Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba konferencijoje "Žmogaus teisės Lietuvoje: Situacijos įvertinimas ir veiksmų planas” 2002 06 18

Birželio 18 d. pranešimas VIR

 

GERBIAMOSIOS KONFERENCIJOS DALYVĖS IR DALYVIAI, VIEŠNIOS IR SVEČIAI,

Šiandien šioje salėje mes kartu su Jumis pradedame vieną iš svarbiausių renginių ruošiant fundamentalų dokumentą - Žmogaus teisių veiksmų Lietuvoje planą.

Pranešimas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje jau parengtas ir Jūs šioje konferencijoje pateiksite paskutinius vertinimus ir pasiūlymus. Džiugu, kad prie kulminacijos artėja didžiulis darbas, kurį prieš metus man teko garbė pradėti su Jungtinių Tautų Vystymo Programos įgaliota atstove, gerbiama ponia Cihan Sultanoglu pasirašant Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų plano projektą.

Džiaugiuosi, kad į Pranešimo rengimą buvo įtraukti ne vien valdžios įstaigų specialistai. Didesnę dalį rengėjų ir vertintojų sudarė mokslininkai, o taip pat gausių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Žmogaus teisių veiksmų Lietuvoje planas ir sėkmingas jo įgyvendinimas yra labai reikšmingi Lietuvai ir ne tik jai.

Lietuvos valstybė visada, išskyrus okupacijos laikotarpius, buvo orientuota į vakarietišką žmogaus teisių apsaugos tradiciją. Vos atkūrus Nepriklausomybę, 1992 m., Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų žmogaus teisių chartijos dokumentų. Ratifikuota Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o šiuo metu intensyviai deriname savo teisės sistemą su Europos Sąjungos teise.

Vakarų demokratijos ir teisinės valstybės standartų perėmimas yra labai svarbus ir reikalingas, tačiau jis ne taip lengvai atneša teigiamus vaisius. Visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad didelė dalis gyventojų mano, kad jų žmogaus teisės yra pažeidžiamos.

Tokia visuomenės nuomonė mus verčia susimąstyti, ar nėra pavojaus, kad sparti mūsų teisės integracija į Vakarų teisę gali virsti formaliu procesu, ar nepadidės atotrūkis tarp mūsų integruojamos teisės reikalavimų ir faktinės žmonių padėties.

Be abejo, turime atsižvelgti į tai, kad istoriškai taip susiklostė, jog Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse valstybėse realūs, totalitarinio valdymo metų paveikti visuomeniniai santykiai atsilieka nuo sparčiai atnaujinamos teisės. Juk įstatymus lengviau pakeisti, nei gyvenimą.

Tačiau nei Lietuva, nei kitos posovietinės valstybės neturėtų leisti, kad atotrūkis tarp realybės ir sparčiai vakarėjančios teisės taptų toks gilus, jog žmonės iš viso nusiviltų teise ir teisinės valstybės idėja.

Manau, kad būtent to atotrūkio ir to nusivylimo pavojaus sumažinimas ir yra pagrindinis žmogaus teisių veiksmų Lietuvoje plano uždavinys.

Žinoma, plane bus vietos priemonėms, skirtoms naujų tarptautinių sutarčių žmogaus teisių srityje ratifikavimui. Tačiau, mano nuomone, labai reikšmingi bus tie veiksmai, kurie bus nukreipti į jau ratifikuotų tarptautinių sutarčių įgyvendinimą ir mūsų teisėje jau išreikštų žmogaus teisių ir teisinės valstybės standartų realizavimą praktikoje.

Užbėgti už akių nusivylimui teisinės valstybės standartais bet kurioje valstybėje, reiškia užbėgti sąlygoms, kurios palankios ekstremizmui ir terorizmui. Todėl Lietuvos valstybė yra labai suinteresuota, kad žmogaus teisių veiksmų planas būtų ne trumpalaikis, o numatytų pastovaus veikimo priemones. Manau, kad jo įgyvendinimu Lietuvoje ir perkėlimu į kitas valstybes yra suinteresuota ne tik mūsų šalis, bet visos demokratijos idealus išpažįstančios valstybės.

Žinoma, Lietuvai vienai būtų sunku finansuoti šio projekto įgyvendinimą. Todėl mes labai dėkingi Jungtinių tautų vystymo programai už jau suteiktą ir būsimą paramą kuriant ir įgyvendinant žmogaus teisių veiksmų planą.

Baigdamas savo pasisakymą noriu palinkėti visiems konferencijos dalyviams sklandaus darbo ir konstruktyvių pasiūlymų, dar labiau prisidedant prie visaverčio žmogaus teisių gynimo užtikrinimo.

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 06 18.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas