Lietuvos Respublikos Seimas

Etninės kultūros globos tarybos 2000 08 21 - 2001 12 31 veiklos ataskaita

 

 

TITULINIS LAPAS IR TURINYS

2000 08 21- 2001 12 31

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VILNIUS

TURINYS

BENDROJI DALIS ....................................................................................................3

TARYBOS VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI .............................. 4

TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS ..................................................4

SUDARYMO MODELIS ......................................................... .....................5

STRUKTŪRA ………………………………………………… ....................5

ETNINĖS KULTŪROS TARYBOS REGLAMENTAS.............................7

TARYBOS SUDĖTIS ………………………………....................................11

TARYBOS FUNKCIJŲ VYKDYMAS

2000-2001 m. VEIKLOS PROGRAMA........................................................13

DARBO ORGANIZAVIMAS .......................................................................15

VEIKLOS APŽVALGA ................................................................................17

EKSPERTAVIMAS........................................................................................24

TARYBOS POSĖDŽIAI.................................................................................26

NUOLATINIŲ EKSPERTŲ KOMISIJŲ POSĖDŽIAI.............................37

EKSPERTŲ IŠVYKOS ..................................................................................45

VEIKLOS KOORDINAVIMAS....................................................................48

ADMINISTRACINĖ IR FINANSINĖ VEIKLA .........................................56

PRIEDAI:

TARYBOS NUTARIMAS...............................................................................62

TARYBOS POSĖDŽIŲ LANKOMUMO LENTELĖ..................................63

KONFERENCIJŲ MEDŽIAGA ...................................................................66

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendroji dalis

BENDROJI DALIS

Ataskaitoje pateikiame pagrindinius Tarybos veiklos principus, atliktus darbus bei problemas, su kuriomis susidūrė Taryba, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas.

Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Taryba nuo jos įsteigimo 2000 m. rugpjūčio 21 d. iki 2001 m. birželio 1 d. savo veiklą vykdė visuomeniniais pagrindais, nesuteikus jai, kaip biudžetinei įstaigai, nei finansavimo, nei patalpų, nei būtiniausių priemonių įstatymu priskirtoms funkcijoms atlikti. Nesulaukdama pagalbos iš Vyriausybės, kuri įstatymu buvo įpareigota skirti Tarybai patalpas, ir siekdama vykdyti jai priskirtas funkcijas, Taryba 2001 m. rugsėjo mėn. išsinuomavo patalpas Mokslo akademijos bibliotekoje, suformavo sekretoriatą ir materialinę – techninę bazę, įkūrė 5 ekspertų komisijas. Į Tarybos darbą įsijungė didelis aukštos kvalifikacijos ekspertų būrys.

Nepaisant to Tarybos veikla vis labiau pripažįstama visuomenės, į ją kreipiamasi su prašymais padėti spręsti aktualias etninės kultūros problemas. Taryba pradėjo aktyvų ir efektyvų bendradarbiavimą su įvairiomis valstybės institucijomis. Tarybos veikla sulaukė tarptautinio vertinimo ir palaikymo, jos nariams siūloma dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, kitų valstybių institucijos prašo Tarybą konsultuoti rengiant teisės aktus, reglamentuojančius etninės kultūros apsaugą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarybos veiklos teisiniai pagrindai

TARYBOS VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės nuostatomis bei atsižvelgdamas į UNESCO 1989 m. rekomendacijas, 1999 m. priėmė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13 d. nutarimu patvirtino Etninės kultūros globos tarybos nuostatus ir sudėtį, taip realizuodamas visuomenės dar 1990 m. pirmajame Kultūros kongrese iškeltą mintį dėl būtinybės sukurti teisinę bazę lietuvių etninės kultūros valstybinei globai užtikrinti. Etninės kultūros globa pakylėta į valstybinį lygmenį, jai suteiktas teisinis pagrindas. Minėti veiksmai buvo pozityviai sutikti plačiuose visuomenės sluoksniuose, sustiprino piliečių pasitikėjimą valstybės valdžios institucijomis bei paskatino platesnį bei aktyvesnį visuomenės dalyvavimą etninės kultūros globos veikloje.

Įstatyminė etninės kultūros globa bei priskirtos Etninės kultūros globos tarybai funkcijos etninės kultūros globos, ekspertavimo bei veiklos koordinavimo srityje atitinka 1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos sutarties preambulės 4 pastraipos ir 128 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Tarybos tikslai, uždaviniai ir funkcijos

Pagrindinės Tarybos veiklos kryptys ir formos išdėstytos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje, 5 straipsnio I dalies 1 punkte, II dalies 1 ir 3 punktuose, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje bei Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose.

Etninės kultūros globos taryba – yra Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Tarybos tikslas – skatinti etninės kultūros plėtotę, laiduojančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei stiprinimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Svarbiausi Tarybos uždaviniai:

1) atlikti eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus,

2) prižiūrėti, optimizuoti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą,

3) teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarybos sudarymo modelis

Taryba sudaryta pagal 1989 m. UNESCO rekomendacijas bei atsižvelgus į 1996 m. Europos Sąjungos ekspertų komisijos išvadas, remiasi vadinamuoju “skandinaviškuoju” visuomenės atstovavimo modeliu. Tarybos sudarymo modelis pritaikytas etninės kultūros globos koordinavimo funkcijai atlikti. Tarybos veikloje dalyvauja nariai-ekspertai, kuriuos deleguoja valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, valstybinės įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, kūrybinės sąjungos ir visuomeninės organizacijos. Gana plačiai Taryboje atstovaujamas visuomeninis sektorius. Demokratinis Tarybos sudarymo modelis, kai aukštą statusą turinčios institucijos veikloje dalyvauja tiek valstybės institucijos, tiek visuomeninės organizacijos, sudaro galimybes derinti visuomenės ir valstybės institucijų interesus priimant sprendimus bei prisiimant atsakomybę. Minėtas Tarybos modelis pasirinktas todėl, kad atstovaudamos įvairias etninės kultūros sritis, įvairių lygių institucijos bei visuomeninės organizacijos rastų efektyviausią būdą kultūros globai užtikrinti.

Tarybos struktūra

TARYBA:

    1. renka 2 metams iš Tarybos narių pirmininką;
    2. renka Tarybos pirmininko teikimu jo pavaduotoją (-us);
    3. svarsto jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priima sprendimus;
    4. tvirtina regioninių etninės kultūros globos tarybų – Etninės kultūros globos tarybos padalinių nuostatus ir personalinę sudėtį.

TARYBOS PIRMININKAS:

  1. Atstovauja Tarybai
  2. Pirmininkauja Tarybos posėdžiams
  3. Atsako už Tarybos priimtų sprendimų teisėtumą
  4. Įstatymo nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Tarybos sekretoriato vadovą (direktorių).

Tarybos pirmininkas savo pareigas vykdo visuomeniniais pagrindais.

TARYBOS SEKRETORIATAS

Tarybos vykdomasis organas yra Tarybos sekretoriatas. Taryba patvirtino 5 etatų sekretoriato struktūrą. Tarybos sekretoriatui vadovauja Tarybos sekretoriato vadovas (direktorius).

TARYBOS SEKRETORIATO VADOVAS (DIREKTORIUS):

  1. Organizuoja Tarybos nutarimų vykdymą
  2. Vykdo Tarybos administracinę ir finansinę veiklą
  3. Atsako už valstybės biudžeto naudojimo teisėtumą
  4. Priima į darbą ir atleidžia iš jo etatinius sekretoriato darbuotojus

REGIONINIAI ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS PADALINIAI

Taryba, vadovaudamasi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatomis, priėmė nutarimą “Dėl regioninių tarybų sudarymo ir organizavimo tvarkos” ir, remdamasi minėtais teisės aktais, kūrė savo regioninius padalinius – Regionines etninės kultūros globos tarybas etnografiniuose Lietuvos regionuose (Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje). Į Tarybos veiklą yra įtraukiami valstybės ir vietos savivaldos institucijos bei visuomeninės organizacijos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Reglamentas

Etninės kultūros globos tarybos reglamentas

I. Bendroji dalis

1. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais Etninės kultūros globos tarybos nuostatais (toliau – Nuostatai) ir šiuo reglamentu.

2. Tarybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu Tarybos, nuolatinių ir laikinųjų ekspertų komisijų posėdžiuose.

3. Tarybos vykdomasis organas yra Tarybos sekretoriatas.

4. Reglamentą tvirtina ir keičia Taryba.

II. Tarybos posėdžiai

5. Tarybos posėdžiai rengiami kiekvieno mėnesio trečiąjį trečiadienį, 13 val. Prireikus Tarybos pirmininkas turi teisę keisti posėdžio dieną ir valandą. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti rengiamas pasiūlius Tarybos pirmininkui arba 1/3 Tarybos narių. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais eiliniai posėdžiai gali būti nerengiami.

6. Kartą per metus rengiamas bendras Tarybos, nuolatinių ekspertų komisijų ir regioninių tarybų atstovų posėdis.

7. Apie neeilinius Tarybos posėdžius visiems Tarybos nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

8. Visi projektai ir dokumentai Tarybos sekretoriatui pateikiami raštu arba elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 7 kalendorinėms dienoms iki Tarybos posėdžio.

9. Likus 3 dienoms iki Tarybos posėdžio kiekvienas Tarybos narys gali susipažinti su visa posėdžiui teikiama medžiaga Tarybos sekretoriate. Tarybos nariai posėdžio medžiagą gauna ne vėliau, kaip prieš 3 dienas iki posėdžio.

10. Posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami bendru sutarimu arba paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.

11. Tarybos nariui netekus įgaliojimų kvorumas skaičiuojamas pagal realų Tarybos narių skaičių.

12. Pasisakymo tvarką nustato posėdžio pirmininkas.

13. Tarybos posėdžiai protokoluojami Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyta tvarka. Gali būti daromas posėdžio garso įrašas.

14. Tarybos nariai, dalyvaujantys posėdyje, pasirašo posėdžio dalyvių lape.

III. Tarybos pirmininkas

15. Tarybos pirmininkas:

15.1. vadovauja Tarybai Nuostatų nustatyta tvarka;

15. 2. nustato pirmininko pavaduotojo (-ų) darbo sritis;

15. 3. vadovauja Tarybos posėdžiams ir pasirašo jos nutarimus.

15.4. paveda atlikti ekspertizes ekspertų komisijai pasiūlius.

15.5. priima sprendimus, susijusius su Tarybos sekretoriato vadovo priėmimu bei atleidimu iš darbo, jo atostogų, komandiruočių ir kitais klausimais.

IV. Nuolatinės ekspertų komisijos

16. Taryba sudaro šias nuolatines ekspertų komisijas:

16. 1. Etninės kultūros paveldo;

16.2. Gyvosios tradicijos;

16. 3. Mokslo ir švietimo (ugdymo);

16. 4. Regionų;

16. 5. Žiniasklaidos.

17. Prireikus nuolatinių komisijų sąrašas gali būti keičiamas.

18. Nuolatinę ekspertų komisiją (toliau – Komisija) sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai.

19. Komisijos sudėtį ir jos pirmininką Komisijos teikimu tvirtina Taryba.

20.Komisijos pačios nustato posėdžių rengimo tvarką, jie protokoluojami.

21. Komisijos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Posėdyje negalintis dalyvauti Komisijos narys savo siūlymus gali pateikti raštu.

22. Komisijos išvados priimamos bendru sutarimu arba balsuojant. Jei kuris nors Komisijos narys išvadai nepritaria, jis turi teisę savo siūlymus raštu pateikti Tarybai.

23. Atskiriems klausimams spręsti Komisija, suderinusi su Tarybos pirmininku, gali pasitelkti kviestinius ekspertus.

V. Komisijos pirmininkas

24. Komisijos pirmininkas:

24. 1. vadovauja Komisijai;

24.2. atsižvelgdamas į Komisijos narių siūlymus, sudaro Komisijos veiklos programą;

24. 3. pasirašo Komisijos išvadas ir teikia tvirtinti tarybai.

24. 4. prireikus skubiai parengti Komisijos išvadą arba Tarybos nutarimo projektą, jį suderina su kitais Komisijos nariais raštu arba žodžiu;

24. 5. atsiskaito Tarybai už Komisijos veiklą.

VI. Laikinosios ekspertų komisijos

25. Prireikus Tarybos nutarimu gali būti sudaromos laikinosios ekspertų komisijos.

26. Laikinosios komisijos pirmininką iš Tarybos narių skiria Tarybos pirmininkas.

27. Laikinoji komisija, įvykdžiusi užduotį ir atsiskaičiusi Tarybai, panaikinama.

VII. Tarybos nariai

28. Tarybos nariai privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose.

29. Tarybos narių, be pateisinamos priežasties nedalyvavusių Tarybos darbe daugiau kaip 4 mėnesius, įgaliojimai nutrūksta. Tokiu atveju Taryba kreipiasi į narį delegavusią instituciją dėl naujo eksperto skyrimo į Tarybą.

30. Tarybos narys turi dalyvauti bent vienoje ekspertų komisijoje ir teikti siūlymus etninės kultūros valstybinės globos klausimais.

31. Tarybos narys turi teisę susipažinti su Tarybos protokolais ir nutarimais, ekspertų komisijų išvadomis.

VIII. Tarybos sekretoriatas

32. Tarybos vykdomasis organas yra Tarybos sekretoriatas, jis yra atskaitingas Traybai. Tarybos sekretoriato struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba. Sekretoriato vadovo ir kitų etatinių darbuotojų pareigines instrukcijas, apsvarstytas Taryboje, tvirtina Tarybos pirmininkas. Tarybos sekretoriatui vadovauja Tarybos sekretoriato vadovas (administracijos vadovas), kurį įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Tarybos pirmininkas.

33. Tarybos sekretoriatui vadovauja Tarybos sekretoriato vadovas, kurį įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jų Tarybos pirmininkas. Tarybos sekretoriato vadovas yra Tarybos asignavimų vykdytojas, jis atsako už įstaigos funkcionavimą bei finansus, pasibaigus finansiniams metams, pateikia Tarybai finansinės veiklos ataskaitą. Tarybos sekretoriato vadovas leidžia įsakymus bei sudaro sutartis, priima į darbą ir atleidžia iš jo etatinius Tarybos sekretoriato darbuotojus, sprendžia su personalo tvarkymu susijusius klausimus.

34. Tarybos pirmininkas ir Tarybos sekretoriato vadovas pagal kompetenciją įstatymų numatyta tvarka atsako už Tarybos priimtų sprendimų ir Lietuvos biudžeto naudojimo teisėtumą.

IX. Tarybos LĖŠOS

35. Tarybos išlaidų sąmatą tvirtina Taryba.

36. Ekspertų darbo apmokėjimo tvarka nustatoma atskiru dokumentu, kurį tvirtina Taryba.

X. Tarybos dokumentai

38. Tarybos dokumentai rengiami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

39. Apie Tarybos nutarimus ir komisijų išvadas informuojamos institucijos, susijusios su nutarimo turiniu.

40. Tarybos nutarimai skelbiami viešai.

XI. Regioninės tarybos

41. Tarybos padaliniai yra regioninės tarybos, veikiančios 5 Lietuvos etnografiniuose regionuose (Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Dzūkijoje ir Mažojoje Lietuvoje).

42. Regioninės tarybos nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina Etninės kultūros globos taryba.

43. Regioninės tarybos nariai 2 metams renka regioninės tarybos pirmininką. Jį tvirtina Taryba.

44. Kartą per metus kiekvienoje regioninėje taryboje rengiamas išplėstinis posėdis, kuriame dalyvauja Tarybos pirmininkas, Regionų komisijos pirmininkas ir nariai, sekretoriato vadovas, kiti Tarybos nariai ar kitų regioninių tarybų atstovai. Posėdyje išklausoma regioninės tarybos ataskaita. Ji Tarybos sekretoriatui pateikiama likus vienai savaitei iki išplėstinio regioninės tarybos posėdžio.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarybos narių sąrašas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

SUDĖTIS

  1. Rimantas Astrauskas – Tarybos pirmininkas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys;
  2. Virginija Kondratienė – Tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos etninės kultūros draugijos tarybos narė;
  3. Jonas Rudzinskas – Tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas;
  4. Dalia Urbanavičienė – Tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus (archyvo) vedėja;
  5. Irena Čepienė – Lietuvos pedagogikos universiteto vyresnioji mokslinė bendradarbė;
  6. Vitas Daniliauskas – Šakių “Varpo”vidurinės mokyklos direktorius (Suvalkijos regiono atstovas);
  7. Stasys Gutautas – Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorius;
  8. Jonas Jučas – Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.
  9. Petras Kalnius – Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas ;
  10. Libertas Klimka – Lietuvos kraštotyros draugijos tarybos narys. (Sustabdė įgaliojimus, kol bus pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys etninės kultūros valstybinę globą);
  11. Elvyda Lazauskaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja (pakeitė B.Kulnytę, deleguota Lietuvos nacionalinio muziejaus nuo 2001 m. kovo 19 d.)
  12. Ina Marčiulionytė – Kultūros viceministrė. (Sustabdė įgaliojimus, kol bus pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys etninės kultūros valstybinę globą);
  13. Marcelijus Martinaitis – Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys;
  14. Jūratė Palionytė – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja;
  15. Jonas Ramonas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas (pakeitė G.Kimbrienę, deleguotas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų nuo 2001 m. spalio 15 d.);
  16. Milda Ričkutė – Telšių aukštesniosios dailės mokyklos Pedagogikos skyriaus vedėja (Žemaitijos regiono atstovė);
  17. Bronė Stundžienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vadovė. (Sustabdė įgaliojimus, kol bus pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys etninės kultūros valstybinę globą);
  18. Vygantas Čaplikas – Dzūkų krašto draugijos pirmininko pavaduotojas (Dzūkijos regiono atstovas, pakeitė O.Suncovienę, deleguotas Dzūkų krašto draugijos nuo 2001 m. spalio 10 d.);
  19. Vida Šatkauskienė – Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja;
  20. Valdemaras Šimėnas – Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo viceprezidentas (Mažosios Lietuvos regiono atstovas);
  21. Jonas Trinkūnas - Lietuvos romuvų sąjungos pirmininkas;
  22. Vitalija Vasiliauskaitė – Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja (Aukštaitijos regiono atstovė);
  23. Rasa Vasiliauskienė – Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė;
  24. Ramunė Vėliuvienė – Radijo ir televizijos komisijos narė;
  25. Angelė Vyšniauskaitė – Lietuvių katalikų akademijos narė.
  26.  

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Etatai

    ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

    Tvirtinu:

    Tarybos pirmininkas

    Rimantas Astrauskas

    2001 m. d.

    ETATŲ SĄRAŠAS

    Pareigybių pavadinimas

    Etatų skaičius

    Tarnybinio atlyginimo koeficientas

    Administracijos vadovas

    1

    25

    Vyriausiasis specialistas (vyriausiasis finansininkas)

    1

    19

    Vyresnysis specialistas

    1

    15,3

    Specialistas

    1

    12,6

    Specialistas

    1

    12,6

    Iš viso

    5

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Planas

    TARYBOS FUNKCIJŲ VYKDYMAS

    Etninės kultūros globos taryba, būdama Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas strateginiais etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais savo funkcijas vykdo ekspertuodama ir teigdama išvadas bei pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitom valstybės institucijom. Taryba vykdydama etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo funkciją bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Seimu, Vyriausybe, ministerijomis, savivaldos institucijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis bei visuomeninėmis organizacijomis.

    Etninės kultūros globos tarybos 2000-2001 m. veiklos programa

    Eilės Nr.

    Tema

    Data

    Atsakingas asmuo

    1.

    Etninės kultūros globos tarybos steigiamasis posėdis Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete

    2000 m. rugpjūtis

    Posėdžio pirmininkas Ž.Jackūnas

    2.

    Regionuose veikiančių etninės kultūros institucijų reformos analizė.

    Kultūros politikos nuostatų aptarimas

    rugsėjis

    R.Astrauskas

    J.Rudzinskas

    A.Vyšniauskaitė

    3.

    Etninės kultūros globos tarybos Švietimo ir mokslo bei Regionų komisijų sudarymas

    spalis

    V.Kondratienė

    D.Urbanavičienė

    4.

    Etninės kultūros globos tarybos Gyvosios tradicijos, Paveldo bei Žiniasklaidos komisijų sudarymas

    lapkritis

    J.Rudzinskas

    R.Astrauskas

    5.

    Etninės kultūros globos tarybos regioninių komisijų formavimas (Tarybos išvažiuojamieji posėdžiai).

    Etninės kultūros vaidmuo švietimo ir ugdymo sistemoje.

    Konferencija “Etninė kultūra ir atvira visuomenė”

    gruodis

    V.Kondratienė

    D.Urbanavičienė

    I.Čepienė

    R.Astrauskas

    6.

    Etninės kultūros globos tarybos 2000 m. veiklos ataskaita.

    Etninės kultūros vertybių apsaugos problemos

    2001 m. sausis

    R.Astrauskas

    R.Vasiliauskienė

    7.

    Tradicinių amatų ir verslų mokyklų situacijos analizė.

    Tarybos darbo reglamento tvirtinimas

    vasaris

    J.Rudzinskas

    M.Martinaitis

    8.

    Respublikinė konferencija “Tradiciniai amatai ir verslai”

    Vyriausybės vykdomos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų restruktūrizacijos poveikis etninės kultūros tyrinėjimui

    kovas

    D.Urbanavičienė J.Rudzinskas L.Klimka

    B.Stundžienė

    9.

    Etninės kultūros mokytojų rengimas.

    Etninės kultūros vertybių rinkimo ir saugojimo problemos

    balandis

    I.Čepienė

    D.Urbanavičienė

    10.

    Etnografinių regionų ribos ir Lietuvos administracinė reforma.

    Etninė kultūra žiniasklaidoje: radijo laidos

    gegužė

    V.Kondratienė

    J.Trinkūnas

    R.Astrauskas

    11.

    Tarptautinės konferencijos “Liaudies kultūra 3-jame tūkstantmetyje” rengimas drauge su UNESCO ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu

    birželis

    R.Astrauskas

    V.Kondratienė

    A.Vyšniauskaitė

    P.Kalnius

    V.Šatkauskienė

    12.

    J.Basanavičiaus premijos kandidatų svarstymas.

    Siūlomų teisės aktų, reglamentuojančių etninės kultūros globą, svarstymas

    rugsėjis

    J.Rudzinskas

    V.Kondratienė

    13.

    Nacionalinių etninės kultūros plėtros bei etnografinių kaimų išlikimo programų darbo grupių formavimas.

    Tradicinių švenčių sistemos analizė

    spalis

    R.Astrauskas

    D.Urbanavičienė

    V.Kondratienė

    J.Rudzinskas

    14.

    Etninės kultūros padėtis švietimo sistemos reformos laikotarpiu

    lapkritis

    I.Čepienė

    R.Astrauskas

    V.Kondratienė

    15.

    Etninės kultūros plėtros programos struktūros pateikimas.

    Etninė kultūra žiniasklaidoje: televizija

    gruodis

    D.Urbanavičienė

    J.Trinkūnas

    R.Astrauskas

    16.

    Rengiamų teisės aktų, susijusių su etnine kultūra, ekspertavimas ir siūlymai

    Nuolat

    V.Kondratienė

    D.Urbanavičienė

    A.Vyšniauskaitė

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Darbo organizavimas

    Darbo organizavimas

    Etninės kultūros globos taryba į pirmąjį Tarybos posėdį susirinko 2000 m. rugpjūčio 21 d. Tarybos posėdį organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas Žibartas Jackūnas. Tarybos posėdyje, remiantis valstybės institucijų bei visuomeninių organizacijų raštų pateiktais siūlymais, buvo patvirtinta Tarybos sudėtis.

    Tarybos pirmininku buvo išrinktas doc.dr. Rimantas Astrauskas,

    pirmininko pavaduotojais:

    Virginija Kondratienė (teisiniams klausimams),

    Dalia Urbanavičienė (etninės kultūros paveldo klausimams),

    Jonas Rudzinskas (etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimams).

    . Analizuojamos problemos, iškylančios etninės kultūros srityje, ieškomi galimi jų sprendimo būdai.

    . Teikiamos ekspertinės išvados ir pasiūlymai etninės kultūros globos ir politikos klausimais Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei bei kitom valstybės institucijom.

    . Taryba priimtus sprendimus įgyvendina, savo veiklą koordinuodama su kitomis etninės kultūros valstybinę globą vykdančiomis institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis.

    Nors Taryba įsteigta tik 2000-ųjų metų viduryje, tačiau jai pavyko nemažai nuveikti:

    TARYBOS EKSPERTŲ KOMISIJOS

    1. Kadangi etninės kultūros objektas yra labai platus, Taryboje yra sudarytos ir veikia 5 nuolatinės ekspertų komisijos:

    Etninės kultūros gyvosios tradicijos

    Etninės kultūros paveldo

    Regionų

    Šveitimo ir mokslo

    Žiniasklaidos

    Komisijos analizuoja etninės kultūros valstybinės globos problemas ir teikia išvadas ir pasiūlymus Tarybai.

  27. Iki 2001-ųjų gruodžio 31 d. buvo sušaukta 16 Tarybos posėdžių, organizuota 22 ekspertų komisijų posėdžiai, organizuoti 8 išvažiuojamieji Tarybos nuolatinių ekspertų komisijos posėdžiai.
  28. Parengtas Etninės kultūros globos reglamentas. Parengti Etninės kultūros globos fondo nuostatai.
  29. Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės prašymu parengti ir pateikti siūlymai dėl galimų teisės aktų pakeitimų papildymų.
  30. Parengtos ekspertų išvados ir pasiūlymai etninės kultūros valstybinės globos klausimais.
  31. Vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, inicijuotos dviejų valstybinių programų rengimas: Valstybinės etninės kultūros plėtros programos ir Etnografinių kaimų išlikimo programos.
  32. Sudarytos darbo grupės rengti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme numatytoms Valstybinėms etninės kultūros plėtros bei Etnografinių kaimų išlikimo programoms.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apžvalga

Veiklos apžvalga

Kuriant Etninės kultūros globos tarybą teko eiti sunkiais, nepramintais keliais, studijuoti kitų šalių patirtį. Tarybos veikla 2000-jų metų pabaigoje ir 2001 metais buvo nuoseklus ir laipsniškas savo veiklos organizacinių ir teisinių pagrindų rengimas, lygiagrečiai atliekant svarbiausias etninės kultūros ekspertavimo ir valstybinės globos koordinavimo funkcijas, sprendžiant kasdienius aktualius klausimus, reaguojant į piliečių laiškus ir bandant jiems operatyviai padėti. Tai buvo sunkus, ilgokai užsitęsęs Tarybos kūrimosi ir brendimo laikotarpis, pareikalavęs didelio Tarybos narių susiklausymo ir labai intensyvaus darbo. Jį pavyko sėkmingai įveikti. Dabar Taryba yra pajėgi kelti sau visai kitokio pobūdžio veiklos uždavinius – inicijuoti ir rengti nacionalines etninės kultūros plėtros bei etnografinių kaimų išlikimo programas. Tuo tikslu Taryba sudarė minėtų programų rengimo darbo grupes ir patvirtino jų vadovus, aptarė programų struktūrą, kryptis, darbų atlikimo terminus.

Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje, kuri suteikė etninei kultūrai teisinę apsaugą priimdama Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą. Tarybos dėka apie minėtą įstatymą buvo informuotos tarptautinės organizacijos – UNESCO, Tarptautinė liaudies meno organizacija – (IOV) ir kitos. Jos labai aukštai įvertino Lietuvos valstybės teisinio reglamentavimo patirtį etninės kultūros valstybinės globos srityje. Tai paliudijo Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime 2001 m. birželio mėn. surengta ir UNESCO paremta tarptautinė konferencija, kurios metu Tarptautinės liaudies meno organizacijos generalinis sekretorius Alexander Veigl, Budapešto universiteto profesorius Vilmos Voigt ir kiti žymiausieji pasaulio liaudies kultūros ekspertai Etninės kultūros globos tarybos darbą Lietuvoje apibūdino kaip sektiną pavyzdį kitoms Europos šalims.

Etninės kultūros globos pagrindų įstatyme Tarybai valstybės deleguotos etninės kultūros globos koordinavimo funkcijos ne tik atspindėjo UNESCO 1989 m. Paryžiuje priimtų rekomendacijų nuostatas, bet padėjo iš esmės spręsti klausimus, priklausančius skirtingų valstybės valdymo institucijų, savivaldos bei visuomeninių organizacijų veiklos sferai. Labai palengvino minėtų problemų svarstymą bei jų sprendimo pasiūlymų paieškas tai, kad Taryba buvo demokratiškai sudaryta iš plačiausio spektro ekspertų, atstovaujančių įvairias su etnine kultūra susijusias institucijas, pradedant Seimu ir baigiant visuomeninėmis organizacijomis.

Etninės kultūros globos tarybos sudarymo principai atitinka etninės kultūros objektą, kuris yra labai platus ir sinkretiškas, apimantis materialiąsias ir dvasines, paveldėtas ir nuolat atnaujinamas gyvosios tradicijos formas. Siekdama kryptingo veiklos organizavimo, Taryba suformavo penkias nuolatines komisijas: Etninės kultūros gyvosios tradicijos, Etninės kultūros paveldo, Regionų, Švietimo ir mokslo, Žiniasklaidos.

Per atsiskaitomąjį laikotarpį buvo aktyviai svarstoma etninės kultūros padėtis švietimo sistemoje - vienas aktualiausių Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme apibrėžtų uždavinių. Atlikti šie darbai:

    • Taryba drauge su Lietuvos mokslo taryba išanalizavo padėtį ir pateikė siūlymus dėl Vyriausybės vykdomų valstybinių institucijų restruktūrizacijos eigos. Buvo atkreiptas dėmesys, kad kai kurie mokslo institutai (pvz., Istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos) turi dideles etninės kultūros vertybių saugyklas, ir jų restruktūrizacija ar formalus prijungimas prie aukštųjų mokyklų gali turėti neigiamų pasekmių etninės kultūros paveldui ir gyvajai tradicijai.
    • analizuota etninės kultūros ugdymo padėtis švietimo sistemoje ir padaryta išvada, kad ji yra labai sudėtinga, nepatenkinama ir nestabili, šiuo klausimu pateiktos ekspertų išvados Švietimo ir mokslo ministerijai. Su Švietimo ir mokslo ministru aptartos Tarybos iškeltų problemų realizavimo galimybės ir būdai.
    • Buvo pasiekta, kad Vilniaus pedagoginiame universitete būtų įsteigta antroji specialybė etninės kultūros dalykų mokytojo. Tas pavyzdys paskatino aukštąsias mokyklas (pvz., Lietuvos žemės ūkio universitetą) ir kitas įvesti etninės kultūros specializacijai studijų programas.
    • Tarybos ekspertai, pasitelkę žymiausius respublikos edukologijos specialistus, visapusiškai išanalizavo naujai rengiamus Švietimo įstatymo ir jo koncepcijos projektus, pateikė siūlymus Seimui ir Vyriausybei bei įstatymo rengėjams. Įstatymo projekte ekspertai pastebėjo nemaža esminių trūkumų (pagrindinis - mokykla iš ugdymo institucijos būtų paversta komercine paslaugų tiekėja) ir pabrėžė, kad šio įstatymo projekto nuostatos visiškai nesuderintos su Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.
    • Etninės kultūros globos tarybos Švietimo ir mokslo bei Gyvosios tradicijos komisijose ne kartą svarstyta švietimo ir ugdymo įstaigų (etninės kultūros subjektų) reorganizavimo tvarka ir pateikti siūlymai, kurie padėjo išsaugoti minėtus etninės kultūros subjektus - Alytaus dailiųjų amatų mokyklą, tradicinių amatų mokymo klases Švenčionių rajono Rieškutėnų “Ryto” pradinėje mokykloje, etninės pakraipos Alytaus darželį-mokyklą “Sakalėlis” ir kitas.

Taryboje nuolat stebima etninės kultūros gyvosios tradicijos plėtojimo problemos, etninės kultūros subjektų padėtis. Per atsiskaitomąjį laikotarpį daugiausia svarstyta:

    • Ekspertai išanalizavo tradicinių amatų ir verslų būklę, pateikė siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio taikymo, etninės kultūros subjektų licencijavimo.
    • Seimo prašymu nagrinėtas Tautos parkų steigimo projektas.
    • Išanalizuotas tradicinių švenčių teisinis statusas. Atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį šioje srityje, ekspertai pateikė pasiūlymus įteisinti svarbiausias tradicines kalendorines šventes.
    • Svarstyti turizmo plėtros klausimai, juos susiejant su gyvosios tradicijos plėtojimu, amatų ir verslų, etnografinių kaimų dvasinio ir materialaus paveldo bei bendruomenių gaivinimu.

Aktualius gyvosios tradicijos plėtros uždavinius planuojama įgyvendinti, rengiant nacionalines etninės kultūros plėtros bei etnografinių kaimų išsaugojimo programas.

Regioninė komisija buvo sukurta siekiant išsaugoti regionų etninį savitumą. Komisija daug dėmesio skyrė išspręsti problemai, kuri susiformavo teritorinį-administracinį Lietuvos suskirstymą atlikus, neatsižvelgiant į krašto istorines ir etnokultūrines tradicijas. Kadangi dabartinis teritorinis-administracinis Lietuvos suskirstymas krašto istorines ir etnokultūrines tradicijas niveliuoja, etninės kultūros ekspertai analizuodami ir vertindami apskričių teritorinės–administracinės reformos koncepciją (projektą), pateikė siūlymus šiuo klausimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai. Tarybos nariai lankėsi ir susipažino su etninės kultūros situacija regionuose – Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje ir Mažojoje Lietuvoje; situacija buvo įvertinta nuolatinėse ekspertų komisijose, pateikti siūlymai savivaldos institucijoms dėl valstybinės etninės kultūros globos užtikrinimo. Tarybos ekspertai atliko Lietuvos regionavimo ekspertizes etnologiniu, kalbiniu, archeologiniu, istoriniu, muzikologiniu, tautodailiniu bei ekonominiu požiūriais ir apibrėžė galimas etnografinių regionų ribas. Taryba išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius regiono sąvoką, paskirtį ir funkcijas ir pateikė siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui.

Etninės kultūros paveldo komisijoje atlikti šie darbai:

    • Išanalizuoti archyvinės etninės kultūros medžiagos išsaugojimo ir etninės kultūros archyvų statuso klausimai, rengiami pasiūlymai teikti pataisas Archyvų įstatymui ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui.
    • Siekiant sudaryti etninės kultūros vertybių kaupiančių institucijų sąvadą, parengta anketa. Bendradarbiaujant su šiomis institucijomis, kuriamos bendros rekomendacijos, kaip rinkti etninės kultūros vertybes.

Be to, ši komisija aktyviai dalyvauja rengiant valstybinės Etninės kultūros plėtros programos I-ąją paprogramę.

Žiniasklaidos komisija analizavo etninės kultūros padėtį žiniasklaidoje ir konstatavo daugybę šioje srityje egzistuojančių problemų, teikė siūlymus ir rekomendacijas. Buvo surengta keletas susitikimų su LRT etnokultūros laidų darbuotojais ir vadovais, pateikti siūlymai dėl LRT esančių archyvų išsaugojimo ir jų efektyvesnio naudojimo etnokultūriniam švietimui. Apibendrinus žiniasklaidos srityje susiklosčiusią padėtį konstatuota, kad nepaisant retų išimčių, didelės pažintinės informacinių priemonių galimybės (tas ypač būdinga komercinei žiniasklaidai) iš esmės lieka nepanaudotos. LRT Tarybos prašyta atkreipti dėmesį į saviniekos tendencijas eteryje, kai pajuokos objektu rodomas kaimo žmogus ir niekinama etninė kultūra. Siūlyta remti ir plėtoti modernią etninės kultūros sampratą, įveikiant sustabarėjusias etninės kultūros pristatymo formas. Pastebėta, kad žinių blokui TV laidose trūksta informacijos apie etninę kultūrą, jos gyvosios tradicijos apraiškos formas. Siūlyta rengti atskiras laidas liaudies šventėms, ypač kalendorinėms, ir folkloro festivaliams.

Taryba surengė keletą konferencijų, kuriose buvo nagrinėjami fundamentalūs kultūros išlikimo ir funkcionavimo pakitusiomis sąlygomis, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, klausimai. 2001 m. birželio mėn. Tarybos ir UNESCO surengtoje tarptautinėje konferencijoje – “Etninė kultūra III – jame tūkstantmetyje” buvo nagrinėjamos etninės kultūros apsaugos problemos Europos integracinių procesų kontekste. Konferencijos dalyviai aukštai įvertino Lietuvos pastangas išsaugoti lietuvių etninę kultūrą. Po konferencijos Taryba sulaukė nemažai prašymų konsultuoti rengiant teisės aktus, susijusius su etninės kultūros globa iš Lenkijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Jugoslavijos, Baltarusijos, Gruzijos, Rumunijos ir kt. Kita Tarybos surengta konferencija “Tradiciniai amatai šiandien” neliko be atgarsio. Jos išvadų pagrindu rengiamos įstatymo pataisos, skatinančios tradicinių amatų išsaugojimą ir plėtrą. Lenkijos etninės kultūros ekspertai pasiūlė dalyvauti 2003 m. Lenkijoje vyksiančioje konferencijoje-seminare ir pasidalinti patirtimi; šiuo metu rengiama konferencija turizmo tema.

Kas trukdė efektyviam Tarybos darbui:

    • Pusę metų nuo Tarybos įsteigimo pradžios ( nuo 2000 m. liepos 13 d.) Tarybai nebuvo skirtos valstybės biudžeto lėšos įstatymu priskirtoms funkcijoms vykdyti.

Nors Taryba buvo įsteigta kaip biudžetinė įstaiga, tačiau nuo jos įsteigimo pradžios (nuo 2000 m. liepos 13 d.) jai nebuvo skirtas biudžetinis finansavimas ir Taryba jai įstatymu priskirtas funkcijas vykdė visuomeniniais pagrindais: rengė Tarybos posėdžius ir ekspertų komisijų posėdžius, vyko į regionus ir analizavo regioninių tarybų steigimo klausimus, dalyvavo diskusijose žiniasklaidoje, sprendė kitus Tarybos organizacinius klausimus. Atlikti darbai pateikiami Tarybos ataskaitoje.

    • Lietuvos Respublikos Vyriausybė neskyrė patalpų Tarybos veiklai vykdyti, nors įstatymu buvo įpareigota tai padaryti.

Tarybos efektyviam darbui trukdė užsitęsęs patalpų skyrimas. Prašydama padėti spręsti patalpų skyrimo klausimą, Taryba ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Vyriausybę, tačiau klausimas nebuvo sprendžiamas. Vyriausybei nesuteikus Tarybai patalpų, jas 2001 m. rugsėjo mėn. Tarybai suteikė Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, todėl patalpų poreikio Tarybai nėra. Apie tai informavome Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

    • Neskyrus patalpų negalima buvo suformuoti Tarybos sekretoriato ir materialinės techninės bazės.

2001 m. valstybės biudžete numačius asignavimus, Taryba 2001 m. vasario 21 d. nutarimu patvirtino Tarybos struktūrą ir etatų sąrašą, 2001 m. gegužės 12 d. įsteigė Tarybos sekretoriatą. Šiuo metu Tarybos sekretoriate dirba trys profesionalūs, aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojai, turintys nemažą darbo patirtį valstybės valdymo, etninės kultūros, finansų srityje, priimti į valstybės tarnybą konkurso būdu. Tarybos sekretoriatui vadovauja direktorius.

    • Siūloma keisti teisės aktus, reglamentuojančius etninės kultūros globą, siekiant panaikinti Etninės kultūros globos tarybą.

Nuolatiniai siūlymai keisti neseniai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Etninės kultūros valstybinės globos sistemą bei siekis panaikinti Tarybą, trukdė jos veiklai. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus darbo grupę, turėjusią spręsti etninės kultūros problemas, į jos darbą buvo įtraukti ir Tarybos atstovai. Tačiau etninės kultūros problemos minėtoje darbo grupėje nebuvo sprendžiamos. Pagrindinį dėmesį darbo grupė skyrė teisės aktų pakeitimams, susijusiems su Etninės kultūros globos tarybos teisinio statuso pakeitimu bei jos panaikinimu. Nebuvo atkreiptas dėmesys į minėtus Tarybos atstovų darbo grupėje siūlymus:

1) teisės aktų pakeitimo projektai iškreipia etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo esmines nuostatas (neteisingai interpretuojama etninė kultūra, jos objektas, supainiojamos sąvokos, etninė kultūra sutapatinama su paveldu, kuris yra tik dalis etninės kultūros ir neapima gyvosios tradicijos, tautinės savimonės);

2) iškreipiama Etninės kultūros pagrindų įstatymo esmė, pagrindinės jo nuostatos- užtikrinti lietuvių etninės kultūros valstybinę globą;

3) sugriaunama etninės kultūros globos bei jos koordinavimo sistema;

4) panaikinama minėto įstatymo įgyvendinimą užtikrinanti institucija- Etninės kultūros globos taryba;

5) siūlomų teisės aktų projektų netobulumą parodo pateikta schema, iš kurios matome, kad etninės kultūros objektas yra žymiai platesnis už paveldą ir kad Paminklosaugos komisijos funkcijos yra žymiai siauresnės nei Etninės kultūros globos tarybos, be to Paminklosaugos komisija iš esmės dubliuoja Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento funkcijas.

Matydama, kad į Tarybos atstovų argumentus visiškai neatsižvelgiama, Taryba atšaukė savo atstovus iš minėtos darbo grupės.

    • Ignoruodamos įstatymą, kai kurios valstybės institucijos atšaukė savo narius iš Etninės kultūros globos tarybos.

Darbo efektyvumui trukdė ir tai, kad kai kurios institucijos, kurioms Seimo nutarimu buvo suteikta teisė deleguoti savo ekspertus į Tarybą, pažeisdamos teisės aktų nustatytą tvarką, atšaukė savo ekspertus, motyvuodamos tuo, kad yra rengiami teisės aktų pakeitimai, kuriais bus siekiama panaikinti Tarybą. Taryba oficialiai yra gavusi dviejų valstybės institucijų – Kultūros ministerijos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, taip pat Lietuvos kraštotyros draugijos raštus dėl ekspertų atšaukimo. Lietuvos nacionalinis muziejus nuo 2001 m. kovo 19 d. pakeitė savo atstovę Birutę Kulnytę, ir raštu informavo Tarybą dėl Elvydos Lazauskaitės, minėto muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjos, delegavimo į Etninės kultūros globos tarybą. Dzūkų kultūros draugija pakeitė savo atstovą draugijoje ir 2001 m. spalio 10 d. vietoj Onutės Suncovienės į Tarybą paskyrė Vygandą Čapliką. 2001 m. spalio 15 d. raštu Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai informavo Tarybą, kad vietoj Genovaitės Kimbrienės (Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkės) į Tarybą deleguoja minėtos institucijos prezidentą Joną Ramoną.

Tarybos ekspertų atliekamas darbas, jų nuolat pateikiama situacijos analizė padėjo apčiuopti jautriausias etninės kultūros temas, apibrėžė nemažą ypač aktualių problemų ratą ir nurodė būtinas priemones padėčiai pagerinti. Šios problemos buvo apibendrintos, Tarybos pasiūlymų forma su jomis buvo supažindintos valstybės institucijos. Praktinis pasiūlymų įgyvendinimas dažniausiai priklausė ne nuo Tarybos, bet nuo kitų valstybės institucijų. Nepaisant labai sėkmingų veiklos pavyzdžių, praktinė patirtis parodė, kad žymiai pagerinti daugumos etninės kultūros objektų padėtį neleidžia bendras žemas Lietuvos ekonomikos lygis, neefektyvus kultūros rėmimo įstatymas, dažnas teisės aktų bei nuostatų nesuderinamumas, valdinininkų savivalė ir plačiosios visuomenės poreikių ignoravimas, įstatymų nežinojimas ir jų nesilaikymas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ekspertavimas

Ekspertavimas

Atsiskaitomuoju laikotarpiu atlikta per 50 ekspertizių, pateiktos išvados bei pasiūlymai.

  1. Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės prašymu parengti ir pateikti tokie siūlymai dėl galimų teisės aktų pakeitimų papildymų:
    1. Dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo tobulinimo,
    2. Dėl Švietimo įstatymo ir jo koncepcijos projekto vertinimo,
    3. Dėl PVM taikymo tradicinių dailiųjų amatų dirbiniams,
    4. Dėl tradicinių švenčių gaivinimo ir populiarinimo,
    5. Dėl rengiamų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo, Kilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Archyvų įstatymo, Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatų bei Etninės kultūros globos tarybos pakeitimų vertinimo,
    6. Dėl Vyriausybės parengto Apskričių reformos koncepcijos (projekto) vertinimo ir teritorinio-administracinio Lietuvos suskirstymo,
    7. Rekomendacijos dėl dr. J. Basanavičiaus premijos skyrimo,
    8. Dėl patentų išdavimo tvarkos.

    2. Parengtos tokios ekspertų išvados ir pasiūlymai etninės kultūros valstybinės globos klausimais:

    1) Dėl Vyriausybės vykdomos valstybinių mokslo institucijų restruktūrizacijos eigos,

    2) Dėl švietimo ir ugdymo įstaigų (etninės kultūros subjektų) reorganizavimo tvarkos,

    3) Dėl etninės kultūros ugdymo mokymo ir ugdymo įstaigose,

    4) Dėl etninės kultūros dalykų dėstymo,

    5) Eksperto išvada apie etninę kultūrą, pilietiškumą ir multikultūralizmą švietimo sistemoje,

    6) Mokyklos reikšmė tautiniam ir patriotiniam ugdymui,

    7) Etnokultūrai skirtų programų LRT ekspertizė,

    8) Dėl etninės kultūros laidų LRT eteryje,

    9) Dėl Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupės pateiktos Tautos parko kūrimo koncepcijos (projekto),

    10) išvados ir pasiūlymai dėl Lietuvos regioninio dalinimo, remiantis tekstilės duomenimis,

    11) Dėl Tarybos veiklos regioninės plėtros klausimais,

    12) Dėl etnografinių regionų teritorinių ribų nustatymo,

    13) Lietuvių tautinių drabužių regioniniai ypatumai,

    14) Folkloro ansamblių savitumai etnografiniuose regionuose,

    15) Dėl Lietuvos etnografinių regionų pagal etnomuzikologijos duomenis,

    16) Dėl archyvinės folkloro medžiagos saugyklų padėties ir galimų problemų sprendimo būdų,

    17) Dėl etninės kultūros vertybių kaupimo valstybinėse įstaigose,

    18) Paminklosauginė ekspertizė dėl Rambyno kalno,

    19) Paminklosauginė ekspertizė dėl patalpų šv. Jono g. 5,

    20) Siūlymai etninės kultūros licencijavimo klausimais,

    21) Lietuvos Respublikos administracinio teritorinio susiskirstymo perspektyvos: etnografiniai kultūriniai regionai,

    21) Dėl etninės kultūros vertybių registro,

    22) Dėl Tarybos veiklos regioninės plėtros,

    23) Pasiūlymai “Dėl etninės kultūros nuostatų tvirtinimo”,

    25) Dėl regioninių tarybų sudarymo ir organizavimo tvarkos,

    26) Dėl etninės kultūros būklės,

    27) Dėl etninės kultūros mokytojo specializacijos.

     

     

     

    Lentelė

    Tarybos posėdžiai

     

    Eil.

    Nr.

    Data

    Svarstymo tema

    Nutarimai

    1

    2000 08 21

    Tarybos veiklos pradžia

    Patvirtinta Tarybos sudėtis

        Tarybos pirmininko rinkimai: pasiūlytas R.Astrauskas ir J.Rudzinskas

    Iš 17 dalyvavusių 13 balsavo už R.Astrauską. Tarybos pirmininku išrinktas R.Astrauskas

        Tarybos pavaduotojų tvirtinimas.

    Pavaduotojais patvirtinti J.Rudzinskas, D.Urbanavičienė ir V.Kondratienė

        Tarpininkavimas dėl muzikinio folkloro archyvo, esančio Lietuvos muzikos akademijoje, patalpų skyrimo (D.Urbanavičienė)

    Sudaryta laikinoji komisija šiam klausimui išspręsti (atsakingi D.Urbanavičienė ir R.Astrauskas)

    2

    2000 09 20

    Informacija apie darbą, atliktą per laikotarpį tarp posėdžių (teikė R.Astrauskas)

     

        Dėl patalpų skyrimo P.Mataičio vadovaujamam folkloro teatrui.

    Nutarta sudaryti laikinąją komisiją šiam klausimui spręsti, pasiūlyta jos sudėtis

        Informacija apie struktūrines etninės kultūros institucijų reformas savivaldybėse (teikė R.Astrauskas).

    Nutarta regionų atstovus įpareigoti surinkti papildomą informaciją

        Informacija apie Kultūros politikos nuostatas (teikė J.Rudzinskas).

    Nutarta pastabas raštu pateikti Kultūros politikos nuostatų rengėjams

        Etninės kultūros globos fondo nuostatų projektas (teikė V.Kondratienė).

    Bendru sutarimu pritarta Etninės kultūros globos fondo nuostatams

    3

    2000 10 18

    Pirmininko ataskaita apie atliktą darbą

     

        Dėl patalpų skyrimo P.Mataičio vadovaujamam folkloro teatrui.

    Balsuojant patvirtinta išvada, kad Lietuvių folkloro teatras yra veikiantis teatras, kurio programa yra pagrįsta etninės kultūros nuostatomis ir vertybėmis. Priimta rekomendacija Kultūros ministerijai – siūlymas ministerijai tapti teatro steigėja.

        Pataisos Kultūros politikos nuostatoms

    Pritarta Tarybos narių išvadoms ir siūlymams

        Etninės kultūros ugdymas švietimo sistemoje.

    Nutarta pasiūlymus pateikti raštu, įkurti Švietimo ir mokslo komisiją

    4

    2000 11 15

    Pirmininko ataskaita apie darbą tarp posėdžių

     

        Komisijų formavimo svarstymas.

    Nutarta: įkurti 5 komisijas: Regionų, Švietimo ir mokslo, Žiniasklaidos, Etninės kultūros paveldo, Etninės kultūros gyvosios tradicijos

        Dalyvavimas organizuojant konferenciją „Etninė kultūra ir atvira visuomenė”

    Nutarta oraganizuoti šią konferenciją kartu su Verkių rūmais (atsakingas R.Astrauskas)

    5

    2000 12 20

    Tradicinių kalendorinių švenčių įteisinimas.

    Nutarta išanalizuoti informaciją apie kalendorines valstybines šventes užsienyje. Atsakinga D.Urbanavičienė

        Aptartos etninės kultūros ugdymo problemos švietimo sistemoje. Pristatė I.Čepienė ir D.Urbanavičienė

    Nutarta pateikti Švietimo ir mokslo ministrui ekspertų komisijos išvadas. Atsakingi R.Astrauskas ir I.Čepienė

    6

    2001 01 17

    Svarstytas G.Rutkausko raštas dėl požeminių garažų statybos senamiesčio teritorijoje

    Pavesta V.Šimėnui ir R.Vasiliauskienei išanalizuoti šį klausimą su atsakingomis institucijomis ir pateikti išvadas Tarybai

        Svarstytas Pagėgių savivaldybės mero prašymas padėti išspręsti klausimą dėl pasienio apžiūros bokšto statybos ant Rambyno kalno

    Nutarta pavesti šį klausimą išanalizuoti regionų komisijai ir pateikti išvadas Tarybai

        Aptartas Joninių ir kitų tradicinių kalendorinių švenčių statuso klausimas

    Pavesta šį klausimą išanalizuoti Gyvosios tradicijos komisijai ir pateikti išvadas Tarybai

        Tarybos finansinė ataskaita už programos „Etninės kultūros valstybinė globa” įvykdymą (pateikė Tarybos pirmininkas R.Astrauskas)

    Ataskaitai pritarta.

    7

    2001 02 21

    Regionų komisijos informacija ir išvados tvirtinimas (V.Kondratienė, prof. A.Vyšniauskaitė).

    Vienbalsiai pritarta Regionų

    Komisijos paruoštai išvadai “Dėl apskričių reformos koncepcijos” (projekto).

        Informacija apie EKGT reglamento rengimą.

    Nutarta tobulinti Tarybos reglamento projektą

     

     

      Sekretoriato struktūra

    Taryba pritarė pirmininko pasiūlytai sekretoriato struktūrai ir etatų sąrašui.

    8

    2000 03 14

    Mokslo tarybai pateiktos EKGT Švietimo ir mokslo komisijos išvados dėl mokslo institutų restruktūrizacijos. Dalyvauta Mokslo tarybos posėdyje, kuriame svarstyta Tarybos pateikta išvada, jai pritarta.Šiais klausimais dalyvauta radijo laidos “Proskyna” diskusijoje. Dalyvavo R.Astrauskas ir tarybos narė B.Stundžienė, Mokslo tarybos pirmininkas K.Makariūnas ir narys V.Gontis.

    Nutarta teikti Seimui suderintą su Mokslo taryba nuomonę dėl mokslo institutų restruktūrizacijos.

    Svarstytas darbo reglamentas (R.Astrauskas ir V.Kondratienė)

    Nutarta reglamentą tobulinti ir numatyti detalesnę regioninių tarybų sudarymo tvarką. Pavesta D.Urbanavičienei, V.Kondratienei, R.Astrauskui, J.Rudzinskui

    Klausimą pristatė M.Martinaitis. Siūloma peržiūrėti J.Basanavičiaus ir nacionalinių premijų skyrimo nuostatus.Tikslinga J.Basanavičiaus ir nacionalines premijas teikti kartu, tą pačią dieną. J.Basanavičiaus premiją teikti ne mirties, bet gimimo dieną. Siūloma sudaryti Vyriausybinę komisiją šioms premijoms skirti.

    M.Martinaičio siūlymams pritarta.

    Svarstytas D.Urbanavičienės siūlymas dėl konferencijos “Tradiciniai amatai ir verslai šiandieną”

    Nutarta pritarti siūlymui. Atsakingi už konferencijos organizavimą D.Urbanavičienė, J.Rudzinskas

    Pristatomas R.Astrausko tarptautinės konferencijos “Tradicinė kultūra 3-jame tūkstantmetyje” projektas (rengėjai LR Seimas, UNESCO, EKGT). Konferencija vyks 2001 m. birželio mėn.

    Projektui pritarta.

    V.Kondratienė siūlo kreiptis į Lietuvių tautos fondą Amerikoje, prašant finansuoti kinomatografininko A.Tarvydo parengtą filmo apie N.Vėlių projektą.

    Siūlymui pritarta. Atsakinga V.Kondratienė.

        Svarstytas Tarybos nario dalyvavimo Vidaus reikalų ministerijos darbo grupėje, apskričių reformos koncepcijos projektui parengti.

    Nutarta deleguoti į darbo grupę V.Kondratienę.

    9

    2001 04 18

    Etninės kultūros globos tarybos reglamento projektas (D.Urbanavičienė)

    Tarybos reglamento projektas svarstytas papunkčiui. Nutarta Tarybos reglamentą priimti sekančiame posėdyje (trūko kvorumo).

        Švietimo ir mokslo komisijos siūlymas Vilniaus pedagoginiame universitete įvesti (kaip antrąją) etninės kultūros mokytojo specialybę.

    Bendru sutarimu pritarta siūlymui ir komisijos narių vizitui pas Vilniaus pedagoginio universiteto rektorių.

        Publikacija apie Etninės kultūros globos tarybą žurnale „Veidas” (teikė R.Vėliuvienė)

    Nutarta kitame posėdyje patvirtinti Tarybos narių raštą dėl šio straipsnio

        Konferencijos „Tradiciniai amatai ir verslai šiandien” organizavimo eiga. Pristatė D.Urbanavičienė

    Šalia konferencijos surengti mugę, įtraukti dalyvius į diskusijas; patvirtinta konferencijos data – gegužės 6 d.,

    rekomenduota kvietimus išsiųsti visoms apskritims ir savivaldybėms, kitoms atitinkamoms valstybės valdymo institucijoms.

    10

    2001 05 23

    Tarybos reglamento svarstymas ir tvirtinimas.

    Tarybos reglamento svarstymas papunkčiui. Vienbalsiai pritarta

    reglamento visumai.

    LRT laidos “Etnokultūros ratas” likimas.

    Etninės kultūros globos tarybos Žiniasklaidos grupė įpareigota parašyti raštą.

    R.Astrauskas pasiūlė išrinkti narius į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sudaromą komisiją, kuri atstovautų EKGT tarybą.

    EKGT nariai bendru sutarimu deleguoja R.Astrauską, V.Kondratienę.

    11

     

     

     

    2001 06 20

    UNESCO konferencijos rezultatai , rezoliucija.

    Tarptautinės konferencijos metu atkreiptas dėmesys į Lietuvoje galiojantį Etninės kultūros globos įstatymą, kuris, kaip pastebėta, bus siekiamas įvesti kitose šalyse. Konferencijoje sulaukta įdomių pasiūlymų.

    Dėl regioninių tarybų sudarymo tvarkos

    Pasiūlyta Tarybos nariams projektą peržiūrėti, pareikšti pastabų. Tarybos nariai nutarė, jog Regioninę tarybą turi sudaryti 14 narių. Vienbalsiai nutarta patvirtinti parengtą Tarybos nutarimo projektą “Dėl Regioninių tarybų sudarymo ir organizavimo tvarkos”.

    Supažindinimas su Tarybos darbo ataskaita

    Su visa ataskaitos medžiaga galima susipažinti sekretoriate

    Tarybos veiklos programa sekančiam pusmečiui:

    Valstybinė Etninės kultūros plėtros programa

    Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo programa Trybos pirmininkas pasiūlė Trybos nariams pagalvoti ir pateikti siūlymus dėl Valstybinės etninės kultūros plėtros programos.

    Pirmininkas įpareigojo visų komisijų pirmininkus pe 10 dienų sudaryti ir pateikti Tarybos sekretoriato programos pagrindus.

    Apsvarstyti etnokultūros specializacijos studijų projektą, paruoštą Kauno LŽŪU.

    Projektui vienbalsiai pritarta. Etnokultūros specializacijos projektą savoje katedroje žadėjo parengti L.Klimka.

    B.Vilkauskienė perskaitė raštą, kuriame teigiama, jog vykdant Vilniaus konservatorijos reorganizaciją, skiriamas nepakankamas valandų skaičius etninės kultūros dalykų programos išdėstymui. R.Astrauskas priminė, kad šis klausimas buvo svarstytas Švietimo ir mokslo komisijos posėdyje. Raštas yra paruoštas. Vienbalsiai pritarta paruoštam raštui.

    Tarybos narių darbo apmokėjimo klausimas

    V.Kondratienės manymu, reikėtų kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei finansų ministeriją ir prašyti išaiškinti, kaip galima būtų realizuoti Etninės kultūros globos tarybos nuostatų 17 dalį, koks turėtų būti valandinis atlygis, ir kokiu teisės aktu remiantis jį skaičiuoti.

    12

    2001 09 26

    Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sudarytos komisijos darbo grupės siūlomi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Tarybos nuostatų pakeitimai.

    Visi Tarybos nariai buvo vieningos nuomonės ir pripažino, kad keisti galiojantį Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą bei Seimo nutarimu patvirtintus Tarybos nuostatus nėra reikalo, kadangi tai sugriautų neseniai LR Seime patvirtintą etninės kultūros globos sistemą.

    Seimo narė Dalia Teišerskytė pasiūlė kreiptis į Seimo Valdybą, kad būtų pratęstas įstatymo keitimo terminas.

    Kandidatų siūlymai Valstybinei J.Basanavičiaus premijai gauti

    Balsavimas už 4 kandidatus J.Basanavičiaus premijai gauti: 16 Tarybos narių balsavo “už”, 3 Tarybos nariai susilaikė. Nutarta iki sekančio posėdžio visiems Tarybos nariams susipažinti su surinkta medžiaga apie kandidatus ir posėdžio metu išrinkti vieną, premijos vertą pretendentą.

    13

    2001 10 10

    Balsavimas dėl siūlomų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Tarybos nuostatų pakeitimo

    Nutarta vienbalsiai nepritarti teisės aktų, susijusių su etninės kultūros valstybine globa, pakeitimams bei Tarybos juridinio asmens statuso panaikinimui.

    Tarybos narių, atšaukusių ar sustabdžiusių savo įgaliojimus Taryboje svarstymas

    Informuoti Seimą apie atsistatydinusius Tarybos narius.

    Kandidato siūlymas J.Basanavičiaus premijai gauti

    Balsų dauguma patvirtinti ir siūlyti J.Basanavičiaus premijai gauti menotyrininko, habil. hum. mokslų dr. Vytenio Rimkaus kandidatūrą.

    Darbo grupių Valstybinės etninės kultūros plėtros ir Etnografinių kaimų išlikimo programoms sudarymas

    Atidėti šio klausimo nagrinėjimą kitam posėdžiui, į kurį pasikviesti asmenys, tiesiogiai susijusius su šiais klausimais.

    Pagalvoti ir siūlyti savo kandidatūras darbui programose.

    Siūlyti savo idėjas dėl programos struktūros sudarymo.

    Etninės kultūros globos tarybos reglamento pakeitimai

    Papildyti reglamento III skirsnio 15 punktą sekančiais papunkčiais: 15.4 papunkčiu – “Tarybos pirmininkas paveda atlikti ekspertizes ekspertų komisijai pasiūlius”; 15.5 papunkčiu – “Priima sprendimus, susijusius su Tarybos sekretoriato vadovo priėmimu bei atleidimu iš darbo, jo atostogų, komandiruočių ir kitais klausimais.

    2001 m. spalio 11 d. Tarybos pirmininko sprendimu Nr. 08-05, buvo nuspręsta pervardinti Tarybos administracijos vadovo pareigybę į direktoriaus pareigybę. Priskirti direktoriaus pareigybę A lygiui ir 25 kategorijai.

    Etninės kultūros globos tarybos sudarytos anketos etninės kultūros vertybes kaupiančioms institucijoms aptarimas

    Pritarti minėtai anketai. Paruošti aiškinamąjį raštą apie anketos paskirtį. Paruošti anketai papildymus.

    14

    2001 10 31

    Gyvosios tradicijos komisijos ekspertų išvados

    Remdamasi ekspertų pateikta ir išanalizuota medžiaga apie lietuvių šventes,(A.Vyšniauskaitės, J.Trinkūno, D.Urbanavičienės), komisija parengė siūlymus “Dėl tradicinių švenčių gaivinimo ir populiarinimo”. Tarybos nariai balsavo už tai, kad būtų įteisinta Rasos (Joninių) šventė, o Kūčios ir Vėlinės įtrauktos į atmintinų dienų sąrašą su perkėlimu atidirbti. Dauguma balsų nutarta teikti siūlymus Seimui.

    Švietimo ir mokslo ekspertų parengtas projektas “Dėl etninės kultūros mokykloje dėstytojo specializacijos”

    Projektą pristatė komisijos pirmininkė I.Čepienė. Projektui vienbalsiai pritarta

    Paveldo komisijos informacija

    D.Urbanavičienės pranešimas apie Kultūros ministerijos pateiktą programą, kurios priedas – etninės kultūros anketa – iš esmės dubliuoja Tarybos parengtą anketą.

    Nutarta: atkreipti dėmesį į D.Urbanavičienės išsakytas pastabas dėl anketos, surašyti nutarimą ir išsiūsti jį Kultūros ministerijai.

    Regionų komisijos informacija

    Su Tarybos ir regioninių visuomeninių organizacijų atstovais pasirašyta sutartis. Sutarties tikslas – abipusiu susitarimu bendradarbiaujant įgyvendinti šiuos pagrindinius tikslus: 1) atkurti etnografinius-istorinius regionus; 2) nustatyti etnografinių-istorinių regionų ribas, atsižvelgiant į krašto istorines ir etnografines tradicijas bei sukauptą Europos valstybių patirtį regioninės plėtros srityje; 3) išsaugoti etnografinių-istorinių regionų savitumą, to krašto tradicijas ir papročius.

    Valstybinės etninės kultūros plėtros bei Etnografinių kaimų išlikimo programų rengimo metodikos analizė

    D.Urbanavičienė pasiūlė Valstybinę etninės kultūros plėtros programą laikyti nacionaline ir ilgalaike programa. Etnografinių kaimų programą D.Urbanavičienė siūlė laikyti viena tos programos dalimi, o jos parengimo principai turėtų būti etapiniai.

    Vienbalsiai pritarta D.Urbanavičienės kandidatūrai tapti programos koordinatore.

    Tarybos narių dalyvavimas Tarybos veikloje, lankomumas

    Vienbalsiai pritarta siūlymui išsiųsti oficialius raštus Lietuvos Respublikos Seimo Valdybai, Kultūros ministerijai, Kraštotyros draugijai dėl naujų atstovų delegavimo į Tarybą vietoj atšaukusių savo įgaliojimus ar nelankančių posėdžių narių.

    Dėl Klaipėdos r. Dovilų kultūros namų reorganizavimo

    V.Kondratienė informavo, kad Taryba galinti pritarti Dovilų kultūros namų reorganizacijai į etninės kultūros centrą, nes tai neprieštarauja Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms. Siūlymui Taryba pritarė.

    Dėl mokytojos N.Grivačiauskienės peratestavimo

    N.Grivačiauskienės klausimas yra aptartas su Švietimo ir moklso ministru.

    15

    2001 11 28

    Tarybos pirmininko informacija apie nuveiktus tarp posėdžių darbus

    1. Atkreipti dėmesį į parengtą Švietimo įstatymo projektą, jį išanalizuoti ir pateikti Tarybos išvadas. Pirmininko siūlymui pritarta. Švietimo ir mokslo komisijai pavesta parengti išvadas minėtu klausimu.

    2. Žiniasklaidos komisija susitiko su LRT etnokultūrinių laidų vedėjais ir režisieriais, išklausė jų pageidavimus. Buvo pasiūlyta Tarybos ekspertų pagalba. Žiniasklaidos komisijai pirmininko siūlymu Taryba pavedė apibendrinti išsakytas radijo ir televizijos vedėjų mintis bei pateikti išvadas Tarybai.

    Švietimo ir mokslo komisijos ekspertai susitiko su tautinės mokyklos koncepcijos pradininkais – M.Lukšiene, A.Raškiniu, V.Stundžiu ir aptarė naujai parengtą Švietimo įstatymo ir koncepcijos projektus. Šiuo klausimu Tarybos ekspertai M.Lukšienė ir A.Raškinis parengė išvadas.

    Duotas išsamus interviu apie Tarybos veiklą savaitraščiui “Literatūra ir menas”.

    Tarybos narių J.Rudzinsko ir V.Kondratienės dalyvavimas tarptautiniame seminare Liubline (Lenkija).

    Tarybos narių susitikimas su ekspertais iš Švedijos. Apsvarstytos bendradarbiavimo galimybės, sutarta surengti tarptautinį seminarą Švedijoje 2002 m.

    Ekspertų nuomonė apie Švietimo įstatymo ir jo koncepcijos projektus (I.Čepienė)

    I.Čepienė reziumavo Tarybos ekspertų ir tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjų išsakytas mintis. Nutarta LR Seimui, Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti Tarybos išvadas ir siūlymus dėl Švietimo įstatymo ir jo koncepcijos projekto. Taip pat nutarta siūlyti atidėti minėto įstatymo projekto svarstymo laiką.

    Etnokultūros specializacijos studijų programos projekto LŽŪU svarstymas (pristatė LŽŪU dėstytojas R.Povilaitis)

    Taryba pritarė pateiktam projektui

    Žiniasklaidos komisijos informacija, išvados ir pasiūlymai (J.Trinkūnas)

    Po vykusio susitikimo su LRT etnokultūrinių laidų kūrėjais, Tarybos ekspertai nutarė: siūlyti remti ir plėtoti modernią etninės kultūros sampratą, įveikiant sustabarėjusias folkloro pristatymo formas; susirūpinti TV ir LR archyvais; siūlyti atskiras laidas liaudies šventėms, ypač kalendorinėms, folkloro festivaliams; siūlyti TV video archyvus panaudoti mokyklų etnokultūriniam švietimui. Komisijos siūlymams Taryba vienbalsiai pritarė

    Archyvų įstatymo siūlomos pataisos. Folkloro archyvo steigimas (D.Urbanavičienė)

    Nutarta suteikti Tarybos pagalbą steigiant Muzikos akademijos Folkloro archyvą. Į darbo grupę Archyvų įstatymui taisyti įtraukti Archyvų departamento atstovus, Kilnojamų kultūros vertybių atst., Garso ir vaizdo archyvų atst.

    D.Urbanavičienė siūlė pasikviesti į Tarybą minėtų institucijų atstovus, su kuriais kartu apsvarstyti archyvų klausimą bei teikti siūlymą Seimui dėl Archyvų įstatymo pataisų.

    Siūlymai dėl Tautos parko programos. Siūlymą teikė LR Seimo narys E.Skarbalius

    Nutarta prisidėti prie LR Seimo Žemaičių grupės inicijuojamos Tautos parko programos, į darbo grupę įtraukiant Tarybos narius – R.Vasiliauskienę, J.Rudzinską, A.Vyšniauskaitę.

    Palaikyti ir išplėtoti tą programos dalį, kurioje kalbama apie etninės kultūros židinius.

    LR Seimo Nacionalinio saugumo komiteto prašymas dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimų pateikimo

    V.Kondratienė pasiūlė pagalvoti, kaip Tarybos ekspertai galėtų papildyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kad jame atsispindėtų EKGT pagrindinės nuostatos.

    Rengiant minėto įstatymo pataisas darbo grupėje pasiūlyta dalyvauti Tarybos komisijų pirmininkams bei kitiems Tarybos nariams.

    Valstybinės etninės kultūros plėtros programa (D.Urbanavičienė)

    Nutarta pradžioje nurodyti programos tikslus. Siūlyta patvirtinti 5 paprogrames ir priskirti joms po vadovą. Siūlymams pritarta

    16

    2001 12 19

    Regionų ekspertų komisijos siūlymų ir išvadų tvirtinimas, jų teikimas LR Seimo parlamentinei grupei regionų plėtros problemoms nagrinėti (V.Kondratienė)

    Bendru susitarimu pritarta parengtoms išvadoms. Pasiūlyta apibrėžti regiono sąvoką, vadovaujantis Europos regionų asamblėjos deklaracijos 1 staripsnyje patektu regiono apibrėžimu ir sąvokomis

    Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo papildymų svarstymas

    Pavesti V.Kondratienei apibendrinti pateiktus siūlymus ir pateikti LR Seimo Nacionalinio saugumo komitetui

    Švietimo ir mokslo komisijos ekspertų išvadų dėl LR Švietimo įstatymo naujos redakcijos projekto tvirtinimas

    Sutarta iš esmės pritarti siūlymams, tačiau prašyta Tarybos narių sukonkretinti Tarybos posėdžio metu išsakytus siūlymus ir raštu pateikti išvadas Švietimo komisijos pirmininkei I.Čepienei apibendrinti. Išvadas patvirtinti sekančiame Tarybos posėdyje.

    Gyvosios tradicijos komisijos ekspertų išvadų dėl PVM tautodailės kūriniams, parodoms ir kitiems tradicinės kultūros renginiams taikymo svarstymas. (J.Rudzinskas, V.Kondratienė)

    Vienbalsiai pritarta J.Rudzinsko parengtiems pasiūlymams. V.Kondratienei pavesta peržiūrėti rengiamas PVM įstatymo pataisas ir J.Rudzinsko siūlymus, parengti raštą šiuo klausimu LR Seimui

    Valstybinės etninės kultūros plėtros programos koncepcijos svarstymas

    Geriau susipažinus iki sekančio posėdžio papildyti programos koncepciją

    Sociologijos ir filosofijos instituto paraiškos “Dėl etninės kultūros raiškos ir sklaidos dėsningumų vidurinėje švietimo grandyje tyrimas” svarstymas

    Taisyti ir tobulinti anketą atsižvelgiant į ekspertų pastabas.

     

    Nuolatinių ekspertų komisijų posėdžiai

    Etninės kultūros paveldo komisijos posėdžiai

    Eil.

    Nr.

    Data

    Svarstymo tema

    Nutarimai

    1

    2001 04 04

    Komisijos sudėtis

    Patvirtinta komisijos sudėtis iš 7 narių.

    Pasiūlyti kviestiniai ekspertai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Nacionalinio muziejaus, Istorijos instituto, Lietuvos liaudies kultūros centro.

        Komisijos pirmininko rinkimai

    Tarybos nariai vienbalsiai balsavo už D.Urbanavičienę.

    Komisijos veiklos kryptys

    Nutarta kitam posėdžiui parengti Paveldo komisijos veiklos strategijos projektą

    2

    2001 04 25

    Paveldo komisijos veiklos strategijos projektas

    Nutarta projektą patvirtinti, kai savo nuomonę dėl jo išreikš ir materialaus paveldo ekspertai.

        Rekomendacijų dėl etninės kultūros vertybių rinkimo ir kaupimo projektas

    Svarstyta pirmoji rekomendacijų pakopa – bendriausi dalykai. Nutarta šią projekto dalį tvirtinti, kai savo nuomonę pareikš materialaus paveldo ekspertai.

     

     

    Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos posėdžiai

    Eil.

    Nr.

    Data

    Svarstymo tema

    Nutarimai

    1.

    2001 02 14

    Komisijos pirmininko rinkimai

    Komisijos pirmininku išrinktas J.Rudzinskas (5 nariai – už, 2 susilaikė)

        Pirmininkas pateikė informaciją dėl P.Mataičio “Lietuvių folkloro teatro” etniškumo, pabrėždamas, kad ekspertai visapusiškai išnagrinėjo autoriaus pateiktą teatrinės veiklos programą bei teatro darbo sąlygas šiai programai įgyvendinti.

     

     

    Pirmininkas informavo apie Alytaus dailiųjų amatų mokyklos situaciją. Ji išspręsta Alytaus miesto savivaldybės ir Tarybos ekspertų bendrame pasitarime

     

    Tradicinių kalendorinių švenčių įteisinimas

    Nutarta pritarti pateiktoms išvadoms

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Nutarta: siekiant išsaugoti etninės kultūros objektą, sutarta nejungti bendrojo lavinimo ir dailiųjų amatų mokyklų, kaip turinčių skirtingą paskirtį ir atliekančių skirtingas funkcijas.

     

     

     

    Nutarta išanalizuoti Valstybinių švenčių, Atmintinų dienų įstatymus ir pateikti siūlymus raštu dėl jų pataisų.

    Alytaus m. “Sakalėlio” darželio- mokyklos rašto svarstymas

    Nutarta išvykoje į Alytų nuodugniai susipažinti su situacija.

    2

    2001 06 14

    Svarstytas Rieškutėnų

    mokyklos pareiškimas dėl amatų ugdymo perspektyvos

    Nutarta pavesti komisijos pirmininkui išnagrinėti susidariusią situaciją ir pateikti išvadas ekspertų komisijai ir Tarybai.

    3

    2001 10 19

    Švenčių klausimas

    Nutarta išplėsti Dalios Urbanavičienės parengtą siūlymo projektą dėl tradicinių švenčių A.Vyšniauskaitės parašytais apmąstymais apie šventes ir jų sampratą.

    Siūlyti švenčių klausimus kuruojančiam komitetui Seime sudaryti su Etninės kultūros globos tarybos Gyvosios tradicijos komisija darbo grupę ir Seimui pritarus, nagrinėti šiuos klausimus kartu.

    Etnosubjektų juridinė situacija turizme

    Siūlyti sertifikatų, patentų išdavimo tvarkos projektą.

    4

    2001 10 24

    Kultūrinės veiklos organizavimo sistema ir principai Lenkijoje

    Atkreipti dėmesį į Lenkijos patirtį sprendžiant kultūros organizavimo ir Lietuvos regionų reformos problemas

    Etninės kultūros subjekto juridinė padėtis

    Išanalizuoti galimybes etninės kultūros subjektų licencijavimui Lietuvoje

    Bendradarbiavimo galimybės su Lenkijos liaudies menininkų sąjunga

    Siūlyti EKGT atstovams dalyvauti Lenkijos liaudies menininkų sąjungos XI suvažiavime Liubline

    5

    2001 11 23

    Šiandieniniai etninės kultūros vyksmo Švedijoje ir Lietuvoje panašumai

    Siūlyti aktyvinti bendrus etnokultūrinius projektus su Švedija

    Etninės kultūros subjekto mokesčių sistema Švedijoje

    Pasinaudoti Švedijos patirtimi kuriant Lietuvių etninės kultūros subjektų licencijavimo sistemą

    6.

    2001 12 12

    Tautos parko projektas

    Vienbalsiai pritarta Tautos parko idėjai

    Nutarta bendradarbiauti ir vystyti minėtą idėją.

    Anketos “Etninės raiškos ir sklaidos dėsningumai vidurinėje švietimo grandyje” projekto svarstymas

    Nutarta pritarti projektui, papildyti sekančiais siūlymais: moksleivijos požiūris į etninę kultūrą; ar ji pageidaujama, o jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių; iš kokių šaltinių semiamasi žinių apie etninę kultūrą; kas trukdo jos pažinimui; įtraukti į anketą kausimus apie tautinių bendrijų etninę kultūrą.

    PV mokesčio reglamentavimas tradiciniams amatams

    Remti iniciatyvą išlaikyti ir nekeisti PVM įstatyme nustatytos PVM taikymo tradiciniams amatams tvarkos. Siūlyti EKGT kreiptis į Seimą ir minėtu klausimu pareikšti savo nuomonę.

    .

     

     

     

     

     

    Švietimo ir mokslo komisijos posėdžiai

    Eil.

    Nr.

    Data

    Svarstymo tema

    Nutarimai

    1

    2000 12 20

    Komisijos sudėtis

    Patvirtinta komisijos sudėtis

        Papildomo ugdymo, etninės kultūros problemos provincijoje (pristatė kviestinis ekspertas V.Rutkūnas)

    Prengti siūlymus Švietimo ir mokslo ministrui.

        Etninės kultūros ir multikultūrinio ugdymo sąveikos problemos (I.Čepienė, R.Astrauskas, D.Urbanavičienė)

    Nutarta dalyvauti diskusijose šiomis temomis, teikti Švietimo ir mokslo ministrui siūlymus

    2

    2001 01 10

    Švietimo ir mokslo komisijos veiklos pobūdžio aptarimas (R.Astrauskas, D.Urbanavičienė).

    Pavesta komisijos pirmininkui suformuoti komisijos gaires

        Švietimo ir mokslo komisijos pirmininko

    Rinkimai.

    Bendru sutarimu Švietimo komisijos pirmininke išrinkta I.Čepienė.

        I.Čepienės pranešimas apie etninės kultūros dėstymo problemas bei aktualijas.

    Nutarta kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją: 1)bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planuose numatyti etninės kultūros pagrindų dėstymą pasirenkamu dalyku;

    2)sudaryti galimybę greta pagrindinės specialybės pedagoginiuose universitetuose įsigyti ir antrąją – etninės kultūros mokytojo specialybę.

    3)spręsti etninės kultūros mokytojų kvalifikacijos kėlimo

    problemą.

    3.

    2001 03 07

    Dėl mokslo institutų reorganizavimo

    Nutarta apibendrinti išsakytas nuomones ir parengti išvadas Švietimo ir mokslo ministerijai, Vyriausybei (atsakingos B.Stundžienė ir D.Urbanavičienė)

    4.

    2001 06 01

    Nagrinėjamas Vilniaus konservatorijos dėstytojos B.Vilkauskienės kreipimasis į EKGT Švietimo ir mokslo komisiją, dėl nepakankamo valandų skaičiaus skyrimo

    etninės kultūros dalykų išdėstymui.

    Nutarta susitikti su Vilniaus konservatorijos direktoriumi Vilkončiumi, pasidomėti Šiaulių, Kauno ir kt. konservatorijų situacija..

     

        Nagrinėjamas klausimas, ar gali liaudies meistrai, neturintys pedagoginio išsilavinimo, dirbti mokykloje (ar nėra Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo ir Švietimo ir mokslo įstatymo kolizijos).

    Nutarta: pavesti V.Kondratienei išnagrinėti šiuos klausimus (pagal įstatymus).

    5.

    2001 06 14

    Rezoliucijoje išdėstyti pasiūlymai dėl etninės kultūros integravimo į švietimo sistemą tarptautinės konferencijos, kurią organizavo Taryba, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, IOV, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

    Nutarta su rezoliucijoje turiniu supažindinti už švietimą ir mokslą atsakingas institucijas

        Rieškutėnų amatų mokyklos reorganizavimas

    Nutarta susipažinti su situacija vietoje, išklausyti atsakingų asmenų paaiškinimus ir pateikti siūlymus

        N.Grivačiauskienės atestacijos problemų svarstymas (su gautais raštais supažindino D.Urbanavičienė)

    Nutarta šį klausimą pakartotinai aptarti su Pedagogų profesinės raidos centru, Kauno raj. Švietimo skyriaus vedėju, Pedagogų atestacinės komisijos nariais. Nutarta V.Kondartienei pavesti išanalizuoti juridinę klausimo pusę.

    6.

    2001 11 28

    Pasitelkus tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjus bei Tarybos ekspertus, aptarti Švietimo įstatymo ir jo koncepcijos projektus

    Išanalizavus ekspertų pastabas ir pasiūlymus Švietimo įstatymo ir jo koncepcijos projektams, nutarta: minėtu klausimu parengti Tarybos ekspertų išvadas ir pateikti jas LR Seimui, Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai. Taip pat siūlyti pratęsti Švietimo įstatymo ir jo koncepcijos projektų svarstymo laiką.

    Regionų komisijos posėdžiai

    Eil.

    Nr.

    Data

    Svarstymo tema

    Nutarimai

    1.

    2001 02 03

    Komisijos pirmininko rinkimai

    Komisijos nariai komisijos pirmininke vienbalsiai išrinko V.Kondratienę.

        Komisijos veiklos kryptys

    Spręsti regionų politicos ir plėtros klausimus, siekti, kad, vykdant teritorinį administracinį Lietuvos susikirstymą bei formuojant regionus būtų atsižvelgta į krašto

    istorinį paveldą ir etnokultūrinį savitumą.

        VRM parengto apskričių reformos koncepcijos projekto svarstymas

    Nutarta pateikti Vidaus reikalų ministerijai EKGT regionų komisijos išvadas dėl VRM pateikto projekto.

        Pasienio apžiūros bokšto statybos ant Rambyno kalno klausimai

    Nutarta šiuos klausimus aptarti su Vidaus reikalų ministerijos Pasienio policijos departamentu, Aplinkos ir Kultūros ministerijomis. Pavesta V.Šimėnui, V.Kondratienei ir R.Vasiliauskienei susisiekti su atitinkamomis institucijomis, ir išsiaiškinus minėtą klausimą, pateikti savo siūlymus Tarybai

    2.

    2001 03 07

    Svarstyta regionų sudarymo principai bei

    funkcijų paskirstymas tarp vyriausybės ir savivaldybių, vykdant regionų administravimą.

    Regionų teritorijos ribos: istoriniu, ekonominiu, lingvistiniu, etnologiniu, archiologiniu, architektūriniu, muzikologiniu požiūriais.

    Nutarta: atsižvelgti į Europos valstybių patirtį, siūlyti Seimui ir Vyriausybei formuojant regionus atsižvelgti į istorinį, etnokultūrinį paveldą.Funkcijas paskirstyti remiantis Vietos savivaldos Chartijos ir Regionų asamblėjos deklaracijos dokumentais bei Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu ir kt. LR teisės aktais.

    3.

    2001 04 04

    Svarstytas etnografinių regionų pavadinimų Dzūkija, Suvalkija, Aukštaitija, Žemaitija patikslinimo klausimas.

    Nutarta: patikslinti etnografinių regionų pavadinimus siūlant naudoti senesnį istorinį pavadinimą: vietoje Dzūkijos naudoti Dainava, vietoje Suvalkija naudoti Sūduva.

    Medžiagą apie seniausius etnografinių regionų pavadinimus pateikti Regionų komisijai ir Tarybai. Atsakinga prof. A.Vyšniauskaitė.

    4.

    2001 05 24

    Išklausyta VRM darbo grupės darbe dalyvaujančių Tarybos narių V.Kondratienės ir V.Šimėno bei Tarybos ekspertų V.Čapliko ir M.Purvino informacija.

    Nutarta: pavesti V.Kondratienei išsakyti VRM darbo grupei Regionų ekspertų komisijos nuomonę dėl būtinybės vykdant apskričių teritorinę reformą, sudaryti 4 istoriniu – etnokultūriniu paveldu grindžiamus regionus.

    5.

    2001 10 31

    Bendradarbiavimas su regioninėm visuomeninėm organizacijom

    V.Kondratienė supažindino su bendradarbiavimo sutarties projektu ir pakvietė regioninių draugijų atstovus prisidėti įgyvendinant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas. Sutarties tikslas – abipusiu šalių susitarimu, bendradarbiaujant įgyvendinti šiuos pagrindinius tikslus: atkurti etnografinius-istorinius regionus; nustatyti jų ribas, atsižvelgiant į krašto istorines ir kultūrines tradicijas bei sukauptą Europos valstybių patirtį regioninės plėtros srityje; išsaugoti etnografinių-istorinių regionų savitumą, to krašto tradicijas ir papročius

        Lietuvos suskirstymas į savivaldos regionus

    V.Kondratienė informavo, kad teritorinė-admiistracinė reforma šiuo metu yra pristabdyta, tačiau, anot Vidaus reikalų viceministro V.Astrausko, Taryba turinti pilnas teises dirbti šioje srityje ir siūlyti savo idėjas. Tarybai buvo pasiūlyta paruošti bendrąją regiono viziją, įvardinant jį kaip tipinį ar politinį, bet ne administracinį regioną.

    Buvo pristatytas galimas Lietuvos suskirstymo į savivaldos regionus projektinis variantas (žemėlapiai). V.Kondratienė ragino suderinus tarpusavio veiksmus įsteigti regionuose Etninės kultūros globos tarybos regioninius padalinius – Regioninės etninės kultūros globos tarybas.

    Nutarta siūlyti regiono apibrėžimo definiciją, taip pat nustatant etnografinių regionų ribas, vadovautis Tarybos ekspertų pateiktomis išvadomis.

    Žiniasklaidos komisijos posėdžiai

    Eil.

    Nr.

    Data

    Svarstymo tema

    Nutarimai

    1.

    2001 05 28

    Komisijos pirmininko kandidatūra. Pasiūlytos R.Vėliuvienės, J.Trinkūno ir L.Klimkos kandidatūros.

    Balsuojant patvirtinta J.Trinkūno kandidatūra

        Dėl etninės kultūros sklaidos visuomenės informavimo priemonėse. Aptartas etninės kultūros profilio laidų transliavimas naujame LRT programų tinklelyje.

    Pateikti pasiūlymus LRT Tarybai dėl bendradarbiavimo sutarties su Etninės kultūros globos taryba projekto sudarymo

    2.

    2001 11 07

    Žiniasklaidos komisijos narių ekspertų susitikimas su LRT laidos “Duokim garo!” kūrybine grupe. Pokalbio metu išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria laidos kūrybinė grupė. Problemų sprendimo būdai.

    Laidos kūrėjai išvardino keletą, jų manymu, svarbių problemų, į kurias Tryba galėtų atkreipti dėmesį: nepakankama laidos trukmė verčia skubėti; išvažiuojamieji koncertai, kurie reikalauja lėšų; sudėtinga yra susisteminti ir atrinkti muzikantus; pagalba reikalinga rajonuose gyvenantiems muzikantams ir kt.

    Nutarta Tarybai pritarus iki Naujųjų metų surengti bendrą išvyką į rajoną ir kartu su ekspertais atrinkti dominantį kolektyvą; toliau ruošiant kapelų duomenų bazę pasitelkti į pagalbą regionines grupes.

    3

    2001 11 14

    Žiniasklaidos ekspertų komisijos susitikimas su LRT laidos “Etnokultūros ratas” rengėjais. Problemos ir jų sprendimo būdai

    Laidos režisierė Z.Kelmickaitė išdėstė pageidavimus, į kuriuos turėtų atsižvelgti EKGT: pageidautina laidą pakartoti šeštadienį ar sekmadienį dienos metu; pasirūpinti, kad būtų sudaryta galimygbė kai kurias laidas persirašyti mokykloms; iš žinių bloko neturėtų dingti kultūros problemos; pageidautina, kad didesni etninės kultūros renginiai, folkloro festivaliai, tradicinės liaudies šventės atsispindėtų atskirose laidose; pateikti sąrašą temų, kurios Tarybos manymu, turėtų būti atspindėtos skubos tvarka; atlikti apklausą etnokultūros centruose, folkloriniuose ansambliuose ir kt., kuri padėtų išsiaiškinti, kokios medžiagos dar trūksta laidoje; laidos kūrėjus domintų galimybė dalyvauti tarptautiniuose etninės kultūros festivaliuose.

    Nutarta atsižvelgti į režisierių pageidavimus ir problemas, bandyti ieškoti jų sprendimų būdų.

        Etnokultūrinių radijo laidų problemos. Dalyvavo: Lietuvos radijo II programos etnokultūrinių radijo laidų – “Būdas žemaičių”, “Aukštaičių deimančiukai”, “Ant priesvirnės”, “Šešupės malūnas” vedėjai

    Išklausius radijo laidų vedėjų pageidavimus, nutarta LRT vadovybei iškelti klausimą dėl darbuotojų komandiruočių; siūlyti LRT tarybai šias laidas pakartoti per I radijo programą; surengti išvykas kartu su Tarybos ekspertais į kai kuriuos regionus.

     

    Tarybos ekspertų išvykos

     

    1

    2000 12 14

    Utena

    Svarstyti Utenos savivaldybės etninės kultūros puoselėjimo planai ir principai.

    Pasisakė Utenos meras R.Pipinis, tautodailininkas V.Valiušis, R.Astrauskas, J.Rudzinskas

    Nutarta: pritarti savivaldybės projektams, remiantiems tradicinę kultūrą. Siūloma atsižvelgti į Utenos savivaldybės poziciją, svarstant Aukštaitijos regiono koncepciją.

    2

    2000 12 27

    Pagėgiai

    Svarstyta: tradicinės kultūros padėtis Pagėgiuose ir regione. Pasisakė Pagėgių miesto savivaldybės meras V.Mišeikis ir kiti savivaldybės darbuotojai, EKGT nariai: D.Urbanavičienė, V.Kondratienė, J.Trinkūnas, J.Rudzinskas ir V.Šimėnas.

    Nutarta: sutelkti dėmesį ir pastangas išsaugant respublikinės reikšmės paveldą ir renginius. Labai svarbu naujai susiformavusiai bendruomenei aktualinti ir propaguoti šio regiono tradicijas, puoselėti tradicinius amatus.

        Stebėjimo bokšto statybos ant Rambyno kalno teisėtumas

    Siūlyti Tarybai išanalizuoti šį klausimą.

        Ryšiai su Karaliaučiaus lietuvių bendruomene, kultūros paveldo išsaugojimas

    Nutarta puoselėti ryšius su lietuvių bendruomene, padėti rengti tradicines šventes, teikti konsultacijas tautodailės ir kitais tradicinės kultūros klausimais.

    3

    2000 12 27

    Šilutė

    Ūkininkių draugijos veikla kaimo kultūros paveldo, gyvosios tradicijos puoselėjimo ir švietimo srityse. EKGT nariai: D.Urbanavičienė, V.Kondratienė, J.Trinkūnas, G.Kimbrienė, J.Rudzinskas ir V.Šimėnas.

    Ūkininkių draugijos prašymu, ekspertai nutaria konsultuoti minėtais klausimais

     

      Susitikime su Šilutės meru svarstyti Mažosios Lietuvos regiono specifikos klausimai, etninės kultūros situacija Šilutės mieste ir apylinkėse, aptarti ilgalaikiai tradicinės kultūros gaivinimo projektai. Pasisakė Šilutės miesto meras A.Balčytis, EKGT nariai: D.Urbanavičienė, V.Kondratienė, J.Trinkūnas, J.Rudzinskas ir V.Šimėnas

    Nutarta steigiant Mažosios Lietuvos regioninę etninės kultūros tarybą apjungti savivaldybės ir visuomeninių organizacijų veiklą etninės kultūros globos srityje.

    4

    2001 02 27

    Alytus

    Alytaus dailiųjų amatų mokykloje svarstytas Alytaus miesto švietimo reformos projektas ir savivaldybės finansų ir biudžeto komiteto rekomendacijos. Pasisakė: Alytaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas V.Valūnas, “Sakalėlio” darželio mokyklos direktoriaus pavaduotoja A.Plytnikaitė, EKGT pirmininko pav. J.Rudzinskas ir EKGT nariai: O.Suncovienė ir I.Čepienė

    Nutarta atsižvelgti į Alytaus savivaldybės finansų ir biudžeto komiteto rekomendacijas ir siūlyti savivaldybei persvarstyti švietimo reformos projektą, kad būtų išsaugoti etninės kultūros pakraipos subjektai švietimo ir ugdymo sistemoje.

    5

    2001 03 12

    Panevėžys

    Miesto savivaldybėje svarstyti apskričių reformos principai ir etninės kultūros padėtis Panevėžio mieste. Pasisakė: Panevežio meras V.Jakštas, Panevėžio vicemerė L.Trasikytė, miesto muziejaus direktorius V.Astramskas, Aukštaitijos tautodailininkų pirmininkas V.Mažukna, EKGT nariai : R.Astrauskas,

    V.Kondratienė, J.Rudzinskas, V.Vasiliauskaitė, J.Trinkūnas ir kviestinis ekspertas V.Čaplikas.

    Nutarta siūlyti įvesti 4-5 regionus, Aukštaitijos regiono centru numatant Panevėžį.

        Turizmo organizavimo projektas

    Nutarta: pritarti turizmo renovacijos projektui, pagrįstam etninės kultūros paveldu.

        Savivaldybės ryšys su EKGT Aukštaitijos padaliniu.

    Siūloma stiprinti miesto tarybos ir etninės kultūros ekspertų ryšius sprendžiant etninę kultūrą liečiančius klausimus.

        Panevėžio miesto apskrityje svarstyta Lietuvos regionų reformos eiga ir Aukštaitijos tradicinės kultūros strategija.

    Pasisakė: Panevėžio apskrities kultūros ir švietimo skyriaus vedėja R.Valaitienė, tautodailininkas V.Mažukna, EKGT nariai: R.Astrauskas, V.Kondratienė, J.Rudzinskas, J.Trinkūnas, V.Vasiliauskaitė, V.Čaplikas

    Nutarta svarstyti Aukštaitijos regiono vientisumo klausimą aukštesniu lygiu, rekomenduota apsvarstyti šį klausimą EKGT regionų komisijoje. Siūloma drauge koordinuoti Aukštaitijos regiono etninės kultūros projektus ir planus.

    6

    2001 03 13

    Alytus

    Svarstyta: Alytaus savivaldybės etninės kultūros puoselėjimo planai, švietimo reformos projekto eiga

    Pritarta Švietimo reformos projekto Alytuje pakeitimams,liečiantiems etninės kultūros ugdymo objektus. Nutarta koordinuoti etninės kultūros projektus, pasitelkiant etninės kultūros globos tarybos Dzūkijos regiono padalinį.

    7

    2001 11 15-18

    Liublinas (Lenkija)

    Dalyvauta 11-ajame Lenkijos liaudies sąjungos suvažiavime ir mokslinėje konferencijoje “Liaudies kūryba ant XXI amžiaus slenksčio”

    Nutarta pasikviesti svečius iš Lenkijos į Vilnių susipažinti su Trybos darbu, svečių pageidavimu, suorganizuoti susitikimą su Parlamento vadovais, kur aptarti etninės kultūros ir tarpparlamentinio bendradarbiavimos klausimus. Suorganizuoti susitikimą su Tautinių mažumų departamento vadovais

    8

    2001 12 07

    Alytus

    Seminaras: “Tradiciniai amatai rinkos sąlygomis”

    Priimta konferencijos “Tradiciniai amatai rinkos sąlygomis” rezoliucija

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Bendradarbiavimas

    Veiklos koordinavimas

    Bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Seimu

    Taryba bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu. Tarybos nariai dalyvavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose, svarstė Valstybės biudžeto projektą, Tarybos bei valstybės valdymo institucijų bei joms pavaldžių įstaigų veiklos klausimus.

    Bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nare R.Hofertiene parengtas Baltijos Asamblėjos rezoliucijos “Dėl etninės kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos apsaugos Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje” projektas. Baltijos Asamblėja parengtam rezoliucijos projektui pritarė. Rezoliucija priimta 2000 m. gruodžio 4 d.

    Naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pristatyta Etninės kultūros globos taryba ir jos veiklos gairės. Su komiteto pirmininku, dalyvaujant Tilžės lietuvių kultūros draugijos “Birutė”pirmininkei D.Narušaitei, aptartos tarpininkavimo skiriant patalpas Tižės lietuvių mokyklai galimybės bei etninės kultūros tradicijų puoselėjimo problemos Karaliaučiaus krašte.

    Komitete aptarti bendros Komiteto, Tarybos ir UNESCO tarptautinės konferencijos “Etninė kultūra trečiajame tūkstantmetyje” rengimo ir organizavimo klausimai.

    Su praeitos kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku L.Sabučiu aptartos savivaldos įstatymo pataisos, siūlant etninės kultūros valstybinės globos klausimus savivaldos institucijose priskirti prie ribotai savarankiškų funkcijų bei pavesti savivaldybių merams vykdyti etninės kultūros puoselėjimo funkcijas. Į Tarybos pateiktus siūlymus atsižvelgta.

    Su naujos kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku J.Rimšeliu aptarti Lietuvos teritorinės administracinės reformos klausimai. Taip pat šie klausimai, dalyvaujant komiteto pirmininkui J.Rimšeliui, svarstyti Etninės kultūros globos tarybos Regionų tarybos posėdyje, į kurį buvo pakviesti apskričių, miestų ir rajonų savivaldybių bei visuomeninių organizacijų atstovai.

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kvietimu dalyvauta Seimo ir Vidaus reikalų ministerijos organizuotoje diskusijoje dėl Apskričių reformos koncepcijos projekto svarstymo. Pateiktos Etninės kultūros globos tarybos Regionų komisijos ekspertų išvados.

    Bendrame Tarybos ekspertų ir Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojo R.Karbauskio susitikime aptartos kaimo kultūros paveldo, etnografinių kaimų išlikimo bei etnografinių regionų sudarymo klausimai.

    Bendradarbiavimas su Vyriausybe, ministerijomis ir kitomis valstybinėmis įstaigomis

    Su Lietuvos Respublikos Vyriausybe tartasi dėl būtinybės įsteigti Etninės kultūros globos fondą.

    Bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija

    Su Švietimo ir mokslo ministru Seime aptartos Tarybos ir ministerijos bendradarbiavimo gairės. Švietimo ir mokslo ministro susitikime su Etninės kultūros globos tarybos ekspertais aptarti šie etninės kultūros ugdymo švietimo sistemoje klausimai:

  2. Dėl etninės kultūros dėstymo pasirenkamu dalyku.
  3. Dėl galimybės įgyti Vilniaus pedagoginiame universitete antrąją etninės kultūros mokytojo specialybę.
  4. Dėl etninės kultūros mokytojų kvalifikacijos kėlimo.
  5. Dėl etninės kultūros ugdymo ekspertų komisijos atkūrimo.
  6. Dėl Etninės kultūros globos tarybos ministerijos atstovo Švietimo taryboje.

Ministrui pateiktos Etninės kultūros globos tarybos Švietimo ir mokslo ekspertų komisijos išvados. Taip pat aptarti Vyriausybės vykdomos valstybinių institucijų restruktūrizacijos klausimai. Išanalizavus Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto raštus, Švietimo ir mokslo ministrui pateikti siūlymai dėl minėtų institutų, kaip etninės kultūros duomenų archyvo išsaugojimo.

Bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija

Su Vidaus reikalų ministerijos Pasienio policijos departamentu aptarti Pasienio apžvalgos bokšto statybos ant Rambyno kalno klausimai. Taryba išnagrinėjo Pagėgių miesto savivaldybės prašymą ir, susipažino su situacija vietoje. Minėtieji klausimai buvo aptarti su VRM Pasienio policijos departamentu, Pasienio policijos Pagėgių užkardos viršininku bei Aplinkos apsaugos ministerijos atstovu, pasiūlyta pristabdyti Pasienio apžvalgos bokšto ant Rambyno kalno statybos darbus. Taip pat pasiūlyta Kultūros vertybių apsaugos departamentui panaikinti departamento padalinio Tauragėje ekspertų komisijos leidimą dėl statybos darbų ant Rambyno kalno vykdymą, motyvuojant tuo, kad, nesustabdžius statybos darbų, būtų suniokotas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu ir kt. įstatymais saugomas Rambyno kalnas – istorijos ir mitologijos paminklas.

Taryba, Regionų komisijos posėdyje kartu su Vidaus reikalų viceministru R.Daruliu, aptarė apskričių reformos koncepcijos projektą bei pateikė Vidaus reikalų ministerijai Tarybos ekspertų išvadas.

Vidaus reikalų ministerijai pasiūlius Taryba delegavo savo atstovą į VRM darbo grupę “Dėl Apskričių teritorinės reformos krypčių projekto įvertinimo”. Darbo grupė baigia rengti naują teritorinės administracinės reformos projektą, kuris iki 2001 m. birželio pabaigos turės būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Bendradarbiavimas su Aplinkos ministerija

Aptartas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme numatytas Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos rengimo klausimais. Taip pat buvo atskirai aptarti Rambyno kalno įtraukimo į istorijos ir mitologijos paminklų sąvadą klausimai.

Bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija

Bendrame pasitarime su ministerija ir Lietuvos ūkininkų draugija aptartas “Gražiausios Lietuvos kaimo sodybos” nuostatų keitimo projektas. Pateikti Tarybos ekspertų pasiūlymai. Žemės ūkio ministerijos prašymu įvertintas Lietuvos ūkininkų sąjungos parengtas projektas “Kaimo bendruomenės atgaivinimas”(etninės kultūros puoselėjimas kaime) pateiktas projekto vertinimas.

Bendradarbiavimas su Kultūros ministerija

Etninės kultūros globos tarybos ekspertai teikia Kultūros ministerijai ekspertinę pagalbą vertinant pateiktus visuomeninių organizacijų ir savivaldos institucijų projektus, atrenka kandidatus J.Basanavičiaus premijai bei nacionalinėms kultūros ir meno stipendijoms gauti, teikia ekspertines išvadas etninės kultūros klausimais.

Bendrame Kultūros ministerijos ir Etninės kultūros globos tarybos ekspertų pasitarime svarstyti Lietuvos nematerialaus paveldo UNESCO organizacijai tektini pavyzdžiai, siūlant juos įtraukti į pasaulio nematerialaus paveldo saugomų objektų sąvadą.

1995 m. Kultūros ministerijos Etninės kultūros ekspertų komisijoje pradėtas rengti Etninės kultūros įstatymas, tačiau 1996 m. įvykus rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą bei pasikeitus Kultūros ministrui, ministerijoje naujai įkurtas Etninės kultūros ir programų skyrius nepritarė rengiamam minėto įstatymo projektui. Visuomenės pastangomis, suderinus su Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu ir jo sprendimu sudarius darbo grupę, įstatymo projektui parengti. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas buvo parengtas ir 1999 m. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Minėtas įstatymas nustato, kad ekspertavimo funkcijas atlieka Etninės kultūros globos taryba. Į Tarybą su prašymais padėti bei pateikti ekspertų išvadas kreipėsi nemažai valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, valstybės įstaigų bei pavienių asmenų. Tai dar kartą patvirtina Tarybos reikalingumą bei jos efektyvų darbą.

Bendradarbiavimas su apskričių bei savivaldos institucijomis

Surengtas bendras Etninės kultūros globos tarybos ekspertų, Apskričių ir savivaldybių bei etnografinių regionų, visuomeninių organizacijų atstovų pasitarimas, kuriame buvo aptartas Vidaus reikalų ministerijos apskričių reformos koncepcijos projektas. Pasitarime taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J.Rimšelis ir nacionalinio saugumo komiteto narys S.Buškevičius.

Sutarta, kad vykdant apskričių reformą bei formuojant naujus administracinius centrus – regionus, bus atsižvelgta į Etninės kultūros Regionų komisijos išvadas bei visuomenės pageidavimus, kuriuose yra siūloma regionus formuoti atsižvelgiant į krašto kultūrines tradicijas, istorinį – etnokultūrinį paveldą bei Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas. Minėtais klausimais organizuota diskusija Lietuvos Radijo I programos laidoje “Proskyna”.

Surengtas bendras Tarybos ir Savivaldybių asociacijos atstovų susirinkimas. Svarstyti klausimai:

  1. Dėl Tarybos ir Savivaldybių asociacijos bendradarbiavimo sprendžiant savivaldos ir regioninės plėtros klausimus.
  2. Dėl Etninės kultūros globos tarybos ekspertų pagalbos savivaldos institucijoms įgyvendinant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą bei vykdant Savivaldos įstatymu merui paskirtas funkcijas etninės kultūros puoselėjimo srityje.
  3. Sutarta, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo, Vidaus reikalų ministerijos bei kitų įstaigų ar organizacijų organizuojamuose pasitarimuose Regioninės politikos formavimo ir Lietuvos teritorinės administracinės reformos klausimais, reikšti bendrą nuomonę dėl naujų savivaldos regionų sudarymo, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės konstitucinę sąrangą bei istorinį – etnokultūrinį paveldą.
  4. Sutarta dėl bendrų diskusijų regioninės plėtros klausimais rengimo apskrityse ir savivaldybėse.

Bendradarbiavimas su Valstybine lietuvių kalbos komisija

2001 m. kovo mėn. Su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertais aptartos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatos įgyvendinant parengtą Etninių vietovardžių išsaugojimo ir svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis programą. Sutarta vietoje svetimžodžio “regionas” siūlyti naudoti lietuvišką žodžio atitikmenį “sritis”, taip pat pasiūlyta atsižvelgti į istoriko, Etninės kultūros globos tarybos eksperto akademiko A.Tylos nuomonę – kaip galima svetimžodžio “regionas”lietuvišką atitikmenį vartoti žodį “žemė”.

Bendradarbiavimas su Mokslo taryba

2001 m. kovo mėn. Mokslo tarybos posėdyje aptartas Vyriausybės vykdomas valstybinių įstaigų restruktūrizacijos projektas. Pateiktos Etninės kultūros globos tarybos Švietimo ir mokslo ekspertų komisijos išvados minėtu klausimu. Minėtu klausimu surengta bendra Mokslo tarybos ir Etninės kultūros globos tarybos bendra diskusija Lietuvos Radijo laidoje “Proskyna”. Dalyvavo: Mokslo tarybos pirmininkas K.Makariūnas ir Tarybos narys V.Gontis, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas R.Astrauskas ir Tarybos narė B.Stundžienė.

Bendradarbiavimas su Lietuvos radijo ir televizijos taryba

Bendrame susitikime su LRT pirmininku bei generaliniu direktoriumi aptartos etninės kultūros sklaidos visuomenės informavimo priemonėse perspektyvos bei sąlygų, mažinančių tautos kultūrai žalingos masinės kultūros įtakos, sudarymo klausimai. Susitarta dėl bendro sutarties projekto sudarymo bei Etninės kultūros globos tarybos ekspertų pagalbos rengiant etninės kultūros laidas bei sudarant naują LRT eterio kanalą.

Bendradarbiavimas su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais

Aptartos bendradarbiavimo galimybės tobulinant tradicinių amatų ir verslų puoselėjimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad tradiciniai amatai yra itin jautri smulkaus ir vidutinio verslo sritis, susitarta rūpintis, kad būtų išsaugota PVM taikymo tvarka teisės aktuose tradicinių amatų kūriniams.

Bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis

Kadangi nemaža Tarybos narių dalis yra mokslo ir studijų institutų moksliniai bendradarbiai, todėl bendradarbiavimas su minėtomis institucijomis vyksta nuolat.

2001 m. Taryba pradėjo aktyvų bendradarbiavimą su Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkais. Universiteto siūlymu Taryba apsvarstė bei su pastabomis pritarė minėtos institucijos parengtai Etnokultūros specializacijos studijų programai. Universitetas įsitraukė į Tarybos inicijuojamų dviejų valstybinių programų rengimą: Valstybinę etninės kultūros plėtros ir Etnografinių kaimų išlikimo.

Vilniaus pedagoginis universitetas patvirtino Tarybos Švietimo ir mokslo ekspertų komisijos parengtą ir Tarybos aprobuotą “Etninės kultūros mokytojo specializacijos” programą. Susitarta ateityje bendradarbiauti kitais etninės kultūros specialistų rengimo klausimais.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Dalyvauta tarptautinėje konferencijoje Liubline (Lenkija).

Su Lenkijos Seimo Kultūros ir informacijos komiteto pirmininko pavaduotoju bei kitais valstybės institucijų pareigūnais bei ekspertais susitarta dėl bendradarbiavimo etninės kultūros klausimais bei dėl galimos Etninės globos tarybos pagalbos kuriant etninės kultūros globos sistemą Lenkijoje. Lenkijos pusei pageidaujant susitarta organizuoti Lenkijos delegacijos priėmimą Vilniuje 2002 m..

Susitikimas su Švedijos ekspertais Vilniuje

Švedijos liaudies meno ir tradicinių amatų ekspertų vizito Vilniuje metu aptartos bendradarbiavimo su Švedijos ekspertais galimybės bei švedų pagalba Etninės kultūros globos tarybai konsultuojant šiais klausimais: 1) tradicinių amatų ir verslų apsaugos bei plėtojimo sistemos tobulinimas; 2) tradicinių amatų puoselėjimo regionuose būdai; 3) valstybės teikiama pagalba tradicinių dirbinių gamintojams: tradicinio gaminio rinkos kainos nustatymas dalyvaujant valstybės samdomam ekspertui. Minėtais klausimais sutarta surengti tarptautinį seminarą.

Bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis

Daug pasiūlymų dėl bendradarbiavimo sulaukta iš Tarybos ir UNESCO surengtos tarptautinės konferencijos – “Etninė kultūra trečiajame tūkstantmetyje”.

Į Tarybą kreipiamasi su prašymais konsultuoti rengiant teisės aktus, reglamentuojančius etninės kultūros apsaugą. Prašymus pateikė Vengrija, Baltarusija, Čekija, Ukraina, Lenkija ir kt.

Bendradarbiavimas su Lietuvos teisingumo ministerija

Išanalizuota teisinė bazė, reglamentuojanti Etninės kultūros subjektų licencijavimo tvarką. Sutarta teikti pasiūlymus teisės aktams, kurie padėtų užtikrinti itin jautrios smulkaus ir vidutinio verslo rūšies – tradicinių amatų ir verslų apsaugą ir tęstinumą.

Bendradarbiavimas su Lietuvos autorių teisių ginimo agentūra – LATGA

Svarstyti etninės kultūros subjektų autorinių teisių apsaugos klausimai. Sutarta dėl Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimo, sukuriant Autorinių teisių apsaugos įstatymą subjektams, plėtojantiems etninės kultūros gyvąją tradiciją.

Taryba bendradarbiauja su visomis Etninės kultūros globos taryboje atstovus turinčiomis valstybės valdymo institucijomis, valstybinėmis įstaigomis, mokslo ir mokymo institutais bei visuomeninėmis organizacijomis. Taip pat bendradarbiaujama su apskritimis ir savivaldybėmis etninės kultūros valstybinės globos klausimais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Finansinė ataskaita

FINANSINĖ VEIKLA

2001 m. finansinės ataskaitos suvestinė lentelė

(Lt)

Eil. Nr.

Rodikliai

Patvirtinta 2001 m. sąmatoje

Finansuota

Išlaidos

Ekonomija nuo finansavimo

1.

Paprastosios išlaidos

282200

156200

153922,48

2277,52

 

Sekretoriato darbo užmokestis,

103700

50150

50150,00

 

 

Įmokos soc. draudimui

32000

15500

15500,00

 

 

Kitos išlaidos iš viso:

146500

90550

88272,48

2277,52

 

Tame skaičiuje:

 

 

 

 

 

1) Apmokėjimas už posėdžius Tarybos nariams, įskaitant apmokėjimą už Tarybos ir Ekspertų komisijų posėdžius (kartu su įmokomis soc. draudimui)

 

 

32293,50

 

 

2) Apmokėjimas pagal autorines sutartis)

 

 

6915,51

 

 

 

 

 

 

 

2.

Nepaprastosios išlaidos (ilgalaikiam turtui įsigyti)

56800

46800

46712,00

88,00

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso biudžeto lėšų

339000

203000

200634,48

2365,52

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

UNESCO finansuota programa

39840

39840

35869,37

 

 

Programos tęsimas 2002 m. (vykdomi baigiamieji darbai)

 

 

3970,63

 

2001 m. sausio 16 d. patvirtintoje Etninės kultūros globos tarybos 2001 m. išlaidų sąmatoje Tarybos veiklai buvo numatyta 346,0 tūkst. Lt. Nepaprastosioms išlaidoms (ilgalaikiam turtui įsigyti) asignavimai neskirti.

2001 m. eigoje sumažinus asignavimus 2% bei išlaidų sąmatą tikslinant, paprastosioms išlaidoms patvirtinta 282,2 tūkst. Lt, nepaprastosioms išlaidoms – 56,8 tūkst. Lt .

Realiai Etninės kultūros globos taryba pradėta finansuoti 2001 m. birželio 1 d. Taryba gavo 59,9 % patvirtintų 2001 metų asignavimų. Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 50,2 tūkst. Lt (48,4%); įmokoms į socialinio draudimo fondą – 15,5 tūkst. Lt (48,5%); kitoms išlaidoms iš viso 88,3 tūkst. Lt (60,2%), iš jų 39,2 tūkst. Lt sumokėta Tarybos nariams ir ekspertams; ilgalaikio turto įsigijimui – 46,7 tūkst. Lt (82,2%).

Kadangi LR Vyriausybė ilgai nesprendė patalpų skyrimo Tarybai klausimo, Tarybos sekretoriatas negalėjo pilnaverčiai funkcionuoti: priimti į pareigas darbuotojų, įrengti jiems darbo vietų, buvo sunku reguliariai organizuoti Tarybos bei Ekspertų komisijų posėdžius.

Nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka Tarybai suteikė patalpas. Šiose patalpose įrengtos trys darbo vietos etatiniams darbuotojams. Reguliariai vyksta Tarybos bei Ekspertų komisijų posėdžiai.

 

 

 

Apmokėjimo tvarka

PATVIRTINTA

Etninės kultūros globos tarybos

Direktoriaus

2001 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.09-11

ETNINĖS KŪLTŪROS GLOBOS TARYBOS NARIŲ IR EKSPERTŲ ATLYGINIMO UŽ DARBĄ TARYBOJE TVARKA

I. Bendroji dalis

    1. Etninės kultūros globos tarybos (toliau vadinama- Taryba) nariams už Tarybos posėdžius bei posėdžius ekspertų komisijose, už atliekamas ekspertizes, rengiamus projektus, susijusius su etninės kultūros klausimais, taip pat papildomų konsultantų darbas yra apmokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. VIII-1848 “Dėl etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo” IV skyriaus 17 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimu “Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo”, Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, 2001m. spalio 11 d. Tarybos nutarimu Nr. 3.

II. Apmokėjimas už darbą

1. Vienos posėdžio valandos įkainis yra 33,60 Lt (įkainis apskaičiuotas, remiantis LR Vyriausybės 1991 11 23 nutarimo Nr. 483 priedėlyje nustatytais keoficientais, Tarybos narį prilyginant vyresniajam mokslo darbuotojui, turinčiam mokslo laipsnį arba (docentui) magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą).

2.Vieno Tarybos posėdžio trukmė yra 3,5 val.

3. Apskaičiuojant atlyginimą už darbą, nustatomi šie valandinio įkainio koeficientai:

1) Tarybos pirmininkui -4;

2) Tarybos pirmininko pavaduotojams -2,5;

3) Tarybos nariams -1.

4. Už darbą ekspertų komisijoje mokama:

1) Ekspertų komisijų pirmininkui už 3 val. (valandos įkainis 33,60 Lt);

2) Ekspertų komisijų nariams už 1 val. (valandos įkainis 33,60 Lt).

5. Tarybos nariams ir ekspertams, kurie yra viešojo administravimo valstybės tarnautojai (karjeros, politinio pasitikėjimo, įstaigų vadovai) už darbą Taryboje ir ekspertų komisijose nėra mokama (išskyrus už kūrybinį darbą).

6. Tarybos nariams – regioninių tarybų atstovams kas ketvirtį raštu pateikus Tarybai situacijos analizę regione, kas prilyginama ekspertizei, apmokama pagal autorines sutartis.

7. Iki kiekvieno mėnesio 28 d. Tarybos administracijai pateikiamas Tarybos pirmininko patvirtintas einamojo mėnesio Tarybos narių, dalyvavusių Tarybos darbe, sąrašas. Sąraše turi būti kiekvieno Tarybos nario ir (ar) ekspertų komisijos nario, dalyvavusio Tarybos ir (ar) ekspertų komisijos posėdžiuose, parašas. Šio sąrašo pagrindu apskaičiuojamas atlyginimas Tarybos nariams.

8. Tarybos narių ir ekspertų kelionės į posėdžio vietą išlaidos atlyginamos prie atlygio už darbą Taryboje pridedant 40 Lt, jei į posėdį reikia važiuoti iki 100 km, 70 Lt – iki 250 Lt, 90 Lt – daugiau kaip 250 km.

9. Išmokėjimas vykdomas administracijos vadovo įsakymu patvirtinus atlyginimų sumas. Atlyginimo už darbą Taryboje sumos apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 8 straipsnį. Nuo šio atlyginimo apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir pervedamos į Socialinio draudimo fondo biudžetą.

10. Atliktos ekspertizės, pateiktos išvados ir parengti projektai prilyginami kūrybiniam darbui ir apmokami pagal autorines sutartis. Atsiskaitant su autoriais pagal autorines sutartis, remiamasi atliktų darbų, atitinkančių autorinės sutarties sąlygas, priėmimo aktu. Autorinis atlyginimas apmokestinamas pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 16 ir 17 straipsnius

 

 

 

Lankomumas

Tarybos posėdžių lankomumo lentelė

Vardas, pavardė

Posėdžiai

2000 08 21

2000 09 20

2000 10 18

2000 11 15

2000 12 20

2001 01 17

2001 02 21

2001 03 14

2001 04 18

2001 05 23

2001 06 20

2001 09 26

2001 10 10

2001 10 31

2001 11 28

2001 12 19

Rimantas Astrauskas

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

16

Irena Čepienė

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

14

Vitas Daniliauskas

+

 

+

 

+

+

 

 

+

 

 

+

 

 

 

 

6

Stasys Gutautas

 

 

+

 

 

+

 

+

 

 

 

+

 

 

 

 

4

Jonas Jučas

 

 

 

 

 

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

Petras Kalnius

+

 

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

 

+

 

 

12

Genovaitė Kimbrienė

Jonas Ramonas

 

 

 

+

+

 

 

+

 

+

+

 

 

 

 

 

5

--------------------------pakeitė G.Kimbrienę,deleguotas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų nuo 2001 m. spalio 15 d.

Libertas Klimka

+

+

 

 

+

+

 

+

+

+

+

+

 

 

 

 

9

Virginija Kondratienė

+

+

+

+

+

+

+

+

 

+

+

+

+

+

+

+

15

Birutė Kulnytė

Elvyda Lazauskaitė

+

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

+

 

 

 

 

1

----------------------------1 pakeitė B.Kulnytę, deleguota Lietuvos nacionalinio muziejaus nuo 2001 m. kovo 19 d.

Ina Marčiulionytė

 

 

 

 

 

+

 

 

 

+

+

+

 

 

 

 

4

Marcelijus Martinaitis

 

+

+

 

+

+

+

+

 

+

+

+

+

+

+

 

12

Jūratė Palionytė

+

 

 

+

+

 

+

+

+

+

+

 

 

 

 

 

8

Milda Ričkutė

+

 

+

 

+

 

+

+

 

 

 

+

+

+

 

 

8

Jonas Rudzinskas

+

+

+

+

+

+

+

 

+

+

+

+

+

+

+

+

15

Bronė Stundžienė

+

 

+

+

+

+

+

+

 

+

+

+

 

 

 

 

10

Onutė Suncovienė

Vygantas Čaplikas

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

9

---------------------

3

pakeitė O.Suncovienę, deleguotas Dzūkų krašto draugijos nuo 2001 m. spalio 10 d.

Vida Šatkauskienė

+

+

+

+

+

+

+

+

 

+

+

+

 

 

 

 

11

Valdemaras Šimėnas

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

12

Jonas Trinkūnas

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

14

Dalia Urbanavičienė

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

+

16

Vitlija Vasiliauskaitė

 

 

+

 

+

+

 

 

 

 

 

+

 

+

 

 

5

Rasa Vasiliauskienė

+

+

+

 

+

+

+

+

+

+

+

 

+

+

+

+

14

Ramunė Vėliuvienė

+

 

+

 

 

+

+

+

+

+

+

+

+

+

 

 

11

Angelė Vyšniauskaitė

 

+

+

+

+

+

+

 

+

+

+

+

+

 

+

+

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pabaiga

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

2000 08 21 – 2001 12 31

ATASKAITĄ PARUOŠĖ

TARYBOS PIRMININKAS

RIMANTAS ASTRAUSKAS

DIREKTORĖ

VIRGINIJA KONDRATIENĖ

VILNIUS, 2002 01 16

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 07 15.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2001 metų ataskaitos

LR Seimas