Lietuvos Respublikos Seimas

INFORMACIJA apie Komiteto 2002-06-05 d. išvažiuojamąjį posėdį į Biržus

Kaimo reikalų komitetas 2002 m. birželio 05 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį Biržų rajone. Posėdyje apsvarstytos ekologinio žemės ūkio plėtros galimybės bei aptartos ūkininkavimo sąlygos karstiniame regione Biržų bei Pasvalio rajonuose. Jame dalyvavo savivaldybių žemės ūkio skyrių bei žemėtvarkos specialistai, seniūnijų seniūnai, kaimo bendruomenių pirmininkai, žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai, atskirų žemės ūkio bendrovių vadovai ir ūkininkai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, pradėdamas posėdį, pažymėjo, kad Komitetas praėjusių metų gruodžio mėn. priėmė sprendimą dėl ekologinio žemės ūkio plėtros. Šiame sprendime buvo pareikšta nuostata, kad ekologinis ūkininkavimas laikomas vienu iš svarbiausiu žemės ūkio plėtros strateginių krypčių ir numatytas tikslas pasiekti, kad tausojantis ir ekologinis ūkis iki 2010 metų apimtų 15 proc. žemės ūkio naudmenų. Rekomenduota Žemės ūkio ministerijai visokeriopai remti ir įgyvendinti konkrečias priemones skatinant ekologinį ūkininkavimą, ekologinių produktų perdirbimą ir pardavimą.

Prisimenant praėjusių metų lapkričio 7 d. Seime įvykusią ekologinių produktų parodą, kurioje dalyvavo Jo Karališkosios Prakilnybės Velso Princas, bei įvykusį seminarą ekologiškų produktų rinkodaros klausimais, labai optimistiškai jame nuteikė Žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio pasisakymas dėl ekologinio ūkio plėtros išreiškiantis bendrą Komiteto narių nuomonę šiuo klausimu. Praėjo dar tik pusę metų ir aišku nelengva greit įsukti ekologinio ūkininkavimo skatinimo mechanizmą, tačiau jau atlikti tam tikri darbai.

2002 m. ekologinei žemės ūkio gamybai remti skirta 1,5 mln. litų. Tai tris kartus daugiau nei 2001 metais. Patvirtinta ekologinio žemės ūkio plėtotės rėmimo tvarka. Rėmimo tikslas – perorientuoti Lietuvos žemės ūkį į ekologinį, įvairinti žemdirbių veiklos pobūdį, plėsti žemės ūkio produkcijos asortimentą, skatinti paklausios produkcijos auginimą, plėsti ekologinį žemės ūkį ir tobulinti jo infrastruktūrą. Siekiant padidinti ekologinės gamybos ūkių skaičių, šiais metais prailgintas tiesioginių išmokų mokėjimo laikas iki 6 metų. Pirmuosius 3 metus už sertifikuoto pūdymo hektarą mokama 80 Lt, už žalienų hektarą mokama 85 Lt, už varpinių pasėlių hektarą 200 Lt (buvo 120 Lt), daržovių, ankštinių javų ir bulvių pasėlių hektarą 430 Lt (buvo 250 Lt), uogynų 500 Lt, sodų – 700 Lt (buvo 500 Lt) tiesioginė išmoka. Tolesnius 3 metus mokama 50 proc. nustatyto dydžio tiesioginė išmoka. Iš Specialiosios kaimo rėmimo programos taip pat apmokama 75 proc. sertifikavimo darbų vertės,o likusius 25 proc. apmoka pats ūkininkas arba žemės ūkio įmonė.

Ekologinės gamybos ūkiai remiami ir iš SAPARD lėšų. Parama teikiama specializuotų, tame skaičiuje ir ekologinių, ūkių kūrimui, investicijoms į naują techniką, įrengimus bei technologijas, gamybinių pastatų pirkimą, statybą ir rekonstrukciją. Paramos gavėjams kompensuojama 45 proc., o turintiems ekologinio ar pereinamojo laikotarpio ūkio sertifikatą - 50 proc. projekto vertės, bet ne daugiau kaip 1,5 mln. Lt. Nors ekologinės gamybos ūkiams teikiamas prioritetas, tačiau esant nedaug ir smulkių ekologinių ūkių , trūkstant žaliavos ekologinių produktų gamyba, ši parama dar ilgai gali likti nepanaudota.

Komiteto pirmininkas G. Kniukšta akcentavo, kad ekologinei produkcijai yra plati rinka, tačiau į ją reikia patiekti produktus dideliais kiekiais. Posėdžio dalyviai ir svečiai buvo pakviesti pasidalyti nuomonėmis nuomone ar didesnė kaina už ekologinius produktus padengia negautas pajamas dėl mažesnio derlingumo, ar pakankamas išlaidų kompensavimas per tiesiogines išmokas, kaip galėtų augintojai kooperacijos pagrindu pagaminti didesnius sertifikuotų ekologinių produktų kiekius.

G. Kniukštos nuomone, tinkamai vedant ekologinio ūkio politika turėtų padaugėti darbo vietų kaime. Vaisių, uogų bei kitų ekologinių produktų gamyba reikalauja daug darbo rankų, kartu atsirastų galimybė žmonėms, turintiems nedaug žemės, uždirbti papildomai pajamų, tačiau tai priklauso nuo tos bendruomenės ar jos atskirų narių organizacinių gebėjimų.

Biržų rajono meras Vytautas Zurba atkreipė dėmesį į tai, kad Biržų ir Pasvalio rajonuose intensyvaus karsto regionas užima apie 30 tūkstančių hektarų plotą. Šiame plote ūkininkaujantiems labai apribotas mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimas, o 5000 ha plote jų naudojimas iš viso draudžiamas. Todėl šiuose rajonuose didelis dėmesys skiriamas ekologiniam ūkininkavimui.

Meras pažymėjo, kad siekiant skatinti ekologinių ūkių kūrimąsi, būtina pastoviai mokėti tiesiogines išmokas, daugiau dėmesio skirti Tatulos programos įgyvendinimui. Atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia papildomai išnagrinėti ir įtraukti į Mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašą atskiras intensyvaus karsto zonos vietoves Biržų ir Pasvalio rajonuose bei neapmokestinti žemės mokesčiu karstinių įgriuvų bei jų 25 metrų apsauginių zonų plotą.

Pasvalio rajono meras Albertas Petronis paragino ekologinės produkcijos augintojus labiau bendradarbiauti su prekybos įmonėmis propaguojant ekologiškus produktus.

Pabiržės seniūnas Vytautas Taura nurodė, kad ekologinių ūkių kūrimą stabdo nepakankama skatinimo tvarka, nes po 5 metų veiklos ūkininkams jokio skatinimo nenumatyta.

Ūkininkas Stanislovas Vaitkevičius skundėsi, kad šiemet nušalo juodųjų serbentų žiedai net 100 ha plote ir reikalavo, kad tai būtų prilyginta stichinei nelaimei. Galiojanti žemės ūkio pasėlių draudimo tvarka labai nepalanki ūkininkams. Draudimo įmoka 1000 litų už hektarą uoginių kultūrų ūkininkams yra per didelė, be to, neaiškūs lėšų už patirtus nuostolius išmokėjimo kriterijai.

Padidintas aprobacijos mokestis už sodinamąją medžiagą. Braškių augintojas dabar už 1000 vnt. braškių daigų turi mokėti 25 litus. Žinant, kad braškyno hektarą įveisti reikia 20 000 daigų, vien aprobavimui išlaidos padidėja 500 litų.

Seimo narys Viktoras Rinkevičius, kuris turi ekologinio ūkininkavimo patirtį, pažymėjo, kad šis ūkininkavimo būdas reikalauja labai daug rankų darbo. Turi būti ilgalaikė valstybinės paramos ekologiniam ūkiui programa, o ne tik penkeriems metams. Seimo narys pažymėjo, kad graži Biržų krašto gamta, kultūros paveldo vertybės traukia šalies ir užsienio turistus, tačiau nesutvarkyti ir kasmet blogėjantys rajono keliai yra rimta kliūtis kaimo turizmo vystymui. Karstiniame regione yra daug žemės ūkio paskirties žemių kuriuose nenaudinga ūkininkauti, tačiau apsodinti jas mišku negalima dėl nelanksčios žemės paskirties keitimo tvarkos.

Kaimo reikalų komitetas išklausęs visų dalyvių pastabas ir pasiūlymus nusprendė kreiptis į Vyriausybę, siūlydamas pavesti atitinkamoms institucijoms atkreipti didesnį dėmesį į ekologinio ūkininkavimo problemas ir priimti atitinkamas priemones.

Komiteto nariai turėjo progos susipažinti vietose kaip ekologiškai ūkininkaujama.

Aplankytas R. Visocko ekologinis ūkis. Ūkininkas, rodydamas ekologinį sodą, kuriame šalnos nepalietė tik aukštesnių medelių viršūnių, klausė ar teisinga tiesioginių išmokų mokėjimo tvarka, kai už intensyviai prižiūrimų, naudojant chemikalus ir trąšas, jaunų vaismedžių sodų hektarą mokama 1000 litų išmoka, o plėtojantiems ekologinę gamybą daugiau kaip trejus metus mokama tik 350 litų.

Didelis ekologinio ūkio propaguotojas yra rajono meras Vytautas Zurba, kurio ūkyje Komiteto nariai pamatė kokia technika naudojama ekologiškai ūkininkaujant, kaip atrodo ekologiškai auginamų daržovių ir javų plotai.

Pasvalio rajone V. Stankevičienės įmonė “Saimeta” turi ekologinių produktų perdirbimo sertifikatą. Joje kepama ekologinė ruginė duona. Įmonės savininkė V. Stankevičienė pažymėjo, kad smulkus ir vidutinis verslas dabar išgyvena ne pačias geriausias dienas ir su nerimu personalinių įmonių savininkai laukia mokesčių reformos pasekmių. Net ir nežymus mokesčių padidinimas personalinėms įmonėms reikštų jų veiklos pabaigą.

Kaimo reikalų komiteto nariai apibendrindami išvykos rezultatus buvo tos nuomonės, kad tolimesniam ekologinio ūkininkavimo plėtrai reikalinga patvirtinti Ekologinio žemės ūkio plėtros programą, toliau tobulinti ekologinio žemės ūkio plėtotės rėmimo tvarka, pasibaigus ūkiniams metams apibendrinti ekologinio ūkininkavimo patirtį.

 

 

Leonardas Michelbertas, 39 67 66.




Naujausi pakeitimai - 2004 03 05.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Apie posėdžius  >   2002 metai

LR Seimas