengti Vidaus audito metodiką, viešojo sektoriaus vidaus finansų kontrolės vadovą, stiprinti vidaus audito tarnybų veiklos analizę, vertinimą ir Finansų kontrolės metodologijos departamento administracinius gebėjimus.

Bus toliau įgyvendinama efektyvi valstybės iždo sistema, paremta kompiuterizuota Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema (VBAMS). Numatoma biudžetines įstaigas, kurios neturi būtinos darbui su VBAMS kompiuterinės technikos, aprūpinti šia technika bei atnaujinti pasenusią kompiuterinę techniką. Taip pat bus atnaujinama VBAMS ir tai leis sumažinti sistemos eksploatavimo išlaidas bei užtikrinti jos integraciją su kitomis informacinėmis sistemomis.

Siekiant pagreitinti atsiskaitymus tarp biudžetinių įstaigų ir tiekėjų, pagerinti lėšų naudojimo kontrolę ir sumažinti lėšų likučius biudžetinių įstaigų sąskaitose, numatoma taikyti tiesioginio lėšų pervedimo biudžetinių įstaigų tiekėjams tvarką. Iki 2002 metų pradžios beveik pusei iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų pradėta taikyti tiesioginio lėšų pervedimo tiekėjams tvarka, užtikrinanti greitesnį atsiskaitymą su biudžetinių įstaigų tiekėjais. Numatoma, kad 2003 metais ši tvarka bus taikoma visoms biudžetinėms įstaigoms.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, bus siekiama, kad iki 2003 m. I ketvirčio Europos bendrijų Komisijos sprendimu dėl SAPARD paramos valdymo funkcijų perdavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos būtų perduotos administruoti visos 8 priemonės, numatytos Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programoje (šiuo metu yra perduotos 5 iš 8 priemonių).

IV. Efektyviai valdyti valstybės skolą

Įgyvendinant šį Finansų ministerijos strateginį tikslą, 2002 metais bus vykdoma Valstybės skolos valdymo programa, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti valstybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti valstybės skolos valdymą. Šiam tikslui pasiekti keliami du uždaviniai. Pirmasis – siekti valstybės skolinimosi poreikį finansuoti laiku, kuo mažesniais kaštais ir priimtina rizika. Antrasis – užtikrinti efektyvų skolinių įsipareigojimų valdymą bei administravimą.

Vykdant programą, bus planuojamas ir finansuojamas valstybės skolinimosi poreikis, skolos valdymo išlaidos bei nustatomi skolinimosi ir skolos limitai.

2002 metais planuojama pirmą kartą vidaus ir užsienio rinkose išplatinti 10 metų trukmės obligacijų. Platinant vertybinius popierius, numatoma naudoti šiuolaikines informacines technologijas (platinti VVP internetu).

Ypatingas dėmesys bus skiriamas užsienio skolos valiutų rizikos valdymui. Numatoma didinti valstybės skolos, denominuotos eurais, dalį bei naudoti finansines apdraudimo priemones.

Taip pat bus siekiama aktyvinti bendradarbiavimą su reitingų agentūromis, gerinti informacijos pateikimą finansų rinkų dalyviams bei didinti investuotojų skaičių, naudojant naujas investavimo priemones, didinant jų likvidumą, tobulinti informacinę valstybės skolos valdymo ir apskaitos sistemą (DMFAS) bei baigti įdiegti lėšų apskaitos sistemą NAVISION.

Didelis dėmesys bus skiriamas valstybės suteiktų paskolų ūkio subjektams administravimo gerinimui. Numatoma aktyviai taikyti skolos išieškojimo bei skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones, perduoti Turto bankui administruoti padidėjusios rizikos valstybės garantijas, skatinti įmonių, turinčių finansinių sunkumų, restruktūrizavimą, siekiant išlaikyti jas kaip verslo objektus bei maksimaliai susigrąžinti valstybės suteiktas paskolas.

Valstybės skolos valdymo programos priemonės bus vykdomos atsižvelgiant į Vyriausybės strateginius prioritetus rengtis narystei Europos Sąjungoje, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą bei plėtoti informacinę visuomenę.

VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBA

PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Sukurti dokumentų apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus

Strateginiai tikslai:

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos organizavimas

 

PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Valstybės dokumentų technologinė apsauga (508,4 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Vykdyti valstybės dokumentų technologinę apsaugą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos užtikrinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

 

Rengiantis narystei Europos Sąjungoje projektuojami dokumentų blankai, atitinkantys Europos Sąjungos, ISO, ICAO standartus, kuriami technologinės apsaugos elementai;

 

Gaminant dokumentų blankus, atitinkančius Europos Sąjungos, ISO, ICAO reikalavimus, Lietuvos gamintojai siekia, kad jų gamybos valdymo sistema atitiktų ISO reikalavimus ir teikiant paslaugas lygiaverčiai dalyvautų rinkoje su užsienio šalimis;

 

Išleidžiant į apyvartą apsaugotus dokumentų blankus vykdoma nusikalstamumo prevencija.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- suprojektuota 70 dokumentų blankų, atitinkančių Europos Sąjungos, ISO, ICAO reikalavimus;

- įvertinta 10 rūšių loterijos bilietų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – nėra

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Duomenų apie dokumentus bei dokumentų blankus kaupimo, apdorojimo ir dokumentų blankų gamybos sąlygų bei apyvartos kontrolė (929,0 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

 

Dokumentų, dokumentų blankų gamybos sąlygų laikymosi ir apyvartos kontrolė;

 

Užtikrinti duomenų apie dokumentus ir dokumentų blankus kaupimą ir informacijos pateikimą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

 

Užtikrinti dokumentų, dokumentų blankų gamybos sąlygų laikymąsi bei teisėtą apyvartą;

 

Kaupti, sisteminti, analizuoti duomenis apie dokumentus ir dokumentų blankus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

 

Dokumentų blankų vertybinių popierių spausdinimas įmonėse, turinčiose licencijas, sudaro prielaidas išleisti į apyvartą produkciją, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus;

 

Dokumentų blankų apyvartos kontrolė sąlygoja nusikaltimų, padaromų neteisėtai naudojant apskaitos dokumentus, prevenciją;

 

Duomenų apie valstybės dokumentus, teisės aktus, reglamentuojančius jų apyvartą, grafinį-meninį sprendimą, apsaugos priemonių aprašymų (vartotojų lygyje) pateikimas plėtoja informacinę visuomenę.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

 

išduotos licencijos visoms įmonėms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus (kreipėsi 16 įmonių, išduota 9 įmonėms);

 

atlikti 74 licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimai (per metus ūkio subjektų, turinčių licencijas, sumažėjo nuo 14 iki 9, todėl sumažėjo patikrinimų skaičius);

 

atlikti 824 patikrinimai, vykdant dokumentų blankų apyvartos kontrolę;

 

parengtas 1990-2001 metais Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų priimtų teisės aktų nustatytų privalomai naudoti dokumentų blankų klasifikatoriaus projektas (619 dokumentų blankų su technologine apsauga ir 2660 dokumentų blankų ir formų, neturinčių technologinės apsaugos);

 

parengtos valstybės dokumentų blankų klastojimo analizės, naudojant VRM pateiktus duomenis (kas ketvirtį), paruošta informacija apie dokumentų blankų klastojimą ir specialių apskaitos dokumentų blankų apyvartą bei dingimą (teikta Lietuvos Respublikos Seimui, Finansų ministerijai).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – nėra

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Valstybės paslapčių apsauga ir centrinių institucijų išlaikymas (823,8 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Užtikrinti Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo organizavimą, valstybės paslapčių apsaugą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo paskirstymas tarp skyrių

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Parengti su Tarnybos funkcijų vykdymu susiję teisės aktų projektai

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

 

apsaugoti nuo praradimo, neteisėto atskleidimo moksliniai projektavimo darbai, tyrimai, bandymai, technologiniai procesai ir su tuo susijusi informacija;

 

atliktas Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo organizavimas;

 

mokymo kursuose dalyvavo 7 Tarnybos darbuotojai, 10 darbuotojų dalyvavo mokymo seminaruose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Nebuvo tinkamo Tarnybos materialinio-techninio aprūpinimo

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Tarnybai patvirtinti asignavimai neužtikrino Tarnybos materialinio-techninio aprūpinimo pagal biudžeto išlaidų planavimo projekte teiktą poreikį

 

ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Įgyvendinant Tarnybos misiją – sukurti dokumentų apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, bei vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones bus dirbama šiomis kryptimis:

 

dokumentų blankų projektavimas ir technologinės apsaugos elementų kūrimas,

 

dokumentų blankų leidyba ir spaustuvių techninių galimybių įvertinimas,

 

gamybos sąlygų laikymosi ir dokumentų blankų apyvartos kontrolės vykdymas,

 

licencijų išdavimas ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra,

 

dokumentų blankų, dokumentų neteisėtos apyvartos išaiškinimas,

 

informacinės sistemos sukūrimas, duomenų kaupimas ir analizė, pateikimas visuomenei, valstybės vertybinių popierių dokumentų blankų, banderolių ir žymenų technologinės apsaugos priemonių klasifikatoriaus ir dokumentų blankų registro rengimas.

 

 

Valstybinės mokesčių inspekcijos metinė veiklos ataskaita

 

I. Misija, strateginiai tikslai

 

Misija:

Valstybinė mokesčių inspekcija siekia, kad mokesčių mokėtojai sumokėtų mokesčių tiek, kiek priklauso pagal įstatymus - nei daugiau, nei mažiau ir yra atsakinga už išteklius, darbus bei rezultatus:

garantuojančius vienodų sąlygų mokesčių mokėtojams sudarymą;

skatinančius Lietuvos ekonomikos raidą;

užtikrinti stabilias biudžetų ir fondų pajamas.

 

Strateginiai tikslai:

Mokesčių mokėtojų aptarnavimas

Sukurti efektyvią, į mokesčių mokėtojų poreikius orientuotą mokesčių mokėtojų aptarnavimo sistemą.

Mokesčių įstatymų laikymosi kontrolė

Patobulinti rizikos vertinimu pagrįstas mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės sistemas,

siekiant efektyvią kontrolę.

Teisės aktų rengimas ir tobulinimas

Tobulinti mokesčių teisės normų aktųrengimą užtikrinant, kad mokesčių teisės normų aktai

neprieštarautų konstituciniams principams, būtų aiškūs ir vienodai aiškinami, tai pat nuolat

analizuoti mokesčių teisės normų aktų taikymo patirtį ir teikti mokesčių politikos tobulinimo pasiūlymus.

Informacinės sistemos diegimas

Sukurti ir įdiegti informacinę sistemą, kuri informacinių technologijų dėka greitai ir tinkamai aprūpintų visas mokesčių administravimo sritis reikiama informacija ir užtikrintų savalaikį jos apdorojimą.

 

II. Programų, numatytų Valstybinės mokesčių inspekcijos strateginiame veiklos plane aprašymas

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Mokesčių administravimas

Įvykdyta 2001 m.: išlaidos iš viso sudarė 102 185,6 tūkst. Lt

Programos tikslai:

Mokesčių politikos įgyvendinimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: Administruoti mokesčius

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonių ,,Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir nacionalinio biudžeto mokesčių administravimui sujungti“ ir ,,Parengti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir nacionalinio biudžeto mokesčius administruojančių institucijų struktūrų sujungimo planą; įdiegti vientisą įmokų ir mokesčių administravimo sistemą baigus jungti minėtųjų biudžetų mokesčių administravimą“ vykdymas.

Vykdant šias priemones buvo parengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinis socialinio draudimo fondo sujungimo planas patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo fondo valdybos viršininkų 2001 05 07 įsakymu Nr. 95/419.

Vykdant šį planą buvo parengti 32 teisės aktų pakeitimai, kurių tarpe buvo parenti šie teisės aktų projektai:

  • Mokesčių mokėtojų registro nuostatai;
  • Prašymo įregistruoti MM registre formos užpildymo taisyklės;
  • Supaprastinto išregistravimo taisyklės;
  • Priverstinio išregistravimo taisyklės;
  • Laikinojo identifikacinio numerio suteikimo tvarka;
  • Mokesčių ir įmokų mokėtojų registrinių duomenų derinimo tvarka;
  • Perduodamų duomenų sąrašai;
  • Asmens duomenų sutartys;
  • Pagrindinių duomenų klasifikatoriai;
  • ir kt.

be to buvo nustatyti perimamų - perduodamų duomenų struktūra ir keitimosi periodiškumas, bei atlikti kiti darbai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

kodas

2001 m.

patvirtinta

2001 m.

įvykdyta

01

Mokesčių mokėtojų nusiskundimų dėl jų aptarnavimo skaičius

01

*

11

01

Bylų, išnagrinėtų per įstatyme nustatytą terminą, procentas nuo visų nagrinėtų apeliacinių bylų

02

*

71.7

01

Patikrintų mokesčių mokėtojų (ūkio subjektų) procentas nuo visų įregistruotų

03

17.6

13

01

Darbuotojų, kėlusių kvalifikaciją, procentas nuo visų darbuotojų

06

25

25.3

01

Santykis tarp VMI finansavimo ir surinktų mokesčių bei įmokų - procentais

07

1.51

1.47

*

- naujas rodiklis, pradėtas skaičiuoti 2001 m.

 

Programos uždavinys 2: Rengtis narystei į Europos Sąjungą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės “Dalyvauti FISCALIS programoje” vykdymas.

Stiprindama administracinius gebėjimus būtinus efektyviam mokesčių srities Europos Sąjungos (ES) acquis įgyvendinimui, 2001 m. Valstybinė mokesčių inspekcija ir toliau daug dėmesio skyrė Lietuvos mokesčių administratorių profesiniam ugdymui.

Per 2001 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos darbuotojai dalyvavo dvylikoje Europos Komisijos XXI Muitų ir mokesčių generalinio direktorato pagal Fiscalis programą organizuotų seminarų.

    1. „Tarpusavio administracinė pagalba kovoje su mokesčių sukčiavimu alkoholio ir tabako sektoriuose“, Dublinas (Airija), 2001 m. gegužės 9-11 d.;
    2. „Tarptautinių patikrinimų valdymas ir vykdymas“, Helsinkis (Suomija), 2001 m. gegužės 21-23 d.;
    3. „Kova su mokestiniais nusikaltimais: mokesčių inspekcijų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas“, Berlynas (Vokietija), 2001 m. birželio 6-8 d.;
    4. „Centrinių ryšių skyrių (Central Liaison Office) valdymas“, Antverpenas (Belgija), 2001 m. birželio 20-22 d.;
    5. „Rizikos analizės taikymas kontroliuojant akcizais apmokestinamas prekes“, Malmė (Švedija), 2001 m. birželio 27-29 d.;
    6. „Rizikos analizė ir valdymas PVM srityje“, Liuksemburgas (Liuksemburgas), 2001 m. rugsėjo 26 – 28 d.;
    7. „Mokesčių naštos palengvinimas mokesčių mokėtojams – pagalba mokesčių mokėtojams vykdyti PVM prievoles“, Česteris (Jungtinė karalystė), 2001 m. spalio 3-5 d.;
    8. „Kova su nusikaltimais PVM srityje – stebėjimo ir nusikaltimų tyrimo skyrių steigimas bei jų vaidmuo“, Espinho-Porto (Portugalija), 2001 m. spalio 11-12 d.;
    9. „valstybinės institucijos, valstybinių interesų procesai ir subsidijos“, Atėnai (Graikija), 2001 m. spalio 22-23 d.;
    10. „PVM mokėtojais neregistruotų asmenų apmokestinimas ir kontrolė“, Caserta (Italija), 2001 m. spalio 22-24 d.;
    11. „Keitimosi PVM informacija informacinės sistemos duomenų svarba kovojant su nusikaltimais mokesčių srityje“, Snekkerstenas (Danija), 2001 m. spalio 29-31 d.;
    12. „Administracinis bendradarbiavimas - tarptautiniai sporto renginiai“,Amsterdamas (Nyderlandai), 2001 m. lapkričio 22-23 d.

Dalyvaudami FISCALIS programoje, 12 VMI pareigūnų patobulino žinias ir įgūdžius vieningo ES teisės aktų taikymo netiesioginių mokesčių srityje, netiesioginių mokesčių procedūrų supaprastinimo, netiesioginių mokesčių sistemų modernizavimo, administracinio bendradarbiavimo, kovojant su sukčiavimu netiesioginių mokesčių srityje, klausimais bei ES kompiuterinių informacijos mainų sistemų (VIES, SEED, MVS, EWSE, EMCS) naudojimo klausimais.

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

kodas

2001 m.

patvirtinta

2001 m.

įvykdyta

02

Programoje FISCALIS surengtų seminarų bei stažuočių skaičius

04

35

12

Programos uždavinys 3: Sukurti ir įdiegti integruotą MIS

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės ,,Plėtoti bendrą mokesčių informacinę sistemą, pritaikyti ją prie Europos Sąjungos standartų, taip pat įdiegti Europos Sąjungos informacines sistemas ir įsteigti Centrinį bendradarbiavimo biurą“ vykdymas:

Šios priemonės dalis: ,,Plėtoti bendrą mokesčių informacinę sistemą” – atitinka nacionalinės aquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonę: “Plėtoti integruotą mokesčių informacinę sistemą” todėl jos vykdymo eiga išdėstyta nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymo dalyje.

Siekiant bendra MIS pritaikyti prie ES standartų surinkta informacija apie ES reikalavimus informacinėms sistemoms, įvertintos esamos VMI informacinės sistemos – parengtas preliminarus neatitikimo / atitikimo įvertinimas. 2002 metais vykdant šią priemonę ir Phare projektą – užsienio ekspertai papildomai įvertins VMI informacines sistemas, kartu su ekspertais bus parengti tokių neatitikimų pašalinimo planai.

Siekiant įdiegti ES informacines sistemas ir įsteigti Centrinį bendradarbiavimo biurą buvo

Su Danijos finansų ministerija derinami reikalavimai centrinio bendradarbiavimo biuro įsteigimo projektui, rengiami kiti reikalingi dokumentai.

Sukaupta informacija apie ES reikalavimus VIES ir SEED sistemų įgyvendinimą ir funkcionavimą, ES valstybių patirtį, keitimosi informacija mechanizmus.

ES institucijoms pateiktas projekto pagrindimas ir kiti inicijavimo dokumentai (projekto matrica ir fiche summary) PHARE pagalbai gauti. Tikimasi nuo 2002 m. pradėti gauti ES paramą informacinių sistemų pertvarkymui.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Priemonės “Plėtoti integruotą mokesčių informacinę sistemą” vykdymas.

SMAP'o programinė įranga demontuota ir pakeista IMIS apskaitos programomis visose teritorinėse VMI, anksčiau sukaupti mokesčių mokėtojų registravimo ir deklaravimų duomenys sukelti į IMIS duomenų bazes; veikia centralizuotas mokesčių mokėtojų registras; pagal teisinės bazės pasikeitimus modifikuojama apskaita, išieškojimų posistemė.

Atlikta akcizinių prekių sandėlių kūrimo ir jų informacinio aprūpinimo pradinė analizė; parengti informacinės sistemos techniniai reikalavimai; parengtas ir paskelbtas viešojo pirkimo konkursas "Akcizinių prekių sandėlių informacinė sistema".

Danijai suteikus finansinę pagalbą, parengta duomenų saugyklos kūrimo strategija ir pirmaeilių darbų planas; sukurtos priemonės nacionalinio biudžeto įplaukų mėnesinės apyskaitos analizei ir prognozavimui. Į duomenų saugyklą sukelti mokesčių mokėtojų registro, PVM deklaracijų, iš dalies - pelno apyskaitų ir pajamų deklaracijų bei mokėjimų duomenys, pradėti duomenų saugyklos bandymai. Vartotojams įrengta 18 darbo vietų, parengtas VMI darbuotojų mokymo naudotis Business Objects programine įranga planas.

Įvykdytos viešojo pirkimo procedūros, įsigyta IS plėtrai būtina licenzijuota sisteminė programinė įranga ir kompiuterinė technika - 60 serverių, 650 personalinių kompiuterių, 3 skeneriai, 27 tinklo komutatoriai, 250 spausdintuvų, 16 ypač galingų spausdintuvų.

Įdiegtas VMI žinybinis balso perdavimo tinklas, jungiantis CMA, visas AVMI ir du teritorinius skyrius

Dirbti su IMIS taikomosiomis programomis apmokyta 860 VMI darbuotojų, specializuotuose IT kursuose tobulinosi 43 informacinių technologijų specialistai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

kodas

2001 m.

patvirtinta

2001 m.

įvykdyta

03

Priimtų gyventojų turto ir pajamų deklaracijų skaičius

08

*

161700

03

Priimtų gyventojų turto ir pajamų deklaracijų ir suvestų į kompiuterines laikmenas skaičius

09

*

161700

03

Elektroniniu pavidalu priimtų deklaracijų skaičius

10

**

**

03

Įrengtų kompiuterizuotų darbo vietų su programinės įrangos licencijomis (Windows2000 ir Office2000) skaičius

11

550

550

03

Įrengtų kompiuterių tinklo stočių (serverių) skaičius

12

30

60

03

Padidinti vietinių kompiuterinių tinklų greitą veiką nuo 10Mbps iki 100Mbps

13

60%

60%

03

Apdorotų ir sukauptų kompiuterinėse laikmenose duomenų kiekis (GB)

14

55

55

03

Sukurtų naujų taikomosios programinės įrangos modulių bei funkcijų skaičius

15

600

600

*

- naujas rodiklis, pradėtas skaičiuoti 2001 m.

**

- rodiklis planuojamas pradėti skaičiuoti 2004 m., įsigaliojus elektroninio parašo įstatymui

 

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

(tūkst. Lt)

Spec. blankai ir banderolės

Įvykdyta 2001 m.: išlaidos iš viso sudarė 25 872 tūkst. Lt

Programos tikslai: Užkirsti kelią nelegaliai veiklai.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys : Platinti spec. apskaitos blankus ir banderoles

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės ,,Parengti teisės aktus, leidžiančius atsisakyti specialių blankų naudojimo“

(pirmajame etape atsisakyti specialių krovinio gabenimo važtaraščių blankų naudojimo, nustatyti tik šio dokumento rekvizitus) vykdymas.

Vykdant šią priemonę buvo parengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2001 06 29 įsakymas Nr. 164 ,,Dėl naudojamų laisvos formos važtaraščių apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

kodas

2001 m.

patvirtinta

2002 m.

įvykdyta

01

Parduotų spec. apskaitos blankų komplektų skaičius - vienetais

01

70 mln.

77,5 mln.

01

Parduotų banderolių skaičius - vienetais

02

370 mln.

384 mln.

 

 

 

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos prioritetinės veiklos kryptys

  1. Pasirengti įgyvendinti pakeistą Akcizo įstatymą.
  2. Pasirengti įgyvendinti pakeistą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą.
  3. Pasirengti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo administravimo darbui.
  4. Pasirengti nuo 2003-01-01 administruoti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
  5. Pasirengti Pelno mokesčio įstatymo administravimo darbui.
  6. Pasirengti sveikatos draudimo įmokų administravimo darbams.
  7. Pasirengti su turto ir pajamų visuotinu deklaravimu susijusiems darbams.
  8. Sukurti, įdiegti ir/ar modifikuoti integruotos mokesčių informacinę sistemos (IMIS) komponentus ir IMIS pritaikyti prie Europos Sąjungos standartų;
  9. Remiantis Europos Sąjungos direktyvose nustatytais keitimosi informacija reikalavimais, įdiegti Europos Sąjungos informacines sistemas ir pasirengti įsteigti centrinį bendradarbiavimo biurą.

 

 

 

 

 

 

ministerijos, vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijos,

apskrities viršininko metinės veikos ataskaitos forma

finansų ministerijos mokymo centras

  1. misija, strateginiai tikslai:
  2. Misija:

    Vykdyti finansinius ekonominius santykius reguliuojančių institucijų valstybės tarnautojų

    įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos kėlimą (kiekybinis kriterijus ), tirti mokymo poreikius bei siekti, kad valstybės tarnautojų gebėjimai atitiktų valstybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (kokybinis kriterijus).

    Strateginiai tikslai:

    Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, įgyvendinant valstybės tarnybos politikos nuostatas.

  3. programų, numatytų ministerijos, vyriausybės įstaigos, apskrities viršininko strateginiame veiklos plane aprašymas:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Programos pavadinimas

Jos įgyvendinimui skirti asignavimai

LR finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų darbuotojų tęstinis kvalifikacijos kėlimas ir ugdymas

1316,2

Programos tikslai:

  1. Formuoti darbo įgūdžius ir gebėjimus, kurie atitiktų valstybės keliamus reikalavimus kvalifikacijai.
  2. Parengti valstybės tarnautojus inovacinėms programoms įgyvendinti ir naujiems uždaviniams spręsti.
  3. Dalyvauti rengiant metodines rekomendacijas valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui vystyti, įvertinus Valstybės tarnybos reikalavimų nuostatas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Parengti kuo didesnį skaičių specialistų pagal valstybės keliamus reikalavimus, lyginant su mokymo poreikių tyrimo rezultatais

Lyginant su mokymo poreikių analize FMMC ir jo regioniniuose skyriuose klausytojų skaičiaus išaugo - kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavo 7636 klausytojai

Naujos metodinės medžiagos ir naujų mokymo programų, atitinkančių valstybės keliamus reikalavimus, parengimas, lyginant su visa paruošta metodine medžiaga bei mokymo programomis

Parengtos ir atnaujintos programos bei metodinė medžiaga: pareiginio kompleksinio kvalifikacijos tobulinimo – 38 programos, tikslinio kvalifikacijos tobulinimo – 64 programos, kompiuterinio raštingumo – 31 programa, valdymo organizavimo ir planavimo tobulinimo – 10 programų, specialiojo mokymo – 9 programos. Atitinkamai parengta metodinė medžiaga

Klausytojų skaičius, įvertinant valstybės keliamus reikalavimus, padidėjimas, lyginant su mokymo poreikio tyrimų rezultatais

Organizuoti: 126 kursai, kuriuose dalyvavo 2031 klausytojas ir 134 seminarai, kuriuose dalyvavo 5606 klausytojai.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vadovaujantis Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (nacionaline acquis priėmimo programa) kvalifikacijos tobulinimo programos, planai, metodinė medžiaga, kvalifikacijos tobulinimo kursai ir seminarai. rengiami siekiant užtikrinti sėkmingą acquis communautaire įgyvendinimą. Parengtos ir atnaujintos programos bei metodinė medžiaga: pareiginio kompleksinio kvalifikacijos tobulinimo – 38 programos, tikslinio kvalifikacijos tobulinimo – 64 programos, kompiuterinio raštingumo – 31 programa, valdymo organizavimo ir planavimo tobulinimo – 10 programų, specialiojo mokymo – 9 programos, užsienio kalbų mokymo – 13 programų rodo FMMC pažangą rengiantis narystei ES, svarų indėlį stiprinant valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vadovaujantis Vyriausybės veiklos prioritetais parengtos naujos, valstybės tarnautojui aktualios kvalifikacijos tobulinimo programos:

  1. Institucijos strateginio planavimo mokymas.
  2. Finansų valdymas.
  3. Valstybės sektoriaus vidaus auditas.
  4. Mokesčių administravimas.
  5. Efektyvus vadovavimas.
  6. Tarnybinis protokolas.
  7. Konfliktų valdymas ir tarpininkavimas.
  8. Žmogiškųjų išteklių valdymas.
  9. Kompiuterinių žinių testavimas pagal ECDL (European Computer Drive Licence) programą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Uždavinio vertinimo kriterijus

Planas

Įvykdyta

Parengti kuo didesnį skaičių specialistų pagal valstybės keliamus reikalavimus, lyginant su mokymo poreikių tyrimo rezultatais, (%)

48,5

49,7

Naujos metodinės medžiagos ir naujų mokymo programų, atitinkančių valstybės keliamus reikalavimus, parengimas, lyginant su visa paruošta metodine medžiaga bei mokymo programomis, (%)

27

28,5

Klausytojų skaičius, įvertinant valstybės keliamus reikalavimus, padidėjimas, lyginant su mokymo poreikio tyrimų rezultatais, (%)

46,6

49,2

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio neįvykdymo priežastys: - nėra

 

  1. artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys:

Prioritetai

Kliūtys

Tęstinis valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

Nepakankamas finansavimas

Kvalifikacijos programų rengimas ir atnaujinimas

Nepakankamas finansavimas

Tinkamų sąlygų mokymui bei kvalifikacijos tobulinimui sudarymas (kompiuterių klasių modernizavimas, pastato avarinio stogo rekonstrukcija)

Neskirtas finansavimas

 

 

MUITINĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: užtikrinti importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais, užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui.

 

Strateginiai tikslai

  1. Sukurti šiuolaikinę importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimo sistemą.
  2. Pertvarkyti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal Europos Sąjungos teisės normas.
  3. Įdiegti pažangias kontrolės technologijas, pagrįstas pakankamais teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimais, rizikos analize, žvalgybine informacija, moderniomis techninėmis priemonėmis.
  4. Išplėsti supaprastintų muitinės procedūrų taikymo sritį, siekiant užtikrinti tolesnį verslo aplinkos sąlygų gerinimą.
  5. Įdiegti modernią muitinės informacinę sistemą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MUITINĖS DEPARTAMENTO STRATEGINAIME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės veiklos organizavimas rengiantis narystei Europos sąjungoje

Skirta 83431,3 tūkst. Lt

Programos tikslas

Mokesčių surinkimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Išlaikyti muitinės sistemą, vykdyti Muitinės informacinės sistemos techninę priežiūrą bei vystyti Lietuvos muitinės infrastruktūrą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Organizuoti Muitinės departamento darbą muitinės įstaigų darbo organizavimui:

    • rengti ir derinti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal ES teisės aktų normas;
    • parengti integruotos muitinės informacinės sistemos, pagrįstos naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis, projektą;
    • įdiegti muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (ASYCUDA) Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinėse muitinėse, užtikrinančią ne mažiau kaip 50 proc. visų importo ir eksporto deklaracijų apdorojimą;
    • parengti Nacionalinio tranzito kontrolės sistemos projektą;
    • parengti kompiuterizuotos mokesčių apskaitos sistemos, integruotos į muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą, projektą;
    • parengti elektroniniu būdu pateikiamų muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos projektą;
    • kurti kompiuterizuotą integruoto tarifo sistemą, sudarančią galimybes automatizuotai apskaičiuoti mokesčius, mokėtinus už importuojamas ir eksportuojamas prekes;
    • kurti automatizuotą biuro sistemą;
    • užtikrinti, kad Muitinės departamente ir kiekvienoje teritorinėje muitinėje būtų pakankamai kvalifikuotų prekių klasifikavimo, kilmės, muitinio įvertinimo specialistų;
    • organizuoti reguliarų muitinių padalinių, atsakingų už mokesčių administravimą, vidaus auditą;
    • stiprinti administracinius gebėjimus;
    • diegti modernius darbo organizavimo, planavimo, išteklių naudojimo metodus;
    • pertvarkyti Lietuvos muitinės centrinės administracijos ir teritorinių padalinių struktūrą vadovaujantis Europos Komisijos direktyvomis.

2. Aprūpinti Muitinės departamentą organizacinės technikos priemonėmis ir planuoti ūkio išlaidas veiklai užtikrinti.

3. Aprūpinti muitinės įstaigas uniforma.

4. Organizuoti muitinės įstaigų darbą pajamų planui įvykdyti:

    • organizuoti Lietuvos muitinės darbą taip, kad surinktų mokesčių grąža už vieną iš biudžeto gautą litą būtų ne mažesnė kaip 25,6 Lt;
    • plėtoti išorinį auditą (įmonių ūkinės ir komercinės veiklos tikrinimus);
    • atlikti papildomus deklaruotų prekių kilmės, muitinės vertės, KPN kodų, deklaracijų muitinio įforminimo teisingumo, muitinės procedūrų vykdymo, muitinės postų tikrinimus;
    • taikyti kitus muitinio įvertinimo metodus importuojamoms prekėms;
    • imti prekių mėginius prekių klasifikavimui tikslinti;
    • atlikti tyrimus dėl neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų;
    • atlikti ūkio subjektų nesumokėtų mokesčių tyrimus;
    • analizuoti papildomai apskaičiuotų mokesčių neišieškojimo priežastis.

5. Aprūpinti muitinės įstaigas organizacinės technikos priemonėmis ir planuoti ūkio išlaidas veiklai užtikrinti.

6. Muitinės postų projektavimas, statyba, rekonstrukcija, techninės įrangos ir pagrindinių priemonių įsigijimas, MIS kūrimas:

    • stiprinti muitinės postus prie būsimos išorinės ES sienos (suprojektuoti Panemunės kelio postą, rekonstruoti Šalčininkų kelio postą);
    • parengti muitinės vidinių postų stambinimo koncepciją;
    • koncentruoti muitinės veiklą vidiniuose postuose, aprūpintais šiuolaikine kompiuterine ir ryšių technika;
    • gerinti muitinės įstaigų infrastruktūrą – sudaryti tinkamas sąlygas muitiniam tikrinimui atlikti, aprūpinti moderniomis muitinio tikrinimo ir ryšio priemonėmis;
    • kurti visą LR muitų teritoriją apimantį integruotą muitinės kompiuterinių ryšių tinklą, pagrįstą naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis ir sudarantį galimybes sujungti atitinkamas kontrolės sistemas.

 

Atlikti darbai:

  1. Parengtos 5 informacinių sistemų specifikacijos.
  2. Parengti 4 informacinių sistemų projektai.
  3. Sukurta/pritaikyta ir įdiegta 1 informacinė sistema.
  4. Surinktų mokesčių grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto pasiekė 28,35 Lt. Biudžeto lėšų grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto – 38,4 Lt.
  5. Atlikti 83 vidaus audito (įskaitant specialias užduotis) patikrinimai.
  6. Apmokyti 2632 muitinės pareigūnai.
  7. Kompiuterizuotu būdu apdorojamų importo ir eksporto deklaracijų skaičius pasiekė per 50 proc.
  8. Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių technika pasiekė 50 proc.
  9. Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių tinklo paslaugomis pasiekė 50 proc.

Įgyvendinant NAPP buvo vykdomos šios priemonės:

  1. Steigiama Centrinė tranzito kontrolės įstaiga.
  2. Dalyvauta ES-ELPA konvencijos rengimo darbo grupėse.
  3. Rengti teisės aktai.

Atlikti darbai:

  1. Įsteigti 5 etatai, užimti 3 etatai tranzito procedūrų kontrolei.
  2. Komandiruoti darbuotojai dalyvauti stebėtojų teisėmis ES-ELPA konvencijų „Dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo ir dėl bendrosios tranzito procedūros“ darbo grupėse.
  3. Parengta 17 teisės aktų.

Parengtų teisės aktų tikslas – derinti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal ES muitinės įstatymų normas.

Gautų rezultatų palyginimas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001 m.

Planas

Įvykdyta

Parengtų Lietuvos pasirengimo narystei Teisės derinimo priemonių plane ir Teisės derinimo komisijos „Muitų sąjunga“ teisės aktų derinimo plane nurodytų teisės aktų projektų skaičius

13

17

teisės aktų projektų

Kompiuterizuotu būdu muitinės deklaracijų sistemoje apdorojamų importo ir eksporto deklaracijų skaičius (procentais nuo visų importo ir eksporto deklaracijų skaičiaus)

50 proc.

Apdorojama per 50 proc.

Parengtų informacinių sistemų specifikacijų skaičius

5

5 specifikacijos

Parengtų informacinių sistemų projektų skaičius

4

4 projektai

Sukurtų/pritaikytų ir įdiegtų informacinių sistemų skaičius

1

1 sistema

Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių technika (muitinės įstaigų skaičius procentais nuo bendro importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų skaičiaus)

50 proc.

50 proc.

Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių tinklo paslaugomis (muitinės įstaigų skaičius procentais nuo bendro importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų skaičiaus)

50 proc.

50 proc.

Muitinės veiklos efektyvumas:

surinktų mokesčių grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto;

biudžeto lėšų grąža už vieną gautą litą nuo visų muitinės apskaičiuotų muitų ir mokesčių (per muitinių sąskaitas pervestų į biudžetą ir PVM, perduoto kontroliuoti VMI

25,6 Lt

–

28,35 Lt

38,4 Lt

Atliktų muitinės padalinių vidaus audito skaičius (įskaitant specialias užduotis)

56

83

Muitinės pareigūnų, kėlusių savo kvalifikaciją vadovaujantis Mokymo strategijos įgyvendinimo planu, skaičius

2300

2632

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Pažeidimų prevencija, kontrolė ir tyrimai

Skirta 5587,2 tūkst. Lt

Programos tikslas

Ekonominė valstybės sienų apsauga

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Išplėsti Muitinės kriminalinę tarnybą (iki 2002 m. sausio 1 d. – Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba)

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Organizuoti Muitinės kriminalinės tarnybos darbą ir aprūpinti techninėmis priemonėmis:

    • parengti teisės aktus, suteikiančius muitinei pakankamus teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimus;
    • parengti muitinės žvalgybos koncepciją, remiantis ES valstybių patirtimi, sukurti žvalgybos metodiką;
    • suformuoti žvalgybos, kovos su kontrabanda ir kitus Muitinės kriminalinės tarnybos padalinius, apmokyti šių padalinių pareigūnus;
    • organizuoti tranzito kontrolę pagal rizikos analizės principus;
    • plėtoti bendradarbiavimą su kitomis LR teisėsaugos institucijomis, užsienio valstybių muitinių administracijomis, tarptautinėmis organizacijomis (dalyvauti „PHARE 2000“, „Dvynių“ ir kt. projektuose);
    • pasirašyti Supratimo memorandumus su verslo asociacijomis;
    • įsigyti ir įdiegti kontrolės sistemas, tikrinimo ir paieškos technines priemones;
    • dalyvauti tarptautiniuose operacijose išaiškinant kontrabandos organizatorius, siuntėjus, gavėjus;
    • dalyvauti Baltijos jūros regiono šalių Kovos su organizuotų nusikalstamumu operatyvinio komiteto veikloje.

Atlikti darbai:

  1. Išaiškinti 2729 kontrabandos atvejai.
  2. Iškeltos 92 baudžiamosios bylos.
  3. Surašyti 2637 administracinės teisės pažeidimų protokolai.
  4. Sukurta rizikos profiliavimo sistema.
  5. Surengti 56 seminarai (mokymai), kuriuose dalyvavo MKT pareigūnai.
  6. LR Vyriausybei pateikta 17 teisės aktų projektų.

Parengtų teisės aktų tikslas – suteikti muitinei pakankamus teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimus, t.y. įgaliojimus vykdyti operatyvinę veiklą, teisės pažeidimų tyrimą, kvotą, apieškoti, sulaikyti ir suimti asmenis, sustabdyti ir apieškoti transporto priemones, atlikti patalpų kratą, turėti ir naudoti tarnybinius ginklus bei specialiąsias priemones.

Įgyvendinant NAPP buvo vykdomos priemonės:

Teritorinėse muitinėse steigiami Kovos su kontrabanda skyriai

Atlikti darbai

Išplėsta MKT tarnyba

Gautų rezultatų palyginimas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001 m.

Planas

Įvykdyta

Išaiškinta kontrabandos atvejų

Iškelta baudžiamųjų bylų

Surašyta administracinės teisės pažeidimų protokolų

200

50

150

2729 atvejai

92 bylos

2637 protokolai

Sukurta rizikos profiliavimo sistema (muitinio tikrinimo efektyvumo bei bendro neteisėto prekių gabenimo atvejų išaiškinimas procentais)

15 proc.

35 proc. daugiau nei išaiškinta 2000 m.

Teisės aktų projektų, pateiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybei skaičius

10

17 teisės aktų projektų

Seminarai, mokymai, kuriuose dalyvavo MKT tarnybos pareigūnai, skaičius

10

56 seminarai, mokymai

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės priežiūros priemonių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste stipinimas

Skirta 3104,3 tūkst. Lt

Programos tikslas

Gerinti muitinės renkamų importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Sustiprinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kontrolę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Įsteigti etatus ir aprūpinti techninėmis priemonėmis:

    • nustatyti automobilių ir geležinkelio vartų, pro kuriuos leidžiama gabenti prekes (krovinius) skaičių, organizuoti muitinės priežiūrą prie šių vartų;
    • koncentruoti muitinės veiklą gerai įrengtose ir šiuolaikine technika aprūpintuose muitinės postuose, efektyviau organizuoti muitinės pareigūnų darbą, reorganizuojant jūrų uosto muitinės postus;
    • perskirstyti etatus, siekiant sustiprinti muitinės priežiūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto muitinės postuose;
    • įsigyti ir įdiegti tikrinimo ir paieškos technines priemones;
    • bendradarbiauti su LR teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijomis užkertant kelią kontrabandai ir kitiems muitų teisės aktų pažeidimams Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Atlikti darbai:

  1. Surašyta 212 administracinės teisės pažeidimų protokolų.
  2. Iškelta 11 baudžiamųjų bylų.
  3. Parengta 13 teisės aktų.
  4. Reorganizuoti 4 KVJ uosto muitinės postai.

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001m.

Planas

Įvykdyta

Surašyta administracinių teisės pažeidimų protokolų

 

 

Iškelta baudžiamųjų bylų

175

 

 

9

212

(26,9 proc. daugiau nei 2000 m.)

11

(37,5 proc. daugiau nei 2000 m.)

Parengtų teisės aktų, reglamentuojančių muitinės priežiūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto muitinės postuose, skaičius

2

13 teisės aktų

Nustatytas optimalus muitinės jūrų uosto postų skaičius

3

3

Reorganizuotų (jungtinių) KVJ uosto muitinės postų skaičius

3

4

Nustatytas detalaus bendro muitinio, fitosanitarinio ir veterinarinio tikrinimo vietų KVJ uoste skaičius

1

1

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės blankai ir apsaugos priemonės

Skirta 5958,1 tūkst. Lt

Programos tikslas

Muitinės blankų ir dokumentų apsaugos priemonių gamyba

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Aprūpinti ūkio subjektus muitinės blankais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Įsigyti ir išplatinti specialiuosius apskaitos blankus:

    • centralizuotai gaminti ir aprūpinti ūkio subjektus muitinės blankais;
    • įdiegti naujo pavyzdžio apsauginius lipdukus skirtus klijuoti ant muitinio tranzito procedūros atveju naudojamų muitinės dokumentų.

Atlikti darbai:

Išplatinti 3 429 818 blankai

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001 m.

Planas

Įvykdyta

Parduotų muitinės blankų skaičius

4 500 000

3 429 818

 

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Prioritetai

Muitinės informacinės sistemos diegimas

Muitinės informacinės sistemos diegimas – vienas iš pagrindinių prioritetų muitinei integruojantis į ES. Pagrindiniai Muitinės informacinės sistemos kūrimo ir priežiūros darbai atliekami pagal LR Vyriausybės 2001 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.167 „Dėl priemonių integruotai muitinės informacinei sistemai įdiegti plano patvirtinimo“ patvirtintą Priemonių planą integruotai muitinės informacinei sistemai projektuoti, kurti ir diegti. 2002 metais visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje turi būti įdiegta muitinės deklaracijų apdorojimo, nacionalinio tranzito kontrolės, kompiuterizuota mokesčių apskaitos, kompiuterizuota integruoto tarifo, automatizuota biuro sistemos. Tuo pat metu turi būti sukurtas visą Lietuvos Respublikos muitų teritoriją apimantis integruotas muitinės kompiuterių ir ryšių tinklas, pagrįstas naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis ir sudarantis galimybes sujungti atitinkamas kontrolės sistemas. Integruotoje muitinės informacinėje sistemoje turi būti numatytos arba sukurtos informacinės sąsajos su Europos Komisijoje veikiančiomis muitinės informacinėmis sistemomis. Įdiegus informacinę sistemą, turėtų pagerėti ir Lietuvos muitinės įvaizdis.

Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis naudojasi Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Valstybės saugumo departamentas, teisėsaugos organizacijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, užsienio šalių ambasados, ministerijos, departamentai, kitos valstybinės institucijos bei atskirai įvardinti fiziniai ar juridiniai asmenys. Eksporto ir importo duomenų, kas mėnesį teikiamų Statistikos departamentui, pagrindu formuojamos oficialios užsienio prekybos ataskaitos. Teikiami ir gaunami duomenys pagal 15 duomenų teikimo sutarčių.

Verslo aplinkos sąlygų gerinimas

Lietuvos muitinė nuolat skiria dėmesį verslo aplinkos sąlygų gerinimui. 2001 m. priimtas Muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Muitinės kodekso nuostatos suderintos su ES muitinės kodekso pakeitimais bei liberalizuoti muitinės ir ūkio subjektų santykiai. Sudarytos teisinės prielaidos laisviesiems sandėliams steigti.

Pradėtas supaprastintų muitinės procedūrų taikymas skatins užsienio prekybą, sudarys geresnes verslo aplinkos sąlygas. Vienas didžiausių supaprastintų muitinės procedūrų pranašumų – nereikia atlikti sudėtingų muitinės procedūrų pasienio postuose (pareigūnai atlieka tik pažeidimų prevencijos kontrolę) ir vidiniuose krovinių postuose. Muitinis tikrinimas atliekamas periodiškai atliekant ūkio subjekto buhalterinės apskaitos patikrinimus. Daugiausia dėmesio skiriama prekių muitinei vertei, kilmei ir klasifikacijai nustatyti. Deklaracijų duomenys muitinei galės būti pateikiami elektroniniu būdu, taigi verslininkai muitinės procedūras atliks greičiau, sumažės dokumentų ir išlaidų. Pagerės ne tik verslo aplinkos sąlygos, bet ir sumažės priekaištų dėl sudėtingų muitinės formalumų.

Taikydama tarifines ir netarifines užsienio prekybos reguliavimo priemones, muitinė gina vietos gamintojus nuo importuojamų prekių srautų, o gyventojus – nuo pavojingų arba nesaugių produktų įvežimo. Ypač svarbus muitinės vaidmuo taikant antidempingo, kompensacinius ir protekcinius muitus, kurie saugo vietos gamintojus nuo žlugdančio importo.

2000 m. liepos 25 d. Muitinės departamente įsteigtas Muitinės konsultacinis komitetas, sudarytas iš valstybės institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovų. Komitetas kolegialiai svarsto su muitinės veikla susijusius teisės aktus, kuriuos taikant kyla problemų, ir ieško priimtinų būdų jiems tobulinti. Kartu aptariamos muitinės veiklos aktualijos, strategijoje numatytų uždavinių įgyvendinimas, koordinuojama muitinės įstaigų ir asocijuotų verslo struktūrų sąveika abiem pusėms svarbioje užsienio prekybos reguliavimo srityje.

Lietuvos muitinė vaidina ypač svarbų vaidmenį užsienio prekyboje, vykdant laisvosios prekybos sutartis. Muitinės išduoda laisvosios prekybos sutartyse nustatytus prekių kilmės dokumentus (prekių judėjimo sertifikatus EUR.1) ir lietuviškos kilmės prekės įgyja galimybę būti importuotomis į 28 valstybes, taikant joms preferencinius muitų tarifus. Siekiant supaprastinti prekių kilmės patvirtinimą parengta Patikimo eksportuotojo, turinčio teisę įrašyti preferencinės prekių kilmės deklaraciją sąskaitoje-faktūroje, statuso suteikimo ir priežiūros tvarka. Tokiu būdu supaprastintas muitinės formalumų atlikimas Lietuvos prekes gaminančioms ir/arba lietuviškas prekes eksportuojančioms įmonėms.

Kasmet rengiama Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) versija. Lietuvoje naudojamą prekių klasifikavimo sistema visiškai suderinta su atitinkama ES sistema. Tai palengvina prekių klasifikavimą ir informacijos gavimą apie nustatytuosius muitus ir kitus mokesčius. Lietuvos ūkio subjektai gali naudotis integruotu tarifu.

Vadovaujantis Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros, bendroji tranzito procedūra pradėta taikyti 2001 m. sausio 1 d. Pagal šią Sutartį transporto operatoriai gali vežti prekes per visų trijų valstybių teritorijas užpildę tik vieną tranzito deklaraciją ir pateikę tik vieną tranzito garantiją visai šiai operacijai. Tai supaprastina muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką prekes gabenant tranzitu per tris Baltijos valstybes.

Patobulinta Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarka, kuri sudaro prielaidas ūkio subjektams lanksčiau atsiskaityti su muitine, verslininkai gali laisviau disponuoti savo lėšomis, nereikia pateikti garantijos, už kurios išdavimą bankai ir draudimo organizacijos ima nustatytą mokestį. Mokesčių muitinėje įskaitymo tvarka sudaro galimybes mokesčių mokėtojams skolą muitinei (importo mokesčius) padengti turima mokesčių permoka, nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos. Efektyviai taikoma garantijų sistema leidžia verslininkams nesumokėjus mokesčių atsiimti prekes.

Kelio postuose taikant dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemą sudarytos sąlygos sienos kirtimo procedūras atlikti kur kas greičiau nei keleiviams, gabenantiems deklaruojamus ir reikalaujančius muitinės formalumų atlikimo daiktus. Šia galimybe gali pasinaudoti ir verslininkai, vykstantys verslo reikalais į kaimynines valstybes.

Nuodugniai tikrinamų prekių siuntų atrankos kriterijai bei tikrinimo lygių nustatymo sistema padeda priimti sprendimus fiziškai tikrinti tik „rizikingus“ krovinius. Sukurta viena iš pagrindinių muitinės formalumų supaprastinimo prielaidų – rizikos įvertinimo ir rizikos veiksnių atrankos bei jos taikymo atliekant muitinį tikrinimą sistema. Patvirtintos Rizikos muitinėje valdymo ir jos profiliavimo metodika bei Rizikos muitinėje veiksnių atrankos ir jos taikymo atliekant muitinį tikrinimą tvarka. Rizikos įvertinimas ir tuo pagrindu atliekama prekių tikrinimas sumažina fizinio prekių tikrinimo atvejų skaičių. Tuo sudaromos palankesnės sąlygos sąžiningam verslui.

Administracinių gebėjimų stiprinimas

Žmogiškųjų resursų mokymo ir valdymo sistema modernizuota 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto naujai redakcijai ir Muitinės mokyklą reorganizavus į Muitinės mokymo centrą. Pagrindinis dėmesys skiriamas statuto nuostatoms įgyvendinti. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo reikalavimų naujovė sudarė galimybes veiksmingiau kovoti su eilėmis pasienio muitinės postuose ir muitinės taisyklių pažeidėjų ir nesąžiningų pareigūnų korupcinių ryšių užmezgimu, leido spręsti sudėtingus žmogiškųjų resursų paskirstymo klausimus susidarius sudėtingoms aplinkybėms teritorinėse muitinėse ar muitinės postuose. Rezultatas – pagerėjo mokesčių surinkimas, pagausėjo kontrabandos išaiškinimo atvejų, sustiprėjo pareigūnų darbo drausmė. Naujai paskirti muitinės pareigūnai stažuoja Muitinės mokymo centre pagal bendrąsias ir specialiąsias programas. Įgyvendinant 2000 m. patvirtintą Lietuvos muitinės pareigūnų mokymo strategiją, Muitinės mokymo centre diegiama pažangi dėstymo sistema. Nustatyti muitinės pareigūnų mokymo poreikiai 2001–2003 metams, parengti 53 dėstomųjų dalykų mokymo moduliai, pakoreguotos programos orientuojantis į muitinės veiklos pokyčius ir atsižvelgiant į ES reikalavimus muitų teisės ir muitų administravimo srityse.

Kitas žingsnis, padarytas remiantis 2000 m. patvirtinta mokymo strategija, – mokymų programų atnaujinimas bei specialios studijų programos Teisės universitete pradžia. Pagal 2000 m. lapkričio 16 d. pasirašytą Muitinės departamento ir Lietuvos teisės universiteto bendradarbiavimo sutartį nuo 2001/2002 m.m. universitete įsteigta Muitų katedra bei naujos bakalauro Teisės ir muitinių veiklos ir magistro Muitų administravimo studijų programos. 2004 metais visi muitinės pareigūnai privalės turėti aukštąjį išsilavinimą, todėl 2001/2002 m.m. Teisės universitete pradėjo studijuoti 125 aukštojo mokslo neturintys pareigūnai. Muitinės departamentas kartu su teritorinių muitinių administracijomis į šias studijas orientavo postų ir Informatikos skyrių pareigūnus. Šios specialybės stacionare mokosi 76 studentai. Apie 200 muitinės pareigūnų tęsia studijas kitose šalies aukštosiose mokyklose. Plečiamas bendradarbiavimas su kitomis mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigomis. Pareigūnai, dalyvavę seminaruose ir kursuose užsienyje, įgytą patirtį taiko praktikoje.

Siekiant tobulinti muitinės veiklos valdymą ir darbo organizavimą bei efektyviau spręsti problemas, susijusias su korupcija ir kitais nusižengimais, nuo 2001 m. liepos l d. kovai su korupcija ir muitinės pareigūnų nesąžiningumu Muitinės departamente įsteigtas tiesiogiai Muitinės departamento direktoriui pavaldus Tarnybinių tyrimų skyrius, kurio pagrindinės funkcijos – išaiškinti ir užkardyti muitinės pareigūnų korupcijos, piktnaudžiavimo tarnyba ir aplaidaus pareigų vykdymo faktus, jų priežastis bei nustatyti viešųjų ir privačių interesų susikirtimo atvejus. Bendradarbiaujama su LR specialiųjų tyrimų tarnyba, atsakinga už antikorupcinių priemonių taikymą ir muitinės pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba atvejų tyrimą.

Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba nuo 2002 m. sausio 1 d. reorganizuota į atskirą muitinės įstaigą – Muitinės kriminalinę tarnybą. Šios tarnybos darbas daro teigiamą įtaką muitinės postuose atliekamų patikrinimų efektyvumui bei rizikos analizės ir profilių taikymui. Šiai tarnybai suteikta teisė vykdyti operatyvinę veiklą. Pagrindinės Muitinės kriminalinės tarnybos funkcijos: kova su kontrabanda ir kitais muitinės teisės aktų pažeidimais, žvalgybos ir analizės, baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos ir su ja susijusių nusikaltimų kėlimas ir kvotos vykdymas jose, tyrimų atlikimas, kovos su nelegaliu narkotinių medžiagų gabenimu, strateginių prekių gabenimo kontrolė, fizinio muitinio tikrinimo ir mobiliosios rentgeno bei vaizdo kontrolės vykdymas, kinologinės veiklos organizavimas ir vykdymas, tarptautinė tarpusavio pagalba, tarpžinybinis bendradarbiavimas su kitomis teisėsaugos institucijomis.

Reforma

Teritorinių muitinių reorganizavimas

Lietuvos muitinė, atsižvelgdama į LR Vyriausybės 2002–2004 metų programos įgyvendinimo priemones, Lietuvos muitinės veiklos strategiją, Europos Komisijos 2001 metų kovo 28 d. poziciją dėl Lietuvos pasirengimo narystei ES, skatinančią skubinti vidines reformas ir gerinti muitinės teikiamų paslaugų kokybę, narystės ES siekius, Europos Bendrijos Komisijos 2001 m. vasario 16 d. pranešimą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui dėl Muitų sąjungos strategijos, ir siekdama stiprinti pažeidimų prevenciją, rizikos analizę, draudžiamų, ribojamų ir dideliais mokesčiais apmokestinamų gabenamų prekių kontrolę, stiprinti už mokesčių administravimą atsakingus padalinius, sudaryti prielaidas efektyviau naudoti žmogiškuosius (perskirstant etatus) ir finansinius resursus, stiprinti priežiūrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, pasienio su Rusija ir Baltarusija postus, jų pareigūnų gebėjimus, tobulinti viešąjį administravimą (pertvarkius struktūrą suteikti didesnius įgaliojimus teritorinių muitinių viršininkų pavaduotojams, postų viršininkams ir jų pavaduotojams, pamainų viršininkams), išsaugoti, panaudoti ir stiprinti administracinius gebėjimus, mažinti valdymo išlaidas, gerinti darbo efektyvumą, parengė teritorinių muitinių reorganizavimo projektus.

Prieš rengiant teritorinių muitinių reorganizavimo projektus, buvo parengti Teritorinių muitinių skaičiaus optimizavimo metmenys, sudaryta Teritorinių muitinių reorganizavimo komisija, parengta Teritorinių muitinių reorganizavimo koncepcija. Galutinis sprendimas bus priimtas po to, kai nepriklausomi ekspertai įvertins teritorinių muitinių reorganizavimo ekonominį pagrįstumą ir kai tam pritars Finansų ministerija.

Išorės ir vidaus veiksnių analizė

Išorės veiksniai

Būtinumas peržiūrėti Lietuvos muitinės veiklos strategiją ryšium su muitinės veikla Muitų Sąjungoje, atsižvelgiant į pagrindinius pokyčius, kurie vyksta arba vyks ateityje.

1. Siekimas narystės Europos Sąjungoje

Keičiasi muitinės vaidmuo ir funkcijos. Europos Komisijos pranešime Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui dėl Muitų sąjungos strategijos, patvirtintame 2001 m. gegužės 31 d., į kurį dabar turės orientuotis ne tik dabartinių, bet ir būsimų Europos Sąjungos valstybių muitinės, akcentuojama visų ES valstybių muitinių efektyvaus darbo svarba visos Sąjungos rinkai, nes per kurios nors valstybės muitinės nepakankamai saugomą išorinės sienos dalį į bendrąją rinką patekusios prekės toliau cirkuliuoja visiškai laisvai. Tai ypač aktualu, kadangi į ES rengiasi stoti valstybės, neturinčios ES teisės aktų taikymo patirties.

Būtina prisiderinti prie Bendrijos Acquis. Muitų Sąjungos kontekste turime pademonstruoti savo gebėjimus tinkamai įgyvendinti Acquis.

Būtina stiprinti bendradarbiavimą su esamų ir būsimų ES valstybių narių muitinėmis ir Europos Sąjungos institucijomis, dalyvauti programose ir projektuose, kuriuose sudarytos galimybės dalyvauti šalių-kandidačių muitinių atstovams, įsteigti muitinės atašė pareigybę Lietuvos misijoje prie Europos Bendrijų.

2. Muitinės kaip mokesčių rinkėjo vaidmens pasikeitimas

Muitinės fiskalinis vaidmuo Europos Sąjungoje tolydžio mažėja, tačiau vis dar išlieka pakankamai svarbus (1999 m. 17,3 proc. ES biudžeto sudarė įplaukos iš importo muitų), įskaitant vis didesnę muitinės svarbą užtikrinant įplaukas iš PVM (importo PVM ir kova su fiktyviu eksportu). Įplaukos iš importo muitų mažėja dėl daugelio prekybos lengvatų.

Suderinti muitinės ir mokesčių tarnybų veiksmai yra svarbus kovos su pažeidimais elementas, ypač siekiant užkirsti kelią mokesčių įstatymų pažeidimams.

3. Didėjanti netiesioginių mokesčių reikšmė

Muitinės vaidmuo netiesioginių mokesčių (akcizų, PVM) srityje vis augs.

Muitinės taisyklių ir fiskalinių taisyklių, susijusių su netiesioginiais mokesčiais, atitikimas taps vis reikšmingesnis, kadangi muitinės taisyklės dažnai lems fiskalinės kontrolės importuojamoms, eksportuojamoms ir Bendrijos viduje gabenamoms prekėms intensyvumo lygį.

4. Stiprėjantis išorinės prekybos reguliavimas

Muitinė turės vis daugiau darbo tiek dėl besiplečiančios tarptautinės prekybos, tiek dėl specializuotų patikrinimų skaičiaus didėjimo. Lietuvai įsijungus į bendrąją rinką, padidės atsakomybė, nes netinkamai įforminus prekes vienoje valstybėje narėje žala gali būti padaryta visai Bendrijai, todėl trūkumai atliekant muitinį tikrinimą, bus labai pavojingi, ypač ten, kur kontrolė susijusi su žmonių sveikata ar aplinkosaugos klausimais.

Vis svarbesnis muitinės vaidmuo įvairiose visuomenės apsaugos srityse (intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, aplinkosaugos, produktų saugos, nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos ir kitose srityse). Jis tampa labai svarbus keičiantis prekių judėjimo tempams, kai formalumai turi būti atliekami vis greičiau. Tai turi nemaža įtakos ES gamintojų sugebėjimams konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

5. Besiformuojantys ir besikeičiantys tarptautinės prekybos modeliai

Didėjanti prekybos globalizacija turi didelę įtaką valstybių mokesčių administravimui. Pasikeitus Europos politiniam žemėlapiui, vyksta nauji prekybos pokyčiai. Tai liudija labai dideli transporto srautai Bendrijos rytiniame pasienyje.

Plečiantis prekybai labai pasikeitė prekių judėjimo būdai. Augant elektroninei prekybai, daugėja siuntų, todėl kur kas sunkiau nustatyti importuotojus/eksportuotojus, padidėja neteisėtos prekybos (ypač narkotikais ir suklastotais gaminiais, taip pat ginklais) rizika.

Svarbūs strateginiai muitinės plėtros tikslai keliami teisės aktų ir reikalavimų supaprastinimui, kuris tiesiogiai susijęs su efektyvesniu jų įgyvendinimu ir paprastesniu pažeidimų išaiškinimu.

Greito muitinio įforminimo dabar siekiama visose muitinės srityse, net ten, kur įforminamos didelės siuntos. Tinkamą ir greitą muitinį tikrinimą galima atlikti tik naudojantis moderniomis sistemomis ir visiškai kompiuterizuota rizikos analize.

6. Muitinė kaip ES verslo konkurencingumo faktorius

Muitinė turi dalyvauti prekybos reguliavimo ir kontrolės veikloje. Sudėtingos arba nelanksčios muitinės procedūros daro neigiamą poveikį verslo konkurencingumui. Muitinė turi pagerinti verslininkų aptarnavimą, ypač mažindama išlaidas, atsirandančias dėl procedūrų skirtumų.

Labai svarbus yra šiuolaikinės rizikos analize ir kontrole pagrįstas auditas.

7. Kova su pažeidimais ir kita nusikalstama veikla

Muitinei teks svarbus vaidmuo stiprinant kovą ne tik su kontrabanda, bet ir su kitais pažeidimais: pinigų plovimu, pornografijos platinimu, neteisėtu ginklų gabenimu, tarptautinių sankcijų vykdymo pažeidimais.

Lemiamas vaidmuo muitinei teks kovojant su prekyba narkotikais. Bus plečiamas bendradarbiavimas Europos lygiu ir su trečiosiomis šalimis naudojant rizikos analizės metodus ir keičiantis informacija. Muitinė privalės gerinti savo veiklą kovojant su šia problema ir kitomis kontrabandos formomis.

 

8. Europos Sąjungos vidinių sienų panaikinimo įtaka muitinėms

Lietuvai įstojus į ES ir panaikinus vidines sienas su kitomis ES valstybėmis, muitinės pareigūnų skaičius neturėtų mažėti arba gali sumažėti labai nežymiai (galbūt apie 5 proc.). Atsiras naujų funkcijų, todėl reikės papildomų etatų ir išteklių, kurių faktinius poreikius iš anksto sunku įvertinti. Šį administracinį persitvarkymą reikia labai atidžiai planuoti, nes ne visi pareigūnai, dirbantys pasienio muitinės įstaigose, galės vykdyti naujas funkcijas. Antra vertus, labai svarbu jau dabar supažindinti politikus ir kitus sprendimų priėmimo teisę turinčius valstybės tarnautojus su funkcijomis, kurias muitinė turės vykdyti Lietuvai įstojus į ES.

9. Muitų sąjungos strateginių tikslų įgyvendinimas

Muitų sąjungos srityje iškelti 3 pagrindiniai strateginiai tikslai:

  1. sudaryti sąlygas tarptautinės prekybos plėtrai vadovaujantis skaidriomis, stabiliomis ir visuotinai taikomomis taisyklėmis;
  2. aprūpinti ES ir valstybės-nares biudžetiniais ištekliais;
  3. apsaugoti visuomenę nuo nesąžiningos užsienio prekybos ir žalos, daromos finansiniams, prekybos, visuomenės sveikatos, kultūros ir aplinkosaugos interesams.

Siekdama šių tikslų, muitinė turi veikti nevaržoma biurokratizmo, vadovautis aiškiais, tarpusavyje suderintais teisės aktais, kurie sudarytų galimybę ne tik užtikrinti visų asmenų lygybę, bet ir leistų adaptuoti taisykles pagal specifinius atskirų asmenų poreikius.

Ypač daug dėmesio reikia skirti kompiuterizavimui (kurti elektroninę muitinę), užtikrinti Europos Komisijos, nacionalinių muitinės administracijų ir ūkio subjektų naudojamų sistemų sąsajas.

Būtina atsižvelgti į pasaulines muitinės ir prekybos plėtros tendencijas (G-7 iniciatyva, atnaujinta Kioto konvencija, „vieno langelio“ principo taikymas).

Vidaus veiksnių analizė

Politinės ir ekonominės būklės įtaka

Pastaraisiais metais Lietuvos muitinės veikla tapo labai priklausoma nuo politinės sistemos pokyčių. Per dažna Muitinės departamento vadovybės kaita daro neigiamą įtaką muitinės veiklai, jos tarptautiniam įvaizdžiui, stabdo strateginių uždavinių vykdymą.

Šalies ekonominė būklė turi įtakos importui ir eksportui, taip pat valstybės biudžeto pajamų surinkimui. Lietuvai įsijungus į bendrą ES muitų sąjungą muitinės veikla labiausiai bus susijusi su laisvu prekių judėjimu – tai ir muitų bei netarifinių barjerų prekyboje su kitomis ES valstybėmis, taip pat prie vidinių sienų veikiančių muitinės įstaigų panaikinimas, bendra užsienio prekybos bei muitų politika. Lietuvos ekonomika galės naudotis bendros ES rinkos teikiamais privalumais. Išaugusi prekyba su ES valstybėmis skatins eksporto didėjimą, darbo vietų skaičiaus augimą bei makroekonominių rodiklių kilimą.

Nepakankamas finansavimas

Lietuvos muitinės finansavimas neatitinka jos poreikių.

1998 m. poreikis – 212773, skirta – 126144 tūkst.Lt (59,3 proc. poreikio).

1999 m. poreikis – 215324, skirta – 122699 tūkst.Lt (57,0 proc. poreikio).

2000 m. poreikis – 225989, skirta – 98720 tūkst.Lt (43,7 proc. poreikio).

2001 m. poreikis – 171336, skirta – 111453 tūkst.Lt (65,0 proc. poreikio).

2002 m. poreikis – 224513, skirta – 114036 tūkst.Lt (50,8 proc. poreikio).

Siekiant kuo efektyviau naudoti skirtus išteklius, finansai paskirstomi prioritetinėms veiklos sritims.

Lietuvos muitinės veiklos strateginis planavimas

Muitinė, siekdama įgyvendinti savo uždavinius, parengė veiklos strategiją, kuri patvirtinta finansų ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 191. Joje numatyti ilgalaikiai muitinės bendrieji tikslai ir strateginiai uždaviniai.

Lietuvos muitinės veiklos strategija buvo rengiama atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomenduojamas gaires visoms Rytų ir Vidurio Europos šalių muitinių ir mokesčių administracijoms. Šių šalių pasirengimo Europos Sąjungos narystei strategija muitinės ir mokesčių srityje buvo patvirtinta 1997 m. Reikjavike. Pagal šią strategiją Europos Komisija, bendradarbiaudama su ES valstybių narių ir šalių kandidačių muitinių specialistais, parengė Muitinės strateginių direktyvų (vadinamąjį Customs Blueprints) dokumentą, kuriame nurodytos visos pagrindinės muitinės veiklos sritys ir ilgalaikiai tikslai, šių tikslų įgyvendinimo kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar muitinės administracija yra pasirengusi vykdyti visus ES keliamus reikalavimus. Taigi ir Lietuvos muitinė, orientuodama visą savo veiklą į būsimąją narystę Europos Sąjungoje, savo strategiją parengė pagal visoms šalims kandidatėms numatytas gaires. 2001 m. lapkričio 28 d. Lietuva Briuselyje baigė derėtis su ES dėl derybinio skyriaus „Muitų sąjunga“. ES pripažino ryškią Lietuvos pažangą šioje srityje.

Vadovaujantis Lietuvos muitinės veiklos ilgalaike strategija, sudaromi strategijos įgyvendinimo kasmetiniai planai remiantis prielaida, kad 2004 m. Lietuva bus pasirengusi narystei ES be pereinamojo laikotarpio, bei atsižvelgiant į LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatyta:

  • optimizuoti teritorinių muitinių skaičių ir muitinės postų išdėstymą;
  • supaprastinti muitinės procedūras;
  • sudaryti sąlygas pagrįstam muitų apskaičiavimui ir sumokėjimui;
  • palengvinti verslo aplinkos sąlygas, sukuriant tranzitui palankią infrastruktūrą.

Vadovaujantis Lietuvos muitinės strategija, strateginiai uždaviniai išdėstyti Muitinės departamento Strateginio veiklos plano 2001 ir 2002 m. 4 programose.

Sudarant Lietuvos muitinės veiklos strategijos įgyvendinimo 2002 metams ir darbo planą bei gaires 2003 ir 2004 metams, numatyta 12 strateginių uždavinių bei 72 prioritetinės užduotys šiems uždaviniams įgyvendinti.

Siekiant narystės Europos Sąjungoje, be teisės aktų derinimo, šiuolaikinės mokesčių administravimo sistemos kūrimo, būtinos muitinės informacinės sistemos, pažangių kontrolės technologijų diegimo, pažymėtinos ir kitos strategijos įgyvendinimo plano priemonės: teritorinių muitinių administracijos reformavimo būtinumas, atitinkamos infrastruktūros kūrimas bei administracinių gebėjimų stiprinimas. Didelis dėmesys skiriamas muitinės pareigūnų sąžiningumo ir kovos su korupcija klausimams spręsti.

Esminės strategijos įgyvendinimo plano prielaidos

  • būtina laipsniškai formuoti visuomenėje teigiamą muitinės įvaizdį;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos turėtų pripažinti muitinę svarbia institucija ir suprasti jos ilgalaikės strategijos reikšmę;
  • muitinės darbuotojai privalo suvokti strateginių uždavinių reikšmę ir stengtis juos vykdyti;
  • muitinės modernizavimas turi būti pakankamai finansuojamas.

 

REVIZIJŲ DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Misija, veiklos programa.

Departamento misija ir veiklos programa sutampa, tai yra: revizijų atlikimas pagal teismų, teisėjų ir teisėsaugos institucijų (prokuratūrų, specialiųjų tyrimo tarnybos, tardymo ir kvotos įstaigų) pareigūnų pavedimus.

Departamento tikslas: operatyviai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti ūkio subjektų finansinius – ūkinius ir kitus reiškinius, bei tiksliai, aiškiai ir kokybiškai įforminti revizijos aktus.

Departamentas, vykdydamas programą, 2001 metais atliko 711 revizijų ir 793 priešpriešinius patikrinimus. Šį darbą atliko 134 revizoriai. Iš teismų ir teisėsaugos įstaigų 2001 metais buvo gauti 783 nutarimai dėl revizijų atlikimo arba 25 procentais daugiau nei 2000 metais.

Tačiau nepradėtų daryti revizijų skaičius 2002 m. sausio 1 dienai, palyginus su 2001 m. sausio 1 dienai, padidėjo nežymiai, tik 4,6 procento.

Departamentas, gavęs nutarimus dėl revizijų atlikimo, paprastai nedelsiant pradeda daryti tas revizijas, kurios susietos su pridėtinės vertės mokesčiais, kontrabanda, paskolų negrąžinimu, kur daug nukenčia fizinių asmenų ir kt.

Daugiausia revizijų atlikta akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse - 445 ir individualiose įmonėse -123. iš jų :

 

Biržų akcinėje bendrovėje;

 

AB “Mažeikių nafta” (pagal atskirus epizodus);

 

AB ‘Vilspa” ir su ja susijusiose 6 uždarosiose akcinėse bendrovėse;

 

AB “Kauno elektra”;

 

AB ‘Alytaus grūdai”;

 

UAB “Lietverslas” ir su minėta bendrove bei buvusiu “Tauro” banku 26 tarpusavyje susijusiose bendrovėse ir kt.

Be to, 2001 m. pradžioje baigta AB “Litimpeks bankas” ir jo filialuose kompleksinė revizija už 1996 – 1999 m. veiklą.

Pagrindinė problema 2001 metais darant revizijas išliko ta pati kaip ir ankstesniais metais. Daugelyje atvejų revizoriai, gavę pavedimą daryti reviziją, jos negali nedelsiant pradėti, nes gaišta laiką buhalterinės apskaitos dokumentų bei revizuojamo ūkio subjekto atsakingų darbuotojų, ypač vadovų ir finansininkų, paieškai.

Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto 2001 metams buvo skirta 7 501 tūkst. Lt, panaudota 7 417 tūkst. Lt arba 200 tūkstančių mažiau nei 2000 metais.

Direktorius Algirdas Breivė

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Krašto apsaugos ministerijos misija yra sukurti ir plėtoti pajėgas, kurios saugotų ir gintų valstybę, jos piliečius ir nacionalines vertybes bei padėtų Lietuvai tapti euroatlantinės bendrijos dalimi.

 

Strateginiai tikslai: 1. Saugoti ir kontroliuoti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą, oro erdvę, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną, parengti kariuomenę ginti valstybę, dalyvauti tarptautinėse taikos ir humanitarinėse operacijose ir integruotis į NATO kolektyvinę saugumo sistemą.

2. Padėti civilinei valstybės administracijai pasirengti ekstremalioms situacijoms, jų prevencijai ir padarinių šalinimui, sukurti karo prievolės sistemą, sudaryti valstybės mobilizacinį rezervą, parengti visuomenę valstybei ginti bei maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ Krašto apsaugos ministerijos STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Sausumos pajėgos (SP) (232105,6)

Programos tikslai: Parengti pajėgas, užtikrinančias valstybės teritorijos karinę apsaugą ir valstybės gynimą, taikos palaikymo ir humanitarinių operacijų vykdymą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-491 “Sukurti vientisą karių mokymo sistemą ir parengti kariuomenės rūšių kovinio rengimo doktrinas”:

Visoms kariuomenės rūšims rengiamos kovinio rengimo doktrinos; išleistas doktrininis leidinys "Motorizuotųjų šaulių būrio (skyriaus) taktika" bei parengtas leidybai "Motorizuotųjų šaulių kuopos taktika" ir "Saugos taisyklės (šarvuotasis transporteris M113 A1)"

XIII-495 “Parengti krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūras, suderintas su sausumos pajėgų reguliariųjų vienetų struktūromis”:

Rengiama tvirtinti bendra Sausumos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų programų biudžeto paraiška apimanti struktūras ir bendras užduotis. Derinamos ir unifikuojamos reguliariųjų vienetų struktūros, svarstoma parengta tipinė teritorinės gynybos vieneto struktūra;

XIII-497 “Atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio memorandumą dėl jungtinio taikos palaikymo bataliono”:

Susitikimo su Lenkijos delegacija metu pastaroji buvo informuota apie lietuviškos LITPOLBAT dalies reorganizavimą, jos struktūros ir etatų pokyčius. 2001m. gruodžio mėn. suderinus ir pateikus tvirtinti Didžiosios Kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono etatus ir struktūrą pradėti rengti pasiūlymai LITPOLBAT tabelio sudarymui.

XIII-499 “Parengti ir aprūpinti Ruklos mechanizuotąjį pėstininkų batalioną (BALTBAT/LITBAT) taip, kad jis galėtų vykdyti karines užduotis kartu su NATO pajėgomis pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio reikalavimus už Lietuvos Respublikos ribų”:

Parengtas ir LR kariuomenės vado patvirtintas bataliono rengimo planas, su Danijos Karalyste pasirašytas Savitarpio supratimo memorandumas dėl LITBAT rengimo ir paramos.

XIII-500 “Rengti nuolatinės parengties brigadą (NPB) taip, kad nuo 2006 metų pabaigos ji galėtų vykdyti karines užduotis kartu su NATO pajėgomis Lietuvos teritorijoje pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio reikalavimus, aprūpinti brigadą modernia ginkluote ir karine įranga: priešlėktuvinėmis ir prieštankinėmis sistemomis, taktinio ryšio, transporto ir logistinio aprūpinimo priemonėmis”:

Parengtas nuolatinės parengties brigados rengimo planas.

XIII-501 “Sukurti ir parengti artilerijos bei oro gynybos batalionus”:

Parengta artilerijos bataliono struktūra.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti SP personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

SP komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. SP dalinių profesinės karo tarnybos karių etatų skaičius padidėjo 11,3 proc. Užpildyta 85 proc. etatų.

Įsigyta įranga ir inventorius, reikalingi SP dalinių veiklai užtikrinti.

Motorizuotosios pėstininkų brigados (MPB) "Geležinis vilkas" infrastruktūros plėtra:

 

MPB “Geležinis vilkas” štabo ir štabo aprūpinimo dalinių kovinės technikos priežiūros parko statyba.

 

Mindaugo batalionas: rekonstruoti inžineriniai tinklai; buvo rengiamas sprogmenų sandėlio statybos projektas; rekonstruoti amunicijos ir maisto sandėliai.

 

Birutės batalionas: parengtas teritorijos detalus planas.

 

Algirdo batalionas: rekonstruojamos vienerios kareivinės.

 

Vytenio batalionas: rekonstruotos vienerios kareivinės; rekonstruojamas amunicijos sandėlis, buvo statomi valymo įrenginiai.

Vakarų apygardos "Žemaitija" infrastruktūra:

 

Kęstučio batalionas: pastatytos dvejos kareivinės, rekonstruojami inžineriniai tinklai, valgykla, sandėliai rekonstruojami į garažus, pastatyti karių gerovės namai.

Specializuotųjų batalionų infrastruktūra:

 

Rengiamas Jėgerių bataliono teritorijos detalus planas ir rekonstruojama valgykla bei sargybinė.

 

Rengiami Štabo bataliono kareivinių, valgyklos, inžinerinių tinklų rekonstravimo projektai.

 

Rengiamas Artilerijos bataliono teritorijos detalus planas.

 

Rekonstruojami Inžinerijos bataliono inžineriniai tinklai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti SP karinių bazių infrastruktūrą” iš esmės įgyvendinta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Aprūpinti SP ginkluote ir karine technika

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ginkluotės ir karinės technikos kiekis parengtas naudoti.

Įsigyta ginkluotė ir karinė technika:

 

dalinių, personalo ir krovininės transporto priemonės (pasirašyta sutartis ir pradėtas apmokėjimas);

 

vidutinio nuotolio prieštankinės sistemos (pasirašyta sutartis ir pradėtas apmokėjimas);

 

minosvaidžiai;

 

sunkieji kulkosvaidžiai.

Modernizuota ginkluotė ir karinė technika:

 

Carl Gustav prieštankiniai ginklai;

 

M113 šarvuočiai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti SP kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

SP pratybos ir mokymai:

Vakarų apygardoje “ Žemaitija” surengti planuoti brigados lygio štabų mokymai. MPB “Geležinis vilkas” šie mokymai buvo pakeisti pasiruošimu AMBER HOPE 01 pratyboms.

Buvo vykdomi bataliono lygio taktiniai mokymai. MPB “Geležinis vilkas” batalionuose šie mokymai buvo pakeisti AMBER HOPE 2001 pratybomis. Dragūnų batalionas vietoje planuotų mokymų įsisavino naujai įsigytą ginkluotę ir techniką.

14 dienų trukmės mokymuose parengta 93,2 proc. atsargos karo prievolininkų nuo planuoto skaičiaus.

SP batalionuose atliktas mažų vienetų kolektyvinių veiksmų įvertinimas.

Tarptautiniai mokymai ir pratybos:

LITPOLBAT štabo mokymai, ryšių sistemos suderinamumo mokymai COMBINED ENDEAVOR 2001 (Vokietija), BALTBAT štabo karininkų ir kontrolės posto mokymai, allied effort 2001 (Lenkija) štabų mokymai, COOPERATIVE OSPREY 2001 (Kanada) štabų mokymai, pratybos BALTICO 2001 (Lietuva), MAPLE ARCH 2001 (Lenkija), BATTLE CAMP, BALTIC WOLF, AMBER HOPE 2001 (Baltijos jūra, Vokietija, Lenkija), BALTIC COOPERATION/ BALTIC TRIANGLE 2001 (Lenkija), NORDIC PEACE 2001 (Norvegija).

Gauta dalis taktinio ryšio priemonių pagal trejų metų įsigijimų programą.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Sukaupti atsargų SP nustatytos trukmės ir apimties operacijoms

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Sudarytas planuotas šaudmenų rezervas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) (92075,1)

Programos tikslai: Parengti Krašto apsaugos savanorių pajėgas, užtikrinančias valstybės teritorinės gynybos užduočių vykdymą, kariuomenės rezervo parengimą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-494 “Sukurti bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemą”:

Sudaryta ir pradėjo veiklą bendra darbo grupė bendrai savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemai sukurti; rengiamos naujos - tobulesnės karinių specialybių kodų lentelės.

XIII-495 “Parengti krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūras, suderintas su sausumos pajėgų reguliariųjų vienetų struktūromis”:

Rengiama tvirtinti bendra Sausumos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų programų biudžeto paraiška apimanti struktūras ir bendras užduotis. Derinamos ir unifikuojamos reguliariųjų vienetų struktūros, svarstoma parengta tipinė teritorinės gynybos vieneto struktūra.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti KASP personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KASP komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. Profesinės tarnybos karių patvirtintų etatų skaičius padidėjo 1,4 proc. palyginus su programoje numatytu skaičiumi. Užpildyta 90,3 proc. etatų.

Įsigytas inventorius ir įranga krašto apsaugos savanorių pajėgų dalinių veiklai užtikrinti.

KASP infrastruktūros plėtra:

 

Rekonstruotas Klaipėdos ATG štabo pastatas.

 

Rekonstruotas Telšių mokymo centro ryšių bokštas.

 

Kauno mokymo centro rekonstrukcija sustabdyta, pasikeitus prioritetams.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Aprūpinti KASP ginkluote ir karine technika

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ginkluotės ir karinės technikos kiekis parengtas naudoti. Atlikti planuoti aviacinės technikos ir laivų reglamento darbai bei remontas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti KASP kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įvykdyti planuoti 7 rinktinių štabų bei 57 teritorinės gynybos vienetų mokymai;

20 dienų kursai mokymo centruose: 2446 kariai (planuota 1610)

14 dienų mokymai: 9051 karys savanoris mokymuose kuopose ir 1369 – įvairiuose specialistų kursuose bei 663 rezervo kariai (planuota 11700 karių savanorių bei 675 rezervo kariai).

15 dienų bazinis kario kursas: 1027 kariai (planuota 1072)

Dienos tarnybą vykdė 9152 kariai savanoriai (planuota 7277), sportiniuose ir visuomeniniuose renginiuose dalyvavo 1052 kariai savanoriai (planuota 672).

KASP atsargos karo prievolininkų parengta 98,2 proc. nuo planuoto skaičiaus.

126 kariai savanoriai dalyvavo pratybose “AMBER HOPE”.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Karinės oro pajėgos (KOP) (72942,2)

Programos tikslai: Parengti pajėgas, užtikrinančias valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę, apsaugą, gynybą, paramą sausumos ir jūros daliniams bei specialių operacijų vykdymą

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-501 “Sukurti ir parengti artilerijos bei oro gynybos batalionus”:

Rekonstruotos Oro gynybos bataliono štabo ir specialios technikos saugojimo-remonto patalpos.

XIII-502 “Tobulinti infrastruktūrą, kad ji tiktų priimti partnerių pajėgas – parengti 1-ąją aviacijos bazę Šiauliuose ir Klaipėdos jūrų uostą”:

Suremontuoti Karinių oro pajėgų I-osios aviacijos bazės administracinio pastato bei angaro stogai ir rekonstruotas garažas.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti KOP personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KOP komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. Profesinės tarnybos karių patvirtintų etatų skaičius padidėjo 10,9 proc. palyginus su programoje numatytu skaičiumi.Užpildyti 87 proc. etatų.

Įsigytas inventorius, įranga ir transporto priemonės karinių oro pajėgų dalinių veiklai užtikrinti.

KOP infrastruktūros plėtra:

Rekonstruotos Oro gynybos bataliono štabo ir specialios technikos saugojimo-remonto patalpos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Aprūpinti KOP ginkluote ir karine technika

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ginkluotės ir karinės technikos kiekis parengtas naudojimui.

Radioelektroninės technikos eksploatavimas ir techninio aptarnavimas užtikrino Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos (OESKV) iškeltų užduočių vykdymą. Pasirašyti ilgalaikio aptarnavimo kontraktai su Čekijos firma “Eldis” dėl ekstraktorių remonto ir su Čekijos firma “Radas” dėl automatizuotų valdymo sistemų darbo vietų programinės įrangos atnaujinimo.

Įsigyta įranga:

 

orlaivių atpažinimo sistemos aukštimačiai su enkoderiais (sumontuoti orlaiviuose);

 

atsarginės dalys ekstraktoriams.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti KOP karinių bazių infrastruktūrą” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Parengti KOP kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KOP įgulos skraidė 77,8 proc. planuoto laiko.

KOP mokymai ir pratybos: įvykdytos Oro gynybos bataliono pratybos, KOP štabų mokymai ir KOP įgulų specialios treniruotės.

Tarptautinės pratybos ir mokymai: Liden Passex 2001 (Danija), Cooperative Baltic Eye 2001 (Lenkija), Triostar 2001 (Lenkija), tarptautinės paieškos ir gelbėjimo pratybos.

Pradėtas vidutinio nuotolio 3D radarų įsigijimas (pasirašyta sutartis ir pradėtas apmokėjimas).

Rekonstruotas Regioninės oro erdvės stebėjimo koordinavimo sistemos centro (ROESKC) pastatas. Įsigytos ROESKC objektų apsaugos sistemos bei generatoriai.

Dalinai rekonstruota Oro erdvės sistemos radiotechninės bazė.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti KOP valdymo, kontrolės ir ryšių sistemas” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Parengti KOP kitų pajėgų perdislokavimui ir išskleidimui

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Orlaivis An-26 dalyvavo tarptautinėje NATO vadovaujamoje misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove, dislokacijos vieta – Neapolis (Italija). Vykdytas savalaikis ir saugus Lietuvos ir Latvijos taikdarių pervežimas.

Plėtojama infrastruktūra partnerių pastiprinimams priimti:

Suremontuoti Karinių oro pajėgų I-osios aviacijos bazės administracinio pastato bei angaro stogai ir rekonstruotas garažas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Karinės jūrų pajėgos (KJP) (28164,3)

Programos tikslai: Parengti pajėgas, užtikrinančias teritorinės jūros ir ekonominės zonos stebėjimą, kontrolę, apsaugą, gynybą ir specialių operacijų vykdymą

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

VIII-233 “Parengti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”:

KAM yra dalyvaujanti institucija, o ne atsakinga.

VIII-271 “Parengti Šventosios jūrų uosto atstatymo koncepciją ”:

KAM yra dalyvaujanti institucija, o ne atsakinga.

XIII-502 “Tobulinti infrastruktūrą, kad ji tiktų priimti partnerių pajėgas – parengti 1-ąją aviacijos bazę Šiauliuose ir Klaipėdos jūrų uostą”:

Dėl tolimesnės Klaipėdos jūrų uosto plėtros sudaryta darbo grupė krantinių perdavimo karinėms jurų pajėgoms ir karo laivų švartavimo problemoms spręsti.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti KJP personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KJP komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. Profesinės tarnybos karių patvirtintų etatų skaičius padidėjo 8,4 proc. palyginus su programoje numatytu skaičiumi. Užpildyti 96,8 proc. etatų.

Įsigytas inventorius, įranga ir transporto priemonės KJP dalinių veiklai užtikrinti.

KJP infrastruktūros plėtra:

 

Pradėtas Kairių arsenalo sandėlių rekonstravimas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Aprūpinti KJP ginkluote ir karine technika

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ginkluotės ir karinės technikos kiekis parengtas naudojimui.

Atliktas planuotas kovinės technikos, laivų ir kitų transporto priemonių remontas.

Įsigyta:

 

du "Štorm" klasės laivai;

 

laivo denio kranas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti KJP kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KJP mokymai ir pratybos: įvykdyti štabų mokymai (4 dienos), junginių mokymai (2 dienos), dalinių mokymai (28 dienos), kiti mokymai (14 dienų).

KJP įgulos pasiekė planuotą plaukiojimo lygį (pagal laivų klases) nuo 36 parų iki 60 parų per metus.

Tarptautiniai mokymai ir pratybos: LIDEN PASSEX 2001 (Danija), AMBER SEA 2001 (Latvija), COOPERATIVE OCEAN 2001(Baltijos jūra), OPEN SPIRIT 2001 (Estija), BALTOPS 2001 (Baltijos jūra, Vokietija, Lenkija) , MCOPEST 2001 (Estija, Švedija), SAR-FX 2001 (Danija), SALVAGE DIVEX 2001 (Lietuva).

Vykdoma teritorinės jūros ir ekonominės zonos kontrolė.

Rekonstruotas Nidos jūros stebėjimo postas. Rengiamas projektas Palangos jūros stebėjimo posto rekonstravimui.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonė: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti KJP kitų pajėgų perdislokavimui ir išskleidimui

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

KJP laivyno bazės plėtra: rekonstruotas jūreivių mokymo bei buities pastatas, įrengiami inžineriniai tinklai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Logistikos pajėgos (61380,7)

Programos tikslai: Sukurti kariuomenės logistikos sistemą, užtikrinančią kovinių dalinių ir junginių aprūpinimą ir išsilaikymą nustatytą laiką vykdant operacijas taikos ir karo metu

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

VII-207 “Papildyti strateginių prekių ir technologijų kontrolės tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Įdiegti strateginių prekių ir technologijų automatizuotą eksporto kontrolės sistemą”:

Ūkio ministerijai pateiktos pastabos dėl LR Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas LRV nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-08 nutarimo Nr.743 “Dėl strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto licencijavimo ir kontrolės vykdymo tvarkos” dalinio pakeitimo projektas.

IX-306 “Parengti Stambaus mastelio kartografavimo programą urbanizuotoms teritorijoms; atnaujinti Lietuvos teritorijos valstybinio geodezinio pagrindo ir Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje kartografavimo programas”:

Lietuvos kariuomenė 2001-09-26 sudarė ilgalaikę sutartį su Kauno Aerogeodezijos institutu (AGI), pagal kurią institutas turi užbaigti Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje topografinių žemėlapių leidybinių originalų (M1:50 000), atitinkančių NATO standartus, gamybą.

Pradėjo dirbti Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras, kuris pagal AGI pagamintus leidybinius originalus tiražuoja žemėlapius.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti logistikos pajėgų personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas : nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Logistikos pajėgos komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. Užpildyta etatų 92,7 proc.

Įsigytas inventorius, įranga Logistikos pajėgų dalinių veiklai užtikrinti.

KAS padaliniuose diegiama logistikos valdymo informacinė sistema LogVIS.

Logistikos pajėgų infrastruktūros plėtra:

 

Dalinai rekonstruoti kariuomenės aprūpinimo sistemos sandėliai (Kaune);

 

Įrengtas Karo kartografijos centras;

 

Arsenalas: pastatyta sargybinė, nupirkti angarai, įrengiamos apsaugos sistemos;

 

Dalinai rekonstruota Kauno įgulos karininkų ramovė.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti logistikos pajėgų infrastruktūrą” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Aprūpinti logistikos pajėgas ginkluote, technika, medžiagomis

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įsigyta technika bei medžiagos:

 

Karo kartografijos centras: nupirkti baldai bei kompiuterinė ir ryšių įranga, įsigyti 24 žemėlapių leidybiniai originalai (planuoti 23).

 

Nupirkti sausi daviniai, degalai ir transporto remonto paslaugos, mažavertis ūkinis inventorius bei amunicija.

 

Lietuvos kariuomenės medicininio aptarnavimo sistema: rekonstruota poliklinika bei ekspertinis diagnostinis stacionaras. Įsigyta medicininė įranga, stomatologinės medžiagos, medikamentai, laboratorinės medžiagos, apmokėtos profesinės karo tarnybos karių sveikatos priežiūros paslaugos Viešosiose medicinos įstaigose.

 

Pradėtas logistinio aprūpinimo, remonto ir aptarnavimo technikos įsigijimas (įsigyta generatoriai, palapinės, lauko virtuvės).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti logistikos pajėgas kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Logistikos pajėgų dalinių mokymai ir pratybos. Karo medicinos tarnyba ir Transportavimo tarnyba įvykdė planuotas taktines pratybas ir mokymus

Tarptautiniai mokymai ir pratybos. Karo medicinos tarnybos kariai dalyvavo tarptautinėse mokymų konferencijose Danijoje, JAV bei Islandijoje.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Karinės mokymo pajėgos (84135,1)

Programos tikslai: Parengti visų kategorijų personalą kovinių užduočių vykdymui taikos ir karo metu

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-489 “Parengti Kompleksinę krašto apsaugos sistemos personalo rengimo, ugdymo ir tobulinimo programą”:

Parengtas Karininkų karjeros valdymo koncepcijos projektas; rengiama privalomosios karo tarnybos karių atstovavimo tvarkos analizė; dalyvaujant NORBALTPERS projekte parengta distancinių rezervo būrių vadų kursų programa; KAS personalas kėlė kvalifikaciją Lietuvos viešojo administravimo institute, pagal Prancūzijos ambasados pasiūlymą sudarytos prancūzų kalbos mokymo grupės, vyko anglų kalbos kursai ir testavimas, personalas įvairiuose specialiuose kursuose mokėsi karinių specialybių, įgyvendintos LR Valstybės tarnybos įstatymo ir LR Vyriausybės 2001-09-26 nutarimų Nr.1168 ir 1169 nuostatos

XIII-491 “Sukurti vientisą karių mokymo sistemą ir parengti kariuomenės rūšių kovinio rengimo doktrinas”:

Visoms kariuomenės rūšims rengiamos kovinio rengimo doktrinos; išleistas doktrininis leidinys "Motorizuotųjų šaulių būrio (skyriaus) taktika" bei parengti leidybai "Motorizuotųjų šaulių kuopos taktika" ir "Saugos taisyklės (šarvuotasis transporteris M113 A1)"

XIII-494 “Sukurti bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemą”:

Sudaryta ir pradėjo veiklą bendra darbo grupė bendrai savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemai sukurti; rengiamos naujos - tobulesnės karinių specialybių kodų lentelės.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Individualiai parengti karius pagal nustatytą parengimo kursą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įgyvendintos planuotos individualaus karių mokymo programos.

Mokomajame pulke parengti 2628 privalomosios karo tarnybos kariai (planuota 3500).

Parengta 951 vadas ir specialistas (planuota parengti 1000 vadų bei karių specialistų). Planas buvo patikslintas, atsižvelgiant į būtiniausius Lietuvos kariuomenei poreikius. Parengti naujų specialybių vadus ir specialistus reikalingi ilgesnės trukmės kursai.

Parengta 290 karininkų, iš jų 187 - užsienio mokymo įstaigose (planuota 315, iš jų 200 - užsienio mokymo įstaigose). Priimti į studijas LKA 164 kariūnai (planuota 160).

Karinio rengimo kursuose (3 metų) rengiami 660 aukštųjų mokyklų studentų (planuota 750). Aktyviojo rezervo karininko kursą baigė 132 studentai (planuota 160, dalis studentų neišlaikė kvalifikacinio egzamino). Karinio rengimo kursus baigė 82 aukštųjų mokyklų absolventai (planuota 81).

KAS personalo mokymas anglų kalbos centruose: 800 karių ir civilių mokyti aštuoniuose anglų kalbos mokymo centruose I ir II lygiu pagal STANAG 6001 ir dviejuose anglų kalbos mokymo centruose – III lygiu.

Poligonų parengimas kariams mokyti:

 

Centrinis poligonas: įrengtos dvi elektrinių taikmenų, kovinio šaudymo, prieštankinio ginklų ir sunkiųjų kulkosvaidžių šaudyklos, granatų mėtymo laukas bei atiduotos naudoti lengvųjų konstrukcijų asmens higienos patalpos;

 

Gaižiūnų poligonas: rekonstruojama vadavietė, įrengtos šaudyklos bei būrio gynybos pozicijos.

 

Poligonų objektų remonto darbai atlikti pagal planą.

Karinių mokymo pajėgų infrastruktūros plėtra:

 

LKA: rekonstruotas kariūnų bendrabutis, ramovė ir administracinis pastatas, įrengtos kompiuterinės klasės;

 

Puskarininkių mokykla: rekonstruoti inžineriniai statiniai.

 

Ruklos mokomasis pulkas: rekonstruotos vienerios kareivinės bei garažai, rekonstruojama eksploatacinės dirbtuvės, lauko bei inžineriniai tinklai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti karinių mokymo pajėgų infrastruktūrą” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Centralizuotos tarnybos (41816,9)

Programos tikslai: Įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos materialinio ir informacinio aprūpinimo politiką

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***: nevykdoma

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Plėtoti KAS materialinę bazę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

 

Parengti planuoti statybos ir rekonstrukcijos darbų projektai 2002-2004 metams.

 

Įdiegta planuota kariuomenės valdymo, vadovavimo, ryšių ir informacinės sistemos dalis. Įsigytos telekomunikacinio bei oro erdvės kontrolės ryšio priemonės.

 

Įvykdytas planuotas centralizuotas pagrindinių prekių ir paslaugų įsigijimas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Kurti ir aptarnauti ryšių informacines sistemas” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Organizuoti KAS informacinį aprūpinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Išleisti 954 leidiniai (planuoti 288). Be planuotų vadovėlių, informacinių ir reprezentacinių leidinių, pagamintas didelis kiekis neplanuotų leidinių, susijusių su NATO parlamentine asamblėja (informaciniai ir reprezentaciniai leidiniai) bei skubiais KAM užsakymais.

Įvykdytas centralizuotas spaudinių užsakymas pagal patvirtintą centralizuotai užsakomų spaudinių sąrašą.

Įdiegiamos dokumentų išsaugojimo, komplektavimo-kontrolės, apskaitos-panaudojimo programos.

Montuojama KAS dalinių apsaugos sistema.

Rekonstruojamas Leidybos centras bei įsigyta spaustuvės įranga.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Puoselėti LK tradicijas ir plėtoti kultūrinę veiklą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis surengti planuoti kultūriniai ir švietimo renginiai (koncertai, paskaitos, parodos, minėjimai, knygų pristatymai ir kt.) KAS kariams.

Išleisti 24 žurnalo “Karys” numeriai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Visuomenės rengimas ginti valstybę (24990,1)

Programos tikslai: Padėti civilinei valstybės administracijai pasirengti ekstremalioms situacijoms, jų prevencijai ir padarinių pašalinimui, sukurti karo prievolės sistemą, sudaryti valstybės mobilizacinį rezervą, parengti visuomenę valstybei ginti bei maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-480 “Parengti Lietuvos Respublikos krizių (nelaimių) valdymo įstatymo projektą”:

Įstatymo projektui parengti sudaryta CSD direktoriaus vadovaujama darbo grupė. Parengta įstatymo struktūra, kaupiama ir analizuojama medžiaga reikalinga projekto rengimui.

XIII-481 “Parengti projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl krizių valdymo ir krizių prevencijos komitetų sudarymo ir jų darbo organizavimo”:

2001-11-27 priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.1427 "Dėl krizių valdymo komiteto sudarymo ir nuostatų patvirtinimo".

2002-01-09 priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.19 "Dėl Krizių prevencijos komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo".

XIII-482 “Įvesti regioninę karo prievolės administravimo sistemą”:

Įkurtas ir įrengtas Klaipėdos KPC, rekonstruojamas Panevėžio karo prievolės centras, vykdomi Vilniaus karo prievolės centro projektavimo darbai.

XIII-483 “Parengti ir suderinti įstatymų pataisų ir papildymų projektus – sudaryti sąlygas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose”:

Patikslintos sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų paraiškos alternatyviai krašto apsaugos tarnybai atlikti; rengiami ir tobulinami poįstatyminių nuostatų projektai alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai atlikti.

XIII-484 “Sukurti ir įdiegti mobilizacijos (civilinio pasirengimo) administravimo sistemą”:

Tęsiama darbo grupės ( sudarytos iš LR ministerijų, Vyriausybės įstaigų atstovų), mobilizacijos administravimo sistemai kurti, veikla: 2001m gruodžio mėn. parengtas LR Vyriausybės nutarimo projektas "Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos pertvarkymo mobilizacijos ir karo padėties metu".

XIII-485 “Parengti valstybės mobilizacinį planą, sukurti integruotą mobilizacinio rezervo mokymo sistemą ir mobilizacinio rezervo materialinių išteklių kaupimo planų projektus”:

2001-12-05 LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.1470 "Dėl LR Seimo nutarimo „Dėl mobilizacijos programos patvirtinimo“ projekto pateikimo LR Seimui". Pradėtas nurodymų mobilizaciniam planavimui savivaldybėse rengimas.

Atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymus (2001-11-23) ir Statistikos departamento po gyventojų surašymo patikslintą gyventojų skaičių (2001-10-30), perskaičiuota 30 parų maisto produktų ir būtinųjų prekių poreikio natūrinė ir vertinė išraiška. Pagal statistikos departamento pateiktus duomenis (2001-11-10) tęsiama pramonės įmonių bei energetikos įmonių (avarijų likvidacijai) apsirūpinimo materialiniais ištekliais taikos metu analizė.

XIII-508 “Parengti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą”:

Analizuojant esamą karo prievolės įstatymą ir KAM struktūrinių padalinių pasiūlymus kaupiama informacija LR Karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Koordinuoti ir kontroliuoti valstybės institucijų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir krizėms

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Rengiamas valstybės mobilizacinio plano projektas, nustatomas mobilizacinio rezervo materialinių išteklių poreikis, suorganizuoti 3 mobilizaciniai mokymai.

Įrengtas Krizių valdymo centras (įrengtos darbo vietos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nariams), parengta programinė užduotis Civilinės saugos mokymo centro įkūrimui.

Sukaupta 75,6 proc. valstybės rezervo nuo reikiamo kiekio.

Surengtos 261 valstybinio lygio civilinės saugos treniruotės ir pratybos (planuota 260).

Kuriamas pavojingų Lietuvos ūkio objektų registras. Įsigyta skaitmeninių žemėlapių tvarkymo įranga.

Dviejuose paieškos ir gelbėjimo postuose vykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai (įvyko 5 atvejai, kai reikėjo vykdyti gelbėjimo ir paieškos darbus) .

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Užtikrinti karo prievolės sistemos veiklą ir ją tobulinti

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Karo prievolės administravimo sistema reorganizuojama į regioninį karo prievolės administravimą: pertvarkytas karo prievolės administravimas Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse, įkurtas Klaipėdos KPC, rekonstruojamas Panevėžio KPC.

Pašaukta 2620 karo prievolininkų į privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) prie KAM administruojamuose Kauno ir Klaipėdos regionuose (planuota 2508).

Pašaukti 804 atsargos kariai į mokymus KPAT prie KAM administruojamuose Kauno ir Klaipėdos regionuose (planuota 796).

Apmokėta už karo prievolininkų sveikatos tikrinimą Viešosiose medicinos įstaigose.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Ugdyti visuomenės pilietiškumą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Suorganizuoti aštuoni kultūriniai renginiai kariams, paremta dvylika visuomeninių organizacijų organizuojamų vaikų ir jaunimo vasaros karinių sporto stovyklų bei 6 programos, rengiančios piliečius pasipriešinimui ir valstybės gynimui.

Parengta 3 pasirengimo visuotinei gynybai ir visuotinio pilietinio pasipriešinimo mokomosios programos bei 30 visuomeninio pasipriešinimo mokymo instruktorių .

Organizuotos vienerios atvirų durų dienos kariniuose daliniuose, treji jaunimo ir karių sąskrydžiai bei konkursai, dvidešimt trys karių ir jaunimo sporto stovyklos.

Nupirkti kompiuteriai 310 bendrojo lavinimo mokyklų.

Bendradarbiaujama su žiniasklaidos priemonėmis, organizuojami minėjimai, seminarai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Stiprinti mokslinį potencialą gynybos reikmėms

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įgyvendinama programa “Moksliniai tyrimai krašto apsaugai. Mokslo ir technologijų plėtra 2001-2003 m.”. Pagal šią programą 2001 m. buvo planuojama skirti apie 5,5 mln. Lt investicinių lėšų iš privatizavimo fondo. Pagal LR Vyriausybės 2001-09-12 nutarimą Nr.1090 lėšų skyrimas buvo sustabdytas. KAM 2001m. IV-ame ketvirtyje rado galimybę perskirsčius lėšas iš paprastųjų išlaidų ir kitų projektų šiai programai vykdyti skirti apie 1,7 mln. Lt. mokslo centrų įrangai įsigyti. Buvo nupirkti technologiniai įrengimai trims Lietuvos moksliniams centrams (VU Lazerinių tyrimų centrui, PFI Medžiagotyros ir jutiklių centrui ir KTU Vibroinžinerijos centrui). Įrengimų įsigijimo metinis planas įvykdytas 32 proc.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Integruoti mokslą į NATO ir kitas tarptautines gynybos ir saugumo programas” dalinai įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: negauti planuoti asignavimai

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Krašto apsaugos politikos formavimas bei jos įgyvendinimo organizavimas (20377,4)

Programos tikslai: Užtikrinti valstybės apsaugos ir gynimo sistemos funkcionavimą, plėtrą ir valdymą

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

II-51 “parengti Vaikų ir jaunimo socializacijos programą”:

KAM Viešųjų ryšių departamentas rengia vidinį "Vaikų, paauglių ir jaunimo socializacijos programos" projektą

VII-207 “Papildyti strateginių prekių ir technologijų kontrolės tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Įdiegti strateginių prekių ir technologijų automatizuotą eksporto kontrolės sistemą”:

Ūkio ministerijai pateiktos pastabos dėl LR Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas LRV nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-08 nutarimo Nr.743 “Dėl strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto licencijavimo ir kontrolės vykdymo tvarkos” dalinio pakeitimo projektas.

VIII-233 “Parengti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”:

KAM yra dalyvaujanti institucija, o ne atsakinga.

VIII-271 “Parengti Šventosios jūrų uosto atstatymo koncepciją ”:

KAM yra dalyvaujanti institucija, o ne atsakinga.

IX-306 “Parengti Stambaus mastelio kartografavimo programą urbanizuotoms teritorijoms; atnaujinti Lietuvos teritorijos valstybinio geodezinio pagrindo ir Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje kartografavimo programas”:

Lietuvos kariuomenė 2001-09-26 sudarė ilgalaikę sutartį su Kauno Aerogeodezijos institutu (AGI), pagal kurią institutas turi užbaigti Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje topografinių žemėlapių leidybinių originalų (M1:50 000), atitinkančių NATO standartus, gamybą.

2001 m. įkurtas ir 2001-09-27 pradėjo dirbti Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras, kuris pagal AGI pagamintus leidybinius originalus, tiražuoja žemėlapius.

X-408 “Parengti Karinių teritorijų aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo programą”:

2001-07-26 Krašto apsaugos ir aplinkos ministrų įsakymu Nr.1011/394 patvirtinta "Krašto apsaugos sistemos aplinkos apsaugos strategija"; rengiamas šios strategijos įgyvendinimo programos projektas.

XI-426 “Sparčiau įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės normas Lietuvoje, šiuo tikslu prisijungti prie daugiašalių tarptautinių šios srities sutarčių (1999 m. kovo 26 d. Antrojo protokolo prie 1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, 2000 metų Vaiko teisių konvencijos protokolo dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, 1976 m. gruodžio 10 d. Konvencijos dėl draudimo panaudoti karo ar kitais priešiškais tikslais poveikio gamtinei aplinkai techniką, 1989 m. gruodžio 4 d. Tarptautinės konvencijos prieš karo samdinių samdymą, panaudojimą, finansavimą ir apmokymą), išanalizuoti galiojančius šios srities nacionalinės teisės aktus ir prireikus parengti jų pataisas”:

1954 m. Hagos konvencija dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 m. Antrasis protokolas : 2001-09-19 LRV nutarimu Nr.1130 pritarė prisijungimo prie protokolo tikslingumui ir kreipėsi į LR Prezidentą su prašymu pateikti protokolą ratifikuoti LR Seimui. 2001-09-28 LR Prezidentas savo dekretu Nr.1498 pateikė protokolą ratifikuoti LR Seimui ir 2001-11-13 įstatymu Nr.IX-594 minėtas protokolas ratifikuotas.

1989 m.Vaikų teisių konvencijos 2000 m. fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose: LRV 2001-09-24 nutarimu Nr.1151 pritarė prisijungimo prie protokolo tikslingumui ir kreipėsi Į LR Prezidentą su prašymu O.Jusiui (URM viceministrui) suteikti įgaliojimus pasirašyti protokolą. LR Prezidentas 2001-09-27 savo dekretu Nr.1493 įgalioja O.Jusį pasirašyti protokolą. Dėl 2001-09-11 JAV įvykdyto teroristinio akto JT būstinėje Niujorke planuota Antroji visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties šalių konferencija , kurios metu buvo planuota pasirašyti protokolą, atidėta neribotam laikui. Todėl LRV 2001-12-11 nutarimu Nr.1504 kreipėsi Į LR Prezidentą dėl įgaliojimų suteikimo G.Šerkšniui (LR nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui JT) ir 2001-12-18 LR Prezidento dekretu Nr.1608 įgaliojimai buvo suteikti. Dabar su JT deramasi dėl protokolo pasirašymo laiko ir procedūrų. Pasirašius protokolą bus inicijuojamos teisės aktų, reikalingų protokolą ratifikuoti ir atitinkamoms LR BK nuostatoms pakeisti, projektai.

1976 m. Konvencija dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams uždraudimo: 2001-10-16 LRV priėmė nutarimą Nr.1222 dėl prisijungimo prie Konvencijos tikslingumo ir kreipimosi į LR Prezidentą teikti jį LR Seimui ratifikuoti. LR Prezidentas 2001-10-22 savo dekretu Nr.1525 pateikė LR Seimui konvenciją ratifikuoti.

1989 m. Tarptautinės konvencija prieš karo samdinių samdymą, naudojimą, finansavimą ir rengimą: atliktas konvencijos vertimas į lietuvių kalbą ir prisijungimo prie konvencijos klausimas 2002m. sausio mėn. bus svarstomas Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komisijos posėdyje.

XIII-480 “Parengti Lietuvos Respublikos krizių (nelaimių) valdymo įstatymo projektą”:

Įstatymo projektui parengti sudaryta CSD direktoriaus vadovaujama darbo grupė. Parengta įstatymo struktūra, kaupiama ir analizuojama medžiaga reikalinga projekto rengimui.

XIII-481 “Parengti projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl krizių valdymo ir krizių prevencijos komitetų sudarymo ir jų darbo organizavimo”:

2001-11-27 priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.1427 "Dėl krizių valdymo komiteto sudarymo ir nuostatų patvirtinimo”.

2002-01-09 priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.19 "Dėl Krizių prevencijos komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo".

XIII-483 “Parengti ir suderinti įstatymų pataisų ir papildymų projektus – sudaryti sąlygas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose”:

Patikslintos sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų paraiškos alternatyviai krašto apsaugos tarnybai atlikti; rengiami ir tobulinami poįstatyminių nuostatų projektai alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai atlikti.

XIII-487 “Atnaujinti ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, numatančias kariuomenės plėtrą iki 2012 metų”:

Pradėta ilgalaikių valstybės saugumo stiprinimo programos peržiūra, kuri numatys Sausumos, Oro, Jūrų, Logistikos, Mokymo pajėgų plėtrą iki 2012 metų (ji apims priemones stiprinančias kovinių ir paramos bei aprūpinimo dalinių pajėgas)

XIII-488 “Reorganizuoti ir subordinuoti esamas logistikos tarnybas ir vienetus”:

Vadovaujantis KA ministro 2001-04-25 įsakymu Nr. 542 toliau tęsiama logistikos sistemos reforma: pradėta Transportavimo tarnybos reorganizacija į Judėjimo kontrolės centrą bei Transportavimo ir tiekimo batalioną (parengta abiejų vienetų struktūra ir funkcijos); pradėtos rengti remonto bataliono struktūra ir užduotys.

Pradėtas LogVIS - automatinės logistikos valdymo sistemos diegimas KAS daliniuose. Specialistus rengė Danijos instruktoriai.

XIII-489 “Parengti Kompleksinę krašto apsaugos sistemos personalo rengimo, ugdymo ir tobulinimo programą”:

Parengtas Karininkų karjeros valdymo koncepcijos projektas; rengiama privalomosios karo tarnybos karių atstovavimo tvarkos analizė; dalyvaujant NORBALTPERS projekte parengta distancinių rezervo būrių vadų kursų programa; KAS personalas kėlė kvalifikaciją Lietuvos viešojo administravimo institute, pagal Prancūzijos ambasados pasiūlymą sudarytos prancūzų kalbos mokymo grupės, vyko anglų kalbos kursai ir testavimas, personalas įvairiuose specialiuose kursuose mokėsi karinių specialybių, įgyvendintos LR Valstybės tarnybos įstatymo ir LR Vyriausybės 2001-09-26 nutarimų Nr.1168 ir 1169 nuostatos

XIII-490 “Įkurti Rytų ir Vakarų karines apygardas, suformuoti karinių apygardų štabus”:

Rengiama tvirtinimui Rytų apygardų struktūra ir etatai. Įkurta Vakarų apygarda "Žemaitija" .

XIII-491 “Sukurti vientisą karių mokymo sistemą ir parengti kariuomenės rūšių kovinio rengimo doktrinas”:

Visoms kariuomenės rūšims rengiamos kovinio rengimo doktrinos; išleistas doktrininis leidinys "Motorizuotųjų šaulių būrio (skyriaus) taktika" bei parengti leidybai "Motorizuotųjų šaulių kuopos taktika" ir "Saugos taisyklės (šarvuotasis transporteris M113 A1)"

XIII-493 “Parengti kariuomenės rezervo dalinių suformavimo ir aprūpinimo planus”:

Parengtas LR kariuomenės mobilizacinės sistemos doktrinos projektas, suderintas su kariuomenės vadu ir pateiktas KA ministro pritarimui. Pradėtas rengti mobilizacijos planas, kurio sudėtyje yra rezervo dalinių suformavimo ir aprūpinimo planai.

XIII-494 “Sukurti bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemą”:

Sudaryta ir pradėjo veiklą bendra darbo grupė bendrai savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemai sukurti; rengiamos naujos - tobulesnės karinių specialybių kodų lentelės;

XIII-495 “Parengti krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūras, suderintas su sausumos pajėgų reguliariųjų vienetų struktūromis”:

Rengiama tvirtinti bendra Sausumos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų programų biudžeto paraiška apimanti struktūras ir bendras užduotis. Derinamos ir unifikuojamos reguliariųjų vienetų struktūros, svarstoma parengta tipinė teritorinės gynybos vieneto struktūra;

XIII-496 “Įtraukti Lietuvos Respublikos pajėgas į ES pajėgų planavimo ir mokymo procesus, pagal galimybes suderinant juos su NATO PFP/PARP planavimo procesais”:

Lietuva atnaujino savo identifikuotą, ES vadovaujamoms operacijoms, pajėgų sąrašą. Taip pat jos rengiamos ir NATO/PTL PARP procesui.

2001m lapkričio mėn. vykusioje ES +15 Pajėgų stiprinimo konferencijoje buvo nuspręsta toliau derinti ES ir NATO/PTL PARP planavimo procesus.

XIII-497 “Atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio memorandumą dėl jungtinio taikos palaikymo bataliono”:

Susitikimo su Lenkijos delegacija metu pastaroji buvo informuota apie lietuviškos LITPOLBAT dalies reorganizavimą, jos struktūros ir etatų pokyčius. 2001m. gruodžio mėn. suderinus ir pateikus tvirtinti Didžiosios Kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono etatus ir struktūrą pradėti rengti pasiūlymai LITPOLBAT tabelio sudarymui.

XIII-499 “Parengti ir aprūpinti Ruklos mechanizuotąjį pėstininkų batalioną (BALTBAT/LITBAT) taip, kad jis galėtų vykdyti karines užduotis kartu su NATO pajėgomis pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio reikalavimus už Lietuvos Respublikos ribų”:

Parengtas ir LR kariuomenės vado patvirtintas bataliono rengimo planas, su Danijos Karalyste pasirašytas Savitarpio supratimo memorandumas dėl LITBAT rengimo ir paramos.

XIII-500 “Rengti nuolatinės parengties brigadą (NPB) taip, kad nuo 2006 metų pabaigos ji galėtų vykdyti karines užduotis kartu su NATO pajėgomis Lietuvos teritorijoje pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio reikalavimus, aprūpinti brigadą modernia ginkluote ir karine įranga: priešlėktuvinėmis ir prieštankinėmis sistemomis, taktinio ryšio, transporto ir logistinio aprūpinimo priemonėmis”:

Parengtas nuolatinės parengties brigados rengimo planas

XIII-501 “Sukurti ir parengti artilerijos bei oro gynybos batalionus”:

Parengta artilerijos bataliono struktūra. Rekonstruotos Oro gynybos bataliono štabo ir specialios technikos saugojimo-remonto patalpos.

XIII-502 “Tobulinti infrastruktūrą, kad ji tiktų priimti partnerių pajėgas – parengti 1-ąją aviacijos bazę Šiauliuose ir Klaipėdos jūrų uostą”:

Suremontuoti Karinių oro pajėgų I-osios aviacijos bazės administracinio pastato bei angaro stogai ir rekonstruotas garažas.

XIII-503 “Pagal Mokslinių tyrimų krašto apsaugai programą aprūpinti mokslinius centrus naujais technologiniais tiriamaisiais įrengimais”:

Pagal šią programą 2001 m. buvo planuojama skirti apie 5,5 mln. Lt investicinių lėšų iš privatizavimo fondo. Pagal LR Vyriausybės 2001-09-12 nutarimą Nr.1090 lėšų skyrimas buvo sustabdytas. KAM 2001m. IV-ame ketvirtyje rado galimybę perskirsčius lėšas iš paprastųjų išlaidų ir kitų projektų šiai programai vykdyti skirti apie 1,7 mln. Lt. (32 % planuotų lėšų) mokslo centrų įrangai įsigyti. 2001m. gruodžio mėn. parengus ir suderinus pagrindimus LR Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas dėl leidimo pirkti iš vienintelio šaltinio, nes didelei daliai įrangos skelbti konkursai neįvyko negavus pasiūlymų ar gauti pasiūlymai neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.

XIII-504 “Įdiegti planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistemą”:

KAM įsakyme Nr. "Dėl PPBS ciklo įgyvendinimo priemonių plano" detalizuotas 2003-2005 m. planavimo ciklo parengimas; 2001-12-11 KAM įsakymu Nr.1541 patvirtintos "KAS 2002-2005 m. plėtros gairės"; KAM įsakymu Nr. pradėtas rengti 2003-2005 m. KAS plėtros planas. Tobulinant PPBS koordinavimą parengti ir apsvarstyti įsakymų projektai, peržiūrėta programų struktūra, parengtas PPBS informacinės knygelės projektas, kurį suderinus planuojama išleisti.

XIII-505 “Parengti nacionalinio saugumo strategijos projektą”:

LR Vyriausybės 2001-10-09 potvarkiu Nr.244 sudaryta darbo grupė 2001m. gruodžio mėn. pradžioje parengė Nacionalinio saugumo strategijos projektą. 2001-12-10/23 pagal sutartį Lietuvoje lankęsis JAV "CUBIC APPLICATIONS" ekspertas ats.gen.mjr. R.Howard'as pateikė pasiūlymus ir rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, parengtas patikslintas Nacionalinio saugumo strategijos projektas. Dokumento projektas yra nusiųstas derinti į ministerijas, kitas valstybines žinybas, o vėliau bus perduotas Vyriausybei.

XIII-506 “Sudaryti nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupę ir įsteigti strateginių tyrimų ir analizės centrą”:

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas su Lietuvos karo akademija 2001-12-19 pasirašė Strateginių tyrimų centro steigimo sutartį.

XIII-507 “Parengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą”:

Atsižvelgiant į KAM struktūrinių padalinių rekomendacijas ir pasiūlymus, kaupiama informacija įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

XIII-508 “Parengti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą”:

Analizuojant esamą karo prievolės įstatymą ir KAM struktūrinių padalinių pasiūlymus, kaupiama informacija LR Karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui

XIII-513 “Parengti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”:

KAM 2001-12-03 raštu Nr.10-4286 LR Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas "Dėl valstybinės reikšmės ir rizikos objektų, kurių apsaugai gali būti panaudota kariuomenė sąrašo ir kariuomenės panaudojimo šių objektų apsaugai ir gynybai tvarkos patvirtinimo". 2002-01-07 LR Vyriausybei pateiktas šio nutarimo projekto pataisytas variantas.

XIV-525 “Kasmet atnaujinti Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą ir įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei NATO metinių programų uždavinius”:

2001-10-25 NATO būstinėje vykusiame NATO išplėstinio Vyresniojo politikos komiteto SPC(R) susitikime su Lietuvos delegacija, buvo pateikti NATO narių atstovų komentarai dėl Lietuvos integracijos į NATO koordinavimo komisijos 2001m. rugsėjo mėn.parengtos ir LRV patvirtintos Metinės integracijos į NATO programos 2002 metams.

2001m lapkričio mėn. NATO buvo pristatytas PTL bendros sąveikos apžvalgos 2001 m. dokumentas, susijęs su svarbiausiais integracijos į NATO aspektais. Šio dokumento rėmuose bus vertinama Lietuvos padaryta pažanga kariuomenės integracijos į NATO srityje

XIV-526 “Dalyvauti Partnerystės taikos labui Individualioje partnerystės programoje (IPP)”:

2001m. dalyvauta 119 IPP renginių 19-oje bendradarbiavimo sričių. Dalyvavimas juose pasirinktas kokybiniu požiūriu t.y. dalyvauta renginiuose , kurie tiesiogiai susiję su Lietuvos integracijos į NATO programos, partnerystės tikslų bei nacionalinių ginkluotųjų pajėgų plėtros plano įgyvendinimu. Prioritetines dalyvavimo sritis apėmė oro stebėjimas, kontrolė ir gynyba, aprūpinimas, kalbų mokymas, karinis mokymas, švietimas ir doktrinos, konsultacijos, valdymas ir kontrolė

XIV-566 “Stiprinti ginkluotės kontrolės ir verifikacijos pajėgumus; sudaryti sąlygas ir svarstyti galimybę prisijungti prie Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE) sutarties”:

Šios priemonės vykdyme esame dalyvaujanti, o ne atsakinga institucija.

XIV-569 “Plėsti specialiųjų atašė tinklą”:

Šiuo metu Lietuva yra paskyrusi aštuonis gynybos atašė ir du gynybos atašė padėjėjus, kurie atstovauja Lietuvos krašto apsaugos sistemą dvidešimt dviejose užsienio valstybėse.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Įgyvendinti strateginį KAS veiklos planavimą ir valdymą

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengti planuoti KAS trumpalaikiai ir vidutinės trukmės, ilgalaikiai planavimo dokumentai, KAS ataskaitos, KAS strateginio planavimo dokumentai, KAS investicijų programa

Įgyvendinamos KAM 2001 m. vykdomos priemonės, patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, diegiama PPBS (planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistema), įgyvendinama BALTPERS (personalo valdymo sistema), rengiamos ir įgyvendinamos pasirengimo narystei NATO priemonės, užtikrinamas Partnerystės tikslų įgyvendinimas, tobulinama KAS įtakojanti įstatyminė bazė, rengiama ir teikiama informacija visuomenei, Lietuvos ir užsienio naujienų agentūroms, tarptautinėms organizacijoms, užsienio valstybių atstovams ir institucijoms apie KAS bei jos vykdomą tarptautinį bendradarbiavimą.

Paskirta 16 gynybos atašė ir karinių atstovų (planuota 14).

Išlaikoma KAM materialinė bazė. Įgyvendinamos planuotos tarptautinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje programos, planuoti daugiašaliai ir dvišaliai projektai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Pensinis aprūpinimas (6187,4)

Programos tikslai: Formuoti ir įgyvendinti karių pensinio aprūpinimo politiką

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***: nevykdoma

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti karių pensinį aprūpinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Paskirtos kariams pensijos sumokėtos pagal nustatytą planą.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Paskolų, gautų valstybės vardu, grąžinimas (8119)

Programos tikslai: Paskolų, gautų valstybės vardu, grąžinimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***: nevykdoma

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Paskolų, gautų valstybės vardu, grąžinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Gautos paskolos yra grąžinamos pagal nustatytą grafiką.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) yra plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO. 2001-2004 m. Krašto apsaugos sistemos (KAS) veiklos prioritetus numato Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos, kuriame sutarta dėl esminių KAS plėtros krypčių ir prioritetų bei būtinų prielaidų, tarp jų ir finansinių, kariuomenės sistemos plėtros planams ir Pasirengimo narystei NATO programai įgyvendinti.

Atsižvelgdama į pokyčius geopolitinėje aplinkoje, rizikos faktorius, tarptautinius įsipareigojimus bei šalių partnerių rekomendacijas, siekdama tapti patikima NATO partnere bei įvertinusi valstybės galimybes, Lietuva vykdo gynybos reformą, iš esmės peržiūrėdama kariuomenės struktūrą ir tikslindama kariuomenės plėtros planus. Bus kuriamos profesionaliai parengtos, mobilios, atitinkančios NATO standartus efektyvios ginkluotosios pajėgos, gebančios užtikrinti šalies gynybą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Įgyvendinant gynybos reformą, siekiama optimalaus santykio tarp planuojamų gynybinių pajėgumų ir valstybės skiriamų gynybos reikmėms lėšų.

Prioritetas teikiamas Sausumos pajėgoms plėtoti, išlaikant nedideles Karines oro ir Karines jūrų pajėgas. Toliau plėtojami KAS vadovavimas, valdymas ir ryšiai (C3), kariuomenės rezervo rengimo ir mobilizacijos sistema, kuriama centralizuota logistikos sistema, stiprinama oro erdvės stebėjimo sistema ir oro gynybos pajėgumai, plečiami pajėgumai partnerių pastiprinimams priimti, tobulinama karių ir valstybės tarnautojų mokymo sistema.

Pagrindiniai KAS uždaviniai:

1. Plėtoti Sausumos pajėgas:

- MPB “Geležinis vilkas”, reorganizuotą į Nuolatinės parengties brigadą (NPB), iki 2006 m. parengti vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio operacijas Lietuvos teritorijoje kartu su NATO pajėgomis. NPB naujiems uždaviniams vykdyti bus parengti ir aprūpinti trys dabartiniai MPB “Geležinis Vilkas” batalionai bei Artilerijos batalionas:

 

iki 2002 m. pabaigos – Algirdo batalionas Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio operacijoms vykdyti už Lietuvos teritorijos ribų kartu su NATO pajėgomis;

 

iki 2004 m. pabaigos – Birutės batalionas;

 

iki 2004 m. pabaigos – Artilerijos batalionas;

 

iki 2005 m. pabaigos – Mindaugo batalionas.

 

sukurti dvi karines apygardas;

 

suformuoti Lauko (sausumos) pajėgų štabą;

 

iki 2003 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgas integruoti į Sausumos pajėgas.

2. Tobulinti Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą:

 

stiprinant oro erdvės stebėjimo galimybes, iki 2003 metų pabaigos įsteigti naują radiolokacinį postą pietrytinėje Lietuvos dalyje bei radiolokacinius postus aprūpinti NATO reikalavimus atitinkančia nauja radiolokacine technika;

 

iki 2003 m. Regioninį oro erdvės stebėjimo koordinavimo centrą prijungti prie NATO integruotos oro gynybos sistemos;

 

iki 2004 m. pabaigos sukomplektuoti Oro gynybos bataliono personalą ir parengti jį atlikti oro gynybos funkcijas.

3. Tobulinti jūros ir pakrančių stebėjimo sistemą ir ją integruoti į kompleksinę jūros ir oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, stiprinti pajėgumus minų ir nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijoms jūroje vykdyti.

4. Sukurti operacinio lygio kariuomenės logistikos sistemą, užtikrinančią paramą karinėms pajėgoms taikos ir karo metu ir suderintą su NATO logistikos sistema.

5. Tobulinti personalo mokymo sistemą:

 

iki 2003 metų parengti Kompleksinę krašto apsaugos sistemos personalo rengimo, ugdymo ir tobulinimo programą;

 

iki 2004 metų sukurti ir pradėti įgyvendinti vientisą pagal specialybės ir padalinių paskirtį karių mokymo bei bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo rengimo sistemas;

 

2002 metais reorganizuoti Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko Karių profesinio tobulinimo centrą į Kovinio rengimo centrą ir iki 2005 metų išplėtoti jame štabo karininkų trumpalaikių kovinio rengimo kursų sistemą;

 

tobulinti ir tęsti mokymo reformą Karo akademijoje (nuo 2002 m. pradėti rengti kapitonų kursus ir magistro studijas), Karo inžinerijos ir Puskarininkių mokyklose, parengti ir pradėti įgyvendinti Jėgerių mokyklos mokymo programas.

6. Tęsti kariuomenės aprūpinimą artimo nuotolio oro gynybos ir vidutinio nuotolio prieštankinėmis raketinėmis sistemomis, taktinio ryšio ir transporto priemonėmis bei logistine ir oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos įranga. Aprūpinti minų paieškos ir nukenksminimo bei ABC apsaugos priemonėmis.

7. Plėtoti:

 

Oro gynybos ir Artilerijos batalionų infrastruktūrą;

 

Nuolatinės parengties brigados, Logistikos sistemos, mokymo įstaigų infrastruktūrą;

 

infrastruktūrą partnerių pastiprinimas priimti (oro ir jūrų uostų).

8. Diegti efektyvią išteklių valdymo sistemą ir iki 2003 m. baigti rengti pagrindines planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistemos (PPBS) priemones.

9. Tęsti Mokslo ir technologijų plėtros programos įgyvendinimą.

10. Informuoti visuomenę apie Lietuvos kariuomenės ir KAS veiklą, integracijos į NATO privalumus bei plėtoti projektus su švietimo įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Lietuva įsipareigojo 2000-2006 m. įgyvendinti 66 PARP III-iojo ciklo Partnerystės tikslus (PT). Juose nurodomos sritys, kuriose Lietuvos kariuomenė turi siekti suderinamumo su NATO pajėgomis. Iki 2002 m. pradžios Lietuva įgyvendino 24 PT, 2002 m. Lietuva įsipareigojusi įgyvendinti 8 PT, be to bus tęsiamas 2001 m. pradėtų PT įgyvendinimas.

Neigiamos įtakos įgyvendinant uždavinius gali turėti nepilnai ir nesavalaikiai skirti planuoti asignavimai KAS.

KULTŪROS MINISTERIJOS

ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių

apsaugos departamento

 

2001 metų veiklos ataskaita

I. Misija, strateginiai tikslai.

Misija:

Kultūros ministerija sudarys sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuos ir padės atskleisti visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes, padės plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.

Strateginiai tikslai:

1. skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę;

2. skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, integruotis į Europos Sąjungą;

3. ugdyti informacinę visuomenę;

4. sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje ir ją vartoti;

5. išsaugoti kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę;

II. Programų, numatytų kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane, aprašymas

17 programa. Meninės kūrybos ir veiklos rėmimas.

Programai vykdyti buvo skirta 40159 tūkst. Lt.

Programos tikslas - remti nekomercinį profesionalųjį meną, jo plėtrą ir sklaidą, sudarant galimybes visuomenei pažinti geriausius Lietuvos ir užsienio kolektyvus bei atlikėjus, skatinti kūrybiškumą ir meno įvairovę, įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą.

17 programos 1 uždavinys. Remti nekomercinį profesionalųjį meną.

Kultūros ministerija finansavo visą Lietuvą apimantį meno įstaigų tinklą: 11 teatrų, 4 koncertines organizacijas. Taip sudarytos galimybės visuomenei pažinti aukštos kokybės meninę kultūrą, geriausius Lietuvos ir užsienio kolektyvus bei atlikėjus.

2001 m. pirmą kartą buvo surengtas naujų teatro ir muzikos pastatymų konkursas. Paremta 17 reikšmingiausių teatrų ir koncertinių organizacijų projektų.

Reikėtų paminėti, kad reikšmingą paramą kultūros projektams teikia Kultūros ir sporto rėmimo fondas, kuriam skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Fondas finansavo Jaunų, talentingų menininkų, vykstančių į prestižinius tarptautinius konkursus, programą, Lietuvos kompozitorių kūrinių atlikimo teisių įsigijimo programą, Vertingų muzikos instrumentų įsigijimo programą, Kūrėjų atminimo įamžinimo programą.

Ministerija teikė finansinę paramą vaidybinių, animacinių ir dokumentinių filmų, “Lietuvos kronikos” kūrimui. Valstybinė kino gamybos įmonė “Lietuvos kino studija” rūpinosi kino filmų gamyba. 2001 metais paremti 9 vaidybinių, 11 dokumentinių, 11 animacinių filmų projektai. Pagaminti 7 “Lietuvos kino kronikos” numeriai.

Valstybinė kino distribucijos įmonė “Lietuvos kinas” platino filmus Lietuvoje, atliko subtitravimo paslaugas. Ši įmonė taip pat saugo ir propaguoja kino paveldą. Finansuodama nelietuviškų filmų vertimą ir subtitravimą ministerija įgyvendino valstybinės kalbos įstatymo nuostatas. Subtitruota ir įgarsinta lietuvių kalba 80 kino ir videofilmų. Filmų fonde saugoma 109644 filmų dalys ir vaizdajuostės. Restauruota 3600 filmų kopijų, o rajonų centrams ir kaimo kino tinklui pateikta 4000 filmų. Įsigyti ir išleisti į ekranus 7 kino filmai. Regionuose buvo surengti lietuviškų filmų propagavimo renginiai.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Parengtas ir pateiktas Seimui Kino įstatymo projektas.

2001 m. gegužės 14 d. LRV nutarimu Nr. 542 patvirtintos “Lietuvos kultūros politikos nuostatos”. Šios nuostatos apibrėžia kultūros politikos tikslus, principus, uždavinius ir jų įgyvendinimo būdus, jomis siekiama sudaryti sąlygas kryptingai ir suderintai valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, taip pat visuomenės kultūrinei veiklai.

17 programos 2 uždavinys. Supažindinti visuomenę su šiuolaikinio meno tendencijomis.

Siekdama supažindinti visuomenę su šiuolaikinio meno tendencijomis ministerija finansavo Šiuolaikinio meno centro veiklą. Centras surengė 18 parodų, iš jų – 6 užsienyje. Centras koordinavo Lietuvos šiuolaikinio meno pristatymą prestižinėje tarptautinėje Venecijos bienalėje.

17 programos 3 uždavinys. Skatinti meno kūrėjų kūrybiškumą.

2001 metais buvo paskirtos 387 stipendijos individualiems meno kūrėjams.

Ryškiausi meno ir kultūros laimėjimai įvertinti 9 nacionalinėms kultūros ir meno premijomis. Buvo finansuojama premijų laureatų kūrybos populiarinimo programa.

Kultūros ministerija skyrė 26 ministerijos premijas už geriausius metų laimėjimus įvairiose kultūros srityse.

Buvo teikiama socialinė parama menininkams, kurie dėl profesijos specifikos ypatumų nebegali dirbti profesinėje scenoje. 2001 m. buvo mokamos 29 rentos.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

2001 metais siekiant akcentuoti kūrybinį rezultatą 2001 m. gegužės 8 d. Vyriausybės nutarimu “Dėl valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams įsteigimo” Nr. 525 buvo pakeista stipendijų skyrimo tvarka. Naujoji tvarka akcentuoja kūrybinio rezultato siekimą.

17 programos 4 uždavinys. Remti meno kūrėjų organizacijų programas,

Vykdant Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo nuostatas parama buvo suteikta devynių meno kūrėjų organizacijų programoms įgyvendinti.

17 programos 5 uždavinys. Įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą,

2001 metais toliau buvo įgyvendinama Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategija ir jos 2000-2003 metų įgyvendinimo priemonėmis (patvirtintos LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1176).

Parengti Autorinio atlyginimo mokėjimo autoriams už jų perduotą išimtinę teisę teikti knygas ir kitus leidinius panaudai bibliotekose tvarkos ir Autorinio atlyginimo mokėjimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu tvarkos projektai. Šios tvarkos Vyriausybės patvirtintos 2002 metais.

Parengtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) ir 259 (1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl teisinių, organizacinių ir techninių sąlygų atlikti kriminalistines ekspertizes tiriant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo bylas.

Kitų programų priemonių vykdymas.

2000-2001 metais vykdytas PHARE projektas “Autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo sistemos stiprinimas”. Organizacinė, techninė, metodinė pagalba (įrangos pirkimas, mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, stažuotės užsienyje ir kt.) buvo teikiama ne tik Kultūros ministerijai, Teismų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, Mokesčių policijos departamento Intelektinės nuosavybės teisių gynimo poskyriui, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybai, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A), Gretutinių autorinėms teisių agentūrai (AGATA), Infobalt autorių teisių agentūrai. Pagal šį projektą buvo organizuoti seminarai ir konferencijos, parengti ir išleisti leidiniai, atlikti intelektinės nuosavybės teisių objektų (fonogramų, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių įvairiose laikmenose) Lietuvos rinkoje tyrimai.

Buvo parengtas atsakymas ES bendrajai derybinei pozicijai derybiniame skyriuje “Įmonių teisė” skyriui “Intelektinė ir pramoninė nuosavybė”.

17 programos 6 uždavinys. Remti nacionalinio meno laimėjimų pristatymą visuomenei.

Remdama nacionalinio meno laimėjimų pristatymą visuomenei ministerija konkurso būdu parėmė 12 tarptautinių konkursų ir festivalių.

18 programa. Tarptautinių kultūros ryšių plėtra.

Programai įgyvendinti buvo skirta 3349 tūkst. Lt.

Programos tikslas - dalyvauti tarptautinėse kultūros programose ir bendruose projektuose, formuojant patrauklų Lietuvos įvaizdį užsienyje, vykdyti įsipareigojimus kultūrinio bendradarbiavimo srityje ir siekti narystės Europos Sąjungoje.

18 programos 1 uždavinys. Vykdyti narystės Europos Sąjungoje siekimo įsipareigojimus.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Kultūros ministerija koordinavo Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą kultūros ir audiovizualinės politikos srityje klausimus. 2001 m. kovo mėn. derybų dėl narystės ES skyrius ,,Kultūra ir audiovizualinė politika” preliminariai buvo uždarytas.

2001 m. spalio 29 d. LRV nutarimu ,,Dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Asociacijos tarybos sprendimo, nustatančio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos programoje ,,Kultūra 2000” nuostatas ir sąlygas” įteisintas Lietuvos dalyvavimas ES paramos visam kultūros sektoriui programoje.

Įsteigtas Europos kultūros programų centras, koordinuojantis Lietuvos dalyvavimą programoje. Jau nuo 2001 metų Lietuvos kultūros ir meno projektų autoriai galėjo teikti paraiškas ES finansinei paramai gauti.

Kultūros ministerija koordinavo Lietuvos dalyvavimą Europos Tarybos kampanijos ,,Europa-bendras palikimas” vykdytame tarptautiniame projekte “Medinė kultūra”.

Kultūros ministerija paskirta Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už visuomenės informavimo politiką. 2001 m. vykdant įgaliojimus patvirtinta Duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus pateikimo tvarka.

18 programos 2 uždavinys. Formuoti patrauklų Lietuvos valstybės įvaizdį užsienyje.

Tobulinant kultūros sklaidos infrastruktūrą Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijų sutartimi įsteigtas Lietuvos institutas – pagrindinė institucija, koordinuojanti efektyvų valstybės kultūros ir meno, bendrosios informacijos apie šalį pristatymą užsienyje.

Pasirašytos tarptautinės kultūrinio bendradarbiavimo sutartys su šiomis užsienio šalimis: Indija (tarpvyriausybinė sutartis), Ukraina (tarpžinybinė sutartis), Rusija (tarpžinybinė sutartis), Kinija (tarpžinybinė sutartis ir bendradarbiavimo programa 3 metams), Baltarusija (tarpžinybinė sutartis), Airija (tarpžinybinė sutartis).

Lietuva dalyvavo Baltijos jūros regiono valstybių kultūrinių mainų programoje ARS BALTICA. Buvo tęsiamas bendradarbiavimas Baltijos Ministrų Tarybos Vyresniųjų pareigūnų kultūros komitete.

2001 rugsėjo – lapkričio mėn. įvyko Baltijos šalių kultūros festivalis Šiaurės šalyse. Taip pat didelio pasisekimo susilaukė Baltijos šalių folkloro ir amatų dienos Skansene, Švedijoje, 2001m. gegužės mėn.

Dalyvauta Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo tarybos kultūros, mokslo, švietimo ir bendro kultūros paveldo komisijos darbe. Minint diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmetį 2001 m. rugsėjo mėn. Varšuvoje surengtos Lietuvos kultūros dienos Lenkijoje. 2001 spalio mėn. surengtos Lietuvos dienos Kaliningrado srityje. Kultūros ministerija taip pat koordinavo kultūros programą Prezidento oficialių vizitų Prancūzijoje, Japonijoje ir Airijoje metu.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės posėdyje pritarta Lietuvos kultūros ir meno pristatymo užsienyje koncepcijai. Joje apibrėžti kultūros ir meno pristatymo užsienyje tikslai, uždaviniai, principai, prioritetai, finansavimas.

Plėtojant kultūros pristatymą užsienyje įsteigtos kultūros atašė pareigybės Rusijos Federacijoje ir Lenkijos Respublikoje.

19 programa. Visuomenės informacinis aprūpinimas.

Programai įgyvendinti buvo skirta 35609 tūkst. Lt.

Programos tikslai - kaupti ir saugoti bibliotekų fondus, integruotis į pasaulio bibliotekų tinklus, remti raštijos paveldo leidybą, kaupti, saugoti ir populiarinti muziejų rinkinius, plėtoti informacinę visuomenę, kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją.

19 programos 1 uždavinys. Kaupti ir saugoti bibliotekų fondus, integruotis į pasaulio bibliotekų tinklą.

Kultūros ministerija rėmė knygų ir kitų neperiodinių leidinių įsigijimą savivaldybių viešosioms bibliotekoms. Tam buvo skirta 2340 tūkst. Lt.

Visų Kultūros ministerijos paremtų leidinių pagal sutartis su leidėjais 150-300 egz. nemokamai skirta savivaldybių viešosioms, apskričių, Lietuvos aklųjų ir Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekoms. 2001 m. bibliotekos gavo 34 574 egzempliorių 246 pavadinimų knygų. Be to, 2001 m. Lietuvos bibliotekoms padovanota 8176 egzempliorių 45 pavadinimų leidinių.

Visose bibliotekose siekiama įdiegti vieningą integralią automatizuotą informacinę sistemą (LIBIS). Programą vykdo Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka.

19 programos 2 uždavinys. Remti Lietuvos kultūros istorijai svarbių knygų leidybą.

2001 m. organizuoti keturi knygų rėmimo iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų konkursai leidykloms. Pirmajam konkursui leidėjai pateikė 380 paraiškų, paremti 124 leidiniai už 1 519 200 Lt. Pagal konkurso sąlygas valstybės parama sudaro ne daugiau kaip 30 proc. knygos sąmatinės vertės.

Europos literatūros ir kultūros paminklų (nuo seniausių laikų iki XIX a.) ir Senosios Lietuvos raštijos paminklų (XVI—XVIII a.) leidybos konkursui pateikta 31 paraiška, paremtas 21 leidinys už 253 100 Lt.

Lietuvą pristatančių apibendrinamojo pobūdžio ir informacinių kultūrinių leidinių, kurie bus verčiami į anglų kalbą, konkursams pristatytos 49 paraiškos. Paremta 16 leidinių už 530 421 Lt. Pagal sutartis su leidėjais visos šios knygos turi išeiti iki 2002 m. rugsėjo 1 d. ir pristatytos Frankfurto knygų mugėje.

Siekiant puoselėti knygos meno tradicijas surengtas kasmetinis ministerijos, Dailininkų sąjungos ir Vilniaus dailės akademijos knygos meno konkursas.

Lietuvių literatūros vertimų programą, kultūros programą Vilniaus knygų mugėje, literatūros programas tarptautinėse knygų mugėse vykdė VĮ ,,Lietuviškos knygos”.

19 programos 3 uždavinys. Kaupti, saugoti ir populiarinti muziejų rinkinius,

Ministerija kartu su Švietimo kaitos fondu organizavo konkursą savivaldybių muziejams “Holokaustas mūsų žemėje”.

Skatinant naujai ir patraukliai pristatyti kultūros vertybes visuomenei, buvo organizuotas muziejų ekspozicijų modernizavimo konkursas. Paremti 6 muziejų projektai.

Pasirašytos Kultūros ministerijos ir Kauno arkivyskupijos bendradarbiavimo sutartys dėl Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus įkūrimo ir dėl Kauno arkivyskupijos muziejaus steigimo.

19 programos 4 uždavinys. Modernizuoti kultūros įstaigų materialinę bazę.

Valstybės kultūros įstaigoms skirtos minimalios lėšos įsigyti būtiniausią įrangą.

19 programos 5 uždavinys. Kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją.

Kultūros ministerija finansavo Kultūros darbuotojų tobulinimosi centro veiklą. 2001 metais parengtos 22 kultūros darbuotojų tęstinio mokymo programos, įvyko 51 seminaras, kuriuose kvalifikaciją kėlė 1310 klausytojų (iš jų - kartu su tarptautinių projektų partneriais suorganizuoti 5 seminarai).

19 programos 6 uždavinys. Išplėsti priėjimo prie interneto galimybes (bibliotekose).

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą – plėtoti informacinę visuomenę, Kultūros ministerija įgyvendino programą „Visuomenės informacinis aprūpinimas“, kurios tikslas - informacinės visuomenės kūrimas ir gyventojų prieigos prie interneto stiprinimas. Lėšos buvo naudojamos interneto skaityklų įrengimui. Konkurso būdu nupirkta 250 kompiuterių, 75 spausdintuvai bei 30 bibliotekų įvestas internetas. Iš konkurso metu sutaupytų lėšų paskelbtas dar vienas viešas konkursas bei papildomai nupirkta 40 kompiuterių bei 20 spausdintuvų. Taip pat paskirstytos lėšos projektuose numatytiems specifiniams bibliotekų poreikiams – lokalaus tinklo įrengimui, interneto ryšio pagerinimui.

20 programa. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos rėmimas.

Programos tikslas - skatinti mėgėjų meninę veiklą, palaikyti etninės kultūros vystymąsi, remti visuomeninių organizacijų vykdomus kultūros projektus.

Programai įgyvendinti buvo skirta 3045 tūkst. Lt.

20 programos 1 uždavinys. Skatinti mėgėjų meninę veiklą, palaikyti etninės kultūros vystymąsi.

Įgyvendinant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, buvo siekiama sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, tyrinėjimams ir apsaugai.

Paremti svarbūs moksliniai tyrimai, archyvinės medžiagos išsaugojimo ir publikavimo darbai, didžioji dalis lėšų skirta tradicinės kultūros sklaidai rajonuose: įvyko 169 tiriamosios ekspedicijos, stovyklos, seminarai ir mokomieji kursai, išleista 61 knyga, 15 garso publikacijų, suorganizuotos 286 tautodailės ir kitos parodos, įvyko 8 tarptautiniai folkloro festivaliai, 19 vaikų folkloro švenčių, 40 instrumentinio folkloro švenčių.

Reikšmingiausias etninės kultūros specialistų darbo rezultatas, padedantis skleisti tradicinės kultūros vertybes už Lietuvos ribų – Kryždirbystės tradicijos įrašymas į UNESCO formuojamą Pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Pradėtas ir kitas reikšmingas projektas, inicijuotas UNESCO – Tradicinės kultūros vertybių registras.

Tradicine kultūra remiasi visa mėgėjų meno veikla, kurią 2001 m. vystė 944 kultūros centrai, turintys beveik 5 tūkst. kolektyvų. Per metus įvyko apie 70000 įvairių kultūros renginių. Respublikinėse mėgėjų teatro šventėse (“Atspindžiai”, “Šimtakojis”), chorų festivaliuose, choreografijos, muzikos šventėse dalyvavo tūkstančiai žmonių.

20 programos 2 uždavinys. Remti visuomeninių organizacijų veiklą.

Nevyriausybinių organizacijų kultūros projektams remti 2001 metais buvo skirta 491 tūkst. litų. Paremti 94 nevyriausybinių organizacijų kultūros projektai.

21 programa. Istorinės atminties išsaugojimas.

Programos tikslas - formuoti reikšmingų istorinių datų, iškilių asmenybių jubiliejinių datų, valstybinių švenčių paminėjimo tradicijas, saugoti istorinę atmintį.

Programos įgyvendinimui skirta 1152 tūkst. litų.

Programos uždavinys - minėti valstybės šventes, valstybei nusipelnusių asmenybių jubiliejus, vykdyti Lietuvos kultūros vertybių paieškas užsienyje.

2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ,,Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo” Nr. VIII –2024 sudaryta komisija parengė jubiliejinių renginių programą, skirtą šiai datai.

Valstybės švenčių organizavimo komisija, vadovaujama kultūros ministrės, parengė Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido, Lietuvos valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo), Juodojo kaspino, Lietuvos žydų genocido 60-ųjų metinių ir kitų atmintinų dienų paminėjimo programas. Taip pat buvo įgyvendinta programa Lietuvos tragiškų netekčių ir pasipriešinimo 60 –mečiui atminti.

Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva, Kultūros ministerija ir Lenkijos Respublikos ambasada organizavo Gegužės 3-osios Konstitucijos 210-ųjų metinių paminėjimą.

Paminėti šių iškilių asmenybių jubiliejai: žymaus tautinio atgimimo veikėjo, inžinieriaus kultūros mecenato rašytojo Petro Vileišio 150–osios gimimo metinės, Motiejaus Valančiaus 200–osios gimimo metinės, rašytojo Juozo Grušo 100–osios gimimo metinės, 1918 m. vasario 16-osios akto signataro Jono Basanavičiaus 150-osios gimimo metinės.

2001 metų pabaigoje pradėta finansuoti Valdovų rūmų atstatymo programa, patvirtinta rūmų atkūrimo koncepcija.

Kultūros vertybių apsaugos departamento programos.

1 programa. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai.

Programai skirta 10066,8 tūkst. Lt. Programą vykdė SP UAB “Lietuvos paminklai”. Bendrovė organizavo 172 kultūros vertybių, įrašytų į programą, tvarkymo darbus. Valstybės lėšomis finansuota 68.85 proc. visų nekilnojamųjų vertybių tvarkymo programos darbų. Savininkų ir valdytojų lėšos programoje sudaro 31.15 proc. Programa įvykdyta 98.84 proc. – atlikta darbų už 14452.058 Lt.

2 programa. Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo ir informacijos kaupimo organizavimas bei administravimas.

Programai skirta 1541 tūkst. Litų. Programą vykdė Kultūros paveldo centras.

2001 metais į Nekilnojamųjų bei Kilnojamųjų kultūros vertybių registrus įrašytos 492 vertybės. Archeologinių vietų – 32 (2000 m. – 58); Laidojimo vietų – 111 (2000 m. – 136); Įvykių vietų – 45 (2000 m. – 49); Mitologinių vietų – 36 (2000 m. – 63); Statinių – 63 (2000 m. – 8); Statinių kompleksų – 44 (2000 m. – 8); Urbanizuotų vietovių -0 (2000 m. 2); Monumentų – 25 (2000 m. 20); Statinių puošybos ir įrangos – 9 (2000 m. –12); Kilnojamųjų kultūros vertybių – 127 (2000 m. 10).

2001 metais į duomenų bazę “Voruta” įrašyta 398 kultūros vertybių bei 287 jų dalių adresinė ir registrinė informacija, suvesta 194 objektų bei 137 jų kompleksinių dalių dosjė informacija.

Iš viso iki 2001 metų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą iš viso įrašyta 4310 objektų, į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą – 158, kultūros paminklais paskelbtos 994 kultūros vertybės.

Pagal Kultūros paveldo centro pateiktus sąrašus 2001 metais patikrinti duomenys apie 420 kultūros vertybių, kurias numatoma įrašyti į Registrą. Pasiūlyta į Registrą įrašyti 83 objektus. Kultūros paminklais pasiūlyta skelbti 89 kultūros vertybes, išaiškinti 78 nauji kultūrinės vertės požymių turintys objektai.

2001 metais Klaipėdos apygarda ir Departamento teritoriniai padaliniai surašė beveik tūkstantį pirminių kultūros vertybių apsaugos reglamentų, išdavė daugiau negu pusantro tūkstančio leidimų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbams, apie 200 leidimų tyrimams, , suderino apie 500 paminklotvarkos sąlygų, daugiau negu 2000 žemėtvarkos projektų, įregistravo daugiau negu 500 sandorių. KVAD Mokslinė archeologijos komisija išdavė 204 leidimus archeologijos objektų žvalgymams, žvalgomiesiems tyrimams bei archeologiniams tyrinėjimams.

Kultūros vertybių apsaugos departamento atestavimo komisija surengė 8 posėdžius, kurių metu buvo atestuoti 327 asmenys.

3. Kultūros paminklų ir vertybių saugojimo (užsakomųjų) darbų programa.

Programai skirta 1284.2 tūkst. Litų.

Parengta Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių kapų globos programa. Vadovaujantis ja, sprendžiami Lietuvos karių kapų sutvarkymo ir paminklo žuvusiems Lietuvos kariams Lenkijoje pastatymo Berznyko kapinėse (Suvalkų vaivadija, Lenkija), Laisvės kovų istorinių vietų atlaso parengimo ir išleidimo, Lietuvos karių kapų sklypo tvarkymo Aukštųjų Šančių kapinėse, Kaune, klausimai.

Teisme nagrinėta daugiau negu 40 bylų dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimų, išieškota baudų už 10 867,94 Lt.

Kultūros vertybių apsaugos departamente 2001 metais buvo sudaryta 10 komisijų žalai, padarytai kultūros vertybėms nustatyti.

2001 metais nustatyta 383 kultūros vertybių teritorijos ir parengti teritorijų ribų planai. Nustatyta 181 nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos zonos, parengti apsaugos zonų planai.

Kaip ir kasmet, rudenį rengtos “Europos paveldo dienos”, kurių tema 2001 metais “Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje” kaip kasmet susilaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Vykdant šią programą, parengtas dokumentinis filmas bei leidinys (lietuvių ir anglų kalbomis) apie gynybinių įtvirtinimų raidą Lietuvoje.

2000 metais, pasibaigus Europos Tarybos kampanijai “Europa: bendras paveldas” atsirado keturi nauji Europos Tarybos projektai, iš kurių vienas “Medžio kultūra” buvo vykdomas Lietuvoje.

2001 metų gruodžio 3-6 dienomis Kaune surengta subregioninė konferencija “Subregioninis bendradarbiavimas, vykdant 1970 metų UNESCO konvenciją”, kurioje dalyvavo muitinių, policijos, Interpolo, kultūros paveldo apsaugos specialistai iš Baltijos valstybių, Baltarusijos ir Rusijos.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 patvirtinti nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipiniai apsaugos reglamentai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. VIII-1947 “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo”, Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 305 “Dėl Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo” bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 18 d. pareiškimą “Dėl Lietuvos žydų kultūros palikimo, parengtas LR Vyriausybės nutarimo “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos ir jos įgyvendinimo I etapo priemonių patvirtinimo” projektas.

Priimtas Vyriausybės 2001-10-01 nutarimas Nr. 1186 “Dėl kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo”.

Pasirašytas Kultūros ministro ir Muitinės departamento direktoriaus 2001-10-15 įsakymas Nr. 326/633 “Dėl Kultūros vertybių įvežimo leidimo formos, kultūros vertybių išvežimo leidimo reikalavimų ir kultūros vertybių išvežimo leidimo pildymo ir įforminimo bei kultūros vertybių išvežimo kontrolės pagal leidimus tvarkos patvirtinimo”.

2001 metais parengta ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-03-19 įsakymu Nr. 81 patvirtinta meninę vertę turinčių kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarka.

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys

Nacionalinės kultūros plėtra paskelbta valstybės prioritetu. Siekiant įgyvendinti šį prioritetą bus rengiamos kompleksinės kultūros sričių plėtros programos.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėšiančią konkrečius darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo, kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus.

Peržiūrint atlikėjų meno plėtros principus, bus parengtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas, aiškiau apibrėšiantis šių įstaigų veiklos specifiką, jų finansavimo principus.

Prioritetiškai būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą pasaulyje. Daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.

Patvirtintos Kultūros centrų pertvarkymo gairės galės tapti gera rekomendacija savivaldybėms, kaip suderinti visuomenės poreikius ir valstybės bei savivaldybių pastangas bei galimybes, o tuo pačiu ir pradžia įgyvendinant rengiamą Regionų kultūros plėtros programą.

Užtikrinant strateginio valstybės siekio – informacinės visuomenės kūrimo – įgyvendinimą rengiama Bibliotekų modernizavimo programa.

Nuosekliai tvarkant paveldo apsaugos sistemą bus įgyvendintos Paveldosaugos pertvarkymo koncepcijos nuostatos, parengtas naujos Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo redakcijos projektas.

Neigiamos įtakos galėtų turėti finansavimo trūkumas. Didėjant įstaigų išlaikymo išlaidoms, mažėja lėšos, skirtos kūrybinėms programoms įgyvendinti. Dėl lėšų stygiaus negalima įvykdyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, tinkamai pristatyti valstybę užsienyje, užsitikrinant palankų strategiškai svarbių šalių visuomenių požiūrį.

Ypač svarbu didinti asignavimus kultūros paveldo apsaugai. Netvarkomi paminklai nyksta, tuo pačiu brangsta jų renovacija ir restauravimas.

Būtina didinti investicijas kultūros srityje – kultūros įstaigų pastatai renovuotini, technologinė įranga susidėvėjusi. Priešingu atveju kultūros įstaigos bus nepajėgios teikti kokybiškas paslaugas lankytojams.

Nekylant pragyvenimo lygiui kokybiškos kultūros paslaugos ir projektai gali tapti per brangiais, ypač regionuose.

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

Ir Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM

 

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

 

Misija: Sukurti ir įgyvendinti efektyvią su Europos Sąjungos standartais suderintą socialinės paramos, socialinio draudimo bei darbo sistemą stiprinančią šalies gyventojų socialinį saugumą

Strateginiai tikslai:

  1. Padėti gyventojams integruotis į darbo rinką ir užtikrinti teisingus darbo santykius bei saugias darbo sąlygas;
  2. Vykdyti socialinės paramos sistemą bei užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją;
  3. Subalansuoti socialinio draudimo sistemą bei sudaryti sąlygas pensijų sistemos reformai;

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

1.1.Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Darbo rinkos profesinis mokymas ir konsultavimas, jaunimo darbinės veiklos galimybių išplėtimas bei socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas – 978,9 tūkst. litų.

Programos tikslai:

1. Rengti socialinius darbuotojus užtikrinančius kokybiškų socialinių paslaugų teikimą jų gavėjams;

2. Profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo būdu padidinti jaunimo galimybes konkuruoti darbo rinkoje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Organizuoti socialinių darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, koordinuoti jų atestavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1.Organizuoti socialiniams darbuotojams kursus bei mokymus, įsigyti reikalingą metodinę medžiagą;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Socialinių darbuotojų rengimo centre organizuoti tiksliniai mokymai 277 žmonėms (planuota 190):

  1. Mokymai VTAT darbuotojams (75 žm.);
  2. Mokymai socialinės srities įstaigų valstybės tarnautojams (125 žm.);
  3. Mokymai Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybų darbuotojams (22 žm.);
  4. Mokymai socialinės srities, viešųjų įstaigų ir psichinės sveikatos centrų darbuotojams (20 žm.);
  5. Mokymai socialinės paramos skyrių darbuotojams (19 žm.);
  6. Mokymai pabėgėlių socialinę integraciją kuruojančių organizacijų darbuotojams (16 žm.).

Programos uždavinys:

Vykdyti jaunimo profesinį informavimą ir orientavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1.Profesiškai orientuoti bausmę atliekančius asmenis bei karius;

2. Teikti jaunimui atviro informavimo, įdarbinimo, konsultavimo, profesinio mokymo ir kitas paslaugas

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1.Vykdant Vyriausybės 1998 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1320 patvirtintų Valstybės jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo 2000-2001 metų programos „Jaunimas Lietuvai“ priemones „Finansuoti projektus skirtus bausmę atliekančių asmenų profesiniam orientavimui“ bei ,,Finansuoti projektus skirtus karių profesiniam orientavimui”:

Sukurtas specializuotas kilnojamas profesinio orientavimo centras Panevėžio moterų kalėjime bausmę atliekančių asmenų profesiniam orientavimui.

Sukurtos 4 mokymo programos (kiekvienos programos trukmė – 16-20 valandų):

  1. Profesinio kryptingumo formavimo ir pasitikėjimo savo galimybėmis stiprinimo programa;
  2. Psichologinių nuostatų į darbą ir profesinį mokymą koregavimo programa;
  3. Asmeninių galimybių ir vidinių rezervų atskleidimo programa;
  4. Neadaptyvaus elgesio įveikimo, nerimo, streso mažinimo programa.

Šiose programose dalyvavo 300 nuteistųjų (planuota 500 dalyvių, bet dalyvavusiems suteikta daugiau konsultavimo paslaugų negu planuota).

Po užsiėmimų atlikta apklaustųjų sociologinė apklausa pagal paruoštą anketą ,,Anketa asmenims, lankiusiems savęs pažinimo ir psichologinio švietimo grupę” apie vykdytų priemonių efektyvumą. Apklausoje dalyvavo 200 nuteistųjų. Apklausos rezultatai bus pateikti 2002 metų I ketvirtyje.

2001 m. lapkričio mėnesį Vilniaus Darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos patalpose įrengtas ir atidarytas karių profesinio orientavimo centras.

Karių profesinis orientavimas buvo vykdomas trimis etapais:

  1. Profesijos pasirinkimas ir darbo paieška (2 valandų grupinis užsiėmimas);

Šiuose grupiniuose užsiėmimuose (10-20 karių kiekviename) dalyvavo Lietuvos kariuomenės motorizuotoje pėstininkų brigadoje ,,Geležinis vilkas” bei Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione nuo 2001-10-01 iki 2002-02-01 tarnaujantys kariai). Šiuose užsiėmimuose dalyvaujantys kariai gavo specialiai paruoštą bukletą ,,Kaip pasirinkti profesiją? Kaip ieškoti darbo?”

Šiuose mokymuose 2001 metais dalyvavo 361 karys (planuota 500 dalyvių, bet dalyvavusiems suteikta daugiau konsultavimo paslaugų negu buvo planuota).

2. Individualios konsultacijos. Konsultavosi 6 kariai.

3. Savęs pažinimas ir profesinė karjera (8-16 valandų grupinis užsiėmimas).

Pravesti 2 grupiniai užsiėmimai: Lietuvos kariuomenės motorizuotoje pėstininkų brigadoje ,,Geležinis vilkas”, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione.

2. Jaunimo darbo centro teikiamų atviro informavimo ir konsultavimo paslaugų skaičius, lyginant su 2000 metais, išaugo 14,2 proc. ir metų gale sudarė 36,8 tūkst. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas informacijos apie laisvas darbo vietas bei darbo pasiūlymus teikimui ir jaunimo verslui skatinti.

Kovo mėnesį pradėta teikti informacija apie priėmimą į valstybės tarnybą. Šiuo metu jaunimas naudojasi keturiais darbo paieškos šaltiniais: SIP kompiuteriais, internetu, skelbimais spaudoje bei informacija apie priėmimą į valstybės tarnybą.

Vasario mėnesį pradėjo funkcionuoti centro interneto svetainė.

Rugsėjo mėnesį su Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondu pasirašyta projektinė sutartis dėl 9600 eurų subsidijos ir pradėtas vykdyti pirmasis projekto etapas – kalbinis mainų dalyvių rengimas.

Jaunimo darbo centre naujai aprašyta 80 profesijų, parengti 2 nauji informaciniai stendai; pagaminti 2 nauji spaudiniai.

  • Jaunuolių pasinaudojusių laisvų darbo vietų paieškos, profesinio informavimo ir informacijos paieškos internete kompiuterinėmis programomis - 28614 (planuota 25000);
  • Jaunuolių gavusių individualias konsultacijas profesinio orientavimo, psichologinio konsultavimo ir darbo rinkos klausimais - 5351 (planuota 7000);
  • Jaunimo darbo klubai (užsiėmimų skaičius/dalyvių skaičius) – 91/1176 (planuota 40/600);
  • Psichologinis testavimas (užsiėmimų skaičius/dalyvių skaičius) – 16/245 (planuota 21/250);
  • Profesinio informavimo užsiėmimai (užsiėmimų skaičius/dalyvių skaičius) – 33/458 (planuota 31/400);
  • Internetinės darbo paieškos mokymai (užsiėmimų skaičius/dalyvių skaičius) – 30/258 (planuota 25/200);
  • Jaunuolių dalyvaujančių Talentų banko programoje skaičius – 465 (planuota 500);
  • Įdarbintų jaunų bedarbių skaičius – 318 (planuota 150);
  • Dalyvavusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – 521 (planuota 210).

1.2. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Nedarbo mažinimas – 1500 tūkst. litų

Programos tikslai:

Didinti gyventojų užimtumą rajonuose su aukštu nedarbo lygiu

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Skatinti vietines užimtumo iniciatyvas ir jas įgyvendinti

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant apibrėžti valstybės užimtumo ir darbo rinkos politikos strategiją, vidutinės trukmės prioritetinius tikslus bei veiksmus, kurių Vyriausybė, kitos valstybės valdymo institucijos numato imtis gyventojų užimtumui didinti 2001-05-08 nutarimu Nr. 529 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001 - 2004 metų programą. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programinis dokumentas, kuriame Užimtumo programos struktūra, kryptys ir priemonės yra priderintos prie pagrindinių ES keturių strateginių užimtumo krypčių, nurodant pagrindines problemas užimtumo srityje, tikslus ir priemones jiems pasiekti. Svarbiausios užimtumo didinimo 2001 - 2004 metais programos kryptys yra darbo vietų plėtojimas (verslininkystės skatinimas), užimtumo rėmimo tobulinimas, prisitaikymo prie pokyčių didinimas, lygių galimybių darbo rinkoje didinimas ir užimtumo politikos integravimas.

Įgyvendinant Užimtumo didinimo 2001-2004 metų programos priemones bei siekiant įteisinti vienodas moterų ir vyrų, auginančių mažamečius vaikus, teises į įstatymo nustatytą užimtumo rėmimą ir bedarbio pašalpą; praplėsti darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių grupes labiausiai pažeidžiamais asmenimis, tuo pačiu susiaurinant neracionaliai ir nepagrįstai išplėstas grupes; padidinti absolventų motyvaciją ieškoti darbo; pagerinti priešpensinio amžiaus bedarbių materialinį rėmimą, pratęsiant bedarbio pašalpos mokėjimo trukmę arba ją skiriant; užimtumui remti darbdaviams taikyti ekonominio skatinimo priemones (užimtumo rėmimo subsidijas); leisti racionaliau naudoti Užimtumo fondo lėšas, sukoncentruojant jas labiausiai paramos įsidarbinant reikalaujančių bedarbių užimtumui remti 2001-12-21 priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 161, 19, 201, 22 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IX-687.

Siekiant išdėstyti patvirtintus užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslus, kuriuos būtina pasiekti norint paspartinti šalies darbo rinkos pakeitimus, toliau tęsti užimtumo sistemos pertvarkymą Užimtumo strategijos tikslams įgyvendinti ir jos parengimą stojimui į Europos Sąjungą parengtas ir 2002-02-07 Vyriausybės nutarimu Nr.189 pritarta Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentui (2002-02-12 pasirašytas).

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2001-07-26 įsakymu Nr. 100 padidinta teritorinių darbo biržų atsakomybė už padėtį darbo rinkoje kartu suteikiant joms daugiau savarankiškumo. Gerinant vietinės darbo rinkos funkcionavimą bei skatinant gyventojų užimtumą, sudarytos geresnės sąlygos operatyviai reaguoti į darbo rinkos pasikeitimus. Teritorinėms darbo biržoms suteikta teisė savarankiškai perskirstyti lėšas, skirtas atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos programoms finansuoti, neviršijant šiems tikslams 2001 metams skirtos išlaidų sumos.

Siekiant maksimaliai užtikrinti norinčių įsidarbinti užsienyje Lietuvos Respublikos piliečių saugumą bei socialines garantijas Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2001-11-12 įsakymu Nr. 149 patvirtinta nauja Licencijų tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarka, kuri reglamentuoja licencijų išdavimą, atsisakymą jas išduoti, licencijų galiojimo sustabdymą bei galiojimo panaikinimą, taip pat licencijuojamos veiklos sąlygas.

Organizuojant ir vykdant vietinių užimtumo iniciatyvų darbo vietoms kurti projektų konkursus, atranką ir jų įgyvendinimo finansavimą:

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-05-24 įsakymu Nr.67 patvirtinta Vietinių užimtumo iniciatyvų įgyvendinimo tvarka;

2001-06-27 pasirašyta su Respublikine darbo birža sutartis Nr. 01-06-27/61 dėl Nedarbo mažinimo programos įgyvendinimo įsisavinant programos lėšas vietinių užimtumo iniciatyvų projektams finansuoti.

Parengtas Vietinių užimtumo iniciatyvų 2002-2004 metais plėtros koncepcijos, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra stiprinti gebėjimus rengti tokius projektus ir padidinti jiems skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimo efektyvumą, projektas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. posėdžio sprendimu (protokolo Nr.14, 39 klausimas) sudarė su Ignalinos rajono savivaldybe 2001-05-17 sutartį dėl Didžiasalio gyventojų užimtumo rėmimo programos priemonių. Pagal šią sutartį suteikta valstybės parama 4 Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų ir bendruomenės centro plėtros projekto, sudarančiam sąlygas socialinėje atskirtyje esančių asmenų darbiniam užimtumui didinti, įgyvendinimui. Bendruomenės centras už suteiktą paramą įsigijo žemės ūkio technikos. Šio centro plėtros projekto, kuris bus pilnai užbaigtas 2002 m. pavasarį, įgyvendinimas leis užsiimti darbine veikla didesniam asmenų skaičiui. Vasaros metu jame galės būti užimti 50-60 (2001 m. į centro veiklą įtraukta apie 30 asmenų), o žiemos 25-30 asmenų (2001 m. - 10-12 asmenų). Įgyvendinus vietinių užimtumo iniciatyvų projektus sukurta 11 darbo vietų, į kurias įdarbinti Didžiasalio ilgalaikiai bedarbiai.

Vykdant nedarbo mažinimo programą Lietuvos darbo birža didžiausio nedarbo regionuose (Druskininkų mieste, Akmenės, Pasvalio, Šakių, Jonavos, Šiaulių, Jurbarko, Pakruojo ir Širvintų rajonuose) realizavo Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Projektų pobūdis: 50 proc. – naujų paslaugų teikimo, 40 proc. – gamybos vystymo, 10 proc. – žemės ūkio paskirties projektai. Buvo realizuota 16 projektų, sukurta 151 nauja darbo vieta (planuota 60). Vienai darbo vietai vidutiniškai skirta– 8,2 tūkst. litų. Daugiau nei kas antras įdarbintas – socialinės pašalpos gavėjas.

1.3. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės apsaugos Lietuvoje moksliniai tyrimai – 425,3 tūkst. litų

Programos tikslai:

Vykdyti mokslo tiriamuosius darbus socialinės apsaugos ir darbo srityse

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Tirti aktualias socialinės apsaugos ir darbo problemas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Atlikti mokslinius darbus konkrečiose socialinės apsaugos ir darbo srityse

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Atlikti 5 moksliniai tyrimai (planuota 5):

    1. Užimtumo ir darbo rinkos politikos efektyvumo didinimo bei darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimo kryptys;
    2. Tyrimo rezultatai buvo panaudoti nustatant 2002 metams darbo rinkos institucijų veiklos prioritetines kryptis ir užduotis, rengiant norminių teisės aktų: Bedarbių rėmimo įstatymo pataisų įstatymą (Žin., 2002, Nr. 2-51) bei šio įstatymo įgyvendinimo Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarką (patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-01-28 įsakymu Nr. 14). Rezultatai taip pat bus panaudoti rengiant Darbo rinkos institucijų stiprinimo projektą; rengiant norminių teisės aktų dėl darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo projektus.

    3. Užimtumas ir darbo rinka: būklė ir prognozės;
    4. Tyrimas atliekamas kiekvienais metais, jo rezultatai – pagrindinių darbo rinkos rodiklių prognozė, kuria remiamasi planuojant biudžeto išlaidas, priimant reikalingus teisės aktus ir pan. Rodikliai taip pat pateikiami kitoms valstybinės institucijoms.

    5. Gyventojų pajamų, išlaidų ir apmokestinimo tyrimas socialinės stratifikacijos požiūriu;
    6. Tyrimo metu buvo identifikuoti Lietuvos gyventojų socialinius sluoksniai, įvertintos jų pajamos, išlaidos ir mokami mokesčiai bei numatytos socialinės ekonominės politikos tobulinimo kryptys skirtingų socialinių sluoksnių atžvilgiu.

    7. Socialinių paslaugų sistemos kokybinė plėtra;

Tyrimo metu buvo įvertinta esama socialinių paslaugų sistema bei atskirų jos dalių funkcionavimo ypatybės, kokybė, atitikimas klientų (vaikų, senų žmonių, neįgaliųjų) poreikiams bei pasiūlyti pažangesni ar alternatyvūs šių paslaugų plėtojimo modeliai, metodikos ir priemonės. Tuo siekiama garantuoti klientų teisių į kokybiškas paslaugas realizavimą bei Lietuvos socialinių paslaugų sistemos pilnesnę integraciją į tarptautinius paslaugų standartus, jų harmonizavimą su šios srities Europos Sąjungos normatyvinėmis nuostatomis.

5. Gyventojų socialinės paramos bei bedarbių rėmimo tobulinimas rajonuose su dominuojančia kaimo infrastruktūra;

Tyrimo metu buvo išanalizuota ir įvertinta rajonuose su aukštu nedarbo lygiu kaimuose savivaldybių veikla; bedarbių padėties specifika ir pasiūlytos vietos socialinės paramos sistemos tobulinimo kryptys bei konkrečios rekomendacijos.

1.4. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija – 692,7 tūkst. litų

Programos tikslai:

Užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Rengti priemones saugos ir sveikatos darbe gerinimui

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Rengti saugos ir sveikatos darbe teisės aktų projektus, saugos ir sveikatos darbe informacinius leidinius, teisės aktų įgyvendinimo pasekmių tyrimus

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Darbų saugos centre atlikti teisės aktų, parengtų pagal atitinkamas ES direktyvas, įgyvendinimo pasekmių tyrimai:

  1. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai;
  2. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai;
  3. Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai;
  4. Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai;
  5. Lietuvos higienos norma HN 32-1998 “Darbas su video terminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai”.

Parengti teisės aktų projektai (planuota parengti 10 teisės aktų):

  1. ,,Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai”;
  2. ,,Minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, išgaunant naudingąsias iškasenas”;
  3. ,,Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės (profesinės rizikos) vertinimo nuostatai”;
  4. ,,Profesinės rizikos vertinimo įmonėse metodinės rekomendacijos”;
  5. ,,Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formos ir jo pildymo tvarka”;
  6. ,,Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje statistinės atskaitos forma, rodikliai ir jos pildymo tvarka”;
  7. ,,Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatų” ir ,,Įmonių darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatų” sujungimo, pakeitimo ir papildymo;
  8. ,,Laboratorijų, atliekančių darbo aplinkos tyrimus, atestavimo (licencijavimo) tvarka”;

Pateikti Darbų saugos centro reorganizavimo į viešąją įstaigą projektiniai pasiūlymai dėl šios viešosios įstaigos veiklos krypčių ir funkcijų.

2.1. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Ortopedinė protezinė pagalba Lietuvos Respublikos gyventojams – 24456,9 tūkst. litų

Programos tikslai:

Gerinti medicininę, profesinę ir socialinę invalidų reabilitaciją, jų medicininį, socialinį ir techninį aptarnavimą, įgyvendinant Invalidų socialinės integracijos įstatymą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Aprūpinti neįgalius asmenis ortopedijos technikos bei kompensacinės technikos priemonėmis ir teikti kitas paslaugas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Kompensuoti išlaidas už gyventojų įsigytas ortopedijos technikos priemones;

2. Įsigyti ir aprūpinti gyventojus kompensacine technika virš 500 litų, elektriniais vežimėliais ir juos remontuoti;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Pagaminta ir įsigyta 123454 vnt. ortopedijos technikos priemonių, ir jomis aprūpinti 106197 asmenys,iš jų: protezais – 1208, aparatais – 3423, įtvarais – 27642, korsetais – 21828, ortopedine avalyne – 20999, kitomis priemonėmis – 48350.

Gyventojų poreikis ortopedinei technikai patenkintas vidutiniškai 30 procentų (planuota 30 –50 procentų).

2. Nupirkta 1894 vnt. kompensacinės technikos kainuojančios virš 500 Lt, iš jų:

1) Suaugusių invalidų technikos 1510 vnt., iš jų:

Vežimėlių (lauko –171 vnt.; aktyvaus judėjimo - 211 vnt.; universalių -795 vnt.; tualeto kėdžių-vežimėlių – 261 vnt.; elektrinių vežimėlių – 12 vnt.; sėdynių nuo pragulų – 60 vnt.);

2) Vaikų invalidų technikos 335 vnt. (vežimėlių: aktyvaus judėjimo paaugliui – 20 vnt.;

lauko - 205 vnt.; vaikui su CP – 50 vnt., stovų vaikams su CP – 60 vnt.);

3) Specialios nestandartinės technikos – vežimėlių suaugusiems ir vaikams – 49 vnt.

Suaugusiųjų poreikis kompensacinei technikai kainuojančiai virš 500 litų patenkintas apie 76 procentus (planuota 50 procentų).

Vaikų poreikis kompensacinei technikai kainuojančiai virš 500 litų patenkintas apie 89 procentus (planuota 60-65 procentai).

2.2. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Socialinių paslaugų vystymas valstybinėse stacionariose globos įstaigose ir kitose ministerijai pavaldžiose institucijose – 7227,6 tūkst. litų

Programos tikslai:

Užtikrinti kokybiškas socialines paslaugas ministerijai pavaldžiose institucijose

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Teikti specialias socialines paslaugas gyventojams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Numatyti asignavimus ministerijai pavaldžioms institucijoms, teikiančioms socialines paslaugas;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Invalidų kompensacinės technikos centre nupirkta kompensacinės technikos kainuojančios iki 500 Lt :

  1. Suaugusiems technikos 10593 vnt. (įvairios lazdos –2608 vnt.; alkūninių bei pažastinių ramentų – 4050 vnt.; kitos technikos –2730 vnt.);
  2. Vaikams technikos 208 vnt. (vaikštynių – 77 vnt.; tualetinių kėdžių – 33 vnt.; čiužinių nuo pragulų – 18 vnt.; ritinių bei mankštos čiužinių – 40 vnt.; ramentų –20 vnt.; kėdučių “kampas” – 20 vnt.).

Suremontuota 1812 vnt. technikos.

Suaugusiųjų poreikis kompensacinei technikai kainuojančiai iki 500 litų patenkintas apie 85 procentus (planuota 45-50 procentų).

Vaikų poreikis kompensacinei technikai kainuojančiai iki 500 litų patenkintas apie 66 procentus (planuota 30-35 procentai).

3. Pabėgėlių priėmimo centre vidutiniškai per metus apgyvendintas 121 asmuo (planuota

145).

4. Valstybinėje medicininėje ekspertizės komisijoje patikrinti 121502 asmenys (planuota 136800), patikrintos 12298 bylos, įvyko 5923 trisdešimties komisijų posėdžiai.

5. Trišalės tarybos sekretoriatas surengė 10 Trišalės tarybos posėdžių (planuota 11-12), kuriuose išnagrinėta 80 teisės aktų projektų ir pasiūlymų dėl veikiančių teisės aktų pakeitimo. Surengta 11 Trišalės tarybos nuolatinių komisijų ir darbo grupių pasitarimų, kuriuose apsvarstyta 40 teisės aktų projektų ir pasiūlymų dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo.

6. Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas atliko 12 auditų Lietuvos darbo biržoje, Respublikiniame invalidų kompensacinės technikos centre, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje, Darbų saugos centre, Adakavo pensionate ir kt. (planuota 19);

7. Įvaikinimo tarnybai organizuojant Lietuvos piliečiai įvaikino 137, užsienio valstybių piliečiai – 43 vaikus. Pateikta 180 išvadų (teikiama dėl kiekvieno vaiko) bylose dėl įvaikinimo. Pasirašyti 5 susitarimai su užsienio valstybių institucijomis, veikiančiomis įvaikinimo srityje.

2.3. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kita ministerijos veikla – 71197,5 tūkst. litų

Programos tikslai:

  1. Užtikrinti į Lietuvą sugrįžusių reabilituotų tremtinių ir politinių kalinių integraciją į Lietuvos visuomenę;
  2. Padėti integruotis į Lietuvos visuomenę prieglobstį gavusiems užsieniečiams;
  3. Aprūpinti darbo vietas ministerijoje šiuolaikine technika, našiomis programinėmis priemonėmis;
  4. Gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę;
  5. Užtikrinti teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos standartais bei normomis;
  6. Vykdyti nacionalinę narkotikų kontrolę ir narkomanijos prevenciją;
  7. Vykdyti nuteistųjų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinę adaptaciją;
  8. Sukurti vaikų patiriamos seksualinės prievartos ir komercinio seksualinio išnaudojimo prevencijos priemonių sistemą;
  9. Dalyvauti Bendrijos “Jaunimo” programoje;
  10. Teikti gyventojams psichologinę pagalbą telefonu;
  11. Informuoti visuomenę apie socialinę ir darbo politiką;
  12. Užtikrinti šalies gyventojų socialinio saugumo politikos formavimą ir įgyvendinimą;
  13. Pertvarkyti vaikų teisių apsaugos sistemą;
  14. Remti šeimas auginančias vaikus;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Aprūpinti politinius kalinius ir tremtinius bei jų šeimas butais ir darbu

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Numatyti asignavimus butų statybai ir pirkimui, išmokų mokėjimui

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Toliau buvo įgyvendinamas 1992-01-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.19

,,Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą bei aprūpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenų”.

2001 metais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Plungės rajone nupirkta 14 butų politinių kalinių ir tremtinių šeimoms (planuota 10). 94 šeimoms gyvenančioms laikino apgyvendinimo punktuose buvo padengta pusė išlaidų už šildymą ir karštą vandenį; 128 šeimos gavo įsikūrimo pašalpas bei apmokėtos jų persikėlimo išlaidos; 54 asmenys dalyvavo įdarbinimo programoje; 89 asmenys dalyvavo lietuvių kalbos kursuose ir adaptacijos priemonėse; 53 grįžtančių tremtinių vaikai buvo išlaikomi vasaros stovyklose bei gavo paramą besimokydami vidurinėje mokykloje ,,Lietuvių namai” ir kt.

Programos uždavinys:

Vykdyti užsieniečių gavusių prieglobstį Lietuvoje integraciją, padėti jiems socialiai adaptuotis visuomenėje

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Numatyti asignavimus pabėgėlių socialinei integracijai vykdyti.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Įgyvendinamas 2001-05-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.572 ,,Dėl

prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tvarkos patvirtinimo”.

126 asmenims (planuota 62) gavusiems pabėgėlio statusą bei užsieniečiams, gavusiems leidimus laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių buvo suteikta valstybės parama socialinei integracijai (gyvenamųjų patalpų nuomai, lietuvių kalbos kursams, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimui vaikų darželiuose ir mokymui bendrojo lavinimo mokyklose, sveikatos draudimui, vienkartinei įsikūrimo pašalpai).

Planuojant 2001 m. lėšas buvo paskaičiuota, kad pilnos apimties socialinės integracijos programoje galėtų dalyvauti 62 asmenys (465 Lt vienam asmeniui per mėnesį). 2001 metais socialinės integracijos programoje dalyvavo 126 asmenys (228 Lt vienam asmeniui per mėnesį), t.y. į šį skaičių įeina asmenys, kurie programoje 2001 metais dalyvavo bent kelias dienas.

Programos uždavinys:

Užtikrinti kompiuterinės sistemos funkcionavimą ir jos vystymą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Aprūpinti darbo vietas kompiuteriais, kompiuterine įranga, užtikrinti jų eksploatavimą

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

2001 metais ministerija atnaujino 27 proc. (planuota kompiuterinę bei programinę įrangą atnaujinti 7 procentais) turimą kompiuterinę įrangą, t.y. nupirko 35 naujus kompiuterius. Taip pat buvo įsigyta iš Hewlett Packard Oy dvejus metus nuomota kompiuterinė įranga (tai sudarė 13 proc. turimos kompiuterinės įrangos), t.y. 10 kompiuterių, 3 nešiojamųjų kompiuterių, 2 tinkliniai spausdintuvai, 3 serveriai, tinklinė įranga.

Programos uždavinys:

Užtikrinti socialinį darbą dirbančių asmenų kvalifikacijos kėlimą bei jų atestavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus, suteikti kvalifikacines kategorijas praktinį

socialinį darbą dirbantiems asmenims, kurti socialinių darbuotojų duomenų bazę

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursai 1127 žmonėms (planuota 600). Suteikta 21 kvalifikacinė kategorija: 14 - socialinio darbuotojo eksperto; 7 – vedančiojo socialinio darbuotojo (planuota 800).

Atsižvelgiant į didelį poreikį dalyvauti atestavimo kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymai organizuoti didesniam, nei planuota skaičiui žmonių. Dėl mokymų pratęsimo socialinio darbuotojo, vyriausiojo socialinio darbuotojo, jaunesniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinių kategorijų suteikimas atidėtas 2002 metams. 2001 metais buvo organizuotas tik aukščiausių kategorijų - socialinio darbuotojo eksperto ir vedančiojo socialinio darbuotojo suteikimas.

Programos uždavinys:

Perkelti į Lietuvos teisės sistemą Europos Sąjungos teisės normas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Įgyvendinti acquis plano priemones, vertinti ėjimo į Europos Sąjungą pasekmes socialinės

apsaugos ir darbo srityje

Acquis įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano (AIPP) vykdymas:

Priemonė ,,Įkurti profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus instituciją”. Sukurtas interneto puslapis “Profesinių kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo komisija”, į anglų kalbą išversti teisės aktai, reglamentuojantys profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir vertinimą.

Priemonė ,,Nustatyti naujus institucinius poreikius ir naujas esamų institucijų funkcijas (naujojo požiūrio direktyvoms įgyvendinti), parengti paskelbtųjų įstaigų kompetencijos įvertinimo ir akreditavimo užduoties projektus: asmeninių apsaugos priemonių, mašinų ir liftų srityse”. Atliktas atitikties įvertinimo įstaigos, kuri atliks asmeninių apsauginių priemonių sertifikavimo procedūras, nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000-07-03 įsakymu Nr.69 įteisintame techniniame reglamente „Asmeninės apsauginės priemonės”, steigimo ar skyrimo ekonominis pagrindimas; direktyvos 93/103/EC, nustatančios minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus žvejybos laivuose, įgyvendinimo poveikio įvertinimas.

Priemonė ,,Paskirti notifikuotas įstaigas asmeninių apsaugos priemonių, mašinų ir liftų atitikties įvertinimo procedūroms atlikti”. Vyriausybė 2001 m. vasario 21 d. protokoliniu sprendimu Nr.9 pritarė Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymo laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros programai, kurioje numatytos lėšos šios programos priemonių įgyvendinimui.

Atliktas mokslinis tyrimas ,,Laisvo asmenų judėjimo pasekmės”. Tyrimą SADM užsakymu atliko I.Zuoko Studija ,,Spinter”. Pagrindiniai tyrimo tikslai:

1.  Įvertinti laisvo darbo jėgos judėjimo makroekonominį, struktūrinį ir institucinį poveikį vidutinės trukmės perspektyvoje (3-5 metų laikotarpiu);

2. Nustatyti skirtingų gyventojų kategorijų išvykimo dirbti į užsienį pagrindines priežastis ir motyvus;

3. Išsiaiškinti, kas kliudo (kliudytų) darbuotojams laisvai išvykti dirbti į kitą valstybę ir kt.

Programos uždavinys:

Įvertinti narkomanijos problemos mastus Lietuvoje, nustatyti svarbiausias narkomanijos prevencijos problemas, sukurti narkomanų reabilitacijos sistemą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Remti socialinės psichologinės konsultacijos centrų narkomanams steigimą, teikti metodinę pagalbą, remti nevyriausybinių jaunimo organizacijų narkotikų prevencijos programas

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos vykdymo 2001 metų priemonės (2001-01-23 Vyriausybės nutarimas Nr.73).

Priemonė ,,Remti organizacijų parengtus narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektus”. Paremti 37 konkurso būdu atrinkti projektai (planuota 20). Iš jų: 15 narkomanų reabilitacijos projektų (įsikūrė 2 nauji dienos centrai – juose nuolat lankosi 50 narkomanų, paremti 5 anksčiau įkurti dienos centrai, viena savipagalbos grupė ir buvo paremta 7 projektai, skirti veikiančių narkomanų bendruomenių, dienos centrų, konsultacinių kabinetų veiklai). Pagal 5 projektus paremtose ilgalaikės socialinės reabilitacijos bendruomenės reabilitavosi 62 narkomanai. Skirta lėšų 22 narkomanijos prevencijos projektams. Buvo teikiamos konsultacijos, pravedami seminarai, ruošiami savanoriai, organizuotos išvykos, ekskursijos ir kt. renginiai.

Priemonė ,,Remti nevyriausybinių jaunimo organizacijų narkotikų prevencijos projektus”. Paremtas 51 projektas. Pagal šiuos projektus 3100 asmenų suteiktos socialinės integracijos paslaugos (tame tarpe 1100-ui priklausomiems nuo narkotikų ar rizikos grupių asmenims).

Priemonė ,,Mokyti ir perkvalifikuoti darbuotojus, dirbančius su rizikos grupių asmenimis ir jų šeimos nariais”. Apmokyti 192 asmenys dirbantys socialinį darbą su rizikos grupių asmenimis socialinių paslaugų, švietimo, policijos, medicinos įstaigose, nevyriausybinėse bei vaiko teisių apsaugos organizacijose;

Priemonė ,,Organizuoti psichologines-pedagogines reabilitacijos stovyklas rizikos grupės vaikams ir jaunimui”. Paremtos 3 stovyklos bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija.

Programos uždavinys:

Užtikrinti nuteistųjų bei grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų adaptaciją bei reabilitaciją, įtraukiant juos į visuomenės gyvenimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Teikti nuteistiesiems ir grįžusiems iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenims profesinio orientavimo paslaugas

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo vykdomos Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės (1999-12-17 Vyriausybės nutarimas Nr.1438).

Priemonė ,,Ištirti, kokio socialinę paramą teikiančių organizacijų ir institucijų tinklo bei kokios socialinės paramos reikia buvusiems kaliniams”. 2001 m. IV ketv. atliktas tyrimas ,,Socialinės paramos buvusiems kaliniams bei ją teikiančių organizacijų ir institucijų poreikių tyrimas”. Tyrimą atliko Teisės institutas.

Tyrimo pagrindiniai aspektai:

1. Bendra buvusių kalinių socialinių poreikių ir socialinės paramos jiems charakteristika;

2. Teisės aktai, reglamentuojantys socialinę paramą buvusiems kaliniams;

3. Socialinė parama, teikiama asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų;

4. Socialinę paramą teikiančių įstaigų sistema.

Priemonė ,,Rengti nuteistų asmenų socialinių bei profesinių poreikių sociologinius tyrimus”. Atliktas nuteistų asmenų socialinių bei profesinių poreikių sociologinis tyrimas. Darbą atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Tyrimo metu pravesta asmenų, paskutinius vienerius metus atliekančių bausmę įvairaus tipo laisvės atėmimo įstaigose anketinė apklausa bei apklausos ir duomenų analizės pagrindu pateiktos išvados ir pasiūlymai galiojantiems socialinės apsaugos teisės aktams.

Priemonė ,,Parengti buvusių kalinių profesinio mokymo ir įdarbinimo programą”. Ministerija ir Respublikinė darbo birža pasirašė sutartį dėl ,,Buvusių kalinių profesinio mokymo ir įdarbinimo programos”. Buvusių kalinių profesinio mokymo ir įdarbinimo programoje dalyvavo 44 teritorinės darbo biržos, į mokymo programas buvo nukreipti 109 asmenys, 99 asmenys (planuota 90) įsigijo profesines kompetencijas (suteikta apie 30 įvairių profesinių kompetencijų) ir patobulino turimą kvalifikaciją, iš jų 68 įdarbinti, 24 planuojama įdarbinti 2002 metų I ketvirtį. 65 proc. besimokančiųjų neturėję darbinių įgūdžių, profesinės kvalifikacijos, dalyvavo pirminio apmokymo programose. 12 proc. tobulino turimą kvalifikaciją, mokydamiesi personalinių kompiuterių vartotojų kursuose, bei įgydami aukštesnę autotransporto priemonių vairuotojo kategoriją. Vykdant minėtą programą teritorinių darbo biržų specialistai susidūrė su problemomis orientuojant grįžusius iš įkalinimo įstaigų asmenis į darbo rinką. Daugelis konsultuojamų asmenų, neturėdami jokio profesinio išsilavinimo atsisakė mokytis darbo biržos finansuojamuose mokymo kursuose ir įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Pradėję lankyti, kai kurie asmenys dėl nepateisinamų priežasčių nutraukė mokymąsi. Buvusių kalinių neįsidarbinimo priežastis yra ne tik nepalankus darbdavių požiūris į juos, bet ir pačių iniciatyvos nerodymas ieškant darbo, didinant įsidarbinimo galimybes arba tiesiog nemokėjimas bendrauti su darbdaviu. Iš to galima daryti išvadą, jog grįžusiems iš įkalinimo vietų asmenims reikalinga, papildoma adaptacijos į darbo rinką programa, speciali psichologinė pagalba.

Priemonė ,,Parengti psichologines priemones socialinei bei profesinei adaptacijai tobulinti”. Panevėžio darbo rinkos mokymo centras 2001 metais vykdė nuteistųjų asmenų profesinę ir socialinę adaptaciją. Tuo tikslu buvo parengti Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje baigiančių atlikti bausmę nuteistųjų individualios darbo paieškos ir integracijos į darbo rinką planai. Atsižvelgiant į įkalinimo įstaigos režimą ir nuteistųjų išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją buvo adaptuotos Studijų ir mokymo programų registre esančios siuvinėtojų ir kompiuterių vartotojų pagrindų darbo rinkos profesinio mokymo programos.

Kolonijoje apmokytos 4 siuvinėtojų grupės (47 žmonės). Mokymosi laikas – 16 savaičių. 51 nuteistoji baigė kompiuterių vartojimo pagrindų programą. Mokymosi laikas – 5 savaitės (iš viso planuota 90 asmenų).

Programos uždavinys:

Nustatyti vaikų komercinio seksualinio išnaudojimo bei seksualinės prievartos prieš juos mastą ir sukurti pagrindinius prevencijos ir kontrolės sistemos elementus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Atlikti mokslinį metodinį prievartos prieš vaikus masto tyrimą, parengti metodinę medžiagą

bei specialistų mokymo programas, sukurti duomenų bazę

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo vykdomos Nacionalinės programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą (2000-01-11 Vyriausybės nutarimas Nr.29) įgyvendinimo priemonės.

Priemonė ,,Atlikti mokslinį metodinį prievartos prieš vaikus masto tyrimą”. Tyrimas atliktas. Parengtas seksualinės prievartos prieš vaikus sociologinio tyrimo apibendrinimas.

Priemonė ,,Parengti metodinę medžiagą pedagogams, socialiniams darbuotojams, policijos pareigūnams ir medicinos darbuotojams”. Parengtos atskiros metodikos specialistams darbui su vaiku patyrusiu seksualinę prievartą.

Priemonė ,,Parengti bendrąsias ir specializuotas specialistų bazinio mokymo bei tobulinimosi programas”. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-11-05 įsakymu Nr. 143 sudaryta darbo grupė parengė Bendrąją bazinio mokymo bei 7 specializuotas tobulinimosi programas specialistams (planuota parengti 3 bendrąsias ir specializuotas programas):

1) Specializuota tobulinimosi programa, skirta socialiniams pedagogams;

2) Specializuota tobulinimosi programa, skirta policijos pareigūnams;

3) Specializuota tobulinimosi programa, skirta gydytojams;

4) Specializuota tobulinimosi programa, skirta psichologams ir psichoterapeutams;

5) Specializuota tobulinimosi programa, skirta pedagogams;

6) Specializuota tobulinimosi programa, skirta socialiniams darbuotojams;

7) Specializuota tobulinimosi programa, skirta teisėjams ir prokurorams.

Išleistas leidinys ,,Bendroji bazinio mokymo ir specializuotos tobulinimosi programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą” su Seksualinės prievartos prieš vaikus ir komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo sociologinio tyrimo apibendrinimu.

Priemonė ,,Įgyvendinti Baltijos Jūros Valstybių Tarybos rekomendacijas kovos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą klausimais – nustatyti, ką turėtų nuveikti vietos savivaldos institucijų valstybės tarnautojai”. 2001 m. kovo mėn. Vilniuje vyko dviejų dienų tarptautinis seminaras ,,Komercinis seksualinis vaikų išnaudojimas ir kitos prievartos prieš vaikus formos”. Seminare dalyvavo ir tobulinosi 70 specialistų susijusių su vaikų teisių apsauga (planuota 70).

Programos uždavinys:

Mokėti piniginį dalyvavimo”Jaunimo”programoje mokestį bei koordinuoti programos vykdymą Lietuvoje

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Numatyti asignavimus dalyvavimo programoje mokesčiui;

2. Numatyti asignavimus programos administravimui.

Vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200-12-18 nutarimas Nr.1464 ,,Dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos asociacijos tarybos sprendimo, įteisinančio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Bendrijos ,,Jaunimas” programoje sąlygas, projekto”.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Sumokėtas Lietuvos Respublikos dalyvavimo Bendrijos “Jaunimo” programoje mokestis.

Jaunimo Tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai administruojant paremta:

  • 36 jaunimo mainų projektai (1000 dalyvių) (planuota 35);
  • 21 savanorių išsiuntimo projektas;
  • 17 savanorių priėmimo projektų (planuota paremti 42 savanorių priėmimo ir išsiuntimo projektus);
  • 12 jaunimo iniciatyvų projektų (261 dalyvis);
  • 12 mokymų, informavimo ir bendradarbiavimo projektai (119 dalyvių).

Programos uždavinys:

Užtikrinti galimybę gyventojams pasinaudoti nemokama psichologine pagalba telefonu

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdant 1998-07-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.857 ,,Dėl telekomunikacijų paslaugų lengvatų” 12-ai tarnybų teikiančių gyventojams psichologinę pagalbą telefonu kompensuojamos psichologinės pagalbos telefonu teikimo išlaidos (gyventojams pokalbiai nemokami).

Programos uždavinys:

Užtikrinti teisės aktų rengimą, dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, informacijos visuomenei teikimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Organizuoti seminarus, konferencijas, leisti informacinę medžiagą, informuoti visuomenę,

dalyvauti tarptautinėse programose.

Buvo dalyvaujama Tarptautinės darbo organizacijos konferencijose, žiniasklaidos priemonėse skelbiama informacija apie socialinės apsaugos ir darbo srities plėtrą, spausdinami paaiškinimai apie galiojančių teisės aktų taikymą, atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus.

Programos uždavinys:

Tobulinti socialinės apsaugos ir darbo sistemą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant iš esmės reformuoti darbo teisę, naujai sureguliuoti daugelį darbo ir su jais susijusių santykių, įteisinti vieningą darbo teisės kodifikuotą šaltinį parengtas ir Seime svarstomas naujas Darbo kodekso projektas. Susiklostę nauji rinkos ekonomikos santykiai reikalauja lankstaus, aiškaus, pilno ir liberalesnio teisinio reguliavimo darbo santykių srityje. Visos Rytų bei Vidurio Europos šalys savo darbo teisę jau reformavo, todėl ir Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtina reformuoti darbo teisę pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

Parengtas ir priimtas Nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės stiprinimo veiksmų planas, kuriuo siekiama sumažinti nelegalaus darbo paplitimą. 2001-11-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 “Dėl nelegalaus darbo reiškinių kontrolės koordinavimo” Valstybinei darbo inspekcijai pavesta koordinuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomus nelegalaus darbo reiškinių kontrolės veiksmus. Darbo inspekcija atsakinga už vieningos kontrolės praktikos formavimą, kontroliuojančių institucijų ir įstaigų pareigūnų bendradarbiavimą organizuojant bendrus patikrinimus, metodinės medžiagos rengimą ir analizę, reikalingą teisinei bazei tobulinti.

Siekiant sparčiau plėtoti socialinių partnerių bendradarbiavimą ir kolektyvinių susitarimų sudarymą priimtas Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (2001-10-18 Nr.IX-562).

Įgyvendinama Invalidumo nustatymo reformos koncepcija (patvirtinta 2001-02-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.160), kurios tikslas - pakeisti invalidumo nustatymo tvarką taip, kad būtų sudarytos prielaidos teisingiau ir efektyviau teikti neįgaliems žmonėms socialinės apsaugos priemones, siekiant jų darbingumo, savarankiškumo ir integracijos į visuomenę atstatymo. Patvirtintas Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos vykdymo priemonių planas – grafikas (priimta 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 604).

Parengta ir 2002-02-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.171 patvirtinta Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija. Koncepcijoje apibrėžiamos tolesnės socialinių paslaugų vystymo kryptys, atitinkančios šių dienų poreikius bei suteikiančios galimybes efektyviau plėtoti ir išlaikyti socialinių paslaugų sistemą mūsų šalyje, numatyti socialinių paslaugų finansavimo reformą ir pirkimo modelių įgyvendinimą bei socialinių paslaugų reikalavimų sistemos, kokybės vertinimo ir kontrolės mechanizmo kūrimą. Socialinių paslaugų reformos pagrindinis tikslas – sudaryti teisines, administracines, finansines sąlygas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas taip, kad būtų užtikrinti būtinieji asmens poreikiai ir pats asmuo skatinamas aktyviai pagelbėti pats sau.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001-05-24 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymą Nr.IX-348.

2001-06-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.685 ,,Dėl Garantinio fondo steigimo” patvirtinti Garantinio fondo nuostatai bei Garantinio fondo sudėtis.

2001-05-15 priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr.IX-317 dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Užtikrinti sąlygas efektyviai socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklai.

Programos uždavinys:

Likviduoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Išmokėti kompensacijas Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–02-05 nutarimą Nr.134 ,,Dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 370 "Dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų ir rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo”, išmokėtos kompensacijos likviduotos įstaigos darbuotojams.

Programos uždavinys:

Organizuoti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių iš socialiai remtinų šeimų nemokamą maitinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Numatyti asignavimus nemokamo maitinimo organizavimui

Vykdomas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999-08-16 įsakymas Nr.64/955 ,,Dėl mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos patvirtinimo”.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo maitinama 27,3 proc. (planuota 26 proc.) bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių iš socialinę pašalpą gaunančių šeimų bei šeimų, kur pajamos vienam šeimos nariui mažesnės kaip 1,5 dydžio valstybės remiamų pajamų (160 tūkst. moksleivių gavo pietus, 7,2 tūkst. moksleivių – pusryčius, 16 tūkst. moksleivių buvo maitinama vasaros poilsio stovyklose).

Vidutinė maitinimo norma pietums – 2,2 Lt per dieną.

Vidutinė maitinimo norma stovyklose – 5,38 Lt per dieną, vidutinė stovyklų dienų trukmė – 34 dienos.

2.4. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra – 2468,5 tūkst. litų. Programa vykdoma iš valstybės biudžeto bei Europos tarybos vystymo banko paskolos lėšų.

Programos tikslai:

Decentralizuoti socialinių paslaugų sistemą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Įgyvendinti įvairių rūšių socialinių paslaugų projektus savivaldybėse

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdyti socialinių paslaugų tolygią plėtrą visoje šalies teritorijoje, užtikrinti asignavimus

konkursą laimėjusiems socialinių paslaugų projektams vykdyti

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Atlikti rekonstrukcijos, statybos remonto darbai 6-iose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose (planuota rekonstruoti 7 įstaigas):

  • Druskininkų pagyvenusių žmonių globos ir socialinių paslaugų centre;
  • Klaipėdos globos namuose;
  • Linkuvos socialinių paslaugų centre;
  • Vilniaus m. sutrikusio intelekto žmonių darbinio mokymo centre;
  • Marijampolės m. socialinės pagalbos centre;
  • Vilniaus m. vaikų krizių centre;

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre (darbus numatoma užbaigti 2002 metais);

Planuojamas klientų skaičius rekonstruotose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose - 363 (planuota 423);

Darbo vietų skaičius rekonstruotose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 194 (planuota 205).

2.5. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Paskolų ir socialinės saugos tinklo projektų aptarnavimas – 1769,6 tūkst. litų

Programos tikslai:

Įgyvendinti socialinės politikos ir bendruomenių socialinių paslaugų vystymo projektus

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti Pasaulio banko projekto ir Politikos įvertinimo fondo aptarnavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Numatyti lėšas pridėtinės vertės mokesčio mokėjimui, palūkanoms už paskolą,

įsipareigojimo mokesčiui ir Pasaulio banko projekto koordinavimo grupės aptarnavimo išlaidoms;

2. Numatyti lėšas Politikos įvertinimo fondo aptarnavimo išlaidoms, mokslinių tyrimų ir programų vykdymui;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Buvo mokamas pridėtinės vertės mokestis, palūkanos už Pasaulio banko paskolą, įsipareigojimo mokestis, aptarnaujama Pasaulio banko projekto koordinavimo grupė bei Politikos įvertinimo fondas.

2. Atlikti šie 5 moksliniai tyrimai (planuota atlikti 4 tyrimus):

1) Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo metodai bei šių programų įgyvendinimo efektyvumas;

Tyrimo metu buvo išanalizuotas neįgaliųjų socialinės integracijos programų įgyvendinimo efektyvumas bei numatyti optimalūs šių programų finansavimo metodai. Atsižvelgiant į Lietuvos situaciją buvo nagrinėjamas programų finansavimo per Invalidų reikalų tarybą iš valstybės biudžeto lėšų, regioninių programų finansavimo iš savivaldybių biudžetų ir finansavimo kooperuojant lėšas iš minėtų biudžetų būdai.

2) Šeimos konfliktų nagrinėjimas: užsienio valstybių patirtis;

Tyrimo metu buvo išanalizuota užsienio šalių praktika, spendžiant šeimos ginčus dėl turtinių ir asmeninių tarpusavio santykių bei vaikų išlaikymo prievolių, kilus santuokos nutraukimo grėsmei ir ištuokos metu ir buvo įvertinta įstatyminė bazė, šeimos konfliktų nagrinėjimo sistemos struktūra, jos kaštai, paslaugų prieinamumas ir apmokėjimo už jas tvarka.

3) Gyventojų plėtros politikos poreikių vertinimas;

Tyrimo metu buvo įvertintos svarbiausios priežastys, lemiančios šeimos pokyčius (gimstamumo mažėjimą, šeimų kūrimo atidėjimą vėlesniam amžiui, neregistruotų santuokų dažnėjimą), taip pat įvertintas visuomenės požiūris į gyventojų politikos plėtrą (paramos šeimai, auginančiai vaikus ir pagyvenusiems žmonėms), apibūdintos svarbiausios valstybinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, ir pagyvenusiems žmonėms plėtros kryptys bei įvertintas šeimų ir pagyvenusių žmonių poreikis bendruomenių paramai ir jų teikiamų paslaugų pobūdis.

4) Socialinė atskirtis permainų laikotarpiu;

Tyrimo metu buvo atlikta užsienio šalių patirties socialinės atskirties srityje analizė, socialinės pašalpos gavėjų apklausa, išskirti kriterijai leidžiantys įvertinti socialinę atskirtį, identifikuotos labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės bei pateiktos pirminės rekomendacijos socialinės atskirties problemoms spręsti.

5) Lietuvos socialinės apsaugos sistemos įvertinimas, remiantis tarptautiniais Socialinės apsaugos kodekso standartais.

Tyrimo metu buvo įvertintas socialinės apsaugos sistemos atitikimas Socialinės apsaugos kodekso standartams ir identifikuotos pagrindinės problemos, iškylančios derinant socialinės apsaugos sistemą su kodeksu. Tyrimo metu buvo parengta preliminari ataskaita, remiantis Europos Socialinės apsaugos kodekso metinio pranešimo forma (klausimynu).

3.1. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Valstybinės ir šalpos (socialinės) pensijos bei valstybinė socialinė parama – 365483 tūkst. litų.

Programos tikslai:

1.Užtikrinti atskirų socialinių grupių gerovę;

2.Teikti socialinę paramą ginkluoto pasipriešinimo dalyviams, slaugos pašalpų gavėjams, kai kurias asmenų grupes drausti valstybės lėšomis, kompensuoti transporto išlaidas invalidams turintiems sutrikusio judėjimo funkciją;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti valstybinių ir šalpos (socialinių) pensijų išmokėjimą įstatymų nustatyta tvarka

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vyriausybei pritarus Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir pensijų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymą dėl savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo tvarkos pakeitimo. Savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ir komandinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai) nuo 2002 m. sausio 1 d. privalės draustis bazinei ir papildomai pensijos daliai (draudėsi tik bazinei mokėdami 69 litus per mėnesį). Papildomai pensijos daliai šie asmenys mokės 15 proc. nuo apmokestinamų pajamų ar pelno.

2002-01-15 priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymą kuriuo, Vyriausybei pasiūlius, nuo 30 iki 90 kalendorinių dienų per metus padidino nedarbingumo dienų skaičių už kurias mokama ligos pašalpa draustiems asmenims, gaunantiems invalidumo pensijas. Taip pat nustatyta, kad ligos pašalpą iki 120 kalendorinių dienų per metus galės gauti šiuo draudimu draustas vienas iš tėvų, slaugantis savo sunkiai sergantį vaiką iki 16 metų amžiaus ne tik ligoninėje, bet ir vaikų reabilitacijos įstaigoje.

Parengtas Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos projektas, kuris 2001 m. pabaigoje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Koncepcijos projekto parengimo tikslas – sustabdyti valstybinių pensijų sistemos plėtimą bei sumažinti skiriamų valstybinių pensijų dydžių skirtumus. Projekte siūloma: atsisakyti plėsti valstybinių pensijų gavėjų ratą; atsisakyti visų papildomų valstybinių pensijų, numatytų kituose teisės aktuose; siekti palaipsniui mažinti asmenų, turinčių teisę gauti valstybines pensijas, grupes; nedidinti valstybinių pensijų bazės, nuo kurios priklauso kai kurių rūšių valstybinių pensijų dydžiai; suvienodinti visų valstybinių našlių pensijų mokėjimą, t.y. asmeniui mokėti tik vieną našlių pensiją – valstybinę socialinio draudimo arba valstybinę našlių pensiją; sugriežtinti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas.

2001 m. lapkričio 29 d. Vyriausybė pritarė Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui, kuris labiau atitinka šalies finansines galimybes. Juo siūloma reformą pradėti nuo 2004 m. sausio 1 d., 5 proc. Sodros įmokų tarifo pervedant į kaupiamuosius pensijų fondus. Privalomai dalyvauti siūloma apdraustiems iki 30 m., vyresniems (iki 50 m.) galima patiems pasirinkti dalyvauti ar ne.

Parengtas ir 2001-12-03 finansų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr.326/160S patvirtintas Priemonių, skirtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito mažinimui, planas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

    • 63 asmenys gavo personalines pensijas;
    • 2840 asmenų gavo I ir II laipsnio valstybines pensijas;
    • 92740 asmenų gavo nukentėjusių asmenų valstybines pensijas;
    • 2244 asmenys gavo mokslininkų valstybines pensijas;
    • 58868 asmenys gavo šalpos pensijas.

Programos uždavinys:

Užtikrinti socialinę paramą bei kai kurių asmenų grupių draudimą valstybės lėšomis

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

    • 698 žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms bei sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams buvo išmokėtos vienkartinės pašalpos;
    • 49167 motinos auginančios vaikus iki 3 metų buvo draudžiamos bazinei pensijai;
    • 493 silpnų ūkių ūkininkai buvo draudžiamo bazinei pensijai;
    • 641 dvasininkas buvo draudžiamas bazinei pensijai;
    • 812 asmenų slaugančių turinčius visišką negalią buvo draudžiami bazinei pensijai;
    • 889 asmenys gavo specialaus transporto įsigijimo išlaidų kompensaciją;
    • 8917 visiškos negalios invalidų gavo slaugos pašalpas.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Socialinės apsaugos ir darbo srities artimiausio laikotarpio pagrindinės strateginės kryptys:

1. Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas, ir darbo vietų kokybės tobulinimas. Šiai krypčiai priklauso pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos Užimtumo didinimo 2001-2004 metais programa, rengiama Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa, rengiama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa.

Rengiama Valstybinės darbo saugos ir sveikatos programa yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentas, nustatantis veiksmus (priemones) 2002 - 2003 metams, kurias vykdys valstybės valdymo institucijos ir įstaigos įgyvendindamos valstybės saugos ir sveikatos darbe politiką. Programa yra teisinių, organizacinių profesinės rizikos vertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, įgyvendinimo priemonių visuma. Šios programos priemonių įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas darbdaviams įgyvendinti jų pagrindinę pareigą - užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, sudarys palankesnes sąlygas darbuotojams realizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucija suteiktą teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Rengiama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa. Programoje bus numatyta, kaip užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes: siekiant išsimokslinimo, keliant kvalifikaciją, priimant į darbą, perkeliant į aukštesnes pareigas, nustatant darbo užmokestį, kad moterys lygiateisiai su vyrais galėtų dalyvauti visose politinio ir visuomeninio darbo, prestižinės veiklos srityse, užimti vadovaujančias pareigas valstybės valdymo institucijose.

2. Socialinio draudimo sistemos plėtra. Šiai krypčiai priklauso pradedama vykdyti pensijų sistemos reforma, apimanti socialinio draudimo (taip pat ir kaupimo pakopos įvedimas) bei valstybinių pensijų reformą, taip pat draudimo nuo nedarbo reforma, įgyvendinanti stabilią ir patikimą nedarbo draudimo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems šia nedarbo rūšimi asmenims pakankamas gyvenimui pajamas, jiems netekus turėto darbo ir ieškant naujo įdarbinimo pagal turimą arba įgyjamą naują profesiją; ir priemonės socialinio draudimo aprėpčiai bei finansiniam sistemos stabilumui padidinti;

3. Socialinės paramos plėtra ir skurdo bei socialinės atskirties įveikimas. Šiai krypčiai priklauso vykdoma Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija ir rengiama jos įgyvendinimo programa; Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa; Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 metų programa; rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa; Piniginės socialinės paramos reforma ( siekiama sukurti vieningą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą. Ši sistema mažintų skurdo paplitimą ir derintų paramos taiklumą su paskatomis remiamoms šeimoms sugrįžti į darbo rinką ir plėsti ekonominį aktyvumą); socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reforma (siekiama tikslingiau derinti specialių pagalbos priemonių ir piniginių išmokų teikimą neįgaliesiems, sudarant jiems palankesnes sąlygas sugrįžti į darbo rinką, o pinigines išmokas teikti pagal netekto darbingumo laipsnį); socialinių paslaugų reforma (apibrėžtų efektyvesnius socialinių paslaugų organizavimo būdus, skatintų pačius paslaugų gavėjus ieškoti savipagalbos būdų, pertvarkytų paslaugų finansavimą (įgyvendinant paslaugų pirkimo modelį), sukurtų vieningą socialinių paslaugų standartų, kokybės vertinimo ir kontrolės mechanizmą); vykdoma Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą; rengiama savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa.

Socialinės apsaugos ir darbo srities plėtra bus nukreipta įgyvendinti aktyvią užimtumo politiką, kuri užtikrintų darbo rinkos poreikius atitinkančią darbo jėgos kvalifikaciją ir lankstumą bei sudarytų prielaidas stabiliam užimtumui, orientuoti socialinę paramą į tuos asmenis, kuriems jos tikrai reikia: didesnis dėmesys skiriamas invalidumo, skurdo, socialinės atskirties prevencijai, o tai pareikalaus papildomų išlaidų iš nacionalinio biudžeto.

 

 

 

 

 

Ministrė Vilija Blinkevičiūtė

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

 

Misija: Darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas mažinant profesinę riziką bei darbuotojų darbinių garantijų užtikrinimas.

 

Strateginiai tikslai:

  1. Tirti ir registruoti nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ir avarijas,analizuoti jų aplinkybes ir priežastis rengti prevencijos rekomendacijas bei priemones.
  2. Teikti išvadas dėl naujai kuriamų darbo priemonių, asmeninių apsauginių priemonių, naujų technologinių procesų projektų, rengiamų mokymo programų darbų saugos klausimais, dalyvauti priimant naudoti įmones, jų padalinius, atestuojant darbuotojus bei darbdavius.
  3. Konsultuoti darbuotojus, darbdavius, įmonių darbų saugos tarnybas, profesines sąjungas darbų saugos, darbo higienos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, sutarčių sudarymo klausimais ir informuoti visuomenę apie saugos ir sveikatos darbe būklę šalyje. Tirti skundus pareiškimus ir prašymus Darbo inspekcijos kompetencijos klausimais.
  4. Rengtis narystei Europos sąjungoje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl naujų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų projektų atitikimo ES reikalavimams bei kontroliuoti jų įgyvendinimą. Teikti pastabas ir pasiūlymus galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems darbo santykius, saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.
  5. Inspektavimas: nelegalaus darbo ,darbo apmokėjimo tvarkos, darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo, darbo ir poilsio laiko trukmės, profesinės rizikos įvertinimo, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės organizavimo įmonėse, išankstinių ir periodinių darbuotojų sveikatos tikrinimų organizavimo, objektų, kuriuose eksploatuojami potencialiai pavojingi įrenginiai, dirbami pavojingi darbai, asbesto naudojimo, darbo vietų higieninio vertinimo, kenksmingų darbo sąlygų (triukšmas, vibracija,cheminės medžiagos, ergonomika ir kitos), darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, žalos atlyginimo dėl sužalojimo darbe, įmonių, vykdančių darbus aukštyje, naudojančių metalo ir medžio apdirbimo įrenginius, atliekančių miško ruošos darbus, apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, žemės ir miškų ūkio, energetikos, prekybos bei paslaugas teikiančių įmonių, moterų ir paauglių, riboto darbingumo asmenų darbo, įmonių gamybinių bei buities patalpų įrengimo, fizinių, juridinių asmenų įmonėms teikiamų darbų saugos paslaugų kokybės ir kt.

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Programa (01): Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, avarijų, darbų saugos ir darbo įstatymų, kitų poįstatyminių aktų pažeidimų prevencija.

Asignavimai: Programos įgyvendinimui skirta 6315,7 tūkst. Lt

Programos tikslai:

  • Inspektuoti įmones pagal valstybinės darbo inspekcijos strateginės veiklos plano prioritetų tvarką.
  • Tirti ir registruoti nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ir avarijas, analizuoti jų aplinkybes ir priežastis, rengti prevencijos rekomendacijas bei priemones.
  • Teikti išvadas dėl naujai kuriamų darbo priemonių,asmeninių apsauginių priemonių, naujų technologinių procesų projektų, rengiamų mokymo programų darbų saugos klausimais, dalyvauti priimant naudoti įmones ir jų padalinius, atestuojant darbuotojus bei darbdavius.
  • Konsultuoti darbuotojus, darbdavius, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybas, profesines sąjungas darbų saugos, darbo higienos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo klausimais ir informuoti visuomenę apie saugos ir sveikatos darbe būklę šalyj, tirti skundus pareiškimus ir prašymus Darbo inspekcijos kompetencijos klausimais.
  • Rengtis narystei Europos sąjungoje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl naujų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų projektų atitikimo Europos Sąjungos reikalavimams bei kontroliuoti jų įgyvendinimą. Teikti pastabas ir pasiūlymus galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems darbo santykius, saugos ir sveikatos darbe klausimais.

 

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys Patikrinti ne mažiau kaip 13500 įregistruotų įmonių ir filialų, ištirti sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, profesines ligas, parengti rekomendacijas bei priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė (01) : Organizuoti įmonių inspektavimą pagal VDI veiklos plano prioritetų tvarką, nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimą, analizuoti jų priežastis ir aplinkybes, teikti išvadas ir pasiūlymus saugos ir sveikatos darbe būklei gerinti, kontroliuoti harmonizuotų teisės aktų įgyvendinimą.

Įgyvendinant priemonę atlikta:

Patikrinta 14,5 tūkst. įmonių ir organizacijų, kurios sudaro 8,6 proc. šalyje registruotų arba 18,6 proc.veikiančių įmonių skaičiaus, atlikta 18,3 tūkst. inspektavimų, išaiškinta 67,6 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimų

13,3 tūkst. įmonių patikrinta darbo įstatymų vykdymo klausimais, iš jų 6155 įmonių - vykdant nelegalaus darbo kontrolę.. Daugiau kaip trečdalis patikrinimų kontroliuojant nelegalų darbą atlikta kartu su kitomis jį kontroliuojančiomis institucijomis: SODRA, Mokesčių policija, Viešąja policija, Ekonomine policija, Mokesčių inspekcija. Nustatyta daugiau kaip 25 tūkst. neteisingai įformintų darbo sutarčių, 560 įmonių rasta 1090 darbuotojų, dirbančių be rašytinių darbo sutarčių, dėl jų surašyti 659 ATP protokolai. Palyginti su 2000 m., neteisėtai dirbusių asmenų 2001 m. išaiškinta 4 kartus daugiau. Daugiausia nelegaliai dirbančiųjų rasta statybos, prekybos, medienos gaminių įmonėse. Sąlyginai daug jų nustatyta pas ūkininkus.

Vykdant nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės stiprinimo veiksmų planą, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 liepos 19 d. posėdyje, sustiprinta veikla informavimo srityje, ugdant visuomenės nepakantumą nelegaliam darbui: išplatintas LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus kreipimasis dėl nelegalaus darbo, per Lietuvos nacionalinį radiją, respublikiniuose, apskričių bei rajonų laikraščiuose skelbiamas Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonas, šalies dienraščiuose spausdinami straipsniai, interviu, informacijos, apie nelegalų darbą, pradėtos rengti ir per Lietuvos nacionalinį radiją transliuojamos VDI teisinio švietimo laidos, išleistas ir platinamas lankstinukas apie nelegalaus darbo žalą ir atsakomybę už jį.

Darbo apmokėjimo klausimais patikrinta beveik 9,8 tūkst. įmonių, iš jų 2,3 tūkst. įmonių rasta pažeidimų. Organizuota atskira įmonių, kuriose darbo užmokestis darbuotojams nemokamas du ir daugiau mėnesių, apskaita ir kontrolė. Nors įmonių įsiskolinimas darbuotojams mažėja (2001 m. rugpjūčio mėn. siekė 145 mln. Lt), jis lieka didelis: 2001 m. gruodžio mėnesį 31794 darbuotojams įmonės buvo skolingos 123 mln. Lt. Surinkta ir apibendrinta informacija apie valstybinių įmonių ir savivaldybių skolas įmonėms. Informacija perduota LR Seimui, Vyriausybei, suinteresuotoms žinyboms.

Patikrinta, kaip laikomasi įmonėse nustatytos darbuotojams darbo ir poilsio laiko trukmės. Rimtų pažeidimų išaiškinta prekybos, transporto, siuvimo, statybos ir paslaugas teikiančiose įmonėse.

Išnagrinėti 3726 piliečių skundai ir prašymai, iš jų daugiau kaip 40 proc. darbo apmokėjimo klausimais. 65 proc.skunduose nurodytų faktų pasitvirtino.

Vykdant Eurointegracijos programą, pagal 13 parengtų modulių patikrinta daugiau kaip 8 tūkst., įmonių kaip įgyvendinami jose nauji, parengti remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Organizuoti seminarai darbo inspektoriams ir socialiniams partneriams apie šalyje įgyvendinamą techninės teisės sistemą, naujų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymą.

Atlikti tiksliniai inspektavimai pagal vykdomus ilgalaikius projektus ir projektus, parengtus metams: Vidinės kontrolės diegimas įmonėse, Darbai aukštyje, Darbo laiko režimas prekybos ir transporto įmonėse ir kt.

Tvarkoma profesinių ligų tyrimo duomenų bazė. 2001 m. joje įrašyti 505 pranešimai apie įtariamas profesines ligas, kurias tiriant surašytos 435 darbo sąlygų higieninės charakteristikos.

Siekdami užkirsti kelią saugos darbe pažeidimams, nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms, darbo inspektoriai darbdaviams įteikė 9773 reikalavimus, kuriuose nurodė darbdaviams įdiegti 44,8 tūkst. priemonių, pareikalavo sustabdyti 34 įmonių darbą, nutraukti 377 darbo priemonių eksploatavimą, ištyrė 144 mirtinus įvykius darbe, 570 profesinių ligų atvejų (374 žmonėms)

Priemonė (02): Vystyti kompiuterizuotą darbų saugos būklės ir analizės informacinę sistemą, sukuriant programinę įrangą atnaujinant bei plečiant materialinį aprūpinimą.

Įgyvendinant priemonę atlikta:

Įrengta 17 kompiuterizuotų darbo vietų, įsigyti 5 spausdintuvai.

Išplečiant VDI Informacinės sistemos galimybes parengta speciali nelaimingų atsitikimų darbe apskaitos ir analizės duomenų įvedimo kompiuterinė programa (posistemė).

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vertinimo kriterijai

Numatyta plane

Gauti rezultatai

Patikrinti įmonių ir filialų

13 500

14 502

Ištirti visus sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus

 

Ištirti I44 mirtini ir

159 sunkūs n. a.

Ištirti visas profesines ligas

 

Ištirta 570 prof. ligų 374 žmonėms

Ištirti avarijas

 

9

Atlikti inspektavimų tikrinant saugos ir sveikatos darbe klausimus

10 400

10 642

Atlikti inspektavimų tikrinant darbo teisės klausimus, iš jų:

  • Darbo apmokėjimo
  • Darbo sutarčių vykdymo
  • Nelegalaus darbo
  • Darbo ir poilsio laiko
  • Darbuotojų lygiateisiškumo darbiniuose santykiuose

10 600

9 500

10 000

2 200

9 250

10 400

13 300

9 757

12 528

6 155

9 663

1 561

Patikrinti įmonių kontroliuojant naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimą

8 000

8 100

Konsultuoti asmenų

  • Raštu
  • Priimant skyriuose

1 400

43 500

1364

50 365

Įteikti darbdaviams privalomų vykdyti reikalavimų dėl inspektavimo metu rastų trūkumų pašalinimo

10 000

9773

Išnagrinėti norminių aktų, parengtų pagal ES normatyvus

150

307

Išnagrinėti visus skundus, pareiškimus, socialinių partnerių prašymus

3300

3726

Atlikti potencialiai pavojingų įrenginių registravimą

10 000

-

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės Neatliekamas potencialiai pavojingų įrenginių registravimas

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys Nepatvirtinti potencialiai pavojingų įrenginių registro nuostatai.

Programa (02): Darbo inspektorių kvalifikacijos kėlimas ir mokymas

Asignavimai: Programos įgyvendinimui skirta 54 tūkst. Lt

Programos tikslai: Organizuoti darbo inspektorių mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, kad įgytų reikiamų žinių savo pareigoms atlikti.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys Apmokyti darbo inspektorius: a) suformuojant įgūdžius pareigų vykdymui, b) pagilinant profesines jų žinias, c) supažindinant su technikos pažangos naujovėmis saugos ir sveikatos darbe teisėje ir praktikoje, su ES reikalavimais darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė (01): Inspektorių tobulinimo centro (bazės) įsteigimas (patalpų rekonstrukcija, kabinetų ir kompiuterizuotų darbo vietų įrengimas, konsultavimo bei kitų priemonių įsigijimas.

Įgyvendinant priemonę atlikta: Priemonė neįgyvendinta.

Priemonė (02):Mokymo ,seminarų, studijų darbo inspektoriams organizavimas

Įgyvendinant priemonę atlikta:

2001 m. balandžio mėn. surengtas seminaras “Eurointegracija – darbuotojų sauga ir sveikata”. Dalyvavo per 200 VDI, darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštųjų mokyklų atstovų. Seminaro dalyviams pateikta informacija apie saugos ir sveikatos būklę įmonėse it VDI veiklą. Aptarta darbuotojų saugos ir sveikatos nacionalinių teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise būklė ir perspektyvos, dalyviai supažindinti su praktiniais Europos Sąjungos direktyvų 89/654 EEB ir 89/655 EEB, kitų galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymo aspektais ir patirtimi.

Seminaro metu įvyko 7 bendri posėdžiai, kuriuose išklausyta 18 pranešimų, du iš jų – užsienio šalių specialistų. Vyko diskusijos darbo grupėse.

Pagal Švedijos nacionalinės profesinės saugos ir sveikatos valdybos remiamą projektą Parama VDI savo kvalifikaciją kėlė VDI vadovai bei skyrių viršininkai priežiūros prioritetų nustatymo planavimo srityje. Taikant įgytą patirtį inspektavimo skyriuose ir valdyboje peržiūrėtas ir iš dalies pakeistas planavimo procesas įvertinant praėjusių metų planą, parenkant prioritetui nuolat atsiskaitant už plano vykdymą ir jį koreguojant, iš anksto planuojant ateinančių metų veiklos programas. Šiuose seminaruose mokėsi 26 įvairaus lygio vadovai.

Pagal PHARE Dvynių projektą Institucinis stiprinimas vyko teoriniai ir praktiniai seminarai rizikos vertinimo klausimais Teorinį rizikos vertinimo kursą išklausė 14 darbo inspektorių, Naujo požiūrio seminare dalyvavo 16 darbo inspektorių. Praktiniai rizikos vertinimo mokymai darbo vietose surengti pagal atskirus regionus – Kėdainiuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Vilniuje, ir juose dalyvavo visi darbo inspektoriai. Naudojantis seminarų metu gautomis teorinėmis, praktinėmis žiniomis, gauta medžiaga bei ekspertų parengtu Rizikos vertinimo vadovu rengiami mokymai visiems darbo inspektoriams inspektavimo skyriuose.

Pagal Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo programą darbo inspektoriams darbo higienai surengtas seminaras tema “Kenksmingo poveikio ribinių verčių nustatymas. Metodai ir kriterijai”. Seminare dalyvavo 16 darbo inspektorių. Seminaro metu išnagrinėta situacija Lietuvos chemijos pramonėje ir išklausyti pranešimai apie profesinę saugą cheminių medžiagų srityje, Europos Sąjungos direktyvas dėl darbuotojų apsaugos nuo cheminės rizikos.

Danijos vyriausybės remiamas projektas “Sauga ir sveikata – asbestas” vykdomas antrus metus. 2001 m. pravesti du mokymo kursai, kurių metu apmokyta 30 darbo inspektorių apie teisės aktų, reguliuojančių darbą su asbestu, įgyvendinimą. Parengta ir išleista rekomendacinė medžiaga apie asbestą, jo kenksmingumą, saugos priemones, naudojimą įvairiose srityse.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus,. buvo surengtas seminaras skyrių viršininkams Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo nuostatų praktinio taikymo klausimais, seminaruose su jų įgyvendinimo kontrolės reikalavimais supažindinti inspektavimo skyrių darbo inspektoriai. 10 seminarų apie Nelaimingų atsitikimų tyrimą ir apskaitą pravesta visuose teritoriniuose skyriuose. Taip pat surengtas seminaras darbo higienos ir profesinių ligų tyrimo klausimais, kuriame dalyvavo 26 darbo inspektoriai. Naujų norminių aktų įgyvendinimo kontrolės klausimai bei inspektavimo praktika buvo nagrinėjama seminare darbo teisės klausimais ir jame dalyvavo 37 darbo inspektoriai..

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai

Numatyta plane

Gauti rezultatai

Kvalifikacijos kėlimas:

-apmokyti darbo inspektorių

-vieno darbo inspektoriui mokymui skirti valandų

162

40

162

40

Naujų darbo inspektorių mokymas:

-apmokyti darbo inspektorių

-vieno darbo inspektoriaus mokymui skirti valandų

17

280

8*

130**

* rodiklis neįvykdytas, nes nebuvo priimtas planuotas inspektorių skaičius

** taupant lėšas mokymo programa buvo sutrumpinta

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės Neįsteigtas inspektorių tobulinimo centras

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys Neskirtas finansavimas

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Pagrindinės veiklos kryptys:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija.

2. Darbo įstatymų pažeidimų prevencija.

3. Inspekcijos darbo organizavimo tobulinimas.

Pagrindiniai veiklos prioritetai:

1. Vykdant darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją:

1.1. Nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimo iš aukščio prevencija;

1.2. Profesinės rizikos vertinimas ir darbo aplinkos vidinės kontrolės sistemos diegimas įmonėse;

1.3. Darbuotojų saugos teisės aktų pažeidimų ir nelaimingų atsitikimų darbe prevencija;

1.4. Darbuotojų sveikatos teisės aktų pažeidimų ir profesinių ligų prevencija;

1.5. Eurointegracijos klausimai.

.2. Vykdant darbo įstatymų pažeidimų prevenciją:

2.1. Nelegalaus darbo reiškinių prevencija;

2.2. Darbo ir poilsio laiko pažeidimų prevencija;

2.3. Darbo apmokėjimo klausimų kontrolė;

2.4. Darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimas, kontroliuojant darbo sutarties įstatymo laikymąsi įmonėse.

3. Tobulinant Inspekcijos darbo organizavimą:

3.1. Darbo planavimo, inspekcijos struktūros tobulinimas, vykdomų funkcijų reglamentavimas;

3.2. Informacinės ir konsultacinės veiklos plėtimas;

3.3. Darbo inspektorių mokymas ir kvalifikacijos kėlimas.

4. Organizuojant tarptautinį darbą:

4.1. Dalyvavimas įgyvendinant užsienio šalių remiamas darbuotojų saugos ir sveikatos programas ir priemones;

4.2. Bendradarbiavimas su kaimyninių šalių darbo inspekcijomis.

 

 

L.e. Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Jonas Naujalis

 

V.Cininas

23 97 58

 

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Sveikatos apsaugos ministerijos misija:

formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą.

Strateginiai tikslai:

01 Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatas visuomenėje.

Įgyvendinant šį tikslą, siekiama sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo neigiamai gyventojų darbo ir gyvenimo sąlygas veikiančių priežasčių. Sveika gyvensena turėtų būti pripažinta socialine norma. Bus užtikrintas šiuolaikinės visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimas, sutinkamai su ES reikalavimais.

02 Mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę.

Siekiama sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų. Bus sudarytos vienodos sąlygos visiems šalies piliečiams gyventi sveikoje aplinkoje ir gauti reikiamas sveikatos paslaugas, monitoruojamos ir vertinamos gyventojų mirtingumo priežastys.

03 Tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo valdymą.

Siekiama suformuoti efektyviai veikiančią valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą. Numatoma racionalizuoti išteklius ir optimizuoti išlaidas sveikatos priežiūrai, siekiant efektyviau naudoti lėšas bei gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

04 Vykdyti aktyvią narkomanijos prevenciją, gerinti narkomanų sveikatos priežiūrą.

Kartu su Švietimo ŠMM bus rengiamos narkomanijos prevencijos programos mokyklose. Numatoma plėsti narkomanų ir ŽIV užsikrėtusių asmenų ilgalaikę socialinę ir medicininę reabilitaciją, įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Lietuvos Respublika sieks įsijungti į ES ir kitas tarptautines narkomanijos prevencijos programas. Vykdys pasirengimo narystei ES nacionalinę PHARE programą.

05 Užtikrinti, Kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs bei įperkami vaistai, atitinkantys ES šalyse taikomus reikalavimus.

Rengiami teisiniai dokumentai, reguliuojantys farmacinę veiklą, įteisinantys ES direktyvų vaistų srityje reikalavimus. Bus tobulinama vaistų kompensavimo sistema.

06 Kovoti su kraujo vėžiu persodinant vaikams kaulų čiulpus išgydymo tikslais.

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

13 PROGRAMA. Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas integruojantis į ES sveikatos sistemą. Jos įgyvendinimui skirti asignavimai – 34277,0 tūkst. Lt. (planas – 34491,0 tūkst. Lt.).

13 programos tikslai:

1. Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatas visuomenėje.

2. Mažinti kenksmingų aplinkos veiksnių poveikį gyventojų sveikatai.

3.Užtikrinti šiuolaikinės visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimą, sutinkamai su ES reikalavimais.

13 programos 1 uždavinys - sukurti žalingų sveikatai faktorių prevencijos sistemą bei įgyvendinti efektyvią sveikatos ugdymo strategiją.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Buvo parengti, suderinti su Europos Sąjungos teise ir patvirtinti 4 įstatymai:

2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-427 priimtas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2324).

Parengtas ir 2001 m. liepos 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2327).

2001 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-456 priimtas Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2330). Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, įsteigtas Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras (Žin., 2001, Nr.102-3641).

2001 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.IX-649 priimtas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4069).

Parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektas, 2001 m. gruodžio 10 d. pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris suderintas su naujuoju Civiliniu kodeksu.

2001 metais toliau buvo įgyvendinamos valstybinė tabako kontrolės, valstybinė alkoholio kontrolės, Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos ir valstybinė radiacinės saugos programos. Buvo vykdoma gyventojų švietimo veikla, kultūros ir sporto renginiai; Pasaulio dienos be tabako ir nerūkymo dienos kampanijos; išleisti metodiniai leidiniai sveikatos priežiūros specialistams; aprūpinti įranga pagalbos kabinetai, ketinantiems mesti rūkyti; pirkti alkotesteriai. Kadangi vienas iš programos įgyvendinimo efektyvumo rodiklių yra gyventojų rūkymo paplitimo vertinimas, atliktas Lietuvos gyventojų požiūrio į rūkymą tyrimas. Duomenys bus apibendrinti ir paskelbti 2002 metais. Pagrindinės sveikos gyvensenos nuostatas plėtojančios integralaus poveikio tabako kontrolės, alkoholio kontrolės, sveikatos propagandos ir kitos programos buvo vykdomos, siekiant įgyvendinti sveikos gyvensenos įgūdžių diegimą ir sveikatos ugdymą bei stiprinimą. Deja, nors ir parengtos programos, jų įgyvendinimas stringa dėl nepakankamų finansinių išteklių.

Vykdant radiacinės saugos programoje numatytas priemones, parengta ir patvirtinta HN 87:2001 ,,Radiacinė sauga atominėje elektrinėje”(.NAPP), parengtas2001 m. gruodžio 21 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 662 ,,Dėl medicininių procedūrų, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, aprašymų parengimo”.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Produktų saugos srityje parengti teisės aktai, kuriais siekiama reglamentuoti saugią ir sveiką įvairių žmonių grupių mitybą, apsaugant gyventojų sveikatą nuo nekokybiškų maisto produktų.

2001 m. vasario 27 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.139 “Dėl sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr.794 patvirtintos higienos normos:

HN 53:1998 “Leidžiami vartoti maisto priedai” dalinio pakeitimo ir papildymo” ( žin., 2001, Nr. 22-739). Pakeitimai padaryti vykdant LRV 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 409 “Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2000 m. planų patvirtinimo”;

HN 48:2001 “Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai”, patvirtinta 2001 m. lapkričio 30 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.621 (Žin., 2001, Nr. 104-3719);

HN 28:2001 ,,Geriamasis mineralinis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 21 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 664;

HN 107:2001 ,,Specialios paskirties maisto produktai”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 666;

HN 15:2001 ,,Maisto higiena”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.684, kuri tiksliau nustato maisto higienos ir geros higienos praktikos Europos Sąjungos reikalavimus;

HN 106: 2001“Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 683;

HN 53-1:2001 “Leidžiami maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos” patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 682; ši higienos norma yra HN 53:1998 ,,Leidžiamo vartoti maisto priedai” pirmoji dalis.

HN16:2001 ,,Medžiagos ir gaminiai besiliečiantys su maistu”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 680.

HN 54:2001“Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 681.

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo susirgimų dėl netinkamų kosmetikos ir asmens apsaugos priemonių naudojimo bei jų gamybos, parengtos higienos normos:

HN 64:2001 ”Kosmetikos ir asmens higienos gaminiai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis”, patvirtinta 2001 m. gegužės 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.288 (Žin.,2001, Nr. 43-1526);

HN 101:2001”Kosmetikos gaminiai. Gera gamybos praktika”, patvirtinta 2001 m. birželio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 352 (Žin., 2001, Nr. 58-2094);

HN 62:2001 ,,Kosmetikos gaminiai. Bendrieji reikalavimai. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos” patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 384 (Žin., 2001, Nr. 64-2372).

Vykdant LR Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486 “Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 111-3592) patvirtintos Respublikos derybinės pozicijos “Laisvas prekių judėjimas” IV skyriaus 9 skirsnio “Kosmetika” nuostatas, 2001 m. gegužės 2 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.279 patvirtintas Laisvojo formaldehido identifikavimo ir jo kiekio nustatymo kosmetikos gaminiuose fotometriniu metodu techninis reglamentas (Žin., 2001, Nr. 39-1376).

Parengta Kosmetikos ir asmens higienos gaminių saugos sveikatai įvertinimo tvarka ir Kosmetikos gaminių notifikavimo tvarka, patvirtintos 2001m. liepos 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 403 (Žin., 2001, Nr. 65-2397). Pagal šį įsakymą pakeista kosmetikos gaminių vertinimo tvarka, importuojamiems į Lietuvą Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems kosmetikos gaminiams taikoma notifikavimo procedūra, o ne gaminių registracija, kaip buvo iki to laiko.

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 689 patvirtinta Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jų pateikimo profesionaliems naudotojams tvarka.

Profesinės saugos srityje, vykdydami Teisės derinimo priemonių 2001 m. planą ir siekdami nustatyti darbuotojų, dirbančių su cheminėmis medžiagomis ir jų preparatais, saugos ir sveikatos reikalavimus, 2001 m. liepos 24 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.97/406 patvirtinti Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai ir Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai (Žin., 2001, Nr. 65-2396). Įteisintos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų aplinkos ore ribinės vertės, jų poveikio sveikatai vertinimo reikalavimai (HN 23:2001 “Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 13 d. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu Nr. 645/169 (Žin., 2001, Nr. 110-4008).

2001 m. gruodžio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1527 patvirtinti Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatai “Dėl LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 “Dėl profesinių ligų sąrašo ir valstybinio profesinių ligų registro bei jo nuostatų” dalinio pakeitimo” (Žin., 2001, Nr. 106-3817).

Kuriant sveiką aplinką, parengta ir pradėta vykdyti Maudyklų vandens kokybės monitoringo programa (Žin., 2001, Nr. 98-3494).

Siekiant užtikrinti tinkamą baseinų higieninę priežiūrą apsaugant vartotojų sveikatą, 2001-07-17 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 390 patvirtinta HN 109:2001 “Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė” (Žin., 2001, Nr. 64-2376).

Radiacinės saugos srityje, įteisinant dirbančių su atvirais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais apsaugą, parengta HN 112:2001”Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai”, patvirtinta 2001 m. liepos 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 389 (Žin., 2001, Nr. 66-2425).

Pagal Radiacinės saugos programoje numatytas priemones dėl Radiacinės saugos centro ir jo laboratorijų akreditacijos buvo pradėti rengti procedūrų aprašymai, parengtas Radiacinės saugos centro patalpų rekonstrukcijos projektas. Vykdymą komplikavo ir vėluojantys prasidėti PHARE projektai. Laboratorijų akreditaciją planuojama atlikti įgyvendinus Radiacinės saugos centro rekonstrukciją bei patvirtintą PHARE projektą 2002-2004 metams. Priemonės vykdymas perkeltas į 2002-2003 metus.

2001 m. birželio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 356 patvirtinta higienos norma HN 105:2001 “Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos” (Žin., 2001, Nr. 58-2095).

2001 m. sausio 4 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 4 patvirtinta HN 104:2001 “Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų” (Žin.,2001, Nr.4-109).

Siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką bei nustatyti nekenksmingus sveikatai elektrostatinio lauko lygius, sveikatos apsaugos ministro 2001m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintos Elektrostatinio lauko stiprio leidžiamų lygių nustatymo darbo vietose taisyklės (Žin., 2001, Nr.10-302).

2001 m. sausio 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 10 patvirtinta Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka (Žin., 2001, Nr. 5-152).

2001 m. liepos 27 d. sveikatos apsaugos ministras įsakymu Nr. 413 patvirtino HN 108:2001 “Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai”.

Patvirtinta HN 55:2001 “Viešieji tualetai” (sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 622). Ši higienos norma nustato pagrindinius viešųjų tualetų statybos, rekonstrukcijos, įrengimo ir priežiūros reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 103-3688).

HN 65:2001 “Haloterapijos kameros. Įrengimas ir priežiūra” 2001 m. lapkričio 30 d. patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 623. Ši norma nustato pagrindinius haloterapijos kamerų įrengimo, rekonstrukcijos ir priežiūros reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 104-3720).

Siekiant nustatyti pagrindinius higienos reikalavimus įrengiant profesinio mokymo įstaigas, sudarant saugias mokymo proceso darbo sąlygas, vykdant šių mokymo įstaigų higienos bei pirminę moksleivių sveikatos priežiūrą, parengta ir 2001 m. rugsėjo 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 475 patvirtinta HN 102:2001 “Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir reikalavimai” (Žin., 2001, Nr. 78-2734).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdoma 2000 m. lapkričio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 694 patvirtinta Aplinkos ir sveikatos programa bei Pasaulio sveikatos organizacijos ir Danijos aplinkos apsaugos agentūros projektas “Nacionalinių aplinkos sveikatinimo veiksmų planų įgyvendinimas Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje”. 2001 metais atlikti šie pagrindiniai darbai:

1. Parengti 8 aplinkos ir sveikatos investiciniai projektai, iš kurių du pradėti įgyvendinti 2002 metais, tai:

    • Cheminių medžiagų pašalinimas iš darbo aplinkos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose;
    • Maudyklų vandens kokybės monitoringo sistemos, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus sukūrimas.

  1. Atnaujintas ir pakoreguotas Lietuvos Nacionalinio aplinkos sveikatinimo veiksmų plano projektas, numatant jį patvirtinti kaip Valstybinę aplinkos ir sveikatos programą.
  2. Parengti du pavyzdiniai savivaldybių aplinkos sveikatinimo veiksmų planai (Šiaulių miesto ir Vilniaus rajono), kurie numato aplinkos sveikatinimo veiksmus savivaldybių lygmeniu. Įgytas teigiamas patyrimas rengiant savivaldybių aplinkos sveikatinimo planus leis toliau plėtoti tokių planų rengimą savivaldybių lygmeniu.
  3. Atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotų aplinkos ir sveikatos rodiklių pritaikymo Lietuvoje įvertinimas. Parengtas įvertinimo ataskaita. Parengta aplinkos ir sveikatos informacinės sistemos kūrimo strategijos projektas.
  4. Trijų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų pagrindu, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotą schemą atlikta analizė, kaip poveikio sveikatai vertinimo aspektai įtraukiami į poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Parengtas projektas ,,Visuomenės sveikatos vadybos stiprinimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus”. Vykdant PHARE “Dvynių” projektą “ Profesinės saugos ir sveikatos politikos stiprinimas”, buvo atlikta:

  1. Sukurta telematinė informacinė profesinės sveikatos sistema, kuri įgyvendinant ES teisės reikalavimus, suteikia galimybę keistis profesinės sveikatos ir saugos operatyvia informacija tarp valdymo institucijų ir darbdavių bei visuomenės.
  2. Ivyko eilė praktinių seminarų apmokant visuomenės sveikatos specialistus profesinės rizikos vertinimo bei cheminės rizikos vertinimo metodų.
  3. Parengtas potencialiai toksiškų pavojingų cheminių medžiagų registras, kuris leis
  4. turėti pilną informaciją apie šalies rinkoje egzistuojančias chemines toksines medžiagas ir jų valdymą.

  5. Parengtas profesinių ligų sąrašas ir valstybinis profesinių ligų registras, kurio paskirtis – rinkti, kaupti,apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos įstatymuose nurodytus duomenis.

2000-2001 metais Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo PSO Europos regiono biuro inicijuotame ir koordinuotame projekte ,,Būstas ir sveikata Europoje”.

Vykdoma valstybinė "Kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus mitybos gerinimo programa". Tęsiamas antras valstybinės programos etapas “Kūdikių ir vaikų mitybos gerinimo ir alimentarinių susirgimų mažinimas”. Tai padeda skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40% kūdikių iki 4-6 mėn. būtų maitinami motinos pienu, bei remiantis programoje numatytų ir atliktų tyrimų duomenimis ir tarptautiniais reikalavimais buvo suformuota kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus mitybos politika Lietuvoje. Įrodyta, kad motinos pienu maitinami kūdikiai užauga sveikesni ir fiziškai stipresni.

Vykdoma UNICEF koordinuojama "Jodo ir sveikos mitybos programa”. Vykdant jodo profilaktiką, siekiama sumažinti gūžių paplitimą. Sukurta skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, stebėjimo bei duomenų kaupimo sistema leis sumažinti jodo trūkumo sukeltų sutrikimų paplitimą Lietuvos gyventojų tarpe bei likviduoti jodo trūkumą maiste.

Pradėta ir toliau tęsiama visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma laboratorijų tinklo pertvarka: pagal Civilinio kodekso reikalavimus visuomenės sveikatos centrų filialams panaikintas juridinis statusas, apjungiant finansinį valdymą, sumažintas laboratorijų skaičius, palikta tik po vieną laboratoriją apskrityse. Tai suteikė galimybę racionaliau, efektyviau panaudoti lėšas, pagerinti visuomenės sveikatos centrų darbą. Ateityje numatoma palikti 5 akredituotas regionines laboratorijas.

Nacionalinės sveikatos informacinės sistemos plėtra bei tobulinimas yra viena prioritetinių sveikatos priežiūros reformos sričių. Sveikatos priežiūros sistema informacinių technologijų įdiegime atsilieka nuo kitų sričių. Dažniau kompiuteriai naudojami medicininėje technologijoje bei mokslinėse specializuotose programose. Parengtas ir artimiausiu metu bus patvirtintas Informacijos rinkimo ir apdorojimo sistemos pertvarkymo planas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Siekiant įgyvendinti sveikos gyvensenos įgūdžių diegimo ir sveikatos ugdymo bei stiprinimo programas, parengtos ir patvirtintos pagrindinės sveikos gyvensenos nuostatas plėtojančios integralaus poveikio tabako kontrolės, alkoholio kontrolės, sveikatos propagandos ir kitos programos. Deja, nors ir parengtos programos, jų įgyvendinimas stringa dėl nepakankamų finansinių išteklių.

Valstybinės sveikatos propagandos programos priemonėms įgyvendinti per 5 metus buvo gauta 19,8 proc. sąmatoje patvirtintų lėšų, Valstybinė tabako kontrolės programa per pastaruosius 3 metus gavo apie 3 proc. sąmatoje patvirtintų lėšų. Dėl lėšų stygiaus ir netolygaus programų darbų finansavimo yra nepakankamas įgyvendinamų ugdymo priemonių efektyvumas (sveikatos ugdymas yr atolygus ir nuoseklus procesas, kurio rezultatų negalima pasiekti per pusmetį ar mėnesį, jei buvo planuojama dirbti ištisus metus ar dešimtmetį).

2001 metams alkoholinių gėrimų suvartojimo vienam šalies gyventojui sumažėjimo 2 procentais rodiklis buvo planuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 metais nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603) patvirtintą Valstybės alkoholio kontrolės programą, kurią įgyvendinus numatoma per 12 metų alkoholio gėrimų vartojimą sumažinti 25 procentais, jeigu programos įgyvendinimui bus skiriamos planuotos lėšos. Alkoholio vartojimo ir pasekmių rodiklius pateikia Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės pirmo sekančių metų pusmečio pabaigoje, todėl alkoholio suvartojimo rodiklis už 2001 metus bus paskaičiuotas tik 2002 metų birželio - liepos mėnesį. Paskutiniais metais alkoholio gamybos išplėtimo bei įstatymais reglamentuotų suvaržymų alkoholio kontrolės srityje liberalizavimo pasėkoje alkoholinių gėrimų suvartojimas nemažėja. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos ribose vykdomos veiklos alkoholio kontrolės srityje (sveikatos ugdymo priemonės, informacijos teikimas bei susirgimų paplitimo apskaita ir situacijos vertinimas, priklausomybių gydymo bei reabilitacijos institucijų tinklo plėtimas) vykdomų priemonių rezultate sumažėjo 100 000 gyventojų tenkančių pirmą kartą užregistruotų susirgimų alkoholine psichoze, išaugo gyventojų informuotumas, bei apsisprendimas keisti gyvenimo įpročius, to pasėkoje padidėjo gerai savo sveikatą vertinančių žmonių skaičius.

2001 m. buvo planuojama pasiekti, kad rūkančiųjų skaičius nedidėtų. 2001 metų suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių tyrimo duomenimis reguliariai rūko 34,9 proc. 18-24 metų vyrų ir 12,8 proc. moterų. Didžiausias reguliariai rūkančių vyrų skaičius nustatytas 35-44 metų amžiaus grupėje (56,9 proc.), o moterų – 25-34 metų amžiaus grupėje (18,9 proc.). Šiuo metu Lietuvos Respublikoje rūkančiųjų daugėja, kadangi šiai problemai spręsti neskiriama pakankamai lėšų ir nepritariama priemonėms, kuriomis galėtų būti mažinama tabako gaminių pasiūla. Vien gyventojų sveikatos palaikymo bei ugdymo priemonių vykdymas negali užtikrinti, kad tabako gaminių vartojimas mažėtų. Būtina vykdyti koordinuotą tarpžinybinę veiklą. 2001 metų sveikatos apsaugos ministerija aktyviai siekė derinti veiklą tabako kontrolės srityje pagal Europos Sąjungos veikiančias teisines nuostatas bei Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas priemones, mažinant neigiamą rūkymo poveikį gyventojų sveikatai.

Lietuvos Sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.VIII-833, viena iš pagrindinių nuostatų - skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40% kūdikių iki 4-6 mėn. būtų maitinami motinos pienu. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 11 09 nutarimu Nr.1108 patvirtintoje “Kūdikių ir vaikų iki 3 m. amžiaus mitybos gerinimo” programoje numatytų ir atliktų tyrimų duomenimis (1993-1999 m.) Lietuvoje vidutiniškai natūralaus maitinimo paplitimas kasmet didėja apie 1-2 procentus ir realus jo siekimas yra maksimaliai 2 procentai per metus. Žindymo monitoringas atliekamas kas 3-5 metai (tyrimai buvo atliekami 1993m., 1996 ir 1999 m.). 2000 m. ir 2001 m. tokie tyrimai nebuvo atliekami, todėl konkrečių žindymo pakitimo duomenų neturime. Jeigu bus pritarta ir toliau bus vykdoma ir ši programa, žindymo paplitimo Lietuvoje tyrimai bus atlikti 2002-2003 m.

2001 m. liepos 10 d. priimtas Geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2327) įsigalios 2003 m. liepos 1 d. Šiuo metu įstatymo nustatyta tvarka rengiami įstatymo lydimieji teisės aktai. Už tiekiamo geriamojo vandens kokybę, jo programinę priežiūrą atsakingi vandens tiekėjai, valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (Statistinė ataskaitinė forma Nr.6 – sveikata. Metinė), mikrobiologinių rodiklių viešai tiekiamas geriamasis vanduo 2000 m. neatitiko 7,2 % iš 12164 tirtų bandinių, o preliminariais 2001 m. ataskaitos duomenimis – 12,8 % iš 9751 tirtų bandinių. Analizuojant patektų duomenų struktūrą, aiškiai matyti, kad rodikliai žymiai blogesni mažuosiuose (žinybiniuose) vandentiekiuose ir lemia gan aukštą mikrobiologinių rodiklių neatitikimą teisės aktų reikalavimams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apskričių, miestų, rajonų padalinių duomenimis, 2001 m. buvo atlikti 2428 mikrobiologinių rodiklių tyrimai, iš kurių 17,7 % neatitiko HN 24:1998 “Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra” reikalavimų. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija ir jos institucijos įstatymų nustatyta tvarka nėra įgaliotos vykdyti valstybinę kontrolę (reorganizavus kontrolės institucijas), todėl negali tiesiogiai įtakoti efektyvaus geriamojo vandens saugos ir kokybės blogėjimo priežasčių išaiškinimo bei jų pašalinimo.

Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis 2001 metais Lietuvoje užregistruoti 12642 žarnyno užkrečiamųjų ligų ir maisto toksinių infekcijų atvejai. Susirgimų skaičius šiomis ligomis, palyginus su 2000 m. laikotarpiu, padaugėjo 6,6% (2000 m. buvo užregistruota 11850 atv.). Padaugėjo susirgimų salmoneliozėmis (15,36%), kampilobakterioze (27,8%), rotavirusiniu enteritu (54,2%), kitomis virusinėmis žarnyno infekcijomis (74,9%). Gyventojų sergamumas šigelioze sumažėjo 43,4%, sergamumas kitomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis išliko tame pačiame lygyje.2001 m. užregistruoti 745 bakterinių maisto toksinių infekcijų atvejai, t.y. 6,1% daugiau nei 2000 m. (702 atv.).

Sergamumų kai kuriais enteritais padidėjimą lėmė gerėjanti laboratorinė diagnostika, salmonelioze – užregistruoti 6 skaitlingi salmoneliozės protrūkiai.

2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 44 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkiai, tarp jų 17 salmoneliozės, 9 šigeliozės, 10 rotavirusinio enterito, 8 kitos etiologijos. 2000 m. buvo užregistruota 30 protrūkių (8 – salmoneliozės, 11 – šigeliozės, 1 – rotavirusinio enterito, 10 – kitos etiologijos).

Protrūkių skaičiaus padidėjimą 2001 m. lėmė neskaitlingi rotavirusinio enterito protrūkiai, kilę vaikų ikimokyklinėse įstaigose.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šio uždavinio įgyvendinimo neįvykdytų priemonių nėra.

13 programos 2 uždavinys - Įdiegti vieningus planavimo principus ir metodologijas, planuojant sveikatos priežiūros įstaigos veiklą ekstremalių situacijų atvejais.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant šį uždavinį, parengta nauja informacijos teikimo tvarka apie ekstremalias situacijas ir patvirtinta 2001 m. vasario 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 138 “Dėl informacijos apie ekstremalias situacijas ir užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos” (Žin., 2001, Nr. 22-738). ). Šis įsakymas nustatė informacijos apie ekstremalias situacijas teikimo tvarką. Vykdant šio įsakymo nuostatas, Ekstremalių sveikatai situacijų centras užtikrina nuolatinį informacijos priėmimą, analizę ir perdavimą SAM vadovybei, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kitoms institucijoms apie ekstremalias sveikatai situacijas. Surinkta informacija apie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, atsakingus už skubios informacijos priėmimą ir perdavimą nedarbo, švenčių ir poilsio metu bei neatidėliotinų priemonių organizavimą ekstremalių situacijų atvejais.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimo Nr.200 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą” (Žin., 2001, Nr.18-559) 3.2.2 ir 3.2.3 punktų nuostatas,  parengtas ir patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2001m. lapkričio 27d. įsakymas Nr.617 “Dėl valstybės medicinos materialinių išteklių atsargų tvarkymo”, kuriuo patvirtinti:

    • Valstybės rezervo medicinos materialinių išteklių atsargų priskyrimo ar nepriskyrimo valstybės rezervui, atsižvelgiant į šių atsargų saugojimo vietą, kriterijai;
    • Valstybės rezervo medicinos materialinių išteklių atsargų kokybės, saugumo ir panaudojimo galimybių reikalavimai.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, kylančios dėl biologinių medžiagų poveikio darbe, 2001 m. birželio 21 d. patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 80/353 Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai (Žin., 2001, Nr.56-1999).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių ir po jų sekusių biologinio agento panaudojimo atvejų Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 501 “Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų valdymo centro”, įsteigtas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų valdymo centras ir patvirtinti jo nuostatai ( Žin., 2001, Nr. 85-2992). Tai yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organas, kuris valstybės lygiu koordinuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą darbui ekstremalių sveikatai situacijų atvejais bei veiklą joms įvykus.

Parengtas sveikatos apsaugos ministro 2001 lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 603 “Dėl užkrečiamųjų ligų židinio, atsiradusio panaudojus biologinį agentą, lokalizavimo ir likvidavimo”. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2001 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.49 “Dėl ekstremalių situacijų valdymo grupės sudarymo” sudaryta valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Ekstremalių situacijų valdymo grupė, Užkrečiamųjų ligų epideminių situacijų valdymo grupė, Cheminių ekstremalių situacijų valdymo grupė.

Laiku taikytos priešepideminės priemonės bei kontrolė leido lokalizuoti ir sunaikinti juodligės židinį Lietuvoje (iš vieno tiriamojo bandinio buvo išskirtas juodligės sukėlėjas). Nuo 2001 spalio 12 d. gauti 163 pranešimai apie įtartus biologinio agento panaudojimo atvejus Lietuvoje, visi jie ištirti bakteriologiškai.

Prevencinė veikla vykdoma bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Civilinės saugos departamentu, organizuojami mokymo kursai, renginiai, seminarai, pratybos. Ekstremalių sveikatai situacijų prevencijos ir valdymo programa įgyvendinama pastoviai.

Parengti teisės aktų projektai:

1. HN 57-1995 “Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas cheminio užteršimo atvejais” keitimo projektas.

2. Sveikatos apsaugos ministerijos civilinės parengties ekstremaliomis situacijomis plano projektas.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos ekstremaliomis situacijomis plano rengimo rekomendacijų projektas.

4. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos veiklos ekstremaliomis situacijomis plano rengimo rekomendacijų projektas.

  1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis vystymo koncepcijos projektas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

13 programos 3 uždavinys - įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros strategiją.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 941 ,,Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 66-2418), parengtas ir 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.686 patvirtintas Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo 2002-2004 metų priemonių planas, kuriame numatytos konkrečios visuomenės sveikatos priežiūros vystymo kryptys ir priemonės, konkretūs vykdytojai bei terminai. Priemonių plane numatyta sveikatos informacijos ir žinių plėtojimas, kuris leis pasiekti, kad sveikos gyvensenos įgūdžių mokymas taptų visų švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos dalimi, padidinti sveikatos sąjungininkų ir rėmėjų skaičių, pagerinti sveikatos stiprinimo veiklos koordinavimą valstybės ir savivaldybių lygiu. Plane numatytos greito reagavimo į grėsmę visuomenės sveikatai priemonės. Pagerės užkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė, ekstremalių situacijų valdymas, neinfekcinių ligų prevencija, bus tobulinama visuomenės sveikatos priežiūros vadyba, kas leis suformuoti visuomenės sveikatos ekonominį mechanizmą, pagerės visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis pasirengimas, bus plėtojami moksliniai tyrimai.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

2001 metais buvo vykdomi moksliniai tyrimai: Darbo aplinkos ir darbuotojų bioterpių užterštumo kancerogeninėmis medžiagomis tyrimai ir profesinės rizikos įvertinimas Lietuvos įmonėse; Kaulų - raumenų sistemos pažeidimai tarp dirbančiųjų su vibraciją generuojančiais įrengimais; Darbo aplinkos užterštumo cheminės dezinfekcijos medžiagomis poveikio darbuotojų sveikatai įvertinimas Lietuvos ligoninėse; Įmonių darbuotojų darbingumo galimybių įvertinimas ir profesinių ligų paplitimas Lietuvoje, Vilniaus miesto visuomeninio transporto vairuotojų darbo sąlygų ir sveikatos būklės įvertinimas; Gydymas antimikrobiniais vaistais ir mikrobiologinių tyrimų organizavimas Lietuvos poliklinikose; Imunocitocheminių metodų diagnostinių ir prognostinių galimybių įvertinimas, nustatant CMV infekciją; XI - XII klasių moksleivių mokymosi krūviai ir sveikata; Aplinkos cheminio užterštumo policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir švinu biologinio poveikio miesto gyventojams studija.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Iš viso ataskaitiniais metais buvo numatyta paskelbti 15 mokslinių publikacijų recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio leidiniuose, paskelbta 26 t.y. 73 % daugiau nei planuota.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

14 PROGRAMA. Gyventojų sergamumo ir mirtingumo mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas ir modernizavimas. Jai skirti asignavimai – 13134,0 tūkst. Lt. (planas - 13183,0 tūkst. Lt.).

14 programos tikslai:

1. Mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę.

2. Gerinti sveikatos santykių teisumą, susijusį su lygiomis galimybėmis kiekvienam šalies gyventojui siekti geresnės sveikatos.

3. Suaktyvinti atskirų individų dalyvavimą, formuojant sveikatos politiką.

14 programos 1 uždavinys - sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo užkrečiamų ligų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 543 ‘Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinės strategijos priemonių plano patvirtinimo” ir LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 312 “Dėl darbo grupės užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programos projektui parengti” buvo parengti Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės ekstremalių situacijų atvejais programos dalių projektai:

    • Trichineliozės epidemiologinė priežiūra ir kontrolė.
    • Erkinio encefalito ir Laimo ligos epidemiologinė priežiūra ir kontrolė.
    • Nacionalinė hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema.
    • Pasiutligės profilaktika.

Įgyvendinant Valstybinę lytiškai plintančių ligų profilaktikos programą, tobulinta chlamidijų ir sifilio laboratorinė diagnostika, Herpes genitalis laboratorinė diagnostika, parengtos metodinės rekomendacijos LPL diagnostikai, gydymui ir profilaktikai.

2001 m. vykdant Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą, buvo organizuoti tobulinimosi kursai 400 bendrosios praktikos gydytojų ir 250 bendruomenės slaugytojų TBC profilaktikos ir kontrolės klausimais, buvo tobulinami mikobakteriologinių laboratorijų darbuotojai, TBC registro darbuotojai, gydytojai ftiziatrai. Atspausdintos ir padaugintos TBC registravimo formos. 2001m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 vykdomos Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos parengimas ir pateikimas tvirtinti valstybine perkeltas iš 2001 m I ketvirčio į 2002 m. I ketvirtį.

2001 m. įgyvendinant AIDS profilaktikos ir kontrolės programą, buvo organizuota ir vykdyta ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių asmenų dispanserinė sveikatos priežiūra, efektyvus žyminių infekcijų ir LPL gydymas, ŽIV infekuotų asmenų antivirusinės terapijos monitoringas, antros kartos ŽIV – AIDS stebėjimas remiantis PSO rekomendacijomis. 2001m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 vykdomos AIDS profilaktikos ir kontrolės programos parengimas ir pateikimas tvirtinti valstybine perkeltas iš 2001 m III ketvirčio į 2002 m. III ketvirtį.

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, buvo nupirkti imunobiologiniai preparatai bei švirkštai, organizuota akcija, kurios metu Lietuvos gyventojai buvo informuojami apie erkinį encefalitą, profilaktikos priemones bei sudarytos palankio sąlygos pasiskiepyti. 2001 metais vykdytas projektas “Hepatito B prevencija paauglių tarpe”, projekto pagrindinis tikslas buvo informuoti paauglius ir jų tėvus apie hepatitą B ir profilaktikos priemones ir sudaryti palankias sąlygas pasiskiepyti nuo hepatito B. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.661 “Dėl epidemiologinės poliomielito priežiūros Lietuvos Respublikoje” asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms pavesta tęsti poliomielito epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugos nuo žmogaus imunodeficito viruso infekcijos poveikio priemonių įgyvendinimą, minimizuoti ŽIV/AIDS epidemijos medicininį, socialinį, ekonominį, psichologinį ir kitą poveikį šalies gyventojų sveikatai ir socialiniam gyvenimui, buvo vykdomi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros bei kontrolės, 95/1729/EB; 96/647/EB; 91/317/EEB (AIDS profilaktika ir kontrolė); organizuojant Valstybinės AIDS profilaktikos ir kontrolės programos valdymą ir priemonių įgyvendinimą, administruojant programos priemonių vykdymą visoje Lietuvos teritorijoje.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

,,NO-TB BALTIC TUBERCULOSIS” 1999-2001 projekto pasekoje Lietuvoje 3 pilotiniuose rajonuose (Kelmės, Kaišiadorių, Varėnos) buvo įgyvendinta DOTS - Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduota tuberkulioze sergančiųjų gydymo strategija. Reorganizuojamas tuberkuliozės laboratorijų tinklas, mažinamas laboratorijų skaičius, įkurta 14 šiuolaikinių tuberkuliozės mikroskopijos centrų atsparių tuberkuliozės sukėlėjo formų nustatymui.

Siekiant užtikrinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje darbo grupėje dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės Baltijos jūros regione 2001 buvo sudarytos penkios darbo grupės:

  1. ,, Atsparumas antimikrobiniams vaistams ir hospitalinės infekcijos”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

  • prisijungti prie Europos Sąjungoje veikiančios atsparių mikroorganizmų stebėjimo programos, kartu tobulinant mikrobiologinę diagnostiką ir steigiant ,,Referens” laboratoriją;
  • diegti kliniškai ir epidemiologiškai svarbių hospitalinių infekcijų stebėjimo sistemą;
  • diegti moksliniais tyrimais pagrįstą hospitalinių infekcijų valdymą;
  • tobulinti specialistų ikidiplominį ir podiplominį mokymą.

  1. ,,AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų prevencija”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

  • vaistų prieinamumo gerinimas, neleidžiant plisti ŽIV virusui iš motinos vaikui;

 narkotikų vartojimo kalėjimuose žalos mažinimą;

 narkomanijos pagalbos prieinamumo gerinimas ir tinklo (network)
įkūrimas - "žemo slenksčio" veikl
a (low threshold activities);

 lytiškai plintančių infekcijų prevencijos tinklo plėtimas;

 jaunimo centrų tinklo Lietuvoje plėtimas.

  1. ,,Epidemiologinė priežiūra ir vakcinacija”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

  • Epidemiologinių duomenų rinkimą,vykdant užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą pagal WHO/EU standartus ir definicijas;

 Sukurti skubią informacinę sistemą užkrečiamųjų ligų tarptautiniai kontrolei Baltijos jūros regione vykdyti;

 Visiems prieinamą vakcinaciją, vykdant nacionalines imunoprofilaktikos programas;

  1. ,,Tuberkuliozė”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

  • Toliau diegti tiesiogiai stebimo ir kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo modelį (DOTS), kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir tarptautinė kovos su tuberkulioze ir plaučių ligomis unija (IUATLD).
  • Sukurti PSO ir IUATLD rekomenduotą registracijos sistemą, sustiprinti bakteriologinę diagnostiką ir skreplių mikroskopiją, diegti visoje šalyje tiesiogiai stebimą gydymą, kuris turi būti nemokamas.

  1. ,,Pirminė sveikatos priežiūra”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

  • Tęsti Pirminės sveikatos priežiūros raidą, akcentuojant užkrečiamųjų ligų priežiūrą bei stebėjimą;
  • Vykdyti gripo imunizaciją pirminėje sveikatos priežiūroje kaimo grandyje.
  • Vykdyti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų monitoringą, siekiant pagerinti infekcinių ligų kontrolę.

Ministrų Tarybos ir Šiaurės visuomenės sveikatos institutų 1998-2001„Infekcinių ligų kontrolė Barenco ir Baltijos jūros regione” projekto metu kaip ir kasmet buvo organizuojami tarptautiniai epidemiologijos kursai, kurių metu apmokyti 63 Lietuvos gydytojai. Pagal minėtą projektą Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro registras bei visuomenės sveikatos centrų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriai buvo aprūpinti kompiuterine įranga duomenų apie užkrečiamąsias ligas pasikeitimui šalyje sisteminimui.

Bendradarbiaujant su JT Vystymo programa, Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos programa, NVO ir kitomis institucijomis, plečiamas Baltijos regiono ŽIV/AIDS informacinis tinklas, plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas su regiono šalių institucijomis kuriant elektroninius biuletenius, žurnalus ir kt.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytų vertinimo kriterijų palyginimas bus atliekamas gavus oficialius 2001 metų statistinius duomenis apie vidutinę gyvenimo trukmę bei sergamumą užkrečiamomis ligomis.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

14 programos 2 uždavinys - sumažinti gyventojų sergamumą, invalidumą ir mirtingumą nuo neinfekcinių ligų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Įgyvendinant Valstybinę psichikos ligų profilaktikos programą, buvo siekiama ligotumo psichikos ligomis bei savižudybių skaičiaus mažinimo; pirminės psichikos sveikatos priežiūros plėtojimo ir visuomeninės psichikos sveikatos stiprinimo. Buvo tobulinama įstatyminė bazė bei vykdomas statistikos ir epidemiologijos duomenų kaupimas ir analizė.

Parengtas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo projektas, suderinant jį su Civiliniu kodeksu ir 2001 liepos 5 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Seime nutarimu Nr. IX-429.

Parengti pavyzdiniai savivaldybių narkotikų kontrolės komisijos nuostatai ir pateikti derinimui Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Parengtas Nacionalinės savižudybių prevencijos strategijos projektas, kuriam pritarė Valstybinė psichikos sveikatos komisija ir Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija.

Įgyvendinant Valstybinę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą, surinkti duomenys ir palyginti su Europos šalių duomenimis apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, išanalizuoti, parengti kraujagyslių ir širdies ligų registro duomenys perdavimui į statistikos analizės programas, kliniškai stacionare ištirta 300 ligonių, sergančių ūmiais koronariniais sindromais, ambulatoriškai gydyta 300 ligonių hipolipidiniais vaistais, ambulatoriškai kontroliuota lipidemija ir kraujo krešėjimas, sukurta duomenų bazės kompiuterinė programa.

Vykdant Valstybinę traumatizmo profilaktikos programą, surinkta medžiaga apie traumatizmą žurnalams “Sveikatos mokslai” Nr.3-4 ir “Sveikatos aplinka”, organizuota Respublikinė konferencija “Traumatizmo profilaktika” bei išleisti 2 leidiniai konferencijos tematika.

Medicinos pagalbos motinai ir vaikui programos parengimas 2001 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 perkeltas į 2002 m. IV ketvirtį.

Vykdant Burnos sveikatos programos vaikų dantų ėduonies profilaktikos paprogramę, išleisti metodiniai leidiniai “Sveiki pieniniai dantys - sveikas vaikas”, “Mitybos vaidmuo karieso profilaktikai”, “Fluoro kiekis Vakarų Lietuvoje ir vaikų dantų ėduonies profilaktika”, “Pirmųjų nuolatinių dantų dygimas ir priežiūra”. Parengtos ir išleistos mokymo – metodinės priemonės gydytojams stomatologams “Pieninių dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatybės”. Ištirtas stomatologinės baimės paplitimas ir ją lemiantys faktoriai 12-15 metų Vilniaus miesto moksleivių tarpe, apmokyti 500 Vilniaus moksleivių burnos higienos ir kitų karieso profilaktikos metodų. Pravestos konferencijos vaikų dantų ėduonies profilaktikos klausimais Vilnius apskrities vaikų darželių auklėtojams ir gydytojams stomatologams ir Kauno miesto ir apskrities pedagogams ir gydytojams. Išleistas leidinys “Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies profilaktika”. Vykdomas ankstyvojo dantų ėduonies rizikos veiksnių išaiškinimas ir profilaktika, tęsiama ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa Kauno miesto vaikų ugdymo įstaigose, vykdoma perinatalinė vaikų dantų ėduonies profilaktika, atliktas moksleivių dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo tyrimas, paruoštos ir išleistos vaizdinės priemonės: lipdukai, lankstinukai.

Vykdant Valstybinę sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programą, parengtas ankstyvosios reabilitacijos tarnybų tinklo modelis, parašytas mokslinis darbas “Kompleksinės pagalbos poveikis vaikams su raidos sutrikimais visuomenėje”, pravesta tarptautinė mokslinė praktinė konferencija “Vaikų psichinė sveikata”.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Gautų rezultatų apie mirtingumą nuo išeminės širdies ligos bei sergamumą psichinėmis ligomis palyginimas su numatytais strateginiame veiklos plane bus atliktas gavus oficialius 2001 metų statistinius duomenis.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

14 programos 3 uždavinys - sudaryti sąlygas invalidų ir žmonių sergančių chroninėmis ligomis gyvenimo kokybei gerinti, diegiant į praktiką naujausius mokslo pasiekimus ir technologijas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vykdant NAPP teisės derinimo priemonių planą, parengtas ir 2001 m. birželio 28 d. priimtas LR slaugos praktikos įstatymas Nr. IX-413. Šis įstatymas nustato slaugos praktikos teisinius pagrindus, slaugytojų teises ir pareigas. Taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti 6 minėtą įstatymą įgyvendinantys teisės aktai: SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.511 ,,Dėl bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.512 ,,Dėl slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.513 ,,Dėl slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.514 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti yra būtina licencija, sąrašo tvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.515 ,,Dėl slaugos paslaugų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.516 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti būtinas sertifikatas, sąrašo tvirtinimo”.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdomas Health & Care Tech grupės bei Švedijos Eksporto Tarybos projektas ,,Pilni techniniai sprendimai sveikatos apsaugai, informacinėmis technologijomis paremtas mokymas, orientuotas į darbo procesą” 2001-2002, kurio pirmojoje dalyje ,,pilotine”sveikatos priežiūros įstaiga pasirinkta Panevėžio ligoninė.

Vykdant Audinių ir organų donorystės propagavimo programą, parengta ir vykdoma Nacionalinio organų transplantacijos biuro veiklos viešinimo programa: NOTB veikla viešinta žiniasklaidoje, dalyvauta radijo laidose; Žmogaus audinių ir organų donorų ir recipientų registro funkcionavimui vykdyta donorų kortelių gamyba ir kt.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

15 PROGRAMA. Sveikatos sistemos priežiūra. Jai skirti asignavimai – 82060,3 tūkst. Lt. (planas – 89650,0 tūkst. Lt.).

15 programos tikslai:

1. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą, racionalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.

2. Išdėstyti efektyviai ir racionaliai paslaugas, koncentruoti aukštų technologijų brangią specializuotą medicinos pagalbą universitetinėse ir regioninėse ligoninėse.

15 programos 1 uždavinys– suformuoti efektyvią apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. pateikta tvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nauja sudėtis ir jos pakeitimai:

1. Patvirtinta 2001 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 299 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.03.21, Nr.: 24, Publikacijos Nr.: 796).

2. Patvirtinta 2001 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 694 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.06.15, Nr.: 51, Publikacijos Nr.: 1776)

3. Patvirtinta 2001 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1138 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.09.26, Nr.: 82, Publikacijos Nr.: 2863)

Pirminės sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos finansavimo tvarka bus parengta patvirtinus Greitosios medicinos pagalbos koncepciją, kurios parengimas 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 perkeltas į 2002 m. I ketvirtį.

2001 m. buvo parengtas ir derinamas su kitomis žinybomis apdraustųjų valstybės lėšomis įmokų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nustatymo metodikos projektas. 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 jos parengimas ir patvirtinimas perkeltas į 2002 m. II ketvirtį.

2001 m. birželio 6 d. Sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. 33-25-279 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pateikė projektą ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros principinių nuostatų”. Suformuoti apskrityse ir savivaldybėse asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo koncepciją problematiška, kadangi vėluoja regioninio valdymo reforma.

2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo priemonių plano parengimas ir patvirtinimas perkeltas į 2002 m. I ketvirtį.

Buvo vykdomos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (pagal Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą – NAPP) sustiprinimo priemonės: įteigtos 2 kompiuterinės darbo vietos, sudarytos galimybės naudotis internetu ir prieiti prie ES duomenų bazės, sukurtas tarnybos internetinis puslapis, įsigyta medicinos prietaisų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo”, įgyvendinimas 2001 metais:

    1. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas 1,4,14, 15, 16, 17, 19, 25, 28, 29, 47 straipsnių bei V skyriaus pakeitimo ir X skyriaus pripažinimo netekusiu galios suderintas su Civiliniu kodeksu ir patvirtintas 2001 m. liepos 5 d. Nr. IX-429;
    2. Įstatymo, reglamentuojančio fizinio asmens gimimo momento konstatavimo kriterijus ir tvarką, projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 26 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP-830);
    3. Norinčių susituokti asmenų sveikatos dokumento forma, patvirtinta 2001 m. birželio 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 328;
    4. Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju, sąrašas patvirtintas 2001 m. liepos 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 386;
    5. Medicininių kontraindikacijų, neleidžiančių tapti įvaikintojais, sąrašas, patvirtintas 2001 m. liepos 24 d. sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 404/96;
    6. Sveikatos pažymėjimo, kurį turi pateikti asmuo, norintis tapti vaiko globėju(rūpintoju) forma, patvirtinta 2001 m. birželio 19 d. sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 349/79;
    7. Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP – 845);
    8. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 4, 5, 7, 17, 20, 22, 25, 28, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 21, 26, 29, 90, 36, 37, 38 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP – 849), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;
    9. Sveikatos sistemos įstatymo 22, 88 straipsnių pakeitimo ir 89, 90, 91, 93 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 794), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;
    10. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 796), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;
    11. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 795), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;
    12. Parengta ir 2001 m. lapkričios 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1400 patvirtinta Pažymėjimų apie vaiko gimimą išdavimo tvarka.

Parengti pasiūlymai savivaldybėms dėl joms priklausančių įmonių privatizavimo ir 2001 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 31-25-145 pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Sudaryta ir 2001 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 31-27-643 pateiktas Valstybės įmonei Valstybės turto fondui valstybės kontroliuojamų vaistinių, kitų sveikatos sistemos privatizuotinų įmonių bei įstaigų sąrašas.

Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl kreditorinio įsiskolinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms grąžinimo tvarkos patvirtinimo” projektas ir 2001 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 01-25-1043 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM yra įgaliota 2001 – 2003 m. parengti programą ir apmokyti medicinos prietaisų gamintojus diegti direktyvų 90/385/EEB, 93/42/EEB, 98/79/EEB reikalavimus. Vykdant šią priemonę buvo surengti mokymo seminarai, pasinaudojant 2000 m. SEIL programos bei 2001 m. TAIEX programų lėšomis, parengta ir 2001 m. kovo 15 d. sveikatos apaugos ministro įsakymu Nr. 176 patvirtinta pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarka, kuri panaikino ankstesnę medicinos normą MN – 4 :1993 ,,Medicinos gaminiai. Aprobavimo tvarka”. Pagal naujai patvirtintą tvarką, Lietuvos medicinos prietaisų gamintojai ir įvežėjai, prieš teikiant į rinką medicinos gaminius, yra mokomi įsisavinti direktyvų reikalavimus. Pradėtas rengti EK dokumentų – rekomendacijų, susijusių su medicinos prietaisų direktyvų įgyvendinimu, paketas. Sustiprinant akredituotą medicinos prietaisų sertifikavimo centrą ,,Sertika”, praplečiant akreditavimo sritį pagal medicinos prietaisų direktyvų reikalavimus, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM rengia reikiamą dokumentaciją bei įrangą.

2001 m. vasario 8 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 101 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 ,,Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas" ir ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 100:2001 ,,Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas" patvirtinimo (Žin., 2001, Nr.15-467).

2001 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 679 dėl Lietuvos medicinos normos MN 102:2001 ,,In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas patvirtinimo ir dėl sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 ,,Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos keitimo” (Žin., 2002, Nr. 9-323).

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutarties dėl laikino, neapmuitinto medicininės, chirurginės ir laboratorinės įrangos, naudojamos skolintinai ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose diagnozavimui ir gydymui, importo ratifikavimo įstatymo projektas.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Nuo 2001 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo 2001 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas Nr. IX-413. Pagrindinė naujovė - iki 2003 m. spalio 1d. visi bendrąja slaugytojo praktika besiverčiantys slaugytojai turės įgyti bendrosios praktikos slaugytojo licencijas ir sertifikatus, o specialiąja slaugytojo praktika - akušerės, vaikų slaugytojos ir kt. - iki 2005 m.

Slaugos specialistai rengiami pagal naujas, atitinkančias užsienio šalių reikalavimus mokymo programas. Dabar slaugytojas - visiškai savarankiškas specialistas. Jų kompetencijai priklauso ligų prevencija, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, rizikos veiksnių profilaktika, ne tik fizinė, bet ir psichinė bei socialinė pacientų priežiūra. Tai ir finansiškai efektyvu - slaugytojo teikiamos paslaugos gerokai pigesnės.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti Slaugos praktikos įstatymą įgyvendinantys teisės aktai :

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.511 ,,Dėl bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo”,

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.512 ,,Dėl slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo”;

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.513 ,,Dėl slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo”;

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.514 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti yra būtina licencija, sąrašo tvirtinimo” ;

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.515 ,,Dėl slaugos paslaugų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo”;

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.516 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti būtinas sertifikatas, sąrašo tvirtinimo”.

Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vadovų 2001 m. rugpjūčio 24 d. bendru įsakymu Nr.449/254/108 patvirtinti “Minimalūs medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimai.” Šiuo dokumentu nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kurie privalo būti įgyvendinti laivuose, siekiant užtikrinti tinkamą medicinos pagalbos teikimą laivų įgulų nariams jūroje. Patvirtintuose reikalavimuose pateiktas būtinų medicinos atsargų sąrašas, nustatyta, kaip už medicinos pagalbą laivuose atsakingi asmenys turi pasiskirstyti pareigomis, kaip jie turi būti apmokomi, taip pat pateikiama laivo medicininių atsargų tikrinimo schema. Reikalavimai parengti vadovaujantis Europos Bendrijos Tarybos 1992 m. kovo 31 d. direktyva 92/29/EEB dėl minimalių saugos ir medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimų. Minimalūs medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimai bus taikomi nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Sveikatos apsaugos ministerija, plėtojant informacinių technologijų vystymą bei diegimą: kuria, tvarko ir administruoja Valstybinį sveikatos priežiūros įstaigų registrą, atliko Valstybinio sveikatos priežiūros įstaigų registro ikiprojektinę informacinės sistemos analizę, parengė Registro projekto specifikacijos projektas (į registro duomenų bazę įrašyti 1166 licenciją gavusių/perregistravusių sveikatos priežiūros įstaigų duomenys); kuria, tvarko ir administruoja Medicinos gaminių registrą, atliko žinybinio Medicinos prietaisų registro ikiprojektinę informacinės sistemos analizę, parengė Registro projekto specifikacijos projektą (į registro duomenų bazę įrašyti 957 aprobuotų medicinos gaminių duomenys); tvarko ir administruoja Gydytojų medicinos praktikos licencijų registrą, pagal naujus poreikius modifikavo Gydytojų medicinos praktikos licencijų registro duomenų bazės struktūrą, modifikavo programinę įrangą, reikalingą esantiems registro duomenų bazėje duomenims perkelti į pakeistos struktūros registro duomenų bazę (į registro duomenų bazę įrašyti duomenys 1210 gydytojų licencijavimo ir sertifikavimo bylų) ir kt.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

2001 m. birželio 6 d. Sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. 33-25-279 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pateikė projektą ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros principinių nuostatų”. Suformuoti apskrityse ir savivaldybėse asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo koncepciją problematiška, kadangi vėluoja regioninio valdymo reforma.

Gautų rezultatų apie privačia praktika užsiimančių gydytojų skaičiaus padidėjimą palyginimas su numatytais strateginiame veiklos plane bus atliktas gavus oficialius 2001 metų statistinius duomenis.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

15 programos 2 uždavinys– Detalizuoti sveikatos priežiūros paslaugas pagal ligų profilius, tobulinti sveikatos finansavimo modelį.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įteisinti sveikatos priežiūros paslaugų lygiai : Privalomojo sveikatos draudimo tarybų metu buvo priimti ir 29 sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti asmens sveikatos priežiūros stacionaro detalizuotų gydymo profilių paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai, reglamentuojantys paslaugų teikimą pagal paslaugos lygius. Šių teisės aktų pagrindu bus galima pereiti prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo ne pagal įstaigos lygį, o pagal paslaugų teikimo lygį.

Parengta detalizuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainų tvirtinimo tvarka: 2001 03 30 Privalomojo sveikatos draudimo taryba priėmė nutarimą Nr. 2/6 -1 "Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 2001, Nr.30-996). Šiuo nutarimu patvirtintos stacionaro detalizuotų gydymo profilių kainos balais, kurie rodo teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų realius kaštus. Paslaugų kainos išreikštos balais rodo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų 100 proc. finansavimo. Ir toliau išlieka problema, kaip užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokesčių savalaikį pervedimą bei užtikrinti, kad dalis lėšų pervedamų iš biudžeto už valstybės lėšomis apdraustuosius tendencingai ne mažėtų, o išliktų tame pačiame įmokų mokėjimo dydyje. Nes priešingu atveju vis mažinamos įplaukos į PSDF biudžetą didina PSDF biudžeto kreditorinį įsiskolinimą, kas neleidžia užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei efektyvumo.

Rengiant Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas, įteisinančias galimybę pacientams papildomai susimokėti už paslaugas:

parengtas ir 2001 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.149 patvirtintos priemonės XI - 3 "Dėl valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis, nustatymo metodikos" projektas, kuris yra derinamas su kitomis žinybomis;

2001 m. lapkričio 9 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.584 sudarytos tarpžinybinės darbo grupės parengtas ,, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas", įgyvendinant 2001m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo Nr.49 išrašo 10 punkto reikalavimą ,,Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimas".

2001 metais buvo tęsiamas Nacionalinės vėžio kontrolės programos, Medicinos pagalbos motinai ir vaikui, Visuomenės sveikatos plėtros, Burnos sveikatos, Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo, Kauno medicinos universiteto klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo, Lietuvos patologinės anatomijos tarnybos technikos renovacijos, Valstybinių sveikatos programų vystymo, Neinfekcinių ligų prevencijos programų įgyvendinimas. Panaudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr.359 ,,Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje numatytų 2001 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus” (bei vėlesnėmis jo redakcijomis) patvirtintas lėšas, sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos modernia medicinos įranga. 2001 metais pradėtas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas rentgenodiagnostine įranga, vykdant Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje programą..

Kartu su aukštojo mokslo įstaigomis kasmet organizuojant mokymo, tobulinimosi išvažiuojamuosius ir vietinius kursus sveikatos priežiūros specialistams pagal patvirtintą specialybių sąrašą, Sveikatos apsaugos ministerija atliko sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo ir finansavimo analizę ir parengė sutartis dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo ir su tuo susijusių išlaidų padengimo 2001 metų sausio – gruodžio mėnesiais su Kauno medicinos universitetu, Klaipėdos universitetu, Vilniaus universitetu bei bendradarbiavimo sutartis tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto dėl medicinos praktika besiverčiančių gydytojų bei gydytojų stomatologų profesinės kvalifikacijos tobulinimo.

Naujos sutarčių sudarymo tarp teritorinių ligonių kasų ir privačių bei viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos parengimas 2001 m. spalio 4 d. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1196 buvo perkeltas į 2002 m. III ketvirtį.

Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina pavyzdinius nuostatus (LNSS valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdiniai nuostatai yra patvirtinti 2000 m. kovo 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu), Tipinių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų nuostatų parengimo buvo atsisakyta, suderinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1156 perkėlė esamos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarkos tobulinimo parengimą į 2002 m. II ketvirtį.

Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos parengimas 2001 m. spalio 4 d. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1196, perkeltas į 2002 m. II ketvirtį, numatant parengti sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepciją.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. kovo 26 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 192 ,,Dėl užsienyje įgytos bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų tvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.29-951).

2001 m. kovo 26 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 192 ,,Dėl užsienyje įgytos bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų tvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.29-951).

2001 m. birželio 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 319 ,,Dėl užsienyje įgytos vaistininko profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.50-1761).

2001 m.lapkričio 23 d. sveikatos apsaugos ministro 2001-11-23 įsakymas Nr. 612/564/411 ,,Dėl geros laboratorinės praktikos principų bei geros laboratorinės praktikos principų laikymosi kontrolės ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 102-3643).

2001 m. birželio 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2001 m. birželio 5 d. Nr. 319 ,,Dėl užsienyje įgytos vaistininko profesijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų patvirtinimo” ” (Žin., 2001, Nr.50-1761).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Parengta sveikatos apsaugos sistemos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, kuri integruota į bendrą šalies ekonominę programą.

Parengtas patologijos tyrimų teikimo ir apmokėjimo tvarkos projektas kartu su patologijos tyrimų vystymo programa, kuri sudaro sąlygas vystyti prevenciją ir efektyvią ligų diagnostiką.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis parengta išlaidų, tenkiančių sveikatos sistemos sektoriui priklausomai nuo BVP dinamikos analizė. Atlikta lėšų, tenkančių atskiriems valstybės sektoriams analizė bei jų dinamika priklausomai nuo BVP. Ši medžiaga buvo pateikta LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui, svarstant 2002m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetus.

Metodiškai vadovauta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms kokybės užtikrinimo veikloje, platinant informaciją sveikatos priežiūros kokybės klausimais, konsultuojant bei aprūpinant metodine medžiaga asmens sveikatos priežiūros įstaigas (2001m. gruodžio mėn. teorinio – praktinio seminaro “Kokybės sistemos diegimas sveikatos priežiūros įstaigose – sveikatinimo veiklos konkurencingumo pagrindas” metu 74 sveikatos priežiūros įstaigų, jų padalinių ir vidaus audito specialistai gavo metodinę medžiagą “Rekomendacijas kokybės vadybos sistemoms Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose”, skirtą 1998-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakymui Nr. 571 “Dėl lokalaus medicininio audito nuostatų” įgyvendinti).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinys įgyvendintas – Privalomojo sveikatos draudimo tarybų metu buvo priimti ir 29 sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti asmens sveikatos priežiūros stacionaro detalizuotų gydymo profilių paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai, reglamentuojantys paslaugų teikimą pagal paslaugos lygius. Uždavinio vykdymas yra tęstinis, ir toliau bus tęsiamas 2002 metais.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

15 programos 3 uždavinys – Įdiegti naujas medicinines technologijas sveikatos priežiūroje pagal planines investicines lėšas.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Buvo toliau įgyvendinama investicinė Pirminės sveikatos priežiūros programa, apskrityse vykdomas Lietuvos sveikatos projektas. 2001 metais, panaudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr.359 ,,Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje numatytų 2001 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus” Pirminės sveikatos priežiūros programai patvirtintas lėšas, buvo tęsiamas šalies pirminės sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas medicinos įranga, transporto priemonėmis skirtomis bendrosios praktikos gydytojams. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos projektą, keturiose apskrityse 2001 metais renovuoti ir aprūpinti įranga 85 Bendrosios praktikos gydytojų centrai, įsteigti 5 psichikos sveikatos centrai. Intensyviai vyko paruošiamasis darbas (duomenų kaupimas, analizė, tolesnių etapų detalizavimas ir pan.) tolesniam projekto įgyvendinimui.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

16. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 metų programa jos įgyvendinimui skirti asignavimai – 406,7 tūkst. Lt. (planas – 500,0 tūkst. Lt.).

Programos tikslai:

  1. Siekti sumažinti jaunų žmonių, vartojančių narkotikus skaičių.
  2. Plėsti narkomanų ir ŽIV užsikrėtusių asmenų ilgalaikę medicininę ir socialinę reabilitaciją, įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje suformuojant šių įstaigų tinklą.
  3. Sukurti narkotikų kontrolės teisinius mechanizmus bei tobulinti esamą teisinę bazę, kaip vieną svarbiausių užduočių, siekiant sumažinti narkotikų pasiūlą šalyje.

16 programos 1 uždavinys - vykdyti narkomanijos prevenciją bendruomenėje ir ugdymo įstaigose.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vykdant programą buvo plėtojama sveikų mokyklų programa, remiami organizacijų parengti narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektai, organizuotas psichologinis-pedagoginis darbas su rizikos grupės vaikais ir jaunimu.

Narkomanijos prevencijos buvo vykdoma per masinės informacijos priemones (skelbti informaciniai straipsniai spaudoje, rengtos laidos per radiją, TV).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant ACQUIS programą narkotikų kontrolės srityje bei vykdydant Dvynių projektą LT00-JH-01 “Nelegalių narkotikų poreikio ir pasiūlos mažinimo pajėgumų stiprinimas”, 2001 m. spalio 24 d. sveikataos apsaugos ministro įsakymu Nr.567 „Dėl Nacionalinio narkotikų informacijos centro įkūrimo“ nuo 2001 m. lapkričio 1 d. įsteigtas Valstybiniame psichikos sveikatos centre Nacionalinį narkotikų informacijos centrą, finansuojamą iš Dvynių projekto.

2001 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui Europos Tarybos (ET) Pompidou (Pompidu) grupėje, kovojančioje su piktnaudžiavimu narkotikais ir neteisėta narkotikų apyvarta bei pavedė Užsienio reikalų ministerijai informuoti ET generalinį sekretorių apie šį Lietuvos apsisprendimą. Tai pagerins Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su narkomanijos plitimu.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio ir programos vykdymas yra nuolatinis. Gautų rezultatų palyginimas su numatytais programoje bus atliktas gavus oficialius 2001 m. statistinius duomenis.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Numatytos programoje priemonės įvykdytos.

16 programos 2 uždavinys - įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Plėtojant paslaugas vaikams ir jaunimui, vartojantiems narkotikus, pradėjo veikti priklausomybės ligų centrai Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vilniaus priklausomybės ligų centre atidarytas sergančiųjų narkomanija paauglių skyrius, mieste padidėjo abstinencijos gydymo vietų skaičius nuo 9 iki 24. Paruošti alkoholizmo ir narkomanijos gydymo ir medicininės reabilitacijos standartai, kurie šiuo metu svarstomi.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Atitinka Europos Sąjungos nuostatoms sukurti narkotikų poreikio mažinimo priemonių sistemą.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Pagalba vaikams ir jaunimui vartojantiems narkotikus ir sergantiems narkomanija dėl nepakankamo finansavimo dar nepakankamai prieinama pirminėje sveikatos priežiūroje ir stacionaruose, įskaitant medicininę reabilitaciją. Statistiniai duomenys apie 2001 m. mirčių skaičių dėl priklausomybės nuo narkotikų bus prieinami 2002 m. kovo mėn. Preliminariais Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2002 m. dėl narkotikų užregistruotos 47 mirtys (2000 m. –61). Nevisiškai pavyko sustabdyti 2001 m. ŽIV infekcijos plitimą tarp narkomanų (2000 m. 47, 2001 m. – 56).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šio uždavinio įgyvendinimui neįvykdytų priemonių nėra.

16 programos 3 uždavinys - parengti sveikatos priežiūros įstatymų pakeitimus ir papildymus, užtikrinant priklausomybės ligonių sveikatos priežiūrą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Atitinka ES nuostatoms sukurti narkotikų poreikio mažinimo priemonių sistemą bei teisės aktus narkotikų kontrolės srityje su ES reikalavimais.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdant programą buvo rengiami teisės aktų projektai, nustatantys papildomus lėšų šaltinius ir kompensavimą už būtinuosius vaistus, kad būtų prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos vaikams ir jaunimui, vartojantiems narkotikus arba sergantiems narkomanija, pirminėje sveikatos priežiūros lygyje.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Sveikatos priežiūros įstatymų tobulinimas, užtikrinant priklausomybės ligonių sveikatos priežiūrą, leistų sumažinti komplikacijų bei mirčių skaičių dėl priklausomybės nuo narkotikų. Šio uždavinio vykdymas yra tęstinis, jo įgyvendinimas yra nuolat vykdomas. Problemos: nepakankamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, vykdant formalizuotą veiklą, finansavimo trūkumas, organizuojant narkomaniją sergančiųjų sveikatas priežiūrą (neišspręstas narkomanų gydymo per ligonių kasas klausimas).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

17 PROGRAMA. Nacionalinė vaistų politikos programa. Jos įgyvendinimui skirta – 1649,6 tūkst. Lt. (planas – 2376,0 tūkst. Lt.). Programą vykdo Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

17 programos tikslai:

1. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, atitinkantys ES šalyse taikomus reikalavimus.

2. Užtikrinti svarbiausių vaistų įperkamumą, skatinti racionalų vaistų vartojimą.

3. Tobulinti vaistų kompensavimo sistemą, siekiant, kad reikalingiausi vaistai būtų kompensuojami iš PSDF biudžeto lėšų.

17 programos 1 uždavinys - ES teisę farmacijos srityje perkelti į nacionalinę, atitinkamai pertvarkyti farmacijos įmonių veiklą, gerinti vaistų rinkos kontrolę.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Parengtas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriam 2002 m. sausio 3 d. buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 466 patvirtino Lietuvos farmacijos pramonės tarptautinės integracijos programą ir jos įgyvendinimo priemones.

Išsiderėtas pereinamasis laikotarpis nuo 2004-01-01 iki 2007-01-01 vaistų, įregistruotų 2004-01-01, registravimo dokumentacijai peržiūrėti ir parengti pagal Acquis reikalavimus. Nuostata patvirtinta 2001 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 305 „Dėl LR derybinių pozicijų derybose dėl narystės ES patvirtinimo“. Pereinamojo laikotarpio išsiderėjimas sudarys sąlygas vietinei pramonei laipsniškai persitvarkyti pagal geros gamybos praktikos reikalavimus, o po to sutvarkyti vaistų registravimo bylas. Tai sumažins finansinę ir organizacinę įtampą farmacijos pramonės įmonėse, sudarys palankesnes sąlygas joms persitvarkyti pagal ES reikalavimus, sustiprins vietinę farmacijos pramonę, sudarys sąlygas Lietuvos farmacijos pramonei konkuruoti su užsienio vaistų gamintojais.

2001m. rugpjūčio 28 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 455 patvirtintas dažiklių, leidžiamų naudoti vaistų gamyboje sąrašas. Juo pilnai įteisintos ET78/25EEC direktyvos nuostatos.

2001 m. gruodžio 22 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 669 patvirtintos Bendrosios vaistinių preparatų registravimo taisyklės. Teisės aktu įteisintos Europos Tarybos ir Parlamento 2001-11-06 direktyvos 2001/83/EC ,,Dėl žmonėms skirtų vaistų Bendrijos kodekso“ nuostatos, reglamentuojančios vaistinių preparatų registravimą”.

Taisyklių įsigaliojimo terminai nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje derybose dėl narystės ES nustatytais terminais. Taisyklės įsigalioja 2004 m. sausio 1 d., išskyrus Europos Sąjungoje centralizuotu arba savitarpio pripažinimo būdu įregistruotus vaistinius preparatus, kuriems taisyklės taikomos nuo Taisyklių paskelbimo ,,Valstybės žiniose“ (numatoma paskelbti sausio mėn. I pusėje). Preparatų, įregistruotų iki 2004 m. sausio 1 d., dokumentacijos sutvarkymui pagal taisykles, taikomas pereinamasis laikotarpis – nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. Visų Lietuvos Respublikoje registruotų preparatų registravimo bylos iki 2004 m. sausio 1 d. turi būti papildytos dokumentu, liudijančiu, kad preparato gamyba atitinka Europos Sąjungos nustatytus vaistų geros gamybos praktikos reikalavimus.

Parengti papildomi imunologinių vaistinių preparatų registravimo reikalavimai. Juos numatoma patvirtinti kaip Bendrųjų vaistinių preparatų registravimo taisyklių priedą 2002 m. sausio mėn.

2001 m. birželio 5 d. SAM įsakymu Nr. 319 patvirtinta užsienyje įgytos vaistininko profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo tvarka, parengta vadovaujantis ET 85/433/EEB direktyva.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Įgyvendinant Lietuvos farmacijos plėtros tarptautinę programą ir jos įgyvendinimo 2001-2003 m. priemonių planą bus sudarytos palankesnės teisinės ir ekonominės prielaidos vietinės farmacijos pramonės persitvarkymui. Kai vaistai bus gaminami pagal ES reikalavimus, padidės jų eksportas į ES ir kitas šalis, vietinėje rinkoje jie lengviau konkuruos su importuotais vaistais. Tikėtina, kad jie bus pigesni už importuotus, tokiu būdu pagerės gyventojų galimybės įsigyti vaistų

Patvirtintos Geros vaistų platinimo taisyklės sukuria teisinę bazę vaistų platinimo įmonių persitvarkymui pagal ES reikalavimus. Taileis užtikrinti saugų ir kokybišką vaisto kelią iki vartotojo.

Patvirtintas dažiklių, leidžiamų naudoti vaistų gamyboje sąrašas užtikrins dažiklių, atitinkančių ES reikalavimus, kokybę.

Nustatyta vaistininko profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo tvarka sudarys sąlygas pagal ES reikalavimus vykdyti užsienyje įgyto aukštojo farmacijos išsimokslinimo pripažinimą.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

17 programos 2 uždavinys – užtikrinti vaistų prieinamumą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas. Nacionalinės acquis priėmimo

programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001m. gegužės 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 308 patvirtinti Reikalavimai vaistų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos Respublikoje. Jie parengti pagal ET92/27EEC direktyvą. Nereceptiniams vaistams šie reikalavimai taikomi jau dabar, receptiniams bus pradėti taikyti nuo 2003 m. sausio 1 d.

2001 m. sausio 18 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 27 patvirtintos vaistų reklamos taisyklės. Jos parengtos pagal ET92/28EC direktyvą. Įsakymu reglamentuota receptinių, nereceptinių, kompensuojamųjų vaistų reklamos, pavyzdžių teikimo specialistams, reklamos kontrolės tvarka.

Parengtas Vaistų išrašymo ir jų išdavimo/pardavimo vaistinėse taisyklių projektas, kurį planuojama papildyti vaistų paso taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Projektą numatoma patvirtinti 2002 m. I ketvirtį.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Patvirtinti reikalavimai vaistų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui yra neplaninis teisės aktas (nenumatytas TDPP). Patvirtinti reikalavimai vaistų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui lietuvių kalba bus suprantami gyventojams, o tai skatins racionalų vaistų vartojimą.

Patvirtintos vaistų reklamos taisyklės uždraudžia receptinių vaistų reklamą per televiziją ir radiją, reglamentuoja vaistų reklamą kitomis priemonėmis. Tokiu būdu yra didinama reklamos teikimo kontrolė, gyventojai ir specialistai apsaugojami nuo klaidinančios ir neteisingos reklamos įtakos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

17 programos 3 uždavinys – tobulinti vaistų kainodaros principus, skatinti vietinės farmacijos pramonės gamybą, gerinti farmacinių paslaugų kokybę.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

LRV 2001m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 466 patvirtinta Lietuvos farmacijos pramonės tarptautinės integracijos programa. Programoje numatytos priemonės, sudarančios teisines ir ekonomines sąlygas vietinei pramonei persitvarkyti pagal ES reikalavimus.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Patvirtintos Geros vaistų platinimo praktikos taisyklės (sveikatos apsaugos ministro 2001-06-05 įsakymas Nr. 320). Taisyklėmis įteisintos ES 92/25/EEC direktyvos nuostatos. Numatyta visuma priemonių, užtikrinančių kokybiškas vaistų platinimo paslaugas.

Vaistų kainodaros tvarka šiuo metu dar tikslinama, kadangi šios priemonės įvykdymas pagal Teisės derinimo priemonių planą numatytas 2002 m.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šio uždavinio įgyvendinimo neįvykdytų priemonių nėra.

17 programos 4 uždavinys - tobulinti vaistų kompensavimo sistemą, siekiant, kad reikalingiausi vaistai būtų kompensuojami iš PSDF biudžeto.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas. Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Parengtas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų ir Medicinos pagalbos priemonių sąrašų tikslinimo tvarkos, įteisinant ES 89/105/EEB direktyvos nuostatas, projektas.

Naujoji Ligų ir kompensuojamųjų vaistų ir Medicinos pagalbos priemonių sąrašų tikslinimo tvarka, įteisinanti 89/105/EEB direktyvos nuostatas nustato vaistų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į sąrašus kriterijus, numato vaistų kompensavimo paraiškų svarstymą, įvertinant vaisto medicinines, ekonomines bei farmakoekonomines savybes. Numatoma, kad vadovaujantis naujai parengta tvarka visas paraiškos svarstymo laikotarpis neturėtų viršyti 80 dienų, kas sudarys sąlygas ligoniams greičiau gauti reikiamus vaistus ir laiku pradėti gydymą.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

18 PROGRAMA. Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos programa. Jos įgyvendinimui skirti asignavimai – 338,3 tūkst. Lt. (planas – 400,0 tūkst. Lt.).

18 programos tikslas:

1. Persodinti vaikams, sergantiems kraujo vėžiu, kaulų čiulpus jų išgydymo tikslais.

18 programos uždavinys - įrengti operacinę vaikų kaulų čiulpų transplantacijai. Atlikti statybos remonto darbus ir įrengti vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyrį, susidedantį iš 4 pilnos izoliacijos palatų su aktyvia ventiliacine sistema ir būtinomis pagalbinėmis patalpomis bei reikiama medicinine įranga.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Kaulų čiulpų transplantacijos programos įgyvendinimas leido įdiegti į Lietuvos pediatrijos praktiką naują, modernų, pasaulinėje medicinos praktikoje standartizuotą ir ekonomiškai pasiteisinusį gydymo metodą. Kaulų čiulpų transplantacija sumažins onkohematologinęėmis ligomis sergančių vaikų mirtingumą, pagerins jų gyvenimo prognozę, sumažins jų gydymo kaštus. Prognozuojama, kad kaulų čiulpų transplantacijos įdiegimas sumažins vaikams mirtingumą dėl ūminės mieloleukozės 30-40% , aplastinės anemijos – 20-30% , išplitusių solidinių navikų 10-20% , imunodeficitinių ir medžiagų apykaitos ligų – 50-60% . Ši programa susijusi su kitomis vykdomomis programomis: Medicinos pagalbos motinai ir vaikui vystymo programa 1995 – 2002m., Žmogaus organų ir audinių transplantacijos programa 1999 – 2002 m. ir kt.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Programos uždavinys įvykdytas. Atlikti statybos-remonto darbai ir įrengtas vaikų kaulų čiulpų transpalantacijos poskyris, susidedantis iš 4 pilnos izoliacijos palatų su aktyvia ventiliacine sistema ir būtinomis pagalbinėmis patalpomis bei reikiama medicinine įranga.

Įvykdytos priemonės atitinka 2001 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 359 ,,Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 m. programoje numatytų 2001 m. kapitalo investicijų pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus”.

Toliau programa bus tęsiama atliekant kaulų čiulpų transplantaciją vaikams pagal parodymus.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Lietuvos sveikatos priežiūros sistema yra pagrįsta solidarumo principu, kuris įteisintas visuose strateginiuose sveikatos sektoriaus dokumentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programa, o taip pat socialiniai pokyčiai, politinės ir ekonominės reformos integracijos į ES procese, įpareigoja sveikatos politikos strategus dar labiau susirūpinti Lietuvos žmonių sveikata, aktyviai ir kūrybiškai tęsti pradėtą sveikatos apsaugos reformą. Šiandien jau visi - ir Seimas, ir Vyriausybė, ir sveikatos priežiūros specialistai, ir visuomenė - supranta, kad investicija į sveikatą yra investicija į ekonominį ir socialinį valstybės suklestėjimą, investicija į ateitį.

Vykdant ir gilinant reformas, Lietuvos žmonėms turi būti garantuojama prieinama, savalaikė, saugi bei efektyvi sveikatos priežiūra, pagrįsta sveikatos draudimu. Pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas – formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas, ilginti vidutinę gyvenimo trukmę, mažinti gyventojų mirtingumą, tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbą bei valdymą, vykdyti aktyvią infekcinių ligų, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, užkirsti kelią alkoholizmui, narkomanijai, užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs, atitinkantys Europos Sąjungos šalyse taikomus reikalavimus, vaistai, o kompensuojamus vaistus gautų visi gyventojai, kuriems jie reikalingi.

Siekiant įgyvendinti sveikatos sektoriaus artimiausio laikotarpio strategijos tikslus, numatoma: koreguoti asmens sveikatos priežiūros strategiją ir taktiką, restruktūrizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigas, pagrindinį dėmesį skiriant paslaugų prieinamumui ir kokybei; pirminėj sveikatos priežiūroje aiškios, tinkamai pagrįstos, apmokėjimo sistemos už paslaugas tobulinimas; maksimali Sveikatos apsaugos ministerijos įtaka kontroliuojant ligonių kasų piniginius srautus; tvarkyti vaistų politiką; investicinių programų vykdymas; visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos reorganizavimas, pagrindinį dėmesį skiriant ligų prevencijai.

Artimiausiais metais numatoma toliau vykdyti strateginio veiklos plano programas, aktyviai formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sveikatos priežiūros politiką. 2002 m. planuojama restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, stiprinti bendrosios praktikos gydytojo instituciją, gerinant pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tobulinti vaistų ir medicinos priemonių kompensavimo tvarką, užtikrinti, kad visiems pacientams būtų prieinama būtinoji medicinos pagalba. Bus toliau vykdomos integracinės priemonės, tarptautinės programos, diegiant praktikoje naujas technologijos. 2002 metais planuojama parengti ir pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės, AIDS profilaktikos ir kontrolės, vėžio profilaktikos ir kontrolės, informacinės sveikatos sistemos plėtros, motinos ir vaiko, nacionalinės vaistų politikos ir savižudybių prevencijos programų projektus.

Sveikatos apsaugos ministerija sieks, kad auganti šalies ekonomika tiesiogiai atitiktų sveikatos priežiūros finansavimo augimą.

Išorės ir vidaus veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos, įgyvendinant artimiausio laikotarpio prioritetus:

  • sveikatos apsauga nėra prioritetinė sritis;
  • nėra aiškios savanoriškojo sveikatos draudimo vystymosi koncepcijos;
  • valstybinei ligonių kasai nesuteikta teisė skolintis;
  • galiojančios paslaugų bazinės kainos neatitinka realių paslaugų teikimo sąnaudų;
  • senyvo amžiaus asmenų, kurių gydymas yra ženkliai brangesnis, skaičiaus didėjimas;
  • besitęsianti jaunų ir išsilavinusių asmenų migracijos tendencija;
  • nenustatyti įmokos dydžio už valstybės lėšomis draudžiamų asmenų apskaičiavimo kriterijai;
  • nesubalansuotas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas;
  • užsitęsęs vykdomos mokesčių reformos neigiamas poveikis privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms;
  • didėjančio atotrūkio tarp finansinių sveikatos priežiūros galimybių ir prisiimamų politinių įsipareigojimų dėl stojimo į Europos sąjungą pavojus, susijęs su laisvu asmenų judėjimu.;
  • vykstant valstybės valdymo reformai, mažėja centrinių valstybės valdymo institucijų galimybė koordinuoti ir daryti įtaką sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus, priskirtus savivaldos kompetencijai;
  • neparengtos ir nepatvirtintos gydymo metodikos;
  • nesukurtos informacinės sveikatos draudimo sistemos.

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2002 m. vasario 22 d.

Vilnius

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos institucija, formuojanti ir įgyvendinanti bendrą Lietuvos transporto bei ryšių strategiją, visų rūšių transporto saugaus eismo bei ryšių sistemų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką, koordinuojanti visų rūšių transporto bei visų ryšių tinklų ir sistemų sąveiką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos transporto ir ryšių interesus vidaus bei tarptautinėje rinkoje. Siekdama gerinti keleivių ir krovinių vežimą, nustato Lietuvos transporto sistemos bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis. Įgyvendindama Vyriausybės strateginius tikslus ir būdama atsakinga už transporto ir ryšių sektorių veiklą, ministerija kontroliuoja, kad būtų užtikrinta :

šalies tranzito paslaugų per Lietuvą plėtra;

teikiamų vežimo paslaugų prieinamumas visiems transporto rinkos dalyviams;

lygios konkurencinės sąlygos vežėjams;

transporto ir ryšių sektoriaus inovacinių procesų diegimas;

nacionalinių ryšių paslaugų sistemos plėtra;

optimalus valstybės kontroliuojamų įmonių restruktūrizavimas;

transporto neigiamo poveikio aplinkai mažinimas;

saugus eismas visuose transporto sektoriuose.

Strateginiai tikslai.

1.Tranzitinių vežimų per Lietuvą ir su jais susijusių paslaugų plėtros skatinimas.

2.Transporto infrastruktūros formavimas ir jos integravimas į Transeuropinį tinklą.

3.Transporto ir ryšių sistemos institucinio valdymo tobulinimas; administracinių, teisinių ir kitų kliūčių šalinimas laisvam priėjimui prie transporto ir ryšių tinklų; transporto ir ryšių sektoriaus teikiamų paslaugų liberalizavimas.

4.Transporto ir ryšių nacionalinės įstatyminės bazės kūrimas ir tobulinimas; transporto ir ryšių veiklą reglamentuojančių teisės aktų derinimas su Europos Sąjungos juridine baze.

 

II. PROGRAMŲ APRAŠYMAS

1 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Transporto ir ryšių institucinio valdymo tobulinimas. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 6519 tūkst. Lt, faktiškai gauta 6349 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą, sudarant palankias sąlygas verslui plėtoti .

Programos uždavinys. Formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės transporto bei ryšių strategiją ir politiką, nustatyti bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis, koordinuoti visų rūšių transporto bei ryšių tinklų ir sistemų sąveiką

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1 priemonė. Parengti SPAB ,,Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimo programą.

Siekiant liberalizuoti geležinkelio transporto paslaugų rinką, sudaryti sąlygas sukurti konkurencingą geležinkelio transportą, kuris integruotųsi į Europos Sąjungos transporto sistemą, buvo priimtas sprendimas restruktūrizuoti bendrovę – išskaidyti centralizuotą sistemą į atskirus padalinius, atskirti geležinkelio infrastruktūrą nuo operacinės veiklos.

Restruktūrizuojant bendrovę, bus laikomasi šių kriterijų:

1. nebūdingos geležinkeliams veiklos atskyrimas nuo pagrindinės veiklos;

2. infrastruktūros atskyrimas nuo komercinių paslaugų;

3. infrastruktūros, keleivių vežimo, krovinių vežimo paslaugų apskaitų atskyrimas, sudarant savarankiškus balansus;

4. racionalus riedmenų perdavimas vežėjams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 2 d. posėdžio sprendimu pritarė Lietuvos geležinkelio reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių įgyvendinimo planui ir 2001-05-15 nutarimu Nr.559 “Dėl Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių patvirtinimo“ patvirtino reformos nuostatas ir pagrindines kryptis.

Susisiekimo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr.209 patvirtinta AB „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimo programa 2001-2004 metams.

Bendrovės restruktūrizavimas pradėtas vykdyti įgyvendinant patvirtintas nuostatas, nuosekliai pertvarkant ūkinę veiklą. Visos restruktūrizavimo metu veiksiančios įmonės projektuojamos esamų bendrovės struktūrinių padalinių pagrindu. Formuojant savarankiškas įmones, jų struktūros papildomos funkcijomis ir veiklomis, kurių reikia savarankiškam verslui.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė.

Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reforma vykdoma visam geležinkelių sektoriui integruojantis į Europos Sąjungą ir apima:

- teisinių, ekonominių sąlygų geležinkelio transporto įmonių ūkinei komercinei veiklai sudarymą;

- ūkinės veiklos pertvarkymą;

- sąlygų teikti geležinkelio transporto paslaugas sudarymą privačiam verslui.

 

2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Siekiant užtikrinti Kelių priežiūros ir plėtros, kaip specialiosios programos, finansavimą, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1992/82/ EEB, įstatyme numatyta laipsniškai didinti kuro akcizą iki šia direktyva nustatyto minimalaus, kartu didinti atskaitymų nuo akcizo pajamų dalį keliams tiesti ir prižiūrėti.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/ EB, nuo 2002 m. sausio 1 d. įstatyme numatytas mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones bei laipsniškas jo didinimas iki šia direktyva reikalaujamo minimalius dydžio. Taip pat, įstatymo pakeitimo projekte numatytas transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokestis už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra įvardintas kaip naudotojo mokestis, bei nustatyti šio mokesčio tarifai krovininiams automobiliams ir autobusams. Šį mokestį užsienio šalyse įregistruotų autobusų ir krovininių transporto priemonių savininkai mokės naudojimosi tik aukščiausios kategorijos keliais, be to šis mokestis diferencijuotas pagal naudojimosi keliais ir jų infrastruktūra laiko trukmę – dieną, savaitę, mėnesį, metus.

Lietuvos Respublikos Seimas „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą“ patvirtino 2001-12-21, Nr.IX-682.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetai. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą.

Siekiama reglamentuoti keleivių ir krovinių vežimo, geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto veiklos principus, kombinuotojo transporto veiklą.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pakeičia ir išdėsto nauja redakcija Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą, kuris buvo priimtas 1991 m. ir nuo priėmimo buvo tik nežymiai keistas. Šiuo metu kiekvieną transporto veiklos šaką reglamentuoja atskiri teisės aktai, todėl pagrindinis parengto įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti transporto veiklos bendruosius principus bei teisinius pagrindus. Į projektą perkeliamos ir Europos Sąjungos direktyvų, reglamentuojančių transporto veiklos pagrindus, nuostatos.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pateikė dėl jo pasiūlymus (LRV 2001-09-19 posėdžio protokolas Nr.43).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetai. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

4 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo projektą.

Siekiama įgyvendinti Europos Tarybos direktyvos 98/76/EB reikalavimus: licencijuoti vidaus krovinių vežimą, sudaryti vienodas verslo sąlygas privatiems ir savivaldybių vežėjams, išplėsti įgaliojimus kelių transportą kontroliuojantiems pareigūnams, užkirsti kelią nelegaliai keleivių vežimo veiklai, padidinti atsakomybę už teikiamų paslaugų kokybę. Taip pat nustatyti vežėjų patirtų nuostolių, dėl visuomenės aptarnavimo vykdymo, kompensavimo principus.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo projektui pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-11 nutarimu Nr.1495 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Kodekso pakeitimo projektas pateiktas Seimui (užregistruotas Seime Nr.IXP-1273).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

5 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipų atitikties įvertinimo projektą.

Šia priemone siekiama įdiegti atitikties įvertinimo sistemą, pagerinti eismo saugą, naudojamų transporto priemonių techninę būklę, užtikrinti kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemos funkcionavimą, sertifikatų išdavimą, jų gamybos įvertinimą ir priežiūrą.

Transporto priemonės tipo pripažinimo sistema iki šiol neegzistavo Lietuvoje, tačiau naudojama visoje Europoje. Siekiant suvienodinti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinius reikalavimus buvo būtina sukurti įstatyminę bazę ir įvesti šią sistemą. Pirmaisiais sistemos gyvavimo metais tik naujus automobilius reikės priskirti prie kurio nors nacionalinio tipo, t.y. kiekviena nauja importuojama transporto priemonė, kurios tipas nėra įregistruotas Lietuvoje, prieš patenkant į Lietuvos rinką turės gauti nacionalinio tipo patvirtinimo pažymėjimą. Kitame sistemos gyvavimo etape pilnas transporto priemonės pripažinimo pažymėjimas bus reikalingas tiek naujoms, tiek senoms į šalį importuojamoms transporto priemonėms.

2001m. sausio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“.

Susisiekimo ministro 2001-10-29 įsakymu Nr.355 buvo patvirtinti reikalavimai motorinėms transporto priemonėms bei techniniai reikalavimai dviratėms ir triratėms kelių transporto priemonėms ir jų sudėtinėms dalims bei sistemoms.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

6 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo projektą.

Šia priemone siekiama nustatyti laivų registravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre sąlygas ir tvarką.

Jūrų laivų registravimo klausimus reglamentavo Laivų registravimo taisyklės, patvirtintos 1991 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 373 (su vėlesniais pakeitimais). Tačiau pakeitus laivybą reglamentuojančius įstatymus bei tarptautinės teisės aktus, minėtų taisyklių nuostatas reikėjo peržiūrėti.

Jūrų laivų registravimo taisyklės, patvirtintos 2001-12-29 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 481, nustato laivų registravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre sąlygas ir tvarką, taip pat detalizuoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 16 straipsnio bei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo XIV skirsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-12-21 nutarimu Nr.1573 „Dėl įgaliojimų Susisiekimo ministerijai suteikimo“ įgaliojo ministeriją patvirtinti taisykles. Taisyklės patvirtintos 2001-12-29 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 481.

Kad jūrų laivų įrengimai atitiktų tarptautiniams reikalavimams, susisiekimo ministro 2001-12-29 įsakymu Nr.480 patvirtintos jūrų laivų įrengimų atitikimo tarptautiniams reikalavimams įvertinimo taisyklės.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą; siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

7 priemonė. Parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių, taikymo principų naujos redakcijos projektą.

Siekiama sukurti lanksčią ir konkurencingą uosto rinkliavų sistemą, sudaryti palankias sąlygas tranzito verslui, didinti krovinių srautus.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje pasaulio uostų rinkliavos peržiūrimos ir tobulinamos kas 3-5 metai, buvo atlikta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų analizė ir duomenys pateikti Tranzito komitetui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, Saugios laivybos įstatymu ir tarptautinių organizacijų (HELCOM, IMO) reikalavimais uosto paslaugoms, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ projektas.

Naujame nutarime pakeistas piniginis vienetas (iš JAV dol. į Lt); pakeista rinkliavų struktūra: laivo rinkliava išskaidyta į laivo ir navigacinę rinkliavas, krovinio rinkliava visiems laivams pakeista į tonažo, panaikinta švartavimo rinkliava (Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija šios paslaugos neatlieka).

Skatinant intermodalinius vežimus, sudarytos palankesnės sąlygos konteinerinių linijų veiklai. Siekiant didinti į Klaipėdos uostą įplaukiančių laivų skaičių – sumažinta kai kuriems laivams laivo rinkliava (trampiniams, linijiniams krovininiams ir linijiniams laivams, vežantiems tik konteinerius, keleiviniams laivams). Padidinta laivo rinkliava ro-ro krovininiams laivams, atitinkamai sumažinta tokio tipo laivams tonažo rinkliava, kadangi už pakrautą/iškrautą transporto priemonę nebeskaičiuojama papildoma rinkliava už krovinio toną (nekeičiant bendros rinkliavų sumos šio tipo laivams). Padidinta sanitarinė rinkliava (sugriežtėjus HELCOM reikalavimams teršalų iš laivų priėmimui, padidėjo uosto direkcijos išlaidos, reikalingai teršalų priėmimo įrangai modernizuoti).

Rinkliavų skaičiavimo sistemą pritaikyta prie esančios daugelyje pasaulio uostų – rinkliavos skaičiuojamos litais pagal laivo bendros talpos (BT) vienetą; o laivams vežantiems tik konteinerius, už konteinerius pakrautus/iškrautus kranu, už 20 pėdų konteinerių ekvivalentą (TEU).

Klaipėdos uosto rinkliavos, lyginant su kitų rytinės Baltijos jūrų uostų rinkliavomis panašios ir yra konkurencingos.

Skaičiuojant rinkliavas pagal šį projektą, pajamos iš uosto rinkliavų nedidėjo, pasikeitė tik šių pajamų struktūra.

Nutarimo projektui pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo taryba ir suderino Lietuvos laivų asociacija, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija bei Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija.

Projektas parengtas 2001 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-02-13 nutarimu Nr. 226 patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

8 priemonė. Parengti teisės aktus, kurių reikia laisvojo valstybinio jūrų uosto statusui įgyvendinti.

Siekiama sudaryti prielaidas, kad pradėtų veikti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste laisvojo uosto statusas.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai:

1. Susisiekimo ministro 2001-05-24 įsakymas Nr. 176 „Dėl tipinės laisvojo uosto žemės sklypo (sklypų) įrengimo sutarties formos patvirtinimo“.

2. Susisiekimo ministro 2001-02-01 įsakymas Nr. 29 „Dėl leidimo veiklai laisvajame uoste formos, leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“.

Parengti ir derinami teisės aktų projektai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl laisvojo uosto ribų ir veiklos sąlygų nustatymo“.

2. Susisiekimo ministro įsakymas „Dėl leidimų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laisvąjį uostą išdavimo tvarkos ir leidimo pavyzdžio patvirtinimo“.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcine paskirtimi susijusių veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“.

Taip pat yra parengtas ir derinamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo dalinio pakeitimo įstatymo projektas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

9 priemonė. Užtikrinti tarptautinių konvencijų laivybos saugumo reikalavimus.

Pagal IHO standartus bus parengti jūrlapiai teritorinei jūrai bei ekonominei zonai.

Teritorinė jūros bei ekonominės zonos gylių bei Klaipėdos uosto prieigų kranto linijos matavimai paskutinį kartą buvo atliekami kariniais tikslais 1985 metais. Šių matavimų duomenys netikslūs bei pasenę. Kiekviena valstybė pagal Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimus yra įsipareigojusi užtikrinti saugią laivybą jos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse. Vienas iš saugios laivybos užtikrinimo būdų – tikslus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos jūrlapių parengimas, leidyba ir platinimas. Tam tikslui vykdomi gylių matavimai, sudarytas Klaipėdos uosto batimetrinis tinklelis 2 m gardelės dydžio, sudarytos Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių schemos, atnaujinama HIS/GIS (hidrologijos/geologijos informacinės sistemos) duomenų bazė.

Parengtas ir atspausdintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos jūrlapis, ruošiama medžiaga Lietuvos Respublikos teritorinės jūros jūrlapiui spausdinti.

Lietuvos Respublikoje kol kas negalioja Tarptautinės darbo organizacijos 1976 m. Prekybinės laivybos (Minimalių standartų) konvencija Nr. 147, kuri nėra ratifikuota Lietuvoje. Uosto valstybės laivų kontrolę Lietuvoje vykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inspektoriai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje buvo nustatyta, kad įplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir užsienio šalių prekybinių laivų uosto valstybės kontrolė vykdoma pagal 1982 m. Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumą dėl laivų kontrolės uosto valstybėje. Kontrolė turi būti organizuojama taip, kad kasmet būtų patikrinta iki 15% bendro skaičiaus įplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą užsienio šalių prekybinių laivų.

2001-04-02 susisiekimo ministro įsakymu Nr.92 buvo patvirtinta Uosto valstybės laivų kontrolės vykdymo tvarka ir uosto valstybės laivų kontrolės inspektorių pažymėjimo forma.

Lietuvos Respublika yra numačiusi prisijungti prie 1982 m. Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo dėl laivų kontrolės uosto valstybėje bei toliau stiprinti institucijas, vykdančias šią kontrolę Lietuvos jūrų uostuose.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

10 priemonė. Įdiegti „Laivo informacinę sistemą“.

Šia priemone yra siekiama įdiegti bendrą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą.

Laivo informacinė sistema skirta efektyviam laivų aptarnavimui Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tai taikomoji programinė įranga, apimanti laivų kontrolę uoste (laivo atvykimas, švartavimas, išvykimas), atvykimo-išvykimo laivo deklaracijos įforminimas, uosto rinkliavų skaičiavimas bei PVM sąskaitų-faktūrų spausdinimas, veiklos ataskaitų bei suvestinių formavimas. Laivo informacinė sistema pagreitins dokumentų bei ataskaitų rengimą uoste, taip pat pagerins krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą.

Laivo informacinė sistema įdiegta 2001-12-01.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą

11 priemonė. Parengti Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategiją, siekiant suformuoti pagrindinius ilgalaikius Lietuvos transporto politikos tikslus laivybos sektoriaus plėtros srityje ir apibrėžti jų įgyvendinimo būdus.

Šia priemone siekiama suformuoti pagrindinius ilgalaikius Lietuvos transporto politikos tikslus laivybos sektoriaus plėtros srityje ir apibrėžti jų įgyvendinimo būdus. Reglamentuoti valstybės poziciją laivybos verslo atžvilgiu bei numatyti, kokia valstybės pagalba gali būti teikiama laivybos verslui.

Jūrų transportas – tarptautinė paslaugų industrija, ir dėl to laivybos veikla daugiausia yra reglamentuojama tarptautiniais ar visuotinai priimtinais susitarimais, tačiau ne vienašališkai nustatytomis taisyklėmis, ypač atsakomybės, tarptautinių saugios laivybos ir taršos prevencijos, darbo klausimų srityse. Laive taikoma valstybės, kurioje jis yra įregistruotas ir su kurios vėliava plaukioja, jurisdikcija, t.y. tie patys administraciniai, fiskaliniai, darbo ir socialinių garantijų įstatymai, kaip ir kitiems toje valstybėje veikiantiems subjektams. Tokių nuostatų ilgą laiką laikėsi ir tradicinės jūrų valstybės (Anglija, Danija, Olandija, Portugalija ir t.t), įskaitant ir Lietuvą. Kai kurios vadinamos „patogių vėliavų“ valstybės (Panama, Liberija, Kipras, Bahamai, Malta ir pan.) nustatė labai palankią aplinką plėstis jose įsisteigusioms laivybos bendrovėms: nėra jokių specialių reikalavimų dėl laivo savininko pilietybės, nedideli fiksuoto dydžio mokesčiai, nepriklausantys nuo bendrovės pelno, nenustatomi reikalavimai laivo įgulą komplektuoti tos valstybės piliečiais ir t.t. Be to, tokios valstybės dažnai sudaro ir kitas patrauklias sąlygas laivybos sektoriaus veiklai, pvz., jūrų draudimo, teisinės paslaugos, yra specializuoti teismai ar arbitražai, finansavimo ir kreditavimo infrastruktūra. Visa tai lėmė, kad dalis laivybos bendrovių perkėlė savo pagrindinę verslo vietą iš tradicinių jūrų valstybių į „patogių vėliavų“ valstybes. Europos Komisijos skaičiavimais, laivų savininkai ar valdytojai tokiu būdu vienam laivui gali sutaupyti apie 1 mln. JAV dolerių per metus. Dėl to nuo 1970 m. iki 1995 m. Europos Sąjungos valstybių vėliavoms priklausančio laivyno bendrojo pasaulinio tonažo dalis dėl laivų pervedimo į „patogių vėliavų“ valstybių laivų registrus sumažėjo nuo 32 iki 14 procentų, jūrininkų skaičius sumažėjo 51 procentu. Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą procesas apima ir jūrų transporto integravimą, todėl Lietuvos jūrų transportui kyla tos pačios problemos, kurias jau patyrė dauguma Europos Sąjungos valstybių: nacionalinio laivybos sektoriaus smukimas, susijęs su laivų perregistravimu „patogių vėliavų“ valstybėse.

Nė viena valstybė vien teisinėmis priemonėmis negali užtikrinti darbo savo piliečiams bei bendrovėms tarptautinės konkurencijos veikiamose rinkose. Laivo savininkas, jeigu tai gali turėti neigiamos įtakos jo finansinei padėčiai, neregistruos laivo savo valstybės laivų registre vien dėl garbės ar noro sukurti darbo vietas savo valstybės piliečiams. Vadinasi tam, kad būtų galima išlaikyti ir plėtoti laivybos sektorių, būtina sudaryti palankias sąlygas sektoriaus plėtrai, taikant tarptautiniu mastu pripažintus standartus bei gerinant laivybos sektoriaus konkurentabilumą.

Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijos projektas parengtas 2001 metais, tačiau dėl užsitęsusio derinimo proceso, tik 2002-01-15 susisiekimo ministro raštu Nr.2-22-162 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

12 priemonė. Sudaryti nepriklausomą nuo civilinės aviacijos vadovybės incidentų civilinėje aviacijoje tyrimo komisiją.

Organizuoti visų civilinių orlaivių avarijų bei incidentų, įvykusių Lietuvos teritorijoje, tyrimą, taip pat visų Lietuvos Respublikoje registruotų orlaivių avarijų, įvykusių ne Lietuvos teritorijoje, tyrimą, kai tokių tyrimų nevykdo kita valstybė. Užtikrinti nešališką aviacijos avarijų ir incidentų tyrimą.

Susisiekimo ministro 2001-04-13 įsakymu Nr.127 įsteigtas naujas orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovo etatas ir 2001-06-11 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 149 paskirtas orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

13 priemonė. Dalyvauti Europos bendros aviacinės erdvės projekte, kuris rengiamas Europos Komisijos iniciatyva.

Sudaryti sąlygas orlaiviams laisvai naudotis Europos valstybių ir Lietuvos oro erdve.

Europos Komisijos buvo parengta Daugiašalė sutartis dėl Europos bendros aviacijos zonos sukūrimo. Minėta sutartis numato sukurti bendrą Europos aviacijos erdvę. Viena iš svarbiausių sutarties sąlygų yra Europos Sąjungos reglamentų bei direktyvų įgyvendinimas. Išoriniuose Europos Sąjungos santykiuose oro transporto srityje yra priimtas ES Tarybos sprendimas, numatantis konsultacijos procedūras dėl valstybių narių santykių oro transporto srityje su trečiosiomis valstybėmis. 2001 m. vasario 27-28 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos komisijos atstovų techninės konsultacijos, susijusios su Daugiašalės sutarties dėl Europos bendros aviacijos zonos sukūrimo svarstymu. Minėtų konsultacijų metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos Respublikos galimybių įgyvendinti atitinkamus Europos Sąjungos reglamentus bei direktyvas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

14 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo įstatymo projektą.

Siekiama nustatyti pavojingų krovinių vežimo kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transportu Lietuvos Respublikoje teisinius ir organizacinius pagrindus, kryptingai parengti pavojingų krovinių vežimą reglamentuojančius teisės aktus bei derinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimus su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, siekiant užtikrinti saugų pavojingų krovinių vežimą.

Šis įstatymas padės suvienodinti pavojingų krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais ir šalies viduje reikalavimus. Tai užtikrins pavojingų krovinių vežimo saugumą, palengvins pavojingų krovinių vežimo dalyvių (siuntėjų, vežėjų, gavėjų, sandėliuotojų) ir kontroliuojančių institucijų darbą. Taip pat, vadovaujantis šiuo įstatymu, bus reglamentuotas pavojingų krovinių vežimo šalies viduje procesas, nustatytos atskirų institucijų funkcijos, vežimo dalyvių atsakomybė. Labai svarbu, kad Pavojingų krovinių vežimo įstatymas apjungs pavojingų krovinių vežimą Lietuvoje reglamentuojančius teisės aktus ir nustatys integruotą pavojingų krovinių vežimo sistemą, užpildys pavojingų krovinių vežimo šalies viduje teisines spragas ir įgalins vykdyti visus Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus vežant pavojingus krovinius.

Seimas 2001-12-11 priėmė Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

15 priemonė. Parengti LRV nutarimo „Dėl LRV 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 1032 „Dėl transporto tranzito komiteto sudarymo“ dalinio pakeitimo “ projektą.

Pasiekti, kad Tranzito komitetas taptų veiksminga, nuolatine operatyvine struktūra, greitai ir tiksliai reaguojančia į tranzito rinkos sąlygų pokyčius ir šalinančia biurokratines kliūtis plėtoti tranzito verslą.

Vykdant šią priemonę parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis suderintas nutarimo projektas 2001-12-19 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-01-15 nutarimu Nr. 45 „Dėl Tranzito komiteto sudarymo“ papildė Tranzito komiteto sudėtį bei įkūrė Tranzito komiteto sekretoriatą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

16 priemonė. Parengti ir pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos kainų įstatymo, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimų projektus.

Siekiama: patikslinti duomenų perdavimo paslaugos apibrėžimo sąvoką; įteisinti licencijų telekomunikacinei veiklai vykdyti išdavimą aukciono būdu; už licencijos išdavimą mokamą žyminį mokestį pakeisti valstybės rinkliava; papildyti nuostata, kad už suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius telekomunikacijų operatoriai privalo mokėti mokesčius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; nustatyti, kad telekomunikacijų paslaugų kainas prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba.

Susisiekimo ministerija Telekomunikacijų įstatymo 2, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą 2001-03-26 pateikė Vyriausybei. Vyriausybė 2001-05-31 nutarimu Nr.647 pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui (Seime įregistruota 2001-06-01, Nr.IXP-745). Tačiau Seimo 2001-09-25 protokolo Nr.11(135) sprendimu projektas buvo grąžintas tobulinti. Pakartotinai Vyriausybei 2001-11-07 pateikta 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-28 posėdyje nuspręsta 9 straipsnio pakeitimo projektą teikti kartu su Mokesčių už suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius įstatymo projektu. Vyriausybė 2001-12-11 nutarimu Nr. 1499 pritarė 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui (įregistruota 2001-12-12, registracijos Nr. IXP-745(2).

Ministro Pirmininko 2001-11-09 potvarkiu Nr.257 sudaryta darbo grupė ir rengiamas Telekomunikacijų įstatymo naujos redakcijos projektas, kuriame turėtų būti įtvirtintos 2001-03-26 teiktame projekte 2 ir 9 straipsnių nuostatos.

Dėl šios priemonės pirmosios dalies – Kainų įstatymo projekto –Ministerijų sekretorių 2001-05-21 pasitarimo išvadose buvo nuspręsta:

1. atsižvelgti į Konkurencijos tarybos siūlymą Kainų įstatymą pripažinti netekusiu galios, o kai kurias nuostatas perkelti į Energetikos ir Dujų įstatymus.

2. pasiūlyti Konkurencijos tarybai pateikti Kainų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.

3. Ūkio ministerijai pateikti Energetikos ir Dujų įstatymų atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo pataisas.

 

17 priemonė. Parengti nacionalinio ryšio numeracijos planą.

Siekiama reglamentuoti telekomunikacijų tinkluose naudojamų telefono ryšio numerių paskirtį ir struktūrą.

Vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymo 15 straipsniu, numerių ištekliai valdomi ir skiriami vadovaujantis Nacionaliniu telefono ryšio numeracijos planu. Vykdant šią nuostatą buvo parengtas Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano projektas ir, įsteigus Ryšių reguliavimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2001 m. kovo 13 d. perduotas Ryšių reguliavimo tarnybai, nes pagal Telekomunikacijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punktą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą rengia, kontroliuoja ir prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba.

Senoji telefono ryšio tinklo numeracija buvo visiškai išnaudota ir ribojo ne tik naujų telekomunikacijų rinkos dalyvių atsiradimą, bet ir jau veikiančių telekomunikacijų operatorių galimybes pasiūlyti naujas paslaugas. Telekomunikacijų paslaugų augimas reikalauja daug numeracijos resursų, todėl buvo būtina patvirtinti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, kuris padidintų telefono ryšio numeracijos talpumą, leistų planingai skirstyti telefono ryšio numerius, o telekomunikacijų operatoriams plėsti veiklą bei numatyti investicijas daugeliui metų. Talpi numeracija yra būtina konkurencijos telekomunikacijų rinkoje sąlyga.

Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.681 „Dėl telefono ryšio numeracijos plano“.

 

18 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Siekiama patikslinti bei praplėsti Pašto įstatyme naudojamas sąvokas, nustatyti tarifų taikymo principus. Numatyti, kad visi pašto paslaugų teikėjai pašto paslaugas gali teikti tik turėdami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotus leidimus, o Ryšių reguliavimo tarnyba vykdytų ginčų, kilusių tarp universaliųjų pašto paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą. Įstatymas papildytas nuostata, kad valstybės paštas gali pristatyti pensijas ir kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas.

Galiojusiame Lietuvos Respublikos Pašto įstatyme nebuvo atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos vystymosi bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (97/67 EC)“ ir Lietuvos priimtus įsipareigojimus stojimo į Europos Sąjungą derybinėje pozicijoje (19 skyrius, Telekomunikacijos ir informacijos technologijos) nuostatas, taip pat nebuvo numatytos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai. Kaip rodo kitų šalių patirtis, pašto paslaugų teikėjų vykdomos veiklos priežiūrą bei ginčus, kilusius tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų, sprendžia nepriklausoma institucija, t.y. Ryšių reguliavimo tarnyba.

Seimas 2001-10-18 priėmė Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-563).

Priėmus Pašto įstatymo pakeitimo įstatymą Lietuva įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus stojimo į Europos Sąjungą derybinėje pozicijoje, taip pat atsižvelgė į Pekino Pasaulinės Pašto sąjungos konvencijos nuostatas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

 

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės:

1 priemonė. Įsteigti Lietuvos saugios laivybos administraciją egzistuojančių institucijų pagrindu (3.4.5-P-A25).

Po „Erikos“ tanklaivio katastrofos prie Prancūzijos krantų Europos Sąjunga didelį dėmesį skiria jūrų saugai užtikrinti, nedarydama jokių kompromisų ekonomikai saugos sąskaita. Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimui ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti numatyta įsteigti Lietuvos saugios laivybos administraciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.1360 priėmė sprendimą nuo 2001 m. sausio 1 d. reorganizuoti valstybės įmonę Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją (toliau – Uosto direkcija) skaidymo būdu, ir jos pagrindu įsteigti biudžetinę įstaigą Lietuvos saugios laivybos administraciją (toliau – Administracija). Tačiau 2001 m. iš valstybės biudžeto lėšų šiai institucijai nebuvo skirta. Šiuo metu minėtos administracijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (2000-10-02 Susisiekimo ministro įsakymas Nr.273), kuri nuo 2001 m. gegužės 1 d. įsteigė filialą “Saugios laivybos administracija”.

Pagrindinė savarankiškos institucijos – Saugios laivybos administracijos – sukūrimo idėja buvo atskirti valstybės valdymo ir komercines funkcijas. Iki šio laiko visas su saugia laivyba susijusias funkcijas vykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas, kuris tuo pat metu buvo ir Uosto direkcijos direktoriaus pavaduotojas. Tai sudarė sąlygas kilti interesų konfliktui, kuomet Uosto direkcijos vadovas, vadovaudamasis komerciniais uosto interesais, galėjo nurodyti savo tiesioginiam pavaldiniui – Uosto kapitonui – priimti sprendimą, nesilaikant saugios laivybos reikalavimų. Be to, nors ES teisė tiesiogiai nereikalauja, kad saugios laivybos administravimui turėtų būti sukurta savarankiška institucija, daugelio kaimyninių valstybių (Suomija, Švedija, Danija, Estija ir kt.) patirtis rodo, kad būtent tokia organizacinė schema, kai Susisiekimo ministerija nustato laivybos politiką, o administracija ją įgyvendina – yra optimalus šio klausimo sprendimo būdas.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas LR saugios laivybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, kuris numato, kad iki to laiko, kol bus įsteigta biudžetinė įstaiga Lietuvos saugios laivybos administracija, jos funkcijas vykdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nors tai nėra optimalus sprendimas, tokio įstatymo priėmimas įstatyminiu lygiu įtvirtintų esamą situaciją ir užkirstų kelią galimiems ginčams dėl to, ar Uosto direkcija įgaliota vykdyti saugios laivybos valstybinę priežiūrą.

Lietuvos Respublikos biudžeto projekte Lietuvos saugios laivybos administracijos įkūrimui 2002 m. II pusmetyje yra skirtos lėšos, todėl numatoma, jog administracija taps savarankišku juridiniu asmeniu nuo 2002 m. liepos 1 d.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

2 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl vidaus vandenų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo projektą (3.4.5.1-T-B12.1).

ES teisės nuostatos iš dalies įgyvendintos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, registravimo taisyklėse. Kai kurios nuostatos perkeltos į teisės aktą dėl minimalių techninių reikalavimų laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais.

2001-11-13 susisiekimo ministro įsakymu Nr.403 buvo parengta ir patvirtinta Laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, registravimo taisyklių nauja redakcija. Šiose taisyklėse išdėstytos nuostatos dėl laivų tinkamumo plaukioti liudijimų tarpusavio pripažinimo sąlygų bei pateiktas laivo tinkamumo plaukioti liudijimo pavyzdys pagal ES reikalavimus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

3 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl ES valstybėse išduotų tinkamumo plaukioti pažymėjimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo projektą (3.4.5.1-T-B12.2).

Siekiant užtikrinti laisvą patekimą į rinką, įsigyjant krovinių vežėjo vandenų keliais nacionalinio ir tarptautinio transporto srityje profesiją, būtinas abipusis diplomų, pažymėjimų ir kitų dokumentų, patvirtinančių formalios kvalifikacijos, reikalingos šiai specialybei, įsigijimą bei vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti pažymėjimų pripažinimas. 2001-01-30 susisiekimo ministro įsakymu Nr.22 patvirtinta Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų laivų ir laivų įgulų dokumentų galiojimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose tvarka. Ši tvarka nustato, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose galioja Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų laivų dokumentai, vežėjų vidaus vandenų keliais profesinę kompetenciją ir vidaus vandenų laivų įgulų narių profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

4 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandens transporto specialistų diplomų, kvalifikacinių liudijimų, pažymėjimų išdavimo bei profesinių žinių patikrinimo taisyklių dalinio pakeitimo projektą (3.4.5.1-T-B32).

Iki šiol Lietuvoje galiojusi vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją įrodančių dokumentų sistema nevisiškai atitiko ES reikalavimus. Susisiekimo ministro 2001-05-15 įsakymu Nr.161 patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarka. Šiuo įsakymu Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai pavedama išduoti diplomus ir kvalifikacijos liudijimus vidaus vandens transporto specialistams.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

5 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos jūrinių laipsnių diplomų ir kvalifikacinių liudijimų išdavimo taisyklių patvirtinimo papildymo projektą (3.4.5.1-T-B33).

Iki šiol Lietuvoje galiojusi jūrų transporto specialistų kvalifikaciją įrodančių dokumentų sistema nevisiškai atitiko ES reikalavimus. 2001-04-09 susisiekimo ministro įsakymu Nr.110 patvirtinti mokymo įstaigų, suteikiančių asmenims teorinį ir praktinį pasirengimą, būtiną jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, akreditavimo nuostatai, mokymo įstaigos akreditavimo liudijimo ir liudijimo priedo pavyzdžiai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

6 priemonė. Parengti susisiekimo ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymo dėl pavojingų krovinių vežimo tikrinimo keliuose projektą (3.4.5.2-T-B12).

1995 m. Lietuva prisijungė prie Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR), kurią 1998 m. ratifikavo. Pagal Europos Sąjungos nuostatas būtina užtikrinti, kad vežėjai vykdytų pavojingų krovinių vežimo taisyklių reikalavimus. Reikalinga nurodyti konkrečias institucijas, vykdančias pavojingų krovinių vežimo kontrolę, nustatyti pavojingų krovinių vežimo tikrinimo procedūrą, atsakomybės ir nuobaudų už padarytus pažeidimus sistemą.

Priėmus 2001-10-26 susisiekimo, finansų ir vidaus reikalų ministrų įsakymą Nr.349/560/297 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kontrolės keliuose ir pasienio kontrolės punktuose tvarkos patvirtinimo“, užpildytos spragos teisės aktuose, galima vadovautis vieningomis taisyklėmis, kurios palengvina kontroliuojančių institucijų darbą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

7 priemonė.. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl oro paslaugų tarifų nustatymo ir taikymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo projektą (3.4.5.4-T-B1).

Pagal LR įstatymus oro vežėjui suteikiama teisė laisvai nustatyti keleivių, bagažo ir krovinių vežimo tarifus, jei kitaip nenumato tarptautinės sutartys. Tokiu būdu, oro vežėjai gali laisvai nustatyti tarifus tuose maršrutuose ir toms paslaugoms, kurioms netaikomos atitinkamų dvišalių sutarčių dėl oro susisiekimo nuostatos. Susisiekimo ministerija tarifus tvirtina tik tuo atveju, kai tai yra numatyta konkrečioje dvišalėje sutartyje. Tačiau ES teisės aktuose numatytos tarifų pateikimo sistemos Lietuvoje nėra. Todėl buvo būtina parengti teisės aktus, visiškai atitinkančius ES reikalavimus, užtikrinant laisvą ir sąžiningą konkurenciją.

Pakeitimai patvirtinti 2001-10-19 susisiekimo ministro įsakymu Nr.328.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

8 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis projektą (3.4.5.4-T-B3).

Lietuvos Respublikoje nebuvo teisės akto, reglamentuojančio kompiuterinių rezervavimo sistemų naudojimo principus bei tvarką. Taip pat galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo numatyta jokių apribojimų naudotis kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos aviakompanijos naudojasi rezervavimo sistema BABS RTB. Taip pat LAL yra pasirašiusi sutartis su pagrindinėmis didžiausiomis pasaulinėmis rezervavimo sistemomis, tokiomis kaip AMADEUS, WORLDSPAN, ABACUS, SABRE, GALILEO, GABRIEL ir pan.

Kadangi Lietuvos Respublikoje nebuvo atitinkamo teisės akto, reglamentuojančio kompiuterinių rezervavimo sistemų naudojimą, parengtos ir 2001-15-16 susisiekimo ministro įsakymu Nr.166 patvirtintos Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis taisyklės, į kurias perkeltos ES reglamento nuostatos.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

9 priemonė. Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl reikalavimų labai lengviems lėktuvams projektą (3.4.5.4-T-B16).

Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl reikalavimų dideliems lėktuvams projektą (3.4.5.4-T-B17).

Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl bendrųjų technikos standartų nurodymų projektą (3.4.5.4-T-B22).

Pripažinimas be papildomų techninių reikalavimų Europos Sąjungos valstybės narės sertifikuotų produktų, suprojektuotų, pagamintų, naudojamų ir techniškai prižiūrimų pagal bendruosius techninius reikalavimus JAR (Jungtinės aviacijos valdžios taisyklės), bei pripažinimas pažymėjimų, kuriuos pagal ES reikalavimus išdavė kita valstybė – Europos Sąjungos narė – ar jos vardu veikianti įstaiga jos jurisdikcijoje ar valdžioje esančioms organizacijoms arba asmenims, kurie užsiima produktų projektavimu, gamyba bei technine priežiūra ir orlaivių eksploatavimu, įvardintas naujojoje Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registravimo, registracijos liudijimų ir tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo nuostatų redakcijoje. Susisiekimo ministro įsakymu taip pat patvirtinti LR civilinių orlaivių registravimo ir ženklinimo nuostatai.

Bendrųjų aviacijos reikalavimų (JAR) įgyvendinimas Lietuvoje numatomas keliais etapais. Siekiant suvienodinti civilinės aviacijos techninius reikalavimus ir administracines procedūras su Jungtinės aviacijos valdžios taisyklėmis JAR-22 „Sklandytuvai ir motorizuotieji sklandytuvai“ bei JAR-VLA „Labai lengvi orlaiviai“ reikalavimų galiojimas įteisintas Civilinės aviacijos administracijos generalinio direktoriaus įsakymais: 2001-07-03 Nr.5, 2001-10-19 Nr.71 ir 2001-12-27 Nr.110 . Šių JAR-ų pirmaeilis įgyvendinimas svarbus todėl, kad Lietuvoje gaminami šių kategorijų orlaiviai.

Iki 2003 m. gruodžio 31 d. planuojama įgyvendinti visų likusiųjų JAR-ų įdiegimą. Ilgas laikotarpis būtinas todėl, kad tai susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis JAR-ų analizei, pasiruošimui ir adaptacijai Lietuvos Respublikoje.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

1 priemonė. Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui įgyvendinti (pagal LRV 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.1506 „Dėl LR civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą).

Šia priemone siekiama klasifikuoti geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui, suderinti Geležinkelio transporto kodekso bei Aviacijos įstatymo normas su Civilinio kodekso normomis.

Geležinkelio transporto kodekso nuostatos suderintos su Civilinio kodekso šeštosios knygos XL skyriumi „Vežimas“, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 2 d. posėdžio sprendimu (protokolo Nr. 21, 23 klausimas) pritarė Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių įgyvendinimo planui. 2.1 p. numatyta klasifikuoti geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui. Siekiant įgyvendinti šias priemones, būtina keisti Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą reikia keisti ir Civiliniam kodeksui įsigaliojus, ir klasifikuojant geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui ir derinti su ES direktyvomis, tikslinga rengti tik vieną Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto pateikimo LR Vyriausybei data – 2002 m. II ketvirtis (LRV 2002m. vasario 6 d. nutarimas Nr.170).

Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymo projektas pataisytas, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas. Pakartotinai pateiktas Teisingumo ir Krašto apsaugos ministerijoms derinti 2002 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2-18-478. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170 įvykdymo terminas atidėtas, galutinis variantas turi būti pateiktas Vyriausybei 2002 m. II ketvirtį.

 

2 priemonė. Paskirti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovą Rusijos Federacijoje.

Vykdydama šią priemonę, AB „Lietuvos geležinkeliai“ numatė savo atstovu Rusijos Federacijoje (Maskvoje) paskirti Rusijos pilietį. Dėl užsitęsusios užsienio piliečio įdarbinimo procedūros priemonę numatoma įvykdyti 2002 m. I ketvirtį (terminas atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170).

 

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr.1493 ,,Dėl valstybės kelių infrastruktūros tobulinimo“ ir atitinkamų susisiekimo ministro įsakymų pakeitimo projektus.

Šia priemone siekiama supaprastinti nuostatas, pagal kurias degalinės ir prekybos objektai gali būti statomi prie automobilių kelių pagal rekomenduojamas šių objektų išdėstymo schemas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-04 nutarimu Nr.1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ šios priemonės (253 priemonė) įvykdymo terminas nukeltas į 2002 m. III ketvirtį.

4 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl nuostolingų geležinkelio linijų uždarymo projektą.

Vykdant šią priemonę 2001 m. birželio mėn. buvo parengtas ir pateiktas derinti atitinkamoms institucijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nuostolingų geležinkelio linijų uždarymo“ projektas. Šiame projekte numatoma uždaryti tris geležinkelio linijas: Druskininkai – valstybės siena, Pabradė – valstybės siena, Didžiasalis – Adutiškis – valstybės siena. Užsienio reikalų ministerija pateikė pastabą, kad prieš priimant šį LR Vyriausybės nutarimą, būtina atlikti atitinkamus pakeitimus dviejuose tarptautiniuose susitarimuose: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. laikinajame susitarime dėl abiejų valstybių piliečių kelionių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 18 d. susitarime dėl valstybės sienos perėjimo punktų. Įvertinę ilgas tarptautinių susitarimų pakeitimų procedūras (apie 1,5 metų), šią priemonę galėsime įvykdyti ne anksčiau kaip 2003 m. I ketvirčio pabaigoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170 įvykdymo terminas atidėtas.

2 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt). Nacionalinė transporto plėtra. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 147 tūkst. Lt, faktiškai gauta 145 tūkst. Lt.

Programos įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšos panaudotos moksliniams-tiriamiesiems darbams finansuoti ir ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Atsižvelgiant ES rekomendacijas paspartinti transporto teisės aktų harmonizavimą su ACQUIS, buvo planuojami moksliniai-tiriamieji darbai, siekiant:

1. išanalizuoti keleivių vežimą visuomeniniu kelių transportu Lietuvoje, palyginti su ir ES šalimis ir pateikti strategijos projektą bei rekomendacijas, kaip tobulinti keleivių vežimo organizavimą bei suvienodinti privačių ir visuomeninių vežėjų konkurencijos sąlygas;

2. išanalizuoti transporto sistemos plėtrą Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, bei parengti siūlymus, dėl Lietuvos transporto sektoriaus integravimo į bendrą transporto paslaugų rinką.

Kitas svarbus klausimas, keliamas ES rekomendacijose, yra institucijų gebėjimų stiprinimas. Todėl dalis lėšų buvo skirta ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Programos tikslas. Plėtoti transporto infrastruktūros tinklą, tranzito paslaugas, tenkinti krovinių ir keleivių vežimo poreikius.

Programos uždavinys. Užtikrinti vežamų paslaugų kokybę ir integruotis į ES transporto tinklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Rekonstruoti IXB transporto koridorių – automagistralės Vilnius–Klaipėda ruožus.

Priemonė priklauso Lietuvos greitkelių projektui. Pagal jį numatyta rekonstruoti Europos tinklo kelių atskirus ruožus. Projektas finansuojamas ES ISPA programos, kuri šiam projektui skyrė 65,5 mln. Eurų, bei Europos ir Šiaurės investicijų bankų paskolų lėšomis.

Kelias Vilnius – Klaipėda yra pagrindinis Lietuvos greitkelis (296,3 km). Eismo intensyvumas šiame kelyje pastoviai auga, didėja kelio apkrovimas. Numatyta atskiruose kelio ruožuose patobulinti kelio techninius parametrus, praplatinti ir sustiprinti dangos konstrukciją, rekonstruoti kai kurias sankryžas, tiltus bei viadukus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 m. buvo planuota rekonstruoti 50 km automagistralės, rekonstruota – 73,86 km kelio bei dvi vieno lygio sankryžos ir 11 viadukų. Tai užtikrins saugų ir patogų eismą. Tam buvo panaudota 43,81 mln. Lt (iš jų: 10,8 mln. Lt paskolų, 33,01 mln. Lt ISPA lėšų).

2001 metais Via Baltica magistralėje nutiesta 11 km Marijampolės aplinkkelio. Panaudota 32,0 mln. Lt (iš jų: 14,0 mln. Lt PHARE lėšų ir 18,0 mln. Lt Kelių fondo lėšų).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė

2 priemonė. Išasfaltuoti valstybinės reikšmės kelius, jungiančius kaimus, gyvenvietes, miestelius su administracinių vienetų centrais pagal Žvyrkelių programą.

Lietuvoje yra 9500 km žvyrkelių, o tai sudaro apie 45% visų valstybinių kelių. Jų eksploatacija brangiai kainuoja, o tam tikrais metų laikotarpiais jie tampa sunkiai pravažiuojami, nesaugūs, transporto sukeliamos dulkės teršia aplinką. Pagal Lietuvos kelių (žvyrkelių) projektą planuojama iki 2004 m. padengti asfalto danga apie 630 km žvyrkelių 189 kelių ruožuose bei pavojingiausiuose eismo saugumo požiūriu vietose įdiegti eismo saugumo priemones. Projektas finansuojamas Europos ir Šiaurės investicijų bankų paskolų lėšomis.

2001 m. įvyko du tarptautiniai konkursai, pasirašytos dvejų metų trukmės sutartys. Darbai pradėti visuose ruožuose. Atlikti pagrindiniai darbai: žemės sankasos tvarkymas, pradėtas kelių pagrindo įrengimas. Kelyje Maišiagala-Nemenčinė nutiestas 4 km kelio ruožas.

Labai svarbus socialinis žvyrkelių asfaltavimo efektas, kadangi skirtingų rajonų gyventojai turi nevienodas susisiekimo sąlygas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Kaip ir buvo planuota, 2001 metais šiam projektui įgyvendinti panaudota 20,8 mln. Lt (iš jų: 14,9 mln. Lt – paskolos lėšos, 5,9 mln. Lt – Kelių fondo lėšos).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

3 priemonė. Rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantines.

Šios priemonės įgyvendinimo tikslas – pagerinti uosto konkurencingumą tarp Baltijos jūros regiono uostų. Numatyta plėsti uosto infrastruktūrą, rekonstruoti uosto krantines, gilinti uosto akvatoriją, pasiekti, kad Klaipėdos jūrų uostas galėtų aptarnauti didelio tonažo laivus, didėtų krovinių srautai per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Projektas įgyvendinamas įmonės ir Europos investicijų banko paskolos lėšomis.

Baigtos rekonstruoti krantinės Nr.3, Nr101-104, kuriose statomi specializuoti birių trąšų ir skystų krovinių terminalai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo planuota rekonstruoti 0,5 km krantinių – rekonstruota 0,676 km. Krantinių rekonstrukcijai buvo numatyta 39,38 mln. Lt, iš jų 26,0 mln. Lt Europos investicijų banko paskola. Panaudota – 17,1 mln. Lt nuosavų lėšų. Europos investicijų banko paskola. nepanaudota dėl papildomos šio projekto ekspertizės.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė.

4 priemonė. Plėsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių tinklą.

Privažiuojamieji geležinkeliai bei vidinis uosto geležinkelių tinklas turi atitikti išaugusius krovos pajėgumus. Prie naujų krantinių tiesiamos naujos geležinkelio atšakas. Geležinkelio kelius uosto teritorijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija stato ir rekonstruoja nuosavomis lėšomis.

2001 m. nutiesta bei suremontuota 4,5 km geležinkelio kelių. Nutiestas geležinkelio kelias į UAB „Klaipėdos Smeltė“, tiesiamas privažiuojamas geležinkelio kelias į konsorciumą „Klaipėdos terminalas“. Dabar geležinkeliu atvežti į uostą kroviniai kraunami tiesiai į laivus. Projekto įgyvendinimas leis pagerinti verslo sąlygas ir uosto konkurencingumą tarp Baltijos jūros regiono uostų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo planuota nutiesti bei suremontuoti 4,5 km geležinkelio kelių –nutiesta bei suremontuota 4,5 km. Planuota ir panaudota 6,1 mln. Lt nuosavų lėšų.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

5 priemonė. Modernizuoti ir rekonstruoti geležinkelių infrastruktūrą tarptautiniuose transporto koridoriuose: rekonstruoti 20 km geležinkelio Šumskas – Klaipėda ir Kaišiadorys– Kybartai ruožuose.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ projektą „Kelių kapitalinis remontas IX Kretos transporto koridoriuje (IX B, D) Šumskas – Klaipėda ir Kaišiadorys – Kybartai“ nuo 1995 metų vykdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko paskolų lėšomis ir įmonės nuosavomis lėšomis. Suremontuota 220,8 km geležinkelio kelio, liko suremontuoti 163,9 km kelio.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais planuota suremontuoti 20 km geležinkelio kelio, suremontuota 33 km. Šiuose ruožuose padidėjo traukinių važiavimo greitis, pagerėjo eismo saugumas. Tam 2001 metais planuota 19,76 mln. Lt, o panaudota – 31,56 mln. Lt (iš jų: 24,33 mln. Lt – paskolų lėšos ir 7,2 mln. Lt – nuosavos lėšos).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

6 priemonė. Rekonstruoti įvažą į Vilniaus oro uostą, pagerinti susisiekimą tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto.

Integruojantis į Europos Sąjungą išaugo Vilniaus tarptautinio oro uosto reikšmė. Didėja ir Jungtinės aviacijos reikalavimai tiek pačiam oro uostui, tiek ir jo prieigoms.

2001 m. Tarptautiniam Vilniaus oro uostui buvo skirta 1,0 mln. eurų iš Europos Sąjungos PHARE programos finansinė pagalba. Naudojant ją ir nuosavas lėšas, rekonstruotas įvažiavimas į Vilniaus oro uostą, pagerintas susisiekimas tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto: rekonstruota Vaitkaus gatvė bei viadukas per geležinkelį Vilnius-Lyda

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001-10-09 Vaitkaus gatvė ir viadukas per geležinkelį priduoti naudoti. Projekto įgyvendinimui planuota ir panaudota 7,46 mln. Lt.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė (Rekonstruoti Vilniaus oro uostą (3.4.5-P-A3).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr.1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, patvirtinus naują Vyriausybės programą, 2001 m. Strateginiame veiklos plane šiam uždaviniui įgyvendinti numatytos 4 priemonės buvo perkeltos vėlesniam laikotarpiui. Neįvykdytos priemonės:

1. Kruizinių laivų terminalo krantinės rekonstrukcija ir gilinimas iki 8,5 m gylio (733 m);

2. Krantinių Nr.5 ir 6 rekonstrukcija ir gilinimas iki 14 m gylio (410 m);

3.Kkrantinių Nr.101-104 rekonstrukcija ir gilinimas iki 12 m gylio (440 m);

4. Uosto akvatorijos gilinimas (1,5 mln. kub. m ).

 

3 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Keleivių vežimo gerinimas. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 4913 tūkst. Lt, faktiškai gauta 4891 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti keleivių saugų ir patogų vežimą naujais automobiliais.

Programos uždavinys: Užtikrinti savalaikį ir pilną atsiskaitymą už gautus kreditus, įsigyjant naujus autobusus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. pastoviai kontroliuoti gautų biudžetinių lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

Grąžinta 2001 metais planuota gražinti paskolos dalis ir palūkanos už gautus 1996 m. 37 „Hyundai“ ir 44 „Karosa“ autobusus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

4 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Geležinkelio želdinių apsauga ir priežiūra (programą vykdė AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 2300 tūkst. Lt, faktiškai gauta 2300 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Vykdyti specialias priežiūros priemones apsauginėje želdinių juostoje; kurti naujus sniego, vėjų ir išmetamų teršalų sulaikymo apsauginius želdinius geležinkelio juostoje, saugoti želdinius nuo savavališko kirtimo ir naikinimo.

Programos uždavinys. Tinkamai prižiūrėti geležinkelio juostoje apsauginius želdinius, inžinerinius įrenginius, siekiant išvengti avarijų, gaisrų ir kitų padarinių.

Šiam uždaviniui įgyvendinti buvo tinkamai prižiūrimi geležinkelio juostoje apsauginiai želdiniai. Atlikta gaisrų prevencija: mineralizuota (suarta) geležinkelio apsauginėje juostoje – 3260 km; avarijų prevencijai atlikta sanitarinių kirtimų – 2262,4 sąl.ha ir kitų priežiūros darbų – 709,72 sąl.ha.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Išvengta avarijų geležinkelyje, gaisrų, negauta pretenzijų dėl bendrovės veiklos iš geležinkelio naudotojų. Pagal planuotus asignavimus buvo numatyta atlikti eksploatacijos priežiūros darbų 3071 sąl.ha plote. Faktiškai atlikta eksploatacijos priežiūros darbų 3071 sąl.ha plote. Iš jų: krūmų kirtimas atnaujinimui ir sanitarinis valymas: planuota – 1924,99 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 1924,99 sąl.ha; sanitariniai kirtimai: planuota – 574,48 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 574,48 sąl.ha; retinimo kirtimai: planuota – 473,73 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 473,73 sąl.ha; priešgaisrinės juostos mineralizavimas (arimas): planuota – 97,8 sąl.ha (3260 km), faktiškai įvykdyta – 97,8 sąl.ha (3260 km) .

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

 

5 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Skrydžių saugos užtikrinimas, incidentų civilinėje aviacijoje tyrimas ir prevencija. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 60 tūkst. Lt, faktiškai gauta 39 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Skrydžių saugos užtikrinimas, incidentų civilinėje aviacijoje tyrimas ir prevencija.

Programos uždavinys. Užtikrinti pilną ir objektyvų avarijų ir incidentų tyrimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatų patvirtinimo pakeitimo projektą.

Anksčiau galioję Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatai buvo parengti pagal Čikagos Konvencijos 13-ojo priedo bei Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumento 6920-AN/855-4 standartus ir rekomendacijas.

Šie nuostatai visiškai atitiko ES teisės aktų reikalavimams, išskyrus nuostatą, jog avarijas turi tirti nepriklausoma nuo civilinės aviacijos valdžios tyrimo grupė. Pastovios avarijų tyrimo grupės nebuvo. Tyrimo komisijos funkcionaliai buvo priklausomos nuo civilinės aviacijos valdžios. Civilinių orlaivių incidentus tyrė komisijos, skiriamos aviakompanijų, aviacijos įmonių ar organizacijų, kurioms priklauso orlaiviai, vadovai. Atskirais atvejais incidentą galėjo tirti Civilinės aviacijos inspekcijos komisija. Kadangi nebuvo užtikrintas tyrimo bešališkumas, reikėjo pataisyti galiojančius nuostatus. 2002-01-15 susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-25 patvirtinti Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatai, kurie visiškai atitinka ES reikalavimus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Ištirta 1 avarija ir 5 incidentai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

 

6 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt). Vidaus vandens kelių priežiūra bei eksploatavimas ir mechanizmų išlaikymas (programą vykdė VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 7620 tūkst.Lt, faktiškai gauta 7620 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Upės laivybinio stovio palaikymas.

Programos uždavinys. Vidaus vandens kelių garantinių matmenų išlaikymas.

2001 metai buvo vidutinio vandeningumo. Vidaus vandens keliuose fizinė navigacija tęsiasi 290 parų, faktinė – 230 parų. Įmonė , vykdydama vidaus vandens kelių priežiūrą ir išlaikydama vidaus vandens kelių būklę pagal Europos Sąjungos reikalavimus, vykdė kelių priežiūros darbus. Per navigacijos laikotarpį, valant vagą, iškasta 1,2 mln. m 3 grunto - išvalytos 34 seklumos, darbų apimtis sąmatinėmis kainomis 1689,1 tūkst. Lt. Vykdant vagos reguliavimo ir krantų tvirtinimo darbus, pastatyta 9 gruntinės būnos, suremontuota 14 gruntinių būnų, darbų apimtis sąmatinėmis kainomis 747,1 tūkst. litų. Per navigacijos laikotarpį įsisavinta 25 km naujų vandens kelių Nevėžyje, kur prasidėjo keleivinė-turistinė laivyba. Visą navigacijos laikotarpį buvo organizuota ir veikė paieškos – gelbėjimo tarnyba, tai užtikrino plaukiojančių laivų ir įgulos narių saugumą ekstremaliose sąlygose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Vidaus vandenų keliais buvo užtikrintos laivybos sąlygos plaukti laivams su grimzle 120 cm 60% navigacijos laiko arba 138 dienas, su grimzle 140 cm - 37% navigacijos laiko arba 85 dienas per navigaciją.

2001m.navigacijai buvo nustatyta ,kad visi eksploatuojami vidaus vandens keliai, kurie sudaro 87% visų vidaus vandens kelių, atitiktų Europos ekonominės bendrijos vidaus transporto komiteto reikalavimus. 2001 metais eksploatuoti vidaus vandens keliai, sudarantys 87% visų vidaus vandens kelių, atitiko Europos ekonominės bendrijos vidaus transporto komiteto dokumento TRANS/SC.3/144 reikalavimus .

 

7 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Keleivių vežimas geležinkeliais lengvatinėmis sąlygomis (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 8200 tūkst.Lt, faktiškai gauta 8100 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Padėti socialiai remtiniems Lietuvos Respublikos gyventojams.

Programos uždavinys. Vykdant LR transporto lengvatų įstatymą, vežti keleivius geležinkelio transportu lengvatinėmis sąlygomis.

Buvo siekiama sudaryti sąlygas įstatymų numatytoms, socialiai remtinų Lietuvos gyventojų grupėms važiuoti geležinkelių transportu, naudojantis 80 proc. ir 50 proc. nuolaidomis. Geležinkelio transportu keleiviai buvo vežami lengvatiniais tarifais pagal galiojančius įstatymus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais numatyta vežti 1 650,0 tūkst. keleivių, faktiškai vežta 1769,7 tūkst. keleivių lengvatinėmis sąlygomis, tai yra 119,7 tūkst. arba 7,3 proc. daugiau.

 

8 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas (programą vykdė VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 118 tūkst.Lt, faktiškai gauta 114 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Išlaikyti svarbių asmenų salę, kurioje aptarnaujami ypatingai svarbūs asmenys.

Programos uždavinys. Svarbių asmenų aptarnavimas , tarptautinių ryšių plėtimas.

Programai skirtos lėšos buvo panaudotos VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ VIP salės išlaikymo ir svečių aptarnavimo išlaidoms apmokėti. Atvykstančių (arba išvykstančių) į Vilniaus oro uostą aukšto rango Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių pareigūnų sąrašas patvirtintas Vyriausybės nutarimu.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo numatyta aptarnauti 3000 labai svarbių asmenų, faktiškai aptarnauta – 4466 .

 

9 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Universaliųjų pašto paslaugų nuostolių dengimas (programą vykdė VĮ „Lietuvos paštas“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 2949 tūkst.Lt, faktiškai gauta 2949 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Dengti universaliųjų pašto paslaugų Vyriausybės nustatytų didžiausių tarifų ir realių kainų skirtumą.

Programos uždavinys. Universaliųjų pašto paslaugų ir paslaugų, numatytų registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas, nenutrūkstamai visiems paslaugų naudotojams, vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną, ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę visoje šalies teritorijoje, vienodais tarifais..

Rinkoje sparčiai daugėjant privačių struktūrų, kurios teikia pašto siuntų pristatymo paslaugas, kad vykdyti planines universaliųjų pašto paslaugų apimtis, buvo taikyta lanksti kainų politika įmonėms- stambiems klientams, pagal jų pageidavimą buvo centralizuota pašto siuntų apskaita Įmonės administracijoje. Daug dėmesio skirta rinkos tyrimui ir pašto paslaugų reklamai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Programos uždavinio įvykdymą nustato universaliųjų pašto siuntų skaičius. 2001 m. buvo planuota universaliųjų pašto siuntų – 35,6 mln., o faktiškai – 38,5 mln. siuntų, iš jų pašto siuntinių ne sunkesnių kaip 10 kg planuota - 152 tūkst. , faktiškai – 194 tūkst. , pašto siuntų, ne sunkesnių kaip 2 kg. planuota – 35,4 mln., faktiškai – 38,3 mln.

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Lietuvai stojant į ES ir įsiliejant į bendrą transporto rinką bei nuolatos augant visuomenės mobilumui ir krovinių vežimui artimiausiu laikotarpiu bus skiriamas dėmesys prioritetinėms veiklos kryptims:

Infrastruktūros rekonstrukcijai ir modernizavimui. Siekiant sukurti modernią tarptautinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą, kad jos techninė būklė atitiktų Europos Sąjungos standartus bei maksimaliai tenkintų transporto paslaugų vartotojų, ypač tranzitą vykdančių ūkio subjektų poreikius, numatoma: spartinti geležinkelių kapitalinį remontą, modernizuoti geležinkelio pasienio stotis bei telekomunikacijų, signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginius; rekonstruoti Klaipėdos jūrų uosto vartus ir įplauką, krantines, uosto geležinkelį, gilinti uosto akvatoriją; tęsti Greitkelių ir Žvyrkelių projektų įgyvendinimą. Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reformai. Toliau tęsiamas šiuolaikinės vadybos diegimas; geležinkelių infrastruktūros atskyrimas nuo operacinės veiklos; bendrovei nebūdingos veiklos atskyrimas ir perdavimas savivaldybėms; geležinkelių veiklai nereikalingo turto perdavimas Turto fondui.

Priemonių, didinančių eismo saugą ir mažinančių neigiamą poveikį gamtai, įgyvendinimui. Numatoma baigti tiesti Marijampolės–Kalvarijų aplinkkelį, pradėti statyti keturias dviejų lygių automobilių kelių sankryžas – dvi Marijampolės–Kalvarijų aplinkkelyje bei Panevėžio ir Kauno aplinkkeliuose.

Teisės aktų derinimui. Toliau bus derinami transporto teisės aktai su transporto acquis, ypač geležinkelio ir jūrų transporto srityje.

Valdymo tobulinimui ir institucijų stiprinimui. Siekiant užtikrinti kokybišką teisės aktų bei priemonių didinančių eismo saugą įgyvendinimą laiku, taip pat pasirengimą priimti ir efektyviai panaudoti artimoje ateityje išaugsiančią Europos Sąjungos finansinę paramą, bus tobulinamas transporto institucinis valdymas, stiprinant administracinius gebėjimus, ypač kontroliuojančių institucijų, diegiant transporto sistemos ir atskirų transporto šakų strateginio planavimo principus.

Įgyvendinant šias priemones bus išnaudoti esami privalumai - palanki tranzitui šalies geografinė padėtis, neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, gerai išvystytas automobilių kelių tinklas. Stengiamasi išvengti pavojų dėl nepakankamai efektyvaus veiksmų koordinavimo su kaimyninėmis šalimis, plėtojant TINA tinklus.

Trūkumai:

- fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra, pasenęs geležinkelio riedmenų parkas,nepakankamai išvystytas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas;

- neracionali Lietuvos geležinkelių organizacinė struktūra (infrastruktūra neatskirta nuo komercinės (operacinės) veiklos, kas trukdo rinkos santykių plėtrą geležinkelių sektoriuje);

- Klaipėdos jūrų uosto įplaukos nepakankamas gylis;

- kai kurie didieji šalies miestai neturi apvažiavimo kelių, miestų gatvės nepritaikytos transporto intensyviam judėjimui, didelis avaringumo lygis automobilių keliuose.

Galimybės:

- rengiantis narystei ES harmonizuoti Lietuvos transporto sektoriaus teisines normas su tomis, kurios galioja ES;

- sukurti Kauno, Klaipėdos bei Vilniaus logistikos centrus ir juos integruoti į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų tinklą.

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS REGULIAVIMO SRITIES ĮMONIŲ 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS

VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija. Kelių transporto plėtros politikos įgyvendinimas pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalavimus, tenkinant krovinių ir keleivių vežimų poreikius vidaus ir tarptautinėje rinkoje.

Strateginiai tikslai. Tenkinti krovinių ir keleivių vežimų poreikius vidaus ir tarptautinėje rinkoje, užtikrinant tam tikrų sąlygų laikymąsi.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS

Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra.

Programai „Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra“ iš valstybės biudžeto numatyta skirti asignavimų 13481 tūkst. Lt, iš jų subsidijų vežėjams už su lengvata vežtus keleivius (remiantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu) pervedimui – 9000 tūkst. Lt. Faktiškai gauta ir panaudota iš viso 9997,5 tūkst. Lt, iš jų subsidijų pervedimui – 5568,4 tūkst. Lt.

Inspekcijos išlaikymui patvirtinti asignavimai – 4481 tūkst. Lt, panaudota – 4429,1 tūkst. Lt. arba 99 proc. Subsidijų vežėjams už keleivių pervežimą su lengvata pervedimui sąmatoje numatyta 9000 tūkst. Lt, išmokėta vežėjams jų pateiktų ataskaitų pagrindu – 5568,4 tūkst. Lt. Biudžeto asignavimai išnaudoti tik 62 proc., nes pagal galiojančią subsidijų pervedimo vežėjams tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478, vežėjai pateikė Inspekcijai ataskaitas apie 2001 m. su lengvata vežtus keleivius už 2001 m. I – III ketvirčius (už 2001 m. IV ketvirtį vežėjai ataskaitas pateikė iki 2002 m. sausio 8 d.) ir subsidijos pervestos už I – III ketvirčius. Neišmokėtų vežėjams subsidijų pagal pateiktas ataskaitas nebuvo, t.y. paraiškos patenkintos 100 proc.

Tikslai

1. Įgyvendinti kelių transporto politiką bei vykdyti kontrolę.

2. Organizuoti ir licencijuoti keleivių ir krovinių vežimo verslą, užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas, formuoti leidimų išdavimo sistemą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

1 uždavinys. Analizuoti tarptautinių organizacijų teisės aktus ir standartus, rengti normatyvinę medžiagą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas.

Kauptos, atnaujintos, pritaikytos naujausios Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos taisyklės, Europos Sąjungos direktyvos ir kiti tarptautinės teisės aktai. Kurta kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo sistema, kurta kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimo sistema. Parengti šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 sausio 17 d. nutarimas Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“.

2. Susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“.

3. Susisiekimo ministro 2001 spalio 29 d. įsakymas Nr. 355 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 dienos įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ dalinio pakeitimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Eil. Nr.

Uždavinio vertinimo kriterijaus pavadinimas

Planas

Įvykdymas

%

1.

Išanalizuotų Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos taisyklių skaičius

33

33

100

2.

Išanalizuotų Europos Sąjungos direktyvų skaičius

208

222

107

3.

Parengtų teisės aktų projektų skaičius

30

16

53

4.

Kontroliuojamų tarpvalstybinių sutarčių skaičius

34

34

100

5.

Įvykusių mišrių tarpvalstybinių komisijų skaičius

15

17

113

6.

Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius

150

-

-

7.

Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius

-

-

-

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

  1. Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius – 150.
  2. Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys.

Priemonės “Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius” ir “Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius” neįvykdyta dėl to, kad užduotis buvo planuojama 2000 m. pabaigoje, kai dar nebuvo patvirtinta transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarka (patvirtinta susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 130), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“ nustatyta atitikties įvertinimo pradžia – nuo 2002 m. sausio 1 d. Inspekcija 2001 metais atliko paruošiamuosius darbus ir pasirengė vykdyti šią užduotį.

2 uždavinys. Kurti ir įgyvendinti vežėjų, vairuotojų, techninių apžiūrų valstybės kontrolės ir priežiūros sistemą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Atlikti techninio aptarnavimo centrų ir stočių, vairavimo mokyklų, kelių transporto priemonių kontroliniai patikrinimai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Priemonės įvykdytos. Planuota patikrinti 323 techninio aptarnavimo centrus ir stotis, patikrinta 451. Planuota patikrinti 180 vairavimo mokyklų, patikrinta 204. Planuota patikrinti įmonių (vežėjų) – 250, patikrinta 426.

3 uždavinys – užtikrinti keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų vykdymą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vesta ir tobulinta išduotų licencijų, leidimų apskaita, kontrolė.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Uždavinio vertinimo kriterijaus pavadinimas

Planas

Įvykdyta

%

1.

Išnagrinėta piliečių prašymų

23

25

108

2.

Techninio aptarnavimo centrų, techninio patarnavimo stočių patikrinimų skaičius

323

451

139

3.

Vairavimo mokyklų patikrinimų skaičius

180

204

113

4.

Atliktų užsienio šalių vežėjų patikrinimų skaičius

3000

3667

122

5.

Vairavimo mokyklų ekspertizių skaičius

120

120

100

6.

Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų

300

233

77

7.

Patikrinta įmonių (vežėjų)

250

426

170

8.

Patikrintų transporto priemonių skaičius

15000

12896

86

9.

Nagrinėjamų administracinių bylų, aktų skaičius

2200

2438

110

10.

Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius

1500

1486

99

11.

Vairavimo mokykloms išduotų pažymėjimų skaičius

60

78

130

12.

Techninio aptarnavimo centrų kontrolierių ir ekspertų egzaminavimas

60

101

168

13.

Išduotų leidimų skaičius

350000

404696

115

14.

Išduotų licencijų skaičius

1300

743

57

15.

Išduotų licencijos kortelių skaičius

5400

8441

156

16.

Atliktų finansinių operacijų kiekis

1400

1575

112

17.

Paskirta baudų (tūkst. Lt)

160

166

102

18.

Gauta raštų

2400

2272

95

19.

Surinkta valstybės rinkliavos

(mln. Lt)

6,4

8,4

131

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

    1. Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų.
    2. Patikrintų transporto priemonių skaičius.
    3. Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius.
    4. Išduotų licencijų skaičius.
    5. Gauta raštų.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Priemonės “Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų” ir “Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius” neįvykdytos dėl to, kad Inspekcijos Vairuotojų mokymo skyrius 2001 metais negavo tiek prašymų, kiek planavo, t.y. Inspekcija šių rodiklių įvykdymui įtakos daryti negalėjo. Priemonė „Patikrintų transporto priemonių skaičius“ neįvykdyta dėl to, kad Inspekcija be programoje planuotų užduočių turėjo vykdyti kitas, programoje nenumatytas, bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas Inspekcijai privalomas užduotis (tikrinami vežėjai dėl kompensacijų už su lengvata vežtus keleivius išmokėjimo – atlikti 6 patikrinimai, kurie darboimlūs ir pagal savo reikšmingumą yra svarbūs, taip pat Susisiekimo ministerijos nurodymu tikrino įmones (vežėjus), turinčias 4 ir daugiau „žalesnių ir saugių“ automobilių – patikrinta 254 įmonės (vežėjai), siekiančios gauti Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) leidimus, šie tikrinimai taip pat darboimlesni už atliekamus transporto priemonių patikrinimus keliuose ar muitinių postuose). Priemonės “Išduotų licencijų skaičius” ir ”Gauta raštų” neįvykdytos dėl to, kad Inspekcija 2001 metais negavo tiek prašymų išduoti licencijas ir negavo numatytų programoje raštų kiekio , t.y. Inspekcija šių rodiklių vykdymui įtakos daryti negalėjo.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Institucijos tikslas – efektyviai valdyti keleivių ir krovinių pervežimų sistemą bei sukurti geras sąlygas laisvam keleivių ir krovinių judėjimui, sudaryti prielaidas šalies vežėjų integracijai į Europos Sąjungą, taip pat įgyvendinti kelių eismo saugumo priemones ir gerinti kelių eismo saugumą šalyje.

Programos tikslai:

1. Įgyvendinti kelių transporto politiką, eismo saugumo priemones, vykdyti kontrolę ir

priežiūrą.

2. Užtikrinti keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu tarptautinių sutarčių, kitų teisės

aktų vykdymą.

 

 

 

VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Atlikti visų plaukiojančių priemonių techninę priežiūrą ir registraciją bei jų kontrolę, užtikrinti jų saugumą.

Strateginis tikslas: Vidaus vandenimis plaukiojančių transporto priemonių saugaus plaukiojimo užtikrinimas.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

Lietuvos Respublikos teisės aktų įgyvendinimo vidaus vandenų transporto srityje kontrolė.

Programai įvykdyti buvo skirta 734.0 tūkst. Lt. Gauta 572.0 tūkst. Lt.

Tikslas: Vidaus vandens transporto saugaus plaukiojimo užtikrinimas.

Uždavinys: Organizuoti ir vykdyti valstybinę vidaus vandenų laivų ir kitų plaukiojančių objektų ir stacionarinių įrenginių registraciją, kontrolę ir užtikrinti saugią laivybą LR ir tarptautiniuose vidaus vandenyse.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

  1. Paruošta eilė teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą LR ir tarptautiniuose vidaus vandenyse.
  2. Organizuotas teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje reikalavimų taikymas.
  3. Reguliuota laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių eksploatacija ir remontas.
  4. Atlikta vidaus vandens kelių būklės kontrolė, nagrinėti laivų avariniai atvejai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Gauti rezultatai atitinka rezultatus, numatytus strateginiame veiklos plane. Priemonių planas 2001m. įvykdytas.

  1. Planuota atlikti vidaus vandenyse plaukiojančių laivų registraciją,
  2. techninę priežiūrą, kontrolę ir faktiškai atlikta vidaus vandenyse plau-

    kiojančių laivų registracija, techninė priežiūra, kontrolė. - 215 vnt.,

  3. Planuota išduoti ir faktiškai išduoti laivų dokumentai - 275 vnt.
  4. Planuota atlikti laivavedžių atestaciją ir išduoti kvalifikacinius doku-
  5. mentus ir faktiškai atlikta laivavedžių atestacija ir išduoti kvalifikaciniai

    dokumentai - 230 vnt.,

  6. Planuota atlikti ir faktiškai atlikta vidaus vandenų kelių parametrų
  7. kontrolė - 9 mėn.,

  8. Atlikta mažųjų pramoginių ir sportinių laivų registracija, dokumentų iš-

davimas, techninė priežiūra, pramoginių laivų laivavedžių egzaminavimas

ir kvalifikacinių liudijimų išdavimas.

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

  1. Inspekcijos darbuotojai dalyvaus komisijų, susijusių su vandens transporto saugaus plaukiojimo užtikrinimu, darbe.
  2. Pagal pateiktas paraiškas, visiems laivams atliks technines apžiūras ir bandymus.
  3. Kaups, apdoros ir analizuos laivų registracijos ir techninės priežiūros duomenis, kuriais naudojasi atsakant į valstybinių institucijų užklausimus.
  4. Teiks konsultacijas laivų savininkams projektų derinimo, statybos, rekonstrukcijos ir remonto priežiūros klausimais.
  5. Vykdys registraciją, techninę priežiūrą, egzaminavimą ir išduos atitinkamus kvalifikacinius dokumentus.

 

 

VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Lietuvos geležinkelių eismo saugumo valstybinė priežiūra ir kontrolė.

Strateginis tikslas: Geležinkelių transporto darbo efektyvumo gerinimas, užtikrinant saugų traukinių eismą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Geležinkelių saugaus eismo užtikrinimas.

Programos vykdymui patvirtinta 293 tūkst. Lt, skirta – 291,3 tūkst. Lt.

Tikslas: Vykdyti geležinkelių saugaus eismo nuolatinę priežiūrą ir kontrolę.

Uždavinys: Kontroliuoti, kaip juridiniai, fiziniai asmenys laikosi LR galiojančių įstatymų, tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių geležinkelio transporto eismo saugumą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdyti geležinkelių infrastruktūros, riedmenų, konteinerių techninę priežiūrą bei kontroliuoti jų atitikimą Techninio geležinkelių naudojimo nuostatams.

Programos uždavinio įgyvendinimas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintomis Pagrindinėmis Lietuvos geležinkelių transporto eismo saugumo gerinimo kryptimis. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo tikrinama, kaip AB ,,Lietuvos geležinkeliai” ir kitos įmonės , kurios dalyvauja krovinių pervežimo procese geležinkelių transporte, vykdo Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus. Dalyvauta AB ,,Lietuvos geležinkeliai” struktūrinių padalinių kompleksinių techninių revizijų darbe. Atlikti kompleksiniai traukinių eismo organizavimo pramonės įmonių privažiuojamuosiuose keliuose patikrinimai. Dalyvauta komisijų darbe priimant geležinkelio objektus į eksploataciją. Dalyvauta rengiant norminę techninę dokumentaciją, reglamentuojančią traukinių eismo saugumą, bei teiktos techninės išvados rengtiems teisės aktams, reglamentuojantiems geležinkelių veiklą. Nustatyta tvarka dalyvauta eismo įvykių tyrime.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiuose veiklos planuose buvo planuota atlikti 500 geležinkelio įmonių bei struktūrinių padalinių patikrinimų - atlikta 500 patikrinimų; buvo planuota atestuoti 450 eismo darbuotojų, atestuota 350; buvo planuota atestuoti 650 krovinių krovimo vadovų – atestuota 570.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Neatestuota 100 eismo darbuotojų ir 80 krovinių krovimo vadovų.

Uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - dauguma įmonių nutraukė savo veiklą, dėl to sumažėjo eismo darbuotojų skaičius bei pakrovos darbų apimtys.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

LR geležinkelių transporto eismo saugumo programa yra tiesiogiai susijusi su strateginiu geležinkelių transporto sistemos pasiruošimo planu integruojantis į ES.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 599 ,,Dėl Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių patvirtinimo numatytas Valstybinės geležinkelio inspekcijos pertvarkymas, numatant, kad jai pavedamos esamos funkcijos ir priskiriamos šios geležinkelio transporto paslaugų rinkos priežiūros funkcijos: licencijų ūkio subjektams geležinkelio transporto paslaugų išdavimas, saugumo sertifikatų geležinkelio įmonėms išdavimas, geležinkelio infrastruktūros paslaugų teikimo priežiūra, ginčų tarp vežėjų ir infrastruktūros valdytojo nagrinėjimas, išvadų apie ginčus ir pretenzijas teikimas atitinkamoms valdžios institucijoms.

 

 

TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJA

I. MISIJA, STRATEGINIS TIKSLAS:

Misija: Pasiekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros projektai būtų įtraukti į pirmiausia plėtotinų bendro intereso projektų sąrašą ir kad skirti finansiniai resursai (ISPA, Phare, IFI, Biudžetas) būtų tinkamai panaudoti.

Strateginis tikslas: Siekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtojimo projektai, įtraukti į Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą (Nacionalinę Acquis programą) būtų efektyviai įgyvendinti.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

Transporto infrastruktūros, kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto monitoringas.

Šios programos įgyvendinimui iš valstybės biudžeto buvo patvirtinta 274 tūkst.Lt, faktiškai skirta – 273,7 tūkst.Lt.

Programos tikslas: Parengti pasiūlymus ES finansinio mechanizmo ISPA, Phare programos ir VIP finansavimui ir siekti, kad projektai būtų įgyvendinami pagal pasirašytus Finansinius memorandumus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys: Užtikrinti ISPA (vidutiniškai 25 mln. kasmet), Phare remiamų projektų parengimą, atlikti nepertraukiamą VIP transporto projektų iš visų finansavimo šaltinių įgyvendinimo monitoringą, parengti reguliarią informaciją daugiašaliam bendro intereso projektų (TINA tinklo) įgyvendinimo koordinavimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

(1) 246 priemonė “Įvertinti buvusias investicijas ir tikslinti Lietuvos nacionalinę transporto plėtros strategiją, siekiant maksimalios finansinės pagalbos iš ES paramos fondų ir numatant jų poreikį” – ISPA transporto strategija buvo parengta kartu su Susisiekimo ministerija, vadovaujantis TINA proceso išvadomis apie numatomą investicijų poreikį transeuropinių tinklų plėtrai Lietuvos teritorijoje, ir patvirtinta 2000 m. 2001 m. buvo įgyvendinamos ISPA strategijoje numatytos transporto investicinės priemonės, gaunant maksimalius ES (ISPA finansinės paramos) įsipareigojimus (vidut. 25 mln. eurų kasmet) EK pritartiems projektams, ir buvo parengtos naujos paraiškos (3) EK ISPA paramai gauti. Šios priemonės vykdymo poveikis yra labai reikšmingas, nes EK pabrėžia, jog šalių kandidačių sugebėjimai parengti projektus ir vėliau juos tinkamai įgyvendinti pagal Finansinius memorandumus taps kriterijais gauti kitų ES fondų (Regioninio, Struktūrinių, Sanglaudos) paramą. 2003 – 2004 metų ISPA programos įsipareigojimų vykdymas, t. y. įvykdytų mokėjimų dydis, bus kriterijus, kokio dydžio paramą iš minėtų fondų skirti transportui, Lietuvai tapus ES nare. Ryšys su Vyriausybės veiklos 1 – uoju prioritetu – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis yra tiesioginis. ISPA finansinis instrumentas yra Sanglaudos fondo prototipas, todėl ISPA paramos gavimas ir projektų, kofinansuojamų iš ISPA paramos, tinkamas administravimas yra tiesioginis pasirengimas siekti ES Sanglaudos paramos dideliems transporto infrastruktūros projektams Lietuvoje įgyvendinti.

(2) 278 priemonė “Rekonstruoti įvažą į Vilniaus oro uostą, pagerinti susisiekimą tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto” – TID atliko Phare LI9807.02 projekto “Saugumo priemonių pagerinimas privažiavimo kelyje į Vilniaus oro uostą” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 1 mln. eurų, ir VĮ “Vilniaus tarptautinis oro uostas” skyrė – 79,955 tūkst. eurų projektui įgyvendinti. 2001 m. spalio 1 d. buvo baigti projekto darbai. Buvo rekonstruota pagrindinio privažiavimo į Vilniaus tarptautinį oro uostą 280 m ilgio ir 15 m pločio Vaitkaus gatvė nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki pagrindinės Vilniaus oro uosto aikštės, pastatytas naujas 22,86 m pločio ir 49,10 m ilgio viadukas Vaitkaus gatvėje per geležinkelį Vilnius – Lyda. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais. (3) 524 priemonė “Suderinti šiuo metu naudojamas ISPA projektų rengimo, valdymo ir įgyvendinimo, sutarčių sudarymo, finansinės kontrolės procedūras su Europos Bendrijų Komisijos keliamais reikalavimais” 2001 m. TID intensyviai rengėsi išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS sistemos) įgyvendinimui: parengta Finansavimo sutartis su Finansų ministerijos Nacionaliniu fondu; parengtos Funkcijų pasidalijimo su naudos gavėjais, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir AB “Lietuvos geležinkeliai”, sutartys; ISPA projektų įgyvendinimo procedūrų vadovas; aprašyta ISPA transporto projektų įgyvendinančios institucijos darbo sistema. Dokumentai pateikti EK audito pirminiam vertinimui.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

(1) 3.4.5 – P - A3 priemonė – Rekonstruoti Vilniaus oro uostą: TID atliko Phare LI9807.02 projekto “Saugumo priemonių pagerinimas privažiavimo kelyje į Vilniaus oro uostą” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 1 mln. eurų, ir VĮ “Vilniaus tarptautinis oro uostas” skyrė – 79 955 eurų projektui įgyvendinti. 2001 m. spalio 1 d. buvo baigti projekto darbai. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais.

(2) 3.4.5 – P – A19 priemonė – Rekonstruoti I transporto koridorių (Via Baltica): TID atliko Phare LI9807.01 projekto “Kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožas 58.40 – 80.88 km.I dalis: 58.40 – 69.28 km (Marijampolės aplinkkelis)” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 2,5 mln. eurų. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais. Atliekant ISPA įgyvendinančios institucijos funkcijas, gauti EK ISPA įsipareigojimai (11,6 mln. eurų) finansuoti šio koridoriaus projektus ir sudaryta 1 rangos sutartis (9,6 mln. eurų), kofinansuojant dalį iš ISPA paramos.

(3) 3.4.5 – P – A32 priemonė – Rekonstruoti IXB automobilių kelių transporto koridorių: atliekant ISPA įgyvendinančios institucijos funkcijas, 2001 m. baigti darbai “Dangos sustiprinimas ir sankryžų rekonstravimas kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda atskiruose ruožuose” (13,6 mln. eurų) pagal sutartį Nr.1. Visos šios priemonės siejasi su Vyriausybės veiklos 1 – uoju prioritetu – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Transporto investicijų direkcijos vykdomos programos rezultatai už 2001 m. yra šie:

(1) 2001 m. buvo pateiktos 3 paraiškos ISPA finansavimui (27,5 mln. eurų), dviems iš jų gauti EK įsipareigojimai. EK ISPA įsipareigojimai sudaro 2000 m. – 34 mln.eurų ir 2001 m. - 14,5 mln. eurų. Tokiu būdu užtikrinamas 1.1 vertinimo kriterijaus (Savalaikis paraiškos(ų) parengimas ISPA finansavimui vidutiniškai 25 mln. eurų sumai kasmet – numatyta 100%) vykdymas 100%.

(2) 2001 m. buvo pasirengta rangos sutarčių įteisinimui ir, pravedus konkursus, įteisintos 4 rangų ir paslaugų sutartys už 29,6 mln. eurų. Kadangi iš anksto tiksliai nustatyti numatomų pasirašyti sutarčių vertes yra sunku, laikome, jog 1.2 Vertinimo kriterijus (Įteisintos darbų atlikimo sutartys (vnt./vertė mln. eurų – numatyta 4/30,2)) įvykdytas.

(3) 1.3 vertinimo kriterijus (Ataskaitų pateikimas Jungtiniam priežiūros komitetui (vnt. – numatyta 4)) įvykdytas, nes TID pateikė 8 ataskaitas apie ISPA/Phare projektų įgyvendinimą Jungtiniam vertinimo komitetui.

(4) 1.4 vertinimo kriterijus (VIP programos įgyvendinimo priežiūros ataskaitos (vnt. – 12)) įvykdytas: TID paruošė ir pateikė 12 mėnesinių ir metinę už 2001 m. VIP transporto projektų monitoringo ataskaitas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Šio uždavinio priemonės yra įvykdytos.

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

TID artimiausio laikotarpio (1 – 2 m.) prioritetai būtų šie:

(1) Parengti ISPA laikotarpio transporto plėtros strategijos patikslinimą;

(2) parengti paraiškas užsitikrinti Techninę pagalbą 2003 – 2004 m., kad parengti didelį projektų, tinkamų finansuoti iš ES paramos fondų, srautą;

(3) pasirengti vykdyti ISPA (ir kitų EK finansinių instrumentų remiamų) investicinių projektų/priemonių įgyvendinančios institucijos funkcijas pagal išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS) reikalavimus;

(4) parengti Europos standarto geležinkelio projekto privalomuosius dokumentus projektavimui.

Labai svarbus išorės veiksnys, galintis turėti įtakos įgyvendinti numatytus artimiausio laikotarpio prioritetus, yra tarpinių sprendimų priėmimo būtinumas aukštame lygyje.

Vidiniai veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamą įtaką įgyvendinant artimiausio laikotarpio prioritetus, būtų riboti žmogiškieji ir finansiniai resursai, turint omenyje labai išaugsiantį administruojamų projektų, kofinansuojamų ES, skaičių. Taip pat paminėtume TID numatomus skirti naujus uždavinius (vykdyti pasienio punktų statybos užsakovo funkcijas).

 

 

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Sukurti ir užtikrinti efektyvią civilinės aviacijos valstybinio valdymo ir skrydžių saugos bei aviacinio saugumo priežiūros sistemą.

Strateginiai tikslai: 1. Valstybinės civilinės aviacijos politikos įgyvendinimas;

2. Valstybinė civilinės aviacijos priežiūra ir kontrolė.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

14. Oro uostų, vežėjų ir orlaivių naudotojų techninės priežiūros ir aviacinio saugumo užtikrinimas.

Šiai programai įgyvendinti buvo skirta 3921 tūkst. Lt. valstybės biudžeto lėšų, faktiškai gauta 1811 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

1. Užtikrinti civilinės aviacijos saugumą, vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) ir Europos civilinės aviacijos konferencijos (toliau - ECAC) standartais ir rekomendacijomis;

2. Vykdyti civilinės aviacijos administravimą pagal Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

1 uždavinys. Vykdyti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą pagal ICAO ir ECAC rekomendacijas.

Pirmajam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Siekiant užtikrinti civilinės aviacijos saugumą Lietuvoje pagal ICAO standartus ir rekomenduojamą praktiką, vykdoma Lietuvos Respublikos nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa. Tam sudaryta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo komisija, patvirtinti jos nuostatai. Patvirtintos civilinės aviacijos įmonių (tarptautinių oro uostų ir vežėjų) aviacijos saugumo programos. Patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos saugumo mokymo reglamentas, civilinės aviacijos įmonių saugumo mokymo programos. Nuolat prižiūrima, kaip civilinės aviacijos įmonėse taikomos saugumo priemonės ir procedūros saugumui užtikrinti, kontroliuojama, ar jos atitinka Nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą ir tarptautinius standartus bei rekomenduojamą praktiką. Parengtas vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Civilinės aviacijos administracija buvo įsteigta ir pradėjo veikti nuo 2001 m. liepos 2 d. Per antrąjį 2001 m. pusmetį įstaiga įgyvendino ir įvykdė visas priemones civilinės aviacijos saugumui užtikrinti, numatytas strateginiame veiklos plane. Buvo užtikrinta civilinės aviacijos ir oro susisiekimo priežiūra bei saugumas, t.y. per 2001 m. Lietuvoje neįvyko nė vieno teroristinio išpuolio.

2 uždavinys. Vykdyti civilinės aviacijos administravimą pagal Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus.

Antrajam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendindama šią programą, Civilinės aviacijos administracija parengė 11 teisės aktų projektų. Visi jie suderinti su Europos teise, atitinka ES direktyvas ir reglamentus. Parengti ir rengiami civilinę aviaciją reglamentuojantys teisės aktai yra pagrindas siekiant užtikrinti saugų, ekonomišką ir veiksmingą oro susisiekimą. Programa buvo iki galo įvykdyta ir veiksminga - užtikrinta oro susisiekimo priežiūra, sureguliuotas civilinės aviacijos valdymas.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) rengė teisės aktų, reglamentuojančių civilinės aviacijos veiklą, projektus. Buvo nuolat tikrinamos civilinės aviacijos įmonės, techninės priežiūros įmonės ir organizacijos, mokymo organizacijos, rengiančios civilinės aviacijos specialistus, ir CAA įgaliotieji egzaminuotojai, prižiūrima bendroji aviacija. Kontroliuota, kaip teikiamos oro eismo paslaugos ir oro navigacijos informacija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Buvo parengta 20 teisės aktų, reglamentuojančių civilinės aviacijos veiklą, projektų.

Patikrintas 69 oro eismo paslaugų teikimo įrenginių atitikimas pagal specialiuosius reikalavimus ir leista juos naudoti; suderinta 189 objektų statyba ir pateiktos žymėjimo dienos ženklais ir žiburiais sąlygos; dalyvauta komisijų darbe pripažįstant tinkamais naudoti po rekonstrukcijos Kauno aerodromo kilimo ir tūpimo taką bei jo signalinius žiburius.

Patikrintos ir įvertintos pretendentų teorinės žinios bei praktiniai gebėjimai ir išduotos 147 civilinės aviacijos specialisto (toliau – CAS) licencijos, 491 CAS suteiktos naujos kvalifikacijos, pratęstos 627 CAS licencijos, įvertinta 160 užsienio piliečių CAS licencijų ir išduoti pripažinimo dokumentai; parengta ir patvirtinta metodinė literatūra skrydžio egzaminuotojams, 6 CAS rengimo programos, teorijos ir skrydžio egzaminų normatyvai, 15 egzaminų testų.

Įvertintos 1142 CAS medicinos ekspertizės ir 1126 CAS išduoti sveikatos pažymėjimai, atnaujinti 3 CAS egzaminavimo klausimynai, dalyvauta rengiant aviacijos medicinos ekspertizių taisykles.

Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įregistruoti 43 orlaiviai, 46 orlaiviai išregistruoti; nustačius, kad tinka naudoti - 360 orlaivių pratęstas Tinkamumo skraidyti pažymėjimų (toliau – TSP) galiojimo laikas, 35 orlaiviams išduoti eksporto TSP, 11 orlaivių nustatyti neatitikimai pagal tinkamumo skraidyti reikalavimus ir jiems neišduoti/nepratęsti TSP. Patikrintos 6 užsienio šalių organizacijos, joms leista atlikti LR civilinių orlaivių registre įregistruotų orlaivių techninės priežiūros darbus, inspektuota 14 patvirtintų techninės priežiūros organizacijų, patikrinta Aviacijos instituto lėktuvų techninė priežiūra. Inspektuota aviacijos gamykla, aeroklubai, patikrinti orlaiviai perone. Patikrinti ir patvirtinti Lietuvos aviakompanijų orlaivių minimalios įrangos sąrašai, orlaivių techninės priežiūros programos.

Atlikti 7 aviakompanijų sertifikaciniai patikrinimai, 24 patikrinimai perone, 35 tikrinimai skrendant maršrutu, 66 kvalifikaciniai tikrinimai skrydyje, patikrinta vežėjų 15 bazinių objektų. Patikrinti ir patvirtinti 8 Skrydžių vykdymo vadovai, išduoti 4 Vežėjų pažymėjimų veiklos nuostatų pakeitimai. Organizuotas ir atliktas pavojingų krovinių gabenimo mokymas aviakompanijose, tikrinta kaip aviakompanijos gabena pavojingus krovinius ir kaip jie saugomi oro uostuose. Patikrintas 16 aeroklubų ir 3 oreivių draugijų pasirengimas skrydžių sezonui; atlikta 7 parodomųjų renginių ir varžybų skrydžių saugos priežiūra ir kontrolė, organizuoti bendrosios paskirties aviacijos vadovų mokymo kursai, akrobatinio skraidymo instruktorių praktinis seminaras. Atliktas 1 incidento tyrimas, dalyvauta tiriant 4 avarijas.

2001 m. programa iki galo įvykdyta. Buvo prižiūrima ir tikrinama civilinės aviacijos įstaigų ir organizacijų veikla, užtikrintas jos saugumas, sureguliuotas civilinės aviacijos valdymas. Visos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti buvo visiškai įvykdytos. Tai liudija ICAO Skrydžių saugos priežiūros auditas, kuris buvo atliktas 2001 m. spalio mėnesį. Audito rezultatas: iš 1999 metais nustatytos 41 pastabos Lietuvos civilinei aviacijai buvo patvirtinta, kad 38 pastabos ištaisytos.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Civilinės aviacijos administracijos programa yra nuolatinė. Todėl ir artimiausiais metais bus siekiama užtikrinti civilinės aviacijos valstybinį valdymą, atliekant skrydžių saugos ir aviacinio saugumo priežiūrą ir kontrolę. Toliau bus kuriama teisinė bazė ir techniniai standartai, atitinkantys Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau - ICAO), Jungtinės aviacijos administracijos (toliau - JAA) ir Europos Sąjungos reikalavimus.

Lietuvos Respublika, būdama ICAO, Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) nare ir kandidate į JAA nares, prisiima įsipareigojimus šioms organizacijoms laikytis jų rekomendacijų įgyvendinant pagrindinį tarptautinės civilinės aviacijos tikslą – užtikrinti saugaus, ekonomiško ir veiksmingo oro transporto plėtrą. Siekdama narystės Europos Sąjungoje, Lietuva kartu siekia integruoti šalies civilinę aviaciją į liberalią Europos valstybių oro erdvę. Lietuva yra suderinusi Bendrąjį daugiašalį tarptautinį aviacijos susitarimą – įsijungti į liberalizuotą Europos valstybių oro erdvę - ir yra pasirašiusi pereinamojo laikotarpio protokolo projektą.

Siekiant užtikrinti šalies civilinės aviacijos efektyvų valstybinį valdymą pagal tarptautinius reikalavimus, 2001 m. liepos 2 dieną buvo įsteigta Civilinės aviacijos administracija. CAA įgyvendina civilinės aviacijos plėtros strategiją ir teikia Susisiekimo ministerijai siūlymus rengiant civilinės aviacijos plėtros programas. Personalą, atliekantį valstybinę civilinės aviacijos priežiūrą, turi sudaryti aukščiausios kvalifikacijos civilinės aviacijos specialistai, kuriems būtina nuolat palaikyti ir tobulinti savo kvalifikaciją. Jų darbo apmokėjimas turi būti ne žemesnio lygio, negu gamyboje dirbančių atitinkamų specialistų darbo apmokėjimas. CAA specialistų kvalifikacijai palaikyti ir atitinkamai darbui apmokėti šiuo metu nėra pakankamai lėšų ir teisinių sąlygų.

 

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

 

 

Misija:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, formuojanti valstybinę švietimo, mokslo ir studijų politiką. Jausdama atsakomybę dabarties visuomenei už ateities kartas, ministerija siekia visuomeninio susitarimo su įvairiomis interesų grupėmis.

Pasinaudodama visa galima ekspertize bei nuolat gilinama kompetencija, ministerija kuria įstatyminę bazę, yra atsakinga už procesus ir rezultatus, kurie:

  • formuoja ugdymuisi palankias visuomenės nuostatas ir sudarančias sąlygas visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi besikeičiančioje demokratinėje visuomenėje;
  • užtikrina visoms visuomenės grupėms lygias teises įgyti poreikius ir galimybes atitinkantį išsilavinimą;
  • garantuoja švietimo ir studijų kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos standartus bei paremtą tautos tradicijomis, pasaulio patirtimi ir naujausiomis technologijomis;
  • skatina mokslo raidą, lemiančią Lietuvos ūkio technologijos pažangą;
  • laiduoja darniai veikiančią švietimo, studijų ir mokslo infrastruktūrą.

 

 

Strateginiai tikslai:

 

  1. Plėtoti darnią, mokymąsi visą gyvenimą užtikrinančią švietimo sistemą.
  2. Vykdyti Europos Sąjungai adekvačią, pagrįstą valstybės švietimo politiką.
  3. Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją.

Tikslams įgyvendinti 2001 m. buvo vykdoma 14 programų. 7 iš jų vykdė Švietimo ir mokslo ministerija, kitas 7 (iš jų 2 specialiąsias) – Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Mokslo ir studijų departamentas 2001 m. strateginį planą kūrė ir ataskaitas rengė atskirai nuo Švietimo ir mokslo ministerijos.

 

 

 

 

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

ŠVIETIMO REFORMOS ANTRASIS ETAPAS

(planuota 85 443 tūkst. Lt, įvykdyta 83 447,6 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

    1. Aprūpinti ir modernizuoti ugdymo procesą.
    2. Užtikrinti permanentinį pedagogų ir vadovų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą.
    3. Paremti švietimo iniciatyvas per Švietimo kaitos fondą.
    4. Sudaryti socialines pedagogines vaikų ugdymosi sąlygas.
    5. Rūpintis šalies moksleivių užimtumu, popamokinės veiklos ir laisvalaikio kultūros plėtote.
    6. Plėtoti šiuolaikinį distancinį mokymąsi ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
    7. Organizuoti kitų ŠMM įstaigų veiklą reformos tikslams pasiekti.
    8. Sukurti švietimo informacinę sistemą.
    9. Sudaryti sąlygas vykdyti kitus programoje nenumatytus darbus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Diegti bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

    • įgyvendinta Profilinio mokymo įvedimo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje programa: užbaigtas bandomasis projektas, pagal jį pakoreguotas profilinio mokymo modelis, įgyvendintas sklaidos projektas;
    • pradėta rengti Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa ir kiti specialiojo ugdymo dokumentai: aprobuota Priskyrimo spec. ugdymosi poreikių grupei tvarka, parengtos Rekomendacijos gamtos mokslų mokytojams, parengti Pagalbos teikimo vaikams iki 3 m., Egzaminų turinio ir organizavimo tvarkos spec. reikalavimų, Nemokamų spec. paslaugų teikimo švietimo įstaigose tvarkos, Aprūpinimo kompensacine technika tvarkos, Dokumentacijos logopedui ir specialiajam pedagogui projektai.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: dalyvauta rengiant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 m. programą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir parengta bei aprobuota 16 programų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos pagrindinės priemonės įvykdytos, tačiau nepatvirtinti kai kurių papildomų dokumentų projektai (Bendrųjų gimnazijų nuostatai, vidinio ir išorinio audito dokumentai, Pagrindinės mokyklos nuostatai, Priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareiginiai nuostatai, Vaikų brandumo mokyklai rodikliai, Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa), kai kurie dokumentai nebaigti rengti (Ikimokyklinio ugdymo kokybės vertinimo metodika ir kriterijai, Vertinimo pagrindinėje mokykloje kriterijai).

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: tebevyksta politinės diskusijos dėl mokyklos struktūros, darbai sulėtėjo Pedagogikos institutą reorganizuojant į Švietimo plėtotės centrą, dėl vyriausybių kaitos buvo nukelti priešmokyklinio ugdymo įteisinimo terminai.

Programos uždavinys: Organizuoti pedagoginių leidinių leidybą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti 35 leidiniai, išleista 39.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Atnaujinti bendrojo lavinimo vadovėlių fondus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am moksleiviui - 16 Lt, išleista 17,6 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Papildyti mokyklų bibliotekų fondus ugdymo procesui reikalinga literatūra.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am moksleiviui - 1 Lt, išleista 0,99 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Organizuoti dalykines olimpiadas ir konkursus, dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 20 renginių, įgyvendinta 24 nacionalinės olimpiados, dalyvauta 7 tarptautinėse olimpiadose, rėmėjų lėšomis 5 Baltijos šalių olimpiadose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Operatyviai informuoti švietimo bendruomenę apie priimamus sprendimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir leista 2 Informaciniai leidiniai per mėnesį.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Harmonizuoti švietimo teisinę bazę.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

    • Parengtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo naujos redakcijos projektas ir atiduotas Vyriausybei. Svarstymai ir tobulinimas tebevyksta. LRV 2002-02-06 nutarimu Nr. 170 terminas atidėtas 2002 m. I ketvirčiui.
    • Parengti naujos bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo tvarkos dokumentai: LRV 2001-06-27 nutarimas Nr. 785 “Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo” ir LRV 2001-12-14 nutarimas Nr. 1520 “Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo nuostatų patvirtinimo”.
    • Parengtas Visuotinio priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimo programos projektas, bus teikiamas Vyriausybei 2002 m. vasario mėn. pagal naujos LRV programos įgyvendinimo priemonėms numatytus terminus.
    • Siekiant parengti teisės aktus, kurių reikia Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui įgyvendinti, parengtas švietimo įstatymo naujos redakcijos projektas. LRV 2002-02-06 nutarimu Nr. 170 terminas atidėtas 2002 m. II ketvirčiui.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota parengti 6 dokumentus, patvirtinti 2.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebaigtas rengti Švietimo įstatymas ir jo koncepcija, Visuotinio priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimo programa, Civiliniam kodeksui įgyvendinti reikalingi teisės aktai.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Vyriausybė atidėjo terminus, neatsakyta į politinius klausimus.

 

 

 

Programos uždavinys: Sudaryti palankias galimybes pedagogų kvalifikacijos tobulinimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: įvykdyti nepriklausomos kvalifikacijos tobulinimo institucijų vertinimo sistemos kūrimo 2001 m. darbai. Darbai bus tęsiami toliau 2002 m.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 13 000, kvalifikaciją patobulino 14 000 pedagogų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Plėtoti pedagogų perkvalifikavimo sistemą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir finansuotos 54 perkvalifikavimo studijų grupės.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Pertvarkyti pedagogų rengimo sistemą, tobulinti vadovų rengimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Pradėta rengti Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota parengti 3 dokumentus, parengti 4 dokumentai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Nebaigta rengti Valstybinė švietimo įstaigų vadovų rengimo ir pedagogų rengimo pertvarkos programa.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Pasikeitus Vyriausybės programai pakeistas terminas ir šiek tiek programos turinys.

Programos uždavinys: Nustatyti svarbiausias remtinų iniciatyvų kryptis.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 20 pasitarimų, įvyko 23.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Remti pedagogų ir mokyklų bendruomenių, kitų švietimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota paremti 250 programų, paremtos 257 (gauta daugiau lėšų iš EK, JT, UNESCO).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Kurti saugias ir sveikas moksleivių ugdymosi sąlygas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

    • Parengtas Kompleksinės smurto mokyklose prevencijos ir kontrolės programos projektas, bet pasikeitus Vyriausybei ji neįtraukta į priemonių planą.
    • Toliau įgyvendinta programa “Geltonasis autobusas”.
    • Parengti teisės aktai moksleivių pavėžėjimui organizuoti: ŠMM 2001-04-11 įsakymas Nr. 591 “Dėl transporto priemonių bendrojo lavinimo mokykloms 2001 m. programos “Geltonasis autobusas”.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: įvykdytos visos Nepilnamečių kriminalinės justicijos programos priemonės 2001 m., dalyvauta rengiant Prostitucijos ir prekybos žmonėmis kontrolės ir prevencijos programą, Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo ir kitas programas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota įsigyti 68 autobusus, nupirkti 49 (didesni ir brangesni, nei buvo planuota).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Nebaigta rengti Vaikus auginančių šeimų rėmimo programa.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: LRV pakeitė programos nuostatas ir SADM atsisakė rengti Vaikus auginančių šeimų rėmimo programą.

Programos uždavinys: Optimizuoti švietimo įstaigų tinklą ir atnaujinti įstaigas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: parengtas Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir jų atnaujinimo programos (naujas pavadinimas – Mokyklų tobulinimo programa) projektas. Pasaulio banko misija programą aprobavo. Pasikeitus Vyriausybės programai terminai nukelti į 2002 m. I ketvirtį.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota parengti 1 programą, ji nebaigta rengti.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: neparengtas Švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatų atnaujinimo programos tęsinys.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: pasikeitė Vyriausybės programa, nenumatyta imti papildomų paskolų pastatų atnaujinimui.

 

 

 

Programos uždavinys: Parengti ir įgyvendinti šalies vaikų užimtumo programą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: pradėta rengti Vaikų ir jaunimo socializacijos programą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: finansuoti Valstybinėje alkoholio kontrolės programoje ir Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinės programoje numatyti prevenciniai renginiai, Vaikų vasaros poilsio programos renginiai (poilsio galimybėmis pasinaudojo 32 tūkst. vaikų).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota finansuoti 595 programas, gavus papildomų lėšų finansuotos 866 programos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebaigta rengti Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, iš esmės neveikė užimtumo problemų darbo grupė.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Pasikeitė Vyriausybės programa, terminai buvo nukelti į 2002 metus.

 

Programos uždavinys: Plėtoti moksleivių popamokinę veiklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: siekiant sukurti teisines ir finansines sąlygas moksleivių savivaldai parengti Jaunimo laisvalaikio organizatorių nuostatai, paremti įvairūs vaikų ir jaunimo projektai, įrengta interneto svetainė.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir paremta 70 renginių.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nesukurtos deramos teisinės sąlygos moksleivių savivaldai bei mokyklos ir savivaldos sąveikai.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: pasikeitus Vyriausybės programai darbai buvo nutraukti.

 

 

Programos uždavinys: Sukurti distancinio mokymosi programas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengta Valstybinė distancinio švietimo plėtros programa, jai pritarta LRV 2001-08-14 posėdyje (protokolo Nr. 38, 10 klausimas).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir sukurti 3 distancinio mokymo moduliai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Kurti distancinio mokymosi kokybės užtikrinimo sistemą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota parengti 20 distancinio mokymo specialistų, parengti 34.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Kurti sąlygas neformaliajam suaugusiųjų švietimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: pradėta rengti Suaugusiųjų švietimo plėtotės programa. Pasikeitus Vyriausybės programai buvo patvirtinta bendresnė priemonė 2002 m. parengti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos projektą ir įgyvendinimo veiksmų planą. 2001 m. parengtas strategijos planas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Buvo numatyta parengti tik programos projektą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: iš esmės visos įvykdytos.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: pasikeitė Vyriausybės programa, todėl pakito darbų kryptis.

Programos uždavinys: Užtikrinti pavaldžių bendrojo lavinimo mokyklų veiklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am moksleiviui – 5054 Lt, išleista 4309 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Užtikrinti pavaldžių bendrojo lavinimo internatinių mokyklų veiklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am moksleiviui - 9453 Lt, išleista 9629 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Organizuoti respublikinius kvalifikacijos tobulinimo renginius.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am mokytojui - 40 Lt, išleista 42.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Plėtoti papildomąjį ugdymą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am įstaigą lankančiam moksleiviui - 895 Lt, faktiškai išleista 1101 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Organizuoti pavaldžius centrus reformos tikslams pasiekti.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1 darbuotojui 17 723 Lt, faktiškai išleista 21 087 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Organizuoti mokslinį reformos aprūpinimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: rengiantis Mokyklų tobulinimo programos įgyvendinimui Pedagogikos institutas reorganizuotas į Švietimo plėtotės centrą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1 darbuotojui - 14695 Lt, faktiškai išleista 15388 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Organizuoti šalies pedagogikos istorinių vertybių išsaugojimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1 darbuotojui - 10650 Lt, faktiškai išleista 12529 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

 

Programos uždavinys: Kurti naujus ir tobulinti informacinės sistemos komponentus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: įgyvendinant Švietimo informacinės sistemos investicinį projektą grąžinta paskola, įsigyta kompiuterių ir informacinės sistemos komponentų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir grąžinta 1 paskola.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: ne visi komponentai nupirkti.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: vėlavo tiekėjai.

 

Programos uždavinys: Organizuoti informacinės sistemos eksploataciją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad NAVISION funkcionuos 150-yje įstaigų; dėl reorganizacijos įstaigų skaičius sumažėjo iki 116.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

 

 

Programos uždavinys: Įvykdyti papildomus darbus ir priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Parengta ir įvykdytos Europos kalbų metų Lietuvoje programos priemonės (LRV 2001-02-08 nutarimas Nr. 148 “Dėl Europos kalbų metų Lietuvoje organizavimo”).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota finansuoti 20 priemonių, finansuotos 24.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

ŠVIETIMAS INFORMACINEI VISUOMENEI

(planuota 13 900 tūkst. Lt, įvykdyta 9 958 tūkst. Lt)

Programos tikslas:

Išmokyti visus 9-12 klasių moksleivius naudotis informacinėmis technologijomis ir pasiekti, kad visi mokiniai mokykloje įgytų nustatytą sertifikatą ar išlaikytų egzaminą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Aprūpinti mokyklas kompiuterine bei bendrosios paskirties programine įranga ir kita IT technika

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 35 moksleiviai vienam kompiuteriui 9-12 klasėse, pasiekta – 28.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos, tik ne visa technika ir programinė įranga jau atiduota mokykloms.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: dar derinamas Vyriausybės nutarimas.

Programos uždavinys: Parengti pedagogų ir moksleivių IT raštingumo standartus ir sudaryti sąlygas pedagogams ir moksleiviams jį įgyti.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: 2001 m. įvykdymas nenumatytas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir įteikti sertifikatai 30 proc. 9-12 klasių mokytojų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Plėtoti informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietime strategiją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengtas ir LRV 2001-10-10 nutarimu Nr. 984 patvirtintas Informacinės visuomenės plėtros strateginis planas, parengtas Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programos projektas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir parengta 4 dokumentai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: neparengtas informacinės visuomenės plėtros metinis veiklos planas, nepartvirtintas Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programos projektas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: metinio plano rengimas ministerijų sekretorių 2001-12-04 posėdyje atidėtas iki biudžeto patvirtinimo. IKT diegimo švietimo sistemoje programos projektą patikėta tvirtinti ministrui.

Programos uždavinys: Kaupti mokomąją ir kitą švietimo įstaigoms reikalingą programinę įrangą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 8, nupirkta ir (arba) išplatinta 11 kompiuterinių programų mokykloms.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

 

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

SPECIALISTŲ RENGIMAS

(planuota 291 652 tūkst. Lt, įvykdyta 292 869,1 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

  1. Vykdyti aukštesniąsias ir aukštąsias neuniversitetines studijas.
  2. Vykdyti pagrindinį profesinį mokymą.
  3. Reformuoti profesinio rengimo sistemą pagal Baltąją knygą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sudaryti sąlygas įgyti profesinę kvalifikaciją aukštesniosiose mokyklose ir kolegijose

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 4288 Lt vienam studentui, išleista – 3871 Lt, nes priimta daugiau studentų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebuvo atnaujinta mokymo bazė.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nebuvo skirta asignavimų.

Programos uždavinys: Sudaryti sąlygas įgyti profesinę kvalifikaciją profesinėse mokyklose

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 3997 Lt vienam moksleiviui, išleista – 4295 Lt, nes skirta papildomų lėšų kreditoriniam įsiskolinimui dengti.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: neatnaujinta mokymo bazė, neparemta nevalstybinė profesinė mokykla.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: mokymo bazei nebuvo skirta asignavimų, o nevalstybinė profesinė mokykla nepateikė paraiškos dėl rėmimo.

 

Programos uždavinys: Sudaryti optimalias profesinio rengimo sąlygas, atitinkančias darbo rinkos poreikius

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengtas ir 2001-11-29 bendru ŠMM ir SADM įsakymu Nr. 1586/160A patvirtintas Profesinio mokymo reglamentavimą liberalizuojančių priemonių planas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Dalyvauta rengiant Užimtumo didinimo 2001-2004 m. programą (LRV 2001-05-08 nutarimas Nr.529 “Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo programos patvirtinimo”), įgyvendintos programoje ŠMM numatytos priemonės 2001 m. Dalyvauta valdymo komitete bei rengiant atskirų priemonių įgyvendinimo užduotis ir konkursinę medžiagą PHARE 2000 “Ekonominė ir socialinė sanglauda” projekte. Įgyvendintos parengiamosios PHARE 2001 Profesinio mokymo projekto (Vocational Training for Economic and Social Cohesion) priemonės.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir parengta 3 dokumentai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: pradėta rengti Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo koncepciją, dalyvauta rengiant Viešųjų įstaigų įstatymo projektą, siekiant sudaryti teisinį pagrindą dalies švietimo institucijų pertvarkymui į viešąsias įstaigas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: tolimesniam dokumentų rengimui reikalingi galutiniai sprendimai dėl Lietuvos švietimo įstatymo naujos redakcijos.

Programos uždavinys: Garantuoti mokymosi studijų tęstinumą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 20 išlyginamųjų programų, neparengta nė vienos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: neparengtos išlyginamosios programos.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Atidėta Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymu.

 

Programos uždavinys: Sukurti kokybės monitoringo sistemą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: 2001 m. įvykdymas nenumatytas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 5, parengta 15 profesinio mokymo standartų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: ne visi neuniversitetinių studijų vertinimo dokumentų projektai patvirtinti.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nuspręsta sukaupti daugiau kolegijų veiklos patirties.

 

Programos uždavinys: Sukurti profesijos mokytojų/dėstytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 6, parengta 16 profesinio mokymo ekspertų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: parengti, tačiau dar nepatvirtinti profesijos pedagogų rengimo koncepcijos, standartų, programų, mokymo priemonių projektai.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nuspręsta apsvarstyti Kolegijoje.

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

MOKYKLŲ STATYBA IR PASTATŲ RENOVACIJA

(planuota 10 170 tūkst. Lt, įvykdyta 10 551,6 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Renovuoti mokyklų pastatus ir įrangą, statyti naujas mokyklas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Pastatyti 2 naujas mokyklas ir 1 gyvenamąjį namą, sukurti optimalias darbo ir buities sąlygas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti ir buvo statomi 8 objektai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebaigti statyti butai mokytojams.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepakako investicijų.

 

Programos uždavinys: Taupyti energijos resursus, mažinti eksploatacines išlaidas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir renovuoti 2 objektai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

NARKOTIKŲ KONTROLĖ IR NARKOMANIJOS PREVENCIJA

(planuota 1000 tūkst. Lt, įvykdyta 966,1 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

    1. Stiprinti socialinį prevencinį darbą mokyklose.
    2. Organizuoti formalųjį prevencinį moksleivių ugdymą.
    3. Vykdyti neformaliąją narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Įvesti socialinių pedagogų etatus švietimo įstaigose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengta, Vyriausybės 2001-04-24 nutarimu Nr. 471 patvirtinta Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 150, finansuota 169 socialinių pedagogų etatai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Parengti sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo programas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos ir parengtos 5 sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo programos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos uždavinys: Organizuoti mokyklose narkotinių medžiagų prevenciją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 50, finansuota 87 prevenciniai projektai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

 

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

ŠVIETIMO KOKYBĖS VADYBA

(planuota 6046 tūkst. Lt, įvykdyta 6495,7 tūkst. Lt)

 

Programos tikslai:

    1. Plėtoti bendrojo lavinimo egzaminų sistemą.
    2. Vykdyti tarptautinius švietimo tyrimus ir formuoti švietimo būklės rodiklius.
    3. Organizuoti efektyvų ŠMM darbą.

 

 

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

 

Programos uždavinys: Organizuoti bendrojo lavinimo egzaminus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti ir organizuoti 7 valstybiniai egzaminai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

 

Programos uždavinys: Vykdyti tarptautinius lyginamuosius švietimo būklės tyrimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti 4, dalyvauta 5 tarptautiniuose tyrimuose.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos, tik vietoje vieno planuoto brangaus tyrimo dalyvauta kituose pigesniuose.

 

Programos uždavinys: Sukurti švietimo kokybės rodiklių sistemą ir informuoti visuomenę apie švietimo būklę.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ir publikuotas 1 švietimo būklės leidinys.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

 

Programos uždavinys: Analizuoti, koreguoti, tobulinti švietimo sistemą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: patikslintas ministerijos strateginis veiklos planas, atliktas finansinis ir veiklos auditas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 730, gauta 513 Vyriausybės pavedimų.

Planuota 2300, patvirtinta 1827 norminiai dokumentai (įsakymai, potvarkiai).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebaigtas rengti Nacionalinės švietimo sistemos plėtros strategijos projektas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: užtruko redagavimas konsultuojantis su ekspertais.

 

Programos uždavinys: Numatyti reikiamus ŠMM išlaikymo išteklius.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir išlaikyta 3445 kv. metrai patalpų.

Planuota turėti 8, įsigyta devinta transporto priemonė.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Integravimosi į Europos Sąjungos švietimo struktūras ir tarptautinio bendradarbiavimo programa (planuota 7658 tūkst. Lt, įvykdyta 6756,5 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Derinti Lietuvos švietimo sistemą prie Europos Sąjungos šalių švietimo sistemoms keliamų kokybės reikalavimų ir dalyvauti ES bei kitų šalių ir tarptautinių organizacijų švietimo programose

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti ES ir kitų šalių bei tarptautinių organizacijų programų plėtrą Lietuvoje

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Pagal Vyriausybės 2000-2004 m. programos priemones užtikrintas efektyvus dalyvavimas ES švietimo programose (“Leonardo da Vinci” ir “Socrates”): priimtas Vyriausybės 2001-07-12 nutarimas Nr. 910 “Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo ES programose “Leonardo da Vinci II” ir “Socrates II”, leidžiantis Lietuvos švietimo įstaigoms įsitraukti į bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi su Europos Sąjungos šalimis. Pasirašytos sutartys tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei Leonardo da Vinci ir Socrates fondų, sumokėti ES programų dalyvio mokesčiai, atrinkti ir patvirtinti 232 bendradarbiavimo projektai. Tai atitinka Vyriausybės prioritetą rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengtas ir viešam svarstymui pateiktas naujos redakcijos LR švietimo įstatymo projektas, kuriame numatytos sąlygos migruojančių darbuotojų vaikams įgyti išsilavinimą Lietuvoje. Sėkmingai dalyvaujama ES švietimo programose, išaugo dalyvių skaičius (kai kurių paprogramių apie 20 proc.), į programas įsitraukė jau praktiškai visų Lietuvos administracinių rajonų institucijos (2001-07-12 LRV nutarimas Nr. 910 “Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos mokymo ir švietimo programose “Leonardo da Vinci II” ir Socrates II”; pasirašytos sutartys tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir ES programų “Leonardo da Vinci” ir “Socrates” koordinavimo paramos fondų Lietuvoje dėl programoms skiriamų lėšų panaudojimo; sumokėtas dalyvavimo minėtose programose 2001 m. mokestis). Siekiant sudaryti sąlygas migruojančių darbuotojų vaikų mokymuisi pagal ES Direktyvos 77/486 reikalavimus, atnaujintos ir išleistos mokytojo knygos mokymo priemonių komplektams “Spindulėlis”, “Raktelis” ir “Vaikystės spalvos”, skirtiems mokyti lietuvių kalbos nelietuviškų mokyklų 1, 2, 3, 4 klasėse. Visos šios priemonės yra LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano sudedamoji dalis.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Parengtas darbotvarkės 21 švietimo subalansuotosios plėtros srityje projektas, priimtas 2002 01 24-25 Stokholme; toliau sėkmingai plėtota Tarptautinio bakalaureato veikla (2001-08-23 ministerijos sekretoriaus potvarkis Nr. 1215 “Dėl Tarptautinio bakalaureato organizacijos narystės mokesčio”). 2001 m. Lietuva ėmėsi įgyvendinti Dakaro “Švietimo visiems” strategiją (2001 03 02 raštas Nr. 60-14-61 UNESCO generaliniam direktoriui) ir pirmoji Europoje įkūrė Nacionalinį švietimo forumą (2001 06 26-27 suorganizuota steigiamoji Lietuvos nacionalinio švietimo forumo konferencija). UNESCO Generalinės konferencijos 31-osios sesijos metu (2001 m. spalio mėn.) Lietuva išrinkta į UNESCO Tarptautinio švietimo biuro Ženevoje tarybą (IBE direktorės 2001-11-20 raštas Nr.BIE/ET/01/243.18/PL/ps). 2001 12 05-08 Vilniuje vyko Baltijos jūros regiono šalių seminaras “Ugdymo turinys ir socialinė integracija”, kurį organizavo Tarptautinis švietimo biuras ir LR Švietimo ir mokslo ministerija.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 220 bendradarbiavimo su Europos Sąjungos šalimis projektų, finansuoti 232.

Planuotos ir įvykdytos 4 Nacionalinės acquis priėmimo programos priemonės.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nepatvirtintos Švietimo įstatymo pataisos ir pristabdyta OECD Baltijos regioninės programos švietimo srities uždavinių įgyvendinimas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Tebesvarstoma visa Švietimo įstatymo nauja redakcija. OECD oficialiai dar nepristatė Lietuvos švietimo politikos apžvalgos.

Programos uždavinys: Stiprinti Europinį turinį švietime

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: ŠMM atstovas dalyvavo 2001 10 01-03 Strasbūre vykusiame ET Švietimo komiteto posėdyje; Lietuva dalyvauja ET pilietinio ugdymo projekte, istorijos mokymo XXI a. projekte, moderniųjų Europos kalbų projekte (Ministerijos sekretoriaus 2001-01-16 potvarkis Nr. 47 “Dėl narystės ET Europos šiuolaikinių kalbų centre mokesčio apmokėjimo”), projekte “Europa mokykloje”.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir išvyko 10 specialistų tobulintis Europos šiuolaikinių kalbų centre.

Planuoti 6, o įgyvendinti 9 tarptautiniai renginiai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Plėtoti tarptautinį dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: dalyvauta plėtojant bendradarbiavimą su Baltijos jūros regiono valstybėmis (URM), rengiant pranešimą pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (SADM), steigiant instituciją, koordinuojančią Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje (KM).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Baltarusijos Respublikos švietimo ministerijos konsultacinės komisijos, įsteigtos pagal LR ŠMM ir BR ŠM susitarimo dėl bendradarbiavimo švietimo srityje protokolą; parengtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Baltarusijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos tarpžinybinės bendradarbiavimo programos 2002-2005 metams projektas; iki 2002 m. pabaigos pratęsta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lenkijos Respublikos švietimo ministerijos tarpžinybinė bendradarbiavimo sutartis; parengtas Ukrainos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijų susitarimas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 40 tarptautinių patirties mainų dalyvių, buvo 39.

Planuotos 5 sutartys, pasirašyta 1, dar 3 parengtos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Švietimo ir mokslo ministerija daugiausia dėmesio artimiausioje ateityje ketina skirti šiems Vyriausybės prioritetams:

1.1. rengtis narystei Europos Sąjungoje;

1.5. užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą;

1.6. plėtoti informacinę visuomenę.

Pagal galimybes bus prisidedama ir prie kitų Vyriausybės prioritetų vykdymo: plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą, mažinti nedarbą ir skurdą, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Užtikrinant švietimo plėtrą nuo 1999 m. laikomasi trijų pagrindinių prioritetų:

1. švietimo prieinamumo visiems;

2. aukštos švietimo kokybės;

3. švietimo sistemos dermės ir mokymosi tęstinumo.

Pagrindinės numatomos vykdyti reformos bei kitos ypač svarbios priemonės:

1. Bendrosios priemonės:

1.1. Parengti ilgalaikę švietimo reformos strategiją.

1.2. Parengti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo naują redakciją.

2. Prieinamumo didinimo priemonės:

2.1. Pradėti įvedinėti visuotinį priešmokyklinį ugdymą, atitinkantį Europos Sąjungos tendencijas.

2.2. Parengti ir pradėti įgyvendinti programą “Kokybiškas pagrindinis išsilavinimas visiems”, apimančią visus, dar neturinčius pagrindinio išsilavinimo Lietuvos piliečius ir atitinkančią UNESCO skelbiamas iniciatyvas “Švietimas visiems”.

2.3. Padėti savivaldybėms racionaliai tvarkyti mokyklų tinklą ir organizuoti moksleivių pavėžėjimą.

2.4. Tobulinti moksleivio krepšelio metodiką ir parengti perėjimo prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo dokumentų projektus.

2.5. Parengti ir pradėti įgyvendinti Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą, padėsiančią sparčiau įgyvendinti LR Specialiojo ugdymo įstatymą.

2.6. Optimizuoti profesinio mokymo ir aukštesniųjų mokyklų tinklą, suformuoti kolegijų tinklą.

2.7. Parengti mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją.

3. Kokybės gerinimo priemonės:

3.1. Plėtoti mokyklų kompiuterizavimą, siekti 10 moksleivių vienam kompiuteriui santykio, auginti moksleivių ir mokytojų kompetenciją informacijos ir komunikacijos technologijų srityje, plėtoti naudojimosi internetu galimybes.

3.2. Vykdyti Valstybinę distancinio švietimo plėtros programą.

3.3. Toliau rengti profesinio rengimo standartus, neuniversitetinių studijų krypčių reglamentus, vertinti specialistų rengimo programas ir institucijas.

3.4. Tobulinti švietimo vadybą, sparčiau pereiti nuo administravimo prie kokybės vadybos.

3.5. Parengti ir pradėti vykdyti Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą.

3.6. Tęsti švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo, mokymo priemonių modernizavimo darbus.

4. Sistemos dermės priemonės:

4.1. Derinti Lietuvos švietimo sistemą prie ES šalių švietimo sistemoms keliamų reikalavimų.

4.2. Tobulinti ir stabilizuoti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas.

4.3. Kurti ir diegti išlyginamąsias specialistų rengimo programas.

4.4. Įgyvendinti įvairių švietimo institucijų bendradarbiavimo skatinimo projektus.

Pagrindinės įgyvendinimo rizikos faktoriai: lėšos (kai kurias priemones gali tekti atidėti) ir pasipriešinimas demografinės padėties ir darbo rinkos įtakojamiems sukeliamiems sistemos ir mokyklų tinklo pertvarkymams (lėtės darbai, reikia plėtoti ryšius su visuomene).

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius

 

 

 

 

MOKSLO IR STUDIJŲ DEPARTAMENTO

PRIE ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Plėtoti šalies mokslo (mokslinių tyrimų bei jų rezultatų panaudojimo) ir studijų (aukščiausios kvalifikacijos specialistų ir mokslininkų rengimo) sistemą, siekti, kad ji optimaliai tenkintų šalies poreikius

Strateginis tikslas: Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

 

Pirma programa - Aukščiausios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių šalies reikmes, rengimas, tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimas, dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinės kompetencijos stiprinimas (skirti asignavimai - 355643 tūkst. Lt)*

Programos tikslas:

Rengti šalies reikmes atitinkančius aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurių rengimo kokybė atitiktų Europos šalių specialistu kokybei.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti studijų procesą valstybinėse aukštosiose mokyklose

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad programą vykdys 7520 pedagoginiai darbuotojai, optimizavus studijų procesą ją vykdė 6706 pedagoginiai darbuotojai;

Planuota ir įsigyta apie 15 tūkst, vnt. studijų procesui reikalingos įrangos;

Planuota pertvarkyti ir pertvarkyta 30 šilumą teikiančių punktų;

Planuota renovuoti ir renovuota 11 pastatų;

Aukštąsias mokyklas baigė planuotas skaičius kvalifikuotų specialistų – 15500;

Nuo planuoto 9050 iki 9942 išaugo aptarnaujančio personalo skaičius.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

 

Programos uždavinys: Kelti valstybinių aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų mokslinę kompetenciją

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad programą vykdys 7520 mokslo darbuotojai, optimizavus mokslinius tyrimus ją vykdė 946 mokslo darbuotojai;

Buvo planuota, kad mokslo darbuotojų skaičius pasieks 1200, pasiekė 946.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Skatinti ir palaikyti tarptautinį bendradarbiavimą ir akademinius mainus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta Vyriausybės 2000-2004 m. programos įgyvendinimo priemonių VII skirsnio “Švietimas ir mokslas” 2 priemonė ir užtikrintas efektyvų dalyvavimas Europos Sąjungos švietimo programose: priimtas LRV 2001-04-19 nutarimas Nr. 450 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 “Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo”, kuris palengvino studentų, dėstytojų, mokslo darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti Europos Sąjungos bei kitose programose, kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika,laisvą judėjimą tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. Tai atitinka Vyriausybės prioritetą rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad 1856 studentai ir dėstytojai dalyvaus ES Socrates programoje, dėl finansavimo stokos dalyvavo 1073.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Užtikrinti studentų rėmimą valstybinėse aukštosiose mokyklose

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir pasiekta, kad stipendijas gautų 75% dieninės formos studentų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota sukurti 7, sukurta 15 distancinio mokymo programų;

Planuota įsigyti ir įsigyta 150000 knygų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

 

Programos uždavinys: Užtikrinti investicinių projektų įgyvendinimui gautų paskolų grąžinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Buvo atlikti visi mokėjimai būtini grąžinant investicinių projektų įgyvendinimui gautas paskolas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

 

Antra programa - Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos plėtojimas bei šalies mokslinės kompetencijos užtikrinimas ( skirti asignavimai 91467 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Skatinti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, aktualios šalies ūkiui, švietimui ir kultūrai, plėtrą;

Užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją, atitinkančią tarptautinius reikalavimus

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Plėtoti valstybinių mokslo institutų mokslinę ir taikomąją veiklą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonė (skyrius “Švietimas ir mokslas”) Nr. 33 “Vykdyti Valstybinių mokslo ir studijų institucijų įrangos atnaujinimo programą”:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta 3.2.3-P-A3 priemonė “atnaujinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros įrangą”

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Finansuoti moksliniai tyrimai, vykdomi pagal Vyriausybės patvirtintas svarbiausiasias mokslinių tyrimų kryptis, ko pasėkoje pasiektas planuotas mokslinių straipsnių, tenkančių vienam mokslininkui skaičius – 0,35. Planuota gauti 3, o gauta 5 mln. Lt iš dalyvavimo tarptautinėse mokslo programose. Planuota ir gauta 15 mln. Lt iš ūkio subjektų užsakymų. Planuota atnaujinti ir atnaujinta mokslinių tyrimų įranga pagal tris valstybinių mokslo institutų projektus. Renovuota 10 proc. valstybinių mokslo institutų pastatų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Plėtoti konkursinį mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip planuota, konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui buvo skirta 15 proc. moksliniams tyrimams skirtų valstybės biudžeto lėšų.

 

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Neįdiegta valstybės užsakymų taikomiesiems darbams vykdymo sistema

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Neskirtas finansavimas, neparengti valstybės užsakymų nuostatai

Programos uždavinys: Plėtoti šalies botanikos sodų veiklą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pasiektas planuotas mokslinių straipsnių, tenkančių vienam mokslininkui skaičius – 0,25

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Nebuvo papildomai remti moksliniai tyrimai, būtini botanikos sodų veiklai užtikrinti, neatnaujinta botanikos sodų materialinė bazė

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Neskirtas finansavimas

Programos uždavinys: Plėtoti mokslo ekspertinių institucijų veiklą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Užtikrinta Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos veikla, kaip planuota, sudarytos sąlygos 245 ekspertų mokslinei-ekspertinei veiklai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Plėtoti mokslo informacijos priemonių kūrimą bei informacijos priemonių infrastruktūrą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Užtikrintos sąlygos Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos veiklai. Kaip planuota, parengtos ir išleistos 45 mokslinės monografijos, užprenumeruoti 672 moksliniai leidiniai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

 

Trečia programa - Bendrųjų mokslo ir studijų sistemos poreikių tenkinimas

(planuota 27223 tūkst. Lt, įvykdyta 27066 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Tenkinti bendrąsias mokslo ir studijų sistemos reikmes.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti mokslo ir studijų sistemos infrastruktūrinių įstaigų bei objektų veiklą.

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta 3.2.3-P-B9 priemonė “Dalyvauti iniciatyvoje EUREKA ir COST programoje”

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota išlaikyti ir išlaikyta 2 infrastruktūros objektai su 14 darbuotojų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Kurti ir plėtoti mokslo ir studijų informacines sistemas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota įrengti 6500 kompiuterinių vietų, įrengta 6000, planuota padidinti Litnet tinklo vartotojų skaičių 600, vartotojų skaičius išaugo 700.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Remti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityje bei integravimąsi į Europos Sąjungos programas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdytos 3.2.3-P-A1 priemonė “Stiprinti struktūrą, teikiančią potencialiems 5-osios bendrosios ES programos dalyviams metodinę paramą” ir 3.2.3-P-A2 priemonė “Dalyvauti 5-ojoje bendrojoje ES programoje”

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti 25 Lietuvos projektai 5-ojoje ES bendrojoje programoje, parengta 40 projektu. Planuota vykdyti bendradarbiavimą pagal 25 tarpvalstybinės sutartis, buvo bendradarbiaujama pagal 17 sutarčių.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Remti prioritetinius mokslinius tyrimus bei mokslinės literatūros leidybą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir vykdyta 3 valstybinės mokslo programos. Planuota per metus išleisti 353 mokslo leidinius, išleista 130. Planuota išleisti 35 aukštųjų mokyklų bendruosius vadovėlius, išleista 32.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepilnai įvykdyta priemonė “Užtikrinti mokslinę ir vadovėlių leidybą (spausdinimą)”.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepakankamas biudžetinis finansavimas.

 

Programos uždavinys: Skatinti mokslininkus ir studentus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota mokėti ir mokėta 30 Valstybės stipendijų. Planuota įteikti 8 Lietuvos mokslo premijas, įteiktos 6. Planuotos mokėti ir mokėtos 6 Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepilnai įvykdyta priemonė “Užtikrinti Lietuvos mokslo premijų mokėjimą”.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Lietuvos mokslo premijų komitetas nusprendė paskirti premijas tik 6 darbams.

 

Ketvirta programa - Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET integracija į Europos Sąjungos akademinį kompiuterių tinklą (LITNET GEANT programa) (asignavimai - 4200 tūkst.Lt)

Programos tikslas:

Sudaryti palankias sąlygas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms naudotis šalies ir tarptautiniais kompiuterių tinklais.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Integruoti Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklą į Europos Sąjungos akademinį kompiuterių tinklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pasiektas planuotas LITNET tarptautinio ryšio kanalo pralaidumas – 34 Mbps;

Pasiektas planuotas LITNET ryšio kanalų Lietuvoje pralaidumas – 34 Mbps

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Išplėsti LITNET tinklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip planuota, Europos Sąjungos akademinio kompiuterių tinklo ir interneto vartotojų skaičiaus Lietuvoje padidėjo 30%, lygnant su 2000 m.

Planuota prijungti ir prijungta prie LITNET tinklo 150 švietimo įstaigų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

 

 

 

Penkta programa - Valstybės politikos mokslo ir studijų srityje formavimas ir įgyvendinimas (asignavimai - 4352 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką mokslo ir studijų srityje;

Užtikrinti efektyvų Lietuvos dalyvavimą 5-ojoje ES bendrojoje programoje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti Mokslo ir studijų departamento funkcijų vykdymą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdytos šios Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės (skyrius “Švietimas ir mokslas”):

- Patvirtinti aukštosiose mokyklose teikiamų kvalifikacijų pagal studijų kryptis sąrašą. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 368 “Dėl bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vykdomos nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, bei pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų klasifikatoriaus patvirtinimo” – Aukštojo mokslo įstatymą įgyvendinantis teisės aktas;

-Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 836 „Dėl Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainos, išlaidų moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ – Aukštojo mokslo įstatymą įgyvendinantis teisės aktas;

Įvykdytos šios Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės:

- Patvirtinti valstybinių mokslo institutų sistemos restruktūrizavimo planą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. posėdyje (prot. Nr. 45, kl. 2) pritarta Valstybinių mokslo institutų sistemos restruktūrizavimo planui.

- Parengti pavyzdinius nevalstybinių mokslo įstaigų įstatus. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1270 „Dėl pavyzdinių nevalstybinių mokslo įstaigų įstatų patvirtinimo“ ;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad Mokslo ir studijų departamente dirbs 47, faktiškai dirbo 39 darbuotojai. Planuota, kad vienam darbuotojui teks 8 kv.m. ploto, faktiškai teko 6.9 kv.m.

Buvo parengti ir priimti tokie svarbesni Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:

Įgyvendinant Aukštojo mokslo įstatymą:

2001-01-23 Nr. 74 “Dėl aukštojo išsilavinimo pripažinimo pagal tęstinio mokymosi rezultatus tvarkos“;

2001-01-23 Nr. 76 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 765 “Dėl aukštojo mokslo studijų sričių krypčių ir programų laikinosios klasifikacijos” pripažinimo netekusiu galios“;

2001-02-28 Nr. 235 “Dėl studijų Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose reikalavimų užsienio valstybių piliečiams bei asmenims be pilietybės“;

2001-07-11 Nr. 897 “Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo“;

2001-07-11 Nr. 900 “Dėl Aukštojo išsilavinimo ir mokslo laipsnių, įgyjamų Lietuvos Respublikoje, diplomų nuostatų patvirtinimo“;

kiti:

2001-01-05 Nr. 19 „Dėl turto perdavimo Teismo medicinos institutui“ ;

2001-01-05 Nr. 20 ”Dėl Teismo medicinos instituto nuostatų patvirtinimo”;

2001-01-29 Nr. 104 “Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto asignavimų mokslui ir studijoms paskirstymo“;

2001-02-20 Nr. 181 „Dėl universiteto mokslo instituto nuostatų patvirtinimo“ ;

2001-03-8 Nr. 266 “Dėl LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 “Dėl žemės, suteiktos mokslo ir mokymo įstaigoms ….. naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo”dalinio pakeitimo”;

2001-03-16 Nr. 304 “Dėl patalpų Vilniuje, Olandų g. 51, perdavimo”;

2001-03-21 Nr. 319 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 483 “Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“;

2001-03-26 Nr. 332 “Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą su prašymu pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse“;

2001-04-04 Nr. 365 “Dėl turto perdavimo”(Kėdainių raj. savivaldybei);

2001-04-04 Nr. 372 “Dėl Architektūros ir statybos instituto reorganizavimo“ ;

2001-04-04 Nr. 373 “Dėl Lietuvos gyvulininkystės instituto reorganizavimo“ ;

2001-04-04 Nr. 374 “Dėl Lietuvos maisto instituto reorganizavimo“ ;

2000-04-19 Nr. 450 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 “Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo”;

2001-04-30 Nr.496 “Dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Geležinio Vilko g. 12, perdavimo”;

2001-05-17 Nr. 577 “Dėl turto perdavimo”;

2001-05-23 Nr. 605 “Dėl Fizikos instituto nenaudojamo nekilnojamojo turto nurašymo”;

2001-06-20 Nr. 770 “Dėl studentų priėmimo 2001 metais į valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas ir doktorantų priėmimo į valstybinius mokslo institutus plano“;

2001-07-11 Nr. 899 “Dėl minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų. Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos ir pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo;

2001-07-12 Nr. 912 “Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio”;

2001-08-09 Nr. 979 “Dėl Europos Bendrijos TEMPUS programos Lietuvos tarnybos likvidavimo“;

2001-08-10 Nr. 985 “Dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Dominikonų g. 15/Gaono g. 1 perdavimo Vilniaus dailės akademijai”;

2001-08-24 Nr. 1030”„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 546 „dėl pridėtinės vertės mokesčio“ dalinio pakeitimo;

2001-08-24 Nr. 1036 “Dėl licencijos steigti nevalstybines Klaipėdos socialinių mokslų, Klaipėdos verslo, Kolpingo, Vakarų Lietuvos verslo, Vilniaus teisės ir verslo, Vilniaus verslo kolegijas suteikimo“;

2001-09-11 Nr. 1076 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Egipto Arabų Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo švietimo, aukštojo mokslo ir mokslo srityse sudarymo tikslingumo“;

2001-10-01 Nr. 1205 “Dėl turto perdavimo”;

2001-11-27 Nr. 1423 “Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio”;

2001-11-27 Nr. 1425 “Dėl valstybės stipendijų mokslininkams įsteigimo“ ;

2000-12-13 Nr. 1445 “Dėl Fizikinės elektronikos instituto tarybos sudarymo“ ;

2001-12-11 Nr. 1506 “Dėl komisijos Igno Domeikos 200-osioms metinėms paminėti sudarymo“ ;

2001-12-21 Nr. 1558 “Dėl UAB “Hibridas” įstatinio kapitalo mažinimo ir turto perdavimo”;

2001-12-21 Nr. 1577 ‘Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1321 „Dėl Lietuvos mokslo premijų“ dalinio pakeitimo“ ;

Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 21 d. posėdžio protokolas Nr. 13 “ Dėl Biotechnologijos instituto negyvenamųjų patalpų nuomos kainos”;

Parengti ir priimti šie įstatymai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje ratifikavimo įstatymas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse ratifikavimo įstatymas;

Parengti ir išleisti svarbesni Švietimo ir mokslo ministro įsakymai:

2001-03-12 Nr. 377 “Dėl užsienio valstybių piliečių studijų Lietuvoje“;

2001-04-23 Nr. 658 “Dėl studijų krypties reglamento sandaros patvirtinimo“;

2001-05-25 Nr. 894 “Dėl Užsieniečių, kurių studijos visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės biudžeto, priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos“;

2001-06-01 Nr. 915 “Dėl aukštosios mokyklos ir studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, sutarties tipinės formos patvirtinimo“;

2001-06-22 Nr.1031 “Dėl studentų priėmimo 2001 metais į valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas ir doktorantų priėmimo į valstybinius mokslo institutus plano“

2001-06-28 Nr.1055 “Dėl mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklių patvirtinimo“;

2001-08-13 Nr. 1194 “Dėl sprendimų dėl įvertintų aukštojo mokslo studijų programų priėmimo tvarkos patvirtinimo“;

2001-09-27 Nr. 1347 “Dėl Socrates/Erasmus įgyvendinimo programos 2001 -2002 metams“;

2001-10-26 Nr. 1439 “Dėl tipinio docento arba profesoriaus pedagoginio vardo atestato pavyzdžio patvirtinimo“.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: