Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Lietuvių kalbos žodyno parengimo ir išleidimo paminėjime 2002 06 11

Birželio 11 d. pranešimas VIR

 

Mieli kolegos Seimo nariai,

Garbūs svečiai, susirinkę šiandien į Seimo posėdžių salę ir atvykę iš užsienių todėl, kad esate neabejingi lietuviškam žodžiui.

Šie metai mums ypatingi. Tai didžiojo Lietuvių kalbos žodyno Pabaigtuvių metai.

Ypatingi jie ne vien Lietuvių kalbos institutui, ne vien visiems lietuvių kalbos tyrinėtojams.

Tai visų lietuviškai šnekančiųjų šventė. Šventė viso pasaulio kalbininkams, nes Lietuvių kalbos žodynas yra sunkiai pasveriamas ar kitaip išmatuojamas šaltinis visiems, net svetimtaučiams, kurie savo gyvenimą yra pašventę indoeuropeistikos ir baltistikos tyrimams.

Iš tiesų, tai vadinti tokius mokslo žmones svetimtaučiais yra kažkiek nejauku, nes dauguma jų moka lietuvių kalbą. Štai ir tarp šio posėdžio svečių yra Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto direktorius Jochenas Drangė, puikiai šnekantis lietuviškai.

Rengdami įvairius kalbos istorijos, istorinės gramatikos, leksikologijos, dialektologijos ir kitus darbus, Lietuvių kalbos žodyno medžiaga yra naudojęsi ir ją vertinę tokie indoeuropeistai ir baltistai kaip Endzelynas, Otrembskis, Toporovas, Šmalstygas, Murata, Pietro Dini, Nepokupnas ir daugelis kitų, kuriems lietuviškas žodis buvo ar yra kompasas jų moksliniuose darbuose.

Bet pirmiausia didysis Žodynas yra mūsų tautos, mūsų valstybės turtas. Ir todėl jo pabaigtuvės - tai LIETUVIŠKO ŽODŽIO ŠVENTĖ. Viena svarbiausių mūsų švenčių, nes

pirmiausia Buvo žodis.

Šiandien nelengva būtų pasakyti, kas ištarė tą pirmąjį žodį, nulėmusį tokio lygio ir tokios didžiulės apimties žodyno pasirodymą. Gal didysis anykštėnas Konstantinas ŠIRVYDAS, bemaž prieš 4 šimtus metų parengęs pirmąjį “Trijų kalbų žodyną” – lenkų, lietuvių ir lotynų. Ir nors žodynas buvo skirtas “besimokančiai jaunuomenei”, jis ir jo vėlesni leidimai daug prisidėjo prie lietuvių kalbos norminimo ir turtinimo, vadinasi, ir prie Žodyno, kurį mūsų kalbos mokslininkai šiemet užbaigė, atsiradimo.

O gal tą pirmąjį ŽODĮ ištarė Frydrichas Vilhelmas HAKAS, prieš 272 metus Rytprūsiuose sudaręs ir Halėje išleidęs “Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių žodyną” su lietuvių kalbos gramatika?.. Tai kas, kad jame buvo vos apie 4000 žodžių, pavartotų tik Naujajame testamente ir psalmėse, tačiau jais sėkmingai naudojosi vėlesni Mažosios Lietuvos leksikografai.

Paskui savo ŽODĮ tarė Jokūbas BRODOVSKIS. Mokytojaudamas Rytprūsiuose 1713-1744 m. jis parengė kur kas didesnį ir geresnį vokiečių-lietuvių kalbų žodyną. Jo rankraščiu naudojosi vėlesnieji kalbininkai ir tautosakininkai.

Vėliau tuose pačiuose Rytprūsiuose buvo išleisti Pilypo RUIGIO, Kristijono Gotlybo MILKAUS, Ferdinando NESELMANO, Frydricho KURŠAIČIO ir kitų parengti dvikalbiai žodynai.

 

Taigi, pirmiausiai buvo žodis, o Lietuvių kalbos žodynas, tas didžiausias lietuvių filologijos veikalas – jau kiek vėliau.

Ir tą svarbiausiąjį žodį 1902-aisiais, lygiai prieš 100 metų, ištarė jaunas Sankt Peterburgo meteorologinės observatorijos tarnautojas Kazimieras Būga, į korteles ėmęs užrašinėti kalbinę medžiagą. Tos kortelės ir tapo tvirtu pamatu kartotekai ir Žodynui.

Po Kazimiero Būgos mirties Lietuvių kalbos žodyno rengimo darbus perėmė Juozas Balčikonis. Jis paskelbė lietuviškų žodžių rinkimo sąjūdį, kuris iš esmės tęsiasi iki šiol. Ir tai, kad Lietuvių kalbos institute šiandien saugoma maždaug 5 milijonų lapelių kartoteka, yra šio sąjūdžio pasekmė.

Bet pirmiausia buvo Žodis. Tas žodis, kuris tapo penkiais milijonais žodžių!

Tačiau kai šiandien eini per Lietuvos didžiuosius miestus ir skaitai neonais rėkiančius nelietuviškus žodžius, imi mąstyti: negi tarp tų penkių milijonų nepavyko aptikti tinkamo lietuviško?..

O gal visai ne ten ėmėme žodžių korteles rinkti. Arba visai ne taip supratome Juozo Balčikonio raginimą?..

Lietuvių kalbos žodyną rašė kelios žodynininkų kartos. Po Juozo Balčikonio vyriausieji redaktoriai buvo Jonas Kruopas, Kazimieras Ulvydas, Vytautas Vitkauskas.

Lietuvių kalbos žodynas išugdė tokius leksikografus kaip Klementina Vosylytė, Ritutė Petrokienė, Irena Ermanytė, Sofija Kėzytė, Gertrūda Naktinienė. Jonas Paulauskas už nuopelnus Lietuvių leksikografijai buvo apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. Šiandien galime drąsiai teigti, kad Lietuvių kalbos žodynas sukūrė stiprią Lietuvos leksikografijos mokyklą.

Taigi šiandien norisi pareikšti didžiulę pagarbą visiems, kurie ne vienerius savo gyvenimo metus atidavė šiam Žodynui ir kurių šiandien jau nebėra tarp mūsų.

Ir nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie iki šiol saugo, tvarko ir gausina mūsų tautos dvasinį iždą – tuos penkis, Kazimiero Būgos pradėtus... milijonus.

Leiskite padėkoti visiems, kas tėvynę myli... ŽODŽIAIS...

Man regis, šiandien ta diena ir ta proga, kai garsi eilėraščio frazė “Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylim” keičia savo prasmę. Nes šios dienos kontekste ŽODIS YRA ŽYGIS. Netgi žygdarbis.

ŠIMTMEČIO ŽYGDARBIS, TRUKĘS ŠIMTMETĮ.

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 06 11.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas