Lietuvos Respublikos Seimas

Vytenio Povilo Andriukaičio komandiruotės į Rusijos Federaciją 2002 m. gegužės 29-31 dienomis ataskaita

Š.m. gegužės 29-31 dienomis, LR Seimo valdybai 2002 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 895 pritarus mano komandiruotei, dalyvavau Maskvos Aukštojoje ekonomikos mokykloje surengtoje tarptautinėje konferencijoje “Euroatlantinė integracija ir Rusija po rugsėjo 11-osios”. Konferenciją surengė Asociacijos demokratijoms apjungti ir Tarptautinių integracijos studijų Euroatlantinis institutas.

Konferenciją atidarė Jevgenijus Jasinas, buvęs Rusijos Ekonomikos ministras, Robertas Hunteris, buvęs JAV ambasadorius NATO, ir Vladimiras Lukinas, Rusijos Dūmos Pirmininko pavaduotojas.

Iš centrinės Europos valstybių dalyvavo Jirii Pehe, buvęs Čekijos Respublikos Prezidento Vaclavo Havelo patarėjas, Liubomiras Ivanovas, Bulgarijos Užsienio reikalų ministro patarėjas ir aš (dalyvių sąrašas pridedamas).

Jevgenijus Jasinas, atidarydamas konferenciją, pabrėžė, kad jo įsitikinimu su rugsėjo 11-ąja užsibaigė ne tik šaltojo karo epocha, bet pasibaigė ir Rusijos bei NATO šalių dešimtmetį trukęs blaškymasis. Dabar svarbu, kad naujas fundamentalus ryšys tarp Vladimiro Putino ir Vakarų būtų stiprinamas, kad žingnis po žingsnio būtų užmiršta, tai, kas buvo bloga.

Robertas Hunteris taip pat akcentavo naujos kokybės gimimą tarp NATO ir Rusijos, pabrėžė, jog atsivėrė didelė zona ilgalaikių bendrų interesų, kurie tik stiprins euroatlantinę integraciją “nuo Vankuverio iki Vladivostoko”. Robertas Hunteris akcentavo ir ekonominę šio suartėjimo naudą Rusijai. “Kas jums naudinga ekonomiškai, bus suteikta” (turėta mintyje NATO šalių ir ES pagalba). Robertas Hunteris iškėlė kovos su tarptautiniu terorizmu svarbą visoje euroatlantinėje erdvėje, įtraukiant į vieningų veiksmų programas operatyvinės informacijos apie teroristus pasikeitimą, bendrų veiksmų koordinavimą, energetinių projektų įgyvendinimą, siekiant nepriklausomybės nuo Saudo Arabijos ir Irano bei Irako naftos ir dujų šaltinių ir t.t.

Vladimiras Lukinas akcentavo euroatlantizmo strategijos svarbą įveikiant “šaltojo karo” pasekmes, nacizmo ir komunizmo epochų palikimą, atsikratant nepilnavertiškumo kompleksų, nebijant prisipažinti, jog Rusija – ne supervalstybė, bet ir ne kažkokia nepilnavertė euroazijinė valstybė. “Rusija, kaip ir Amerika, yra Europos kultūros dalis”. Ir reikia tai labai aiškiai suprasti. Rusija turi tapti organine XXI amžiaus valstybe su racionalia elgsena, aiškiu apsisprendimu, o ne maskuojanti kažkokį “bizantiškumą viduje, europietiškumą išorėje”. Dėl to ir jos stojimas į NATO tiek politine, tiek karine prasme žingsnis po žingsnio yra visiškai aiškus ir logiškas, po dešimties metų blaškymosi ir “rusiško” kelio ieškojimo. Aišku, tai sunkus ilgalaikis uždavinys, kuris bus nevienareikšmiškai sutinkamas Rusijos visuomenėje, bet kitos alternatyvos – tik tuščiažodžiavimas. Vladimiras Lukinas pateikė Kinijos pavyzdį, kaip sektiną Rusijai: “китайский путь вхождения в Европу”. Vladimiras Lukinas sveikino ir Rusijos bei Europos Sąjungos suartėjimą, bet labai kritikavo ES poziciją dėl Kaliningrado srities. Jis bandė pravesti paralelę tarp Nikolajaus Chruščiovo ir Vakarų, kai buvo susitarta dėl Vakarų Berlyno, ir siūlė grįžti prie bevizio režimo Kaliningrado sričiai nustatymo.

Tokiai Vladimiro Lukino pozicijai nepritarė kitas pranešėjas - Ivanas Rybkinas, buvęs Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius. Jis pabrėžė būtinybę Rusijai integruotis į NATO ir ES. Akcentavo, jog būtina suprasti ES ir šalis kandidates, kai jos nepritaria “šaltojo karo” reliktui – “beviziams koridoriams”, ir matyti naujus sprendimų būdus. Ivanas Rybkinas akcentavo, kad Rusija turi stoti į NATO dviem etapais, pradžioje politiniame lygmenyje, po to - kariniame, ir suartėti su ES. Tokiu stojant į NATO pavyzdžiu jis pateikė Prancūziją. Prancūzija išstojo iš NATO karinių struktūrų, bet pasiliko NATO politinėse struktūrose. Ivano Rybkino nuomone, Rusijai reikėtų elgtis kiek kitaip: pirma įstoti į politines struktūras, o po to jau ir į karines.

Konferencijoje buvo suorganizuotos puikios teminės diskusijos ir videokonferencija, kurioje tiesiogiai dalyvavo Rusijos, Ukrainos ir JAV specialistai. Ypač svarbi buvo Strobo Talbotto pozicija. Jis išdėstė Rusijos ir NATO suartėjimo institucinius, prevencinius (kovos su terorizmu) ir ekonominius-karinius bendradarbiavimo faktorius, pabrėždamas, jog ryškėja Euroatlantinio-ramiojo-vandenyno aljanso kontūrai. Jo nuomone, svarbu į šį aljansą įtraukti ir Japoniją, Australiją, Naująją Zelandiją. Negalima ignoruoti Kinijos, Indijos ir Pakistano teisėtų interesų. Būtent šia kryptimi artimiausiais dešimtmečiais turėtų būti plėtojama euroatlantinė integracija. O dabartiniame etape Strobo Talbotto nuomone yra labai svarbi NATO plėtra ir realiai asocijuota Rusijos narystė NATO. Strobas Talbottas pabrėžė NATO plėtros svarbą euroatlantinėje integracijoje. Baltijos šalių ir vidurio Europos šalių būvimas NATO yra logiška naujos euroatlantinės integracijos kryptis. Daugelis Rusijos kalbėtojų nepasisakė prieš NATO plėtrą. Tik vienas kalbėtojas – Sergejus Markovas, akcentavo, kad Latvijos ir Estijos nereikėtų priimti į NATO, nes jose rusų atžvilgiu vykdoma apartheido politika. Man teko griežtai oponuoti šiai jo pozicijai, paneigiant jos pagrįstumą.

Reikia pabrėžti aukštą dalyvių profesionalumą, įsigilinimą į savo sritis, argumentacijos lygį. Dalyvavo ir politikai-praktikai, ir akademinių sluoksnių atstovai, o taip pat Rusijos užsienio reikalų ministerijos atskirų skyrių pareigūnai. Diskusijų klausėsi didelis būrys akademinio jaunimo.

Aš skaičiau pranešimą pirmojoje teminėje diskusijoje “Nauji faktoriai Rusijos ir Vakarų santykiuose po rugsėjo 11-osios”. Pranešimo santrauką anglų ir rusų kalbomis pridedu. Diskusijos iššaukė klausimus ir dėl mūsų integracijos į NATO ir į ES, ir dėl Kaliningrado srities padėties po ES ir NATO plėtros. Atsakiau, kad Kaliningradas gali tapti puikiu Rusijos ir ES bei Rusijos ir NATO bendradarbiavimo pavyzdžiu. Teminėse diskusijose buvo nagrinėjama euroatlantizmo istorinė raida ir šiandieniniai pagrindai, NATO plėtra ir jos ateitis, Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio ateitis – ar kolektyvinė gynyba, ar kolektyvinis naujas saugumas, kova su tarptautiniu terorizmu, naujos technologijos ir galimybė kurti naujo tipo masinio naikinimo ginklus ir t.t. Ypač išsiskyrė Jurijaus Borko, Europos instituto Europos integracijos direktoriaus pasisakymas, kuriame jis išdėstė koncepciją, jog Rusijai su ES reikia siekti vieningos ekonominės erdvės, bet ne Rusijos stojimo į ES. Ta kryptis, pranešėjo nuomone, būtų pati produktyviausia. Rusijoje pastebima darbo etikos stoka, naujo valdymo ir naujų žmogiškųjų santykių stygius, todėl artimiausius 25 metus Rusija nebus pasiruošusi stojimui į ES. Be to, Rusija turi ir specifinių santykių Vidurinėje Azijoje, su Kinija, Tolimuosiuose Rytuose, Kaukaze, o tai nėra priimtina Europos Sąjungai. Tad geriausia alternatyva būtų - vieningos ekonominės erdvės su ES kūrimas.

Konferencijos organizatoriai pažadėjo atskiru leidiniu išleisti šios konferencijos medžiagą ir atsiųsti ją renginio dalyviams.

Pridedu kai kuriuos konferencijos referatus. Manau, kad jie gali būti naudingi Seimo Užsienio reikalų komitetui, NATO reikalų komisijai bei kitoms Lietuvos institucijoms.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis




Naujausi pakeitimai - 2002 06 11.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   RUSIJA

LR Seimas