Lietuvos Respublikos Seimas

Informacija apie komiteto posėdį

2002 m. liepos 1 dieną Ekonomikos komiteto posėdyje:

 

1.SVARSTYTA:

Geležinkelio transporto kodekso 3, 14, 19, 20, 22, 32, 33, 34, 35, 38, 51, 57, 58, 62, 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas IXP-1706 ES.

NUSPRĘSTA(bendru sutarimu):

1. Projekto svarstyme daryti pertrauką.

 

2.SVARSTYTA:

Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas IXP-1703 ES.

NUSPRĘSTA("už" balsavo 10 komiteto narių):

1.Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgus į Seimo Teisės departamento išvadą, ir komiteto išvadai.

2. Pasiūlyti pagrindiniam (Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitetui išnagrinėti ir įvertinti pateiktus pasiūlymus bei tuos pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė:

- Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 punktą ir išdėstyti jį taip:

“5. Karinė įranga – technika ir jos komponentai, technologijos, programinė įranga, ginklai, amunicija bei jos dalys, sprogmenys, specialiai sukurti ar modifikuoti kariniams tikslams”.

3. Komiteto paskirtas pranešėjas: R.Sinkevičius.

 

3. SVARSTYTA:

Seimo narės N.Steiblienės 2002-06-25 d. pasiūlymai Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui IXP-1490(3SP)

NUSPRĘSTA:

PASIŪLYMO TURINYS

KOMITETO NUOMONĖ

1. Pagal Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalį viešosios įstaigos yra priskiriamos viešiesiems juridiniams asmenims – t.y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys. Tačiau kai kurios šio Projekto nuostatos nepilnai atitinka CK nuostatoms, pavyzdžiui, pagal CK 2.60 straipsnio 1 dalį, įsteigti viešąjį juridinį asmenį gali valstybė, priimdama atitinkamą įstatymą, ar, jeigu įstatymai numato, kitą teisės aktą, taip pat savivaldybė, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, jeigu įstatymai tai numato, priimdamos atitinkamą teisės aktą, tačiau Projekto 4 straipsnyje toks viešosios įstaigos steigimo pagrindas nenumatytas.

Pasiūlymui nepritarti.

Civilinis kodeksas nustato kelias alternatyvias galimybes viešajam juridiniam asmeniui steigti. Kadangi viešąją įstaigą gali steigti bet kurie fiziniai ir juridiniai asmenys, labiausiai tinkamas steigimo modelis šiai viešojo juridinio asmens teisinei formai yra, kai sudaroma steigimo sutartis (aktas) ir priimami įstatai. Pasiūlyme nurodyti steigimo būdai tinkami kitiems viešiesiems asmenims, t.y. biudžetinėms įstaigoms bei valstybės ir savivaldybių įmonėms, steigti.

 

 

2. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešajai įstaigai neleidžiama neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, tačiau suponuoja galimybę valstybės ar savivaldybės viešajai įstaigai perduotą turtą perduoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui (net nesusijusiam su tos viešosios įstaigos veikla). Todėl ši nuostata ydinga antikorupciniu požiūriu.

Pasiūlymui pritarti.

3 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

“2) neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį.”

3. Antikorupciniu požiūriu ydinga tai, kad viešosios įstaigos steigimo sutartyje nebūtina nurodyti viešosios įstaigos veiklos sritis ir tikslus (Projekto 5 straipsnis), kadangi būtent steigimo sutartyje steigėjai (pvz. valstybės ar savivaldybės institucijos) prisiima tam tikrus turtinius ir neturtinius įsipareigojimus, steigiant viešąją įstaigą. Todėl nelogiška ir valstybiniu požiūriu ydinga, kad valstybė ar savivaldybė prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus steigiant viešąją įstaigą, nenurodant jos steigimo tikslų ir veiklos sričių. Pažymėtina, kad galiojančioje Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijoje numatyta, kad steigimo sutartyje būtina nurodyti viešosios įstaigos veiklos sritis ir tikslus.

Pasiūlymui pritarti.

5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

“1. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, jų atstovų vardai ir pavardės);

2) viešosios įstaigos pavadinimas;

3) viešosios įstaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai;

4) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;

5) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

6) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

7) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai;

8) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka; 9) steigimo sutarties sudarymo data.”

4. Projekto 7 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti kitiems asmenims dalininko teises. Pritariame Teisės departamento pastabai, kad ši nuostata suponuoja galimybę valstybės ar savivaldybės institucijų kaip įnašą perduotą turtą, o tiksliau teises į jį perleisti kitiems viešosios įstaigos dalininkams, pavyzdžiui, fiziniams asmenims. Tokia nuostata ydinga antikorupciniu požiūriu.

Pasiūlymui pritarti.

Pasiūlymas analogiškas Seimo nario V.Karbauskio pasiūlymui, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė.

7 str. 6 dalies redakcija yra tokia: “6. Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė

5. Projekte nepagrįstai atsisakyta galiojančiame Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą. Pažymėtina, kad, jei valstybė, savivaldybė ar jos institucijos yra viešosios įstaigos dalininkės, arba viešajai įstaigai yra skirta valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų, valstybė ar savivaldybė, turi konstitucinę teisę tikrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas jos turtas, panaudojamos jos biudžeto lėšos (tam yra įkurtos specialios kontrolės institucijos: Valstybės kontrolė, savivaldybės kontrolieriai). Valstybės ar savivaldybės turto naudojimo kontrolės nebuvimas ydingas antikorupciniu požiūriu.

Pasiūlymui pritarti.

Pasiūlymas analogiškas Seimo nario J.Razmos pasiūlymui, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė. 11 str. 3 dalies redakcija yra tokia: “3. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą

6. Projekte nepagrįstai atsisakyta galiojančiame Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad, jeigu valstybės ir vietos savivaldos institucija viešajai įstaigai suteikia turtą panaudos pagrindais, turi būti sudaroma sutartis, kurioje nurodoma tokio turto naudojimo paskirtis, sąlygos, naudojimosi juo terminai ir turto savininko turtinės bei neturtinės teisės. Šios nuostatos atsisakymas suponuoja galimybę valstybės ar vietos savivaldos institucijai perduoti valstybės ar savivaldybės turtą viešajai įstaigai, nenumatant, kokiam tikslui tas turtas bus naudojamas ir atsisakant galimybės įtakoti perduoto turto valdymą. Tai ydinga antikorupciniu požiūriu.

Pasiūlymui nepritarti

(svarstymo Ekonomikos komitete metu iniciatorė šį pasiūlymą atsiėmė).

Panaudos sutartį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.629-6.643 straipsniai.

Kadangi pagal panaudos sutartį perduotas turtas išlieka panaudos davėjo nuosavybė, panaudos davėjas negali būti laikomas viešosios įstaigos dalininku, nes šis turtas nėra įnašas. Turtas šiuo atveju valdomas ir naudojamas pagal panaudos sutarties sąlygas.

Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus reglamentuoja kiti įstatymai.

 

7. Projekte nepagrįstai atsisakyta galiojančiame Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad viešoji įstaiga iš valstybės ir savivaldybių biudžetų gautas lėšas laiko viešosios įstaigos atskiroje lėšų sąskaitoje (nors Projekte numatyta, kad lėšas gautas kaip paramą, viešoji įstaiga laiko atskiroje sąskaitoje ir naudoja paramą suteikusio asmens nurodytiems tikslams) . Šios nuostatos atsisakymas apsunkins valstybės ir savivaldybės biudžeto tikslinių asignavimų panaudojimo kontrolę, kas būtų ydinga antikorupciniu požiūriu.

Pasiūlymui nepritarti.

Biudžeto asignavimų valdytojo sąvoką apibrėžia Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnis. Pagal šį įstatymą asignavimų valdytoju gali būti valstybės institucijos ir įstaigos. Vadinasi, viešoji įstaiga negali būti asignavimų valdytoja ir todėl negali betarpiškai gauti biudžeto asignavimų. Ji, esant būtinybei, gali vykdyti tik valstybės ir savivaldybių asignavimų valdytojų užsakymus.

 

8. Projekto 16 straipsnyje numatyta, kad sprendimui pertvarkyti viešąją įstaigą į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš valstybės biudžeto, priimti reikalingas Finansų ministerijos pritarimas, išskyrus atvejus, kai sprendimą viešąją įstaigą pertvarkyti į biudžetinę įstaigą priima Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, Konstitucinis Teismas, Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad viešosios įstaigos reorganizavimas į biudžetinę įstaigą yra susijęs su papildomomis biudžeto lėšomis, o biudžeto įstatymo priėmimo ir keitimo procedūrą detaliai reglamentuoja įstatymai, apie tai yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Biudžeto papildymui yra reikalingas Vyriausybės pritarimas, nebent Seimas pats nurodytų papildomo finansavimo šaltinius. Visiškai nesuprantama, kodėl Projekte išskirta Prezidentūra (net ne Respublikos Prezidentas) bei teismai, kadangi jokie įstatymai nenumato, kad teismai galėtų būti viešųjų įstaigų steigėjai (tai sunkiai suderinama su jų statusu bei pagrindine funkcija – teisingumo vykdymu), bet nenurodyta savivaldybės taryba, kuri privalo turėti teisę savarankiškai apsispręsti dėl jos įstaigų teisinio statuso. Dėl šios nuostatos buvo Teisės departamento pastaba, bet į ją nebuvo atsižvelgta.

Pasiūlymui pritarti

16 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

“3. Sprendimui pertvarkyti viešąją įstaigą į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš valstybės biudžeto, priimti reikalingas Finansų ministerijos pritarimas, išskyrus atvejus, kai sprendimą viešąją įstaigą pertvarkyti į biudžetinę įstaigą priima Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, Konstitucinis Teismas ar Aukščiausiasis Teismas

9. Projekto 19 straipsnyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucija, iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtai viešajai įstaigai perdavusi turtą panaudos pagrindais, visuotiniame dalininkų susirinkime turi sprendžiamojo balso teisę, jeigu tai buvo nustatyta turto panaudos sutartyje. Valstybiniu ir antikorupciniu požiūriu ydinga galimybę dalyvauti viešosios įstaigos valdyme sieti su konkrečiomis panaudos sutarties nuostatomis, kadangi valstybė ar savivaldybė, perdavusi savo turtą viešajai įstaigai turi turėti galimybę įtakoti viešosios įstaigos valdymą, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo nurodyta panaudos sutartyje. Pažymėtina, kad daug šiuo metu veikiančių viešųjų įstaigų valstybės ir savivaldybės turtą valdo įsakymų ar kitų individualaus pobūdžio teisės aktų, kuriais buvo perduotas turtas, pagrindu.

Pasiūlymui nepritarti.

Projekto 19 straipsnio 1 dalis skirta tik viešųjų įstaigų, įsteigtų pagal galiojantį įstatymą, tęstinumui užtikrinti. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo galiojančio įstatymo nurodytomis sąlygomis panaudos sutartys negalės būti sudaromos.

Panaudos sutartį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.629-6.643 straipsniai.

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 07 03.
Rasa Ona Duburaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Ekonomikos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas