Lietuvos Respublikos Seimas

2002 06 17 Aplinkos apsaugos komiteto posėdis

Komitetas pritarė 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IXP-1677 aplinkosauginei daliai ir siūlo papildomai numatyti finansavimą:

1. Aplinkos ministerijos vykdomos Pesticidų atliekų tvarkymo programos papildomam finansavimui - 675 tūkst. litų.

Aplinkos ministerija š.m. gegužės mėnesį paskelbė tarptautinę apklausą dėl galimybės nukenksminti pesticidų atliekas Vakarų Europos šalyse esančiuose pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Gauti pasiūlymai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Danijos įmonių, turinčių patirti tokių problemų sprendime tarptautiniu mastu, sudaro sąlygas galutinai išspręsti Lietuvoje susikaupusių pesticidų atliekų problemą laikantis Bazelio konvencijos reikalavimų. Preliminari 1 tonos nukenksminimo kaina sudaro apie 1300 Eurų arba apie 4500 Litų. Galutinė kaina paaiškėtų paskelbus konkursą ir gavus konkrečius pasiūlymus.

Š.m. biudžete numatyta skirti 300 tūkst. litų pesticidų atliekų tvarkymui Tauragės apskrityje. Siekiant išspręsti šios apskrities problemas, o taip pat Telšių rajono problemą (kuri visiems gerai žinoma), reikėtų dar šiais metais išvežti iš Lietuvos Respublikos nukenksminti apie 150 tonų pesticidų atliekų. Tai kainuotų apie 675 tūkst. litų.

2. Aplinkos ministerijos vykdomos Valstybinės aplinkos monitoringo programos finansavimui - 250 tūkst. litų

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nuo 1993 metų vykdo aplinkos monitoringą. Norint užtikrinti nacionalinius bei tarptautinius poreikius aplinkos informacijai, nuo 1999 m. aplinkos kokybės stebėjimai vykdomi pagal naują Valstybinę aplinkos monitoringo programą, parengtą 1999 - 2004 metams, kuriai 1998 m. liepos 1 d. protokolu Nr. 27 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įgyvendindama Asociacijos su Europos Sąjunga sutarties įsipareigojimus aplinkos sektoriuje Lietuva, kaip ir kitos asocijuotos Rytų Europos šalys, įsitraukė į Europinį keitimosi aplinkos informacija tinklą, kuriam teikiama informacija bei duomenys taip pat gaunami aplinkos monitoringo vykdymo metu.

2002 m. Valstybinės aplinkos monitoringo programos veiksmų plane įtrauktoms priemonėms nepakanka 2002 m. per atskirų įstaigų – AM Jungtinio tyrimų centro, Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos, mokslo įstaigų, vykdančių valstybinį aplinkos monitoringą – biudžetus bei pagal Nacionalinę acquis priėmimo programą paskirtų lėšų (iš viso – 720 tūkst. litų). Dėl išaugusių finansinių sąnaudų, ypač įdiegiant automatizuotą oro kokybės stebėjimo stočių tinklą ir dėl 2002 m. numatytų dalies lėšų žemės dangos palydovinių fotonuotraukų dešifravimui visos Lietuvos mastu (CLC 2000 projektui, kurį, kaip prioritetinį, 50% kofinansuoja Europos Komisija), susidarė 250 tūkst. litų trūkumas oro, vandens, kraštovaizdžio, kompleksinio ekosistemų monitoringo darbams atlikti bei aplinkos informacinei sistemai palaikyti. Ši suma būtina, siekiant bent minimaliai išlaikyti Valstybinės aplinkos monitoringo programos darbų apimtis 2002 m.

 

VAMP dalis

Papildomai reikalingos lėšos (Lt)

1.

Oro monitoringas

27 000

2.

Vandens monitoringas

75 000

3.

Kraštovaizdžio monitoringas

100 000

4.

Kompleksiškas ekosistemų monitoringas

23 000

5.

Aplinkos informacinė sistema

25 000

Viso priemonėms

250 000

3. Aplinkos ministerijos vykdomų Teritorijų planavimo darbų finansavimui - 455 tūkst. Lt.

Vadovaujantis LRV 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemonių planu, bei vykdant ministerijai pavestas funkcijas, numatyta atlikti teritorijų planavimo darbų, finansuotinų dar 2002 m. iš valstybės lėšų:

- teisinės bazės teritorijų planavimo reglamentavimui dokumentų kūrimas - 100 tūkst. Lt;

- teritorijų planavimo duomenų banko ir registro kaupimas ir tvarkymas - 60 tūkst. Lt;

- Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio teritorijų plėtros projektas (2002 m darbų etapui) - 70 tūkst. Lt;

- Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos pasienio regiono plėtros projektas (2002 m. darbų etapui) - 75 tūkst. Lt;

- Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienio teritorijų plėtros projektas ( 2002 m. darbų etapui) - 75 tūkst. Lt;

- Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijų plėtros projektas (2002 m. darbų etapui) - 75 tūkst. Lt;

Viso: 455 tūkst. Lt.

2002 m biudžeto projekte šiems darbams lėšų neskirta. Negavus lėšų šiems projektams būtų sulaukta neigiamų pasekmių. Būtini Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo duomenų banko ir registro kaupimo ir tvarkymo darbai, jų nefinansuojant atsilieka. Nevykdomi Teritorijų planavimo įstatymo keliami reikalavimai dėl operatyviojo planavimo bei susidaro kliūčių vykdant ministerijai pavestas funkcijas šioje srityje.

Be to, visi pasienių teritorijų plėtros projektai yra įtraukti į LRV programą. Tuo būdu jų nepradėtas finansavimas 2002 m. grėstų LRV programos savalaikiam vykdymui.

Visi šie darbai taip pat susiję su Lietuvos integracija į ES ir NATO. Lietuvos Respublikos pasienio teritorijos bus svarbios kai išorinės ES pasienių teritorijos (su Rusija ir Baltarusija) bei vidinės ES sienos (su Lenkija ir Latvija). Todėl svarbu jau dabar turėti šių teritorijų plėtojimą su kaimyninėmis šalimis koordinuojančius dokumentus.

4. Aplinkos ministerijos Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo teritorijų planavimo srityje šalių bendrųjų išlaidų kofinansavimui užtikrinti - 30 tūkst. Lt

Baltijos jūros regione šalių (taip pat Lietuvos Respublikos) valstybinės institucijos, kurių kompetencijai yra priskirtas teritorijų planavimas, bendradarbiauja šioje srityje jau nuo 1992 m.

Šio bendradarbiavimo metu buvo parengti tokie dokumentai, kaip "Baltijos jūros regiono vizija ir strategijos 2010" (trumpiau - VASAB2010), "Baltijos jūros pakrantės zonos teritorijų planavimo bendros rekomendacijos", specialus teritorijų planavimo skyrius Baltijos jūros regiono "Darbotvarkės-21" dokumente ir kiti šaliai ir Baltijos jūros regionui reikšmingi darbai. Šis vaisingas bendradarbiavimas - tai drauge viena iš svarbių priemonių pasirengiant ES narystei (tarp 11 partnerių yra 4 šalys-ES narės).

Pradiniame šio bendradarbiavimo periode visas šalių bendrąsias išlaidas padengdavo "turtingesnės" regiono šalys - partnerės.

1994 m. gruodžio 7-8 d. 3-oje Baltijos jūros regiono ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą konferencijoje šalys sutarė dėl Erdvinio planavimo komiteto įkūrimo ir sekretoriato bendrų išlaidų bei bendrų priemonių padengimo šalių įnašais. Tačiau iškart tai darė tik Vakarų partneriai (jau nuo 1995 m.). Po to iš Rytų partnerių nuo 1996 m. prisidėjo Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija buvo kviečiamos padaryti tą pat. Estija nuo 1999 m. pradėjo įnešinėti tokius indėlius (sumą, atitinkančią 8 tūkst. USD). Tai daro ir dabar.

2001 09 20-21 d. Vokietijoje, Vismare vykusioje ministrų konferencijoje šalių bendras sutarimas dėl šalių prisidėjimo šiuo klausimu buvo įtrauktas į ministrų konfederacijos deklaraciją.

Skaičiuojant, kaip aptarta, pagal Baltijos valstybių tarybos principus, Lietuvos metinis indėlis bendroms išlaidoms padengti turi būti 8 tūkst. EUR (30 tūkst. Lt).

Prašome skirti reikiamą sumą Lietuvos indėlio apmokėjimui.

5. Aplinkos ministerijos institucinių gebėjimų stiprinimui - 490 tūkst. Lt

1. Dokumentų tvarkymo sistema

Preliminari kaina: 100 tūkst. Lt

Pagrindimas: Elektroninė dokumentų tvarkymo sistema yra informacinė sistema, kuri pagerina dokumentų srautų valdymą institucijoje. Dokumentų tvarkymo sistemos skirtos rinkti, kaupti, sisteminti duomenis apie organizacijoje gaunamą, apdorojimą, parengiamą korespondenciją ir vidinius dokumentus bei su jais susijusius veiklos procesus. Sistema leidžia efektyviai organizuoti personalo veiklą, skirti užduotis ir kontroliuoti jų įvykdymą, turėti išsamią informaciją apie dokumentų ir veiklos procesų aktualias būsenas, terminus, perspektyvas, resursus. Norint užtikrinti efektyvų Aplinkos ministerijos darbą yra būtina modernizuoti dabar naudojamą Aplinkos ministerijos dokumentų tvarkymo sistemą.

2. Geografinių informacinių sistemų (GIS) programinės įrangos atnaujinimas bei patobulinimas

Preliminari kaina: 80 tūkst. Lt

Pagrindimas: Geografinės informacinės sistemos užtikrina su aplinka susijusios informacijos operatyvų valdymą. Sistema sudaro galimybes analizuoti, vertinti bei prognozuoti aplinkos taršą bei faktinę aplinkos įvairių aplinkos komponentų (gamtos išteklių, bioįvairovės, kraštovaizdžio) būklę. GIS priemonės yra pripažintos, kaip vienas efektyviausių aplinkos kokybės valdymo įrankių. Norint efektyviai panaudoti GIS priemonės aplinkos kokybės valdyme yra būtina modernizuoti bei atnaujinti dabartines Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų GIS sistemas.

3. Serverinės kompiuterinės įrangos atnaujinimas bei patobulinimas

Preliminari kaina: 30 tūkst. Lt

Pagrindimas: Šiuo metu ministerijos serverinės įrangos pajėgumai siekiant užtikrinti dabar funkcionuojančių sistemų saugumą ir patikimumą nėra pakankami, todėl yra būtina modernizuoti dabartinę serverinę įrangą.

4. Kompiuterinės ir programinės įrangos atnaujinimas bei patobulinimas

Preliminari kaina: 100 tūkst. Lt

Pagrindimas: Aplinkos ministerijos darbuotojų naudojama kompiuterinė įranga yra morališkai pasenusi. Dėl lėšų trūkumo daugelis kompiuterių ministerijoje yra senesni kaip 5 ir daugiau metų todėl yra poreikis nors iš dalies atnaujinti dabartinę kompiuterių bazę (modernizuoti apie 20 AM darbo vietų).

5. Informacijos valdymo bei IT specialistų tobulinimas

Preliminari kaina: 20 tūkst. Lt

Pagrindimas: Norint užtikrinti efektyvų informacijos apie aplinką valdymą bei sudaryti sąlygas efektyviam informacinių sistemų bei technologijų administravimui, yra būtina tobulinti Informacijos valdymo bei IT specialistus Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose institucijose. Šiuo metu yra gyvybiškai svarbus bent minimalus informacijos specialistų žinių tobulinimas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą esamų sistemų funkcionavimą.

6. Aplinkos ministerijos personalo kompiuterinio raštingumo tobulinimas

Preliminari kaina: 50 tūkst. Lt

Pagrindimas: Šiuo metu efektyvus personalo užduočių vykdymas yra neįsivaizduojamas be kompiuterinių žinių. Kompiuterinių žinių lygis aplinkos ministerijoje yra nepakankamas. Siekiant efektyviai spręsti aplinkos problemas būtina tobulinti personalo kompiuterinį raštingumą.

7. Visuomenės prieinamumo prie informacijos apie aplinką panaudojant Interneto technologijas plėtimas

Preliminari kaina: 60

Pagrindimas: Siekiant stiprinti visuomenės dalyvavimą priimant problematiškus aplinkai sprendimus, būtina pagerinti jos prieinamumą prie informacijos apie aplinkos būklę. Interneto technologijų panaudojimas aplinkos būklės duomenų (taršos šaltinių, bioįvairovės, gamtinių išteklių) bazių pateikimui visuomenei yra viena iš efektyviausių šiuolaikinių informacijos teikimo priemonių.

8. Telekomunikacijų sistemos modernizavimas

Preliminari kaina: 50

Pagrindimas: Aplinkos ministerijos telekomunikacijos šiuo metu yra tobulinamos, tačiau dabartinės skiriamos lėšos yra nepakankamos. Yra būtinas papildomas finansavimas telekomunikacijų tobulinimui, siekiant užtikrinti efektyvų aplinkos kokybės valdymą.

Bendra būtinų investicijų suma: 490 tūkst. Lt

6. Žemės ūkio ministerijos Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro vykdomai programai "Lašiša 1997-2010" - 1798 tūkst. Lt

Įgyvendinant ES bendrąją žuvininkystės politiką ir pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) reikalavimus 1997 metų IBSFC sesijos patvirtintą veiksmų planą "Lašiša 1997-2010", laukinių lašišų produkciją numatoma padidinti ne mažiau kaip iki 50 procentų natūralaus jų produktyvumo ir siekiama, kad būtų atkurtos jų populiacijos tose upėse, kuriose yra tinkamos sąlygos joms veistis. Šis planas, kaip vienas iš prioritetų įtrauktas į Baltijos jūros regiono dienotvarkės 21 amžiui "Baltija 21" veiksmų programą. Įgyvendinant šią programą, 1998 metais buvo patvirtinta "Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programa ir veiksmų planas, kuriame buvo numatyta kasmet išauginti ne mažiau kaip po 250 tūkstančių šios rūšies žuvų jauniklių. Šiuo tikslu, 1998 metais su Danijos karalystės pagalba Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žeimenos filiale buvo pastatytas lašišų inkubavimo cechas, tačiau jo pajėgumai tik iš dalies tenkina žuvų jauniklių poreikį. Dėl šios priežasties 2000 metais pradėta šių žuvų mailiaus paauginimo cecho statyba, bet jo užbaigimui trūksta lėšų. Iškilo grėsmė, kad Lietuva gali neįvykdyti tarptautinių žuvivaisos įsipareigojimų. Dėl to mūsų valstybei gali būti sumažinta lašišų žvejybos kvota Baltijos jūroje, nes jos mastas siejamas su konkrečiu valstybės indėliu gausinat šių žuvų populiaciją. Gali būti skirtos kitos žvejybą ribojančios sankcijos.

Minėto projekto užbaigimui trūksta 1798 tūkst. litų. Prašome atsižvelgti į pateiktus argumentus ir, rengiant 2002 metų biudžeto patikslinimo projektą, numatyti reikalingą finansavimą iš .

7. Kauno miesto vandenvalos įmonės I eilės statybos užbaigimui - 3400 tūkst. Lt.

Kauno miesto vandenvalos įmonės I eilės statyba pradėta 1991 metais. Statybos darbai buvo finansuojami iš Lietuvos Respublikos biudžeto, Privatizavimo fondo, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos, SIDA, PHARE, Suomijos aplinkos apsaugos ministerijos subsidijų, Kauno miesto savivaldybės gamtos apsaugos fondo lėšų. 2000 m. liepos mėn. I eilės statyba priduota į eksploataciją, tačiau liko neužbaigti esantys sąmatoje Marvelės gatvės ir krantinės statybos darbai. Marvelės gatvė ir krantinė buvo pradėta statyti 1992 metais, tačiau, esant nepakankamam finansavimui, darbai buvo sustabdyti. Nebaigus pradėtų gatvės ir krantinės statybos darbų būtinas objekto konservavimas.

Valstybės investicijų 2002-2004 metų programoje Kauno miesto vandenvalos įmonės I eilės statybai 2002 metais skirta tik 750 tūkst. litų. Tai suma, kuria buvo sumažintas 2001 metų finansavimas.

Prašome rasti galimybę, tikslinant šių metų II pusmečio biudžetą, skirti 3 400 tūkst. litų pilnam Kauno miesto vandenvalos įmonės I eilės statybos užbaigimui.

Siūlome išvardintų projektų ir programų finansavimą numatyti iš valstybės rezervo bei privatizavimo fondo arba kitų šaltinių lėšų.

Komitetas pritarė Seimo nutarimo "Dėl Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus- rezervato statuso pakeitimo, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato ribų pakeitimo ir ribų plano patvirtinimo" projektui IXP-1630.

Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (IXP-1584) ES svarstymą Komitetas tęs kitame posėdyje.

Komitetas pritarė papildomiems H.Žukausko pasiūlymams Pajūrio juostos įstatymo projektui IXP-1596(2).

Komitetas pritarė Henriko Žukausko pasiūlymui pakeisti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsnio papildymo, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto IXP-1611, 23 straipsnyje pakeitimui, įrašant vietoje "priėmimas naudoti" - "statinio pripažinimas tinkamu naudoti".




Naujausi pakeitimai - 2002 06 20.
Vida Katinaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Aplinkos apsaugos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas