Lietuvos Respublikos Seimas

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2001 metų veiklos ataskaita

P A T V I R T I N T A

VTEK 2002 05 14

sprendimu Nr. 14

 

 

 

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS

2001 – ŲJŲ METŲ VEIKLOS ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

 

 

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Seimo 1999 06 10 nutarimu Nr.VIII-1223 patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų 7.8 punktu, teikiama Seimui Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2001 – ųjų metų veiklos ataskaitą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, kolegiali valstybinė kontrolės (priežiūros) institucija, vykdanti korupcijos prevenciją ir sprendžianti įstatymų jai priskirtus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje bei lobistinės veiklos kontrolės klausimus. Jos veiklą reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatai, komisijos darbo reglamentas, kiti teisės aktai.

Ataskaitos laikotarpiu Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją sudarė Lietuvos Respublikos Seimo paskirti: pirmininkas Vytautas Andriulis (deleguotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko), nariai – Toma Birmontienė (deleguota Lietuvos Respublikos Prezidento), Antanas Dapšys (deleguotas Seimo Pirmininko), Justinas Marcinkevičius, o nuo 2001 m. spalio 16 dienos Viktorija Daujotytė - Pakerienė (deleguoti Ministro Pirmininko), Algimantas Dziegoraitis (deleguotas Lietuvos teisininkų draugijos). *

 

 

 

 

 

* Vyriausioji tarnybinės etikos komisija toliau tekste – VTEK.

 

I. VTEK 2001-aisiais metais priimti sprendimai viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje klausimais.

VTEK savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, kolegialumo ir viešumo principais, ji bendradarbiauja su visomis valstybinės valdžios ir valdymo institucijomis, taip pat su teisėsaugos institucijomis. VTEK nagrinėja, svarsto bei tiria Seimo, Prezidento institucijos, Vyriausybės narių, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, savivaldybių tarybų narių, kitų valstybės ir savivaldybių tarnautojų, kitų piliečių paklausimus, skundus ir prašymus, taip pat žiniasklaidos pateikiamą informaciją. Į VTEK taip pat kreipiasi asmenys, prašydami ištirti ir nustatyti, ar jų pačių veikla neprieštarauja Įstatymo reikalavimams.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnis, apibrėždamas VTEK kompetenciją, numato jos teisę atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko Įstatymo reikalavimų. Remiantis tyrimo rezultatais VTEK savo posėdžiuose kolegialiai priima atitinkamus sprendimus. Sprendimai priimami ir kitais Įstatymo įgyvendinimo klausimais.

VTEK posėdžiuose gali dalyvauti ir duoti paaiškinimus visi pareigūnai ir valstybės tarnautojai, kurių tarnybinę veiklą komisija nagrinėja. Priimtų sprendimų nuorašai įteikiami suinteresuotoms institucijoms ir asmenims, taip pat visiems pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kurių tarnybinė veikla buvo įvertinta. Sprendimai gali būti skundžiami teismui. Visi Komisijos sprendimai skelbiami internete, apie juos rašoma spaudoje.

2001 metais VTEK iš viso priėmė 29 sprendimus, iš kurių 22 – viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje klausimais. Visi sprendimai buvo paskelbti VTEK interneto tinklalapyje www.vtek.lt .

4 sprendimai buvo priimti VTEK veiklos, įgyvendinant Įstatymą, klausimais. Kaip ir kasmet, vykdant Įstatymo reikalavimus, VTEK sprendimu patvirtino asmenų, kurių metinių privačių interesų deklaracijų duomenys yra vieši, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pakeistas Įstatymo 10 straipsnis, reglamentuojantis subjektų, privalančių privačių interesų deklaracijas pateikti VTEK, apimtį, VTEK minėtą sąrašą peržiūrėjo, patvirtino ir paskelbė nauja redakcija. Be to, VTEK sprendimais buvo paskelbti privačių interesų deklaracijų suvestiniai duomenys, patvirtinta VTEK 2000-ųjų metų veiklos ataskaita Seimui.

18 sprendimų VTEK priėmė pagal gautus pareiškimus, skundus ar kitą informaciją dėl asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, veiklos, prieštaraujančios Įstatymo reikalavimams.

Atlikus tarnybinės veiklos patikrinimus ar kitokio pobūdžio tyrimus, 2001 metais VTEK priėmė 6 sprendimus, kuriais asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. Dažniausiai asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, sukuria situaciją, kuomet sudaromos galimybės atsirasti viešojo ir privataus intereso konfliktui ir tuo nusižengia Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 11 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei 18 straipsnio reikalavimams, laikytis Įstatymo numatytų apribojimų pasibaigus tarnybai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktai įtvirtina bendro pobūdžio reikalavimus asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti ir, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.

Apibendrinus tokius VTEK sprendimus, kuriais konstatuoti Įstatymo pažeidimo atvejai, galima teigti, kad dalis asmenų, turėdami savo privačių interesų, vis dar nevykdo Įstatyme numatytos prievolės vengti interesų konflikto bei pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikiant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, t.y. sudaro galimybę tarnybines pareigas atlikti šališkai, sprendimus priimti vadovaujantis ne tiek visuomenės interesais, kiek savo – privačiais.

Už Įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų pažeidimus asmenims gali būti taikomos administracinio ar drausminio poveikio priemonės. Už nevienkartinį Įstatymo 11 straipsnio pažeidimą VTEK nusprendė Kauno miesto savivaldybės valdybos nariui H.A.Kebeikiui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kreiptis į teismą dėl šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Kitais atvejais Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta sankcija netaikyta, apsiribota atitinkamų institucijų vadovų dėmesio į Įstatymo nevykdymo atvejus atkreipimu, nurodant taikyti pažeidėjams drausminio poveikio priemones. Pavyzdžiui, vykdant VTEK sprendimą, Kultūros vertybių apsaugos departamento vyr.specialistui R.Bartkui už Įstatymo 11 straipsnio pažeidimą buvo skirta drausminė nuobauda Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl VTEK priimtų sprendimų, kuriais buvo konstatuoti Įstatymo pažeidimai, atsistatydino du ministrai, iš tarnybos buvo atleistas departamento vadovas.

Svarbią reikšmę praktikoje turi ne tik konkreti nuobauda, bet ir galimo interesų konflikto prevencija. Todėl atskirais VTEK sprendimais, net ir tais atvejais, kai Įstatymo pažeidimų nebuvo nustatyta, buvo rekomenduotos priemonės, padedančios išvengti interesų konflikto. Tai pat siūlyta institucijų vadovams apsvarstyti, ar asmens privatūs interesai leidžia jam toliau eiti konkrečias pareigas valstybinėje tarnyboje ir nešališkai vykdyti pavestas funkcijas. Pavyzdžiui, VTEK atliko tyrimą ir nustatė, kad susiekimo viceministrui A.Ramonui, atliekant savo pareigas valstybinėje tarnyboje, nuolat egzistuoja reali galimybė kilti konfliktui tarp viešojo ir privataus intereso, todėl vengiant tokių situacijų jam reikėtų nusišalinti nuo beveik visų pavestų funkcijų vykdymo. Buvo priimtas atitinkamas sprendimas, kuriuo VTEK rekomendavo susiekimo ministrui Z.Balčyčiui nušalinti viceministrą nuo didesnės dalies jam pavestų funkcijų vykdymo. Vykdant VTEK sprendimą, viceministro funkcijos ir įgaliojimai buvo pakeisti ir taip išvengta interesų konflikto bei užkirstas kelias galimiems Įstatymo pažeidimams.

3 atvejais VTEK bylos tyrimą sustabdė, o sprendimo priėmimą atidėjo iki atitinkamos institucijos parengs išvadas dėl asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, galimų kitų teisės aktų pažeidimų.

Visi VTEK sprendimai priimti vienbalsiai.

II. VTEK 2001-aisiais metais atlikti tarnybinės veiklos patikrinimai bei kitokio pobūdžio tyrimai viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje klausimais.

2001 metais VTEK gavo 63 skundus, prašymus, raštus ar kitokia forma pateiktą informaciją dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų galimai padarytų Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų. Kaip jau nurodyta I-oje ataskaitos dalyje, 22 atvejais VTEK, atlikusi tyrimą, priėmė atitinkamus sprendimus.

4 skundai dėl Seimo narių galimai padarytų teisės aktų pažeidimų, atsižvelgiant į Seimo statuto 78 straipsnį, buvo perduoti nagrinėti pagal priklausomybę Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

12 skundų išdėstytų aplinkybių VTEK tirti nebuvo įgaliota, todėl, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, perdavė juos tirti atitinkamoms institucijoms pagal jų kompetenciją. Beveik visi skundai buvo dėl valstybės tarnautojų netinkamo pareigų atlikimo, dėl jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo, dėl jų moralės ar elgesio su interesantais, bet ne dėl tarnautojų viešųjų ir privačių interesų suderinamumo. Dalis asmenų kreipėsi į VTEK tikėdamiesi, kad VTEK kaip nepriklausoma institucija padės išspręsti arba įtakos kitas institucijas spręsti įsisenėjusius klausimus. Pavyzdžiui, trys piliečiai, nors ir gavę paaiškinimus dėl to, kad VTEK neįgaliota spręsti jų problemas, beveik kiekvieną mėnesį rašydavo skundus, raštus, kuriuose prašydavo bent kaip nors jiems padėti. Šiuose raštuose pagrindinis kreipimosi į VTEK argumentas buvo tas, kad VTEK yra “nepriklausoma, objektyvi, nesuinteresuota” įstaiga. Iš dalies tai byloja, kad valstybinės institucijos ir jose dirbantys asmenys nevisada pakankamai atsakingai ir sąžiningai vykdo savo pareigas. Dėl to mažėja visuomenės pasitikėjimas valdžia, tarnautojai kaltinami biurokratizmu ir pan.

25 atvejais, pagal skunduose, prašymuose, raštuose ar kituose dokumentuose esančią informaciją, VTEK atliko asmenų, dirbančių valstybinėje tarnybojs tarnybinės veiklos patikrinimus ar kitokio pobūdžio tyrimus: 3 kartus į VTEK kreipėsi Seimo nariai, 5 – kiti politikai, 8 – valstybės ar savivaldybių tarnautojai, 9 – kiti piliečiai. Sprendimų šiais atvejais VTEK nepriėmė, kadangi:

1) tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmenys, kurių veikla buvo tikrinama, nepriskirti valstybineje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai;

2) trys valstybės tarnautojai, VTEK pradėjus tyrimą, patys atsistatydino iš einamųjų pareigų;

3) VTEK nerado duomenų, bylojančių apie asmenų, kurių veikla buvo tikrinama, privačių interesų buvimą konkrečiu atveju;

4) keli asmenys buvo patraukti drausminėn atsakomybėn už Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus;

5) vienu atveju pats pareiškėjas atsisakė pateikti VTEK reikalingus dokumentus, todėl jo skundo tyrimas buvo nutrauktas;

6) nustatyta, kad skundžiami veiksmai buvo padaryti tada, kai Įstatymas dar negaliojo, t.y. iki 1997 metų.

Valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims vis dar kyla daug neaiškumų dėl Įstatymo reikalavimų vykdymo, nors jis praktiškai galioja jau daugiau nei dvejus metus. Kasdieną (telefonu) į VTEK kreipiasi asmenys prašydami paaiškinti, kaip taikyti vieną ar kitą Įstatymo straipsnį praktikoje, kaip elgtis, kad nekiltų viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kaip deklaruoti privačius interesus ir kt. Sudėtingesniais Įstatymo taikymo atvejais asmenys kreipiasi raštu. 2001 metais buvo gauta 18 raštiškų paklausimų, iš jų 6 kartus kreipėsi Seimo nariai.

III. Privačių interesų deklaravimas. Metinių privačių interesų deklaracijų duomenų analizė.

Įstatymo 10 straipsnyje yra numatyta, kad visų aukščiausio lygio politikų bei valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo valstybės tarnautojų metinių privačių interesų deklaracijų suvestiniai duomenys yra vieši. Todėl VTEK kiekvienais metais tvirtina ir skelbia asmenų vardinį sąrašą, kurie pateikia VTEK privačių interesų deklaracijas. Suvestiniai šių deklaracijų duomenys paviešinami visuomenei.

2001 metais VTEK buvo pateiktos 2065 metinės (už 2000 metus) privačių interesų deklaracijos, kurių duomenys buvo suvesti į Komisijos sekretoriato sukurtą kompiuterinę programą ir VTEK 2001 m. liepos 12 d. sprendimu buvo paskelbti internete.

Asmenys privačius interesus deklaravo jau antrus metus, tačiau pastebėtina, kad ne visi tai padarė laiku. Tik 1482 (72 proc.) deklaracijos buvo pateiktos laiku, t.y. kaip numato Įstatymas – iki gegužės 15 dienos. Net 583 (28 proc.) asmenys deklaracijas pateikė pavėlavę. Tai labai apsunkino Komisijos sekretoriato darbuotojų, apdorojančių deklaracijų duomenis, darbą, kadangi deklaracijų suvestiniai duomenys turi būti apdoroti, suvesti ir paskelbti visuomenei tik per du menesius, t.y. iki liepos 15 dienos.

Asmenims, uždelsusiems laiku pateikti deklaracijas, VTEK realių sankcijų dar netaikė, tačiau beveik visiems pavėlavusiems buvo išsiųsti perspėjimai – raginimai pateikti deklaracijas. Didelė dalis asmenų, laiku nepateikusių deklaracijų, argumentavo pavėlavimą tuo, kad, likus tik keliolikai dienų iki deklaracijų pateikimo, 2001 metų balandžio 25 dieną buvo pakeistas Įstatymo 10 straipsnis, konkrečiai įvardijantis pareigybes, kurias eidami asmenys privalo privačių interesų deklaracijas pateikti VTEK. Tačiau tokie argumentai nepateisino tų asmenų neatsakingumo (taip pat ir dalies Seimo narių), kurie privačius interesus deklaravo antrąkart. Todėl pastarųjų pavardės buvo paviešintos visuomenei, paskelbiant jas žiniasklaidoje. Toks viešumas buvo pakankamai efektyvi priemonė, nes beveik 99 proc. šių asmenų deklaracijas pateikė per pora dienų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skelbiami ne visi, o tik suvestiniai privačių interesų deklaracijų duomenys. Visa metinėje privačių interesų deklaracijoje esanti informacija Įstatymo nustatyta tvarka gali būti skelbiama tik esant būtinumui motyvuotu VTEK sprendimu. Todėl dažni žiniasklaidos atstovų pageidavimai susipažinti su privačių interesų deklaracijomis lieka nepatenkinti.

Įvertinus privačių interesų deklaravimo tendencijas, pastebėtina, kad didesnė dalis (~ ¾) asmenų privačių interesų deklaracijas pateikia laiku ir tvarkingai užpildę. Tuo labiausiai pasižymi prokuratūros ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Tačiau nežiūrint į tai, ar deklaracija tvarkinga, ar ne, esmė vis dėl to yra jos turinyje. Svarbu yra tai, ar asmuo sąžiningai deklaruoja savo privačius interesus. Deja, kol kas tik labai nedidelė dalis asmenų nurodo privačius interesus, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Iš to darytinos trys išvados: arba tokių, trukdančių nešališkai atlikti tarnybines pareigas, interesų nėra, arba tiesiog asmenys nepakankamai atsakingai deklaruoja savo privačius interesus arba tiesiog juos slepia. Pastebėtina ir tai, kad Įstatymas numato valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigą pateikti ne tik metinę privačių interesų deklaraciją, bet ir papildomą (pateikiama nedelsiant, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas) bei patikslintą (pateikiama pasikeitus deklaruojamiems duomenims, per dvi savaites nuo duomenų pasikeitimo). Be to, duomenys apie gautas dovanas ar suteiktas paslaugas turi būti deklaruojami per vieną mėnesį. Pažymėtina, kad 2001 metais tik keli asmenys VTEK pateikė papildomas ar patikslintas deklaracijas. Galimybė konstatuoti deklaracijose nenurodytų privačių interesų buvimą atsiranda tada, kai esant pagrįstai informacijai, VTEK atlieka konkretaus asmens, įtariamo padarius Įstatymo pažeidimą, veiklos patikrinimą.

2001 metais VTEK neapsiribojo vien pateiktų privačių interesų deklaracijų duomenų kaupimu. Komisijos sekretoriato darbuotojai paruošė kompiuterinę programą, skirtą pateiktų privačių interesų deklaracijų visų, o ne tik suvestinių duomenų analizei atlikti.

Privačių interesų deklaracijų duomenys analizuojami keliais aspektais. Pirmiausia ir svarbiausia, programa sumažino laiko sąnaudas ir sudarė galimybę pakankamai greitai peržvelgti atitinkamų asmenų deklaruotus privačius interesus. Tai leido pastebėti ir kai kurias bendresnio pobūdžio tendencijas valstybinėje tarnyboje, susijusias su atitinkamų asmenų privačiais interesais pagal jų rūšis ir objektus. Programa taip pat parodo valstybės tarnautojų materialinę padėtį, darbo apmokėjimo pasiskirstymą bendrai valstybėje ir atskirose darbovietėse, o taip pat – asmens ir jo sutuoktinio turimo turto vertę. Pagal šiuos duomenis ateityje bus galima pakankamai realiai palyginti asmens turto šaltinius ir prieaugį. Kita svarbi informacija apie valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis – jų turimi vertybiniai popieriai. Programa leidžia pamatyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens bei jo sutuoktinio turimų vertybinių popierių vertės sumos išraišką litais, kuri iš dalies netiesiogiai gali atspindėti asmens suinteresuotumą tam tikros įmonės ar kita privačia veikla.

2001 metais buvo atlikta teisėjų korpuso: Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, apygardų administracinių teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų, miestų bei rajonų apylinkių teismų teisėjų (~ 600 asmenų) privačių interesų deklaracijų duomenų analizė. 2002 metais planuojama analizuoti ir kitas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų grupes. Tokia analizė perspektyvoje, kaupiant kasmetinius duomenis, turėtų tapti reikšminga prielaida ir galimos korupcijos prevencijai.

IV. Bylų nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teismuose.

Politikai ir valstybės tarnautojai VTEK sprendimus gali apskųsti teismui. 2001 metais Lietuvos Respublikos teismuose buvo tęsiamas nagrinėjimas bylų, pagal VTEK 2000 metais pareikštus prašymus dėl valstybinės tarnybos santykių nutraukimo ir pagal pažeidusių tarnybinę etiką valstybės tarnautojų skundus dėl VTEK priimtų sprendimų panaikinimo.

VTEK 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu pripažino, kad buvusi Valstybės kontrolės Utenos kontrolės skyriaus kontrolierė R.Kisielienė, nutraukusi valstybinės tarnybos santykius ir įsidarbinusi Valstybinėje įmonėje “Utenos regiono keliai” auditore, pažeidė įstatymo 18 str. reikalavimus. VTEK pasiūlė R.Kisielienei auditorės darbo sutartį su įmone nutraukti. R.Kisielienei tai daryti atsisakius, VTEK kreipėsi su atitinkamu ieškiniu į Utenos rajono apylinkės teismą. R.Kisielienė priešieškiniu apskundė VTEK sprendimą.

Utenos rajono apylinkės teismas savo sprendimu VTEK sprendimą dėl R.Kisielienės tarnybinės etikos pažeidimo panaikino, o VTEK ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo atmetė.

Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs bylą pagal VTEK apeliacinį skundą, Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino, R.Kisielienės priešieškinį atmetė, o jos darbo sutartį su įmone nutraukė.

Jau nutraukus darbo sutartį, Utenos rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismų sprendimus R.Kisielienė apskundė kasacine tvarka. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartimi jos kasacinis skundas buvo atmestas.

Dabar jau buvęs Šilutės rajono meras A.Balčytis, 2000 metų balandžio 17 d. tik pradėjęs eiti mero pareigas, pasirūpino ir savo privačiais interesais. Iš rezervo fondo Vyriausybės skirtų 609 tūkst. litų savivaldybės ūkiui ir gyventojams uragano padarytiems nuostoliams iš dalies atlyginti (iš viso nuostolių buvo padaryta už 1 700 tūkst litų), 84,5 tūkst. litų A.Balčytis paskyrė dviems privačioms įmonėms, kuriose jis su žmona valdo po penktadalį kapitalo.

VTEK 2000 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino A.Balčytį pasinaudojus tarnybine padėtimi asmeninei naudai gauti, t.y. pažeidus įstatymo 3 ir 11 str. reikalavimus ir pasiūlė jį atleisti iš rajono mero pareigų. Rajono taryba savo neeiliniame posėdyje 2000 m. liepos 5 d. svarstė grupės tarybos narių pareikštą nepasitikėjimą meru (o ne VTEK sprendimą), tačiau A.Balčytis iš mero pareigų nebuvo atleistas.

2000 m. liepos 26 d. VTEK kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama nutraukti A.Balčyčio tarnybos santykius su Šilutės savivaldybės taryba ir atleisti jį iš mero pareigų. Byla buvo paskirta nagrinėti tik po trijų mėnesių, spalio 10 d., tačiau išklausius šalis, sprendimas nebuvo priimtas ir bylos nagrinėjimas be aiškios priežasties buvo atidėtas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėti bylos pakartotinai neskyrė ir tik įsigaliojus Administracinių bylų teisenos įstatymui (nauja redakcija), kai buvo reorganizuoti administraciniai teismai, bylą persiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriam ji tapo teisminga.

Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija 2000 m. kovo 6 d. nutartimi VTEK prašymą paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad VTEK įstatymu saugomos teisės ar interesai iš viso nebuvo pažeisti ir kreiptis į teismą VTEK negalėjo. Teisėjai, neatsižvelgė į tai, jog VTEK gina ne savo, o viešuosius interesus – visuomenės suinteresuotumą, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Tik Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui šią apygardos teismo teisėjų nutartį panaikinus, Šilutės rajono mero A.Balčyčio tarnybos santykiai su rajono savivaldybės taryba teismine tvarka buvo nutraukti.

VTEK 2000 m. lapkričio 26 d. sprendimu pripažino, kad Pasvalio rajono meras A.J.Petronis, tarybos nariai R.Želvys ir R.Kripaitis pažeidė įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 11 str. 1 d. reikalavimus. Įstatymo pažeidimas pasireiškė tuo, kad jie būdami verslininkai, prekiaudami alkoholiniais gėrimais, patys inicijavo, parengė ir tarybos posėdyje balsavo už sprendimo, kuriuo buvo sumažinti mokesčiai už leidimus prekiauti alkoholiniais gėrimais, projektą.

VTEK nutarė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir perduoti juos teismui nagrinėti. Tai ir buvo padaryta.

Pasvalio rajono apylinkės teismas, 2001 m. vasario 14 d. išnagrinėjęs administracinę bylą, sutiko su VTEK sprendimais, kad rajono meras A.J.Petronis ir tarybos narys R.Želvys pažeidė tarnybinę etiką, tačiau nuobaudų jiems neskyrė motyvuodamas tuo, kad prekybos alkoholiu apyvarta esanti nedidelė ir realios asmeninės naudos jie neturėję. Administracinę bylą R.Kripaičio atžvilgiu teismas nutraukė.

Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal VTEK skundus, Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjo nutarimus A.J.Petronio ir R.Želvio atžvilgiu panaikino ir bylą sugrąžino naujam nagrinėjimui, o nutarimą R.Kripaičio atžvilgiu paliko nepakeistą. Susidarė paradoksali situacija – nepanaikintas galioja VTEK sprendimas, kad R.Kripaitis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą pažeidė ir, teisėjo nutarimas, kad šio įstatymo R.Kripaitis nepažeidė. Žinoma, teismas motyvuotai gali nesutikti su VTEK sprendimu ir jį panaikinti. Tačiau R.Kripaitis VTEK sprendimo neskundė ir teismas jo nesvarstė. Srendimą, VTEK nuomone, teismai nepagrįstai ignoravo. VTEK vėl kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso šioje byloje atnaujinimo, tačiau šio teismo teisėjų kolegija 2001 m. birželio 28 d. nutartimi procesą atnaujinti atsisakė. Teisėjų kolegija nurodė, kad VTEK R.Kripaičiui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas, administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik įrodymų nustatymo priemonės, kurios teismo turi būti įvertintos kartu su kitais įrodymais. Šis kolegijos motyvas akivaizdžiai prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 23 str. 7 dalies nuostatoms, kad VTEK sprendimai gali būti skundžiami teismui. Vadinasi, pats VTEK sprendimas turi būti teisminio nagrinėjimo dalyku.

2001 metais teise apskųsti VTEK sprendimą, pasinaudojo dabar jau buvęs Žemės ūkio ministras K.Kristinaitis, kurio elgesys 1991-1992 metais jam dirbant Žemės ūkio ministerijoje Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pavaduotoju ir faktiškai atstovaujant Trakų rajono Žemės skirstymo komisijos posėdyje privatiems S.Damkausko interesams, skiriant jam žemės sklypą, buvo pripažintas neetišku. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, šių metų kovo 26 d. sprendimu K.Kristinaičio skundą atmetė, kaip nepagrįstą.

2001 m. gegužės 24 d. VTEK kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu nutraukti Klaipėdos m. savivaldybės tarybos ir buvusio Sveikatos apsaugos ministro V.Janušonio 2001 m. balandžio 5 d. sudarytą darbo sutartį dėl jo priėmimo į Viešosios įstaigos “Klaipėdos ligoninė” vyriausiojo gydytojo pareigas, nes ši darbo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 str. reikalavimus. Tačiau LR Seimui 2001 m. rugpjūčio 2 d. įstatymu pakeitus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 dalį ir prie asmenų dirbančių valstybinėje tarnyboje priskyrus asmenis, dirbančius viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų ir turinčius administravimo įgaliojimus, įstatymo 18 str. nuostatų taikymas šių asmenų atžvilgiu neteko prasmės. Dėl to VTEK savo prašymo atsisakė, o administracinę bylą teismas nutraukė.

2001 m. gegužės 10 d. sprendimu VTEK pripažino, kad Kauno m. savivaldybės tarybos ir valdybos narys H.A.Kebeikis, būdamas savininkams grąžintame name esančio buto nuomininku ir turėdamas privatų interesą, nenusišalino nuo dalyvavimo svarstant ir priimant sprendimus dėl butų, esančių savininkams grąžintuose ir grąžintinuose namuose nuomos mokesčio savivaldybės tarybos posėdžiuose ir tuo pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. bei 11 str. 1 d. reikalavimus. VTEK nutarė surašyti H.A.Kebeikiui administracinio teisės pažeidimo protokolą ir perduoti jį Kauno m. apylinkės teismui nagrinėti. VTEK sprendimą H.A.Kebeikis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jo skundas nebuvo priimtas dėl vieno mėnesio termino praleidimo be svarbių priežasčių. Nežiūrint į tai, kad VTEK sprendimas galioja, Kauno m. apylinkės teismo teisėjai net du kartus administracinę bylą nutraukė motyvuodami tuo, kad H.A.Kebeikis, atstovaudamas savo rinkėjų interesus, kurie kaip ir jis gyvena grąžintuose arba grąžintinuose savininkams namuose, savanaudiškų tikslų neturėjęs ir įstatymo nepažeidęs. Vyriausiasis administracinis teismas Kauno m. apylinkės teismo teisėjų abu nutarimus panaikino ir bylą trečią kartą sugrąžino tam pačiam teismui nagrinėti.

Iš pateiktos trumpos teismuose nagrinėtų bylų apžvalgos darytina prielaida, kad asmenys, įvykdę Įstatymo pažeidimus, nevisada pakankamai pagrįstai išteisinami, ignoruojant VTEK sprendimus, o VTEK sprendimai nepagrįstai vertinami tik kaip įrodymų nustatymo priemonė (R.Kripaičio administracinė byla). Kartais pagal VTEK sprendimus iškeltų administracinių bylų nagrinėjimas buvo nepateisinamai vilkinamas (A.Balčyčio, A.J.Petronio, R.Želvio, R.Kripaičio, H.A.Kebeikio administracinės bylos). VTEK darbo praktika ir teisminis bylų nagrinėjimas taip pat rodo, kaip sunkiai mūsų gyvenime įsitvirtina teisinės normos, kurių paskirtis yra užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, visais be išimties atvejais savo veikloje pirmenybę teiktų viešiesiems interesams, kad būtų užkirstas kelias atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje ir kad būtų įgyvendinta konstitucinė nuostata – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

V. Korupcijos prevencija. Teisės aktai ir jų tobulinimo perspektyvos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. gegužės 10 d. priėmė rezoliuciją “Dėl kovos su korupcija”, o šių metų sausio 17 d. nutarimu Nr.IX-711 patvirtino Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija programą. VTEK yra vienas iš šią programą igyvendinančių subjektų. Programoje įtvirtintos korupcijos prevencijos strateginės nuostatos, o dalies jų įgyvendinimas galėtų būti geriau užtikrintas, patobulinus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamus straipsnius. Šiuose dokumentuose be to pažymima, kad korupcijos prevencijos galimybės, kurias suteikia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, Lobistinės veiklos ir kiti įstatymai, dar nėra iki galo išnaudotos.

Todėl VTEK, vykdydama korupcijos prevencijos funkciją bei atsižvelgdama į savo darbo praktiką, 2001 m. spalio 4 d. pateikė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4, 5 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202-1 ir 259-1 straipsnių pakeitimo projektus, aiškinamuosius raštus ir projektų lyginamuosius variantus. Seime šie projektai užregistruoti 2001 m. spalio 8 d. Nr.IXP-1043 ir Nr.IXP-1042, tačiau iki šiol Seimas jų nepriėmė ir net nesvarstė.

Pagrindiniai siūlymai, išdėstyti pateiktuose teisės aktų projektuose yra šie:

  1. privačius interesus per vieną mėnesį turėtų deklaruoti ir naujai išrinkti ar į valstybinę tarnybą paskirti asmenys
  2. nustačius Įstatymo pažeidimus, būtina įteisinti galimybę kreiptis į teismą ne tik dėl darbo santykių, bet ir dėl tarnybos santykių nutraukimo, nes Įstatymas iš esmės taikomas valstybės tarnautojams, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, o jų tarnybos teisinius santykius reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kuris už tarnybinės etikos pažeidimą numato ir atleidimą iš valstybės tarnybos;
  3. siekiant optimalesnio procesinių santykių apibrėžtumo, reikia nustatyti VTEK sprendimų apskundimo teismui terminus ir tai, kokiam teismui jie gali būti apskųsti, todėl siūloma reglamentuoti, kad VTEK sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo nuorašo suinteresuotam asmeniui įteikimo dienos.

Nacionalinėje kovos su korupcija programoje nustatyta, jog būtina didinti pagarbą VTEK priimamiems sprendimams ir skatinti juos vykdyti, siekiant kuo didesnio kovos su korupcija veiksmingumo. Tačiau VTEK darbo praktika rodo, kad jos sprendimus kai kurios valstybės institucijos ignoruoja. Pavyzdžiui, VTEK sprendimą ignoravo Šilutės savivaldybės taryba dėl susikompromitavusio mero atleidimo, Kauno miesto, Pasvalio rajono apylinkių ir kai kurie administraciniai teismai, nutraukdami administracines bylas asmenims, VTEK sprendimais pripažintiems pažeidusiais Įstatymą. Toks požiūris į Seimo paskirtos ir įstatymų nustatyta tvarka vykdančios kovą su korupcijos pasireiškimais valstybinėje tarnyboje komisijos priimamus sprendimus, kaip prieštaraujantis Įstatymo prasmei, yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Dėl to aukščiau paminėtuose projektuose VTEK siūlė papildyti Įstatymą nuostata apie VTEK priimtų sprendimų privalomumą visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems pareigūnams bei valstybės institucijoms taip pat ir apie draudimą skatinti šio Įstatymo reikalavimus pažeidusius asmenis ir tam tikrą laiką (pvz. trejus metus) vėl priimti juos į valstybinę tarnybą, jeigu jie dėl to buvo atleisti iš tarnybos. 

Svarbi korupcijos prevencijos įgyvendinimo galimybė – valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų viešumas. Todėl VTEK skelbia internete suvestinius duomenis apie aukščiausio lygio valstybės politikų ir tarnautojų privačius interesus, skelbia savo priimtus sprendimus, informuoja apie juos visuomenę ir žiniasklaidą. Be to, VTEK kaupia ir analizuoja faktus bei informaciją apie politikų, valstybės tarnautojų viešąją ir privačią veiklą, pateikiamą pagrindiniuose Lietuvos dienraščiuose. Duomenys apie valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis renkami svarbiausių Lietuvos įvykių ir reiškinių – politikos, ekonomikos, verslo ir teisėsaugos kontekste. Fiksuojami duomenys ne tik apie atskiras personalijas, bet ir informacija apie asmenų ryšius ir viešąją veiklą, susijusią su įvairiomis interesų grupėmis – verslo atstovais, įmonėmis ir asociacijomis bei politinėmis institucijomis – visa tai, kas kelia ar ateityje gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Tokia kompiuterinė spaudos duomenų bazė, kurioje bus surinktos tam tikros žinios apie konkrečius asmenis, ilgalaikėje perspektyvoje taip pat turėtų užtikrinti informacijos operatyvumą, visapusiškumą ir objektyvumą. Šie analitiniai duomenys galės būti pagalbine (o kartais ir esmine) korupcijos prevencijos priemone, nes jų pagalba išryškėja galiojančių teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragos, dėl kurių atsiranda sąlygos korupcijai.

V. Lobistinės veiklos įstatymo įgyvendinimas. Lobistinės veiklos kontrolė ir jos vykdymo problemos.

Lobistinės veiklos įstatymas (toliau – Įstatymas) buvo priimtas 2000 m. birželio 27 d. ir įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo nustatyta tvarka lobistinę veiklą kontroliuoja VTEK. Ji yra vienintelė lobistinės veiklos kontrolės institucija Lietuvoje. VTEK turi teisę tikrinti lobistų veiklą, reikalauti, kad lobistas pateiktų dokumentus ar kitą informaciją, susijusią su lobistine veikla, tikrinti lobistinės veiklos ataskaitas.

VTEK, vykdydama Įstatymą, 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr.21 patvirtino lobistinės veiklos dokumentų formas: prašymą įrašyti į lobistų sąrašą; anketą; pasižadėjimą, lobisto pažymėjimą. 2001 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr.28(L) buvo patvirtintos lobistinės veiklos ataskaitos formos. Atsižvelgiant į tai, kad lobistais gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, dokumentų formos buvo patvirtintos skirtingos fiziniams ir juridiniams asmenims.

Įstatymo nustatyta tvarka fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys užsiimti lobistine veikla, pateikia VTEK nustatytos formos prašymą įrašyti juos į lobistų sąrašą. VTEK per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja pateiktą prašymą ir priima sprendimą dėl asmens įrašymo į lobistų sąrašą. 2001 metais lobistais pageidavo užsiregistruoti 6 asmenys. Visų jų prašymai buvo patenkinti. VTEK priėmė 6 sprendimus, kurių pagrindu į lobistų sąrašus įrašė 5 fizinius asmenis bei 1 juridinį asmenį ir išdavė jiems nustatytos formos lobisto pažymėjimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr.1458 patvirtintame valstybės rinkliavos objektų sąraše nustatyta, kad juridiniai asmenys už jų įrašymą į lobistų sąrašą ir lobisto pažymėjimo išdavimą moka 10.000 litų dydžio valstybės rinkliavą, o fiziniai asmenys – 2.000 litų. VTEK, gavusi dokumentą, patvirtinantį valstybės rinkliavos sumokėjimą, per 15 dienų paskelbia informaciją apie įrašytą į sąrašą lobistą “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.

Įstatymas reglamentuoja informacijos apie lobistinę veiklą viešumą, todėl “Informaciniuose pranešimuose” gali būti skelbiama informacija ne tik apie įrašytus į sąrašą lobistus, bet ir apie lobistinės veiklos sustabdymą, atnaujinimą, nutraukimą ar pasibaigimą. Be to, duomenis ir informaciją apie lobistinę veiklą (lobistus, lobistinės veiklos užsakovus, teisės aktus ar jų projektus, dėl kurių buvo vykdoma lobistinė veikla, lobistinės veiklos ataskaitas) turi teisę gauti bet kuris asmuo. Ši teisė negali būti ribojama. Todėl VTEK interneto svetainėje (www.vtek.lt) skelbia visą informaciją apie lobistinę veiklą. 2001 metais asmenys dėl papildomos informacijos apie lobistus suteikimo į VTEK nesikreipė.

Pagal Įstatymo 10 straipsnį, lobistai kasmet iki vasario 15 dienos privalo VTEK pateikti praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitas bei lobistinės veiklos sutarčių kopijas. 2001 metais VTEK buvo pateiktos 6 lobistinės veiklos metinės ataskaitos. Išanalizavus ataskaitose ir jų prieduose pateiktus duomenis, matyti, kad tik 3 lobistai realiai vykdė lobistinę veiklą – sudarė 4 lobistinės veiklos sutartis bendrai 17.300 litų sumai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 172-25 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą. Tačiau 2001 metais iškeltų, nagrinėjamų ar išnagrinėtų administracinių bylų dėl neteisėtos lobistinės veiklos ar kitų Įstatymo pažeidimų užfiksuota nebuvo. Pavyzdžiui, Nacionalinės lobistų asociacijos iniciatyva VTEK atliko Lietuvos laisvosios rinkos instituto veiklos, kurios požymiai atitinka Įstatymo 4 straipsnyje lobistams suteiktas veikimo teises, teisinį įvertinimą. Įstatymo pažeidimo VTEK nenustatė.

Lobistinės veiklos įstatymo tikslas – sureguliuoti asmenų daromą įtaką teisės aktų leidybai bei užkirsti kelią plisti korupcijai, padidinant įstatymų leidybos proceso skaidrumą šalyje. Lobizmas, kaip interesų atstovavimas arba veiksmai, kuriais siekiama įtakoti įstatymų leidybos procesą, Vakarų šalyse yra paplitęs reiškinys. Dažnai tokia veikla laikoma neatskiriamu demokratijos požymiu. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstytos informacijos apie registruotus Lietuvoje lobistus bei jų veiklos intensyvumą, darytina išvada, jog Lietuvoje šis Įstatymas dar realiai neveikia. VTEK kol kas neturi galimybės pilnai ir efektyviai kontroliuoti lobistinę veiklą bei su ja betarpiškai susijusius gretutinius teisinius santykius. Todėl būtina tobulinti šį teisinį institutą reguliuojantį Įstatymą, išplečiant jo veikimo sferą.

Nors VTEK turi gana nedidelę Įstatymo įgyvendinimo praktiką, lobistinės veiklos kontrolė vykdoma tik vienerius metus, tačiau jau dabar galima įvardinti esminius jo trūkumus. Visų pirma, lobistinės veiklos sąvokoje (2 straipsnis), nurodoma, kad šiai veiklai priskirtini tik Įstatymo nustatyta tvarka įrašytų į lobistų sąrašą asmenų atlygintini veiksmai. Antra, VTEK, būdama vienintele lobistinę veiklą kontroliuojanti institucija, gali tikrinti tik lobistų veiklą (12 straipsnis). Tokiu būdu VTEK negali tikrinti kitų, neįrašytų į lobistų sąrašą, tačiau užsiimančių lobistams Įstatymu priskirta veikla, fizinių ar juridinių asmenų veiklos.

Be to, Įstatymas reglamentuoja tik nedidelę interesų grupių veiklos dalį – tik tarpininkų tarp užsakovų ir valdžios institucijų veiklą. Tačiau įtaką teisės aktų leidybos procesui daro įvairios šalies ir užsienio organizacijos, profesinės sąjungos, šakinės ir kitos verslo asociacijos, pavyzdžiui, Pramonininkų konfederacija, o taip pat ir įmonės “Mažeikių nafta”, “Telekomas” ir kt., kurios turi galimybę tiesiogiai kreiptis į valstybės institucijas ir inicijuoti politinius sprendimus. Tačiau pagal Įstatymą tokių interesų grupių veikla, dėl nesuprantamų priežasčių, nepripažįstama lobistine.

Įvairios autoritetingos asociacijos, kitos pelno nesiekiančios organizacijos neretai atlieka darbą inicijuojant ir rengiant teisės aktus, dalyvauja įvairių teisėkūros komisijų bei darbo grupių veikloje, daro kitą įtaką Įstatyme įvardinamą lobistine veikla. Tačiau šios organizacijos nedeklaruoja lobistinės veiklos užsakovų, pajamų bei nagrinėjamų klausimų, dėl kurių atliekama lobistinė veikla. Tokie reikalavimai numatyti tik į lobistų sąrašą įrašytiems asmenims. Pagal Įstatymą, pelno nesiekiančių organizacijų neatlygintina veikla nepripažįstama lobistine. Tai taip pat viena iš priežasčių, trukdančių registruotiems lobistams bei pačiam Įstatymui veikti, o taip pat didesniam valstybės valdymo skaidrumui bei viešųjų ir privačių interesų derinimui valstybės valdyme užtikrinti.

Siekiant efektyvesnio Lobistinės veiklos įstatymo įgyvendinimo, išsamesnio lobistinės veiklos tyrimo bei norint bent iš dalies užkirsti kelią neteisėtai (latentinei arba šešėlinei) lobistinei veiklai, VTEK kaip vienintelė lobistinę veiklą Lietuvoje kontroliuojanti institucija pageidautų, kad VTEK būtų sudaryta galimybė gauti pilną informaciją apie Seime bei Vyriausybėje svarstomų teisės aktų projektų, iniciatorius, rengėjus, teikėjus ir pan.

Atsižvelgiant į nurodytą situaciją bei aplinkybes ir vykdydama Nacionalinę kovos su korupcija programą, VTEK pradėjo rengti Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.

VI. VTEK finansavimas. Komisijos sekretoriatas.

VTEK yra juridinis asmuo, finansuojamas iš valstybės biudžeto. Pagal 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą VTEK 2001 metams buvo skirta biudžetinių asignavimų 689 tūkst.litų paprastosioms išlaidoms, iš jų 300 tūkst.litų darbo užmokesčiui. 2001 metais VTEK panaudojo 658 tūkst.litų, iš kurių, sutaupius 35,5 tūkst.litų paprastųjų išlaidų, buvo panaudota nepaprastosioms išlaidoms, t.y. ilgalaikiam turtui įsigyti (kompiuteriams, kompiuterinėms programoms, kopijavimo aparatui, seifui, archyviniams stelažams ir kt.).

Komisijos sekretoriatas aptarnauja VTEK, įgyvendinant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, Lobistinės veiklos įstatyme, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatuose, Komisijos darbo reglamente nustatytus tikslus ir uždavinius. Komisijos sekretoriato struktūrą, etatų sąrašus ir atlyginimus nustato VTEK. Komisijos sekretoriatui vadovauja, jo darbuotojus priima į darbą ir atleidžia VTEK pirmininkas. Komisijos sekretoriato darbuotojai yra viešojo administravimo ar paslaugų valstybės tarnautojai, vykdantys jų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas.

2001 metais VTEK dirbo 8 viešojo administravimo valstybės tarnautojai.

 

 

 

 

Komisijos pirmininkas Vytautas Andriulis




Naujausi pakeitimai - 2002 07 15.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2001 metų ataskaitos

LR Seimas