Lietuvos Respublikos Seimas

Transliuotojai sunerimę dėl jų veiklą reglamentuojančių įstatymų

Liepos 2 d. pranešimas VIR

 

Antradienį Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas susitiko su Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentu Pauliumi Kovu. Susitikime dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Algirdas Kunčinas, Seimo narys Vytautas Kvietkauskas, Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Tomas Barakauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Juozas Zalatorius ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Gintaras Songaila.

Aptarti aktualiausi transliuotojų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimo projektai. P.Kovas ir G.Songaila išreiškė savo nuogąstavimus dėl Telekomunikacijų įstatymo naujos redakcijos projekto. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą Ryšių reguliavimo tarnybos vadovą skiria Respublikos prezidentas premjero teikimu, tačiau Vyriausybė yra pateikusi įstatymo pataisą, nustatančią, kad šios tarnybos vadovo skyrimas būtų Vyriausybės prerogatyva. Tai, P.Kovo ir R.Songailos nuomone įneštų ir tam tikros sumaišties ir prieštarautų Europos komisijos rekomendacijoms.

A.Kunčinas susitikimo dalyvius informavo, kad Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, prieš keletą dienų svarstęs šią Vyriausybės pateiktą pataisos projektą, nusprendė jam nepritarti ir Seimui siūlyti palikti tarnybos vadovo skyrimą prezidento kompetencijai.

Aptarta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto iniciatyva dekomercializuoti ir depolitizuoti Lietuvos radiją ir televiziją (LRT). Lietuvos radijo ir televizijos asociacija pritaria tokiai komiteto nuostatai ir kelia klausimą: ar turėtų visuomeninis transliuotojas dalyvauti reklamos versle? Pasak G.Songailos, LRT atėjimas į reklamos rinką su iš valstybės biudžeto gaunamais 35 milijonais, stato į nelygios konkurencijos sąlygas komercines televizijas. Jo nuomone, LRT turi gauti pakankamą valstybės finansavimą ir pasilikti sau tik rėmimo reklamą. Europos praktika rodo, kad kai kuriose šalyse visuomeniniam transliuotojui komercinė reklama draudžiama arba ribojama. LRT reklama iš esmės neturi jokių apribojimų. Reikalavimas, kad reklama sudarytų ne daugiau 10 proc. LRT laidų trukmės, yra joks ribojimas, nes net komercinės televizijos tokio reklamos kiekio netransliuoja.

Seimo Pirmininko nuomone, šie klausimai yra susiję su papildomus LRT finansavimu, tad galėtų būti sprendžiami tik gavus daugumos Seimo narių pritarimą, todėl jis pažadėjo visa tai aptarti su Seimo frakcijomis ir premjeru.

Seimo Spaudos tarnyba




Naujausi pakeitimai - 2002 07 02.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Pranešimai žiniasklaidai  >   2002 metai

LR Seimas