Lietuvos Respublikos Seimas

Apie komiteto klausymus ir posėdį 02-04-22 ir 02-04-24

2002 balandžio mėn. 22 d. įvyko Socialinių reikalų ir darbo komiteto Socialinio draudimo pakomitečio klausymai dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo projekto Nr.IXP-1229.

Klausymuose dalyvavo A.Morkūnienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, R. Lazutka – Vilniaus universiteto docentas, kiti atstovai iš Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Draudikų asociacijos, bankų, profsąjungų, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Vertybinių popierių komisijos, Laisvosios rinkos instituto atstovai. Po diskusijų, Socialinio draudimo pakomitečio pirmininkas A. Melianas nusprendė siūlyti frakcijoms:

1.1 apsispręsti, ar prielaidos pensijų sistemos reformos įgyvendinimui yra pakankamos;

1.2. pakartotinai apsvarstyti Pensijų sistemos reformos įstatymo projektą ir dėl jo priimti bendrą politinį susitarimą.

Taip pat buvo pasiūlyta praplėsti kaupiamojo draudimo galimybes, sudarant palankesnes sąlygas įmonėms drausti darbuotojus draudimo ir pensijų fonduose.

2002 balandžio mėn. 24 d. įvyko Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis.

Pirmu darbotvarkės klausimu komitetas apsvarstė Pensijų sistemos reformos įstatymo projektą Nr. IXP-1229. Nutarta grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir šiuos komiteto pasiūlymus:

1. Pritarti, kad greta valstybinio socialinio draudimo sistemos, grindžiamos einamojo finansavimo principu, būtų įsteigta papildoma kaupiamoji sistema.

2. Įvertinus didžiules projekte siūlomos pensijų sistemos reformos išlaidas, siūlyti kaupiamąją sistemą pradėti plėtoti nuo savanoriško, o ne privalomo, kaupimo pensijai. Praėjus dvejiems metams nuo teisės aktų, reglamentuojančių paskatas savanoriškam kaupimui, įsigaliojimo, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija išanalizuoja savanoriško kaupimo pensijų sistemos vystymosi tendencijas ir pateikia pasiūlymus Seimui dėl privalomo kaupimo pensijai įvedimo tikslingumo.

3. Paspartinti teisės aktų projektų, reglamentuojančių paskatas savanoriškam kaupimui, parengimą, nustatant jų įsigaliojimo datą nuo 2003 m. sausio 1 d.

4. Tobulinant įstatymo projektą, skatinti ne tik savanorišką individualų, bet ir savanorišką grupinį kaupiamąjį draudimą pensijai.

5. Nustačius tokias pačias apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu sąlygas pensijų įmokoms į pensijų fondus, kokios yra taikomos gyvybės draudimo įmokoms, patobulintame projekte nustatyti, kad:

5.1 apsisprendę kaupti lėšas papildomai pensijai asmenys iš savo lėšų moka, pavyzdžiui, 1 proc. ar didesnę asmens darbo užmokesčio dydžio įmoką iš savo lėšų. Valstybė moka papildomą įmokos dalį už tokius asmenis, jeigu jų darbo užmokestis neviršija 6000 Lt. Valstybės mokama papildoma įmokos dalis diferencijuojama priklausomai nuo asmens pajamų, nuo kurių mokamos įmokos valstybinio socialinio draudimo pensijai, dydžio: didžiausia valstybės įmokos dalis - 50 Lt už asmenis, kurių darbo užmokestis neviršija MMA ir mažiausia- 20 Lt už asmenis, kurių darbo užmokestis didesnis kaip 5000 Lt, bet neviršija 6000 Lt.

5.1 (A): apsisprendę kaupti lėšas papildomai pensijai asmenys iš savo lėšų moka 1 – 2.5 proc. asmens darbo užmokesčio dydžio įmoką į savo kaupiamąją pensijos sąskaitą. Papildoma pensijų įmokos dalis yra asmeninės įmokos dydžio (1-2.5 proc. asmens darbo užmokesčio), ir ji pervedama į tą pačią asmens kaupiamąją sąskaitą iš valstybiniam socialiniam pensijų draudimui už šį asmenį pervestų lėšų.

Pirmaisiais metais po šio įstatymo įsigaliojimo asmenys iš savo lėšų moka 1 proc. asmens darbo užmokesčio dydžio įmoką į savo kaupiamąją pensijos sąskaitą ir tokio paties dydžio papildoma įmokos dalis pervedama į tą pačią asmens kaupiamąją sąskaitą iš valstybinio socialinio pensijų draudimo lėšų.

Antraisiais metais po šio įstatymo įsigaliojimo asmenys iš savo lėšų moka 2 proc. asmens darbo užmokesčio dydžio įmoką į savo kaupiamąją pensijos sąskaitą ir tokio paties dydžio papildoma įmokos dalis pervedama į tą pačią asmens kaupiamąją sąskaitą iš valstybinio socialinio pensijų draudimo lėšų.

Trečiaisiais metais po šio įstatymo įsigaliojimo asmenys iš savo lėšų moka 2.5 proc. asmens darbo užmokesčio dydžio įmoką į savo kaupiamąją pensijos sąskaitą ir tokio paties dydžio papildoma įmokos dalis pervedama į tą pačią asmens kaupiamąją sąskaitą iš valstybinio socialinio pensijų draudimo lėšų.

Priimto sprendimo argumentai:

1. Labai dideli projekte siūlomos pensijų sistemos reformos kaštai.

2. Šalys, įvedusios privalomojo kaupimo pakopą, susidūrė su problemomis (Vengrija sustabdė privalomąjį kaupimą).

3. Silpna šalies finansų rinka, todėl būtų problematiška panaudoti didelės apimties lėšas.

Antru darbotvarkės klausimu komitetas apsvarstė Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1147. Šiuo įstatymo projektu siūloma suderinti Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatas su šiuo metu galiojančių Valstybės tarnybos, Aukštojo mokslo ir kitų įstatymų nuostatomis. Taip pat suvienodinti asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį ir dirbančių narystės ar tarnybos pagrindais, mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo sąlygas. Nutarta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms.

Komitetas pasirengė svarstyti Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-1388, Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-1388 A ir Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. IXP-1401. Nutarta komiteto išvadų projektų rengėjais paskirti I. Degutienę ir V.Fiodorovą, svarstyti komitete 2002-06-05.

Taip pat komitetas pritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymams Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-1323*.

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 04 25.
Renata Liekienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Socialinių reikalų ir darbo komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas