Lietuvos Respublikos Seimas

Gegužės 29 d. posėdyje

 

Komitetas surengė diskusiją “Muziejai: dabartis ir ateitis”. Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė paaiškino, kad Kultūros ministerijai už 2001 m. veiklos rezultatus atsiskaitė 100 muziejų: 3 – nacionaliniai; 16 – respublikinių; 61 – savivaldybių; 15 – žinybinių; 5 – nevalstybiniai. Muziejus aplankė 2382 tūkst. lankytojų. Muziejuose saugoma per 5 milijonus eksponatų. Iš viso muziejuose dirba per 2700 darbuotojų (mokslinių – tik 900), likusieji – aptarnaujantis personalas. 2001 m. nacionaliniams muziejams buvo skirta 11751 tūkst. Lt., o 2002 metams – 16906 tūkst. Lt. Iš šios sumos 4738 tūkst. Lt. – M.K.Čiurlionio muziejaus rekonstrukcijai. Šie muziejai 2001 m. užsidirbo 1688 tūkst. Lt. Respublikiniams muziejams buvo skirta 12767 tūkst. Lt. (Kultūros ministerijos finansuojamiems – 10917 tūkst. Lt.) Respublikiniai muziejai užsidirbo spec. lėšų 7467 tūkst. litų. 2002 metais Kultūros ministerijos finansuojamiems muziejams yra skirta 10061 tūkst. Lt. Tai 3,6 procento mažiau negu pernai. Realus lėšų poreikis muziejams yra žymiai didesnis, normaliam funkcionavimui reikėtų dar bent 3 mln. litų didesnio biudžeto. Kultūros ministrė pažymėjo, kad kasmet mažinant valstybės ir savivaldybių muziejų finansavimą tapo sudėtingas šių įstaigų funkcionavimas, daugelis jų yra įsiskolinusios energetikams bei apsaugos policijai, todėl lėšų kryptingam rinkinių formavimui, parodinei, leidybinei veiklai, renginiams nebeužtenka. Ministerijos finansuojamose programose muziejų pagrindinei veiklai numatytas tik labai mažas kiekis lėšų. Aktuali problema - eksponatų įsigijimas. Pastaraisiais metais eksponatų įsigijimui beveik neskiriama lėšų. Todėl būtų tikslinga peržiūrėti, o gal ir parengti naują programą, reglamentuojančią eksponatų įsigijimo tvarką tiek respublikinio, tiek savivaldybių muziejuose. Ministerija šiek tiek lėšų skiria šiuolaikinių autorių kūrinių pirkimui. Tačiau iš šios programos lėšų papildyti muziejų rinkinius senosios dailės autorių kūriniais negalime. Bendras muziejų bruožas – dauguma jų įsikūrę paminkliniuose, nepritaikytuose muziejinei funkcijai pastatuose. Todėl būtina skirti lėšas pastatų renovacijai bei pritaikymui. Investicinėje programoje, skiriant lėšas muziejų renovacijai, prioritetai turėtų būti nacionaliniams muziejams ir jų filialams. Tai muziejai, saugantys pačius svarbiausius ir reikšmingiausius valstybės istorijos, meno, technikos, gamtos ir kitokių vertybių rinkinius. Respublikinio pavaldumo muziejams, išlaikomiems Kultūros ministerijos, taip pat reikia atnaujinimo. Kultūros ministerija prieš kelis metus surinko informaciją apie pastatų būklę ir lėšų poreikį renovacijai. Minimaliais paskaičiavimais reikėtų bent 20 mln. litų respublikinių muziejų pastatų atnaujinimui bei pritaikymui muziejinei funkcijai. Nemažiau svarbūs Lietuvos kultūrai yra muziejai, kurių steigėjos yra savivaldybės. Tačiau žinant dabartinę savivaldybių padėtį, sunku tikėtis, kad jos pajėgs sutvarkyti muziejus. Todėl manome, jog valstybės parama turėtų būti skiriama ir savivaldybių muziejų atnaujinimui. Tam reikėtų parengti muziejų atnaujinimo programą. 1998 m. duomeninis savivaldybių muziejų atnaujinimui reikėjo apie 20 mln.litų. Ministrė mano, kad sprendžiant išvardintas problemas reikėtų parengti ir įgyvendinti muziejų modernizavimo programą, apimančią muziejų ekspozicijų atnaujinimą, pastatų ir patalpų renovaciją, apsaugos gerinimą, rinkinių kompiuterinės apskaitos įdiegimą. Dėl to 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr.355 sudarytos darbo grupės, kurioms pavesta parengti ir pateikti ministerijai muziejų renovacijos ir remonto programą, muziejų apsaugos sistemų programą, muziejų ekspozicijų modernizavimo programą, muziejinių vertybių įsigijimo programą. Šiuo metu darbo grupės yra atlikusios situacijos analizę ir apibendrinimus. Formuluoja išvadas ir skaičiuoja lėšų poreikį kiekvienai probleminei sričiai. Kiek anksčiau, 2001-03-27, įsakymu buvo sudaryta darbo grupė muziejų rinkinių kompiuterizavimo koncepcijai parengti. Koncepcija parengta, vyksta jos tobulinimas ir derinimas su muziejais bei įvairiomis institucijomis.

Be to, yra kai kurių juridinių problemų. Priėmus Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Vietos savivaldos pagrindų įstatymą ir kt. įstatymus, reikia pataisyti ir priderinti prie minėtų teisės aktų Muziejų įstatymą. Parengta nauja redakcija, kuri buvo derinama su Teisingumo ir kitomis ministerijomis. Teisingumo ministerija pateikė esmines pastabas ir pasiūlymus, todėl apsispręsta teikti Seimui ne kosmetinius muziejų įstatymo pakeitimus, o iš esmės naują įstatymą.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pažymėjo, kad kaimyninėse šalyse muziejams buvo skiriamas žymiai didesnis dėmesys nei Lietuvoje. Kadangi Lietuvos valstybė neskiria lėšų eksponatams įsigyti, dalis kultūros vertybių jau pardavinėjamos užsienio aukcionuose. Labai aktualus yra muziejų kompiuterizavimas ir modernizavimas. Be to, muziejai negali atstovauti Lietuvos užsienyje dėl lėšų stokos. Programinis finansavimas yra labai sveikintinas dalykas, tačiau programoms reikėtų daugiau lėšų.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė pabrėžė, kad muziejai saugo valstybės turtą, taip pat ir savivaldybių muziejai, todėl įstatyminę bazę reikėtų sutvarkyti taip, kad savivaldybių muziejai nebūtų atiduoti tik savivaldybėms. Muziejaus direktorė mano, kad sprendžiant šiuo metu susidariusias problemas reikėtų: 1) atlikti detalią analizę apie tai, kokias patalpas turi muziejai, koks patalpų stovis, ekspozicijos apimtys ir pan.,ir pagal tai skirti lėšas. 2) muziejai turėtų specializuotis, dėl to muziejinė visuma būtų įdomesnė, susitvarkytų ir finansinės bei eksponatų įsigijimo problemos. 3) Lituanikos išvežimo ir jos paieškos užsienyje problemos turi būti pradėtos spręsti.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pažymėjo, kad Lietuvos muziejai yra pribrendę plačiai vykdyti edukacines programas, bet tam stinga lėšų. Kai lėšų trūksta sisteminiam darbui, nepadeda ir programinis finansavimas. Reikia pakeisti valstybės požiūrį į muziejus.

Akademikas Algimantas Miškinis mano, kad svarbiausia parengti gerus Muziejų įstatymo, Nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo įstatymo bei Labdaros ir paramos įstatymo projektus. Visi šie įstatymai turėtų būti gerai tarpusavyje suderinti. Be to, turi būti tiksliai apibrėžtas privataus muziejaus statusas. Muziejai taip pat turėtų įtvirtinti savo rinkinius europiniu mastu t,y, leisti leidinius - publikuoti savo turimus rinkinius.

Seimo narys Povilas Jakučionis pažymėjo, kad muziejai neturi lėšų savo veiklai plėtoti, taigi jie yra kaip mirę. Todėl Komitetas turėtų susitikti su Biudžeto ir finansų komiteto bei Ekonomikos komiteto atstovais pokalbiui apie muziejų finansavimą. Seimo narys Jonas Korenka pastebėjo, kad ir patys muziejai turėtų nusistatyti prioritetus, kam ir kiek lėšų skirti. Kultūros ministerija turėtų pamąstyti apie tai, ko atsisakyti muziejų tinkle ir kam skirti prioritetus.

Svarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės raštas dėl papildomo lėšų skyrimo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Komitetas nusprendė prašyti Vyriausybės Valstybinei lietuvių kalbos komisijai papildomai skirti 33 tūkst. Lt. interneto puslapiui sukurti ir naujo Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenims skyriaus veiklai reikalingiems kompiuteriams įsigyti.




Naujausi pakeitimai - 2002 05 30.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas