Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko sveikinimas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 110-osios sesijos dalyviams

Vilnius, 2002 m. gegužės 3 d.

Pone Generalini Sekretoriau,

Gerbiamieji ministrai, aukštieji įgaliotiniai,

Garbūs svečiai,

Sveikinu Jus, 110-osios Europos Tarybos Ministrų Komiteto sesijos dalyvius, susirinkusius Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Sveikindamas šį reikšmingą Europos Tarybos forumą, norėčiau pabrėžti, jog esame visai netoli ilgai siekto tikslo. Didžiosios Europos idėja, Europos suvienijimas bendrųjų vertybių pagrindu, šiandien yra realus, sakyčiau, pranoksta vieno iš Europos Tarybos idėjinių tėvų, Vinstono Čerčilio lūkesčius.

Iššūkiai, kuriuos mums pateikė XXI amžiaus pradžios įvykiai, konsolidavo mūsų bendras pastangas, išryškino uždavinius, kuriuos turėtų spręsti ne tik atskiros valstybės, bet ir tarptautinės organizacijos.

Todėl manau, kad ši Europos Tarybos Ministrų Komiteto sesija bus istorinė, ir ne tik todėl, kad ji vyksta senojoje Lietuvos sostinėje, bet pirmiausia todėl, kad joje pagrindinis dėmesys bus skiriamas toms problemoms, kurios turi didžiausios svarbos šių dienų Europai ir pasauliui.

Rugsėjo 11-osios tragedija padėjo mums įsisąmoninti, kas mes esame ir kas mus jungia. Šiuos tragiškus įvykius mes suvokėme kaip sąmoningai simbolizuotą pasikėsinimą į mūsų bendrąsias vertybes: pirmiausia demokratiją ir laisvę, kaip mūsų civilizacijos ir sukurtos gerovės pagrindą.

Todėl mūsų atsakas į mėginimą mus įbauginti teroru buvo aiškus ir vieningas. Visuotinė ir neįtikėtinai greita buvo Europos šalių reakcija. Europos Taryba, jos Parlamentinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas taip pat labai greitai suformulavo savo veiksmų strategiją. Europos Taryba iškėlė tris kovos su terorizmu principus: tai teisinis bendradarbiavimas tarp šalių, tai mūsų pagrindinių vertybių puoselėjimas, tai investavimas į demokratiją.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja kartu su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos Tarpparlamentine Asamblėja Sankt Peterburge surengė konferenciją kovai su terorizmu.

Sesijoje jūs plačiau nagrinėsite teisinio bendradarbiavimo aspektus - manau, kad šis aspektas yra itin svarbus įveikiant terorizmo grėsmę.

Tačiau aš norėčiau paliesti dalykus, kurie gali pakirsti pačias terorizmo šaknis - tai mūsų bendrų vertybių puoselėjimas ir investavimas į demokratiją.

Terorizmo grėsmė taip pat sujautrino Europos identiteto paieškas. Jos atsispindėjo ir prieš kelias savaites Strasbūre vykusiame baigiamajame koliokviume - “Rytdienos Europa: viena lemtis ar bendra politinė ateitis?” Kas yra Europa?

Šiandien mums aišku, tai ne geografinė sąvoka - tai mūsų bendrosios vertybės, bendra kultūra, tradicijos ir istorija. Kitaip sakant, mus jungianti praeitis ir ateitis. Laisvės, liberalizmo ir demokratijos tradicijos padėjo mums sukurti šių dienų Europą. Už ją mes turime kovoti. Tik demokratijos erdvės išplėtimas ir jos stiprinimas, dialogas tarp tautų ir valstybių, kultūrų ir civilizacijų gali užtikrinti stabilumą ir saugumą žemyne.

Stabilumą didina ir regioninis bendradarbiavimas. Tai yra tas instrumentas, kuriuo remdamasi Europos Taryba gali sėkmingai įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, sukurti vieningą teisinių valstybių zoną.

Štai kodėl Lietuva atkakliai siekė regionine dimensija praturtinti Europos Tarybos veiklą. Regioninis bendradarbiavimas ir gerų kaimyninių santykių puoselėjimas buvo mūsų užsienio politikos motto nuo pat 1990 m. Atkūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę iš naujo mokėmės iš savo kaimynų. Regioninio bendradarbiavimo modeliu mums buvo Šiaurės taryba, Beneliukso valstybės. Semdamiesi iš jų patirties įkūrėme Baltijos Asamblėją, Baltijos Ministrų Tarybą, vėliau aktyviai įsijungėme į Baltijos jūros valstybių tarybos sukūrimą.

Lietuvos Parlamentas nuolat skatino tarpparlamentinius ryšius, kūrė parlamentinio bendradarbiavimo institucijas tokias, kaip Baltijos Asamblėja, Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėja, Lietuvos Respublikos Seimo ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos forumas. Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės tarybos bei Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos rengė bendrus forumus. Šiuo metu planuojame Baltijos valstybių ir Kaukazo valstybių tarpparlamentinius ryšių plėtotę.

Tęsdami senas Vilniaus tolerancijos ir atvirumo pasauliui tradicijas, inicijavome regioną konsoliduojančius renginius. 1997 m. Vilniuje vienuolika Rytų ir Vidurio Europos valstybių Prezidentai patvirtino būtinybę vienyti pastangas mūsų bendrų namų kūrimui. 2000 m. Vilniuje susirinkusios NATO kandidatės, vėliau imtos vadinti Vilniaus dešimtuku, suvienijo savo pastangas kartu su transatlantine bendrija solidariai siekti vieningos ir laisvos Europos. 2001 m.

Vilniuje, garsėjančiame kultūrų ir tautų dialogu, tarsi pratęsiant istorines Vilniaus religinės ir politinės tolerancijos tradicijas, įvyko UNESCO civilizacijų dialogo konferencija.

Per gerų kaimyninių santykių puoselėjimą ir skirtingų tautų bei kultūrų sugyvenimą mūsų šalies viduje ir santykiuose su kaimynais pasireiškia Vilniaus bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo dvasia. Vilnius siekia būti savotišku regiono centru, per kurį veda keliai iš Šiaurės, Rytų ir Vakarų. Mūsų patyrimas leidžia suartinti Rytų, Vakarų ir Pietų visuomenes, ilgą laiką gyvenusias skirtingose geležinės uždangos pusėse. Rytų ir Vakarų abipusio suartėjimo procese kartu mokomės, kaip įveikti netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą bei antisemitizmo apraiškas, transformuoti savo visuomenes, ypač tas, kurios vis dar neįgauna demokratinio vystymosi pagreičio.

Regioninis požiūris mus pakilėja nuo tautinių ar vienos valstybės egocentriškų problemų, leidžia pažvelgti į dabartį ir ateitį platesniu žvilgsniu. Regioninio konsolidavimosi tendencija atgyja ir šiuolaikinėje Europoje. Šiandien jau niekas neabejoja, jog kaimyninių valstybių solidarumas arba regionalizmas - tai perspektyvus kelias, vedantis į Didžiosios Europos greitkelį.

Ponios ir ponai,

Mūsų bendros pastangos kuriant vieningą europietiškos demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymų viršenybės erdvę, didina stabilumą bei konsoliduoja visą žemyną. Turime bendrus tikslus ir bendrą ateitį, ir tik susivieniję galime sukurti laisvę, teisingumą ir gerovę simbolizuojančią Europą.

Linkiu Jums efektyvaus ir vaisingo darbo šios 110-osios Ministrų Komiteto sesijos Vilniuje metu!




Naujausi pakeitimai - 2002 05 03.
Vida Genovaitė Nacickaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas