Lietuvos Respublikos Seimas

N. Steiblienės komandiruotės į Kazachstano Respubliką 2002 06 08-13 d. ataskaita

2002 m. birželio 11-12 d. Alma Atoje vyko tarptautinis seminaras “Kovos su korupcija Vidurinėje Azijoje būdai ir metodai”, kurią organizavo Jungtinių Tautų Organizacijos Vystymo programos Europos skyrius.

Lietuvos respublikos Seimą seminare atstovavo Antikorupcijos komisijos pirmininkė N. Steiblienė.

Seminare taip pat dalyvavo Kazachstano, Kirgizijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos, Tadžikistano valstybinių institucijų, Transparency International ir Jungtinių Tautų Organizacijos atstovai.

Seminarą atidarė Kazachstano Respublikos Prezidento patarėjas, prezidentinės komisijos kovai su korupcija, pirmininkas S. Tokpakbajevas.

Seminaro metu buvo aptartos dvi pagrindinės temos: pirmoji – horizontalaus poveikio priemonės ir strategijos kovojant su korupcija ir antroji – valstybinių institucijų vaidmuo kovoje su korupcija.

Šios temos buvo nagrinėjamos darbo grupėse, kuriose buvo dalinamasi sukaupta patirtimi, analizuojamos įvairios problemos ir klausimai, tokie kaip kovos su korupcija smulkiajame ir vidutiniame versle Centrinėje ir Rytų Europoje priemonės, valstybės institucijų vaidmuo šiame procese, administracinės reformos įtaka kovai su korupcija, strateginiai šios kovos būdai, visuomenės bendradarbiavimas su valdžios institucijomis.

N. Steiblienė seminaro metu perskaitė pranešimą apie Lietuvos Seimo kontrolierių instituciją. Ji kalbėjo apie Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių institucijos veiklos principus, jų priimamų sprendimų reikšmę žmogaus teisių užtikrinimui ir korupcijos prevencijai, taip pat pristatė Seimo Antikorupcijos komisijos veiklos sritis. Pateikiame pagrindines N. Steiblienės mintis:

“Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga yra tarptautinės ombudsmenų institucijų sistemos grandis. Šios sistemos – parlamentinių demokratijų sudedamosios dalies – atsiradimas buvo ir yra susijęs su poreikiu ginti žmogaus teises nuo neigiamos arba neteisėtos ir nusikalstamos valstybinės valdžios ir valdymo, savivaldybių administracijų, jų vykdomųjų institucijų darbuotojų veiklos, kai ji pasireiškia įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimu ir biurokratizmu.

Demokratinio pasaulio valstybių bendrija žmogaus teisių apsaugos problemoms skiria daug dėmesio. Tačiau ne paslaptis, kad apie ombudsmenų darbą, apie būdus, kuriais ginamos žmogaus teisės, buvusios Sovietų Sąjungos šalių, taip pat ir Lietuvos, visuomenė, mažai ką težinojo.

Seimo kontrolierių (arba ombudsmenų) įstaigą Lietuvoje buvo numatyta įkurti 1992 metais priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Įstaiga įkurta 1994 metais Seimui priėmus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą, o pradėjo darbą 1995 metais patvirtinus jos statutą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierių sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau institucijos įvykdo apie pusę ombudsmenų rekomendacijų.

Ombudsmenų įstaigų veikimo būdas ir ypatingas tuo, kad neturėdamos valstybinės prievartos priemonių, veikdamos tarp parlamentų ir visų kitų valstybinio valdymo grandžių, šios institucijos veikia išimtinai autoriteto jėga. Parlamentams tai kelia priedermę užtikrinti įstaigoms paramą kontroliuojant vykdomosios valdžios struktūras ir gerinant jų darbą bei santykius su valstybės gyventojais, o kontrolieriams – pareigą laiku informuoti parlamentą apie žmonių reakciją į valdžios veiksmus.

Operatyviai gaudama tiesioginę informaciją iš valstybės gyventojų skundų apie piliečių teisių padėtį, pati institucija skirta valstybės valdymo kokybei gerinti, sąlyčio taškams tarp valstybės ir piliečių ieškoti. Dėl šių užduočių Seimo kontrolierių įstaiga gali veikti efektyviai ir naudingai visai šalies visuomenei tik esant sąlygoms, būtingoms teisinei valstybei, kai visos valstybinio mechanizmo grandys geranoriškai ir atsakingai nagrinėja kontrolierių iškeltas problemas. Akivaizdu, kad korumpuotos valdžios grandys stengiasi ignoruoti pasiūlymus, jei nemato, kad į juos laiku ir principingai reaguoja parlamentas, o žinios apie kontrolierių darbą nepasiekia plataus šalies gyventojų rato.

Be abejo, pagrindinis Seimo kontrolierių veiklos tikslas – tiriant pažeidimus ginti žmogaus teises. Tačiau tirdami pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo atvejus, Seimo kontrolieriai prisideda ir prie korupcijos prevencijos bei išaiškinimo, nes šie reiškiniai tarpusavyje susiję ir jų negalima aiškiai atriboti. Ombudsmeno ištirti ir pripažinti pagrįstais skundai dėl pareigūnų piktnaudžiavimo yra, kaip taisyklė, perduodami teisėsaugos institucijoms įvertinti, ar pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.

Nors ketvirtadalis Lietuvos gyventojų netiki kovos su korupcija sėkme, likusieji mano, kad su ja reikia kovoti. Be abejo, kova su korupcija nebus efektyvi be visuomenės paramos, pilietiškumo, aktyvumo antikorupcinėje veikloje, pasipriešinimo korumpuotiems tarnautojams, o žmonės turi galimybę reikšti nepakantumą šiems reiškiniams ir kreipdamiesi į Seimo kontrolierių įstaigą, kurios sprendimus galima laikyti ir korupcijos poveikio priemone.

Pažymėčiau, kad ypač svarbu vienyti visų institucijų pajėgas plėtoti antikorupcinę veiklą. Analizuojant kokios institucijos vykdo tokią veiklą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad pas mus, kiek man žinoma, vienoje iš nedaugelio šalių, funkcionuoja gana reta (unikali) sistema, kai antikorupcinę veiklą vykdo įvairių lygių valdžios institucijos, tarp jų ir Seimas, t.y.:

- ombudsmenai, gindami žmogaus teises, atlieka prevencinį, šviečiamąjį darbą,

- specialiosios tarnybos, teisėsauga vykdo baudžiamąjį persekiojimą,

- įstatymų leidėjas per savo struktūras (taip pat ir Antikorupcijos komisiją) kontroliuoja vykdomąją valdžią.

Mūsų parlamente veikianti Antikorupcijos komisija, kuriai vadovauju, bendradarbiauja su Seimo kontrolieriais, dažnai piliečiai panašiais klausimais skundžiasi ir Seimo kontrolieriams, ir mūsų komisijai, kurios veiklos sritys yra platesnės nei antikorupcinė veikla. Šios komisijos uždaviniai yra nagrinėti korupcijos ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, analizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių sprendimus, sudarančius sąlygas ne tik korupcijai, bet ir kitiems nusikaltimams ir teisės pažeidimams ūkio ir finansų sistemose, teikti pasiūlymus dėl teisės aktų priėmimo ir tobulinimo, korupcijos, ekonominių ir finansinių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų užkardymo ir prevencijos.”

Apžvelgiant seminaro rezultatus, galima teigti, kad Azijos valstybių, dalyvavusių tarptautiniame seminare, atstovai pakankamai abejingai reaguoja į tokios institucijos, kaip ombudsmenai, reikalingumą. Be to, korupcijos jie nesieja nei su žmogaus teisėmis, nei su demokratijos procesu, nei su rinkos ekonomika. Jų manymu, su korupcija puikiai gali kovoti komisijos kovai su korupcija, esančios prie Prezidento administracijos.

Baigiantis seminarui su Jungtinių Tautų Organizacijos ir Transparency International atstovais buvo aptarta galimybė Lietuvoje surengti du tarptautinius seminarus: pirmąjį - šių metų rudenį apie muitinių darbą antikorupciniu požiūriu, o antrąjį - ateinančią žiemą apie lobizmą.

Jei su Transparency International Lietuvos skyriaus pagalba pavyktų įgyvendinti šiuos sumanymus, būtų galima teigti, kad komandiruotė į Kazachstaną būtų naudinga plečiant bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis ir Transparency International, bei pasidalinant patirtimi kovojant su korupcija ir su tuo susijusiais klausimais.

Nijolė Steiblienė




Naujausi pakeitimai - 2002 07 09.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   KAZACHSTANAS

LR Seimas