Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko dalyvavimo 13-jame Europos Parlamento Prezidento susitikime su šalių dalyvaujančių plėtros procese Parlamentų pirmininkais gegužės 27-28 d. Rygoje, ataskaita

Susitikimas prasidėjo Europos Parlamento Vice-prezidento David Martin ir Latvijos Saeimo Pirmininko Janis Straume sveikinimo kalbomis, kuriose buvo apžvelgtas plėtros procesas ir dar laukiantys darbai, ir pasidžiaugta šalių kandidačių padarytu progresu. Pagrindinę diskusiją apie Europos Sąjungos plėtros procesą pradėjo Europos Parlamento Užsienio, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas Elmar Brok. Po jo pasisakymo visi dalyvaujantys Parlamentų pirmininkai ir delegacijų nariai turėjo progos pasisakyti. Lietuvos delegacijos vardu pasisakė Seimo Europos Reikalų komiteto narys Klemensas Rimšelis iškeldamas energetikos rinkos liberalizacijos klausimą. Pabrėždamas Europos Sąjungos solidarumo principą išreiškė tikėjimą, kad Ignalinos Atominės elektrinės klausimas bus sprendžiamas būtent remiantis šiuos principu ir derybų metu ir Lietuvai tapus ES nare (kalba pridedama).

Antroje diskusijos dalyje “Pagrindiniai Europos Sąjungos plėtros iššūkiai” pagrindinį pranešimą paskaitė Europos Parlamento pirmininkas Pat Cox. Po jo pasisakymo visi dalyvaujantys Parlamentų pirmininkai ir delegacijų nariai turėjo progos pasisakyti. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas savo pasisakyme akcentavo svarbiausius uždavinius iškylančius Europos Sąjungai – sanglaudos stiprinimą, integraciją ir demokratijos deficito mažinimą, bei įvairovės puoselėjimą (pasisakymas pridedamas). Seimo Pirmininkas taip pat pabrėžė Europos parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmens apibrėžimo svarbą jau Konvento metu. Baigdamas Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvos Seimas tikisi Europos Parlamento paramos Seimo biurui, kuris bus atidarytas prie Europos Parlamento jau spalio mėnesį.

Trečioje diskusijoje “Europos Ateities Konventas”, kuri įvyko gegužės 28 dieną, pagrindinį pranešimą skaitė Ispanijos Atstovų rūmų Vice-prezidente Margarita Mariskal de Gante Mirona ir Konvento nacionalinių parlamentų atstovas Konvento prezidiume Alojz Peterle. Po jo pasisakymo visi dalyvaujantys Parlamentų pirmininkai ir delegacijų nariai turėjo progos pasisakyti. Lietuvos delegacijos vardu savo pranešimą perskaitė Europos Konvento narys Rolandas Pavilionis. Pagrindinės pasisakymuos išsakytos mintys:

1. Nei viena šalis negali būti diskriminuojama nei tapusi šalimi nare, nei dabar.

2. Turi būti vienodas žemės ūkio politikos ir struktūrinių fondų traktavimas tam, kad šalys nesusidarytų klaidingų lūkesčių. Juk Biudžetas yra priimtas iki 2006 m.

3. 2004 m. rinkimams būtina labai rimtai rengtis.

4. Pasienio kontrolė - turi būti labai rimtas klausimas, susijęs su pasienio ruožo ilgiu. Tai šaliai, kurios pasienio ruožas ilgas, ta turės brangiau mokėti už savo saugumą.

5. Nuosavybės grąžinimas - tai klausimas susijęs su piliečių saugumo supratimu. Tai būtinas dalykas, nors ir sudėtingas.

6. Tikriausiai bus visur rengiamas referendumas dėl ES.

7. Airijos referendumas - sudėtingas klausimas.

8. Konvente dėl BSGP turime priimti bendras gaires.

9. Turime neuždaryti ES plėtros šiame etape.

10. Konventas - jame lygios teisės visoms šalims reikšti nuomonę.

11. Ar EP -ą gali pakeisti EK? EP negali būti paleidžiamas vienas. Jei EP paleidžiamas prieš laiką, tuomet ir ET ir EK turi būti paleistos.

12. Rytojaus Europa turi būti skaidresnė. O jei nebus EP nebus skaidrumo.

13. Parlamentarizmas yra Europos varomoji jėga. Svarbu užtikrinti Europos parlamentinės atskaitomybės grandinę.

14. Parlamentarai turi apjungti kuo daugiau žmonių, kad žinotume jog dirbame jiems.

15. Negalima stumti svarbiausių klausimų į pačią sprendimų pirėmimo pabaigą. EP turi priversti vyriausybę dirbti.

16. ES prezidentavimas - turi būti sudarytos galimybės visoms šalims, kad jos nebūtų pranašesnės vien už kitą.

17. Turime stiprinti bendrijos principą.

18. Labai svarbu taikyti solidarumo principą.

19. Išreikštas tikėjimas, kad plėtros pagreitis nesumažės. Sąjunga turi tapti žinių sąjunga.

20. Turime stiprinti EP autoritetą kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

21. Bendras bruožas kandidačių - ES politika, tai nebe užsienio politika, tai vidaus politika.

22. Europos politika turi didelę įtaką, bet pati politika šalyse kandidatėse dar neEuropėja.

23. Bulgarijos Nacionalinės Asamblėjos Vice-prezidentas Blagovest Sendov teigė, jog kai savo šalyje pasako, kad to reikalauja EP, tai tampa didžiausiu paskatinimu keisti įstatyminę bazę. O šalys, kurios tikrai bus pakviestos, ima kritikuoti esamą ES santvarką ar reikalavimus. Jo teigimu, Bulgarija net negalėtų įsivaizduoti, kas bus, kai Bulgarija nebus pakviesta įsilieti, nors ji viskam pritaria.

24. EP Vice-prezidentas. labai svarbu, kad Nacionalinis Parlamentas ir Europos Parlamentas turėtų dialogą. Kitais metais atidarysime Europos informacinius centrus, kad piliečiai galėtų gauti informaciją tiesiog iš EP.

25. EP Prezidento pasiūlymas šalims kandidatėms turėti stebėtojus Parlamento darbui tam, kad Parlamenai turėtų galimybę pasimokyti EP:

26. Stebėtojų teisės ir pareigos dar neaiškios nes dar EP nerado tam lėšų. Gal būt pasisakymo teisę stebėtojai turės tik komitetuose. Į jų pareigas įeis sekimas to kas vyksta EP ir informacijos teikimas į Nacionalinius Parlamentus.

27. Visos šalys Briuselyje galės kalbėti sava kalba.

28. 26. ES sprendimų skaidrumas bus sustiprintas tik sustiprinus nacionalinių parlamentų ir EP vaidmenį.

29. 27. Buvo pasiūlyta, kad, kai rengiamos direktyvos, nacionalinių parlamentų atstovai galėtų dirbti drauge su EP atitinkamais komitetais tam, kad aptartų EP dar nepriimtas direktyvas, ir turėtų galimybę jas taisyti. Tai sektorinių komitetų bendradarbiavimas. Jei naujas direktyvas žinotų iš anksto, tuomet jos lengviau būtų pritaikyti savo įstatymuose.

30. 28. Gali būti įsteigti laikinieji bendri komitetai.

31. 29. EP galėtų rengi pilietinės visuomenės vizitus į EP.

32. 30. Leisti Nacionalinių Parlamentų nariams jungtis prie EP intraneto.

33. 31. Labai svarbu EP-te įsitraukti į politinių grupių ir komitetų darbą.

34. 32. Būtina žinoti apie tai, kokioje Europoje piliečiai nori gyventi, kad užtikrintume nacionalinių interesų užtikrinimą.

Diskusijas apvainikavo priimtas bendras pareiškimas, kurioje pažymimas pasiryžimas baigti ES plėtrą iki 2004 metų. Jam taip pat sakoma, kad 2002 metai – politiškai lemiantys metai ES plėtros procese. Priimtame pareiškime siūloma siekti subalansuoto sprendimo, kuris paisytų derybų su šalimis kandidatėmis lygybės principo ir lemtų lygiavertę konkurenciją tarp dabartinių ir būsimų narių (tekstas pridedamas).

Seimo Pirmininko susitikimas su Europos Parlamento Pirmininku Pat Cox gegužės 27 dieną.

Susitikimo metu Seimo Pirmininkas išsakė savo susirūpinimą Kaliningrado Srities klausimu teigdamas, kad Rusijos pasiūlymas dėl tranzito – “transporto koridoriaus” per Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvai yra nepriimtinas. Europos Parlamento Pirmininkas pareiškė suprantąs problemos esmę ir Lietuvos jautrumą jai. Europos Parlamento Pirmininkas išreiškė nuostabą, kad Lietuva turi sunkumų gaunant leidimą atidaryti dar vieną konsulatą Kaliningrado Srityje, kai Latvija tokį leidimą jau yra gavusi.

Europos Parlamento Pirmininko manymu Lietuvos Seimo ir Kaliningrado Srities Dūmos Forumo diskusija, įtraukiant ir Maskvos atstovus sukurtų palankų klimatą teigiamų sprendimų priėmimui ir vyriausybiniame lygyje.

Abu pirmininkai sutarė inicijuoti procesą, kurio pasekoje būtų įneštas parlamentinis aspektas į Kaliningrado srities klausimo sprendimą. Tai galima būtų pradėti Lietuvos Seimo, Europos Parlamento, Lenkijos Seimo ir Rusijos Federacijos Dūmos bei Kaliningrado Srities Dūmos patarėjų lygyje bendrai aptariant klausimus ir ieškant visoms pusėms priimtinų sprendimo būdų.

Seimo Pirmininiko Artūro Paulauskos susitikimas su Rumunijos Senato pirmininku Nikolaes Vakaroiu, gegužės 27 dieną.

Susitikimo pradžioje Rumunijos Senato Pirmininkas Nikolaes Vakaroiu išsakė mintį, kad ši konferencija – tai įdomus eksperimentas. Jo manymu, kandidačių darbas nesibaigs po ES sutarties pasirašymo, jis tik prasidės. Rumunijos Senato Pirmininkui būtų įdomu sužinoti, apie kokį solidarumą yra kalbama, kai kalbama apie solidarumą ES kontekste. Jo teigimu, Rumunija neplanuoja 2004 m. integruotis į ES dėl to, kad ekonomikos sektoriai Rumunijoje negali konkuruoti su ES. Bet ji negali likti nuošaly ir nesijaudinti, kai pastebi tendenciją į nesąžiningą konkurenciją ES, pvz.: subsidijos. Seimo Pirmininko nuomone ir pačioje ES tarp šalių narių ekonomika vystosi ne tolygiai.

Rumunijos Senato pirmininkas išreiškė norą periodiškai susitikinėti ir plėtoti ekonominius ryšius tarp šalių, ir pakvietė Seimo Pirmininką oficialaus vizito. Seimo Pirmininkas sutikdamas, kad mažos šalys turi bendradarbiauti, padėkojo už kvietimą ir išreiškė viltį, kad sekančiais metais vizitas į Rumuniją bus įtrauktas į jo darbotvarkę, nes dvišaliam bendradarbiavimui rezervo tikrai yra. Seimo Pirmininkas pristatė artimiausius Lietuvos tikslus - būti pakviestai į NATO ir baigti ES derybas, ir pasidžiaugė, jog abiejų šalių, kurios yra ir V-10 narės, tikslai sutampa. Jis taip pat prisiminė neseniai Zagrebe vykusią konferenciją parlamento vaidmens kovoje su terorizmu klausimu gegužės 9-12 dienomis, ir po jos įvykusį V-10 šalių narių susitikimą. Jame Seimo Pirmininkas iškėlė idėją, kad V-10 Parlamentų vadovai po Prahos, kaip ji bepasibaigtų, susitiktų Vilniuje aptarti ateities bendradarbiavimo formas. Rumunijos Senato pirmininkas labai palaikė šią idėją, kuri veda prie tų pačių siekių - valstybių sėkmingo vystymosi ir gerovės sukūrimo jų piliečiams. Jo manymu, NATO suteiks saugumo ir stabilumo garantijas, kas nėra smulkmena, turint omeny procesus vykstančius dabartiniame pasaulyje: Indija-Pakistanas, terorizmas. Jis sutiko, kad Rumunija laikytų savo narystę ir Lietuvos narystę NATO dideliu pasisekimu. Seimo Pirmininkui pasiteiravus apie Rumunijos - Moldavijos sieną ir jos apsaugą, buvo atsakyta, kad Rumunija sustiprino sienų kontrolę ir yra veikianti kontrolės sistema.

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko susitikimas su Lietuvos Prekybos rūmų Prezidentu Valdemaru Valkiūnu ir Valdyba gegužės 28 dieną.

Lietuvos prekybos rūmų valdybos narių teigimu, Lietuvos Vyriausybė yra pažadėjusi paremti Rūmus 2001 m. skirdama finansus 1 tarnautojo atlyginimui. Ši suma neturėtų viršyti 12 tūkst. JAV dolerių per metus su mokesčiais. Šis asmuo koordinuotų rūmų veiklą pirmaisiais metais. Lietuvos prekybos rūmų valdybos nariai taip pat prašė pasidomėti, ar negalima būtų pasirašyti su Latvijos Respublika dvišalės darbo sutarties. Darbo sutartis supaprastintų Lietuvos piliečių įdarbinimo procedūrą Latvijoje, būtų galima mokėti mažesnius mokesčius už įdarbinimą Latvijoje. Dabar nepriklausomai kiek laiko toje šalyje dirba Lietuvos pilietis įdarbinimo mokestis yra didelis. Analogišką situaciją galima būtų pasiūlyti ir Lietuvoje.

Jų nuomone Lietuvos pramonės paroda Latvijoje praėjo labai gerai. Spaudoje buvo apie 70 straipsnių.

Seimo Pirmininkui pasiteiravus apie lietuvių mokyklą, buvo atsakyta, kad ji auga - 28 mokiniai pirmoje klasėje.

p.s. Priedai ir kita teksinė informacija pateikta Traptautinių ryšių skyriui




Naujausi pakeitimai - 2002 06 11.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas