Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2001 metų veiklos ataskaita

 

 

 

2001-ųjų metų ataskaita Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

Radijas ir televizija Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje valstybėje, yra be galo svarbūs visuomenės vertybių sistemas, elgesio ir mąstymo stereotipus, ateities vizijas ir pačią valstybės ateitį formuojantys veiksniai. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kaip ir dažnam mūsų piliečiui, yra svarbu, kad radijas ir televizija, pasak Visuomenės informavimo įstatymo, padėtų plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatintų visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprintų valstybės nepriklausomybę, ugdytų tautinę kultūrą ir dorovę. Svarbu, kad jie būtų objektyvūs, užtikrintų nuomonių pliuralizmą, žmogaus teisę į bešališką informaciją, būtų laisvi, nepriklausomi ir atsakingi.

Šiuo metu Lietuvoje yra 32 komerciniai radijo transliuotojai; 27 televizijos transliuotojai; 56 kabelinės televizijos operatoriai; 3 MDTV operatoriai. (Visų licencijuotų transliuotojų sąrašas pateikiamas ataskaitos priede).

Lietuvos televizijos žiūrovų portretą 2001 metais atspindi kompanijos Sic Gallup Media pateikti duomenys:

 

Televizorių skaičius šeimoje

Veikiančių televizorių skaičius šeimoje

Visų apklaustųjų procentas

Vienas

65.3

Du

25.2

Trys

6.7

Keturi ir daugiau

1.1

Nė vieno

1.7

Video magnetofono ar grotuvo turėjimas

Vaizdo aparatūra

Turinčių televizorių procentas

Turi

29.3

Neturi

69.5

 

Ar naudojasi kabelinės ar satelitinės televizijos antenomis

Kabelinės ir satelitinės antenos turėjimas

Visų apklaustųjų procentas

Taip

37.8

Ne

62.2

Kokius TV kanalus gali matyti (20 populiariausių)

TV kanalas

Procentas nuo visų apklaustųjų

LNK

96.9

TV3

96.4

LRT

95.7

BTV

92.4

OPT (ORT)

33.9

TV6 Moskva

32

Vietinė TV

31.9

PTP (RTR)

28.7

HTB (NTV)

23.1

11 Kanalas

22.2

Vilniaus TV

21.5

Discovery

20.9

TV Polonia

20.4

Eurosport

19.8

Animal Planet

18.3

VIVA

17.7

Travel Channel

16.4

HTB+ Nashe Kino

15.1

Polsat

14.9

PRO 7

14.8

 

LRTK funkcijos

Lietuvos radijo ir televizijos komisija buvo įsteigta 1996 m. pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Komisija yra nepriklausoma Seimui atskaitinga visą elektroninės žiniasklaidos (išskyrus LRT) veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Ji yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais. Komisiją sudaro 12 narių: vieną narį skiria Respublikos Prezidentas, kitus – Seimas bei visuomeninės organizacijos. Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos ar jį paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Komisijos nariams įstatymu draudžiama užsiimti komercine veikla jų reguliuojamoje srityje. Komisijos priimti sprendimai reglamentuoja komercinių transliuotojų veiklą.

Komisijos sudėtis buvo atnaujinta 2001 m., kai  Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsniu, 2001 m. sausio 12 d. nutarimu Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais paskyrė Audronę Kosciuškienę, Danguolę Skapaitę ir Bronislovą Šalkų. 

       LRTK administracijoje dirba 10 žmonių. Visi darbuotojai į komisijos administraciją priimami viešo konkurso būdu.

 

Pagrindinės LRTK veiklos kryptys

  1. Audiovizualinės politikos formavimas (tiksliniai konkursai, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir rinkos interesus, norminių aktų rengimas, įstatyminės bazės tobulinimas, teisės harmonizavimas).
  2. Radijo ir televizijos programų transliavimo strategijos ir strateginio plano rengimas.
  3. Transliuotojų veiklos reglamentavimas (transliuotojų prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų laikymosi kontrolė, licencijavimo taisyklių pakeitimų rengimas, sankcijų už pažeidimus taikymas).
  4. Transliuotojų etikos kodekso rengimas.
  5. Radijo ir televizijos programų monitoringo materialiosios bazės sukūrimas bei programų monitoringo įgyvendinimas.

 

Komisijos uždaviniai

  1. Kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvos radijo ir televizijos transliuotojų veiklą, rinkos poreikius.
  2. Licencijuoti transliavimo veiklą, kontroliuoti licencinių sąlygų laikymąsi, įsipareigojimų vykdymą, efektyvų dažnių naudojimą, atsižvelgiant į visuomenės švietimo ir kultūros poreikius.
  3. Reglamentuoti laisvą radijo ir televizijos rinką visuomenės labui.
  4. Kelti transliuotojų ir jų veiklos reguliuotojų profesionalumą, kompetenciją, kvalifikaciją.
  5. Parengti transliuotojų kodeksus, atsižvelgiant į ES šalių normas, taisykles, reikalavimus. Priimti taisykles, ginančias vartotojų interesus.
  6. Tobulinti radijo ir televizijos rinkos teisinius reguliavimo mechanizmus, įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo normas.
  7. Tobulinti radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją.
  8. Kurti Lietuvos įvaizdį Europos audiovizualinėje politikoje ir kultūroje, priimant ir įgyvendinant tarptautines sutartis ir konvencijas.

LRTK tarptautinė veikla

Lietuvai ratifikavus ET konvenciją “Televizija be sienų”, privalome laikytis bendrų susitarimų su ES valstybėmis narėmis audiovizualinėje srityje. Bendri susitarimai ypač svarbūs dabar, kai vienas transliuotojas veikia daugelyje Europos valstybių, kai globaliniai interesai bando užgožti Europos kultūrą, kurios dalimi esame ir mes. 2000 m. gruodį Kultūros ministerija, atsakinga už konvencijos “Televizija be sienų” įgyvendinimą, paskyrė keturis Lietuvos radijo ir televizijos komisijosu LRTK atstovus ekspertais į ET Nuolatinį konvencijos “Televizija be sienų” komitetą.

2001 m. balandžio, liepos ir gruodžio mėn. LRTK atstovai dalyvavo Europos Tarybos Nuolatinio komiteto “Televizija be sienų” posėdžiuose dėl naujų reklamos būdų (skaidomo ekrano), visuomenei reikšmingų įvykių transliavimo, transliuotojų jurisdikcijos, konvencijos peržiūrėjimo klausimų.

2001 m. LRTK dalyvavo 2-juose EPRA (Europos audiovizualinį sektorių reguliuojančių institucijų platforma) susitikimuose Ispanijoje (balandžio mėn.) ir Maltoje (rugsėjo mėn.), kur buvo diskutuojama kiekvienai EPRA narei aktualiais elektroninės žiniasklaidos reglamentavimo, naujų technologijų, teisės klausimais.

Kartu su Kabelinės TV asociacija LRTK surengė “apvalųjį stalą” problemiškais kabelinės televizijos transliavimo klausimais.

Lapkričio mėn. parengta ir išleista analitinė brošiūra LRTK veiklos 5-erių metų sukakties proga. Ta pačia proga lapkričio 30 d. Seime buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo apie 140 svečių.

Pagal NAPP (Nacionalinė acquis priėmimo programa) LRTK yra įsipareigojusi sustiprinti administracinius gebėjimus, tobulinti transliuotojų veiklos kontrolės mechanizmus, kurti ir stiprinti sankcijų mechanizmus, įkurti monitoringo kambarį, parengti ir tikslinti strateginį planą, parengti transliuotojų veiklos etikos kodeksą. Tai daroma pagal 2001 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytą PHARE “Dvynių” projekto sutartį su Prancūzijos Ministro pirmininko kabineto žiniasklaidos departamentu Conseil Superieur de l’Audiovisuel. Pagal šį projektą iki 2002 m. sausio buvo atvykę du ekspertai iš Prancūzijos, kurie stengėsi įvertinti mūsų įstatyminę bazę ir nustatyti, kiek tiksliai ji suderinta su ES acquis. Tačiau pagrindinė veikla prasidėjo nuo 2002 m. sausio. Per tris pastaruosius mėnesius pagal PHARE programą Lietuvoje lankėsi trylika ekspertų iš Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Europos Komisijos, kurie susitiko ne tik su LRTK nariais ir administracija, bet ir su viso Lietuvos elektroninės žiniasklaidos sektoriaus atstovais. Buvo surengti du seminarai – Komisijos reguliavimo galių stiprinimo ir transliuotojų programų rengimo bei reklamos kodekso rengimo klausimais. Komisijos ir administracijos darbuotojai darbo vizitais lankėsi Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Danijoje bei Graikijoje, kur susipažino su šių valstybių transliuotojų reguliavimo sistemomis, programų monitoringo ir etikos kodeksais.

Konkursai transliavimo licencijoms gauti

2001 m. Komisija paskelbė 36 konkursus: 21 - radijo transliavimo licencijai gauti, 8 – televizijos transliavimo licencijai gauti, 6 - kabelinės televizijos licencijai gauti1, 1 - skaitmeniniui radijui .

3 konkursai neįvyko (nebuvo dalyvių), 7 kartus nepaskelbtas konkurso nugalėtojas.

2001 m. komisija konkurso būdu išdavė 25 licencijas (radijo transliavimo - 13; televizijos transliavimo - 7; kabelinės televizijos – 5).

Buvo pratęstos 9 licencijos, panaikinta 10 licencijų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2001 m. priimti norminiai aktai

Per 2001 metus LRTK priėmė 156 sprendimus. Pagrindiniai iš jų yra šie:

1. “Dėl laidų, kurios galėtų pakenkti nepilnamečių fiziniam, proriniam ar doroviniam vystymuisi, transliacijų laiko”. (2001 03 21 d. sprendimas Nr.36). Šiuo sprendimu visi Lietuvos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojai buvo įpareigoti tokio pobūdžio laidas ir filmus transliuoti tik nuo 23 iki 6 val.

2. “Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo”. (2001 05 02 d. sprendimas Nr.47). Šiuo sprendimu buvo patvirtintos naujos licencijavimo taisyklės, atitinkančios Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus.

3. “Dėl MDTV licencijos teksto patvirtinimo”. (2001 05 09 d. sprendimas Nr.59).Šiuo sprendimu buvo patvirtintas mikrobangės dagiakanalės televizijos licencijos tekstas.

4. “Dėl konkurso dalyvio ir paraiškos licencijai pratęsti registracijos mokesčių nustatymo”. (2001 06 20 d. sprendimas Nr.86).

5. “Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių dalinio pakeitimo ir papildymo”. (2001 07 11 d. sprendimas Nr.91). Atsižvelgiant į transliuotojų pastabas ir pageidavimus, šiuo sprendimu buvo liberalizuota duomenų apie pareiškėjų veiklos finansavimą ir apsirūpinimą programomis pateikimo konkursams ir licencijų pratęsimui tvarka.

6. “Dėl transliavimo licencijų 8.1 punkto pakeitimo”. (2001 07 18 d. sprendimas Nr.100). Šiuo sprendimu buvo patikslintos pagrindinės transliavimo ir retransliavimo licencijų sąlygos, kurios negali būti keičiamos viso licencijos galiojimo metu (licencijos galiojimo terminas, transliuojamos programos pobūdis ir kalba, kuria transliuojama programa).

7. “Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių dalinio pakeitimo ir papildymo”. (2001 09 05 d. sprendimas Nr.105). Atsižvelgiant į KTV operatorių pastabas, šiuo sprendimu buvo patikslinta konkursų verstis KTV veikla skelbimo tvarka.

8. “Dėl licencijos mokesčio kabelinės televizijos ir MDTV operatoriams nustatymo”. (2002 02 20 d. sprendimas Nr.16). Šiuo sprendimu buvo nustatyti licencijų mokesčių dydžiai kabelinės televizijos ir MDTV operatoriams, pervedami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti.

9. “Dėl kabelinės televizijos licencijų tekstų patvirtinimo”. (2002 03 13 d. sprendimas Nr.17). Šiuo sprendimu buvo patvirtinti kabelinių televizijų licencijų tipiniai tekstai bei naujas licencijos priedas, nustatantis savo pačių parengtos TV programos struktūrą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija taip pat praktiškai užtikrino, kad visos Lietuvoje kabelinės televizijos ir MDTV tinklais rodomos TV programos būtų retransliuojamos tik sudarius sutartis su šių programų rengėjais (transliuotojais).

Komisija aktyviai dalyvavo rengiant Kino įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektus, ne kartą teikė pasiūlymus dėl ATPK ir Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymų projektų, Komisijos atstovai dalyvauja daugelio šių įstatymų pakeitimo įstatymų rengimo darbo grupėse.

Už LR visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, licencijos sąlygų pažeidimus pareikšti 7 įspėjimai.

Komisijos finansinė veikla

Pagal įstatymą licencijos mokestis yra pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Kasmet tai sudaro apie 150 000 Lt. Komisijos veiklai finansuoti yra skiriama 0,8% transliuotojų pajamų, gautų iš reklamos, abonentinių mokesčių ir kt. komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir retransliavimu. Taigi LRTK veikla ir jos administracinės galios labai priklauso nuo komercinio radijo ir televizijos klestėjimo, nuo transliuotojų gaunamos reklamos ir nuo gyventojų perkamosios galios.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2001 m. išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita yra patvirtinta LRTK 2002 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 32 ir paskelbta viešai, kaip ir visi LRTK sprendimai.

Kompanija Sic Gallup Media pateikia tokius duomenis apie reklamos rinkos pajamas 2001 metais:

Reklamos NET pajamos litais 2001-iais metais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Reklamos trukmė sekundėmis TV kanaluose per 2001-uosius metus

(Viso per metus)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Be išsamios analizės sunku pasakyti, ar ekonomikos procesuose audiovizualinis sektorius atspindi valstybės ekonomikos būklę, tačiau 2001-aisiais metais, palyginti su 2000 – aisiais, pastebime nežymų rinkos augimą. Tačiau keičiasi struktūra – mažėja radijo stočių reklamos pajamos, aštrėjant konkurencijai, kyla pavojus, kad didieji rinkos dalyviai – didžiosios televizijos savo reklamos įkainių politika gali skriausti mažuosius, nors ir vyresnius savo brolius – radijo transliuotojus.

 

Strategija ir realijos

Nors Lietuvoje, kaip minėjome, tik nežymiai didėjo reklamos rinka, LRTK pastebi, kad Lietuvoje stiprėja visuomenės pasitikėjimas radijo ir televizijos transliuotojais, stiprėja ir patys transliuotojai – išsiplėtė “Pūkas 1” tinklas, atsirado “Pūkas TV” bei radijo stotis “Pūkas 2” , 2001 m. įsisteigė nauji radijo transliuotojai: UAB “Plunsta”, UAB “Rimtas radijas”, VšĮ “Akmenės garsas”; nauji televizijos transliuotojai: UAB “Pictura”, UAB “Vilniaus televizijos technikos centras”, “Kupiškio informacijos ir televizijos centras”, UAB “Vakarų Lietuvos TV”, UAB “Jonavos TV” ir kiti. Džiugu, kad pamažu formuojasi vietinės radijo stotys, pradedamos kurti regioninės radijo stotys, vystosi regioninė TV, nacionalinio masto transliuotojų programa girdima ir matoma vis atokesnėse šalies vietovėse.

Tačiau Lietuvoje ir toliau nesivysto mikrotransliuotojai, nėra poreikio transliuoti mokslo ir mokymo institucijų šviečiamąsias ir kultūrines programas, nesidomima skaitmeniniu radiju. LRTK planuoja sukurti ir paskelbti trumpą pradžiamokslį galimiems mikrotransliuotojams, norintiems steigti aukštosios ar vidurinės mokyklos radiją. Gal tai paskatins šios įdomios, visuomeninį aktyvumą skatinančios veiklos plėtrą Lietuvoje.

2001 m. LRTK toliau rengė Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją, kuri yra pateikta Ryšių reguliavimo tarnybai suderinti.

Ataskaitos pabaigoje negalime nepakomentuoti rengiamo Telekomunikacijų įstatymo projekto, kurį rengėjai, pasirašius Susisiekimo ministrui, pateikė institucijoms suderinti.

Telekomunikacijų įstatymas - labai sudėtingas ir specifinis dokumentas, kurį net patys rinkos dalyviai ne iš karto gali suprasti. Ką jau kalbėti apie visuomenę. O juk ir yra svarbiausia, kokia nauda iš jo bus visuomenei: ar jis skatins demokratiją ir pliuralizmą, ar didins valdininkų galias audiovizualinėje rinkoje, ar elektroninėje žiniasklaidoje bus idėjų, kultūros, švietimo prioritetas, ar viską lems tik interesai ir pinigai ?

Televizija ir radijas yra ne paprasta komunikacijų veikla, o atskira, ypač svarbi visuomenei viešojo gyvenimo sritis. Nereikia tiesiogiai suprasti ir vis kartoti: radijo dažniai – valstybės nuosavybė, ir valstybė juos turi valdyti. Būtent todėl, kad jie yra Lietuvos žmonių nuosavybė, įstatymų nustatyta tvarka jie turi būti naudojami racionaliai ir visuomenės labui . Kiek bebūtų dažnių, vienu metu žmogus klauso tik vienos radijo programos, stebi tik vieną televizijos programą, todėl kiekvienos individualios programos atsiradimas turi būti demokratinis procesas, pagrįstas konkursinėmis procedūromis, palyginimais ir t.t. Manome, kad toks procesas, kuris dabar yra reguliuojamas Visuomenės informavimo įstatymu, suderintu su ES dokumentais, toks ir yra.

Naujuoju įstatymo projektu norima suteikti Vyriausybės įgaliotai institucijai teisę teikti licencijas tiek telekomunikacinei veiklai (nors toks licencijavimas turės būti panaikintas iki 2004 m., norint pilnai suderinti Lietuvos teisės normas su ES aquis), tiek radijo ir televizijos programų transliavimą (ką šiuo metu daro LRTK).

Taigi Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į visų audiovizualinės sferos dalyvių nuomonę, prieštarauja, kad minimu projektu būtų iš esmės keičiama galiojanti licencijavimo ir reguliavimo tvarka, t.y., kad programų transliavimo ar retransliavimo veiklos licencijavimas būtų perduotas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kaip siūloma įstatymo projekte. (Licenciją verstis telekomunikacine veikla, taip pat ir radijo, televizijos programų transliavimu išduoda Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka – 14 str. 4 d.). Tačiau projekte neįvardinta, kas būtų ta valstybės įgaliota institucija.

Įstatymo projekto rengimo darbo grupė neatsižvelgia į LRTK nuomonę, nors pagal Visuomenės informavimo įstatymą ši yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais. Tuo pačiu įstatymu LRTK yra įgaliota dalyvauti formuojant valstybės audiovizualinę politiką bei teikti siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų rengimo.

Nuo 1996 m. Lietuvoje veikia nepriklausoma elektroninės žiniasklaidos reglamentavimo sistema, atitinkanti ES standartus. Visuomenės informavimo įstatymu įgyvendintas radijo ir televizijos transliuotojų licencijavimas, leidžiantis valstybės išteklius paskirstyti konkurso būdu, todėl sparčiai kūrėsi naujos radijo ir televizijos stotys, susiformavo subalansuota rinka, visiems aiškios jos reguliavimo tradicijos ir taisyklės.

Lietuva pripažinta padariusi didelę pažangą audiovizualinėje srityje. Visuomenės informavimo įstatymas įteisino ES audiovizualinio sektoriaus reikalavimus, reglamentuojant reklamą TV transliacijų metu, populiarinant Europos audiovizualinius kūrinius, suteikiant atsakymo teisę ir tokiu būdu užtikrino demokratinės pilietinės visuomenės formavimąsi, nuomonių pliuralizmą, nuo vykdomosios valdžios nepriklausomą žiniasklaidą ir jos veiklą reglamentuojančias nepriklausomas institucijas. Tai leido uždaryti Lietuvos pasirengimo narystei ES XX derybų skyrių “Kultūra ir audiovizualinė politika” ir suteikė Lietuvai galimybę dalyvauti ES audiovizualinio sektoriaus paramos programoje MEDIA PLUS bei paramos kultūrai programoje “Kultūra 2000”, vykdyti PHARE “Dvynių” projektą ir gauti iš ES Lietuvai skirtą finansinę, techninę bei intelektualinę paramą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atstovavo šalies interesus derybose su ES, daugelyje tarptautinių dokumentų ji įtvirtinta kaip šalies audiovizualinio sektoriaus priežiūros institucija.

Kadangi visiems rinkos dalyviams yra aiškios taisyklės, pavyko išvengti esminių teisminių ginčų, kas dažnai pasitaikydavo tada, kai LRTK dar nereguliavo komercinių transliuotojų veiklos.

Naujajame Telekomunikacijų įstatymo projekte prapuola radijo ir televizijos programų transliavimo startegija ir strateginis planas, kurį pagal ACQUIS priemonių įgyvendinimo programą Komisija kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba yra įsipareigojusi parengti ir tikslinti.

Kaip jau minėjome, Lietuvos radijo ir televizijos komisija dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje ir yra atsakinga už ACQUIS įgyvendinimą audiovizualinėje srityje. Komisija mato realią grėsmę, kad, patvirtinus tokį Telekomunikacijų įstatymo projektą, nebus įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimai ES, dėl ko gali būti vėl atidarytas XX derybinis skyrius. Be to, valstybei gali tekti grąžinti 0,5 mln. eurų, kadangi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pasirašė PHARE Twinning (Dvynių) projekto sutartį su Prancūzijos valstybe dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracinių galių sustiprinimo (strateginio plano sukūrimo, programų ir reklamos etikos kodeksų, radijo ir televizijos programų monitoringo sistemos sukūrimo), o teikiamas suderinimui įstatymo projektas siekia priešingų tikslų.

Nekreipiant dėmesio į Europos Sąjungos teisės dokumentus, numatančius tiek liberalizavimą telekomunikacijų srityje, tiek elektroninės žiniasklaidos savireguliavimo principų įgyvendinimą, naujuoju projektu siekiama perimti didžiąją dalį radijo ir televizijos rinką reguliuojančių nepriklausomų institucijų funkcijų ir jas perduoti neįvardintai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Tokio įstatymo projekto pateikimas Seimui sukeltų rimtų pasekmių ir galėtų sužlugdyti daugelio valstybės institucijų pastangomis pasiektą pažangą derybinėse pozicijose su Europos Sąjunga.

Taip pat reikia akcentuoti, kad Telekomunikacijų įstatymo naujos redakcijos projektas siekia perkelti patvirtintą atsakomybę už audiovizualinę valstybės politiką iš Kultūros ministerijos į Susisiekimo ministerijos sferą ir grąžina į 1996 m. situaciją.

Pateikiamas įstatymo projektas prieštarauja LR Visuomenės informavimo įstatymui, suderintam su ES dokumentais, tačiau, kadangi nėra pateikiamos Visuomenės informavimo pataisos, yra pavojus, kad teikiamo suderinimui įstatymo rengėjai gali dar labiau nukrypti nuo savo deklaruojamo tikslo – telekomunikacijų rinkos liberalizavimo.

Manome, kad Lietuvoje yra pakankamai specialistų, kurie sugebės išsiaiškinti tarpusavyje, įstatymo projekto rengėjai nepriims nepagrįstų sprendimų, o Lietuvos Respublikos Seimas įvertins tai ir priims protingus sprendimus.

Priedai:

1. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti

ir siųsti strategija (pateikta Ryšių reguliavimo tarnybai

suderinimui).

2. Lietuvos radijo ir televizijos licencijuotų transliuotojų sąrašas.

 

 

LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas

 

 

 

 

Projektas 2002 04 17

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. mėn. d.

nutarimu Nr.   

 

RADIJO DAŽNIŲ SKYRIMO RADIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMOMS
TRANSLIUOTI IR SIŲSTI STRATEGIJA

 

I. Bendrosios nuostatos

  1. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija (toliau – Strategija) siekia nustatyti bendruosius principus, kuriais vadovaujantis grindžiamas ir plečiamas radijo dažnių išteklių (radijo spektro) naudojimas transliavimui, nustatomi šių išteklių skyrimo transliuotojams bei siuntėjams kriterijai, didinamas išteklių naudojimo visuomenės labui efektyvumas.
  2. Strategija rengiama atsižvelgiant į visuomenės poreikius bei plėtros principus 2002-2010 metais. Vadovaujantis Strategija bei joje įtvirtintais principais, sudaromas ir kas dveji metai tikslinamas Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas (toliau – Strateginis planas).
  3. Strategijoje vartojamos sąvokos:
  4. siuntėjas - telekomunikacijų operatorius, teikiantis siuntimo paslaugas;

    radijo, televizijos stotis - technikos kompleksas, kuri sudaro radijo ar televizijos siųstuvai, jų antenos ir kiti techniniai įrenginiai, skirti programoms perduoti į galinius įrenginius;

    radijo, televizijos siuntimo tinklas - radijo ar televizijos stočių visuma, skirta vienai programai perduoti (išspinduliuoti) į eterį;

    siuntimo licencija – Susisiekimo ministerijos, išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę teikti radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugas;

    telekomunikacijų operatorius - asmuo savo ir (ar) kito asmens telekomunikacijų tinklu teikiantis telekomunikacijų paslaugas;

    leidimas - Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) išduotas rašytinis dokumentas, nustatytomis sąlygomis leidžiantis statyti ir naudoti radijo ar televizijos stotį.

  5. Kitos sąvokos suvokiamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme (Žin., 1998, Nr. 56-1548) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2272).
  6. II. STRATEGIJOS tikslai

  7. Ryšių reguliavimo tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija, bendradarbiaudamos ir priimdamos sprendimus jų kompetencijai priskirtais klausimais, rengia Strategiją, siekdamos šių tikslų:
    1. palaikyti laisvą radijo ir televizijos stočių konkurenciją, užkirsti kelius informacijos kanalų monopolizavimo tendencijoms;
    2. naudojantis turimais ir planuojamais radijo spektro ištekliais, transliavimui ir siuntimui skirti telekomunikacijų tinklai turi aprėpti kuo daugiau Lietuvos Respublikos teritorijos;
    3. derinti visuomenės elektroninių informavimo priemonių rinkos reguliavimo sistemą su Europos Sąjungos teisės aktais ir standartais;
    4. užtikrinti, kad licencijos būtų pirmiau išduodamos tiems transliuotojams, kurie parengia įvairesnes, meniškesnes, informatyvesnes, turiningesnes programas;
    5. skatinti subalansuotą visuomenės elektroninių informavimo priemonių plėtrą ir audiovizualinių paslaugų plėtojimą visuose Lietuvos regionuose;
    6. numatyti esamų tinklų plėtrą, skaitmeninių radijo ir televizijos tinklų steigimą bei plėtros būdus;
    7. nustatyti radijo dažnių skyrimo konkretiems transliuotojams ir siuntėjams pagrindinius kriterijus ir prioritetus, susijusius su šalies radijo ir televizijos programų transliavimo sektoriaus plėtra;
    8. tobulinti transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijų išdavimo tvarką, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų diegimą bei plėtrą;
    9. radijo dažnius, kaip ribotus resursus, naudoti racionaliai, efektyviai ir taupiai;
    10. skatinti subalansuotą visuomenės elektroninių informavimo priemonių rinkos plėtotę pagal jos sektorius, t.y., skirstant radijo dažnius (kanalus), atsižvelgti tiek į visuomeninio transliuotojo, tiek į komercinių transliuotojų interesus.

    III. ESAMA TELEVIZIJOS STOČIŲ IR TINKLŲ BŪKLĖ

  8. Visos šiuo metu Lietuvoje veikiančios televizijos stotys yra analoginės. Veikiančios televizijos stotys ir siuntimo tinklai 2002 kovo mėn. 1 d. duomenimis:
    1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) transliuoja LRT televizijos programą AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu siuntimo tinklu NTST-1. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 94% Lietuvos Respublikos teritorijos, šią programą mato 97% Lietuvos gyventojų (žr. 1 priedą).
    2. Televizijos siuntimo tinklais NTST-2, NTST-3, NTST-4 transliuojamos nacionalinio masto bendrojo pobūdžio komercines televizijos programos:
      1. UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas (toliau - LNK) transliuoja televizijos programą LNK AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu siuntimo tinklu NTST-2. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 86% Lietuvos Respublikos teritorijos, šią programą mato 92% Lietuvos gyventojų (žr. 2 priedą);
      2. UAB TELE-3 (toliau – TV-3) transliuoja televizijos programą TV-3 AB Lietuvos radijo ir televizijos centras priklausančiu siuntimo tinklu NTST-3. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 63% Lietuvos Respublikos teritorijos, šią programą mato 81% Lietuvos gyventojų (žr. 3 priedą);
      3. UAB „Baltijos televizija“ (toliau - BTV), transliuoja televizijos programą BTV jai priklausančiu tinklu NTST-4. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 45% Lietuvos Respublikos teritorijos, šią programą mato 74% Lietuvos gyventojų; pasak sociologinių apklausų, ją mato apie 80 % gyventojų (žr. 4 priedą).

    3. Vietinė ir regioninė televizija. Išduotos licencijos ir leidimai eksploatuoti 23 vietines bei regionines televizijos stotis (veikia 21 stotis) 14-oje miestų ir dviejose kaimo vietovėse (žr. 5 priedą).
    4. MDTV (mikrobangės daugiakanalės televizijos) tinklai. Nuo 2000 m. sausio 1 d. egzistuoja trijų kompanijų MDTV tinklai, veikiantys 2,5 ų 2,7 GHz dažnių juostoje:
      1. UAB „Viginta“ daugiakanalės abonentinės televizijos „Vilsat“ tinklas aprėpia Vilniaus miestą (licencijuota teritorija) bei 30 km spinduliu jo priemiesčius (techniškai);
      2. UAB „Pajūrio televizija“ MDTV tinklas aprėpia Klaipėdos miestą (licencijuota teritorija) bei 30 km spinduliu jo priemiesčius (techniškai);
      3. UAB „Mikrovisatos TV“ MDTV tinklas siunčia programas ir aprėpia Kauno miestą (licencijuota teritorija) bei 30 km spinduliu jo priemiesčius (techniškai). 2001 metais UAB „Mikrovisatos TV “ išduota licencija projektuoti bei statyti MDTV tinklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus punktuose 6.4.1 ir 6.4.2 paminėtas teritorijas (visų trijų tinklų apimamos teritorijas nurodytos 6 priede), programų retranliavimo pradžia 2002 12 31.

    5. Pirmojo ir penktojo televizijos kanalų stotys išjungtos jau nuo 1998 m. liepos 1 d.; šių kanalų radijo dažniai skirti radijo siuntimo stotims ir kitoms tarnyboms.

    IV. ESAMA RADIJO STOČIŲ IR TINKLŲ BŪKLĖ

  9. Visuomeninio radijo stotys, tinklai ir programos 2002 kovo mėn. 1 d. duomenimis:
    1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) viduriniųjų bangų ruože transliuoja vieną nacionalinio visuomeninio radijo programą LRT I. Ji siunčiama AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” priklausančiu ir Kaune veikiančiu 500 kW galios siųstuvu, kurio dažnis 666 kHz. Programa gerai girdima visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš dalies ir už jos ribų;
    2. Nacionalinio visuomeninio radijo programa LRT II gali būti transliuojama viduriniųjų bangų (dažnis 1107 kHz) sinchroninio tinklo siųstuvais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose, Druskininkuose ir Visagine;
    3. Europinio standarto FM radijo siuntimo tinklais transliuojamos dvi LRT radijo programos:
      1. LRT radijo programa LRT I siunčiama AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” priklausančiu NRST-1 siuntimo tinklu, kurio patikimo priėmimo zona apima 78% Lietuvos Respublikos teritorijos, ją girdi 88% Lietuvos gyventojų (žr. 8 priedą);
      2. LRT radijo programa LRT II siunčiama “AB Lietuvos radijo ir televizijos centras” priklausančiu NRST-2 siuntimo tinklu, kurio patikimo priėmimo zona apima 68% Lietuvos respublikos teritorijos, ją girdi 84% Lietuvos gyventojų (žr. 9 priedą);

    4. LRT radijo programos LRT I ir LRT II Vilniuje transliuojamos skaitmeniniu formatu (T-DAB) per 13A kanalo siuntimo stotį.

  10. Komercinio radijo stotys, tinklai ir programos:
    1. Šiuo metu Europos FM dažnių ruože (87.5 - 107.9 MHz) Lietuvoje veikia 8 nacionalinio masto (arba potencialiai nacionalinio masto) ir UTB dažniu ruože (66 -73 MHz) trys radijo siuntimo tinklai:
      1. UAB „M1“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą “M1“. Tai bendrojo pobūdžio jaunesnio amžiaus klausytojams skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 46% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 70% Lietuvos gyventojų (11 priedas).
      2. UAB „M1“jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą „M1+“. Tai bendrojo pobūdžio vyresnio amžiaus klausytojams skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 21% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 54% Lietuvos gyventojų (12 priedas).
      3. UAB “Radiocentras“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą „Radiocentras - muzika ir informacija visiems“. Tai bendrojo pobūdžio nuo klausytojų amžiaus nepriklausoma programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 45% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 71% Lietuvos gyventojų (13 priedas).
      4. UAB „Muzikos topai“ transliuoja radijo programą „RC2“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu NRTS-3 siuntimo tinklu. Tai bendrojo pobūdžio vyresnio amžiaus klausytojams skirta programa, kurios patikimo priėmimo zona aprėpia 61% Lietuvos Respublikos teritorijos, ją girdi 81% Lietuvos gyventojų (žr. 13 priedą).
      5. UAB „Laisvoji banga“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą „Labas FM“. Tai - pramoginė įvairią muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 12% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 44% Lietuvos gyventojų (14 priedas).
      6. UAB „Pūkas“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą „Pūkas“. Tai pramoginė lietuvišką muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 25% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 58% Lietuvos gyventojų (15 priedas).
      7. UAB „Ultra Vires“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą "Lietus". Tai - pramoginė lietuvišką muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 37% LR teritorijos, programą girdi 64% Lietuvos gyventojų (16 priedas).
      8. UAB “Žinių radijas” jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą “Žinių radijas”. Tai - specializuota informacinė programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 31% LR teritorijos programą girdi 62% Lietuvos gyventojų (17 priedas).
      9. UTB diapazone (67-72 MHz) trys AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” priklausantys siuntimo tinklai siunčia UAB “M –1” radijo programą “M-1”, UAB”Radiocentras” ir UAB “Pūkas” jiems priklausančiais tinklais transliuoja programas „Radiocentras - muzika ir informacija visiems“ ir „Pūkas”. Programos “M-1” patikimo priėmimo zona aprėpia 48% LR teritorijos, programą girdi 68% Lietuvos gyventojų (18 priedas). Programos "Radiocentras" patikimo priėmimo zona aprėpia 14% LR teritorijos bei programą girdi 49% Lietuvos gyventojų (19 priedas), Programos "Pūkas" patikimo priėmimo zona aprėpia 4,5% LR teritorijos, girdi 31% Lietuvos gyventojų (20 priedas).

  11. Regioninės bei vietinės stotys. Išduotos licencijos ir leidimai eksploatuoti 32 vietinėms bei regioninėms radijo stotims 14-oje miestų, jau veikia 28 radijo stotys (21 priedas).
  12. Lietuvoje veikia vienas FM radijo mikrosiųstuvas ( Kaune).
  13. UTB diapazono dažnių ruožas, 73-74 MHz, nuo 2000 metų jau nebenaudojamas transliavimui ir skirtas kitoms tarnyboms.
  14. Transliacijos trumposiomis bangomis yra būtinos, norint perduoti žinias ar kultūrinio-šviečiamojo pobūdžio programas kitose šalyse gyvenantiems lietuviams. Transliuojamos programos į Šiaurės Amerikos rytų pakrantę.

 

V. RadIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMŲ SIUNTIMO IR TRANSLIAVIMO TINKLŲ PLĖTROS 2002-2010 METAis STRATEGIJA

  1. Atsižvelgus į tai, kad dėl finansinės padėties LRT neišnaudoja dabar jam skirto radijo spektro, LRT IV radijo bei LRT II televizijos programoms rezervuoti siuntimo kanalus tik skaitmeninių radijo ir televizijos programų siuntimo tinkluose. Visuomeninis transliuotojas turi pirmumo teisę į naujai sukoordinuotus radijo dažnius, nurodytus Strateginiame plane.
  2. Plėtoti veikiančius nacionalinius analoginius radijo siuntimo tinklus. Skatinti ir palaikyti Lietuvos regionų (Vilniaus, Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Klaipėdos,) radijo programų susikūrimą. Skatinti vietinių (lokalinių) radijo transliuotojų kūrimąsi miesteliuose ir mokymo įstaigose.
  3. Skatinti tų transliuotojų veiklą, kurie transliuoja informacines, šviečiamasias, mokomasias, etnomuzikos ir etnokultūros laidas ir parengia turiningesnes ir profesionališkesnes programas.
  4. Skatinti radijo programų transliavimą viduriniosiomis ir trumposiomis bangomis lietuvių mažumoms, gyvenančioms kaimyninėse šalyse.
  5. Skatinti visuomeninio radijo programų transliavimą viduriniosiomis bangomis, siekiant teikti visiems Lietuvos gyventojams ir kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams informaciją ir išlaikyti Lietuvai skirtus radijo dažnius iki skaitmeninės technologijos įvedimo viduriniųjų bangų diapazone.
  6. Perkoordinuoti esamas ar koordinuoti naujas viduriniųjų bangų radijo stotis už Vilniaus miesto ribų, ir siekti šiomis bangomis veikiančių siųstuvų iškėlimo iš miesto.
  7. Neskirti radijo dažnių naujoms stotims UTB diapazone (66-73 MHz). Šį dažnių ruožą palaipsniui uždaryti, o dažnius skirti tarnyboms, kurių veikla nesusijusi su transliavimu.
  8. Siekti, kad LRT I ir LRT II radijo programos, transliuojamos FM bangų diapazone, būtų girdima 99% šalies gyventojų.
  9. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančio NRTS-3 siuntimo tinklo, perduoto iki 2007 m. komerciniams transliuotojams, plėtrą ir modifikavimą vykdyti atsižvelgiant į komercinių transliuotojų siuntimo tinklų plėtros principus.
  10. Plėtoti skaitmeninio radijo tinklus, toliau koordinuojant 13A kanalo stotis, ieškant papildomų radijo spektro resursų ir dalyvaujant tarptautiniame darbe, planuojant radijo spektrą.
  11. Peržiūrėti televizijos stočių išdėstymą 174-230 MHz dažnių diapazone bei rezervuoti 1452-1479.5 MHz dažnių ruožą radijo programoms transliuoti skaitmeniniu formatu.
  12. Plėtoti pagal Strateginį planą respublikinius - nacionalinius televizijos siuntimo tinklus NTST-1, NTST-2, NTST-3, NTST-4.
  13. Skatinti regioninės televizijos plėtrą Lietuvoje. Siekti, kad iki 2003 m. būtų suplanuotos ir sukoordinuotos televizijos siuntimo stotys visuose apskričių centruose, o iki 2005 m. visuose apskričių centruose veiktų regioninės televizijos stotys.
  14. Neplanuoti naujų 2 – 4-ojo TV kanalo stočių.
  15. Naujas ir esamas televizijos stotis koordinuoti tik PAL standarto.
  16. Išsaugoti sukoordinuotų televizijos siuntimo stočių rezervą skaitmeniniams tinklams sukurti.
  17. Kuriant Lietuvoje nacionalinio masto MDTV tinklą 2,5 GHz dažnių ruože, nuo 2009 m. atsižvelgti į Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC 2000) administracijų pasiūlymus naudoti šio dažnių ruožo dalį trečiosios kartos judriojo radijo ryšio UMTS/IMT-2000 išplėtimui.
  18. Atsižvelgdama į CEPT/ERC(99)15 sprendimą, Ryšių reguliavimo tarnyba parengia plačiajuosčio sparčiojo interaktyvaus tinklo, skirto transliavimui 40,5-43,5 GHz dažnių ruože, kanalų išdėstymą ir kitas technines sąlygas.
  19. Sudarant Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, atsižvelgti į Strategijos ir Strateginio plano nuostatas.
  20.  

    V. SKAITMENINĖS TELEVIZIJOS DIEGIMAS

  21. Lietuvos Respublikos institucijos , formuojančios bei vykdančios valstybės politiką radijo bei televizijos srityje, sudarys palankias sąlygas skaitmeninei televizijai įdiegti Lietuvoje; dėl to:
    1. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, rengdama bei išduodama transliavimo licencijas, vadovaujasi Strategijos tikslais (žr.II skyrių).
    2. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia sukoordinuoti radijo dažnius (kanalus) keturiems nacionaliniams skaitmeninės televizijos (DVB-T) siuntimo tinklams, kurių vienu kanalu būtų galima perduoti iki 4-5 programų.
    3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, bedradarbiaudama su Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vyriausybės įgaliota institucija telekomunikacijų srityje iki 2002m. gruodžio 31d. turi parengti licencijavimo tvarką radijo ir televizijos programų tarnsliavimui ir (ar) retransliavimui skaitmeniniais televizijos tinklais.
    4. Konkursas licencijai gauti radijo ir televizijos programų tarnsliavimui ir (ar) retransliavimui skaitmeniniais televizijos tinklais su teise steigti ir eksploatuoti skaitmeninės televizijos siuntimo tinklus turi būti paskelbtas iki 2003 metų liepos 1 d.

  22. Statant skaitmeninius DVB-T siuntimo tinklus, turi būti siekiama, kad šių tinklų operatorių kiekis būtų optimalus. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir institucijos, išduodančios telekomunikacijų veiklos licencijas, bendru sutarimu ir jų nustatyta tvarka, numatoma išduoti dvi televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, su teise steigti skaitmeninius siuntimo tinklus (esant šiandieninei skaitmeninių tinklų technologijai, didesnis operatorių skaičius sudarytų nepatogumų vartotojams ir būtų per didelė našta Lietuvos rinkai). Atsižvelgus į 2004–2005 metų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) regioninės skaitmeninės televizijos perplanavimo konferencijos rezultatus ir skaitmeninės televizijos vystymosi spartą Lietuvoje, licencijų skaičius operatoriams galės būti peržiūrėtas.
  23. Išduodant licencijas skaitmeninei televizijai, turi būti atsižvelgta į :
    1. kabelinės, mikrobangės daugiakanalės televizijos, palydovinės, eterinės televizijų ir numatomų įdiegti plačiajuosčių bevielių prieigų konkurenciją transliavimo rinkoje;
    2. palyginti dideles skaitmeninių imtuvų kainas;
    3. tai, kad pirmajame skaitmeninės televizijos diegimo etape dėl dažnių trūkumo keli transliuotojai turės naudoti tą patį ryšio kanalą ;
    4. tai, kad sparčią skaitmeninės televizijos plėtotę ypač skatina abonentinė televizija;
    5. tai, kad skaitmeninių imtuvų programavimo sąsaja (API- advanced programming interface) būtų vienodo standarto ir atvira.

  24. Licencijavimo etapai:
    1. per pirmąjį etapą 2003 m. licencija išduodama vienam transliuotojui ar operatoriui, skiriant jam keturis naujai sukoordinuotus arba dar koordinuojamus tinklus.
    2. per antrąjį etapą 2010 m. licencija išduodama antrajam transliuotojui ar operatoriui, skiriant jam keturis tinklus, naudojančius uždaromų TV analoginių stočių dažnius. Vietoje Vilniuje neveiksiančių skaitmeninio formato 4-ojo ir 2-ojo TV kanalo stočių, turi būti panaudoti: 43 televizijos kanalas Vilniuje kartu su papildomais kanalais, skirtais pastarojo zonai išplėsti, ir 38 TV kanalas, papildomus kanalus skiriant iš koordinuojamo 61-69 TV kanalų dažnių ruožo.

  25. Po 2004–2005 metų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) regioninės skaitmeninės televizijos perplanavimo konferencijos, tinklų plėtojimo etapai galės būti pakoreguoti.
  26. Skaitmeninių siuntimo tinklų plėtojimo etapai turi būti suplanuoti taip, kad iki 2011 metų pradžios veiktų visi keturi siuntimo tinklai, aprėpiantys šalies teritoriją, ir būtų užtikrintas 4 nacionalinių analoginių televizijos programų retransliavimas aprėpties zonoje, ne mažesnėje nei 2001 metų birželio mėnesį dirbusių analoginių siųstuvų, kurių aprėpties zonos pateiktos 1 – 4 prieduose.
  27. Nuo 2012 iki 2015 metų palaipsniui bus keičiamos analoginės televizijos stotis skatmeninėmis. Strategijos įgyvendinimo metu šis terminas gali būti koreguojamas, priklausomai nuo skaitmeninės televizijos plėtotės spartos ir imtuvų parko, nuo to, kaip bus laikomasi sąlygos, kad skaitmeninės televizijos stočių, galinčių transliuoti keturias nacionalines programas, aprėptis būtų ne mažesnė nei analoginės televizijos 2001 m. birželio mėn., t.y., kad, gyventojai, stebėję analoginę televiziją, potencialiai galėtų matyti ir skaitmeninę.
  28. Nuo 2010 metų pradžios turi būti rezervuoti skaitmeniniai informacijos srautai visoms nacionaliniu mastu per analoginius siuntimo tinklus šiuo metu transliuojamoms televizijos programoms retransliuoti, siekti kiek įmanoma trumpesnio pereinamojo periodo (4-6 mėn.), kurio metu tos pačios programos būtų transliuojamos ir skaitmeniniu, ir analoginiu formatu.
  29. Regioniniams bei vietiniams transliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, srautai skaitmeniniuose kanaluose, ten kur yra tecninės galimybės, turi būti skiriami užtikrinant programų siuntimo dubliavimą abiem formatais.
  30. Skatinti MDTV licencijos turėtojus sparčiau įrengti skaitmenines siuntimo stotis.
  31. Įgyvendinti ES direktyvą dėl bendrųjų standartų naudojimo skaitmeninėje televizijoje 95/47/EC.
  32. vI. ryšių reguliavimo tarnybos bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijos įgyvendinant Strategiją

  33. Strategija įgyvendinama, bendradarbiaujant Ryšių reguliavimo tarnybai bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kurios, vykdydamos savo veiklą, derina tarp savęs priimamus sprendimus, sudarydamos šiam tikslui nuolatinę jungtinę derinimo komisiją.
  34. Ryšių reguliavimo tarnyba Strategiją vykdo:
    1. planuodama radijo dažnius;
    2. koordinuodama radijo dažnius (kanalus) su kaimyninių šalių ryšių administracijomis ir užtikrindama tarptautinę dažnių apsaugą;
    3. rengdama ir teikdama Lietuvos Radijo ir televizijos komisijai arba, siuntimo licencijas išduodančiai institucijai radijo ir televizijos stočių ar tinklų technines sąlygas konkursams skelbti;
    4. teikdama Lietuvos Radijo ir televizijos komisijai arba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, siuntimo licencijas išduodančiai institucijai radijo ir televizijos stočių ar tinklų technines sąlygas konkursams skelbti;
    5. išduodama licencijos turėtojams stočių technines sąlygas bei leidimus stotis įrengti ir naudoti ;
    6. vykdydama siuntimo stočių naudojimo techninę priežiūrą;
    7. vykdydama licencijų siuntimo techninių sąlygų laikymosi priežiūrą;
    8. priimdama pagal savo kompetenciją teisės aktus srities reguliavimui; teikdama pasiūlymus dėl teisės aktų priėmimo kitoms valstybės institucijoms;
    9. atlikdama kitas teisės aktų nustatytas funkcijas šioje srityje.

  35. Lietuvos radijo ir televizijos komisija Strategiją vykdo:
    1. rengdama konkursus transliavimo licencijoms gauti ir nustatydama konkursų reikalavimus;
    2. nustatydama transliavimo licencijų mokesčio dydį;
    3. nustatydama konkursų nugalėtojus ir išduodama jiems transliavimo licencijas;
    4. vykdydama licencijos sąlygų laikymosi kontrolę;
    5. parengdama ir tobulindama licencijavimo taisykles;
    6. priimdama pagal savo kompetenciją kitus teisės aktus;
    7. pateikdama Ryšių reguliavimo tarnybai komerciniams transliuotojams reikiamų radijo dažnių sąrašą;
    8. bendradarbiaudama su elektroninių informavimo priemonių rinkos subjektais;
    9. rengdama įstatymų ir kitų teisės aktų projektus radijo ir televizijos programų transliavimo reguliavimui tobulinti;
    10. atlikdama kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

  36. Įgyvendinant Strategiją, būtina nuolat harmonizuoti veiksmus su Europos Sąjungoje vykstančiais procesais;dėl to:
    1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi:
      1. toliau dalyvauti tarptautiniame darbe, sudarant bendrą Europinę radijo dažnių paskirstymo lentelę ir formuojant Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę bei jos papildymus, derinant juos su Europoje priimtomis nuostatomis ;
      2. dalyvauti Europos radijo ryšio institucijų konferencijų darbuose, sudarant transliavimo stočių planus, nustatant koordinavimo kriterijus.

    2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi:
      1. skatinti ES bendrosios rinkos kūrimą, užtikrinant laisvą ir sąžiningą konkurenciją, vartotojų apsaugą, palaikant ES socialinius gyvenimo standartus bei demokratinės visuomenės interesus;
      2. skatinti Europos regioninių projektų realizavimą bei kuo platesnį tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinant veiksmingą Lietuvos dalyvavimą globalizacijos procesuose.

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002m. mėn. d.   

nutarimu Nr.   

 

RADIJO DAŽNIŲ SKYRIMO RADIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMOMS TRANSLIUOTI IR SIŲSTI
2002 – 2004 M. STRAT
EGINIS PLANAS

 

I. Bendrosios nuostatos

  1. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas (toliau - Strateginis planas) apibrėžia konkrečias radijo dažnių (kanalų) skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti Strategijos (toliau - Strategija) įgyvendinimo priemones ir būdus dviejų metų laikotarpiui.
  2. II. Televizijos programų siuntimo tinklų plėtrA

  3. Nacionalinio masto tinklų NTST-1, NTST-2, NTST-3, NTST-4 plėtrai numatyti radijo dažnių resursai nurodyti 1 lentelėje.
  4. 1 lentelė

    Miestas

    Keičiamas kanalas

    Numatytas

    kanalas

    Programa

    Siųstuvo Savininkas

    Paskyrimo data

    Rokiškis

     

    31

    TV3

    LRTC

     

    Vilkaviškis

     

    51

    LTV

    LRTC

     

    Jurbarkas

     

    32

    LNK

    LRTC

     

    Jurbarkas

     

    46

    TV3

    LRTC

     

    Dieveniškės

     

    27

    LTV

    LRTC

     

    Dieveniškės

     

    24

    43*

    LRTC

     

    Nida

    24

    26

    BTV

    BTV

     

    Ignalina

     

    58

    TV3

    LRTC

    2001-06-29

    Molėtai

     

    25

    43*

    LRTC

    2001-06-29

    Telšiai

     

    24

    LTV

    LRTC

     

    Telšiai

     

    41

    LNK

    LRTC

     

    Telšiai

     

    58

    TV3

    LRTC

     

    Mažeikiai

    41

    44

    TV3

    LRTC

     

    Ukmergė

     

    36

    TV3

    LRTC

     

    Utena

     

    52

    LNK

    LRTC

    2001-05-04

    Varėna

     

    25

    43*

    LRTC

    2001-06-29

    Švenčionys

     

    22

    43*

    LRTC

    2001-05-04

    Varėna

     

    21

    LTV

    LRTC

     

    Varėna

     

    36

    LNK

    LRTC

     

    Varėna

     

    41

    TV3

    LRTC

     

    * 43 televizijos kanalo zonos praplėtimui

  5. Regioninių ir vietinių televizijos stočių plėtrai skirti radijo dažnių resursai pateikti 2 lentelėje.
  6. 2 lentelė

    Miestas

    Keičiamas kanalas

    Numatytas

    kanalas

    Konkurso laimėtojas

    Paskyrimo data

    Klaipėda

     

    31

    UAB „Vilniaus televizijos techninis centras“

    2001-02-14

    Kaunas

     

    52

    UAB „Pūkas“

    2001-06-20

    Marijampolė

     

    56

     

     

    Venta

     

    9

     

     

    Šiauliai

    2

    UHF kanalas

     

     

    Šiauliai

     

    55

    Vš.Į „Šiaulių televizija“

    2001-09-26

    Tauragė

     

    23

     

     

    Druskininkai

     

    6

     

     

    Raseiniai

     

    56

     

     

    Rokiškis

     

    22

     

     

    Palanga

     

    6

     

     

    Palanga

     

    54

     

     

    Panevėžys

     

    47

    UAB „Pictura“

    2001-07-04

    Viečiūnai

     

    11

     

     

    Skuodas

     

    25

     

     

    Vilkaviškis

     

    48

     

     

  7. 2002 m. pakeisti 2-ąjį TV kanalą Šiauliuose decimetriniu kanalu)(žr. 2 lentelę).
  8. Siekti sukoordinuoti 4 nacionalinius skaitmeninius televizijos siuntimo tinklus (DVB-T), kuriais galima būtų perduoti po 4-5 televizijos programas. Ryšių reguliavimo tarnyba, baigusi tinklų koordinavimo darbus arba sukoordinavusi tik pagrindines tinklų stotis, turi paruošti licencijos technines sąlygas, atlikti būtinus skaitmeninės televizijos tinklų įvedimui dažnių keitimus pagal 7 priedą.
  9. III. Radijo siuntimo stočių ir tinklų plėtrA

  10. Numatoma nacionalinio masto radijo transliuotojų siuntimo tinklų plėtra pateikta 3 lentelėje.
  11. 3 lentelė

    Miestas

    Keičiamas radijo dažnis

    Numatytas

    radijo dažnis (kanalas)

    Programa

    Konkurso laimėtojas

    Paskyrimo data

    Tinklų plėtrai skirti ne konkurso tvarka

    Klaipėda

    (skaitmeninė stotis)

     

    13A

    LR1, LR2,

     

     

    LRTC

    Klaipėda

    (skaitmeninė stotis)

    13A

    keturios prog-ramos

    Dieveniškės

     

    104,4 MHz

    LR2

     

     

     

    Plungė

     

    105,0 MHz

    LR2

     

    2001 06 29

    LRTC

    Viešintos

     

    104,4 MHz

    LR2

     

     

     

    Alytus

     

    95,3 MHz

     

     

     

     

    Biržai

     

    105,5 MHz

    RC1

    UAB „Radiocentras“

    2001 01 10

     

    Dieveniškes

     

    106,4 MHz

     

     

     

     

    Druskininkai

     

    92,7 MHz

     

     

     

     

    Druskininkai

     

    100,0 MHz

     

    UAB „Žinių radijas“

    2000 10 11

     

    Druskininkai

     

    103,7 MHz

     

    LR2

     

    LRTC

    Marijampolė

     

    103,9 MHz

     

     

     

     

    Marijampolė

     

    100.8 MHz

    RC2

    UAB Muzikos topai

    2000 09 15

    LRTC

    Mažeikiai

     

    89,9 MHz

     

     

     

     

    Nida

     

    89,8 MHz

     

     

     

     

    Plungė

     

    97,7 MHz

    RC1

    UAB „Radiocentras“

    2001 03 28

     

    Palanga

     

    94,4 MHz

     

     

     

     

    Plunksniai

     

    106.7 MHz

    RC2

    UAB Muzikos topai

    2000 10 25

    LRTC

    Raseiniai

     

    87,7 MHz

     

     

     

     

    Raseiniai

     

    90,7 MHz

     

     

     

     

    Raseiniai

     

    94,2 MHz

    Pūkas

    UAB „Pūkas“

    2001 07 04

     

    Tauragė

     

    101,6 MHz

     

     

     

     

    Tauragė

     

    104,2 MHz

     

     

     

     

    Telšiai

     

    93,0 MHz

     

     

     

     

    Telšiai

     

    107,0 MHz

     

     

     

     

    Varėna

     

    105,3 MHz

     

     

     

     

    Varėna

     

    100,7 MHz

     

     

     

     

    Ukmergė

     

    100,6 MHz

     

     

     

     

    Ukmergė

     

    101,7 MHz

     

     

     

     

    Utena

     

    95,8 MHz

    Pūkas

    UAB „Pūkas“

    2001 06 13

     

    Utena

    104,4 MHz

    92,3 MHz

    Žinių radijas

    UAB „Žinių radijas“

     

     

    Ignalina

    92,3

    104,2 MHz

    LR1

     

     

    LRTC

  12. Regioninio masto transliuotojų plėtra nurodyta 4 lentelėje.
  13. 4 lentelė

    Miestas

    Numatytas

    radijo dažnis

    Konkurso laimėtojas

    Paskyrimo data

    Visaginas

    106,8 MHz

     

     

    Visaginas

    102,0 MHz

     

     

    Druskininkai

    91,7 MHz

     

     

    Varėna

    107,1 MHz

     

     

    Kaunas

    102,5 MHz

    UAB Baltijos informacinių technologijų aljansas

    2001 11 21

    Klaipėda

    90,1 MHz

     

     

    Klaipėda

    90,6 MHz

    UAB „Rimtas radijas“

    2001-07-18

    Klaipėda

    96,7 MHz

    UAB „Baltijos inf. technologijų aljansas"

    2001-09-12

    Palanga

    88,7 MHz

     

     

    Tauragė

    96,5 MHz

     

     

    N. Akmenė

    95,1 MHz

    UAB „Akmenės garsas“

    2001-01-10

    Šiauliai

    97,4 MHz

     

     

    Šiauliai

    105,8 MHz

    UAB „Rimtas radijas“

    2001-05-30

    Vilnius

    96,8 MHz

     

     

    Vilnius

    100.9 MHz

    UAB Pūkas

    2001-10-17

    Vilnius

    101,9 MHz

     

     

    Vilnius

    104,3 MHz

    UAB Kvartolė

    2001-11 -21

    Vilnius

    107,7 MHz

     

     

    Plungė

    104,5 MHz

    UAB „Plunksta“

    2001-05-02

    Skuodas

    102,6 MHz

     

     

  14. Veikiantys viduriniųjų bangų 1,107 MHz ir 1,557 MHz tinklai negali būti efektyviai naudojami dėl tais pačiais dažniais Estijoje, Latvijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančių stočių; būtina sukoordinuoti alternatyvų sinchroninį viduriniųjų bangų (792 kHz) tinklą, apsaugotą nuo kaimyninių šalių stočių įtakos, ir atskirą galingą (1,233 MHz , galia dienos metu 500 kW) stotį Vilniuje. Baigusi koordinavimo darbus, Ryšių reguliavimo tarnyba turės pakeisti stočių dažnius, nurodytus 22 priede. Ateityje viduriniųjų bangų tinklai galės būti panaudoti skaitmeniniam radijui diegti.
  15. IV. Radijo dažnių (kanalų) skyrimAS

  16. Jei transliuotojai atsisako joms licencijose nurodytų radijo dažnių (kanalų) ar nėra, paskelbus konkursą, pretenduojančių į sukoordinuotą radijo dažnį (kanalą), Lietuvos radijo ir televizijos komisija informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą apie laisvus radijo dažnius.
  17. Atsilaisvinus radijo dažniams (kanalams) arba sukoordinavus papildomus radijo dažnius (kanalus) , kurie nebuvo įtraukti į šio plano priedus, konkretūs Strateginio plano priedų pakeitimai arba papildymai, dviejų metų laikotarpyje, atliekami vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovų pasirašytu aktu, kuris paskelbiamas oficialiame leidinyje "Valstybės žinios".
  18. Vadovaujantis Strateginiu planu bei jo priedais laisvi radijo dažniai (kanalai) , nesant dėl jų tarp transliuotojų konkurencijos, bendru Ryšių reguliavimo tarnybos bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sutarimu, gali būti skiriami ne konkurso tvarka, transliuotojų siuntimo tinklų plėtrai ir modifikavimui (žr. 1 ir 3 lenteles).
  19. Siekdama efektyvaus radijo dažnių panaudojimo bei vykdydama naujai priimtus įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su transliuotoju, gali modifikuoti atskirų siuntimo stočių parametrus, nekeisdama jų aprėpties zonos (apie tai informuodama Lietuvos radijo ir televizijos komisiją).
  20. Transliavimo licencijoje nurodyti aprėpties zona ar radijo dažnis (kanalas) keičiami Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu, suderinus su Ryšių reguliavimo tarnyba ir transliuotoju.
  21. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  22. Šio plano vykdymą savo kompetencijos ribose kontroliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
    1. Programų monitoringą, pasirinktinai stebint ir įvertinant radijo ir televizijos tinklais platinamos informacijos pobūdį, jos pagrindinius srautus, gyventojų aprūpinimo įvairia informacija būklę, vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
    2. Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama radijo monitoringą, t.y. eterio kontrolę, ir radijo dažnių planavimą kitoms ryšio tarnyboms, užtikrina neinterferencinę aplinką radijo ir televizijos programoms siųsti bei atlieka radijo ir televizijos siųstuvų spinduliuotės techninę kontrolę.

Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginio plano 1-4 priedai – TV siuntimo stočių ir siuntimo tinklų aprėpties zonos.

5 priedas

Regioninės ir vietinės televizijos stotys

5 lentelė

Miestas

Kanalas

Savininkas

Alytus

35

Vš.Į. „Geležinio vilko sporto klubas“

Elektrėnai

12

V.Mečkausko firma „Versmės radijas ir televizija“

Jonava

39

UAB „Jonavos televizija“

Kaišiadorys

24

UAB „Remo televizija“

Kaunas

7

UAB „AR studija“

Kaunas

52

UAB “Pūkas”

Kėdainiai

35

UAB „Kėdainių krašto televizija“

Klaipėda

10

UAB „Vakarų Lietuvos televizija“

Klaipėda

12

UAB „Klaipėdos televizija“

Klaipėda

31

Projektuojama

Marijampolė

6

UAB „Marijampolės televizija“

Panevėžys

8

TŪB „S.Bukelis ir Ko“

Panevėžys

56

UAB „Aukštaitijos televizija“

Panevėžys

47

UAB”Pictura”

Peršėkininkai

12

V.Krušnos IĮ

Raseiniai

6

UAB „Mirkliai“

Šiauliai

2

AB “LRTC”

Šiauliai

55

projektuojamas VšĮ „Šiaulių televizija“

Trakai

6

UAB „Aidas“

Vidiškės

12

Vidiškių vidurinė mokykla

Vievis

8

UAB „Aidas“

Vilnius

11

UAB „Viginta“

Vilnius

26

UAB „Vilniaus televizija“

Vilnius

38

UAB „Baltijos televizija“

6 priedas

MDTV tinklas

7 priedas

Keičiami televizijos stočių kanalai skaitmeninei televizijai įdiegti

6 lentelė

Miestas

Keičiamas kanalas

Numatytas kanalas

Rokiškis

59

53

Tryškiai

36

49

Alytus

57

42

Raseiniai

59

37

Marijampolė

33

26

Vilnius

50

56

Skuodas

38

43

Šių stočių kanalų keitimo laikas nustatomas Radijo ir televizijos komisijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, suderinus su operatoriais.

 

8-20 priedai. Radijo siuntimo stočių ir siuntimo tinklų aprėpties zonos.

21 priedas

Regioninės ir vietinės radijo stotys

7 lentelė

Miestas

Radijo dažnis

Savininkas

Alytus

99,0 MHz

UAB „Alytaus radijas“

Biržai

107,3 MHz

UAB „Radijo pulsas“

Kaunas

99,2 MHz

UAB „Parabolė“

Kaunas

102,9 MHz

UAB „Artvydas“

Kaunas

105,4 MHz

UAB „Kauno fonas“

Kaunas

105,9 MHz

UAB „Radijas kelyje“

Klaipėda

90,6 MHz

UAB „Rimtas radijas“

Klaipėda

91,4 MHz

UAB Radijo stotis „Bumsas“

Klaipėda

94,9 MHz

UAB „Laluna“

Klaipėda

96,7 MHz

UAB „Baltijos informacinių technologijų aljansas“

Klaipėda

100,8 MHz

UAB „Lanula“

Marijampolė

100,2 MHz

UAB „Lamantas“

Mažeikiai

100,4 MHz

R. Sakalausko įmonė „Romuva“

Mažeikiai

105,6 MHz

UAB „Lamantas“

N. Akmenė

95,1 MHz

VšĮ „Akmenės garsas“

Panevėžys

96,6 MHz

UAB „Radijo pulsas“

Panevėžys

106,9 MHz

UAB „Aukštaitijos radijas“

Plungė

104,5 MHz

UAB „Plunsta“

Raseiniai

94,2 MHz

UAB “Pūkas”

Šiauliai

102,5 MHz

UAB „Saulės radijas“

Šiauliai

105,8 MHz

UAB „Rimtas radijas“

Telšiai

95,4 MHz

R.Valausko firma „Žemaitijos radijas“

Vilnius

95,5 MHz

LRTC retransliuoja „BBC“

Vilnius

96,4 MHz

V. Ivanausko IF „Vydas“

Vilnius

96,8 MHz

J. Varno „Vilniaus radijo studija“

Vilnius

98,3 MHz

Radio France International

Vilnius

99,3 MHz

UAB „ProARSa“

Vilnius

103,8 MHz

UAB „Znad Wilii radijo stotis“

Vilnius

104,7 MHz

UAB „Laisvoji banga“

Vilnius

105,6 MHz

UAB „Rimtas radijas“

 

 

22 priedas

Numatomi atlikti viduriniųjų bangų ruožo dažnių pakeitimai atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus radijo dažnių naudojimo srityje ir siekiant pagerinti transliacijų kokybę

8 lentelė

Miestas

Keičiamas radijo dažnis

Numatytas radijo dažnis

Anykščiai

612 kHz

630 kHz

Anykščiai

1107 kHz

792 kHz

Druskininkai

1107 kHz

792 kHz

Klaipėda

612 kHz

792 kHz

Vilnius

1107 kHz

792 kHz

Visaginas

1107 kHz

792 kHz

Sitkūnai

1458 kHz

1386 kHz

Vilnius

1557 kHz

1233 kHz

Atlikus šiuos pakeitimus, 1107 kHz dažniu transliuos tik Sitkūnų radijo stotis ir bus suformuotas naujas, nuo užsienio radijo stočių apsaugotas 792 kHz dažnio sinchroninis radijo tinklas.

Pateiktų žemėlapių nuspalvintose srityse elektrinio lauko stiprio vertės 10 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus yra ne mažesnės nei:

Televizijos stotys:

53 dBµV/m (2 kanalas)

57 dBµV/m (3, 4 kanalai)

60 dBµV/m (6–12 kanalai)

67 dBµV/m (21–34 kanalai)

72 dBµV/m (35–60 kanalai)

Radijo stotys:

56 dBµV/m

 

Šios vertės yra paimtos iš ITU-R rekomendacijų BT.417-4, BT.804, IS.851-1 ir padidintos tiek, kad atitiktų vidutinę trukdančių stočių įtaką.

Pagal BT.804 rekomendaciją elektrinio lauko stipris skaičiuojamas, esant šioms antenos stiprinimo ir kabelio nuostolių vertėms:

 

2-4 kan.

6-12 kan.

21-34 kan.

35-60 kan.

Antenos stiprinimas

3,5 dB

7,5 dB

10 dB

12 dB

Kabelio nuostoliai

1 dB

1,5 dB

3 dB

4,5 dB

Ne miestų vietovėse, kurių gyventojai gali naudoti ir didesnio stiprinimo anteninę įrangą, televizijos signalas gali būti korektiškai priimtas, esant ir mažesnėms elektrinio lauko stiprio vertėms ( BT.417-4 rekomendacija), todėl, skaičiuojant pagal šią rekomendaciją patikimo priėmimo zoną kaimo vietovėse, gautume kiek didesnes aprėpties zonas.

Trukdančių radijo stočių poveikis įvertintas, remiantis metodika, išdėstyta regioniniame susitarime Ženeva 84. Trukdančiojo lauko stipris apskaičiuojamas, sumuojant pagal supaprastintą tikimybių metodą visų to paties ir artimo dažnio stočių sukuriamų elektrinių laukų stiprius. Televizijai trukdančių stočių įtaka skaičiuojama galios sumavimo metodu, kuris buvo priimtas CEPT FM konferencijoje 1997 Česteryje. Trukdančių stočių realiai jaučiama įtaka gali būti mažesnė, kadangi trukdančiojo lauko poveikis skaičiuotas 1% laiko, ir tariant, kad visų stočių trukdžiai į tą pačią vietą atsklinda vienu metu. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kaimyninėse šalyse veikia ne visos sukoordinuotos stotys ir ne visada maksimaliai išnaudodamos sukoordinuotus ar planuose (Ženeva 75, Ženeva 84, Stokholmas 61) priskirtus parametrus, taigi Strateginiame plane pateiktos stočių aprėpties zonos, daugumoje atveju, yra mažesnės už realias.

Elektrinio lauko stipris skaičiuotas 10 metrų priėmimo antenos aukščiui 50% laiko ir 50% vietovių vertėms, taikant ITU- R rekomendaciją 370-7, o parametras D h, įvertinantis reljefo įtaką, skaičiuotas pagal skaitmeninio Lietuvos žemėlapio GDB 200000 duomenis.

Daugiakanalės mikrobangės televizijos stočių (MMDS) aprėpties zonos skaičiuotos minimaliam – 95 dBm signalo lygiui 10 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus, remiantis CEPT rekomendacijoje 1146 pateikta metodika; parametrai, įvertinantys reljefo įtaką, paimti iš to paties Lietuvos skaitmeninio žemėlapio.

Reikia pažymėti, kad tiksliausiai aprėpties zonų apybrėžos nustatomos, atliekant matavimus daug kartų ir skirtingais metų laikais, deja, tai reikalauja daug lėšų ir laiko. Apskaičiuoti aprėpties zonų dydžiai gali skirtis, kaip minėta, nuo realių dydžių, nes didelės įtakos turi toje ar kitoje vietovėje naudojama anteninė įranga, įmontuotų stiprintuvų tipas, televizorių ar radijo imtuvų jautris, konkrečios signalų priėmimo sąlygos ir pan.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Radijo ir televizijos transliuotojai

Lic.

Licencijos turėtojas

Dažnis,

Stoties vieta

Licencijos galiojimas

Nr.

TV kan.

nuo

iki

T002t

UAB "Aidas"

R-6

Trakai

2000 01 01

2005 01 01

T002t

UAB "Aidas"

R-8

Vievis

2000 01 01

2005 01 01

R003t

UAB "Alytaus radijas"

70,04

Alytus

2000 01 01

2005 01 01

R003t

UAB "Alytaus radijas"

99, 0

Alytus

2000 01 01

2005 01 01

T004

UAB "Alvura"

56

Panevėžys

2000 01 01

2004 09 30

T005s

UAB "AR studija"

R-7

Kaunas

2000 01 01

2004 04 30

R006

UAB "Artvydas"

102,9

Juragiai

2000 01 01

2005 01 01

T007

UAB "Atsvara"

23

Mažeikiai

2000 01 01

2003 01 01

R008

UAB "Aukštaitijos radijas"

106,9

Panevėžys

2000 01 01

2005 01 01

R009s

VšĮ "Baltijos bangų radijas"

612kHz

Vilnius

2000 01 01

2006 01 01

T010t

UAB "Baltijos televizija"

47

Alytus

2000 01 01

2010 01 01

51

Bubiai (Šiaulių r.)

2000 01 01

2010 01 01

46

Giruliai (Klaipėdos r.)

2000 01 01

2010 01 01

23

Graužiečiai (Ukmergės r)

2000 01 01

2010 01 01

56

Ignalina

2000 01 01

2010 01 01

45

Juragiai (Kauno r.)

2000 01 01

2010 01 01

21

Utena

2000 01 01

2010 01 01

33

Marijampolė

2000 01 01

2010 01 01

24

Nida

2000 01 01

2010 01 01

44

Norkaičiai (Tauragės r.)

2000 01 01

2010 01 01

37

Pažagieniai (Panevėžio r.)

2000 01 01

2010 01 01

59

Rokiškis

2000 01 01

2010 01 01

52

Skuodas

2000 01 01

2010 01 01

49

Stačkūnai (Biržų r.)

2000 01 01

2010 01 01

24

Šakiai

2000 01 01

2010 01 01

44

Šilutė

2000 01 01

2010 01 01

36

Tryškiai (Telšių r.)

2000 01 01

2010 01 01

49

Viešintos

2000 01 01

2010 01 01

48

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

39

Biržai

2000 01 01

2010 01 01

T012s

UAB "Baltijos televizija"

38

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

T013t

UAB "Baltijos televizija"

27

Druskininkai

2000 01 01

2007 07 31

59

Raseiniai

2000 01 01

2007 07 31

45

Visaginas

2000 01 01

2007 07 31

T017s

TV studija "Anykščiai"

12

Viešintos

2000 01 01

2003 01 01

T018

TŪB "S.Bukelis ir Ko"

R-8

Panevėžys

2000 01 01

2005 01 01

R019

Radijo stotis "Bumsas"

91,4

Klaipėda

2000 01 01

2007 07 31

T020

VšĮ "Geležinio vilko sporto klubas"

35

Alytus

2000 01 01

2003 09 30

R021

V.Ivanausko "Vydas"

96,4

Vilnius

2000 01 01

2007 07 31

R022

UAB "Kauno fonas"

105,4

Kaunas

2000 01 01

2004 01 01

T023

UAB "Kėdainių krašto TV"

35

Kėdainiai

2000 01 01

2007 01 01

T024s

UAB "Klaipėdos kabelinė TV"

12

Klaipėda

2000 01 01

2003 02 28

T027st

UAB "Laisvas ir nepriklausomas kanalas"

11

Alytus

2000 01 01

2010 01 01

32

Anykščiai

2000 01 01

2010 01 01

23

Druskininkai

2000 01 01

2010 01 01

10

Ignalina

2000 01 01

2010 01 01

28

Juragiai

2000 01 01

2010 01 01

29

Klaipėda

2000 01 01

2010 01 01

12

Laukuva

2000 01 01

2010 01 01

7

Mažeikiai

2000 01 01

2010 01 01

57

N.Akmenė

2000 01 01

2010 01 01

51

Nida

2000 01 01

2010 01 01

54

Panevėžys

2000 01 01

2010 01 01

2

Raseiniai

2000 01 01

2010 01 01

28

Skuodas

2000 01 01

2010 01 01

34

Šiualiai

2000 01 01

2010 01 01

27

Tauragė

2000 01 01

2010 01 01

4

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

35

Visaginas

2000 01 01

2010 01 01

52

Utena

2000 01 01

2010 01 01

23

Biržai

2000 01 01

2010 01 01

R028t

UAB "Laisvoji banga"

104,1

Giruliai

2000 01 01

2005 01 01

104,3

Bubiai (Šiaulių r.)

2000 01 01

2005 01 01

104,5

Juragiai (Kauno r.)

2000 01 01

2005 01 01

104,8

Pažagienei (Panevėžio r.)

2000 01 01

2005 01 01

R029

UAB "Laisvoji banga"

104,7

Vilnius

2000 01 01

2005 01 01

R030

UAB "Lamantas"

100,2

Marijampolė

2000 01 01

2005 01 01

R031

UAB "Lamantas"

105,6

Mažeikiai

2000 01 01

2005 01 01

R032

UAB "Lanula"

100,8

Klaipėda

2000 01 01

2004 09 30

T033s

UAB "Marijampolės telekinas"

6

Marijampolė

2000 01 01

2007 01 01

R034

V.Mečkausko "Versmės" RTV

70,31

Elektrėnai

2000 01 01

2004 03 31

T035

V.Mečkausko "Versmės" RTV

R-12

Elektrėnai

2000 01 01

2004 03 31

T036

AB "Mirkliai"

R-6

Raseiniai

2000 01 01

2003 01 01

R040t

UAB "M-1"

106,3

Bubiai (Šiaulių r.)

2000 01 01

2010 01 01

106,5

Giruliai

2000 01 01

2010 01 01

105,9

Ignalina

2000 01 01

2010 01 01

106,6

Ignalina

2000 01 01

2010 01 01

92,8

Kėdainiai

2000 01 01

2010 01 01

106, 0

Likiškėliai (Alytaus r.)

2000 01 01

2010 01 01

106,3

Marijampolė

2000 01 01

2010 01 01

106,2

Norkaičiai (Tauragės r.)

2000 01 01

2010 01 01

106, 0

Pažagieniai (Panevėžio r.)

2000 01 01

2010 01 01

106,4

Raseiniai

2000 01 01

2010 01 01

106, 0

Tryškiai (Telšių r.)

2000 01 01

2010 01 01

106,3

Utena

2000 01 01

2010 01 01

106,5

Druskininkai

2000 01 01

2010 01 01

106,8

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

R041st

UAB "M-1"

72,71

Bubiai (Šiaulių r.)

2000 01 01

2010 01 01

R041st

UAB "M-1"

69,11

Klaipėda

2000 01 01

2010 01 01

R041st

UAB "M-1"

72,2

Juragiai (Kauno r.)

2000 01 01

2010 01 01

R041st

UAB "M-1"

71,81

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

R041st

UAB "M-1"

68,24

Visaginas

2000 01 01

2010 01 01

R042t

UAB "M-1"

100,5

Bubiai (Šiaulių r.)

2000 01 01

2010 01 01

98,3

Klaipėda

2000 01 01

2010 01 01

97,6

Juragiai (Kauno r.)

2000 01 01

2010 01 01

104,3

Marijampolė

2000 01 01

2010 01 01

98,7

Naujasodis (Utenos r.)

2000 01 01

2010 01 01

100,2

Pažagieniai (Panevėžio r.)

2000 01 01

2010 01 01

106,2

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

R047

UAB "ProARSa"

99, 3

Vilnius

2000 01 01

2004 01 01

R049t

UAB "Pūkas"

94,8

Daukšiai

2000 01 01

2010 01 01

107,6

Kaunas

2000 01 01

2010 01 01

94, 0

Lelionys

2000 01 01

2010 01 01

94,6

Vaitkuškis

2000 01 01

2010 01 01

107,3

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

95,7

Šiauliai

2000 01 01

2010 01 01

102,3

Panevėžys

2000 01 01

2010 01 01

95,8

Utena

2000 01 01

2010 01 01

94,2

Raseiniai

2000 01 01

2010 01 01

107,8

Klaipėda

2000 01 01

2010 01 01

R050t

UAB "Pūkas"

70,22

Kaunas

2000 01 01

2010 01 01

67,25

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

R053

UAB "Radijas kelyje"

105,9

Kaunas

2000 01 01

2006 01 01

R054

UAB "Radijo pulsas"

107,3

Biržai

2000 01 01

2008 05 31

R055

UAB "Radijo pulsas"

96,6

Panevėžys

2000 01 01

2004 11 30

R056

UAB "Radijo stotis Laluna"

94,9

Klaipėda

2000 01 01

2005 01 01

R057t

UAB "Radiocentras"

101,1

Alytus

2000 01 01

2010 01 01

101,5

Klaipėda

2000 01 01

2010 01 01

102,7

Ignalina

2000 01 01

2010 01 01

101,3

Jonava

2000 01 01

2010 01 01

107,1

Juragiai (Kauno r.)

2000 01 01

2010 01 01

101,8

Marijampolė

2000 01 01

2010 01 01

102,7

Norkaičiai (Tauragės r.)

2000 01 01

2010 01 01

101,4

Pažagieniai (Panevėžio r.)

2000 01 01

2010 01 01

99,9

Raseiniai

2000 01 01

2010 01 01

101,7

Šiauliai

2000 01 01

2010 01 01

91,2

Tryškiai (Telšių r.)

2000 01 01

2010 01 01

101, 0

Utena

2000 01 01

2010 01 01

101,5

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

101,6

Druskininkai

2000 09 20

2010 01 01

99,5

Ukmergė

2000 11 08

2010 01 01

105,5

Biržai

2001 01 10

2010 01 01

97,7

Plungė

2001 03 28

2010 01 01

R058t

UAB "Radiocentras"

67,52

Klaipėda

2000 01 01

2010 01 01

60,67

Kaunas

2000 01 01

2010 01 01

67,55

Panevėžys

2000 01 01

2010 01 01

70,4

Šiauliai

2000 01 01

2010 01 01

67,94

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

R059

UAB "Radiocentras"

96,8

Vilnius

2000 01 01

2005 01 01

R062

UAB "Saulės radijas"

102,5

Šiauliai

2000 01 01

2003 01 01

T063s

VšĮ "Šiaulių televizija"

2

Šiauliai

2000 01 01

2005 01 01

T064st

UAB "Tele - 3"

57

Alytus

2000 01 01

2010 01 01

42

Anykščiai

2000 01 01

2010 01 01

30

Druskininkai

2000 01 01

2010 01 01

21

Juragiai(Kaun.r.)

2000 01 01

2010 01 01

50

Klaipėda

2000 01 01

2010 01 01

41

Mažeikiai

2000 01 01

2010 01 01

27

N.Akmenė

2000 01 01

2010 01 01

40

Nida

2000 01 01

2010 01 01

24

Panevėžys

2000 01 01

2010 01 01

25

Raseiniai

2000 01 01

2010 01 01

56

Skuodas

2000 01 01

2010 01 01

22

Šiauliai

2000 01 01

2010 01 01

42

Tauragė

2000 01 01

2010 01 01

29

Utena

2000 01 01

2010 01 01

31

Vilnius

2000 01 01

2010 01 01

33

Visaginas

2000 01 01

2010 01 01

25

Biržai

2001 10 25

2010 01 01

R065t

UAB "Ultra vires"

103,9

Bubiai

2001 01 01

2011 01 01

103,7

Giruliai

2001 01 01

2011 01 01

103,5

Juragiai(Kaun.r.)

2001 01 01

2011 01 01

103,3

Likiškėliai

2001 01 01

2011 01 01

103,1

Norkaičiai(Taurag. r.)

2001 01 01

2011 01 01

103

Pažagieniai(Panev.r.)

2001 01 01

2011 01 01

103,3

Stačkūnai

2001 01 01

2011 01 01

103

Telšiai

2001 01 01

2011 01 01

103,4

Utena

2001 01 01

2011 01 01

103,1

Vilnius

2001 01 01

2011 01 01

R066

"Žemaitijos radijas"

95,4

Telšiai

2000 01 01

2003 01 01

T068s

UAB "Viginta'

11

Vilnius

2000 01 01

2005 01 01

T069s

UAB "Vilniaus televizija"

26

Vilnius

2000 01 01

2005 01 01

R070s

UAB "Znad Wilii"

103,8

Vilnius

2000 01 01

2008 01 01

R074

UAB "Parabolė"

99,2

Kaunas

2000 04 03

2003 04 30

T075

Vidiškių vid. m-kla

12

Vidiškės, Ignal. R.

2000 04 25

2004 04 30

T076

V.Krušnos IĮ

12

Peršėkininkai, Alyt r.

2000 06 05

2004 07 01

R077

UAB "Radiola"

99,7

Vilnius

2000 07 17

2003 07 31

R078

R.Sakalausko "Romuva"

100,4

Mažeikiai

2000 07 17

2003 07 31

R081

VĮ "Akmenės garsas"

95,1

N.Akmenė

2001 01 10

2004 01 10

T083

UAB "Jonavos televizija

39

Jonava

2001 01 10

2003 01 10

R084

UAB ''Rimtas radijas"

105,6

Vilnius

2001 02 14

2006 02 14

T085s

UAB "Vakarų Lietuvos televizija"

10

Klaipėda

2001 02 14

2004 02 14

T086

UAB "Vilniaus televizijos techninis centras"

31

Klaipėda

2001 03 21

2006 03 21

R087

UAB "Rimtas radijas"

105,8

Šiauliai

2001 05 30

2006 05 30

R088

UAB "Plunsta"

104,5

Plungė

2001 05 30

2004 05 30

T089

UAB "Pūkas"

52

Kaunas

2001 06 20

2006 06 20

T090

UAB "Pictura"

47

Panevėžys

2001 07 04

2004 07 04

R092

UAB "Rimtas radijas"

90,6

Klaipėda

2001 07 18

2006 07 18

T093

VšĮ"Kupiškio informac.ir televiz.centras"

12

Viešintos

2001 07 18

2004 07 18

R094

UAB "Baltijos informac.technolog.aljansas"

96,7

Klaipėda

2001 09 12

2004 09 12

T095

VšĮ"Šiaulių televizija"

55

Bubiai

2001 09 26

2003 03 26

M096

UAB "Mikrovisatos TV"

vietoj116/97

Kaunas

2001 10 17

2002 03 31

M097

UAB "Mikrovisatos TV"

vietoj M091

Visa Lietuva

2001 10 17

2009 06 30

T098s

VšĮ "Marijampolės televizija"

vietojT033s

Marijampolė

2002 01 01

2007 01 01

R099

UAB "Pūkas"(Pūkas-2, 1 dažnis)

100,9

Vilnius

2001 10 17

2006 10 17

R100

UAB "Baltijos informac. technolog.aljans."

102,5

Kaunas

2001 11 21

2006 11 21

R101

VšĮ "Kvartolė"

103,4

Vilnius

2001 11 21

2006 11 21

T102s

VšĮ "Marijampolės televizija"

vietoj T098s

Marijampolė

2002 01 01

2007 01 01

R103s

S.Žilionio pers. rad. ir TV konsultac.agent.

9,710 MHz

Sitkūnai (Kaun r.)

2002 01 16

2005 01 16

R104t

UAB "Žinių radijas"

93,4

Daukščiai(Marij.r.)

2002 01 16

2012 01 16

102,2

Klaipėda

2002 01 16

2012 01 16

107,9

Panevėžys

2002 01 16

2012 01 16

104,8

Tauragė

2002 01 16

2012 01 16

104,4

Utena

2002 01 16

2012 01 16

96,4

Mažeikiai

2002 01 16

2012 01 16

100, 0

Druskininkai

2002 01 16

2012 01 16

104,9

Kaunas

2002 01 16

2012 01 16

97, 0

Šiauliai

2002 01 16

2012 01 16

97,3

Vilnius

2002 01 16

2012 01 16

103,7

Visaginas

2002 01 16

2012 01 16

R105st

UAB "Muzikos topai"

88,2

Šiauliai

2002 01 23

2007 01 23

(NRST -3 tinklas)

91,6

Skuodas

2002 01 23

2007 01 23

92,1

Nida

2002 01 23

2007 01 23

92,5

Klaipėda

2002 01 23

2007 01 23

92,7

Mažeikiai

2002 01 23

2007 01 23

99

Ignalina

2002 01 23

2007 01 23

99,1

Panevėžys

2002 01 23

2007 01 23

100,1

Vilnius

2002 01 23

2007 01 23

100,8

Marijampolė

2002 01 23

2007 01 23

104,1

Juragiai

2002 01 23

2007 01 23

105,2

Raseiniai

2002 01 23

2007 01 23

105,4

Visaginas

2002 01 23

2007 01 23

105,7

Tauragė

2002 01 23

2007 01 23

106,7

Laukuva

2002 01 23

2007 01 23

107,6

Druskininkai

2002 01 23

2007 01 23

T106s

UAB "Tele-3"

43

Vilnius

2002 01 23

2007 01 23

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 03 03.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2001 metų ataskaitos

LR Seimas